LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL TAM TIKRŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO IR ZOOTECHNINIO TIKRINIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 30 d. Nr. B1-588
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1 – T37):
1. Tvirtinu pridedamus Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimus.
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto ir Gyvūnų sveikatingumo skyriams.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio
30 d. įsakymu Nr. B1-588
TAM TIKRŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO IR ZOOTECHNINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo, prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) tikslas – nustatyti reikalavimus tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų, kuriais bus prekiaujama Europos Sąjungoje, siekiant sukurti vidaus rinką, užkirsti kelią gyvūnų ir žmonių ligų plitimui ir garantuoti rinkos stabilumą, veterinariniam ir zootechniniam tikrinimui.
2. Vartojamos sąvokos:
Įmonė – įmonė, kuri laiko gyvūnus, perdirba arba tvarko, gamina gyvūninius produktus.
Prekyba – prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, kaip nurodyta Sutarties 9 straipsnio 2 punkte.
Ūkis (laikymo vieta) – žemės ūkio paskirties arba kitos patalpos, kuriose nuolat ar laikinai auginami arba laikomi gyvūnai, išskyrus arklinius, kurie yra laikomi ūkiuose, kaip nurodyta Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 106-4777).
Kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atliekanti veterinarinį tikrinimą, ar kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta institucija, atliekanti zootechninį tikrinimą.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT įgaliotas valstybinis arba privatus veterinarijos gydytojas.
Veterinarinis tikrinimas – gyvūnų arba gyvūninių produktų fizinis, dokumentų, atitikties patikrinimai, siekiant apsaugoti žmonių ar gyvūnų sveikatą.
Zootechninis tikrinimas – gyvūnų arba gyvūninių produktų fizinis, dokumentų, atitikties patikrinimai, siekiant tiesioginio ar netiesioginio veislių pagerinimo.
3. VMVT turi užtikrinti, kad prekybai skirti gyvūnai ir gyvūniniai produktai, kuriems taikomi 1 priede išvardytų teisės aktų reikalavimai, nepažeidžiant 22 punkto reikalavimų, būtų tikrinami ne Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos poste, o pagal šiuos Reikalavimus.
4. Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad zootechninis tikrinimas būtų atliekamas laikantis Reikalavimų.
5. Šie Reikalavimai neturi turėti įtakos patikrinimams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
II. TIKRINIMAI KILMĖS VIETOJE
7. VMVT turi užtikrinti, kad gyvūnais ir gyvūniniais produktais būtų prekiaujama, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
7.1. gyvūnai ir gyvūniniai produktai turi atitikti reikalavimus, išdėstytus 1 priede nurodytuose teisės aktuose, o 2 priede nurodyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai turi atitikti paskirties šalies reikalavimus dėl gyvūnų sveikatos;
7.2. gyvūnai ir gyvūniniai produktai turi būti kilę iš ūkių, įmonių, kurie reguliariai tikrinami valstybinio veterinarijos gydytojo pagal 9 punkto reikalavimus;
7.3. gyvūnai ir gyvūniniai produktai turi būti identifikuoti pagal ES teisės aktų reikalavimus ir registruoti tokiu būdu, kad būtų galima atsekti jų kilmės ir auginimo ūkį, įmonę; nacionalinė identifikavimo ir registravimo sistema turi būti pateikta Europos Komisijai;
7.4. transportuojami gyvūnai ir gyvūniniai produktai turi turėti veterinarijos sertifikatus ir (arba) kitus 1 priedo teisės aktuose nurodytus dokumentus bei atitikti ES valstybės, į kurią jie yra vežami, teisės aktų reikalavimus; šie dokumentai, išduoti valstybinio veterinarijos gydytojo, kuris atsako už kilmės ūkį arba įmonę, iš kurių vežami gyvūnai, ir dokumentai, reikalingi pagal 1 priede nurodytus zootechnikos teisės aktus, kuriuos išduoda kompetentinga institucija, turi lydėti gyvūnus ir gyvūninius produktus iki jų paskirties vietos;
7.5. veterinarijos sertifikatas arba kitas lydintis dokumentas išduotas tik tiems gyvūnams arba gyvūniniams produktams, kurie nėra kilę:
7.5.1. iš ūkių arba įmonių, teritorijų arba regionų, kuriuose pagal ES reikalavimus taikomi apribojimai dėl ligų, nurodytų 3 priede, įtarimo, protrūkio, nustatymo arba dėl saugos priemonių taikymo,
7.5.2. iš ūkio arba įmonės, teritorijos arba regiono, kuriuose oficialiai taikomi apribojimai dėl kitų 3 priede nenurodytų ligų įtarimo, protrūkio arba nustatymo arba dėl saugos priemonių taikymo,
7.5.3. tais atvejais, kai jie skirti ūkiams arba įmonėms, esančioms ES šalyse, kurios suteikia garantijas, nurodytas 1964 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvoje 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, lemiančių prekybą šviežia mėsa Bendrijos vidaus rinkoje 9 straipsnyje arba kituose lygiaverčiuose ES teisės aktuose, arba šalyse, kurios pagal ES teisės aktus pripažintos neapimtomis arba jų teritorijos dalis pripažinta neapimta ligų – iš ūkių, kurie nesuteikia tokių garantijų, kurių gali reikalauti ES šalis dėl ligų, nurodytų 3 priede,
7.6. į keletą paskirties vietų vežami gyvūnai ir gyvūniniai produktai suskirstyti į tiek siuntų, kiek yra paskirties vietų; visos siuntos turi turėti atskirą veterinarijos sertifikatą ir (arba) dokumentą, kurie yra nurodyti 7.4 punkte;
7.7. jeigu gyvūnai ir gyvūniniai produktai atitinka ES teisės aktų reikalavimus ir yra eksportuojami į trečiąją šalį per Lietuvos Respublikos šalies teritoriją, jie gabenami muitinės institucijoms prižiūrint iki Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos posto, per kurį siunta išvyksta iš ES teritorijos, išskyrus skubos atvejus, kai, siekdama užtikrinti gyvūnų gerovę, VMVT tai leidžia atlikti pagal Europos Komisijos reikalavimus, patvirtintus remiantis 44 punkte arba, kur tinka, 45 punkte nurodyta tvarka;
8. VMVT taip pat turi užtikrinti, kad:
8.1. gyvūnai, kurie buvo paskersti vykdant nacionalinę užkrečiamųjų ligų, nenurodytų 3 priede, likvidavimo programą, nebūtų siunčiami į kitos ES šalies teritoriją;
9. Nepažeisdama užkrečiamųjų ligų stebėsenos reikalavimų, priskirtų valstybiniam veterinarijos gydytojui ES teisės aktais, VMVT turi tikrinti ūkius, patvirtintus turgus, surinkimo centrus arba įmones, kad nustatytų, ar prekybai skirti gyvūnai ir gyvūniniai produktai atitinka ES reikalavimus ir reikalavimus, nurodytus 7.3 ir 7.4 punktuose; kilus įtarimui, kad ES teisės aktų reikalavimų nesilaikoma, VMVT turi atlikti reikalingus patikrinimus, o įtarimui pasitvirtinus – taikyti atitinkamas priemones, pvz., tikrinamo ūkio, įmonės veiklos apribojimą.
10. Pagal 44 punkte arba, kur tinka, 45 punkte nurodytą tvarką Europos Komisija gali patvirtinti detalias taisykles dėl 7–9 punktų taikymo, atsižvelgdama į gyvūnų rūšis.
11. VMVT ar kita kompetentinga institucija turi imtis visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad:
11.1. savininkai, kuriems priklauso gyvūnai ir gyvūniniai produktai, laikytųsi ES teisės aktais nustatytų veterinarijos ir zootechnikos reikalavimų, nurodytų šiuose Reikalavimuose, visais gamybos ir prekybos etapais;
11.2. gyvūnai ir gyvūniniai produktai, skirti prekybai ir Lietuvos Respublikos rinkai, būtų tikrinami pagal tuos pačius reikalavimus, nebent būtų kitaip nustatyta ES taisyklėmis;
12. VMVT ar kita kompetentinga institucija, išdavusi gyvūnams ir gyvūniniams produktams veterinarijos sertifikatą arba dokumentą, jų išdavimo dieną kompiuterinės sistemos priemonėmis, nurodytomis 46-48 punktuose, perduoda ES šalies kompetentingai institucijai duomenis, nurodytus Europos Komisijos, pagal 44 punkte nurodytą tvarką.
13. Veterinarijos arba zootechnikos teisės aktus pažeidę fiziniai arba juridiniai asmenys, jei nustatoma, kad veterinarijos sertifikatuose arba dokumentuose nurodyti duomenys neatitinka gyvūnų ar ūkio, iš kurių jie vežami, statuso arba gyvūninių produktų charakteristikos, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
III. TIKRINIMAS PASKIRTIES VIETOJE
14. VMVT veiksmai paskirties vietoje:
14.1. gyvūnų ir gyvūninių produktų paskirties vietose VMVT gali patikrinti, ar laikomasi 7-10 punktuose nurodytų reikalavimų, ir paimti mėginius; tikrinimas gali būti atliktas vežant gyvūnus ir gyvūninius produktus Lietuvos Respublikos teritorija, jeigu VMVT arba paskirties ES šalies kompetentinga institucija turi informacijos apie galimus pažeidimus;
14.2. jeigu gyvūnai, kurie gabenami iš kitos ES šalies, yra skirti:
14.2.1. patvirtintam turgui ar surinkimo centrui, kaip nurodyta ES teisės aktuose – VMVT turi patikrinti gyvūnus lydinčius dokumentus, kad įsitikintų, ar gyvūnai atitinka nurodytus reikalavimus; savininkas turi būti atsakingas už gyvūnų, kurie neatitinka 7 punkto reikalavimų, priėmimą,
14.2.2. skerdyklai – VMVT turi užtikrinti, kad skerdyklos priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas, vadovaudamasis sertifikatu arba kitu dokumentu, leistų skersti gyvūnus, kurie atitinka 7 punkto reikalavimus; skerdyklos savininkas turi būti atsakingas už gyvūnų, kurie neatitinka 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimų, skerdimą,
14.2.3. registruotam prekybos agentui, kuris padalija siuntą, arba įmonei, kuri nėra nuolat VMVT kontroliuojama – VMVT turi užtikrinti, kad prekybos agentas arba įmonė, kurie laikomi gyvūnų gavėjais, taikytų 16 punkte nurodytus reikalavimus,
15. Kol siunta dar neišskirstyta arba nesužymėta, 14.2.3 ir 14.2.4 punktuose nurodyti gavėjai privalo įsitikinti, ar yra 7.3 ir 7.4 punktuose nurodyti identifikacijos ženklai, veterinarijos sertifikatai arba dokumentai, informuoti VMVT apie pažeidimus, gyvūnus izoliuoti, kol VMVT priims atitinkamą sprendimą; 14.2.3 ir 14.2.4 punktuose nurodyti gavėjai privalo pateikti garantijas, kurios turi būti nurodytos sutartyje su VMVT, kuri turi būti pasirašyta registracijos, nurodytos 39 punkte, metu; VMVT turi atlikti atsitiktinius patikrinimus, kad įvertintų, ar laikomasi garantijų.
16. Veterinarijos sertifikate arba dokumente, nurodytame 7.4 punkte, įrašyti gavėjai:
16.1. privalo, VMVT reikalaujant ir siekiant atlikti 14 punkte nurodytus veiksmus, iš anksto pranešti duomenis apie iš kitos ES šalies vežamus gyvūnus ir gyvūninius produktus, nurodyti siuntos turinį ir įvežimo datą; nors ši informacija paprastai pateikiama prieš 24 valandas, išskirtiniais atvejais VMVT turi teisę reikalauti, kad ji būtų pateikta prieš dvi dienas; pateikti informaciją apie registruotus arklius, kuriems išduodamas pasas, nurodytas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių sąlygų, taikomų prekybai arkliais Bendrijoje, nebūtina;
17. 15-16 punktų įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos pagal 44 arba, kur tinkama, 45 punkte nurodytą tvarką.
18. Jeigu ES teisės aktai arba nacionalinės priemonės teritorijose, kuriose šie teisės aktai nėra harmonizuoti, atitinka Sutarties reikalavimus, pagal kuriuos gyvūnai turi būti karantinuojami, tai turi būti atliekama paskirties ūkyje.
19. Gyvūnai gali būti laikomi karantino punkte, jeigu jis yra patvirtintas VMVT; toks karantino punktas turi būti laikomas paskirties vieta; tokiu atveju VMVT turi informuoti Europos Komisiją.
20. Karantino punkto paskirtis ir vieta turi būti nurodyti veterinarijos reikalavimuose, nurodytuose 49 punkte.
21. VMVT turi užtikrinti, kad atliekant gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie gali būti įvežami iš trečiųjų šalių į teritorijas, nurodytas 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB dėl produktų, įvežamų į ES iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimo principų 1 priede, patikrinimus Lietuvos Respublikos jūrų, oro ar kelio pasienio veterinarijos postuose, būtų taikomos šios priemonės:
21.1. būtų tikrinami veterinarijos sertifikatai arba dokumentai, išduoti gyvūnams ir gyvūniniams produktams;
21.2. gyvūnams ir gyvūniniams produktams, įvežamiems iš ES, būtų taikomi reikalavimai, išdėstyti 14 punkte;
21.3. iš trečiųjų šalių importuojami gyvūniniai produktai būtų tikrinami pagal Tarybos direktyvą 97/78/EB;
21.4. iš trečiųjų šalių importuojami gyvūnai būtų tikrinami pagal Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 111-4954).
22. Taikant išimtį 21 punktui, visi gyvūnai arba gyvūniniai produktai, transportuojami transporto priemonėmis, kurios reguliariai vyksta maršrutu tarp dviejų geografinių taškų ES, turi būti kontroliuojami pagal 14–17 punktų reikalavimus.
23. Jeigu VMVT, patikrinusi siuntą jos paskirties vietoje arba transportuojant, nustato ligų sukėlėją, kuris gali sukelti ligas, nurodytas Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 32-1357), zoonozes arba ligas ar kitas priežastis, kurios gali kelti pavojų gyvūnų arba žmonių sveikatai, arba gyvūninis produktas vežamas iš regiono, kuriame nustatyta užkrečiamoji liga, ji turi nurodyti gyvūnus arba gyvūnų siuntą karantinuoti artimiausiame karantino punkte arba perdirbti ir (arba) sunaikinti; šiame punkte nurodytų priemonių išlaidas turi apmokėti siuntėjas arba jo atstovas, arba asmuo, atsakingas už tokius gyvūnus ar gyvūninius produktus; VMVT priimtiniausiu būdu turi nedelsiant informuoti raštu Europos Komisiją ir ES šalių kompetentingas institucijas apie patikrinimo rezultatus, priimtus sprendimus ir tokių sprendimų priežastis; gali būti taikomos saugos priemonės, nurodytos 33 punkte; ES šalies prašymu ir 43 punkte nurodyta tvarka Europos Komisija gali patvirtinti priemones, kurios reikalingos, kad ES šalys galėtų taikyti suderintas priemones tais atvejai, kurie nenumatyti ES teisės aktuose.
24. Nepažeisdama 23 punkto (gyvūnai ar gyvūniniai produktai neatitinka ES direktyvos reikalavimų arba ES šalis suteikia garantijas, nurodytas Tarybos direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnyje arba lygiaverčiuose ES teisės aktuose), vadovaudamasi nacionalinėmis gyvūnų sveikatos taisyklėmis ir įvertinusi galimą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, VMVT gali leisti siuntėjui arba jo atstovui:
24.1. laikyti gyvūnus ir gyvūninius produktus, veterinarijos gydytojui prižiūrint, kol bus patvirtinta, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų reikalavimus, jei nustatomi kenksmingų medžiagų likučiai;
25. Aptikus veterinarijos sertifikate arba dokumente pažeidimų, jų savininkui arba jo atstovui skiriamas teisės aktų nustatytas laikotarpis šiems pažeidimams pašalinti.
26. Pagal 44 punkte nurodytą tvarką Europos Komisija sudaro sąrašą ligų, nurodytų 23 punkte, ir išsamias 23–25 punktų taikymo taisykles.
27. 23 punkte nurodytais atvejais VMVT turi nedelsdama susisiekti su ES šalies, iš kurios siunčiamas krovinys, kompetentinga institucija, kad ji imtųsi būtinų priemonių ir informuotų VMVT apie atliktus tikrinimus, priimtus sprendimus ir jų priėmimo priežastis; jeigu, VMVT požiūriu, šios priemonės yra netinkamos, abiejų šalių kompetentingos institucijos kartu ieško būdų susidariusiai problemai išspręsti ir, jei reikia, atlieka patikrinimus vietoje; jeigu atlikus patikrinimus, nurodytus 23-25 punktuose, pažeidimai kartojasi, VMVT turi informuoti Europos Komisiją ir ES šalių kompetentingas institucijas apie pasikartojusius pažeidimus; Europos Komisija, atsižvelgusi į VMVT prašymą arba savo iniciatyva atsižvelgusi į pažeidimų pobūdį, gali:
27.1. bendradarbiaujant su ES šalių kompetentingomis institucijomis, nusiųsti į tokias vietas ekspertus;
27.2. pavesti valstybiniam veterinarijos gydytojui, kurio pavardė turi būti įtraukta į sąrašą, kurį Europos Komisija turi sudaryti ES šalių siūlymu ir kuris priimtinas įvairioms suinteresuotoms šalims, patikrinti faktus vietoje;
28. Apie patikrinimo rezultatus Europos Komisija turi informuoto kitas ES šalis; atsižvelgusi į Europos Komisijos patikrinimo rezultatus, siuntos kilmės ES šalies kompetentinga institucija, VMVT reikalaujant, turi dažniau tikrinti ūkius, įmones, patvirtintus turgus arba surinkimo centrus ir, jeigu gali kilti pavojus žmonių arba gyvūnų sveikatai, sustabdyti veterinarijos sertifikatų išdavimą arba siuntų siuntimą; VMVT taip pat gali dažniau tikrinti iš tokių ūkių, įmonių, patvirtintų turgų arba surinkimo centrų arba regionų siunčiamus gyvūnus; vienos iš dviejų suinteresuotų ES šalių reikalavimu, tais atvejais, kai ekspertai patvirtina nustatytus pažeidimus, Europos Komisija pagal 43 punkte nurodytą tvarką imasi priemonių, kurios leistų ES šalims laikinai uždrausti įvežti į jų teritoriją gyvūnus ir gyvūninius produktus, kilusius iš tokių ūkių, įmonių, patvirtintų turgų arba surinkimo centrų, regionų; šios priemonės turi būti patvirtintos arba peržiūrėtos kaip galima greičiau pagal 43 punkte nurodytą tvarką.
29. Išskyrus atvejus, kurie nurodyti 27 punkte, Reikalavimai neturi daryti įtakos ES šalyje įstatymų tvarka nustatytoms apeliacijos teisėms prieš ES šalies kompetentingos institucijos sprendimus.
30. VMVT turi pranešti savo sprendimus ir jų priėmimo priežastis siuntėjui arba jo atstovui ir krovinį siunčiančios ES šalies kompetentingai institucijai. Siuntėjui arba jo atstovui pageidaujant, šie sprendimai ir jų priežastys turi būti pateikti raštu, nurodant įstatymų tvarka nustatytas apeliacijos teises, apskundimo tvarką ir terminus; tačiau, kilus nesutarimų, abi šalys, jeigu jos sutinka, gali per vieną mėnesį pateikti savo iškilusius nesutarimus ekspertui, kurio pavardė yra ES ekspertų sąraše, sudarytame Europos Komisijos, įvertinti; Europos Komisija apmoka ekspertui už darbą; ekspertas turi duoti atsakymą per 72 valandas arba po to, kai gauna tyrimų rezultatus; šalys turi laikytis eksperto nuomonės, atsižvelgdamos į ES teisės aktus.
31. Gyvūninių produktų siuntos grąžinimo, gyvūnų laikymo arba karantinavimo, arba, jei reikia, jų skerdimo ar sunaikinimo išlaidas turi apmokėti siuntėjas, jo atstovas arba asmuo, atsakingas už siuntą.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
33. VMVT turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją ir ES šalis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje kilusius protrūkius ligų, nurodytų Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse, zoonozes, ligas ar kitus ligos sukėlėjus, pavojingus žmonių ir gyvūnų sveikatai. VMVT, jei Lietuvos Respublika yra siuntos kilmės šalis, turi nedelsdama įgyvendinti kontrolės ar prevencijos priemones, nurodytas ES teisės aktuose dėl apsaugos zonų nustatymo, arba patvirtinti kitas būtinas priemones. Jei VMVT, atlikusi 14–17 punktuose nurodytus tikrinimus, nustato užkrečiamąją ligą arba jos sukėlėjus, nurodytus šiame punkte, ji gali imtis prevencijos priemonių, nurodytų ES teisės aktuose, apimančių ir gyvūnų karantinavimą. Atsižvelgusi į priemones, taikomas pagal 36 punkto reikalavimus, VMVT, jei Lietuvos Respublika yra siuntos paskirties šalis ir kyla pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, gali taikyti laikinus įvežimo apribojimus siuntos kilmės šalies ūkiams, įmonėms. Apie priimtas priemones VMVT turi nedelsdama pranešti Europos Komisijai ir ES šalims.
34. ES šalies kompetentingos institucijos prašymu arba Europos Komisijos iniciatyva, vienas ar daugiau Europos Komisijos atstovų gali nuvykti į pažeidimo vietą ir, bendradarbiaudamas su tos šalies kompetentinga institucija, atlikti tyrimą dėl taikomų priemonių, pateikti įvertinimą.
35. Jeigu Europos Komisija nebuvo informuota apie taikomas priemones arba mano, kad taikomos priemonės yra nepakankamos, bendradarbiaudama su ES šalies kompetentinga institucija, atsižvelgusi į Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinio komiteto nuomonę, ji gali taikyti laikinas prevencijos priemones gyvūnams ir gyvūniniams produktams, kilusiems regione, kuriame nustatyta užkrečiamoji liga, arba kilusiems ūkyje, įmonėje. Šios priemonės turi būti pateiktos Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniam komitetui kaip galima greičiau, kad jas būtų galima būtų patvirtinti, papildyti arba atšaukti pagal 43 punkte nurodytą tvarką.
36. Europos Komisija kaip galima greičiau turi pristatyti susidariusią situaciją Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete. Ji patvirtina reikalingas priemones, taikomas gyvūnams ir gyvūniniams produktams ir, jei būtina, gyvūniniams produktams, gautiems iš tokių gyvūnų, pagal 43 punkte nurodytą tvarką. Europos Komisija stebi situaciją ir pagal 43 punkte nurodytą tvarką papildo arba panaikina priimtus sprendimus, atsižvelgusi į situacijos pasikeitimus.
37. Išsamios 33-36 punktų taikymo taisyklės, zoonozių arba pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai keliančių sukėlėjų sąrašas turi būti patvirtinti pagal 44 punkte nurodytą tvarką.
38. VMVT ir Europos Komisija turi patvirtinti administracinius padalinius, atsakingus už veterinarinius tikrinimus ir bendradarbiavimą su kitų ES šalių tokiais padaliniais.
39. VMVT turi užtikrinti, kad visi prekybos agentai, prekiaujantys Lietuvos Respublikoje gyvūnais ir (arba) gyvūniniais produktais:
40. VMVT turi užtikrinti, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai:
40.1. tikrintų ūkius, įrangą, transporto priemones ir procedūras, atliekamas ženklinant ir identifikuojant gyvūnus;
40.3. imtų mėginius:
41. VMVT turi užtikrinti, kad tikrinami ūkiai, įmonės bendradarbiautų su valstybiniais veterinarijos gydytojais, atliekant 40 punkte nurodytas užduotis.
43. Jeigu pateikiama nuoroda į šį punktą, Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinis komitetas, įkurtas 1968 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimu 68/361/EEB dėl Veterinarijos nuolatinio komiteto įkūrimo, turi priimti sprendimus pagal 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką 17 straipsnyje nustatytas taisykles.
44. Jeigu pateikiama nuoroda į šį punktą, Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinis komitetas turi priimti sprendimus pagal Tarybos direktyvos 89/662/EEB 18 straipsnyje nustatytas taisykles.
45. Jeigu pateikiama nuoroda į šį punktą, Zootechnikos nuolatinis komitetas, įkurtas 1977 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimu 77/505/EEB dėl Zootechnikos nuolatinio komiteto įkūrimo, turi priimti sprendimus pagal 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikytinų zootechninių reikalavimų, taikant alternatyvią registravimo sistemą, pagrįstą individualiu gyvulių ženklinimu 11 straipsnyje nustatytas taisykles.
V. GALUTINĖS IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
46. Europos Komisija pagal 44 punkte nurodytą tvarką turi įdiegti kompiuterizuotą ES šalių kompetentingų institucijų ryšio sistemą, kuria ES šalių teritorinės kompetentingos institucijos galėtų pasikeisti informacija.
47. ES finansinės pagalbos tvarka, kaip nurodyta Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos veterinarinėms priemonėms tvarkoje (Žin., 2003, Nr. 5-231), kuri reikalinga užkrečiamųjų ligų kontrolės programai įgyvendinti, turi būti patvirtinta pagal 48 punkte nurodytą tvarką.
48. Pagal 44 punkte nurodytą tvarką Europos Komisija turi patvirtinti 46-47 punktuose nurodyto pasikeitimo duomenimis ir duomenų pasikeitimo apsaugos taisykles.
49. Prekyba gyvūnais ir gyvūniniais produktais, nurodytais 2 priede, kol bus patvirtinti ES teisės aktai, nepažeidžiant nacionalinių taisyklių, skirtų siuntų identifikavimui, turi būti kontroliuojama pagal Reikalavimus. VMVT turi pateikti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims prekybai gyvūnais ir gyvūniniais produktais taikomus reikalavimus. Kontrolės taisyklės, nurodytos gyvūnams ir gyvūniniams produktams, turi būti taikomos gyvūnams ir gyvūniniams produktams, kurie nenurodyti 1 priedo teisės aktuose, kol bus patvirtintos harmonizuotos prekybos taisyklės.
50. VMVT turi pateikti Europos Komisijai reikalingą informaciją apie tikrinimus, atliekamus pagal Reikalavimus.
51. Europos Komisija turi ištirti informaciją, nurodytą 50 punkte, Nuolatiniame maisto saugos ir veterinarijos komitete. Ji gali patvirtinti atitinkamas priemones pagal 44 punkte nurodytą tvarką.
Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų
veterinarinio ir zootechninio tikrinimo
reikalavimų
1 priedas
TEISĖS AKTAI
I. VETERINARIJOS TEISĖS AKTAI
Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimai (Žin., 2002, Nr. 106-4777).
Veterinarijos reikalavimai kuilių spermai (Žin., 2002, Nr. 111-4955).
1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų ir jų poveikio prekybai galvijais ir kiaulėmis Bendrijoje.
1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, išdėstanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, prekiaujant Bendrijoje ir importuojant į ją šaldytą naminių galvijų spermą.
1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, prekiaujant Bendrijoje naminių galvijų embrionais ir importuojant juos iš trečiųjų šalių.
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB, išdėstanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus naminių kiaulių sėklos importui ir jos prekybai Bendrijoje.
II. ZOOTECHNIKOS TEISĖS AKTAI
Kiaulių prekybos zootechniniai reikalavimai (Žin., 2003, Nr. 65-3003).
Avių ir ožkų pripažinimo grynaveislėmis ir jų naudojimo veisimui taisyklės (Žin., 2003, Nr. 65-3002).
Galvijų veislininkystės srities taisyklės (Žin., 2003, Nr. 26-1072).
Arklių zootechniniai ir kilmės reikalavimai (Žin., 2003, Nr. 65-3006).
1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/504/EEB dėl grynaveislių galvijų auginimo.
1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 88/661/EEB dėl zootechninių normų, taikomų auginant kiaules.
1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių avių ir ožkų.
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių sąlygų, taikomų prekybai arkliais Bendrijoje.
Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų
veterinarinio ir zootechninio tikrinimo
reikalavimų
2 priedas
GYVŪNAI IR GYVŪNINIAI PRODUKTAI, KURIŲ PREKYBOS NEREGLAMENTUOJA ES TEISĖS AKTAI, TAČIAU JIEMS BŪTINA ATLIKTI REIKALAVIMUOSE NURODYTUS PATIKRINIMUS
Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų
veterinarinio ir zootechninio tikrinimo
reikalavimų
3 priedas
LIGŲ, KURIOMS PASIREIŠKUS ES ŠALIAI, JOS REGIONUI AR TERITORIJAI SKELBIAMI APRIBOJIMAI, SĄRAŠAS
Snukio ir nagų liga
Klasikinis kiaulių maras
Afrikinis kiaulių maras
Niukaslio liga
Galvijų maras
Smulkiųjų atrajotojų maras
Vezikulinis stomatitas
Mėlynojo liežuvio liga
Afrikinė arklių liga
Virusinis arklių encefalomielitas
Tešeno liga
Paukščių gripas
Avių ir ožkų raupai
Mazgelinis dermatitas
Rifto slėnio karštinė
Kontaginė galvijų pleuropneumonija