Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL FINANSINIŲ KRIZIŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1253
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) priedėlio 14 skyriaus antrojo skirsnio „Krizių valdymas“ trečiąja pastraipa, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Sudaryti šią nuolatinę Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisiją (toliau vadinama – Komisija):
Finansų ministerijos sekretorius, atsakingas už finansų rinkos sritį (Komisijos pirmininkas);
Lietuvos banko atstovas;
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atstovas;
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos atstovas.
3. Pavesti finansų ministrui per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį ir jos darbo reglamentą. Komisijos nariai turi eiti ne žemesnes kaip valdymo organų narių, administracijos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas.
4. Pavesti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai skirti savo atstovą į Komisiją ir apie tai per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo informuoti Finansų ministeriją.
5. Rekomenduoti Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai siūlyti savo atstovus į Komisiją ir apie tai per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo informuoti Finansų ministeriją.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 24 d.
nutarimu Nr. 1253
FINANSINIŲ KRIZIŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių krizių prevencijos ir valdymo plane (toliau vadinama – šis planas) nustatyta visuma priemonių ir veiksmų, skirtų finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros ir kitų valstybės institucijų, įmonių ir įstaigų bendradarbiavimui, įskaitant keitimąsi informacija, ir sprendimų priėmimui, finansiniam stabilumui finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje užtikrinti.
2. Šiame plane vartojamos sąvokos:
Finansinė krizė – situacija, kai dėl pasireiškusių rizikos veiksnių destabilizuojamas šalies finansų sektorius, finansų sektoriaus priežiūra, visuomenės teisių ir lūkesčių realizavimas ir (ar) kyla grėsmė viso valstybės ūkio gerovei.
Finansinės krizės grėsmė – rizikos veiksnių susiklostymas, lemiantis ar galintis lemti finansinę krizę.
Finansų sektorius – ūkio sektorius, kurį sudaro šie subsektoriai:
draudimo subsektorius, kuriame veikia ūkio subjektai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus prižiūrimi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos, ir kiti ūkio subjektai, vykdantys draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje;
investicinių paslaugų subsektorius, kuriame veikia ūkio subjektai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus prižiūrimi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, ir kiti ūkio subjektai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje;
kredito įstaigų subsektorius, kuriame veikia ūkio subjektai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus prižiūrimi Lietuvos banko;
kitų finansų įstaigų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), subsektorius.
Ypatingas atvejis – finansų sektoriuje ar jo subsektoriuje (-iuose) susiklosčiusi situacija, kai priežiūros institucijoms, t. y. Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai (toliau vadinama – priežiūros institucijos), ir (ar) valstybės institucijoms reikia nedelsiant imtis tam tikrų veiksmų ir priemonių finansinės krizės grėsmei sumažinti, finansinei krizei išvengti ar jos padariniams sušvelninti.
Rizikos veiksnys – finansų sektoriaus saugumui ir stabilumui pavojų keliantis reiškinys, situacija, aplinkybės ar sąlygos, pagal kompetenciją nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir priežiūros institucijų teisės aktuose.
Rizikos veiksnio tolerancijos riba – kokybiniais ar kiekybiniais rodikliais išreiškiama konkreti tam tikro rizikos veiksnio pasireiškimo, nesukeliančio grėsmės ir nesudarančio sąlygų finansinei krizei, ribinė vertė, kurią viršijus kyla šios krizės grėsmė.
Finansų sektoriaus ūkio subjektai – finansų įstaigos ir draudimo įmonės.
II. PIRMOJI PAKOPA – FINANSINIŲ KRIZIŲ PREVENCIJA
3. Pirmoji pakopa – finansinių krizių prevencija (toliau vadinama – pirmoji pakopa) taikoma, kai:
3.1. rizikos veiksnys (-iai) neviršija nustatytų tolerancijos ribų, finansinės krizės grėsmė nekyla;
3.2. rizikos veiksnys (-iai) priartėja prie nustatytų tolerancijos ribų, finansinės krizės grėsmės tikimybė nedidelė;
5. Priežiūros institucijų finansinių krizių prevencijos veiksmai nustatomi priežiūros institucijų teisės aktuose.
III. ANTROJI PAKOPA – FINANSINIŲ KRIZIŲ UŽKARDYMAS
7. Antroji pakopa – finansinių krizių užkardymas (toliau vadinama – antroji pakopa) taikoma, kai:
7.1. rizikos veiksnys (-iai) viršija nustatytas tolerancijos ribas, yra didelė finansinės krizės tikimybė;
8. Iš pirmosios pakopos į antrąją pereinama atitinkamai priežiūros institucijos sprendimu (dėl pakopos subsektoriuje) arba bendru priežiūros institucijų sprendimu (dėl pakopos subsektoriuose ar sektoriuje) tarpusavio susitarimuose (memorandumuose) nustatyta tvarka.
9. Antrojoje pakopoje dalyvauja priežiūros institucija (-os), Finansų ministerija (toliau vadinama – antrojoje pakopoje dalyvaujančios institucijos), prireikus ir esant draudžiamojo įvykio tikimybei – ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
10. Priežiūros institucija (-os), priėmusi (-ios) sprendimą dėl perėjimo į antrąją pakopą, parengia informaciją, kuri nedelsiant pateikiama Finansų ministerijai. Teikiamos informacijos turinys, slaptumas ir teikimo tvarka nustatomi dalyvaujančių institucijų tarpusavio susitarime (memorandume) dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje.
11. Kartu su informacija turi būti teikiamas pasiūlymas dėl Komisijos susitikimo ir jame dalyvauti kviečiamų antrojoje pakopoje dalyvaujančių institucijų deleguotų Komisijos narių.
12. Komisijos narių sprendimu į susitikimus gali būti kviečiami kitų institucijų atstovai patariamojo balso teise. Į Komisijos susitikimą kviečiami tik su nagrinėjamu klausimu susijusių antrojoje pakopoje dalyvaujančių institucijų atstovai. Komisijos susitikimus techniškai aptarnauja Finansų ministerija.
13. Priežiūros institucijos (-ų) iniciatyva suorganizuotas pirmasis Komisijos susitikimas yra laikomas pirmosios pakopos (subsektoriuje (-iuose) ar sektoriuje) pabaiga ir antrosios pakopos pradžia. Komisija susitikimo metu:
13.3. parengia dalyvaujančioms institucijoms nuomonę, kokių veiksmų ir priemonių būtų tikslinga imtis;
13.4. teikia rekomendacijas ir rengia Finansų ministerijai pasiūlymus, teiktinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
13.5. atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga informuoti visuomenę;
14. Komisija, vadovaudamasi savo darbo reglamentu, bendradarbiauja su Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. IX-1679 (Žin., 2003, Nr. 70-3172) (toliau vadinama – Koordinavimo komisija).
IV. TREČIOJI PAKOPA – FINANSINIŲ KRIZIŲ VALDYMAS
16. Trečioji pakopa – finansinių krizių valdymas (toliau vadinama – trečioji pakopa) taikoma, kai:
16.2. pasireiškusio (-ių) rizikos veiksnio (-ių) padariniai apima ne vieną finansų sektoriaus subsektorių;
16.3. pasireiškusio (-ių) rizikos veiksnio (-ių) padariniai apima ne tik finansų, bet ir kitą (-us) ūkio sektorių (-ius);
16.4. susidariusią situaciją turi spręsti ne tik priežiūros, bet ir kitos dalyvaujančios institucijos;
17. Sprendimą dėl perėjimo iš antrosios į trečiąją pakopą priima Komisija, išskyrus ypatingus atvejus, kai priežiūros institucija gali priimti sprendimą (atitinkamai priežiūros institucijos – bendrą sprendimą) pereiti iš pirmosios pakopos į trečiąją. Tokie sprendimai priimami priežiūros institucijų teisės aktuose arba tarpusavio susitarimuose (memorandumuose) nustatyta tvarka.
18. Trečiojoje pakopoje dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priežiūros institucija (-os), Finansų ministerija ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau vadinama – trečiojoje pakopoje dalyvaujančios institucijos).
19. Priėmus sprendimą pereiti į trečiąją pakopą, Finansų ministerija informuoja apie šį sprendimą tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tiek Koordinavimo komisiją ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei turimą informaciją apie finansinės krizės grėsmę. Kai sprendimą pereiti iš pirmosios pakopos į trečiąją priima priežiūros institucijos, apie šį sprendimą jos informuoja Finansų ministeriją ir pateikia jai susijusią informaciją. Finansų ministerija organizuoja Komisijos susitikimą. Susitikimas organizuojamas šio plano 11 ir 12 punktuose nustatyta tvarka.
20. Taikant trečiąją pakopą, jeigu finansinės krizės ar jos padarinių grėsmė kyla tik finansų sektoriui, sprendimus dėl susidariusios situacijos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
21. Jeigu yra pagrindas spręsti, kad esama situacija ir jos padariniai apima ne tik finansų, bet ir kitą (-us) ūkio sektorių (-ius), Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipiasi į Krizių valdymo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Krizių valdymo centras), prireikus – ir į Valstybės saugumo departamentą ir pateikia jiems turimą informaciją apie finansinės krizės grėsmę. Krizių valdymo centras, vadovaudamasis Krizių valdymo centro prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 939 (Žin., 2001, Nr. 66-2416), parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijas, kaip išvengti krizės ar sušvelninti galimus neigiamus jos padarinius.
22. Trečiojoje pakopoje dalyvaujančios institucijos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją ir vadovaudamosi jų veiklą ir statusą reglamentuojančiais teisės aktais atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl veiksmų ar priemonių, kurių reiktų imtis finansinei krizei ar jos grėsmei mažinti ar valdyti, ir prireikus įgyvendina juos.
V. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
25. Priežiūros institucija ar Finansų ministerija, gavusios informaciją iš Europos Sąjungos, kitų valstybių atitinkamų institucijų ar tarptautinių organizacijų apie galimą finansinės krizės grėsmę, atsižvelgdamos į šios informacijos turinį, sprendžia, ar tikslinga inicijuoti perėjimą į antrąją arba trečiąją pakopą, ir prireikus jį inicijuoja.
26. Kitos institucijos, gavusios informacijos iš Europos Sąjungos, kitų valstybių atitinkamų institucijų ar tarptautinių organizacijų apie galimą finansinės krizės grėsmę, atsižvelgdamos į šios informacijos turinį, nedelsdamos pateikia informaciją Finansų ministerijai ir siūlo jai spręsti, ar tikslinga inicijuoti Komisijos susitikimą.
27. Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir susiklosčiusią situaciją, išskyrus tuos atvejus, kai turima informacija ar susiklosčiusi situacija nėra susijusi su finansų sektoriumi, priima sprendimą dėl poreikio informuoti Europos Sąjungos, kitų valstybių atitinkamas institucijas ir tarptautines organizacijas.
28. Dalyvaujančios institucijos palaiko ryšius ir keičiasi informacija su Europos Sąjungos, kitų valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis Lietuvos Respublikos teisės aktų, dvišalių, daugiašalių susitarimų (memorandumų) finansinio stabilumo, finansinių krizių prevencijos ir (ar) valdymo srityje nustatyta tvarka.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMAS