LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 14 d. Nr. 543
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826) 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką (pridedama).
2. Įgalioti Finansų ministeriją tvarkyti nacionalinio biudžeto sudarymo ir vykdymo metodikos klausimus.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo bei vykdymo bendrųjų taisyklių“ (Žin., 1992, Nr. 8-213);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ (Žin., 1993, Nr. 34-784);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1339);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 420 „Dėl Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisyklių 14 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 1994, Nr. 42-768);
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 659 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 55-1300);
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 609 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 57-1308);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ dalinio pakeitimo ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių tantjemų skyrimą valstybės tarnautojams, pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2000, Nr. 53-1532).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TVARKA
I. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTŲ RENGIMAS
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus rengia Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šia tvarka ir kitais teisės aktais. Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo darbų atlikimo terminus.
2. Kiekvienų biudžetinių metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė peržiūri ir patvirtina strateginius tikslus (prioritetus), paskelbia fiskalinės politikos gaires. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiai tikslai (prioritetai) nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, ilgalaike valstybės vizija, ilgalaikėmis nacionalinėmis programomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiai tikslai (prioritetai) yra gairės institucijų veiklai planuoti ir programoms rengti.
3. Ministerijos rengia ir tikslina šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia jas Ūkio ministerijai. Pastaroji jas įvertina, parengia (tikslina) bendrąją plėtros strategiją, kurią, suderinusi su Finansų ministerija, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui (toliau vadinama – Strateginio planavimo komitetas) svarstyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti jos nustatomais terminais.
4. Finansų ministerija parengia makroekonominių rodiklių prognozių ir fiskalinių rodiklių projektus bei pasiūlymus dėl naujų programų finansavimo. Fiskalinių rodiklių projektas rengiamas vadovaujantis 3 metų makroekonominiais (bendrasis vidaus produktas, infliacija, užimtumas) ir kitais rodikliais. Fiskalinių rodiklių projekte numatomos pajamos ir išlaidos, deficitas ir skolinimosi poreikis 3 metams. Finansų ministerija šiuos projektus ir pasiūlymus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomu terminu Strateginio planavimo komitetui.
5. Finansų ministerija, gavusi Strateginio planavimo komiteto pritarimą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti makroekonominių rodiklių prognozių ir maksimalių asignavimų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus makroekonominių rodiklių prognozes ir maksimalius asignavimus, Finansų ministerija pateikia asignavimų valdytojams skaičiavimų, būtinų valstybės biudžeto projektui sudaryti, formas, patvirtintas finansų ministro, ir valstybės biudžeto asignavimų, galimų skirti 3 metams, sumas. Asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Finansų ministerijos pateiktus maksimalius valstybės biudžeto asignavimus, rengia (tikslina) strateginius veiklos planus ir programas, sudaro biudžeto paraiškas.
6. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi maksimalių asignavimų dydžiais, sudaro savo išlaidų pagal programas sąmatų projektus ir organizuoja jiems pavaldžių įstaigų išlaidų pagal programas sąmatų projektų sudarymą. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:
6.1. parengia ir praneša pavaldžioms įstaigoms 3 metų prognozuojamus pagrindinius šių įstaigų veiklos rodiklius, maksimalių asignavimų dydį, pakitusias arba patvirtintas naujas pinigines ir natūrines išlaidų normas, kitus rodiklius, kurie būtini išlaidų pagal programas sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti;
6.2. duoda nurodymus pavaldžioms įstaigoms dėl išlaidų pagal programas sąmatų projektų sudarymo ir nustato jų pateikimo terminus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai nustato pavaldžioms įstaigoms tokius išlaidų pagal programas sąmatų projektų sudarymo terminus, kad jos galėtų laiku pateikti Finansų ministerijai asignavimų sumas, būtinas įtraukti į valstybės biudžeto projektą;
7. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra atsakingi už teisingą jų ir jiems pavaldžių įstaigų išlaidų pagal programas sąmatų projektų sudarymą.
8. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rengdami programų projektus, gali teikti Finansų ministerijai programų bei jų išlaidų sąmatų alternatyvas, t. y. numatyti kelis kai kurių programų variantus, įskaitant specialiąsias ir kompleksines programas, kurios būtų vykdomos kartu su kitais valstybės biudžeto asignavimų valdytojais ar pavaldžiomis įstaigomis. Teikiamos alternatyvos neturi viršyti bendros nustatytos maksimalių asignavimų sumos. Asignavimų valdytojai kartu su išlaidų pagal programas sąmatų projektais pateikia Finansų ministerijai pajamų už teikiamas paslaugas ir administruojamų pajamų bei specialiųjų programų išlaidų suvestinius sąmatų projektus.
9. Valstybės institucijos ir įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu terminu pateikia Finansų ministerijai duomenis apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį jų kuruojamoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti, taip pat duomenis apie Europos Sąjungos finansinės paramos bendrojo finansavimo valstybės lėšomis poreikį.
10. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai parengtus (patikslintus) strateginius veiklos planus (iš jų ir programas, išdėstytas prioriteto tvarka, bei biudžeto paraiškas) pateikia Finansų ministerijai. Ministerijos (kartu su įstaigomis prie ministerijų), Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai strateginius veiklos planus pateikia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Ministro Pirmininko aparatas išanalizuoja pateiktus strateginius veiklos planus ir kartu su Finansų ministerijos išvadomis dėl valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginių veiklos planų ir programų pateikia svarstyti Strateginio planavimo komitetui.
11. Prieš pateikdama Strateginio planavimo komitetui svarstyti išvadas, Finansų ministerija analizuoja pateiktus valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginius veiklos planus, programas ir biudžeto paraiškas, įvertina lėšų poreikį pagal tai, kaip programos atitinka nustatytus prioritetus, siekiamus tikslus, uždavinius, numatomus pasiekti rezultatus, pagal išlaidų normas ir kitus rodiklius, susijusius su valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos pobūdžiu.
12. Finansų ministerija pagal Strateginio planavimo komiteto pastabas ir pasiūlymus pateikia valstybės biudžeto asignavimų valdytojams privalomus nurodymus dėl strateginių veiklos planų, programų ir biudžeto paraiškų tikslinimo. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir joms pavaldžios institucijos patikslina strateginius veiklos planus, programas ir biudžeto paraiškas ir pateikia juos Finansų ministerijai. Savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius Finansų ministerija nustato vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 69-1743; 1999, Nr. 93-2709) ir kitais teisės aktais.
13. Finansų ministerija pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintus strateginius veiklos planus, programas, biudžeto paraiškas ir nustatytus savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius parengia Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
14. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos, susijusios su valstybės skola, apskaičiuojamos vadovaujantis finansų ministro tvirtinama Valstybės biudžeto pajamų bei valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, apskaičiavimo metodika.
15. Finansų ministerija parengtus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus pateikia Strateginio planavimo komitetui. Gavusi išvadas dėl šių projektų ir atsižvelgusi į pastabas, Finansų ministerija valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Finansų ministerija kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektais pateikia ir kitus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą derina su Lietuvos savivaldybių asociacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi pateiktus projektus, pateikia juos Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatytu terminu.
II. VALSTYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDŲ SĄMATOS
16. Per 5 darbo dienas po Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patikslina ir pateikia Finansų ministerijai asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas. Finansų ministerija, gavusi iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintus asignavimų paskirstymus pagal tvirtinamas programas, parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų tvirtinimo ir asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas projektą ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Projekte turi būti nustatyta kiekvienai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programai bendra asignavimų suma, asignavimai paprastosioms išlaidoms (iš jų – darbo užmokesčiui) ir nepaprastosioms išlaidoms. Ministerijos (kartu su įstaigomis prie ministerijų), Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, strateginių veiklos planų projektus pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti jos nustatomais terminais.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos valstybės biudžeto išlaidų sąmatos. Kiekvienos programos valstybės biudžeto išlaidų sąmatos tvirtinamos pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Valstybės biudžeto išlaidų sąmatų formas tvirtina finansų ministras. Naudoti valstybės biudžeto lėšas (įskaitant ir papildomai skirtas tais metais) be patvirtintos valstybės išlaidų sąmatos draudžiama.
18. Valstybės biudžeto išlaidų sąmatas savarankiškai sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir kiekviena jam pavaldi įstaiga. Bendrąsias sąmatas galima sudaryti vienarūšėms centralizuotų buhalterijų aptarnaujamoms įstaigoms. Valstybės biudžeto išlaidų sąmatą pasirašo institucijų ir įstaigų vadovai ir patvirtina antspaudu. Pavaldžių įstaigų valstybės biudžeto išlaidų sąmatą privalo patvirtinti valstybės biudžeto asignavimų valdytojas savo parašu ir antspaudu.
19. Sudarydami valstybės biudžeto išlaidų sąmatas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių įstaigų praėjusių metų skolas būtų numatyta padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jeigu valstybės biudžeto išlaidų sąmatos yra patvirtintos iki praėjusių metų valstybės biudžeto išlaidų sąmatų įvykdymo apyskaitos sudarymo, remiantis apyskaitiniais duomenimis apie asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų skolas planuojamųjų metų pradžioje, turi būti atitinkamai patikslintos šių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų planuojamųjų metų valstybės biudžeto išlaidų sąmatos.
20. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, per 10 darbo dienų pateikia Finansų ministerijai suvestinę valstybės biudžeto išlaidų sąmatą, kiekvienos programos suvestinę valstybės biudžeto išlaidų sąmatą ir jiems pavaldžių įstaigų (programos vykdytojų) valstybės biudžeto išlaidų sąmatas.
21. Po Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, Finansų ministerija paskirsto valstybės biudžeto pajamas pagal metų ketvirčius ir remdamasi valstybės biudžeto išlaidų sąmatomis, patvirtintomis atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimų valdytojų iš anksto suderintas su Finansų ministerija bendrų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo ketvirčiais sumas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašą pagal valstybės institucijas, įstaigas, programas, valstybės funkcijas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją. Valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašą tvirtina finansų ministras.
III. VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS
22. Valstybės institucijų, įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas (buvusios nebiudžetinės (specialiosios) lėšos), taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamos pajamos (pertvarkytų fondų, valstybės rezervo ir kitos) įmokamos į valstybės biudžetą. Įmokų į valstybės biudžetą sumos nustatomos kiekvienam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui atitinkamų metų valstybės biudžete. Visos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šios veiklos išlaidos padengiamos valstybės biudžeto asignavimais pagal atitinkamas specialiąsias programas.
23. Biudžetinių įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo kainas nustato įstaigos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.
24. Valstybės rezervo tvarkytojai valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę organizuoja biudžetinėms įstaigoms nustatyta tvarka atskirai nuo valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų (rezervo tvarkytojų) išlaidų sąmatos vykdymo apskaitos. Šios apskaitos duomenys įtraukiami į atitinkamos biudžetinės įstaigos periodines ir metinę biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo suvestinę ataskaitą.
25. Biudžetinės įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos gautas pajamas už teikiamas paslaugas, taip pat asignavimų valdytojai administruojamas pajamas kaupia atskiroje sąskaitoje. Biudžetinės įstaigos sumas iš šių sąskaitų įmoka į atitinkamą biudžetą 2 kartus per mėnesį – 3 ir 18 dienomis arba iš karto, jeigu šios pajamos viršija vieną tūkstantį litų (kai šios dienos sutampa su švenčių arba poilsio dienomis, mokėjimo terminas perkeliamas į artimiausią darbo dieną). Mokslo ir studijų institucijos pajamas už teikiamas paslaugas įmoka į valstybės biudžetą ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir kiekvieno ketvirčio paskutinę darbo dieną. Įmokėtos sumos parodomos atskiroje buhalterinėje ataskaitoje Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
26. Aplinkos ministerijos bei Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas) pajamas, administruojamas mokesčių inspekcijų, į valstybės biudžetą perveda teritorinės mokesčių inspekcijos, pateikdamos Aplinkos ministerijai bei Miškų ir saugomų teritorijų departamentui duomenis apie įmokėtas į biudžetą sumas. Lėšų pervedimo ir duomenų pateikimo tvarką Aplinkos ministerija bei Miškų ir saugomų teritorijų departamentas suderina su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija).
27. Gaunamas pajamas už teikiamas paslaugas biudžetinės įstaigos įmoka į biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Viešojo administravimo ir kontrolės įstaigos bei institucijos, mokslo ir studijų institucijos pajamas už teikiamas paslaugas įmoka į biudžetą nuo 2001 m. sausio 1 dienos.
28. Viršplaninės arba nepanaudotos įmokos į biudžetą paliekamos biudžetinėms įstaigoms bei mokslo ir studijų institucijoms ir gali būti naudojamos kitais biudžetiniais metais virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrųjų asignavimų pagal atskirą sąmatą, pervedant šias lėšas asignavimų valdytojams iš biudžeto lėšų likučio. Specialiųjų programų planuojamos išlaidos gali viršyti planuojamas pajamas, jeigu specialiosios programos sujungiamos su kitomis iš biudžeto finansuojamomis programomis. Visais atvejais specialiųjų programų finansavimas yra mažinamas faktiškai negautomis (palyginti su planu) lėšomis už teikiamas paslaugas arba valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamų pajamų negautomis sumomis, t. y. asignavimų valdytojai patys neturi teisės pateikti mokėjimo paraiškų dėl tos sumos arba naudoti specialiajai programai tos lėšų sumos, kuri nebuvo įmokėta į biudžetą.
29. Biudžetinės įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos, gaunančios pajamų už teikiamas paslaugas, kasmet sudaro pajamų ir specialiųjų programų išlaidų sąmatas (vieną sąmatą arba sąmatas pagal kiekvieną pajamų rūšį). Sąmatose gali būti numatyti asignavimai ir įstaigos pagrindinei veiklai. Sąmatas tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai sudaro administruojamų pajamų, specialiųjų programų, taip pat suvestines pajamų už teikiamas paslaugas ir specialiųjų programų išlaidų sąmatas ir vieną egzempliorių pateikia Finansų ministerijai.
30. Specialiosios kaimo rėmimo programos, Specialiosios bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos ir Specialiosios žemės reformos vykdymo programos išlaidų sąmatas pagal priemones tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
IV. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
32. Savivaldybių biudžetų projektų rengimą organizuoja savivaldybių valdybos. Savivaldybių biudžetų projektai rengiami savivaldybių valdybų nustatyta tvarka.
33. Savivaldybių biudžetų projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, valstybinės statistikos duomenimis, savivaldybės tarybos patvirtintomis socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis programomis. Savivaldybėms rekomenduojama sudarant savivaldybių biudžetus taikyti strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pagal programas principus, nustatytus Strateginio planavimo metodikoje, atitinkamai papildytus pagal savo poreikius.
34. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi savivaldybių valdybų nustatyta savivaldybių biudžetų projektų sudarymo tvarka, sudaro savo išlaidų sąmatų projektus ir organizuoja jiems pavaldžių įstaigų išlaidų sąmatų projektų sudarymą:
34.1. duoda nurodymus dėl įstaigų išlaidų pagal programas sąmatų projektų sudarymo ir nustato jų pateikimo terminus;
34.2. parengia ir praneša įstaigoms prognozuojamus pagrindinius šių įstaigų veiklos rodiklius, pakitusias arba patvirtintas naujas pinigines ir natūrines išlaidų normas, kitus rodiklius, kurie būtini išlaidų sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti;
35. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai nustato pavaldžioms įstaigoms tokius išlaidų sąmatų projektų sudarymo terminus, kad jos galėtų laiku pateikti savivaldybėms asignavimų sumas, būtinas įtraukti į savivaldybių biudžetų projektus. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra atsakingi už teisingą jų ir jiems pavaldžių institucijų išlaidų sąmatų sudarymą.
36. Savivaldybių administracijos savivaldybių valdybų nustatyta tvarka tikrina, ar išlaidų sąmatų projektuose pateikti skaičiavimai yra tikslūs, ar laikytasi taupumo režimo, prireikus asignavimus patikslina (taip pat atsižvelgia ir į savivaldybių biudžetų bendras finansines galimybes) ir įtraukia juos į savivaldybių biudžetų projektus.
37. Savivaldybių valdybos parengtus savivaldybių biudžetų projektus pateikia savivaldybių taryboms. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, savivaldybių tarybų komitetų pasiūlymus bei išvadas.
38. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytos kiekvienos savivaldybės biudžeto mokestinių pajamų sumos yra prognozuojamos, todėl savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, gali jas didinti arba mažinti.
39. Savivaldybių merai patvirtintus savivaldybių biudžetus pateikia Finansų ministerijai pagal finansų ministro patvirtintas formas.
40. Savivaldybių taryboms patvirtinus savivaldybių biudžetus, savivaldybių asignavimų valdytojai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patvirtina savo ir pavaldžių įstaigų išlaidų sąmatas.
41. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintais savivaldybių biudžetais, jų pajamų paskirstymu ketvirčiais ir patvirtintomis sąmatomis pagal jos nustatytas formas, sudaro biudžetų pajamų ir išlaidų sąrašus, kuriuos tvirtina savivaldybės administratorius.
42. Fizinių asmenų pajamų mokestis savivaldybių biudžetams planuojamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas šio mokesčio dalis.
43. Lėšos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio dalies, pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą mokestinėms pajamoms ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, planuojamos pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas sumas.
44. Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, skiriamos iš valstybės biudžeto, planuojamos kaip specialioji dotacija pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas sumas.
V. BIUDŽETŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO ATSKAITOMYBĖ
46. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės biudžeto kasos operacijų atlikimą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.
48. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės, remdamosi savo apskaitos duomenimis, kas mėnesį iki ateinančio mėnesio 3 dienos pateikia Finansų ministerijai ir savivaldybių administracijoms ataskaitas apie atitinkamo biudžeto pajamų vykdymą pagal pajamų rūšis (kai ši diena sutampa su švenčių arba poilsio dienomis, ataskaitos pateikiamos artimiausią darbo dieną).
49. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai naudoja skirtus biudžetų asignavimus pagal paskirtį ir teikia finansinę ir kitą atskaitomybę Finansų ministerijai ir savivaldybių administracijoms jų nustatyta tvarka ir terminais.
50. Valstybės biudžetui priklausančias įmokas teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės perveda į Valstybės iždo sąskaitą Finansų ministerijos nustatyta tvarka ir terminais.
51. Savivaldybių biudžetams priklausančias įmokas, taip pat biudžetams skirstomų pajamų atskaitymus teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos perveda į savivaldybių biudžetų sąskaitas suderintais su savivaldybių valdybomis (merais) terminais.
52. Lėšos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio dalies, pervestos į Valstybės iždo sąskaitą mokestinėms pajamoms ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, pervedamos savivaldybėms pagal faktiškas šio mokesčio įplaukas.
53. Biudžetinės įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos gautas pajamas už teikiamas paslaugas sumoka į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (jeigu teisės aktai nenustato kitaip), kuri šias įmokas įskaito į biudžeto, iš kurio finansuojama įstaiga, pajamas (savivaldybių tarybos gali nustatyti kitokią šių lėšų surinkimo tvarką).
54. Įmonės, įstaigos ir organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius bei kitas įmokas (priklausančias įmokėti į atitinkamą biudžetą) privalo laiku pervesti į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Iš šių lėšų draudžiama apmokėti bet kokias išlaidas.
55. Visos per biudžetinius metus į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokėtos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, įskaitant ir mokestines nepriemokas, pervedamos pagal patvirtintas tiems metams šio mokesčio dalis.
56. Permokos į valstybės biudžetą mokėtojams grąžinamos iš teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos pagal rašytinį mokėtojo prašymą. Permokos, taip pat nepagrįstos mokesčių sumos, suderinus su mokėtoju, gali būti įskaitomos to paties mokėtojo kitų įmokų nepriemokoms padengti arba gali būti įskaitomos kaip įmokos, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Jeigu yra nesumokėtų delspinigių, permoka naudojama delspinigiams padengti.
57. Tais atvejais, kai iš teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos grąžinama mokesčių permoka, grąžinamoji suma paskirstoma tarp savivaldybės biudžeto ir Valstybės iždo sąskaitos mokestinėms pajamoms ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, vadovaujantis normatyvais tų biudžetinių metų, per kuriuos ši permoka susidarė. Pagal tuos pačius normatyvus paskirstomos ir permokų sumos, į kurias įskaitomos kitų įmokų nepriemokos, įmokoms, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, arba delspinigiams padengti.
Jeigu permokai grąžinti teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitoje lėšų trūksta, ji raštu kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansų ministeriją, kad trūkstama suma būtų papildyta iš Valstybės iždo sąskaitos.
58. Programos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vadovaujantis atitinkamų biudžetų pajamų ir išlaidų sąrašais.
59. Asignavimai iš biudžetų išduodami dengti tik toms išlaidoms, kurios numatytos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų nurodytose programose. Biudžetinės įstaigos finansuojamos vadovaujantis patvirtintomis sąmatomis.
60. Valstybės biudžeto asignavimus Finansų ministerija savo nustatyta tvarka, o savivaldybių biudžetų asignavimus – savivaldybių administracijos savo nustatyta tvarka gali:
60.1. iš biudžetų sąskaitų pervesti tiesiogiai tiekėjams, kad jie apmokėtų už jų biudžetinėms įstaigoms patiektas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas;
60.2. centralizuota tvarka pervesti į surenkamąsias teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitas biudžetinių įstaigų priklausančias sumokėti darbdavių fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotas nuo asignavimų valdytojams faktiškai pervestų lėšų praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti.
61. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, analizuodami pavaldžių įstaigų sąmatų įvykdymo apyskaitinius duomenis, privalo nustatyti netekusių tikslinės paskirties asignavimų sumas ir apie tai informuoti atitinkamai Finansų ministeriją (valstybės biudžeto asignavimų valdytojai) arba savivaldybių administracijas (savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai). Finansų ministerija ir savivaldybių administracijos, nustačiusios netekusių tikslinės paskirties asignavimų sumas pagal asignavimų valdytojų išlaidų sąmatų vykdymo apyskaitinius duomenis, atsižvelgdamos į tokių asignavimų sumas, praneštas asignavimų valdytojų pagal jiems pavaldžių įstaigų sąmatų įvykdymo apyskaitinius duomenis, šiomis sumomis sumažina atitinkamiems asignavimų valdytojams perduodamus biudžeto asignavimus. Asignavimų planas keičiamas patikslinus biudžetus.
62. Prie netekusiųjų tikslinės paskirties asignavimų priskiriama:
62.1. per metus nepanaudoti asignavimai, neįvykdžius įstaigų skaičiaus ir kontingentų planinių rodiklių (pagal asignavimų valdytojų suvestinę apyskaitą);
63. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatų vykdymo apskaitos ir atskaitomybės tvarką, ataskaitų formas bei jų sudarymo tvarką nustato Finansų ministerija.
64. Priimtame Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme nustatytos savivaldybių biudžetams metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, taip pat lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos. Tikslinės paskirties lėšos, panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, taip pat grąžinamos į valstybės biudžetą. Jeigu savivaldybė šiame punkte nurodytų nepanaudotų lėšų negrąžina, Finansų ministerija šią sumą įskaito kaip savivaldybės biudžeto kitais po lėšų gavimo biudžetiniais metais gautas pajamų įmokas.
65. Jeigu nevykdomas valstybės biudžeto pajamų planas, kol bus nustatytąja tvarka priimtas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo patikslinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos programos finansuojamos pagal Finansų ministerijos parengtus atsižvelgiant į programas, išdėstytas pagal prioritetus, valstybės biudžeto atitinkamo mėnesio asignavimų planus, kuriems pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos pagal asignavimų valdytojų paraiškas pervedamos Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme (Žin., 1994, Nr. 100-2001) nustatyta tvarka.
Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų finansavimui, jeigu asignavimų valdytojai gautas pajamas įmokėjo.
66. Pagal kiekvieno mėnesio pirmos dienos duomenis ne vėliau kaip per 15 dienų Finansų ministerija sudaro praėjusio mėnesio valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą pagal biudžeto pajamų rūšis ir išlaidų funkcinę klasifikaciją ir skelbia interneto tinklalapyje.
67. Savivaldybių biudžetų vykdymo suvestinę metinę apyskaitą rengia Finansų ministerija ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita.
68. Valstybės biudžeto vykdymo metinę apyskaitą, ataskaitą apie valstybės skolą su aiškinamuoju raštu ir rezultatų balansą Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo statute (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) nustatytą šios atskaitomybės pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui terminą.
69. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagrindu Finansų ministerija sudaro ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nacionalinio biudžeto įvykdymo apyskaitą, kurioje nurodomos pajamos pagal rūšis ir išlaidos pagal funkcinę klasifikaciją.
70. Valstybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo suvestinės atskaitomybės formas nustato finansų ministras.
71. Finansų ministerija sudaro patvirtintų savivaldybių biudžetų ir jų įvykdymo apyskaitų suvestines pagal visus biudžeto klasifikacijos padalinius ir susumuoja patvirtintus valstybės bei savivaldybių biudžetus ir jų įvykdymo metines apyskaitas pagal funkcinę biudžeto klasifikaciją, atskirai nurodydama pagal ekonominę klasifikaciją paprastąsias išlaidas (iš jų išlaidas darbo užmokesčiui) ir nepaprastąsias išlaidas.
VI. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SKOLINIAI SANTYKIAI
72. Finansų ministerija iš valstybės biudžeto gali teikti savivaldybėms trumpalaikes beprocentes paskolas laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų. Valstybės biudžeto asignavimai šioms paskoloms turi būti numatyti valstybės biudžeto išlaidų sąrašuose. Trumpalaikės beprocentės paskolos savivaldybėms suteikiamos pasirašant paskolos sutartį su Finansų ministerija. Trumpalaikė beprocentė paskola gali būti suteikta tik iki biudžetinių metų pabaigos. Sutartyje turi būti nustatyta, kad Finansų ministerija turi teisę paskolos sutartyje nustatytu terminu negrąžintos paskolos sumą įskaityti kaip savivaldybės biudžeto gautas pajamų įmokas. Jeigu savivaldybės biudžeto finansinė būklė nepagerėja, mero prašymu paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
73. Finansų ministerija trumpalaikės beprocentės paskolos suteikimo savivaldybėms klausimą nagrinėja tik gavusi mero prašymą, savivaldybės kontrolieriaus išvadą ir savivaldybės tarybos įgaliojimą merui pasirašyti trumpalaikės beprocentės paskolos sutartį. Finansų ministerija trumpalaikę beprocentę paskolą savivaldybei iš valstybės biudžeto gali suteikti, jeigu:
73.1. pagal savivaldybės patvirtinto (patikslinto) savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų paskirstymą ketvirčiais yra planinė išlaidų, viršijančių pajamas, suma. Ši suma tikslinama to laikotarpio viršplaninių pajamų arba pajamų neįvykdymo suma ir faktiškais biudžeto lėšų likučiais paskolos prašymo dieną;
74. Trumpalaikė beprocentė paskola savivaldybėms nesuteikiama, jeigu savivaldybių biudžetai nepatvirtinti.
75. Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai iki sausio 1 dienos nepatvirtinami, išlaidos metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų planinių išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.
VII. VALSTYBĖS VARDU GAUNAMA NEGRĄŽINTINA FINANSINĖ PARAMA (PINIGINĖS LĖŠOS)
76. Valstybės vardu gautos negrąžintinos finansinės paramos (piniginių lėšų) (toliau vadinama – parama) apskaitą tvarko Finansų ministerija ir šias lėšas įskaito į valstybės biudžeto pajamas.
77. Paramos buhalterinės apskaitos duomenys įtraukiami į bendrą biudžetinės įstaigos ar organizacijos finansinę ataskaitą.
VIII. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAVEDIMŲ LĖŠOS IR DEPOZITAI
79. Biudžetinių įstaigų pavedimų lėšos – iš kitų juridinių arba fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Šios lėšos saugomos banke, sąskaitoje „Pavedimų lėšos“.
80. Įvykdžiusi pavedimą, įstaiga nusiunčia lėšas pervedusiam asmeniui ataskaitą ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį.
81. Biudžetinių įstaigų depozitai – laikinai šių įstaigų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. Jos saugomos banke atskiroje sąskaitoje. Pasikeitus aplinkybėms arba nutraukus susitarimą, biudžetinės įstaigos depozitus grąžina depozitoriams.
82. Biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką:
82.1. lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims, – 3 metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose nustatyto termino, o teisėsaugos institucijų (vidaus reikalų, prokuratūros ir teismų) depozitų sąskaitose saugomus iš areštuotųjų ir kitų asmenų paimtus pinigus – 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio, kvotos arba tardymo pareigūno nutarimo grąžinti paimtus pinigus jų savininkui išsiuntimo registruotu laišku dienos;
IX. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ IR NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠŲ, NAUDOJAMŲ PROJEKTAMS ARBA PROGRAMOMS BENDRAI FINANSUOTI, VALDYMAS
84. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai, skirti su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis projektams arba programoms bendrai finansuoti, naudojami, kaip nurodyta šios tvarkos III skyriuje „Valstybės biudžeto specialiosios programos“.
85. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, skirtos su Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšomis projektams arba programoms bendrai finansuoti, valdomos per Europos bendrijų pagalbos programų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionalinį fondą (toliau vadinama – Nacionalinis fondas). Nacionalinis fondas užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos taisyklių, nuorodų ir procedūrų, susijusių su finansų valdymu ir ataskaitų teikimu.
86. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos gaunamos, įtraukiamos į apskaitą, perskirstomos, pervedamos, kontroliuojamos ir už jas atsiskaitoma taip, kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, supratimo memorandumuose arba kituose dokumentuose dėl atitinkamų Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų.
X. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ PAREIGŲ IR TEISIŲ, NUMATYTŲ Lietuvos Respublikos BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYME, ĮGYVENDINIMAS
87. Įgyvendindami Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatytas teises, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, prireikus keisti biudžeto asignavimų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį, visais atvejais informuoja Finansų ministeriją, o savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai – savivaldybių administracijas.
Jeigu sutaupytas paprastąsias išlaidas numatoma naudoti naujiems investicijų projektams įgyvendinti (pagrindiniam kapitalui įsigyti), šie pakeitimai turi būti suderinti su Finansų ministerija, o savivaldybėse – su savivaldybių administracijomis.
88. Finansų ministerijai ar savivaldybių administracijoms teikiamoje informacijoje apie papildomų lėšų iš sutaupytų paprastųjų lėšų skyrimą pagrindiniam kapitalui įsigyti turi būti nurodomas investicijų projekto, kuriam numatoma skirti lėšų, pavadinimas, šio projekto ryšys su asignavimų valdytojo vykdomomis programomis ir išlaidų ekonominė klasifikacija, o pateikiant naujus investicijų projektus pateikiami ir skaičiavimai, nurodantys paprastųjų išlaidų pokyčius, susijusius su papildomų lėšų skyrimu.
89. Asignavimų valdytojai privalo suderinti su Finansų ministerija, kiek reikia valstybės lėšų pasirašytoms su užsienio pagalbos teikėjais dvišalėms arba daugiašalėms sutartims, finansiniams memorandumams, finansinėms sutartims arba kitiems dokumentams įgyvendinti.
90. Sutaupyta asignavimų suma, kuri pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnį gali būti naudojama nepaprastosioms išlaidoms finansuoti, mažinama dalimi, susidariusia dėl neįvykdyto planinio įstaigų skaičiaus ir kontingento rodiklių.