Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 5 D. NUTARIMO NR. 1901 „DĖL NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ SUDARYMO, TVARKYMO, KAUPIMO IR KONTROLĖS TAISYKLIŲ BEI MINIMALIŲ NAFTOS PRODUKTŲ KIEKIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. kovo 27 d. Nr. 279

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1901 „Dėl Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės taisyklių bei minimalių naftos produktų kiekių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5255) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ SUDARYMO REGLAMENTAVIMO, TVARKYMO, KAUPIMO, NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3008; 2012, Nr. 68-3468) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taip pat siekdama įgyvendinti 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvą 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p. 9), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisykles (pridedama).“

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ                               RIMANTAS ŠADŽIUS

 

 

 

ENERGETIKOS MINISTRAS                                                      JAROSLAV NEVEROVIČ

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 279

redakcija)

 

NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ SUDARYMO REGLAMENTAVIMO, TVARKYMO, KAUPIMO, NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato naftos produktų ir naftos valstybės atsargų (toliau – atsargos) kaupimo užduočių nustatymo, atsargų kaupimo, laikymo, apskaitos, kokybės reikalavimus, susitarimų dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo sudarymo reikalavimus, atsargų apskaitos ir nurašymo, su atsargų kaupimu, laikymu ir tvarkymu susijusios veiklos priežiūros, atsargų naudojimo ir atsargų ataskaitų teikimo tvarką.

2. Taisyklės privalomos naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms, įvežančioms įmonėms, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3008; 2012, Nr. 68-3468) (toliau – Atsargų įstatymas), priskiriamos įpareigotosioms įmonėms, ir centrinei naftos produktus ir naftos atsargas kaupiančiai ir tvarkančiai organizacijai Lietuvos Respublikoje (toliau – Agentūra).

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Atsargų įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).

 

II. ATSARGŲ KAUPIMO UŽDUOTYS

 

4. Nustatydama metinius Agentūrai ir įpareigotosioms įmonėms privalomus sukaupti atsargų kiekius (toliau – atsargų kaupimo užduotys), Energetikos ministerija turi užtikrinti, kad šalyje būtų kaupiamas Atsargų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas atsargų kiekis.

5. Vidutinį dienos grynąjį importą ir vidutinį dienos vidaus suvartojimą, reikalingus atsargų kaupimo užduotims apskaičiuoti, Energetikos ministerija apskaičiuoja vadovaudamasi Taisyklių 1 priede nustatyta Atsargų kaupimo užduočių nustatymo metodika.

6. Kiekvienais metais iki kovo 31 d. Energetikos ministerija apskaičiuoja ir patvirtina atsargų kaupimo užduotis, kuriose nurodomos kauptinų atsargų kategorijos ir konkretūs atsargų kiekiai tonomis. Apskaičiuodama atsargų kaupimo užduotis, Energetikos ministerija vadovaujasi Taisyklių 1 priede nustatyta Atsargų kaupimo užduočių nustatymo metodika.

7. Apskaičiuodama atsargų užduotis, Energetikos ministerija remiasi Lietuvos statistikos departamento pateiktais ataskaitinių metų statistiniais duomenimis, kurių teikimo tvarka ir apimtis nustatomos Energetikos ministerijos tvirtinamoje Informacijos apie naftos, naftos produktų ir kito kuro gamybą, importą, eksportą, suvartojimą, atsargų kaupimą ir tvarkymą teikimo tvarkoje.

8. Atsargų kaupimo užduotis Energetikos ministerija apskaičiuoja ir nustato Agentūrai ir kiekvienai įpareigotajai įmonei atskirai, atsižvelgdama į įmonės naftos produktų gamybos, importo ir (ar) įvežimo apimtį per ataskaitinius metus. Atsargų kaupimo užduotys įforminamos energetikos ministro įsakymais.

9. Energetikos ministerijos apskaičiuotos ir patvirtintos atsargų kaupimo užduotys galioja iki naujų atsargų kaupimo užduočių patvirtinimo.

10. Kiekvienais metais, po naujų atsargų kaupimo užduočių patvirtinimo, Agentūra ir įpareigotosios įmonės privalo vykdyti joms nustatytas atsargų kaupimo užduotis (sukaupti atsargų kaupimo užduotyse nurodytus atsargų kiekius) ne vėliau kaip nuo balandžio 30 dienos.

11. Agentūros ir įpareigotųjų įmonių kaupiami žalios naftos ir tarpinių naftos produktų kiekiai perskaičiuojami į naftos produktus, vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatyta metodika.

 

III. AGENTŪROS VEIKLA KAUPIANT IR TVARKANT ATSARGAS

 

12. Sukaupusi daugiau atsargų nei nustatyta jai patvirtintose atsargų kaupimo užduotyse, Agentūra turi raštu kreiptis į Energetikos ministeriją su prašymu leisti parduoti atsargų perteklių, susitarimų pagrindu suteikti reikalavimo teises į atsargų perteklių ar kitaip jį panaudoti. Tokiu atveju Agentūra turi pateikti Energetikos ministerijai motyvuotus siūlymus, kurį iš numatytų atsargų pertekliaus realizavimo būdų taikyti ir kaip panaudoti už realizuotą atsargų perteklių gautas lėšas.

13. Energetikos ministerija, gavusi Agentūros prašymą dėl atsargų pertekliaus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo įvertina Agentūros pateiktus motyvuotus siūlymus, priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti realizuoti atsargų perteklių ir raštu praneša Agentūrai apie priimtą sprendimą, nurodydama sprendimo priėmimo motyvus tuo atveju, jeigu Energetikos ministerija atsisako leisti realizuoti atsargų perteklių arba priima sprendimą leisti realizuoti atsargų perteklių kitu būdu, ne tuo, kurį pasiūlė Agentūra. Energetikos ministerijos sprendime leisti realizuoti atsargų perteklių, be kita ko, nurodomas atsargų pertekliaus realizavimo būdas – atsargų pardavimas, reikalavimo teisių į šias atsargas suteikimas kitiems ūkio subjektams arba kitoks jų panaudojimas.

14. Agentūra privalo nuolat sekti, ar jos patikėjimo teise valdomų atsargų kokybė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nustačiusi, kad atsargų kokybė gali pablogėti taip, kad nebeatitiks Atsargų įstatyme nurodytų privalomųjų kokybės rodiklių, Europos standartų, techninių sąlygų ir (ar) įmonių standartų reikalavimų, Agentūra privalo raštu kreiptis į Energetikos ministeriją su motyvuotu pasiūlymu, kaip turėtų būti sprendžiamas atsargų keitimo klausimas. Energetikos ministerija, gavusi tokį Agentūros prašymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo įvertina Agentūros pateiktus motyvuotus siūlymus, priima sprendimą keisti atsargas arba pratęsti atsargų laikymą ir apie priimtą sprendimą raštu praneša Agentūrai, nurodydama sprendimo priėmimo motyvus tuo atveju, jeigu Energetikos ministerija priima kitokį, ne tą, kurį Agentūrą pasiūlė, sprendimą. Energetikos ministerijos sprendime keisti atsargas taip pat nurodomas atsargų keitimo būdas.

15. Teisės aktų nustatyta tvarka Agentūra teikia įpareigotosioms įmonėms ir kitiems ūkio subjektams paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu. Ūkio subjektas, norintis su Agentūra sudaryti susitarimą dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, privalo Agentūrai pateikti jai priimtiną prievolių įvykdymo užtikrinimą. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo galiojimo laiką. Agentūra nustato ir savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie jai priimtinus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

16. Agentūros taikomus atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos tarifus pagal atsargų kategorijas (toliau – tarifai) kiekvienais metais iki liepos 31 d. tvirtina Energetikos ministerija. Tarifai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 7 mėnesių nuo jų patvirtinimo. Energetikos ministerija apskaičiuoja tarifus, atsižvelgdama į Agentūros patiriamas sąnaudas ir siūlymus dėl tarifų dydžio nustatymo. Energetikos ministerija, apskaičiuodama ir tvirtindama tarifus, užtikrina, kad jie neviršys Agentūros patiriamų atsargų saugojimo paslaugų sąnaudų. Agentūra pateikia savo siūlymus ir nurodytą informaciją Energetikos ministerijai kiekvienais metais iki birželio 30 dienos. Energetikos ministerijos patvirtinti tarifai galioja iki naujų tarifų įsigaliojimo. Tarifai netaikomi Agentūros susitarimams dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, sudarytiems iki tarifų patvirtinimo.

 

IV. SUSITARIMŲ DĖL ATSARGŲ KAUPIMO IR TVARKYMO SUDARYMAS

 

17. Kai įpareigotosios įmonės ketina sudaryti (taip pat pakeisti ar pratęsti) susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo su kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis, kurios teikia atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas ir turi perteklinį atsargų kiekį arba atsargų laikymo pajėgumų, išskyrus susitarimus su Agentūra, apie tai privaloma iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki atitinkamo susitarimo įsigaliojimo, raštu informuoti Energetikos ministeriją – pateikti jai Taisyklių 19 punkte nurodytą informaciją ir dokumentus.

18. Kai įpareigotosios įmonės ar Agentūra ketina sudaryti (taip pat pakeisti ar pratęsti) susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo su kitų valstybių narių centrinėmis saugyklomis arba kitų valstybių narių subjektais, kurie turi perteklinį atsargų kiekį arba atsargų laikymo pajėgumų, privaloma gauti išankstinį Energetikos ministerijos sutikimą. Energetikos ministerijos sutikimas išduodamas Taisyklių 22 ir 23 punktuose nustatyta tvarka.

19. Taisyklių 17 ir 18 punktuose nurodytais atvejais Energetikos ministerijai pateikiama ši informacija ir dokumentai:

19.1. raštas, kuriame nurodoma:

19.1.1. įmonės pavadinimas ir registruotas buveinės adresas;

19.1.2. įmonės, su kuria ketinama sudaryti (pakeisti ar pratęsti) susitarimą dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, pavadinimas ir registruotas buveinės adresas;

19.1.3. numatomas susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo galiojimo laikas mėnesiais;

19.1.4. atsargų, kurias numatoma tvarkyti ir kaupti, kategorijos, kiekiai tonomis ir (arba) kubiniais metrais esant 15° C temperatūrai;

19.1.5. numatoma tiksli atsargų laikymo vieta (terminalo pavadinimas ir adresas);

19.2. susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo arba susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo pakeitimo ar pratęsimo projektas arba galiojantis susitarimas; jeigu šie dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba, pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintinas jų vertimas į lietuvių kalbą;

19.3. dokumentai, įrodantys, kad prievolės, atsirandančios iš numatomo sudaryti susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo (jo pakeitimo ir / ar pratęsimo) reikalavimo teisių būdu, neįvykdymo rizika šio susitarimo galiojimo laikotarpiu bus apdrausta arba užtikrinta kitais būdais; jeigu šie dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba, pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą; neįvykdymo rizika laikoma tinkamai užtikrinta, jeigu pateikiama ne mažesnė nei atsargų vertė Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje registruoto banko ar tarptautinės finansų institucijos garantija arba Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje registruotos draudimo bendrovės, turinčios teisę teikti laidavimo draudimo paslaugas, išduotas laidavimo draudimas.

20. Jeigu Taisyklių 18 punkte nurodytu atveju reikia gauti Energetikos ministerijos išankstinį sutikimą ir Energetikos ministerijai pateikiamas neišsamus ar netinkamai įformintas Taisyklių 19 punkte nurodytas prašymas ir (arba) pateikiami ne visi Taisyklių 19 punkte nurodyti dokumentai, Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Energetikos ministerijoje raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kokią trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus būtina pateikti.

21. Jeigu Taisyklių 17 punkte nurodytu atveju reikia iš anksto informuoti Energetikos ministeriją, įpareigotųjų įmonių pareiga informuoti Energetikos ministeriją laikoma įvykdyta nuo to momento, kai visa Taisyklių 19 punkte nurodyta informacija ir dokumentai pateikiami Energetikos ministerijai.

22. Jeigu Taisyklių 18 punkte nurodytu atveju reikia gauti Energetikos ministerijos išankstinį sutikimą, spręsdama, ar išduoti sutikimą, Energetikos ministerija įvertina, ar:

22.1. susitarimą numatoma sudaryti su Atsargų įstatymo reikalavimus atitinkančiais subjektais;

22.2. pateiktas susitarimo dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo projektas atitinka Atsargų įstatymo reikalavimus;

22.3. subjektų turimos atsargos ir jų laikymo pajėgumai atitinka Atsargų įstatymo reikalavimus;

22.4. atsargų laikymo vieta atitinka Atsargų įstatymo reikalavimus;

22.5. gauti kitų valstybių narių, kurių teritorijoje bus laikomos atsargos, kompetentingų institucijų sutikimai, kad būtų sudarytas numatomas sudaryti susitarimas.

23. Energetikos ministerija per 15 darbo dienų nuo dokumentų, kurių reikia sutikimui išduoti, gavimo išduoda sutikimą arba raštu informuoja prašymą pateikusią Agentūrą ar įpareigotąją įmonę apie atsisakymą išduoti sutikimą, nurodydama atsisakymo išduoti sutikimą priežastis. Energetikos ministerija neišduoda sutikimo, jeigu netenkinama bent viena Taisyklių 22 punkte nurodyta sąlyga. Jeigu visos sąlygos įvykdytos, Energetikos ministerija sutikimą išduoti privalo. Energetikos ministerijos sprendimas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Visais atvejais Agentūra ir įpareigotosios įmonės privalo per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 17 ir 18 punktuose nurodytų susitarimų dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo sudarymo ar susitarimų dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo pakeitimo ar pratęsimo pateikti Energetikos ministerijai šių dokumentų kopijas.

25. Šiame skyriuje nustatyta Energetikos ministerijos sutikimų išdavimo tvarka taikoma ir tais atvejais, kai Energetikos ministerijos sutikimo, kad būtų sudaryti susitarimai dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikia pagal kitų valstybių narių teisės aktus arba susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis, jų kompetentingomis institucijomis, arba kitų valstybių narių įstaigomis ar tarnybomis, kurioms suteikti įgaliojimai kaupti ir tvarkyti specialiąsias ir kitas privalomas sukaupti atsargas (toliau – centrinės saugyklos).

26. Agentūra ir įpareigotosios įmonės, sudariusios susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo su kitais subjektais, atsako už atsargų kaupimo užduočių tinkamą vykdymą.

 

V. ATSARGŲ APSKAITA

 

27. Atsargos turi būti apskaitomos vadovaujantis Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 (Žin., 2011, Nr. 14-637), ir kitais naftos produktų apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais.

28. Atsargų apskaita turi užtikrinti galimybę nustatyti kaupiamų ir tvarkomų atsargų kiekius, sudėtį, laikymo vietas, kaupimo ir tvarkymo sąnaudas.

29. Apskaitoje atsargos turi būti atskirtos nuo įmonių gamybinių ir (ar) komercinių atsargų.

30. Agentūra ir įpareigotosios įmonės registruotos buveinės arba faktinės veiklos vykdymo vietoje privalo turėti visų atsargų, kad ir kur jos būtų laikomos, dokumentus.

 

VI. ATSARGŲ NURAŠYMAS

 

31. Teisės aktų nustatyta tvarka Agentūra ir įpareigotosios įmonės gali nurašyti šiuos atsargų nuostolius:

31.1. dėl natūralių netekčių susidariusius naftos produktų nuostolius, neviršijančius taikomų Energetikos ministerijos nustatytų kuro natūralios netekties normų;

31.2. susidariusius dėl ėminių, kurių reikia kokybės kontrolės laboratoriniams bandymams atlikti.

 

VII. ATSARGŲ KAUPIMO, TVARKYMO IR ATSARGŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRA

 

32. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) Agentūrą ir įpareigotąsias įmones tikrina ne rečiau kaip kartą per metus. Patikrinimai atliekami gavus Energetikos ministerijos raštišką nurodymą. Energetikos ministerijos nurodyme pateikiama informacija, kokios įmonės turi būti tikrinamos ir iki kurios datos turi būti atliktas patikrinimas. Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimuose gali dalyvauti kitų valstybių narių atstovai, jeigu tikrinamos kitų valstybių narių ar centrinių saugyklų vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos atsargos.

33. Atlikusi patikrinimą, Valstybinė energetikos inspekcija surašo aktą, kuriame nurodomi tikrinant nustatyti trūkumai ir privalomi vykdyti nurodymai. Valstybinė energetikos inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo informuoja Energetikos ministeriją apie atlikto patikrinimo rezultatus ir pateikia akto kopiją. Akto formą ir pildymo tvarką nustato Valstybinė energetikos inspekcija.

34. Atsargų kokybės atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams Agentūroje ir įpareigotosiose įmonėse kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ši kontrolė turi būti atliekama tuo metu, kai Valstybinė energetikos inspekcija tikrina, kaip atsargos kaupiamos ir tvarkomos Agentūroje ir įpareigotosiose įmonėse. Atsargų kokybės atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams patikrinimų tvarką ir periodiškumą nustato Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

 

VIII. ATSARGŲ PANAUDOJIMAS

 

35. Jeigu atsargos panaudojamos, Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atsargų panaudojimo raštu informuoja Europos Komisiją apie atsargų panaudojimo faktą ir per kiek laiko planuojama panaudotą atsargų kiekį atkurti.

36. Kai yra pagrindas atlikti Atsargų įstatymo 17 straipsnyje numatytas procedūras, draudžiama riboti teisę perleisti ar naudoti kitos valstybės narės vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomas atsargas.

 

IX. ATSARGŲ ATASKAITOS IR ATSARGŲ INFORMACINĖ SISTEMA

 

37. Taisyklių 2 priede nustatyta tvarka rengiamos ir Europos Komisijai teikiamos šios atsargų ataskaitos:

37.1. atsargų statistinės suvestinės;

37.2. specialiųjų atsargų statistinės suvestinės.

38. Energetikos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka steigia naftos produktų ir naftos atsargų valstybės informacinę sistemą (toliau – atsargų informacinė sistema). Atsargų informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie specialiąsias ir kitas privalomas kaupti atsargas pagal 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 skirsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas kategorijas, įskaitant informaciją, reikalingą tiksliai identifikuoti sandėliui, perdirbimo įmonei ar saugyklai, kurioje yra atitinkamos atsargos, taip pat jų kiekį, savininką ir pobūdį. Taisyklių 2 priede nustatyta tvarka Europos Komisijai teikiami atsargų informacinės sistemos išrašai.

39. Įpareigotosios įmonės kasmet, iki balandžio 1 d., raštu pateikia Energetikos ministerijai informaciją apie vienos tonos atsargų (pagal atsargų kategorijas) tvarkymo vidutines mėnesines sąnaudas už ataskaitinius metus.

40. Energetikos ministerija pateikia Europos Komisijai pranešimą, kuriame nurodo Atsargų įstatyme numatytą kaupti specialiųjų naftos produktų atsargų kiekį pagal kategorijas ir šio įsipareigojimo vykdymo trukmę. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

42. Skundai ir ginčai dėl Taisyklių pažeidimų nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________

 

 

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių

1 priedas

 

ATSARGŲ KAUPIMO UŽDUOČIŲ NUSTATYMO METODIKA

 

1. Atsargų kaupimo užduotys turi būti nustatomos remiantis praėjusių kalendorinių metų (ataskaitinių metų) vidutiniu grynuoju naftos produktų importu arba vidutiniu dienos naftos produktų vidaus suvartojimu, kurie turi būti išreikšti žalios naftos ekvivalentu.

 

I. ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO NAFTOS PRODUKTŲ IMPORTUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMAS

 

2. Žalios naftos ekvivalentas, naudojamas naftos produktų importui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

2.1. susumuojamas žalios naftos, NGL (gamtinių dujų kondensato), naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir kitų angliavandenilių (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos B priedo 4 skirsnyje) grynasis importas, patikslintas atsižvelgiant į bet kokius atsargų svyravimus;

2.2. gauta suma patikslinama – sumažinama 4 procentais pirminiu benzinu išreikšto našumo (arba jeigu vidutinis pirminiu benzinu išreikštas našumas nacionalinėje teritorijoje – daugiau kaip 7 procentai, atėmus faktinį grynąjį pirminio benzino suvartojimą arba vidutinį našumą, išreikštą pirminiu benzinu);

2.3. gautas rezultatas pridedamas prie grynojo visų kitų naftos produktų, išskyrus pirminį benziną, importo, patikslinto atsižvelgiant į bet kokius atsargų svyravimus, ir padauginamas iš koeficiento 1,065;

2.4. tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos A priedo 2.1 skirsnyje) (toliau – tarptautinis jūrinis bunkeris) esantis naftos ir (ar) naftos produktų kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

 

II. ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO VIDAUS SUVARTOJIMUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMAS

 

3. Žalios naftos ekvivalentas, naudojamas vidaus suvartojimui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

3.1. nustatoma bendra šių produktų (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos B priedo 4 skirsnyje) faktinių bendrųjų vidaus pristatymų (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.2.1 skirsnyje) suma: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros);

3.2. gauta suma padauginama iš koeficiento 1,2;

3.3. tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis naftos produktų kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

 

III. ATSARGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

 

4. Apskaičiuojant atsargų kiekius, turi būti laikomasi šių principų:

4.1. kiekvienas konkretus kiekis į skaičiavimus gali būti įtraukiamas tik vieną kartą;

4.2. žalios naftos atsargų kiekis sumažinamas 4 procentais, tai atitinka vidutinį našumą, išreikštą pirminiu benzinu;

4.3. pirminio benzino ir naftos produktų atsargų kiekis, sukauptas tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose, neįskaitomas;

4.4. kitų naftos produktų, kurie įtraukiami į atsargas, kiekis turi būti apskaičiuojamas pasirinkus vieną iš šių metodų (pasirinktą metodą privaloma taikyti visus atitinkamus kalendorinius metus):

4.4.1. susumuojant naftos produktų, nurodytų 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 skirsnio pirmojoje pastraipoje, atsargas ir apskaičiuojant žalios naftos ekvivalentą – padauginus gautą kiekį iš koeficiento 1,065;

4.4.2. arba susumuojant tik šių produktų atsargas: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros) ir apskaičiuojant žalios naftos ekvivalentą – padauginus gautą kiekį iš koeficiento 1,2.

5. Apskaičiuojant atsargų kiekį, galima įtraukti jų kiekius, saugomus:

5.1. naftos perdirbimo gamyklų rezervuaruose;

5.2. krovos terminaluose;

5.3. naftotiekių maitinimo rezervuaruose;

5.4. baržose;

5.5. kabotažiniuose tanklaiviuose;

5.6. uoste esančiuose tanklaiviuose;

5.7. vidaus vandenų laivų talpose;

5.8. rezervuarų dugnuose;

5.9. kaip eksploatavimo atsargas.

6. Šios metodikos 5 punkte nurodytų kiekių, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų rezervuaruose, naftotiekių maitinimo rezervuaruose ar krovos terminaluose saugomus kiekius, negalima įtraukti į specialiųjų atsargų kiekį, jeigu tokių atsargų kiekis apskaičiuojamas atskirai nuo privalomųjų atsargų kiekio.

7. Apskaičiuojant atsargų kiekį, negalima įtraukti šių atsargų kiekių:

7.1. dar nepagamintos žalios naftos;

7.2. kiekio, saugomo naftotiekiuose, cisterniniuose vagonuose, jūrų laivų talpose, degalinėse ir mažmeninės prekybos parduotuvėse, pas kitus vartotojus, jūroje esančiuose tanklaiviuose, kaip karinės atsargos.

8. Apskaičiuojant atsargų kiekį, visi į atitinkamą skaičiavimą įtraukiami atsargų kiekiai mažinami 10 procentų. Tuo dydžiu sumažinamas visas į atitinkamą apskaičiavimą įtrauktas kiekis. Šis mažinimas 10 procentų netaikomas apskaičiuojant specialiųjų atsargų kiekį, taip pat skirtingų specialiųjų atsargų kategorijų kiekį, jeigu specialiosios atsargos laikomos atskirai nuo kitų atsargų.

9. Kaupiamų atsargų kiekiai apskaičiuojami remiantis ataskaitinių metų duomenimis. Laikotarpiu nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. iki kovo 31 d. grynojo importo ir vidaus suvartojimo dienos vidurkiai nustatomi (apskaičiuojami) remiantis priešpaskutinių kalendorinių metų importo ar suvartojimo duomenimis.

10. Ši metodika taikoma tik toms specialiųjų atsargų kategorijoms, kurias pasirinkta kaupti.

11. Bet kurie naftos produktai tuo pačiu metu gali būti įtraukti tiek į privalomų sukaupti atsargų, tiek į specialiųjų atsargų apskaičiavimą, jeigu jie atitinka šių abiejų rūšių atsargoms nustatytus reikalavimus.

 

IV. BIOKURAS IR PRIEDAI

 

12. Skaičiuojant atsargų kaupimo užduotis, atsižvelgiama į biokurą ir neangliavandenilinius junginius, įdedamus arba įmaišomus į naftos produktus, siekiant pakeisti jų savybes (toliau – priedai), tik tuo atveju, jeigu biokuras ir priedai sumaišyti su atitinkamais naftos produktais.

13. Apskaičiuojant faktinį laikomų atsargų kiekį, į biokurą ir priedus atsižvelgiama, kai jie:

13.1. sumaišyti su atitinkamais naftos produktais;

13.2. arba saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis atsargų laikymo reikalavimų, su sąlyga, kad jie bus sumaišyti su naftos produktais ir juos numatyta naudoti transporto sektoriuje.

 

_________________

 

 

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių

2 priedas

 

ATSARGŲ ATASKAITŲ RENGIMAS IR TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI

 

I. ATSARGŲ STATISTINĖS SUVESTINĖS

 

1. Lietuvos statistikos departamentas, bendradarbiaudamas su Energetikos ministerija, rengia mėnesines atsargų statistines suvestines. Mėnesinėje atsargų statistinėje suvestinėje turi būti pateikti šio priedo 2 ir 3 punktuose nurodyti duomenys.

2. Lietuvos statistikos departamentas atsako už šių mėnesinių atsargų statistinių suvestinių duomenų parengimą:

2.1. galutinis paskutinę kalendorinio mėnesio dieną faktiškai saugomų atsargų kiekis pagal produktų kategorijas;

2.2. paskutinę kalendorinio mėnesio dieną faktiškai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kitose valstybėse narėse ir kitų valstybių narių centrinėse saugyklose laikomas atsargų kiekis pagal produktų kategorijas;

2.3. paskutinę kalendorinio mėnesio dieną faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje kitų valstybių narių ar centrinių saugyklų vardu saugomas atsargų kiekis pagal produktų kategorijas, nurodant valstybę narę ar centrinės saugyklos pavadinimą;

2.4. Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomų komercinių atsargų kiekis pagal produktų kategorijas; teikiant šią informaciją užtikrinama, kad būtų apsaugoti neskelbtini duomenys ir nebūtų minimi atitinkamų atsargų savininkų vardai ir pavardės ar pavadinimai.

3. Energetikos ministerija atsako už šios informacijos, kurios reikia mėnesinėms atsargų statistinėms suvestinėms rengti, pateikimą Lietuvos statistikos departamentui:

3.1. paaiškinimą, kodėl privalomų sukaupti atsargų kiekio apskaičiavimas grindžiamas importo dienų ar suvartojimo dienų skaičiumi;

3.2. paaiškinimą, kuris iš 1 priedo 4.4 punkte išdėstytų metodų naudotas atsargoms apskaičiuoti;

3.3. paaiškinimą, ar atsargos kitose valstybėse narėse saugomos pagal ūkinės veiklos vykdytojų prašymą ar centrinės saugyklos prašymą.

4. Mėnesines atsargų statistines suvestines Lietuvos statistikos departamentas teikia Europos Komisijai, laikydamasis šių terminų:

4.1. per 55 dienas nuo mėnesio, kurio duomenys teikiami, pabaigos;

4.2. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Europos Komisijos prašymo gavimo dienos.

5. Į atsargų statistines suvestines negali būti įtraukta:

5.1. žalios naftos ar naftos produktai, kuriems uždėtas areštas ar taikomos vykdymo procedūros;

5.2. bankrutavusių arba su kreditoriais susitarimus sudariusių įmonių atsargos.

 

II. SPECIALIŲJŲ ATSARGŲ STATISTINĖS SUVESTINĖS

 

6. Agentūra rengia mėnesines specialiųjų atsargų statistines suvestines.

7. Mėnesinėje specialiųjų atsargų statistinėje suvestinėje pateikiami šie duomenys:

7.1. galutinis paskutinę kalendorinio mėnesio dieną faktiškai saugomas specialiųjų atsargų kiekis pagal produktų kategorijas ir šių atsargų savininkas;

7.2. vidutinio suvartojimo dienų skaičius per ataskaitinius metus, su kuriais susijusios atsargos;

7.3. specialiųjų atsargų kiekis pagal produktų kategorijas paskutinę kalendorinio mėnesio dieną, faktiškai saugomas Lietuvos Respublikos teritorijoje kitų valstybių narių ar centrinių saugyklų vardu, nurodant atitinkamą valstybę narę ar centrinės saugyklos pavadinimą.

8. Mėnesinės specialiųjų atsargų suvestinės turi būti pateiktos Europos Komisijai šiais terminais:

8.1. iki kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, kurio duomenys teikiami, paskutinės dienos;

8.2. nedelsiant, jeigu yra Europos Komisijos prašymas.

 

III. ATSARGŲ INFORMACINĖS SISTEMOS IŠRAŠAI

 

9. Agentūra toliau nurodytais terminais ir nustatyta tvarka Europos Komisijai teikia Agentūros parengtus atsargų informacinės sistemos išrašus:

9.1. iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 25 d. – atsargų informacinės sistemos išrašą, kuriame pateikiama informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais į atsargų informacinę sistemą įtrauktas Lietuvos Respublikoje kaupiamas atsargas, jų kiekius ir produktų kategorijas;

9.2. per 15 kalendorinių dienų nuo atskiro Europos Komisijos prašymo gavimo – atsargų informacinės sistemos išrašą, kuriame pateikiama informacija apie visas į atsargų informacinę sistemą įtrauktas Lietuvos Respublikoje kaupiamas atsargas, jų kiekius ir produktų kategorijas; išraše nenurodomi neskelbtini duomenys apie atsargų saugojimo vietas; Europos Komisija gali pateikti prašymus dėl ne senesnių kaip 5 metų duomenų, taip pat tik dėl duomenų apie laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

 

_________________