LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 28: 2004 „BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 14 d. Nr. V-437

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1.Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 634 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28: 1996 „Bendrosios praktikos slaugytoja (slaugytojas)“ (Žin., 1996, Nr. 123-2879).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Ministro 2004 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-437

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

1. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato bendrosios praktikos slaugytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma bendrosios praktikos slaugytojams, jų darbdaviams, institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi tokiais dokumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 122-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 62-2224);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-404);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 511 „Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3044);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3045);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3046);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 514 „Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3047);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3048);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 516 „Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3049);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 21: 2000 „Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1009);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 158 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-1: 1996 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. 1 dalis. Savivaldybės medicinos punktas“ (Žin., 1996, Nr. 31-781);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 305 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-3: 1997 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. 3 dalis. Ambulatorija“ (Žin., 1997, Nr. 55-1284);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 100 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 80: 2000 „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ (Žin., 2000, Nr. 18-444);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN 66: 2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos papildymo“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos norma HN 47-1: 2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.19. 1977 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 77/452/EEC dėl bendrosios slaugos medicinos seserų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias efektyviau naudotis teise steigti paslaugų tarnybas ir laisvai teikti paslaugas;

3.20. 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios slaugos medicinos sesers, stomatologo, veterinarijos gydytojo, akušerės, architekto, farmacininko ir gydytojo profesijų.

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Medicinos normoje vartojami pagrindiniai terminai ir apibrėžimai:

4.1. Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

4.2. Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

4.3. Pagrindinės slaugos studijos – slaugos studijos kolegijoje, kurių trukmė ne mažesnė kaip 3,5 metų ir mokymo programos apimtis – ne mažiau kaip 120 kreditų, arba pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, kurias baigus suteikiamas slaugos ir reabilitacijos arba slaugos bakalauro laipsnis bei bendrosios praktikos slaugytojo arba slaugytojo profesinė kvalifikacija.

4.4. Tęstinės slaugos studijos – aukštosiose mokyklose organizuojamos slaugos studijos, skirtos aukštesnei kvalifikacijai įgyti.

4.5. Bendroji slaugos praktika – teisės aktais reglamentuota slaugytojo, įgijusio bendrosios praktikos slaugytojo licenciją bei sertifikatą (kai jis privalomas), atliekama asmens sveikatos priežiūra.

4.6. Slaugos paslaugos – teisės aktais reglamentuota slaugytojo atliekama asmens sveikatos priežiūra.

4.7. Slaugymas – slaugytojo veikla, padedanti užtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas pagal slaugos poreikius, bei jo atliekamos paskirtos gydymo, diagnostikos procedūros.

4.8. Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai ir socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikalinga slaugytojo pagalba.

4.9. Slaugos procesas – tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugos plano įgyvendinimas, slaugymo rezultatų įvertinimas.

4.10. Slaugos poreikių nustatymas – slaugos proceso dalis, kuomet surenkama informacija apie paciento sveikatą, šeimą, namų ir darbo aplinką, nustatomos sveikatos problemos ir slaugos poreikiai.

4.11. Slaugymo planavimas – tai slaugymo plano sudarymas, problemos įvertinimas pagal svarbą, suformuluojami slaugymo tikslai ir pasirenkami slaugymo veiksmai. Slaugymo plane nurodomos slaugos problemos ir jų priežastys, priežiūros tikslai ar laukiami rezultatai, planuojami slaugymo veiksmai, jų atlikimo terminai ir priežiūros vertinimas.

4.12. Slaugymo plano įgyvendinimas – veikla, kai atliekami slaugymo veiksmai ir renkami papildomi duomenys.

4.13. Slaugymo rezultatų įvertinimas – tai būdas slaugymo veiklos efektyvumui, paciento būklei įvertinti.

4.14. Gyvybinės veiklos – tai asmens kasdieninės gyvenimo veiklos, iš kurių vienai sutrikus, keičiasi asmens fizinė, psichikos ir socialinė būklė.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Bendroji slaugos praktika apsprendžia visišką slaugytojo atsakomybę už ligonio slaugą, slaugymo planavimą ir organizavimą.

6. Bendrosios praktikos slaugytojas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs pagrindines slaugos studijas šalies ar užsienio akredituotose mokymo įstaigose. Užsienyje įgyta slaugytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Teisę verstis bendrąja slaugos praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo licenciją verstis bendrąja slaugos praktika.

8. Bendrosios praktikos slaugytojui teikti atitinkamas specialias slaugos paslaugas būtinas specialios slaugos praktikos sertifikatas.

9. Bendrosios praktikos slaugytojas verčiasi bendrąja slaugos praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos licenciją asmens sveikatos priežiūrai.

10. Bendrosios praktikos slaugytojas dirba savarankiškai valstybinių ir (ar) privačių asmens sveikatos įstaigų specialistų komandose, ugdymo, socialinės globos institucijose, bendruomenėje bei pacientų namuose.

11. Bendrosios praktikos slaugytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kitais teisės aktais, šia norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

12. Bendrosios praktikos slaugytojas turi teisę:

12.1. verstis bendrąja slaugos praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

12.2. tęsti studijas aukštojoje mokykloje, persikvalifikuoti, įgyti mokslinius laipsnius;

12.3. atsisakyti teikti slaugos paslaugas, gydomąsias ar diagnostines procedūras prieštaraujančias profesiniai etikai, jeigu tai nekelia pavojaus paciento gyvybei ir sveikatai;

12.4. atsisakyti atlikti su paciento priežiūra nesusijusius darbus;

12.5. gauti darbui būtiną informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

12.6. dalyvauti slaugos mokslo ir praktikos tyrinėjimuose;

12.7. praktinę patirtį ir įgūdžius perduoti slaugos studentams ir kitiems slaugos specialistams;

12.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

12.9. dalyvauti slaugytojo profesinėje veikloje;

12.10. nepriklausomai nuo steigimo formos nevaržomai teikti slaugos paslaugas.

VI. PAREIGOS

13. Bendrosios praktikos slaugytojas privalo:

13.1. organizuoti ir įgyvendinti slaugą bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, pacientais ir (ar) šeima;

13.2. laiku ir tinkamai paduoti gydytojo paskirtus vaistus, garsiai perskaitant paduodamo vaisto pavadinimą, įsitikinti, kad pacientas laiku ir tinkamai juos vartotų: mokėti paaiškinti, kodėl gydytojas paskyrė šiuos vaistus, paaiškinti vaistų poveikį, galimą pašalinį poveikį;

13.3. laiku ir tinkamai atlikti paskirtas gydymo ir diagnostines procedūras, apie tai aiškinti pacientui ir (ar) jo šeimai: atlikimo būdus, pasiruošimą, galimas komplikacijas, stebėti paciento savijautą po procedūrų, dokumentuoti atliktą darbą;

13.4. stebėti paciento elgesį, jo sveikatos fizinę, psichinę, socialinę būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius ir numatyti, kokią patologiją gali reikšti šie ženklai, simptomai, reakcija, skubiai informuoti apie tai gydytoją;

13.5. teikti pirmą ir skubią medicinos pagalbą, savo kompetencijos ribose, tinkamai reaguoti į gyvybei pavojingas organizmo būkles (1 priedas);

13.6. stebėjimų duomenis rašyti į slaugos istoriją ar kitus slaugos užrašus, remiantis stebėjimų duomenimis koreguoti slaugymo planą, prireikus imtis neatidėliotinų priemonių ir informuoti gydytoją;

13.7. darbe vykdyti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus;

13.8. laikytis asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklių;

13.9. vykdyti saugos darbe taisyklių reikalavimus;

13.10. laikytis profesinės etikos reikalavimų;

13.11. darbe vykdyti asmens higienos reikalavimus;

13.12. pastebėjus kito sveikatos priežiūros komandos nario klaidą paskiriant tyrimus, procedūras, vaistus, maitinimą nedelsiant informuoti tą klaidą padariusį asmenį ir slaugos administratorių;

13.13. mokyti pacientus, šeimas, bendruomenę saugoti ir prižiūrėti sveikatą;

13.14. dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis nuo kurių priklauso žmonių sveikata;

13.15. atsiskaityti už atliekamus slaugos veiksmus, rezultatus aukštesnes pareigas užimančiam slaugytojui pagal sveikatos priežiūros įstaigos valdymo struktūrą;

13.16. plėtoti slaugos praktiką;

13.17. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

13.18. dalyvauti slaugos praktikos tyrinėjimuose.

VII. KOMPETENCIJA

14. Bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą. Bendrosios praktikos slaugytojas turi:

14.1. žinoti:

14.1.1. nacionalinės sveikatos politikos nuostatas;

14.1.2. pagrindinius šalies sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus;

14.1.3. visuomenės sveikatos priežiūrą;

14.1.4. sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką;

14.1.5. slaugos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

14.1.6. slaugos vadybos principus;

14.1.7. darbo saugos taisykles;

14.1.8. higienos normų reikalavimus;

14.1.9 asmens ir aplinkos priežiūros reikalavimus;

14.1.10. fiziologinius, anatominius, psichologinius įvairių amžiaus tarpsnių žmonių ypatumus;

14.1.11. tiesioginės ir netiesioginės slaugos tikslus, būdus, slaugos teorijas bei slaugymo modelius;

14.1.12. ligų etiologiją ir patogenezę;

14.1.13. dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, plitimo būdus, bei galimas komplikacijas;

14.1.14. vaistų veikimo mechanizmą, poveikį organizmui, patekimo į jį būdus, farmakologinę sąveiką, kontraindikacijas bei atsargumo priemones;

14.1.15. vaistų laikymo taisykles, vartojimo būdus;

14.1.16. mitybos mokslo pagrindus;

14.1.17. pagrindinius reabilitacijos principus, metodus ir priemones;

14.1.18. pagrindinius ligų diagnostikos metodus ir ligonio parengimą ištyrimui;

14.1.19. bendruosius ligų rizikos veiksnius;

14.1.20. labiausiai paplitusių ligų ir žalingų įpročių prevencijos pagrindus;

14.2. suprasti:

14.2.1. socialinių, kultūrinių, ekonominių, istorinių ir/ar politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai;

14.2.2. mokymo, profesinės etikos, bendravimo ir bendradarbiavimo įtaką slaugos kokybei;

14.3. gebėti:

14.3.1. bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimų nariais, sveikatos priežiūros komandos nariais, kitomis institucijomis, turinčiomis įtakos žmogaus sveikatai;

14.3.2. mokyti asmenis, šeimas ir grupes tausoti, palaikyti ir stiprinti sveikatą;

14.3.3. skleisti profesinę slaugymo patirtį;

14.3.4. atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimo požymius;

14.3.5. įvertinti slaugos poreikį ir individualizuoti slaugą;

14.3.6. įvertinti ir aprašyti paskirtos gydymo procedūros poveikį paciento organizmui;

14.3.7. atpažinti ir įvertinti šalutines (patologines) paciento organizmo reakcijas į paskirtą gydymą;

14.4. mokėti:

14.4.1. planuoti slaugymą, analizuoti ir įvertinti slaugymo veiksmingumą;

14.4.2. planuoti, analizuoti ir taikyti slaugos tyrimo rezultatus;

14.4.3. spręsti slaugos vadybos problemas;

14.4.4. parengti instrumentus, aplinką, pacientus įvairiems diagnostiniams tyrimams;

14.4.5. paimti organizmo audinių ir skysčių laboratoriniams bandiniams;

14.4.6. tiksliai ir metodiškai vykdyti paskirtas gydomąsias slaugos ir diagnostikos procedūras remiantis gydytojų paskyrimais ir savarankiškai atlikti procedūras nurodytas 2 priede;

14.4.7. suteikti pirmą ir skubią medicinos pagalbą, savo kompetencijos ribose, gyvybei pavojingų būklių bei traumų atvejais (1 priedas);

14.4.8. pildyti slaugos dokumentaciją.

VIII. ATSAKOMYBĖ

15. Bendrosios praktikos slaugytojas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Medicinos normos MN 28: 2004

1 priedas

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO TEIKIAMA

PIRMOJI IR SKUBI MEDICINOS PAGALBA

Pirmąją ir skubią medicinos pagalbą sudaro medicinos pagalbos priemonės gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms palaikyti, sugrąžinti bei išvengti ilgalaikių arba negrįžtamų patologinių organizmo pokyčių:

1. Gydytojui nesant, slaugytojas privalo savarankiškai pagal savo kompetenciją teikti skubią medicinos pagalbą, kai:

1.1. yra tiesioginė grėsmė paciento gyvybei;

1.2. grėsmė gyvybei gali kilti bet kuriuo metu;

1.3. paciento elgesys dėl tam tikros patologinės organizmo būklės reikalauja nedelsiant teikti medicinos pagalbą.

2. Skubioji medicinos pagalba teikiama, kai yra:

2.1. klinikinė mirtis;

2.2. koma;

2.3. šokas;

2.4. kolapsas;

2.5. gyvybei pavojingas kraujavimas;

2.6. asfiksija;

2.7. ūminis kvėpavimo nepakankamumas;

2.8. ūminis širdies nepakankamumas (širdies astma, plaučių edema);

2.9. uždarieji ir atvirieji galūnių lūžiai;

2.10. dideli minkštųjų audinių išoriniai sužalojimai;

2.11. trauminė galūnių ir kitų kūno dalių amputacija.

3. Veiksmai, kuriuos slaugytojas privalo atlikti (kai yra ypač pavojinga organizmo būklė) iki atvykstant gydytojui:

3.1. kuo skubiau kviesti gydytoją ar GMP;

3.2. atlikti dirbtinį kvėpavimą;

3.3. atlikti netiesioginį širdies masažą;

3.4. prijungti deguonies kaukę, deguonies pagalvę ar tiekti deguonį iš centralizuotos deguonies tiekimo sistemos;

3.5. punktuoti periferinę veną ir prijungti fiziologinio tirpalo (Sol. NaCl 0,9%) lašinę infuziją;

3.6. suteikti nustatytos apimties medikamentinę pagalbą ištikus šokui;

3.7. įtarti vidinį kraujavimą ir jį stabdyti;

3.8. stabdyti išorinį kraujavimą;

3.9. suteikti pacientui patogią padėtį;

3.10. užtikrinti viršutinių kvėpavimo takų praeinamumą;

3.11. atlikti pirminę imobilizaciją lūžus ar išnirus kaulams;

3.12. sutvarstyti žaizdą;

3.13. imtis fizinių ir psichologinių šoko profilaktikos priemonių;

3.14. taisyklingai transportuoti pacientą.

______________

Medicinos normos MN 28: 2004

2 priedas

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO ATLIEKAMOS SLAUGOS

IR KITOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PROCEDŪROS

1. Atlikti antropometrinius tyrimus.

2. Keisti paciento drabužius (pervilkti pacientą).

3. Keisti patalynę (perkloti lovą).

4. Keisti asmens kūno padėtį.

5. Transportuoti pacientą.

6. Nustatyti asmens sanitarinę būklę ir jį švarinti.

7. Atlikti odos higieninę priežiūrą ir gydymo procedūras (pabarstymą, tepimą, suvilgymą, sausinimą).

8. Maudyti pacientą.

9. Daryti gydomąsias voneles.

10. Uždėti šildykles (su vandeniu), ledo pūsles, pavilgus.

11. Uždėti kompresą.

12. Tepti vaistiniais tepalais.

13. Lašinti lašus (į akis, ausis, burną).

14. Parengti ir prijungti pacientui lašinę sistemą ir lašinti vaistus.

15. Matuoti arterinį kraujo spaudimą.

16. Įkišti intraveninį kateterį ir jį prižiūrėti.

17. Atlikti injekcijas.

18. Stabdyti kraujavimą.

19. Skaičiuoti, įvertinti ir registruoti pulsą.

20. Paimti kraują ir pasiųsti laboratoriniam ištyrimui.

21. Nustatyti kraujo grupę, dalyvaujant gydytojui.

22. Atlikti pirminį žaizdų sutvarkymą.

23. Tvarstyti, prižiūrėti žaizdas.

24. Paruošti amputuotas kūno dalis transportuoti.

25. Prižiūrėti drenus.

26. Prižiūrėti dirbtines kūno angas.

27. Matuoti, registruoti ir įvertinti kūno temperatūrą.

28. Nustatyti ir registruoti vaistų efektyvumą ir jų šalutinį poveikį.

29. Rengti pacientą radiologiniam, ultragarsiniam, endoskopiniam ir kitiems tyrimams.

30. Užrašyti EKG.

31. Matuoti akies spaudimą.

32. Matuoti regėjimo aštrumą.

33. Plauti akis.

34. Valyti nosies landas.

35. Girdyti pacientą.

36. Maitinti pacientą dirbtiniu ar natūraliu būdu.

37. Prižiūrėti burną.

38. Plauti skrandį zondu ir nenaudojant zondo.

39. Zonduoti skrandį.

40. Paimti skrandžio turinio ir pasiųsti laboratoriniam ištyrimui.

41. Padėti vemiančiam pacientui.

42. Tiekti deguonį pacientui.

43. Matuoti plaučių gyvybinę talpą.

44. Paimti skreplių ir pasiųsti laboratoriniam ištyrimui.

45. Prižiūrėti intubacinį, tracheostominį vamzdelius.

46. Taikyti Heimlicho metodą užspringus pacientui.

47. Išvalyti viršutinius kvėpavimo takus.

48. Padėti pacientui rasti kvėpavimą lengvinančią padėtį.

49. Stebėti ir įvertinti diurezę.

50. Įvesti minkštą kateterį ir plauti šlapimo pūslę.

51. Skatinti šlapinimosi refleksą.

52. Paimti šlapimo ir pasiųsti laboratoriniam ištyrimui.

53. Įkišti dujų vamzdelį.

54. Padėti viduriuojančiam pacientui.

55. Padėti pacientui tuštintis.

56. Valyti žarnyną klizmomis.

57. Įkišti į tiesiąją žarną žvakutes.

58. Naudoti pakišamuosius indus (anteles, basonus).

59. Prižiūrėti tarpvietę.

60. Paimti išmatų ir pasiųsti laboratoriniam ištyrimui.

______________