LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ IR PRIEPLAUKŲ STEIGIMO IR REGISTRAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. spalio 3 d. Nr. 1057

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 2002, Nr. 123-5510; 2005, Nr. 72-2589) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 494 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 45-1117).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                                  PETRAS ČĖSNA

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ IR PRIEPLAUKŲ STEIGIMO

IR REGISTRAVIMO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja reikalavimus uostams ir prieplaukoms, jų steigimą, registravimą ir dokumentų išdavimą. Šių Nuostatų reikalavimai netaikomi nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukoms.

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Akvatorija – uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas, kurio ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu (valstybiniams uostams), savivaldybės taryba, suderinusi su apskrities viršininku (savivaldybės uostams), arba steigėjas, suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe (privatiems uostams). Saugomose teritorijose uostų ir prieplaukų akvatorijų ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija.

Uosto (prieplaukos) valdytojas – uosto (prieplaukos) savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo uostą (prieplauką).

Vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis, kad uostas nustatytąja tvarka įsteigtas, įregistruotas ir atitinka nustatytuosius reikalavimus, ir suteikiantis teisę naudoti jį pagal paskirtį.

Vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis, kad prieplauka įsteigta, įregistruota ir atitinka nustatytuosius reikalavimus, ir suteikiantis teisę naudoti ją pagal paskirtį.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus arba prieplaukas, kurie neturi vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimo (toliau vadinama – uosto pažymėjimas) arba vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimo (toliau vadinama – prieplaukos pažymėjimas).

4. Uosto pažymėjimus, kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras, išduoda Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin., 1996, Nr. 105-2393) ir šiais Nuostatais. Uosto pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti uoste.

5. Prieplaukų pažymėjimus, kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras, išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau vadinama – Inspekcija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. Prieplaukos pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti prieplaukoje.

6. Už saugią uosto ar prieplaukos veiklą, saugią laivybą ir aplinkos apsaugą atsako uosto (prieplaukos) valdytojas (toliau vadinama – valdytojas). Jis privalo laiku ir savo lėšomis atlikti akvatorijos gilinimo, valymo darbus, remontuoti krantines ir kitus statinius. Valdytojas privalo raštu informuoti Susisiekimo ministeriją ir Inspekciją apie numatomus statybos ir remonto darbus akvatorijoje ir krantinėse, navigacijos, hidrotechnikos ir radijo ryšio sistemų pakeitimus, kurie gali daryti poveikį saugos laivybos uoste ar prieplaukoje ir jų prieigose užtikrinimui.

7. Už uostų ir prieplaukų registravimą, uostų ir prieplaukų pažymėjimų dublikatų išdavimą mokama nustatytojo dydžio valstybės rinkliava.

 

II. REIKALAVIMAI UOSTUI

 

8. Uoste turi būti:

8.1. įrengtos krantinės, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti iš vidaus vandenų transporto priemonių arba į jas krovinius, laipinti iš jų ar į jas keleivius. Keleiviniame ar mišriame uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;

8.2. atitinkamas uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir manevravimą jame;

8.3. navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;

8.4. radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai ir kitokio ryšio priemonės;

8.5. avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis tos vietovės tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;

8.6. krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai ir transportavimo priemonės;

8.7. krovinių sandėliavimo vietos;

8.8. atitinkami priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;

8.9. atitinkamos kvalifikacijos specialistai, galintys užtikrinti uosto veiklą, saugią laivybą uoste bei jo prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą.

 

III. REIKALAVIMAI PRIEPLAUKAI

 

9. Prieplaukoje turi būti:

9.1. įrengta stacionari ar plaukiojanti krantinė (debarkaderis), prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas krovinius, laipinti iš jų ir į jas keleivius;

9.2. atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

9.3. navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

9.4. radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai ar kitokio ryšio priemonės;

9.5. krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai. Prieplaukoje gali būti įrengta krovinių sandėliavimo aikštelė;

9.6. atitinkamos kvalifikacijos specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą.

10. Prieplauka turi atitikti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

 

IV. UOSTŲ IR PRIEPLAUKŲ STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

 

11. Uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai (toliau vadinama – steigėjas).

12. Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais, išduoda uostų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų uostų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, registravimo sąrašą.

13. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais, išduoda prieplaukų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų prieplaukų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, registravimo sąrašą.

14. Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai, siekiantys įsteigti uostą, pateikia Susisiekimo ministerijai šiuos dokumentus:

14.1. prašymą leisti steigti vidaus vandenų uostą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras;

14.2. vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras;

14.3. pažymą, kad uosto steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai uostas steigiamas vidaus vandenų keliuose);

14.4. pažymą, kad uosto steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija;

14.5. Inspekcijos išvadas apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose;

14.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

14.7. uosto teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais;

14.8. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu radijo dažniui (kanalui) naudoti tokio leidimo reikia;

14.9. dokumento, patvirtinančio uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą, kopiją.

15. Susisiekimo ministerija, gavusi dokumentus, kurių reikia uostui įsteigti, per 20 darbo dienų peržiūri juos ir patikrina uostą.

16. Nustačius, kad uostas atitinka šių Nuostatų reikalavimus, ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų uostų registravimo sąraše, uosto steigėjui, pateikusiam valstybės rinkliavos sumokėjimo kvitą arba mokėjimo pavedimą su banko žymomis, išduodamas uosto pažymėjimas. Uostas laikomas įsteigtu nuo jo įrašymo į įsteigtų uostų registravimo sąrašą dienos.

17. Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai, siekiantys įsteigti prieplauką ir gauti prieplaukos pažymėjimą, pateikia Inspekcijai šiuos dokumentus:

17.1. prašymą leisti steigti prieplauką, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras;

17.2. pažymą, kad prieplaukos steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai prieplauka steigiama vidaus vandenų keliuose);

17.3. pažymą, kad prieplaukos steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija;

17.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie prieplaukos atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

17.5. prieplaukos teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais;

17.6. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu tokie radijo dažniai (kanalai) naudojami ir radijo dažniui (kanalui) naudoti tokio leidimo reikia;

17.7. dokumento, patvirtinančio prieplaukos teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą, kopiją.

18. Inspekcija per 15 darbo dienų išnagrinėja gautus dokumentus, patikrina prieplauką, surašo vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras.

19. Nustačius, kad prieplauka atitinka šių Nuostatų reikalavimus, ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų prieplaukų registravimo sąraše, prieplaukos steigėjui, pateikusiam valstybės rinkliavos sumokėjimo kvitą arba mokėjimo pavedimą su banko žymomis, išduodamas prieplaukos pažymėjimas. Prieplauka laikoma įsteigta nuo jos įrašymo į įsteigtų vidaus vandenų prieplaukų registravimo sąrašą dienos.

20. Sąrašuose įrašomi šie duomenys: įrašo numeris, uosto ar prieplaukos steigimo data, dokumentų išdavimo data ir numeriai, uosto ar prieplaukos pavadinimas, adresas, paskirtis, steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris, fakso numeris (kai steigėjas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai steigėjas – juridinis asmuo), valdytojo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris, fakso numeris (kai valdytojas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai valdytojas – juridinis asmuo).

21. Inspekcija kas penkeri metai nuo uosto registravimo dienos atlieka šio uosto kompleksinį patikrinimą ir patikrinimo aktą su išvadomis ir pasiūlymus pateikia Susisiekimo ministerijai.

22. Pasikeitus uosto ar prieplaukos pavadinimui, steigėjo adresui, telefono ar fakso numeriui (kai steigėjas – fizinis asmuo), juridinio asmens pavadinimui ir rekvizitams (kai steigėjas – juridinis asmuo) arba valdytojui, steigėjo prašymu išduodami nauji uosto pažymėjimas ar prieplaukos pažymėjimas. Tam reikia pateikti atitinkamai Susisiekimo ministerijai arba Inspekcijai dokumentų, patvirtinančių nurodytus pakeitimus, originalus. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija turi per 5 darbo dienas išnagrinėti prašymą ir išduoti naujus uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą.

23. Pasikeitus uosto paskirčiai arba uosto duomenims, steigėjo prašymu išduodamas naujas pažymėjimas. Tam reikia pateikti Susisiekimo ministerijai vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą, Inspekcijos išvadą apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose ir dokumentų, patvirtinančių uosto paskirties arba uosto duomenų pakeitimus, originalus. Susisiekimo ministerija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą ir išduoti naują pažymėjimą.

24. Pasikeitus prieplaukos paskirčiai arba prieplaukos duomenims, steigėjo prašymu išduodamas naujas prieplaukos pažymėjimas. Tam reikia pateikti Inspekcijai dokumentų, patvirtinančių prieplaukos paskirties arba prieplaukos duomenų pakeitimus, originalus. Inspekcija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą, patikrinti prieplauką, surašyti vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą ir išduoti naują prieplaukos pažymėjimą.

25. Uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą praradęs jų turėtojas privalo apie tai paskelbti viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir pateikti motyvuotą paaiškinimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas išduoda pažymėjimo dublikatą su žyma „dublikatas“.

 

V. ATSISAKYMAS IŠDUOTI PAŽYMĖJIMUS

 

26. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija pagal kompetenciją turi teisę atsisakyti išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą, jeigu dokumentai, kurių reikia uostui arba prieplaukai įsteigti, neatitinka šių Nuostatų 14 ir 17 punktų reikalavimų.

27. Atsisakius išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą, apie tai per 5 darbo dienas raštu pranešama steigėjui, nurodžius atsisakymo priežastį (trūkumus). Pašalinęs trūkumus steigėjas gali pakartotinai kreiptis atitinkamai į Susisiekimo ministeriją arba Inspekciją šių Nuostatų nustatyta tvarka.

 

VI. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS IR INSPEKCIJOS TEISĖS

 

28. Inspekcija turi teisę:

28.1. tikrinti, ar uostai ir prieplaukos atitinka teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimus;

28.2. nustačiusi šių Nuostatų 28.1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, sustabdyti ar panaikinti prieplaukos pažymėjimo galiojimą arba teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl uosto pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;

28.3. leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti prieplauką, kai ji atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas prieplaukoje ir jos prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimus;

28.4. teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl leidimo laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą, kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimus.

29. Susisiekimo ministerija turi teisę esant Inspekcijos teikimui arba savo iniciatyva:

29.1. sustabdyti ar panaikinti uosto pažymėjimo galiojimą;

29.2. leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą, kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimus.

 

VII. UOSTO PAŽYMĖJIMO ARBA PRIEPLAUKOS PAŽYMĖJIMO GALIOJIMO SUSTABDYMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMO PANAIKINIMAS IR GALIOJIMO PANAIKINIMAS

 

30. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu:

30.1. uosto arba prieplaukos veikla buvo nutraukta ilgiau kaip 6 mėnesius arba nebuvo pradėta per 6 mėnesius nuo uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo išdavimo dienos;

30.2. pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimai;

30.3. uosto arba prieplaukos veikla kelia pavojų aplinkai arba žmonių sveikatai.

31. Sustabdžiusios uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą, Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas raštu praneša apie tai steigėjui ir valdytojui ir nustato laiką, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Šis laikas gali būti pratęstas motyvuotu steigėjo prašymu.

32. Nustatytuoju laiku pašalinus pažeidimus, uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

33. Nustatytuoju laiku nepašalinus pažeidimų, uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas panaikinamas atitinkamai Susisiekimo ministerijos ar Inspekcijos sprendimu.

34. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu:

34.1. uosto ar prieplaukos steigėjas pateikia prašymą panaikinti uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą;

34.2. pakartotinai per vienerius metus nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimai;

34.3. per nustatytąjį laiką nepašalinami pažeidimai, dėl kurių uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas sustabdytas.

35. Panaikinusios uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą, Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas praneša apie tai steigėjui. Steigėjas, gavęs tokį pranešimą, privalo per 15 darbo dienų grąžinti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai.

36. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ informaciją apie išduotus uostų pažymėjimus arba prieplaukų pažymėjimus, uostų arba prieplaukų pažymėjimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.

______________