LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI PARDAVIMO IR NUOMOS
1995 m. liepos 17 d. Nr. 987
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Suteikti valstybinės žemės valdymo teisę savivaldos vykdomosioms institucijoms:
2.1. teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų savivaldybių administracinėse ribose, bei šiems miestams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais priskirtose teritorijose;
3. Nustatyti, kad:
3.1. apskrities valdytojas gali parduoti arba išnuomoti naujus valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka kaimo vietovėje ir šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytose teritorijose (trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui – jeigu šiuose sklypuose numatoma kapitalinių pastatų statyba, visais kitais atvejais – ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui) piliečiams ir tik išnuomoti – nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Šiuo atveju pirkėjai arba nuomininkai papildomai sumoka tikslines lėšas, kurių 50 procentų skiriama į Žemės reformos fondą kompensacijai už valstybės išperkamą žemę. Kitus 50 procentų tikslinių lėšų jie moka savivaldos vykdomajai institucijai, ir šios lėšos naudojamos miesto tvarkymo darbams. Jų suma, kurią nustato apskrities valdytojas bendru su rajono arba miesto meru (jo administracija), rajono arba miesto valdyba, jeigu ji sudaryta (toliau vadinama – meras (valdyba), susitarimu, negali būti mažesnė už parduodamo arba nuomojamo žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą su kainos priedu – teritorijos pabrangimu dėl inžinerinių įrenginių;
3.2. savivaldos vykdomosios institucijos gali išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus piliečiams ir nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytose teritorijose ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui (leisdamos nuomojamame sklype statyti tik laikinus pastatus, kurie gali stovėti ne ilgiau kaip 3 metus). Šiuo atveju nuomininkai sumoka savivaldos vykdomajai institucijai mero (valdybos) nustatyto dydžio tikslines lėšas. Šios lėšos naudojamos miestų tvarkymo darbams;
3.3. prireikus nuomojamo žemės sklypo nuomos kainą neatlygintinai apskaičiuoja ir pateikia merui (valdybai) apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Nuomojamo žemės sklypo kaina apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284) patvirtintą Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką;
3.4. nesutarimus tarp juridinių arba fizinių asmenų ir mero (valdybos), nustatant parduodamo (perleidžiamo) arba nuomojamo žemės sklypo dydį, ribas, tikslinę paskirtį, apribojimus ir sąlygas, patvirtinto detaliojo plano atitikimą, sprendžia apskrities valdytojas. Taip pat nustatytuoju laiku negavus nurodytųjų žemės sklypų pardavimo arba nuomos suderintų dokumentų iš mero (valdybos), su tuo susijusius klausimus gali spręsti apskrities valdytojas. Apskrities valdytojo sprendimai gali būti apskųsti tik teismui;
3.5. apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba už ne žemės ūkio veiklai žemės sklypų pardavimo ir nuomos dokumentų tvarkymo paslaugas gali imti ne daugiau kaip 3 litus – už sodo sklypą, 8 litus – už sklypą, užimtą arba numatomą panaudoti privačių namų valdai, individualiai statybai ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Šios lėšos pervedamos į atitinkamą apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sąskaitą ir naudojamos žemės tvarkymo darbams vykdyti;
3.6. tuo atveju, kai privačių namų valdos arba sodo namelio savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams. Šiuo atveju jiems įskaitoma suma, sumokėta už perkamą žemės sklypą, o kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės kainos (įskaitant kainos priedą dėl teritorijos inžinerinės įrangos) papildomai nemokamas.
4. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, parengti ir iki 1995 m. rugsėjo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo aukcionų nuostatų ir valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomos aukcionų nuostatų projektus.
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr. 32-747);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284) 2.7 punktą;
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 500 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 48-903);
5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 609 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 ir 1994 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 391 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 37-926) 1 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987
VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI
PARDAVIMO IR NUOMOS TVARKA
1. Valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai gali:
1.1. įsigyti nuosavybės teise:
1.2. išsinuomoti:
1.2.1. Lietuvos Respublikos piliečiai bei nustatytąja tvarka įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti subjektai, nurodyti šios tvarkos 1.1.2 punkte;
1.2.2. užsieniečiai, nustatytąja tvarka gavę leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsienio juridiniai asmenys, gavę leidimą užsienio investicijai. Jiems žemės sklypai išnuomojami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 391 „Dėl Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos užsienio valstybių juridiniams bei fiziniams asmenims ir bendroms su užsienio kapitalu bei užsienio kapitalo įmonėms tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 40-726) patvirtintos tvarkos. Žemės sklypų pardavimo ir nuomos užsienio valstybėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomojimo tvarkos bei sąlygų užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms“ įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-264).
2. Parduodant arba kitaip perleidžiant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai, valstybei atstovauja atitinkamos apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Apskrities valdytojas savo sprendimu leidžia parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba (toliau vadinama – rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) įformina žemės sklypų pardavimo dokumentus, organizuoja ir vykdo žemės sklypų pardavimo aukcionus, vykdo kitas jai normatyviniais aktais pavestas funkcijas.
3. Nustatoma ši valstybinės žemės nuomos tvarka:
3.1. nuomojant valstybinę žemę kaimo vietovėse ir teritorijose, esančiose miestų savivaldybių nustatytąja tvarka patvirtintose administracinėse arba miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, ir miestams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais priskirtose teritorijose (trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui – jeigu šiuose sklypuose numatoma kapitalinė statyba, visais kitais atvejais – ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui), valstybei atstovauja ir valstybinės žemės nuomotojas yra apskrities valdytojas. Apskrities valdytojo administracija rengia šių žemės sklypų nuomos dokumentus, organizuoja ir vykdo žemės sklypų nuomos aukcionus, įregistruoja išnuomuotus sklypus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Apskrities valdytojas savo sprendimu suteikia nuomai žemės sklypą, o žemės sklypo nuomos sutartį pasirašo apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas;
3.2. nuomojant ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui valstybinės žemės sklypus teritorijose, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikta valstybinės žemės valdymo teisė savivaldos vykdomosioms institucijoms, valstybei atstovauja ir žemės nuomotojas yra meras (valdyba). Mero (valdybos) išnuomotuose žemės sklypuose gali būti leidžiama statyti tik laikinus pastatus, kurie gali stovėti ne ilgiau kaip 3 metus. Meras (valdyba) nustatytąja tvarka rengia žemės sklypų nuomos dokumentus, organizuoja ir vykdo žemės sklypų nuomos aukcionus bei tvarko išnuomotų sklypų apskaitą. Nuomininkas, pasirašęs žemės sklypo nuomos sutartį su meru, ją įregistruoja rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
4. Miestuose, išskyrus Neringos miestą, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir 0,3 hektaro – kituose miestuose. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas.
Jeigu privačių namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymimos parduodamoji (0,2 ar 0,3 hektaro) ir išnuomojamoji (viršijanti 0,2 ar 0,3 hektaro) sklypo dalys. Parduodamos sklypo dalies konfigūraciją ir ribas techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymi meras (valdyba), atsižvelgdamas (-a) į nustatytąja tvarka patvirtintą detalųjį kvartalo planą. Faktiškos privačių namų valdos žemės sklypas parduodamas pagal šios tvarkos 2 punktą, o išnuomojamas – pagal 3 punktą. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parduodamus ir išnuomojamus žemės sklypus žemės kadastro žemėlapyje žymi kaip atskirus sklypus.
Jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. Vadovaujantis šiuo brėžiniu, sklypų ribos pažymimos techninės apskaitos bylų planų kopijose. Žemės sklypo brėžinys ir techninės apskaitos bylų planų kopijos su pažymėtomis sklypų ribomis mero teikimu perduodami rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai.
Naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir Neringoje (tik nuomojamo) ir šiems miestams priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose maksimalus dydis – 0,09 hektaro, kituose miestuose ir šiems miestams priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose – 0,15 hektaro. Miestams priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose mero (valdybos) potvarkiu žemės sklypo individualiems gyvenamiesiems namams statyti maksimalus dydis gali būti sumažintas iki šiuose miestuose nustatytų naujų žemės sklypų maksimalaus dydžio. Kaimo vietovėje naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis – 0,25 hektaro, o esamos namų valdos sklypas atitinka faktiškai jos užimamą plotą, bet negali būti didesnis kaip 2 hektarai.
Parduodami ar išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodų sklypai negali būti didesni kaip 0,12 hektaro.
Individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodamų ar išnuomojamų naujų žemės sklypų konkretų dydį meras (valdyba) savo potvarkiu nustato pagal patvirtintus detaliuosius planus.
5. Žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami arba išnuomojami ta pačia tvarka bei sąlygomis, kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms, o nauji žemės sklypai gyventojų sodams įsigyjami aukciono tvarka, kaip ir žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti.
6. Nauji žemės sklypai miesto ir kaimo vietovėse parduodami (pagal šios tvarkos 2 punktą) ar išnuomojami (pagal šios tvarkos 3 punktą) ne žemės ūkio veiklai, vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais detaliaisiais planais arba žemės reformos žemėtvarkos projektais.
Kiti naudojami žemės sklypai parduodami (pagal šios tvarkos 2 punktą) ar išnuomojami (pagal šios tvarkos 3 punktą) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, tai, ar jo plotas atitinka įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bei tam nepanaudotą sklypo plotą ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Jeigu būsimasis žemės sklypo nuomininkas yra valdžios ir valdymo institucijų bei savivaldybių kontroliuojama įmonė ir ji nesutinka su mero (valdybos) sprendimu dėl sklypo dydžio, klausimas derinamas su įmonės steigėju ir apskrities valdytoju.
Nustatant sklypų dydį kaimo vietovėje, laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr. 32-572) numatytos tvarkos.
Parduodamų ar išnuomojamų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų brėžiniai parengiami suinteresuotų asmenų lėšomis Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Žemės sklypų matavimo ir žemės sklypų brėžinių parengimo darbai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1103) nustatyta tvarka.
Žemės sklypai parduodami pagal šios tvarkos 2 punktą, nuomojami – pagal 3 punktą.
7. Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 2 punktą parduodami:
7.1. ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą (kuri indeksuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės), nustatytą vadovaujantis Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909:
7.1.1. piliečiams:
7.1.1.1. privačių namų valdų savininkams – faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius, kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte. Sodybos (privačių namų valdos) savininkui žemės sklypas parduodamas nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena sodyboje (registruotas ar neregistruotas). Individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį. Jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalinti (bendri keliai, bendras ūkio kiemas ir panašiai), jie parduodami namo dalių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o mokėjimo suma paskirstoma priklausomai nuo kiekvienam savininkui priklausančios namo dalies ploto arba pagal jų susitarimą.
Prie blokuotų gyvenamųjų namų žemės sklypai parduodami pagal namų sklypų detaliuosius planus.
Sodų sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkų bendrijos sodo teritorijoje, bet už sodo ribų (pvz., miške), vienam savininkui gali būti parduodamos dvi sodo sklypo dalys, kurių plotų suma negali būti didesnė kaip 0,12 hektaro:
7.1.1.2. privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams – bendrosios dalinės nuosavybės teise – žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, mero (valdybos) administracija parengia kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo brėžinį, suderina jį su rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Meras (valdyba), remdamasis savo potvarkiu, nustato žemės sklypo dydį ir ribas. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariškai, ir įrašomos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę. Jeigu ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams piliečių ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise;
7.1.2. piliečiams, kuriems iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovėse suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti;
7.1.3. piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą eilės, patvirtintos mero (valdybos) potvarkiu, šiai paramai gauti tvarka, taip pat asmenims, gavusiems lengvatinius kreditus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364) patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 9 punktą, – individualiems gyvenamiesiems namams statyti;
7.1.4. piliečiams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje ir norintiems pagerinti gyvenimo sąlygas, – žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti seniūnijos, kurioje šie asmenys gyvena, teritorijoje.
Nauji sklypai individualiems namams statyti parduodami pirmiausia seniūnijoje gyvenantiems asmenims, kurie turi teisę gauti valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Eilę šiai paramai gauti meras (valdyba) patvirtina savo potvarkiu;
7.1.5. Kovo 11 dienos akto signatarams – žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti, jeigu jie šių sklypų nėra gavę anksčiau;
7.1.7. piliečiams, turintiems įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą leidimą verstis komercine-ūkine ar nekomercine veikla, – žemės sklypai prie pastatų, įsigytų ir įsigyjamų iš valstybės, žemės ūkio ar akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, priskiriant tiems sklypams tik pastatų pardavimo metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte.
Įsigyjant pastatus, statinius ir įrenginius, žemės sklypai turi būti suformuojami ir piliečiams parduodami arba išnuomojami kartu su šiais objektais;
7.1.8. piliečiams (jų įsteigtų įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklai) suteikti žemės sklypai, bet ne didesni, negu nurodyta šios tvarkos 6 punkte, kai juose pastatyti visi sklypo užstatymo projekte numatyti pastatai;
8. Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 3 punktą išnuomojami:
8.1. ne aukciono tvarka:
8.1.1. piliečiams, kurie šios tvarkos 7.1 punkte nurodytais atvejais turi teisę ne aukciono tvarka įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise, bet nepageidauja to daryti, taip pat kitiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams – privačių namų valdų savininkams;
8.1.2. nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte;
8.1.3. esamų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms – žemės sklypai, priskirti, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 968 „Dėl Žemės sklypų, išnuomojamų ne aukciono tvarka, suplanavimo ir priskyrimo prie esamų daugiabučių namų laikinosios metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1363);
8.1.4. daugiabučių (3 ir daugiau butų) gyvenamųjų namų statybos bendrijoms masinės statybos kvartaluose ar mikrorajonuose pagal bendrijų įregistravimo eilę (visų pirma toms bendrijoms, kurių nariai turi teisę į valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis);
Iš Lietuvos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos, valdžios ir valdymo institucijų bei savivaldybių kontroliuojamos įmonės arba jų teises perėmę juridiniai asmenys jiems suteiktus žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti ir parengtus bei nustatytąja tvarka patvirtintus projektus gali mero (valdybos) potvarkiu perduoti steigiamoms naujoms daugiabučių gyvenamųjų namų statybos bendrijoms;
8.1.5. juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie nustatytąja tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei- ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai, – tokio pat dydžio žemės sklypai kitoje vietoje;
8.1.6. individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijoms, pageidaujančioms statyti namus sklypuose be inžinerinės įrangos, jeigu jos savo lėšomis nutiesia gatves ir inžinerinius tinklus arba įrengia vietinius vandens tiekimo bei vandenvalos įrenginius. Jeigu pageidaujama viename sklype statyti namus kelioms bendrijoms, rengiamas uždaras žemės sklypo nuomos aukcionas;
8.1.7. juridiniams ir fiziniams asmenims, pageidaujantiems savo lėšomis statyti labdaros tikslams skirtus objektus, – šiems objektams statyti;
8.1.9. sodininkų bendrijoms – esamų sodų, kuriuose leista išpirkti bendrijų narių sodų sklypus, bendrojo naudojimo žemė;
8.1.10. fiziniams ir juridiniams asmenims – sklypai, esantys prie laikinųjų, nustatytąja tvarka išnuomotų arba leistų pastatyti bei įsigyti statinių ar įrenginių (terminuotam jų nuomos laikui), o kai nustatytąja tvarka leistų pastatyti laikinų statinių ar įrenginių užimtus nuomojamus sklypus numatoma panaudoti miesto reikmėms nepasibaigus nuomos terminui, – tokio pat dydžio žemės sklypai kitoje vietoje;
8.1.11. veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – jų turimiems žemės sklypams, skirtiems komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, padidinti (iki 20 procentų jų turimo žemės sklypo), jeigu jos pateikia merui (valdybai) projektinius skaičiavimus, jog tikslinga didinti sklypo plotą, – su sąlyga, kad numatomi padidinti žemės sklypai nebus naudojami kitoms reikmėms ar išnuomoti aukciono tvarka;
8.1.12. valdžios ir valdymo institucijų bei savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais steigiamoms valstybės ar savivaldybių įmonėms, taip pat specialios paskirties bendrovėms (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), tenkinančioms vietos gyventojų poreikius, – nauji žemės sklypai, skirti jų komercinei-ūkinei veiklai;
8.1.13. asmenims – esamų privačių namų valdų faktiškai naudojamų žemės sklypų neprivatizuotinos dalys (iki jos bus panaudotos visuomenės reikmėms);
8.1.14. kvartalo gyventojų garažų statybos bendrijoms, kai žemės sklypas garažui statyti yra tame kvartale, – pagal mero (valdybos) patvirtintus detaliuosius planus;
8.1.15. juridiniams ir fiziniams asmenims – šalies ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose esančios žemės sklypų dalys, kurios pagal patvirtintus šių teritorijų detaliuosius planus viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą maksimalų privatizuojamų arba naujų žemės sklypų dydį;
8.1.16. dailininkams, architektams, liaudies meistrams ir fotografijos meno meistrams, atitinkamų kūrybinių sąjungų (draugijų) nariams – kūrybinėms dirbtuvėms statyti, jeigu šie asmenys nebuvo anksčiau įsigiję žemės sklypų individualiai statybai arba nėra kūrybinių dirbtuvių statybos bendrijų (kooperatyvų) nariai;
8.1.18. juridiniams ir fiziniams asmenims – gavus nustatytąja tvarka leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas;
9. Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai išnuomojami pagal šios tvarkos 3 punktą šiam laikui:
9.1. iki pastatyti juose gyvenamieji namai bus parduoti, jeigu šiame nutarime numatytais atvejais žemės sklypai gyvenamiesiems namams statyti aukciono būdu išnuomojami piliečiams ir nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Jų pastatytus gyvenamuosius namus įsigiję piliečiai turi teisę šiame nutarime nustatyta tvarka pirkti ar išnuomoti ir žemės sklypus;
9.2. jeigu pagal detaliuosius planus numatoma šiuos žemės sklypus vėliau naudoti visuomenės reikmėms, – ne ilgiau negu detaliuosiuose planuose numatytam terminui;
10. Asmenys, pageidaujantys aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypus, dalyvauja atskiruose apskrities valdytojo organizuojamuose žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionuose. Pageidaujantys aukciono būdu nuomoti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui valstybinės žemės sklypus (kai juose numatoma statyti tik laikinus pastatus, galinčius stovėti ne ilgiau kaip 3 metus, arba numatoma kita paskirtis), esančius teritorijose, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu valstybinės žemės valdymo ir naudojimo teisė suteikta savivaldos vykdomosioms institucijoms, asmenys dalyvauja mero (valdybos) organizuojamuose žemės sklypų nuomos aukcionuose. Apskrities valdytojo sprendimu gali būti rengiami uždari žemės sklypų nuomos aukcionai (sodininkystės reikmėms, taip pat gyventojų garažams, ekologiniams objektams statyti pagal detaliuosiuose planuose numatytą teritorijų paskirtį).
11. Piliečiai, turintys teisę pirkti ne aukciono tvarka žemės sklypus privačių namų valdoms arba sodininkystės reikmėms ir kitai ne žemės ūkio veiklai, už juos atsiskaito, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 11-182, Nr. 38-690, Nr. 47-879, Nr. 60-1197, Nr. 73-1378; 1995, Nr. 20-478, Nr. 41-1103).
12. Valstybinės žemės nuomininkas moka žemės nuomos mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas bei keičiamas ir už žemę mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Miestams nustatytąja tvarka priskirtose, bet neįtrauktose į šių miestų savivaldybių administracines arba miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribas, teritorijose, privačių namų valdų žemės sklypai ir sklypai gyvenamiesiems namams bei komerciniams-ūkiniams ir nekomerciniams objektams statyti parduodami už nustatytąją tų miestų žemės kainą.
Asmenims, kurie teritorijose, esančiose miestų savivaldybių administracinėse arba miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei miestams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais priskirtose teritorijose ar sodininkų bendrijų soduose nuosavybės teise perka privačių namų valdoms (ar sodininkystės reikmėms) naudojamus ar naujus žemės sklypus, ne didesnius kaip 0,06 hektaro, taikoma 40 procentų žemės sklypo kainos nuolaida (senatvės pensininkams – 50 procentų). Įsigyjant tokius sklypus ne aukciono tvarka šios tvarkos 7.1.3 punkte numatytais atvejais, nuolaida didinama iki 70 procentų. Už sklypo dalį, didesnę kaip 0,06 hektaro, mokama visa šios dalies kaina.
Asmenims, perkantiems kaimo vietovėje esamų privačių namų valdų žemę ir sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti (kai seniūnijos teritorijoje gyvenantys asmenys nori pagerinti gyvenimo sąlygas), už sklypą ar jo dalį iki 0,15 hektaro kaina mažinama 50 procentų.
Privačių namų valdų savininkams sumokėjus už namų valdų žemės sklypus pagal buvusiųjų miestų (rajonų) valdybų išduotus mokamuosius pranešimus, rajonų žemės ūkio valdybų arba miestų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sudaro žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nekeisdamos nustatytų sklypų ribų ir ploto (išskyrus šio ploto patikslinimą pagal vėliau atliktus tikslius geodezinius matavimus arba pagal asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktus).
Perleidžiant privačių namų valdą arba sodo namelį, prie kurių savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą, tačiau jo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, naujajam jų savininkui gali būti įskaitoma sumokėta už perkamą sklypą suma (įrašant tai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje). Šiuo atveju kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės kainos (įskaitant kainos priedą dėl teritorijos inžinerinės įrangos) papildomai nemokamas.
Parduodant vienam asmeniui kelis privačių namų valdų ar sodų žemės sklypus, kainos nuolaida taikoma pasirinktinai tik vienam sklypui nepriklausomai nuo sklypų buvimo vietos.
14. Lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės sklypus teritorijose, esančiose miestų savivaldybių administracinėse arba miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip:
50 procentų – į atitinkamos apskrities kompensacijos už valstybės išperkamą žemę (mišką) fondą;
15 procentų – į Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą;
35 procentai – į atitinkamo miesto (rajono) savivaldybės paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą.
Jeigu žemės sklypas parduotas aukciono tvarka, 1 procentas miesto (rajono) savivaldybei tenkančios sumos skiriamas rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai aukciono ir kitoms išlaidoms apmokėti. Tokio pat dydžio sumą aukcioną laimėjęs dalyvis sumoka ir tuo atveju, jeigu žemės sklypą įsigyja nuomos pagrindais.
Lėšos, gautos už kaimo vietovėje parduotus žemės sklypus, pervedamos į Žemės reformos fondą.
Lėšos už kainos priedą dėl inžinerinių įrenginių nuo 1994 m. sausio 1 d. pervedamos į miesto (rajono) savivaldybės nebiudžetinį fondą ir naudojamos inžineriniams įrenginiams plėtoti.
15. Viena šeima pagal šį nutarimą ne aukciono tvarka gali įsigyti privatinėn nuosavybėn ar išsinuomoti tik vieną naują valstybinės žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti. Jeigu šeimai iki 1992 m. kovo 15 d. buvo suteiktas žemės sklypas, nė vienas šios šeimos narys negali įsigyti ne aukciono tvarka kito valstybinės žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti. Nevedęs (netekėjusi) šeimos narys (-ė), kuriam(-iai) sukako 18 metų, laikomas (-a) atskira šeima.
16. Esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų sodai neprivatizuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra teritorijose, kuriose ne vėliau kaip iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir ne vėliau kaip iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse buvo suprojektuoti arba pagal nustatytąja tvarka gautus leidimus projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, kurių realizavimas susijęs su namų valdų ar sodo sklypų likvidavimu.
17. Parduoti ar išnuomoti ne aukciono tvarka arba aukciono tvarka žemės sklypai turi būti naudojami tik pagal paskirtį, numatytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartyse. Keisti nupirkto arba nuomuojamo žemės sklypo tikslinę paskirtį ir naudojimo pobūdį galima tik turint apskrities valdytojo leidimą. Pažeidę šią nuostatą, sklypų savininkai (nuomininkai) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai esamose privačių namų valdose yra įregistruotos ir plečiamos (viršijant sodybų arba privačių namų valdų žemės sklypams nustatytą užstatymo procentą) komercinės įmonės arba kai visos namų valdų gyvenamosios patalpos naudojamos kitai paskirčiai, tam tikslui turi būti gautas apskrities valdytojo leidimas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo pobūdį, taip pat mokamas žemės sklypo kainos skirtumas į Žemės reformos fondą.
Kai komercinei-ūkinei veiklai nupirktų arba išsinuomotų žemės sklypų paskirtis keičiama pertvarkant juose esančius pastatus į gyvenamuosius namus ar butus, šių sklypų kainų skirtumas nekompensuojamas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987
VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI PARDAVIMO
IR NUOMOS NE AUKCIONO TVARKA TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės nustato tvarką, pagal kurią valstybinės žemės sklypai teritorijose, esančiose miestų savivaldybių nustatytąja tvarka patvirtintose administracinėse arba miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei šiems miestams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais priskirtose teritorijose, taip pat kaimo vietovėse parduodami ar nuomojami piliečiams, kitiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams ir nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti arba nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą ar nuomą privačių namų valdoms, taikomos ir parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos.
NAUDOJAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS
2. Asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai (toliau vadinama – rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) turi pateikti:
2.1. prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos;
2.3. sklypo brėžinį, parengtą pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus, o perkant privačių namų valdos žemės sklypą – techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos);
3. Jeigu asmuo, turintis teisę pirkti naudojamą žemės sklypą, nepateikia rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai prašymo tai padaryti, jis laikomas naudojamo sklypo nuomininku. Tokiam asmeniui taikomos šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų nuomos santykius.
4. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 2 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo:
4.1. nustatyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334);
4.2. nustatyti parduodamo žemės sklypo architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas (statybos aukštis, tankumas ir kita);
5. Meras savo teikimu per mėnesį perduoda rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parduodamo žemės sklypo duomenis, nurodytus šių taisyklių 4 punkte. Už teikimu pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą visiškai atsako meras.
6. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prireikus patikslina gautus iš mero (valdybos) duomenis, surašo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Jeigu mero (valdybos) pateikti duomenys buvo tikslinami, pirkimo-pardavimo sutarties projektas derinamas su meru (valdyba). Pirkėjas raštiškai patvirtina sutinkąs su žemės sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis.
7. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:
7.1. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;
8. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo kaina ir jo pirkimo-pardavimo sutarties projektu, rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pateikia šiuos dokumentus apskrities valdytojui. Apskrities valdytojas priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą. Jame turi būti nurodyta:
9. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama:
10. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, laikydamasi Žemės ūkio ministerijos nustatytos tvarkos, pažymi parduodamą žemės sklypą žemės kadastro žemėlapyje (prireikus prieš tai atlieka tikslius geodezinius sklypo matavimus. Šie darbai turi būti atlikti, iki bus pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).
11. Pirkėjas, gavęs rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemė perkama išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta į rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
Pasirašydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas privalo pateikti rašytinį notariškai patvirtintą susitarimą pirkti žemės sklypą, jeigu jį perka keli asmenys, ir pasižadėjimą sumokėti įsiskolinimą bei palūkanas už perkamą žemę, jeigu žemė perkama išsimokėtinai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967.
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo abi šalys – pirkėjas ir apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS NE AUKCIONO TVARKA
13. Asmenys, turintys teisę pirkti ne aukciono tvarka naujus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, pateikia rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai prašymus bei šią teisę patvirtinantį dokumentą.
Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba registruoja gautus dokumentus ir jų kopijas su lydraščiu perduoda merui (valdybai).
14. Meras (valdyba), atsižvelgdamas į gautų prašymų skaičių, kasmet iki sausio 25 d. nustato, kiek naujų žemės sklypų tais metais bus parduodama arba išnuomojama ne aukciono tvarka individualiems gyvenamiesiems namas statyti, ir paskelbia šiuos duomenis miesto (rajono) spaudoje.
Be to, meras savo teikimu perduoda rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai:
14.1. detalaus plano ištrauką, kurioje nurodoma teritorija, skiriama individualiems gyvenamiesiems namams, ir pažymėti parduodami žemės sklypai, artimiausi jau esantys ir numatyti statyti su sklypo savininko poreikiais susiję objektai (vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, poliklinikos, parduotuvės, ryšių skyriai, buitinio aptarnavimo įmonės ir panašiai);
14.2. parduodamų žemės sklypų dydžius (žemės sklypo brėžinys, parengtas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punkte);
16. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba supažindina asmenis, kurie turi teisę pirkti žemės sklypą ne aukciono tvarka, su mero (valdybos) nustatytais žemės sklypais ir jų apribojimais bei sąlygomis.
17. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba taip pat supažindina asmenis su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis (galimi apribojimai ir sąlygos nurodyti šių taisyklių 7 punkte).
Jeigu asmuo su šiomis sąlygomis nesutinka, jam nurodomas laikas, kada jis galės susipažinti su informacija apie vėliau ne aukciono tvarka numatomus parduoti (išnuomoti) naujus žemės sklypus.
APSKRITIES VALDYTOJO VYKDOMA ŽEMĖS SKLYPŲ
NUOMA NE AUKCIONO TVARKA
19. Juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytąja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra suteiktų žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (toliau vadinama – nuomos sutartis) rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
20. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, rajono žemės
ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti:
20.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą, nurodydami pageidaujamą nuomos terminą bei jo būsimą paskirtį;
21. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 20 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo:
21.1. nustatyti duomenis, apibūdinančius nuomojamą žemės sklypą (sklypo dydį ir ribas, pažymėtas techninės apskaitos bylos žemės sklypo plano kopijoje);
21.4. nustatyti nuomojamo sklypo architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas (statybos aukštis, tankumas ir kita);
21.5. nustatyti nuomojamo sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;
22. Meras savo teikimu per mėnesį perduoda rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parduodamo žemės sklypo nuomos duomenis, nurodytus šių taisyklių 21 punkte. Už teikimu pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą visiškai atsako meras.
23. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prireikus patikslina gautus iš mero (valdybos) duomenis, surašo nuomos sutarties projektą. Jeigu mero (valdybos) pateikti duomenys buvo tikslinami, nuomos sutarties projektas derinamas su meru (valdyba). Pirkėjas raštiškai patvirtina sutinkąs su žemės sklypo nuomos kaina ir kitomis nuomos sutarties sąlygomis.
24. Nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
24.11. kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei grąžinimu susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
25. Prie nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Nuomos sutartis negalioja, jeigu ji sudaryta ne pagal šių taisyklių 24 punkto nuorodas, prie jos nepridėtas nuomojamo žemės sklypo brėžinys, sutartis neįregistruota rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
26. Išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punkte. Parengtą nuomojamo žemės sklypo brėžinį nustatytąja tvarka suderina meras (valdyba) ir tvirtina rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, kuri savo ruožtu šį žemės sklypą (nuomos objektą) įbraižo žemės kadastro žemėlapyje iki nuomos sutarties pasirašymo.
27. Nuomos sutartį parengia rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Žemės kaina skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 ir 1993 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 967. Prie nuomos sutarties pridedamas nuomojamo žemės sklypo brėžinys.
Apskrities valdytojas dėl valstybinės žemės išnuomojimo priima sprendimą. Nuomos sutartį pasirašo apskrities valdytojas arba jo įgaliotas rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Šalių pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, įregistravusi nuomos sutartį, išduoda žemės nuomininkui valstybinės žemės nuomos teisę patvirtinančią registro pažymą bei nuomojamo sklypo brėžinį.
28. Apskrities valdytojui gavus asmens prašymą ir išvardytus šių taisyklių 20 punkte dokumentus, patvirtinančius teisę išsinuomoti naują žemės sklypą ne aukciono tvarka, atliekami šių taisyklių 21–27 punktuose nurodyti veiksmai, išskyrus tai, kad nuomojamo žemės sklypo brėžiniai sudaromi pagal detaliuosius planus.
MERO (VALDYBOS) VYKDOMA ŽEMĖS SKLYPŲ
NUOMA NE AUKCIONO TVARKA
29. Meras (valdyba) nuomoja valstybinės žemės sklypus pagal šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 3.2 punkto nuostatas.
30. Juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytąja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę nuomos sutartis rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
31. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti:
31.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą, nurodydami pageidaujamą nuomos terminą bei jo būsimą paskirtį;
32. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 31 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo pranešti nuomos sutarties pasirašymo datą.
33. Meras (valdyba) parengia ir meras pasirašo nuomojamo žemės sklypo brėžinį ir nuomos sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
33.11. kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei grąžinimu susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
34. Prie nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Nuomos sutartis negalioja, jeigu ji sudaryta ne pagal šių taisyklių 33 punkto nuostatas, prie jos nepridėtas nuomojamo žemės sklypo brėžinys, sutartis neįregistruota rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje. Pasirašytą nuomos sutartį bei žemės sklypo brėžinį registruoti pateikia žemės sklypo nuomininkas.
35. Nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punkte.
36. Prireikus žemės sklypo nuomos kainą neatlygintinai apskaičiuoja ir pateikia merui (valdybai) rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Žemės kaina skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 ir 1993 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 967.