KONVENCIJA dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

Šios Konvencijos Aukštosios Susitariančiosios Šalys, Europos Sąjungos valstybės narės,

Remdamosi 1995 m. kovo 9 d. Tarybos aktu;

Siekdamos gerinti valstybių narių teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, tiek atliekant procesinius veiksmus, tiek ir vykdant teismo nuosprendžius;

Suvokdamos ekstradicijos svarbą teismų bendradarbiavimui siekiant šių tikslų;

Įsitikinusios būtinybe supaprastinti ekstradicijos tvarką taip, kad ji atitiktų pagrindinius valstybių teisinius principus, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus;

Pažymėdamos, kad daugeliu atvejų, taikant ekstradiciją, reikalaujamas išduoti asmuo sutinka būti išduotas;

Pažymėdamos, kad tokiais atvejais pageidautina kaip galima labiau sutrumpinti ekstradicijai reikalingą laiką ir sulaikymo dėl ekstradicijos terminą;

Atsižvelgdamos į tai, kad supaprastinus ir patobulinus ekstradicijos tvarką, būtų lengviau taikyti 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvenciją dėl ekstradicijos;

Atsižvelgdamos į tai, kad Europos konvencijos dėl ekstradicijos nuostatos ir toliau taikomos visiems klausimams, kuriems netaikoma ši Konvencija,

Susitarė dėl šių nuostatų:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šios Konvencijos tikslas – palengvinti Europos konvencijos dėl ekstradicijos taikymą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, papildant jos nuostatas.

2. Šio straipsnio 1 dalis nekliudo taikyti palankesnių nuostatų, numatytų galiojančiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose valstybių narių susitarimuose.

2 straipsnis

Pareiga išduoti asmenis

Valstybės narės įsipareigoja šioje Konvencijoje nustatyta supaprastinta tvarka viena kitai išduoti asmenis, kuriuos prašoma išduoti, jei šie asmenys su tuo sutinka ir jei prašymą gavusi valstybė duoda tam sutikimą pagal šią Konvenciją.

3 straipsnis

Išdavimo sąlygos

1. Laikantis 2 straipsnio, bet kuris asmuo, kurį prašoma laikinai suimti pagal Europos konvencijos dėl ekstradicijos 16 straipsnį, yra išduodamas pagal šios Konvencijos 4–11 straipsnius ir 12 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto išdavimo nereikia pateikti prašymo dėl ekstradicijos ar dokumentų, reikalaujamų pagal Europos konvencijos dėl ekstradicijos 12 straipsnį.

4 straipsnis

Informacija, kurią reikia pateikti

1. Prašančiosios valstybės pateikta informacija apie sulaikytą asmenį laikoma pakankama, kad būtų galima taikyti 6 ir 7 straipsnius, ir pakankama 5 straipsnio 2 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai, jei joje:

a) nurodyta prašomo išduoti asmens tapatybė;

b) nurodyta suėmimo prašanti institucija;

c) nurodyta, kad yra išduotas arešto orderis ar kitas tokią pat teisinę galią turintis dokumentas arba vykdytinas teismo sprendimas;

d) nurodytas nusikaltimo pobūdis ir pateiktas jo teisinis kvalifikavimas;

e) nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, be kita ko, laikas, vieta ir prašomo išduoti asmens dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnis;

f) kiek įmanoma, nurodytos nusikaltimo pasekmės.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, gali būti prašoma papildomos informacijos, jei prašymą gavusios valstybės kompetentingai institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepakanka tam, kad sutiktų išduoti asmenį.

5 straipsnis

Sutikimas

1. Sulaikytas asmuo sutikimą duoda pagal 6 ir 7 straipsnius.

2. Prašymą gavusios valstybės kompetentinga institucija sutikimą duoda toje valstybėje nustatyta tvarka.

6 straipsnis

Informacija, kuri turi būti suteikta prašomam išduoti asmeniui

Jei dėl ekstradicijos ieškomas asmuo sulaikomas kitos valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, praneša tam asmeniui apie prašymą dėl jo išdavimo ir apie galimybę, kad jis duotų sutikimą būti išduotas prašančiajai valstybei supaprastinta tvarka.

7 straipsnis

Sutikimo patvirtinimas

1. Sulaikyto asmens sutikimas ir, jei reikia, jo aiškiai pareikštas atsisakymas pasinaudoti išimties taisykle pateikiami prašymą gavusios valstybės kompetentingai teisminei institucijai pagal tos valstybės įstatymus.

2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas ir, jei reikia, atsisakymas būtų įforminti taip, kad būtų aišku, jog asmuo juos pareiškė laisva valia ir gerai suprasdamas visas pasekmes. Tuo tikslu sulaikytas asmuo turi teisę gauti advokato pagalbą.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas ir, jei reikia, atsisakymas užregistruojami; įrašas daromas tos valstybės vidaus teisės nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas ir, jei reikia, atsisakymas negali būti atšaukti. Deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, valstybės narės gali pareikšti, kad sutikimas ir, jei reikia, atsisakymas gali būti atšaukti vadovaujantis pagal vidaus teisę taikytinomis normomis. Tokiu atveju, nustatant terminus, nurodytus Europos konvencijos dėl ekstradicijos 16 straipsnio 4 dalyje, neatsižvelgiama į laikotarpį tarp pranešimo apie sutikimą ir pranešimo apie sutikimo atšaukimą.

8 straipsnis

Pranešimas apie sutikimą

1. Prašymą gavusi valstybė nedelsdama praneša prašančiajai valstybei apie asmens sutikimą. Kad prašančioji valstybė prireikus galėtų pateikti prašymą dėl ekstradicijos, prašymą gavusi valstybė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo laikino suėmimo pradžios praneša jai, ar asmuo davė sutikimą, ar ne.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą viena kompetentinga institucija tiesiogiai siunčia kitai kompetentingai institucijai.

9 straipsnis

Teisės pasinaudoti išimties taisykle atsisakymas

Kiekviena valstybė narė, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus arba bet kuriuo kitu metu, gali pareikšti, kad Europos konvencijos dėl ekstradicijos 14 straipsnyje nurodytos taisyklės netaikomos, jei asmuo pagal šios Konvencijos 7 straipsnį:

a) sutinka būti išduotas arba

b) sutinka būti išduotas ir aiškiai atsisako teisės pasinaudoti išimties taisykle.

10 straipsnis

Pranešimas apie sprendimą dėl ekstradicijos

1. Nepaisant Europos konvencijos dėl ekstradicijos 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių, prašymą gavusios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai praneša prašančiosios valstybės, kuri prašo laikino suėmimo, kompetentingai institucijai apie sprendimą, priimtą pagal supaprastintą tvarką, bei pateikia informaciją apie supaprastintą ekstradicijos tvarką.

2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą pranešama ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kai asmuo duoda sutikimą.

11 straipsnis

Galutinis išdavimo terminas

1. Asmuo išduodamas per 20 dienų nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie sprendimą dėl ekstradicijos pagal 10 straipsnio 2 dalies sąlygas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui praėjus, jei asmuo yra sulaikytas, jis išleidžiamas į laisvę prašymą gavusios valstybės teritorijoje.

3. Jei asmenį išduoti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą sutrukdo aplinkybės, kurių ji negali kontroliuoti, 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija apie tai informuoja kitą instituciją. Šios dvi institucijos susitaria dėl naujos išdavimo datos. Tokiu atveju asmuo išduodamas per 20 dienų nuo tos naujai sutartos datos. Jei pasibaigus šiam terminui išduodamas asmuo vis dar yra sulaikytas, jis išleidžiamas į laisvę.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jei prašymą gavusi valstybė pageidauja pasinaudoti Europos konvencijos dėl ekstradicijos 19 straipsniu.

12 straipsnis

Sutikimas pasibaigus 8 straipsnyje nustatytam terminui arba esant kitoms aplinkybėms

1. Jei sulaikytas asmuo duoda sutikimą pasibaigus 8 straipsnyje nustatytam 10 dienų terminui, prašymą gavusi valstybė:

– taiko supaprastintą tvarką, kaip numatyta šioje Konvencijoje, jei ji dar negavo prašymo dėl ekstradicijos, kaip nurodyta Europos konvencijos dėl ekstradicijos 12 straipsnyje;

– gali pasinaudoti šia supaprastinta tvarka, jei per tą laiką ją pasiekia prašymas dėl ekstradicijos, kaip nurodyta Europos konvencijos dėl ekstradicijos 12 straipsnyje.

2. Jei nėra prašoma asmenį laikinai suimti ir jei, gavus prašymą dėl ekstradicijos, asmuo duoda sutikimą, prašymą gavusi valstybė gali pasinaudoti šioje Konvencijoje nustatyta supaprastinta tvarka.

3. Kiekviena valstybė narė, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, nurodo, ar ji ketina taikyti šio straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką ir 2 dalį, o jei ketina, tai kokiomis sąlygomis.

13 straipsnis

Reekstradicija į kitą valstybę narę

Jei išduotam asmeniui nebuvo pritaikyta išimties taisyklė pagal šios Konvencijos 9 straipsnyje nurodytą valstybės narės pareiškimą, šio asmens reekstradicijai į kitą valstybę narę netaikomas Europos konvencijos dėl ekstradicijos 15 straipsnis, išskyrus atvejus, kai pareiškime numatyta kitaip.

14 straipsnis

Tranzitas

Tranzito pagal Europos konvencijos dėl ekstradicijos 21 straipsnio sąlygas atveju, jei jis susijęs su ekstradicija pagal supaprastintą tvarką, taikomos šios nuostatos:

a) skubiu atveju perduoti tranzito valstybei prašymą su 4 straipsnyje nurodyta informacija galima bet kuriuo būdu, kuris užregistruojamas raštu. Tranzito valstybė gali pranešti apie priimtą sprendimą tokiu pat būdu;

b) 4 straipsnyje nurodyta informacija turi būti pakankama, kad tranzito valstybės kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, ar ekstradicija vykdoma supaprastinta tvarka, ir imtis atsargumo priemonių, reikalingų vežti išduodamą asmenį tranzitu.

15 straipsnis

Kompetentingų institucijų nustatymas

Kiekviena valstybė narė, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, pareiškime nurodo, kokios institucijos yra kompetentingos pagal 4–8, 10 ir 14 straipsnius.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui. Tarybos Generalinis Sekretorius apie tokį deponavimą praneša visoms valstybėms narėms.

2. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kai paskutinė valstybė narė baigia ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentų deponavimo procedūrą.

3. Iki šios Konvencijos įsigaliojimo kiekviena valstybė narė, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus arba bet kuriuo kitu metu, gali pareikšti, kad Konvencija taikoma jos santykiams su kitomis valstybėmis narėmis, pateikusiomis tokį pat pareiškimą, praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kai valstybė narė deponuoja tokį pareiškimą.

4. Kiekvienas pagal 9 straipsnį pateiktas pareiškimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo deponavimo, bet ne ankščiau kaip nuo tos dienos, kai Konvencija įsigalioja arba pradedama taikyti atitinkamai valstybei narei.

5. Ši Konvencija taikoma tik prašymams, įteiktiems po jos įsigaliojimo arba po to, kai ji pradedama taikyti prašymą gavusiai valstybei ir prašymą pateikusiai valstybei.

17 straipsnis

Prisijungimas

1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, tapusi Europos Sąjungos nare.

2. Šios Konvencijos tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato ir patvirtintas visų valstybių narių, yra autentiškas kaip ir kiti autentiški tekstai. Generalinis Sekretorius to teksto patvirtintą tikrą kopiją nusiunčia kiekvienai valstybei narei.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

4. Ši Konvencija prie jos prisijungusiai valstybei įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos valstybės prisijungimo dokumento deponavimo arba nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos, jei ji dar nėra įsigaliojusi tuo metu, kai baigiasi minėtas 90 dienų laikotarpis.

5. Jei ši Konvencija dar nėra įsigaliojusi tuo metu, kai prisijungiančios valstybės narės deponuoja savo prisijungimo dokumentus, toms valstybėms narėms taikoma 16 straipsnio 3 dalis.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų kovo dešimtą dieną Briuselyje vienu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, suomių, švedų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Konvencijos originalas deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris patvirtintas jo kopijas perduoda visoms valstybėms narėms.

______________