LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENOS PROGA
2002 m. birželio 14 d. Nr. 1806
Vilnius
1 straipsnis.
Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi
Rolandą GEČĄ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos tarnybos 2-osios valdybos komisarą;
Rymantą GEDVILĄ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos vyresnįjį komisarą, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiojo komisaro pavaduotoją;
Gerardą GRIGALĮ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus komisarą;
Arvydą ZEMENSKĄ – akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko apsaugos darbuotoją-inkasatorių.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi
Generolą Christianą HVIDTĄ – Danijos kariuomenės vadą, paramos Lietuvos kariuomenei iniciatorių ir koordinatorių.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi
Władysławą BARTOSZEWSKĮ – buvusį Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministrą, aktyvų Lietuvos ir Lenkijos santykių stiprinimo bei Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėją;
Joachimą BITTERLICHĄ – Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Ispanijos Karalystėje, aktyvų Lietuvos siekio tapti NATO ir Europos Sąjungos nare rėmėją;
Perą CARLSENĄ – Danijos užsienio politikos instituto direktorių, buvusį Danijos Karalystės nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje;
Ricardą DIEZ-HOCHLEITNERĮ RODRIGUEZĄ – ambasadorių, Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos Europos užsienio politikos generalinį direktorių, aktyvų Lietuvos ir Ispanijos santykių rėmėją;
Štefaną FÜLE’Ą – Čekijos Respublikos gynybos ministro pirmąjį pavaduotoją, buvusį Čekijos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje;
Vytautą E. GRUODĮ – Baltijos vadybos instituto generalinį direktorių, buvusį ilgametį Atviros Lietuvos fondo vykdantįjį direktorių, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinį direktorių;
Robertą E. HUNTERĮ – buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungos, aktyvų Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėją;
Vladimirą JAKUNINĄ – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininką, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėją (Rusijos Federacija);
Bernardą LOWNĄ – profesorių daktarą, žymų kardiologą ir kovotoją už taiką, Nobelio premijos laureatą (JAV);
Markusą MECKELĄ – Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago narį, Vokietijos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovą, NATO Parlamentinės Asamblėjos vicepirmininką;
Walterį SCHWIMMERĮ – Europos Tarybos generalinį sekretorių, aktyvų Lietuvos ir Europos Tarybos santykių rėmėją (Austrija);
Gary TITLEY – Europos parlamento narį, Europos parlamento ryšių su Lietuva grupės vadovą (Jungtinė Karalystė).
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi
Juozą ADOMONĮ – Vilniaus dailės akademijos profesorių, buvusį ilgametį Keramikos katedros vedėją;
Robertą ANTINĮ – skulptorių, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytoją;
Alą BAUBINIENĘ – profesorę habilituotą daktarę, Klaipėdos apskrities vyriausiojo gydytojo tarnybos konsultantę, buvusią ilgametę Pasaulio sveikatos organizacijos patarėją;
Jurgį BUČĄ – paveldosaugininką, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėją, profesorių habilituotą daktarą;
Algimantą Jurgį ČEKUOLĮ – Lietuvos radijo ir televizijos politikos apžvalgininką, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytoją;
Pietrą U. DINĮ – lietuvių kalbos istoriką, baltistą, Pizos universiteto profesorių (Italijos Respublika);
Povilą GAIDĮ – aktorių, režisierių, Klaipėdos dramos teatro meno vadovą, docentą;
Aleksą GIRDENĮ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, baltistą, Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros profesorių habilituotą daktarą;
Algimantą GURECKĄ – ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėją;
Viačeslavą IVANOVĄ – kalbininką, Los Angeles Kalifornijos universiteto profesorių, Maskvos užsienio literatūros bibliotekos direktorių (Rusijos Federacija);
Jūratę KAZICKAITĘ-ALTMAN – žurnalistę, Kazickų šeimos fondo prezidentę (JAV);
Vytautą KERNAGĮ – estrados artistą, autorinių dainų atlikėją, kultūrinių programų organizatorių ir vedėją;
Pavelą KOGANĄ – Maskvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą, Lietuvos muzikinės kultūros propaguotoją;
Juozą KOJELĮ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį, ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėją;
Vitaliją MACIEJAUSKIENĘ – Lietuvių kalbos vietovardžių žodyno autorę ir vyriausiąją rekdaktorę, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją, profesorę habilituotą daktarę;
Kęstutį MAKARIŪNĄ – Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, profesorių habilituotą daktarą;
Guidą MICHELINĮ – Parmos universiteto profesorių daktarą, Lietuvos ir Italijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo iniciatorių ir organizatorių (Italijos Respublika);
Nijolę MISIŪNIENĘ – Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos profesorę habilituotą daktarę, Kauno medicinos universiteto Senato narę;
Kazimierą MORKŪNĄ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, daktarą;
Henryką OWSIEJEWĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų įkūrimo iniciatorių, rūmų prezidiumo narį;
Vilių PĖTERAITĮ – pedagogą, žodynininką, spaudos darbuotoją, Mažosios Lietuvos fondo įsteigėją ir ilgametį fondo pirmininką, Klaipėdos universiteto garbės daktarą, profesorių (Kanada);
Jocheną D. RANGE’Ą – lietuvių kalbos istoriką, filologą, Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto vadovą, profesorių habilituotą daktarą (Vokietijos Federacinė Respublika);
Tomą REMEIKĮ – profesorių, Vilniaus universiteto garbės daktarą, Lietuvos politologų asociacijos garbės narį, buvusį ilgametį žurnalo „Politologija“ leidėją;
Algirdą SABALIAUSKĄ – lietuvių kalbos istoriką, baltistą, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją, profesorių habilituotą daktarą;
Nijolę SLIŽIENĘ – lietuvių kalbos gramatikos tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją, habilituotą daktarę;
Viktorą Algirdą SNIEČKŲ – profesorių, chemiką mokslininką, Kanados Karališkosios akademijos narį, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narį (Kanada);
Vincą URBUTĮ – lietuvių kalbos etimologijos ir žodžių darybos specialistą, Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros profesorių habilituotą daktarą;
Aloyzą VIDUGIRĮ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, daktarą;
Vytautą VITKAUSKĄ – Didžiojo lietuvių kalbos žodyno autorių ir vyriausiąjį redaktorių, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją, profesorių habilituotą daktarą;
Mečislovą VITKŲ – Respublikinio rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centro vadovą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi
Ievą ADOMAVIČIENĘ – pedagogę, Kanados lietuvių bendruomenės veikėją, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narę, Mažosios Lietuvos moterų draugijos pirmininkę;
Dalią ANTANAITIENĘ – dailininkę, choreografę, Melburno lietuvių tautinių šokių grupių vadovę (Australija);
Marijoną BARKAUSKAITĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos katedros profesorę habilituotą daktarę;
Catherinę BLUE – ilgametę Škotijos lietuvių bendruomenės veikėją, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos Škotijos skyriaus sekretorę;
Kazį ĖRINGĮ – Botanikos instituto neetatinį mokslo darbuotoją, habilituotą daktarą;
Praną GAIDĄ-GAIDAMAVIČIŲ – prelatą, Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorių;
Solomoną GINZBURGĄ – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos deputatą, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos pirmininko pavaduotoją;
Algimantą KARKAUSKĄ – akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ generalinį direktorių, ilgametį Lietuvos automobilių kelių tiesimo ir priežiūros darbų specialistą;
Kazį KARUŽĄ – Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Juozo Lukšos–Daumanto kuopos Los Angeles vadą (JAV);
Mareką KLOCZKO – Lenkijos ūkio rūmų generalinį sekretorių;
Augustiną MAJAUSKĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų prezidentą;
Petrą MOLĮ – ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių skautų veikėją;
Ireną MUSTEIKIENĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo prorektorę, profesorę habilituotą daktarę;
Birutę NAGIENĘ – Monrealio lietuvių savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ leidėją ir redaktorę, Kanados lietuvių bendruomenės krašto valdybos narę;
Zenoną PRANIAUSKĄ – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoją, Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininką;
Ernestą C. RASKAUSKĄ – advokatą, ilgametį humanitarinės pagalbos Lietuvos socialinės globos įstaigoms iniciatorių ir rėmėją (JAV);
Mariją REMIENĘ – JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos pirmininkę, lietuvių išeivijos kultūros paramos Lietuvai iniciatorę ir vykdytoją;
Česlovą SENKEVIČIŲ – Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorių;
Viktorą Antaną SIDABRĄ – Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Švedijos Karalystėje pirmąjį sekretorių ryšiams su visuomene, buvusį JAV ambasados Vilniuje diplomatą, Amerikos centro Vilniuje įkūrimo iniciatorių;
Leonardą STREIKŲ – Viešosios įstaigos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktorių;
Serą Conradą SWANĄ – heraldikos tyrinėtoją, mokslininką, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugijos narį, labdaros fondo Lietuvai įkūrėją, humanitarinės pagalbos Lietuvai organizatorių (Jungtinė Karalystė);
Ireną Saulutę ŠPAKAUSKIENĘ – Lietuvos liaudies buities muziejaus etnografę, aktyvią ekspedicijų į lietuvių tremties vietas dalyvę;
Atsushį TAKEDĄ – daktarą, Japonijos atominės energetikos kompanijos patarėją, Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto narį;
Klemensą TAMOŠIŪNĄ – ilgametį Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėją, Lietuvių sąjungos tarybos pirmininką;
Aleksėjų TATJANINĄ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį;
Bronislavą TATJANINĄ – buvusią neginkluoto pasipriešinimo dalyvę;
Arnoldą TAUJANSKĄ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį, Lietuvos laisvės lygos narį;
Eleną TERLECKIENĘ – buvusią neginkluoto pasipriešinimo dalyvę, pogrindinės spaudos platintoją;
Algirdą Vaclovą VALIULĮ – Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorių, Medžiagotyros ir suvirinimo katedros vedėją, profesorių habilituotą daktarą;
Romualdą WITKOWSKĮ – Seinų gminos seniūno pavaduotoją, Lenkijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentą;
Bożeną WRÓBLEWSKĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų direktorę;
Pulkininką leitenantą Albertą M. ZACCORĄ – buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ir armijos atašė Lietuvoje;
Gintą Juozą ŽILĮ – aktorių, režisierių, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovą, Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Dainavimo katedros docentą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu
Antaniną ALEKNAVIČIENĘ – Prienų krašto muziejaus įkūrėją ir buvusią ilgametę direktorę, buvusią ilgametę Lietuvos kraštotyros draugijos Prienų skyriaus pirmininkę;
Ursulą Hedwig AMSLER – humanitarinės ir kultūrinės pagalbos Lietuvai iniciatorę ir organizatorę (Vokietijos Federacinė Respublika);
Joną AUGUSTAITĮ – buvusį ilgametį Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir Šakių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, Lietuvių kalbos draugijos Šakių skyriaus pirmininką, tradicinių Zanavykų krašto Kalbos dienų iniciatorių bei organizatorių;
Kastytį BARISĄ – Vilniaus pedagoginio universiteto studentų akademinio choro AVE VITA meno vadovą ir dirigentą, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoją;
Aleksejų BARTNIKĄ – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovsko miesto pedagoginės kolegijos direktorių, Lietuvių mokytojų asociacijos Kaliningrado srityje pirmininką (Rusijos Federacija);
Irmą BRAŠKIENĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto centro direktorę, sporto klubo „Šviesa“ pirmininkę;
Adelę CHOLODINSKIENĘ – muziejininkę, ilgametę Mažeikių muziejaus direktorę;
Baroną Johannesą Alexanderį Josefą Freiherrą von FALKENHAUSENĄ – Vokietijos Maltos ordino tarnybos socialinės pagalbos Lietuvai projektų iniciatorių ir koordinatorių (Vokietijos Federacinė Respublika);
Sophie FOUACE – asociacijos „Le Pont Neuf“ direktorę, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rėmimo bei kultūrinių mainų iniciatorę ir organizatorę (Prancūzijos Respublika);
Valdemarą GAIŽAUSKĄ – Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio vadovavimo dalies vyresnįjį specialistą;
Aleksandrą GUOBĮ – teatrologą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorių, daktarą;
Jeaną Pierre’ą IVASKEVICIŲ – Akvitanijos ir Lietuvos asociacijos pirmininką, ilgametį paramos Lietuvos mokykloms iniciatorių ir organizatorių (Prancūzijos Respublika);
Oną JABLONSKIENĘ – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokytoją ekspertę, ilgametę Matematikos mokytojų asociacijos prezidentę;
Juliją KARMAZO – Gervėčių krašto liaudies menininkę, Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės narę (Baltarusijos Respublika);
Jūratę Teresę KAROSAITĘ – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoją ekspertę;
Vidą KAZAKEVIČIENĘ – ilgametę Tauragės savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę;
Kazimierą PAKELTĮ – pedagogą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoją;
Adolfą Aloyzą PAULAUSKĄ – buvusį ilgametį Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoją;
Hildą PISCIKAS – Lietuvos vaikų rėmimo fondo Jungtinėje Karalystėje steigėją ir sekretorę, ilgametę humanitarinės pagalbos Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigoms iniciatorę ir organizatorę;
Aldoną SIMONAVIČIŪTĘ – Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos Biržuvėnų filialo vedėją, Biržuvėnų muziejaus įkūrėją;
Elvydą SKUODYTĘ – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoją mokslo reikalams;
Konstanciją Elžbietą VINKELIENĘ – ilgametę Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Diliauskų filialo vyresniąją bibliotekininkę;
Mildą VIŠOMIRSKIENĘ – ilgametę Klaipėdos turizmo mokyklos direktorę.
Dariaus ir Girėno medaliu
Daną BABENSKĄ – daugkartinį aviacijos sporto čempioną, Pirmųjų pasaulio aviacijos sporto žaidynių prizininką;
Reginą GARMUTĘ-ČEPONIENĘ – tarptautinės klasės sklandymo sporto meistrę, daugkartinę čempionę;
Eleną Algimantą KRYŽANAUSKAITĘ – daugkartinę sklandymo sporto čempionę, Lietuvos aeroklubo vyresniąją specialistę;
Josifą LEGENZOVĄ – Lietuvos aviacijos sporto propaguotoją ir rėmėją;
Kazį MIKALAUSKĄ – motoskraidyklių sporto Lietuvoje pradininką, konstruktorių;
Zigmantą MOTIEKAITĮ – sklandymo ir akrobatinio sporto meistrą, sporto organizatorių, Lietuvos sporto informacijos centro direktorių;
Saulių PRIALGAUSKĄ – skraidyklių sporto Lietuvoje pradininką;
Vytautą SRIUBĄ – aviacijos sporto veteraną, tarptautinės klasės sklandymo sporto teisėją;
Rimą STEPONĖNĄ – aviacijos sporto veteraną, daugkartinį aviamodeliavimo sporto čempioną ir rekordininką;
Jurgį STRAZDĄ – daugkartinį aviacijos sporto čempioną ir prizininką.