LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1996 m. lapkričio 14 d. Nr. I-1621
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 1-5)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas
2 straipsnyje pakeisti sąvokas „žemės ūkio subjektai“, „žemės ūkio rinkos partneriai“ ir „mažo našumo žemės“, sąvokoje „slenkstinė kaina“ išbraukti antrąjį sakinį ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Žemės ūkio subjektai – ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Įplaukų dalies, gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės ūkio rinkos partneriai – ūkio subjektai, kurie superka, perdirba ir realizuoja žemės ūkio produkciją bei parduoda žemės ūkiui reikalingus materialinius – techninius išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo kvota – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas žemės ūkio produkcijos kiekis, kurio supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.
Minimali ribinė kaina – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio produkcijos supirkimo pagal kvotas minimali kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė kaina – minimali kaina importinėms prekėms, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lengvatinis kreditas – paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos partneriams su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų kredito palūkanų.
Riboto ūkinio naudojimo žemės – žemės ūkio naudmenos, kurioms taikomos nustatyta tvarka patvirtintos specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės ūkio gamybos ribojimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomų priemonių visuma, ribojanti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo našumo žemės – žemės ūkio naudmenos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos žemei.
2 straipsnis. 4 straipsnio papildymas
4 straipsnyje po žodžių „technikos pažangą,“ įrašyti žodžius „žemės ūkio rinkos partnerius, už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas sanatorijas, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei,“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė remia, pirmiausia pagal tikslines programas, svarbiausių prekinių žemės ūkio produktų gamintojus, žemės ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos partnerius, už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas sanatorijas, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą, bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą, specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Žemės ūkio subjektams ir perdirbamosios pramonės įmonėms, taip pat už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai investicijoms teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms lėšoms formuoti – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 9 straipsnio papildymas ir pakeitimas
9 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „ūkio subjektams“ vietoj žodžio „ir“ rašyti kablelį, po žodžių „rinkos partneriams“ įrašyti žodžius „ir už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei“, papildyti šią dalį 10 bei 11 punktais, antrąją dalį pakeisti ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės ūkio subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
2) mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams sumažinti;
3) ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai organizuoti ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
10) už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytų sanatorijų, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;