LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS REFORMOS VYKDYMO KAIMO VIETOVĖJE, IKI BUS PARENGTI KOMPLEKSINIAI ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTAI
1993 m. spalio 19 d. Nr. 785
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-236 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės reformos darbai kaimo vietovėje vykdomi šia tvarka:
1.1. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai iki 1994 m. rugsėjo 1 d. parengia valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus, kurie suderinami su apylinkės agrarinės reformos tarnyba, valstybės išperkamą žemę naudojančiomis žemės ūkio įmonėmis, miškų urėdija, rajono vyriausiuoju architektu, rajono valdybos žemės ūkio skyriumi, rajono žemėtvarkos tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu (jeigu yra saugotinų teritorijų) ir Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentu;
1.2. ministerijos, departamentai ir kitos valstybinės tarnybos pateikia Valstybiniam žemėtvarkos institutui duomenis ir grafinę medžiagą, kurių reikia valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planams parengti, šia tvarka:
1.2.1. Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ir švietimo ministerija, Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Ryšių ir informatikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija bei Kūno kultūros ir sporto departamentas – iki 1994 m. vasario 1 d. patikslintus duomenis ir grafinę medžiagą apie jų reguliavimo sričiai priskirtų įmonių, įstaigų ir organizacijų valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotus;
1.2.2. Žemės ūkio ministerija – iki 1993 m. gruodžio 31 d. patikslintus duomenis ir grafinę medžiagą apie mokslo ir mokymo įstaigoms priskirtus žemės plotus. Jeigu šių plotų ribos keičiamos daugiau kaip 5 procentais, palyginti su nustatytosiomis, medžiagą būtina suderinti su mokslo ar mokymo įstaiga;
1.2.3. rajonų (miestų) architektai – iki 1994 m. sausio 15 d. duomenis ir grafinę medžiagą apie tai, kiek reikės miestams ir gyvenvietėms plėsti bei rekreacijai žemės, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, esančios miestams ir gyvenvietėms plėsti bei rekreacijai numatytose teritorijose, nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 52-1013);
1.2.4. rajonų žemėtvarkos tarnybos – iki 1993 m. gruodžio 31 d. duomenis ir grafinę medžiagą apie žemę, kurioje įsteigti arba steigiami valstybinių įmonių pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir medelynai, privatizuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą, specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, daržai su įrengtomis drėkinimo sistemomis, taip pat žemę, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašariniams plotams lietinti gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais vandenimis.
Grafinė medžiaga turi būti suderinta su žemę naudojančios įmonės ir rajono melioracijos įmonės vadovais;
1.2.5. apylinkių agrarinės reformos tarnybos – iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. duomenis apie gyventojų asmeniniam ūkiui suteiktus ir vietovėje paženklintus žemės plotus;
1.2.6. miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai – iki 1993 m. gruodžio 31 d. duomenis apie žemę, naudotiną miškų ūkio reikmėms (pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus), taip pat apie suteiktas ir vietovėje paženklintas tarnybines žemės dalis;
1.3. Valstybinis žemėtvarkos institutas iki 1994 m. kovo 1 d. pagal rajonų valdybų pateiktas paraiškas parengia ekspertų išvadas ir grafinę medžiagą apie žemės, kuri iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteikta neterminuotai naudotis arba numatyta skirti pagal statybos vietos parinkimo aktą, skyrimo ne žemės ūkio paskirčiai tikslingumą, jeigu šiuose plotuose jų naudotojai neatliko statybos darbų ar kitaip jų nepanaudojo pagal paskirtį. Žemės ūkio ministerijos nurodytais atvejais šios išvados turi būti suderintos su Statybos ir urbanistikos ministerija bei miestų (rajonų) valdybomis;
1.4. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai iki 1993 m. gruodžio 31 d. patikslina žemės plotus, reikalingus žemės ūkio įmonių gamybiniuose pastatuose laikomiems gyvuliams aprūpinti žoliniais pašarais pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus, šiuos plotus suprojektuoja ir suderina su pastatus naudojančiomis žemės ūkio įmonėmis. Tokia pat tvarka suprojektuojamos ir suderinamos specializuotų sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio bendrovių žemės ribos;
1.5. apylinkių agrarinės reformos tarnybų darbuotojai ir jų pasitelktieji asmenys kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančių institutų specialistais, kurie planuoja ir kontroliuoja matavimus atliekančių asmenų darbą ir jam metodiškai vadovauja, vietovėje išmatuoja gyventojų asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus, parengia grafinę medžiagą, suvestinius asmeninio ūkio žemės sklypų 1: 10000 mastelio planus ir kitus projektavimui reikalingus pagalbinius duomenis. Už žemės sklypų matavimo ir kartografavimo darbus pasitelktiesiems asmenims moka asmeninio ūkio žemės naudotojai pagal Žemės ūkio ministerijos numatytus tarifus.
Suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, atskira šeima laikomi asmenys, sulaukę 18 metų, įregistruoti apylinkės ūkinėse knygose ir gyvenantys atskirame name (bute) arba kartu su tėvais, vaikais ir kitais asmenimis, tačiau turintys atskirus ūkinius pastatus arba atskirai laikomus gyvulius, arba naudoję žemę asmeniniam ūkiui 1991 m. rugsėjo 1 dieną;
1.6. žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti pažymėta:
1.6.2. žemės sklypų prie žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų, reikalingų šiuose pastatuose laikomiems gyvuliams aprūpinti žoliniais pašarais, ribos;
1.6.6. vietovėje paženklinti (išskyrus šio nutarimo 1.7.2 ir 1.7.3 punktuose numatytus atvejus) žemės sklypai, kuriuos numatoma sugrąžinti privatinėn nuosavybėn;
1.7. numatomi privatizuoti žemės sklypai preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos tvarkos ir eiliškumo:
1.7.1. asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką natūra ūkininko ūkiui steigti, jeigu jie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusiais ūkininkauti, o jų susigrąžinama žemė sudaro ne mažiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų;
1.7.2. žemės ūkio bendrovių ir bendrijų nariams bei kitiems asmenims, kurie susigrąžintą natūra žemę arba jos dalį, nereikalingą jų šeimos reikmėms, numato išnuomoti ne trumpiau kaip 3 metams dabartiniam šios žemės naudotojui arba, jam raštiškai atsisakius – kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims;
1.7.3. asmenims, kurie turėtą žemę, įeinančią į valstybės išperkamos žemės ribas, nustatytas specializuotoms sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio įmonių gamybiniuose pastatuose laikomiems gyvuliams aprūpinti žoliniais pašarais, specializuotų sodininkystėje žemės ūkio įmonių sodams, uogynams ir medelynams, specializuotų daržininkystės žemės ūkio įmonių daržams su įrengtomis drėkinimo sistemomis, numato išnuomoti šią žemę naudojančioms žemės ūkio įmonėms iki jų veiklos nutraukimo.
Susitarimas tarp šio nutarimo 1.7.2 ir 1.7.3 punktuose nurodytų asmenų ir būsimų šios žemės nuomininkų, nurodžius jame numatomos išnuomoti žemės plotą ir nuomos laiką, turi būti patvirtintas notarine tvarka;
1.7.4. asmenims, susigrąžinantiems natūra arba ekvivalentine natūra žemę, jų naudojamą asmeniniam ūkiui;
1.7.5. asmenims, susigrąžinantiems natūra žemę kitai žemės ūkio veiklai (bet ne daugiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų);
1.7.8. asmenims, kuriems neatlygintinai suteikiami miško ir rekultivuoto durpyno sklypai kaip kompensacija už valstybės išperkamą žemę;
1.8. asmenims, turintiems numatomos grąžinti žemės ir pageidaujantiems statytis šioje žemėje sodybą, iki žemė bus sugrąžinta ūkininko ūkiui steigti, rajono valdybos sprendimu gali būti suteikti iki 2 hektarų žemės sklypai šiai sodybai statytis, suformavus preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte ir suderinus su pretendentu susigrąžinti žemę šių sklypų ribas;
1.9. numatomi išnuomoti valstybinės žemės sklypai preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami šia eiliškumo tvarka:
1.9.1 žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms, atsižvelgiant į jų pateiktą žemės, skirtos gyvuliams aprūpinti žoliniais pašarais (valstybės išperkamoje žemėje), poreikio pagrindimą;
1.9.2. asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra ūkininko ūkiui steigti arba kitai žemės ūkio veiklai, tačiau neturintiems dokumentų, reikalingų nuosavybės teisei į žemę atstatyti, taip pat asmenims, turintiems gamybinius pastatus ir faktiškai ūkininkaujantiems žemėje, paimtoje į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui steigti;
1.9.3. asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti – laikantis 1.7.1 punkte nurodytų reikalavimų. Iškilusius ginčus dėl nuomojamos šiems asmenims žemės sklypų išdėstymo sprendžia apylinkės agrarinės reformos tarnyba išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant pretendentams, turintiems teisę šioje vietoje susigrąžinti žemę ekvivalentine natūra žemės ūkio veiklai arba ją nuomoti ūkininko ūkiui steigti;
1.9.4. asmenims, gyvenantiems kaime, turintiems ūkinius pastatus ir laikantiems galvijus, tačiau naudojantiems iki 0,3 hektaro žemės asmeniniam ūkiui. Žemės plotas, nuomojamas šiems asmenims, neturi būti didesnis kaip 2 hektarai žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;
1.9.5. žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms – papildomas žemės plotas žemės ūkio gamybai plėtoti, atsižvelgiant į tai, kiek žemės reikia gyvuliams aprūpinti visų rūšių pašarais, taip pat techninėms kultūroms, daržovėms ar bulvėms auginti;
1.9.6. kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims žemės ūkio veiklai. Iš jų įmonės, turinčios kiaulininkystės kompleksus, žemę, naudojamą kompleksų nutekamiesiems vandenims lietinti, gali išsinuomoti žemės ūkio augalams auginti tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio produkciją gaminančios žemės ūkio įmonės ar ūkininkai nėra pateikę prašymų arba raštiškai atsisako šią žemę išsinuomoti;
1.10. žemės sklypų ribos preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojamos:
1.10.1. jas paženklinus vietovėje laikinais riboženkliais – 1.7.1, 1.7.4, 1.7.5, 1.7.6, 1.8, 1.9.2, 1.9.3, 1.9.4 ir 1.9.6 punktuose nurodytiems asmenims, suderinus su apylinkių agrarinės reformos tarnyba;
1.10.2. jas paženklinus vietovėje laikinais riboženkliais – 1.7.7 ir 1.7.8 punktuose nurodytiems asmenims, suderinus su rajono valdyba;
1.10.3. jas paženklinus vietovėje laikinais riboženkliais – 1.7.9 punkte nurodytiems asmenims, suderinus su apylinkės viršaičiu ir rajono architektu, jeigu sklypas suteikiamas individualiai statybai;
1.10.4. pažymint ribas pagal turimą kartografinę buvusių žemės valdų medžiagą, jų nepaženklinus vietovėje – 1.7.2 ir 1.7.3 punktuose nurodytiems asmenims;
1.11. preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami:
1.11.1. su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, jeigu projektuojami sugrąžinti ar parduoti privatinėn nuosavybėn žemės sklypai yra draustinių teritorijoje arba intensyvaus karsto zonoje. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose žemė sugrąžinama ar parduodama privatinėn nuosavybėn tik pagal kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą;
1.11.2. su miškų urėdija, jeigu projektuojami sugrąžinti ar parduoti privatinėn nuosavybėn žemės sklypai yra miškų urėdijoms priskirtose naudotis teritorijose;
1.11.3. Su Krašto apsaugos ministerija, jeigu projektuojami sugrąžinti ar parduoti privatinėn nuosavybėn žemės sklypai yra pasienio zonose;
1.11.4. su rajono ar respublikos miesto architekto tarnyba, jeigu projekto ribose yra miestų plėtimui numatytos teritorijos;
1.12. parengti ir suderinti preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai (pradedant nuo 1994 metų), iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, apsvarstomi:
1.12.1. apylinkės agrarinės reformos tarnyboje – dalyvaujant projektų autoriams ir suinteresuotiems įsigyti bei naudoti žemę pretendentams ir priimant išvadą dėl pritarimo projektui;
1.12.2. rajono valdyboje – įvertinant, ar projektų parengimas atitinka šių dokumentų parengimo metodiką bei tvarką, ir apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas, taip pat priimant išvadą dėl pritarimo projektams;
1.12.3. Žemės ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje – įvertinant rajonų valdybose apsvarstytų preliminarinių žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo kokybę bei rajonų valdybų išvadas dėl šių projektų parengimo ir pateikiant rajono valdyboms komisijos išvadas, ar projektai atitinka projektų rengimo reikalavimus, taip pat pastabas ir pasiūlymus dėl šių projektų tikslinimo;
1.13. rajonų valdybos, įvertinusios ministerijų komisijų, apsvarsčiusių preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, pastabas ir pasiūlymus, organizuoja šių projektų tikslinimą, pakartotinai apsvarsto juos rajono valdyboje ir priima sprendimus dėl pritarimo projektams;
1.14. rajonų valdybose aprobuoti preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai registruojami Teritorinio planavimo dokumentų registre Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka;
1.15. sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai;
1.16. žemės naudojimo teisę, iki bus patvirtinti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, kaimo vietovėje įgyja:
1.16.1. fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar rajonų valdybų sprendimais;
1.16.2. asmenys, kuriems žemė nustatytąja tvarka suteikta asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms žemės dalims;
1.16.3. asmenys, kuriems rengiami dokumentai, reikalingi nuosavybės teisei į žemę atstatyti, jeigu yra priimtos apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvados dėl prašymų tenkinimo ir šie žemės sklypai suformuoti preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei paženklinti vietovėje;
1.16.4. fiziniai asmenys, sudarę su apylinkių agrarinės reformos tarnybomis valstybinės žemės nuomos sutartis;
1.17. žemė, nustatytąja tvarka suteikta naudotis (išnuomota) fiziniams ir juridiniams asmenims, gali būti sugrąžinta nuosavybėn arba parduota tik nuėmus žiemkenčių, vasarinių kultūrų ar daugiamečių žolių pirmųjų metų arba antrųjų metų pirmosios žolės derlių;
1.18. asmenims (arba jų šeimos nariams), kurie yra susigrąžinę žemės ūkio veiklai žemės plotą, didesnį kaip 3 hektarai žemės ūkio naudmenų, anksčiau suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas gali būti paliekamas naudotis sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį ne ilgiau kaip vieneriems metams. Šių asmenų pageidavimu jiems sugrąžintos privatinėn nuosavybėn žemės sklypų ribos gali būti patikslintos, įtraukiant į juos asmeniniam ūkiui naudotą plotą ir atitinkamai sumažinant kitoje vietoje esančių žemės sklypų plotą;
1.19. asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemę privatinėn nuosavybėn, taip pat asmenys, dėl kurių prašymų steigti ūkininko ūkį yra priimtos apylinkių agrarinės reformos tarnybos išvados ir kuriems žemės sklypai paženklinti vietovėje, bet kurie neįregistravę savo naudojamos žemės kaip ūkininko ūkio Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, laikomi kitais žemės ūkio paskirties žemės naudotojais;
1.20. nesutarimus tarp 1.1 punkte nurodytų institucijų, kilusius dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnyje nurodytos valstybės išperkamos žemės plotų ir ribų nustatymo, sprendžia Žemės ūkio ministerija;
1.21. iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai nuolatiniais riboženkliais neženklinami ir geodeziniai žemės sklypų matavimai, skirti ribų posūkio taškų koordinatėms nustatyti, neatliekami;
1.22. kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13; 27-786) nustatyta tvarka, pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus šių projektų rengimo grafikus.
2. Pavesti Žemės ūkio ministerijai vadovauti žemės reformos darbų organizavimui, užtikrinti nuoseklų šių darbų vykdymą, remiantis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir žemėtvarkos projektavimo metodiniais reikalavimais.
3. Įpareigoti Miškų ūkio ministeriją iki 1993 m. lapkričio 1 d. parengti žemės, naudotinos miškų ūkio reikmėms teritorijose, priskirtose miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams, normatyvus ir jos poreikio nustatymo tvarką.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, Nr. 27-786) 2.1-2.15 ir 3 punktus;
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 papildymo (Žin., 1992, Nr. 16-441);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 525 „Dėl tolesnio žemės reformos ir žemėtvarkos projektavimo darbų vykdymo“ (Žin., 1992, Nr. 26-768);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 536 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 27-786) 1 ir 3 punktus;
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 137 „Dėl neatidėliotinų žemės reformos darbų 1993 metais“ (Žin., 1993, Nr. 9-224).