LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas	J. PALECKIS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius	S. NAUJALIS

Vilnius, 1964 m. liepos 7 d.

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

Pagrindiniai nuostatai

1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos TSR teismuose nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai bei Lietuvos TSR Civilinio proceso kodeksas.

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras proceso taisykles, išskyrus atskiras išimtis, kurias nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

2 straipsnis. Civilinio proceso uždaviniai

Tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas, siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę, ginti piliečių politines, darbo, buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus, taip pat valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus.

Civilinis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai vykdytų tarybinius Įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles.

3 straipsnis. Civilinio procesinio įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu

Civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

4 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.

5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1) asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas jo interesas, pareiškimu;

2) prokuroro pareiškimu;

3) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu – tais atvejais, kada pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir interesai.

6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas, vadovaudamasis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisydamas jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo.

7 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas nagrinėjant bylas

Civilines bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka.

Visuose teismuose civilinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.

Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

8 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo

Vykdydami teisingumą civilinėse bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies.

9 straipsnis. Proceso kalba

Civilinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba.

Asmenims, nemokantiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo dokumentai, sutinkamai su įstatymo nustatyta tvarka, įteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias dalyvaujančių byloje asmenų gyvenimo puses.

Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, o reikiamais atvejais – taip pat liudytojai, ekspertai ir vertėjai.

Į teismo posėdžio salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus piliečiai, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai.

Teismų sprendimai visais atvejais paskelbiami viešai.

11 straipsnis. Bylų sprendimas, remiantis galiojančiais įstatymais

Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymais, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiumų įsakais, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų aukščiausiųjų valstybinio valdymo organų nutarimais. Teismas taiko taip pat aktus, kuriuos yra išleidę kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai jiems suteiktos kompetencijos ribose.

Teismas sutinkamai su įstatymu taiko užsienio teisės normas.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o tokio įstatymo nesant, teismas vadovaujasi bendraisiais tarybinių įstatymų pradmenimis ir jų prasmę.

12 straipsnis. TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 13 straipsniu. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis: Teismas.

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas prižiūri Lietuvos TSRS teismo organų teisminę veiklą.

13 straipsnis. Prokurorinė priežiūra civiliniame procese

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 14 straipsniu, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymą vykdymo civiliniame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek tiesiogiai, tiek ir per Lietuves TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus.

Prokuroras privalo visose civilinio proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs.

Savo įgaliojimus civiliniame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais.

14 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 15 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų galimumo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

15 straipsnis. Tikrųjų bylos aplinkybių, šalių teisių ir pareigų išaiškinimas teisme

Teismas privalo, neapsiribodamas pateikta medžiaga ir paaiškinimais, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos.

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

Antrasis skirsnis

Teismo sudėtis. Nušalinimai

16 straipsnis. Teismo sudėtis

Civilinės bylos visuose pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, kasacinėje instancijoje – trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

Tais atvejais, kada šis Kodeksas suteikia teisėjui teisę vienasmeniškai spręsti atskirus klausimus, teisėjas veikia teismo vardu.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę spręsti vienasmeniškai, gali taip pat spręsti teismas kolegialiai.

17 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis.

Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

18 straipsnis. Teisėjo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu.

19 straipsnis. Pagrindai teisėjui ir liaudies tarėjui nušalinti

Teisėjas ir liaudies tarėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1) jeigu jis, pirmiau nagrinėjant tą bylą, dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius;

2) jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis;

3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Nagrinėjančio civilinę bylą teismo sudėtyje negali būti asmenys, kurie tarpusavyje yra giminaičiai.

20 straipsnis. Pagrindai prokurorui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti

Nušalinimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose, taikomi taip pat prokurorui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

Ekspertas, be to, negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1) jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų;

2) jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti;

3) kada paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.Jeigu prokuroras, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo, pirmiau nagrinėjant tą bylą, atitinkamai kaip prokuroras, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tat nėra pagrindas jiems nušalinti,.

21 straipsnis. Pagrindai visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovui nugalinti

Visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas (169 straipsnis) gali būti nušalinamas nuo dalyvavimo byloje, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

22 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų

Esant aplinkybėms, nurodytoms šio Kodekso 19–21 ir 25 straipsniuose, teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys. nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą,gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

23 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

Pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo klausimą teismas sprendžia pasitarimo kambaryje.

Vieno iš teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia į kiti teisėjai, nesant nušalinamajam. Jeigu balsų už nušalinimą ir prieš nušalinimą yra po lygiai, tai teisėjas laikomas nušalintu.

Jeigu nušalinimas pareikštas dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai, nušalinimo klausimą sprendžia teismas, nagrinėjantis tą bylą, visa sudėtimi balsų dauguma.

Prokuroro, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovo, eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

Kai nušalintas liaudies teisėjas, liaudies tarėjas ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą rajono (miesto) liaudies teisme, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, bet kita teisėjų sudėtimi, arba pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą rajono (miesto) liaudies teismą, jeigu tame rajono (miesto) liaudies teisme, kuriame nagrinėjama byla, pakeisti liaudies teisėjo negalima.

Kai nušalinamas teismo narys ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje civilinių bylų kolegijoje, byla nagrinėjama toje pačioje kolegijoje, bet kita teisėjų sudėtimi.

25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant bylą

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat dalyvauti, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas, jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios, kasacinės ar priežiūrinės instancijos teisme, neatima iš jo teisės dalyvauti, nagrinėjant šią bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje neatima iš jo teisės dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijų teisme, taip pat priežiūros tvarka.

Trečiasis skirsnis

Žinybingumas

26 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas teismo organams

Teismams žinybingos:

1) bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, jeigu bent viena iš ginčo šalių yra pilietis arba kolūkis, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas tokių ginčų sprendimą priskiria administracinių ar kitokių organų žiniai;

2) bylos dėl ginčų, kylančių iš krovinių pervežimo tiesioginiame tarptautiniame geležinkelių ir oro susisiekime sutarčių tarp valstybinių įstaigų bei įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų,iš vienos pusės, ir geležinkelių arba oro transporto organų, iš antros pusės, išplaukiančios iš atitinkamų tarptautinių susitarimų;

3) bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, išvardytos šio Kodekso 257 straipsnyje;

4) ypatingosios teisenos bylos, išvardytos šio Kodekso 270 straipsnyje.

Teismams žinybingos visos kitos bylos, įstatymo priskirtos teismo organų kompetencijai.

Teismai taip pat nagrinėja bylas, kuriose dalyvauja užsienio piliečiai arba užsienio įmonės ir organizacijos.

27 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas draugiškiesiems teismams

Lietuvos TSR Draugiškųjų teismų nuostatų numatytais atvejais civilines bylas nagrinėja draugiškieji teismai.

28 straipsnis. Ginčų perdavimas sprąsti trečiųjų teismams

Įstatymo ar tarptautinių susitarimų numatytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui, Jūrų arbitražo komisijai arba Užsienio prekybos arbitražo komisijai prie Visasąjunginių prekybos rūmų.

29 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų žinybingumas

Jeigu sujungiami kėli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, kiti – arbitražo organams, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Ketvirtasis skirsnis

Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos

30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami taip pat pareiškėjai ir suinteresuotieji piliečiai, valstybinio valdymo organai, valstybinės Įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos šio Kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.

31 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis Kodeksas;

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas

Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems TSRS piliečiams, taip pat valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, turinčioms juridinio asmens teises.

33 straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas

Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso piliečiams, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir juridiniams asmenims.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais piliečius.

Įstatymo numatytu atveju bylose, kylančiose iš darbo, kolūkinių ir santuokos bei šeimos teisinių santykių, iš sandorių, susijusių su disponavimu gautu uždarbiu, ir iš kitų sandorių, kuriuos nepilnamečiai pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai, savo teises ir įstatymo saugomus interesus gali ginti patys nepilnamečiai. Teismas gali savo nuožiūra įtraukti dalyvauti tokiose bylose nepilnamečių tėvus, įtėvius ar rūpintojus, kad šie suteiktų nepilnamečiams pagalbą.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus, taip pat piliečių, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai.

34 straipsnis. Šalys

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti piliečiai, taip pat valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises.

Asmeniui, kurio interesais byla pradėta prokuroro, valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu tais atvejais, kai pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja šioje byloje kaip ieškovas.

35 straipsnis. Šalių teisės

Salių procesinės teisės yra lygios. Be teisių, numatytų šio Kodekso 31 straipsnyje, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Salys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus.

Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gali būti, teismo vykdytojui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus.

Asmenys, kurie dalyvauja bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

36 straipsnis. Kelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje

Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

37 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali, ieškovo sutikimu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į^: bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas gali patraukti tą asmenį antruoju atsakovu.

Pakeitus netinkamą šalį arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ar įtraukus antrąjį atsakovą, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios.

38 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, iki teismui priimant sprendimą. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas.

39 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki teismui priimant sprendimą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, taip pat šalių ar prokuroro prašymu arba teismo iniciatyva.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakyti nuo ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

40 straipsnis. Trečiųjų asmenų įtraukimas bylose dėl grąžinimo į darbą

Bylose dėl neteisėtai atleistų iš darbo ar perkeltų į kitą darbą darbuotojų grąžinimo į darbą arba į pirmesnes pareigas teismas gali, prokuroro ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje pareigūną, kurio patvarkymu darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą.

Teismas, nustatęs, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, turi toje pačioje byloje įpareigoti kaltąjį pareigūną atlyginti valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui arba kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai nuostolius, padarytus, išmokant atleistajam iš darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą arba išmokant darbo užmokesčio skirtumą. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų pinigų sumų dydį nustato darbo įstatymai.

41 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (piliečio mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas.

42 straipsnis. Atstovavimas teisme piliečiams

Piliečiai gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties piliečio dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

43 straipsnis. Neveiksnių ir neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių įstatyminiai atstovai

Neveiksnių piliečių, neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių ir pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai; jie pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų įgalinimus.

44 straipsnis. Nežinia kur esančio asmens įstatyminis atstovas

Byloje, kurioje turi dalyvauti pilietis, nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, kaip jo atstovas stoja globėjas, paskirtas nežinia kur esančio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

45 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, įstatyminis atstovas

Byloje, kurioje turi dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens įpėdinis, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, kaip įpėdinio atstovas stoja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti globėjas arba to turto saugotojas. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą turto globėju ar saugotoju.

46 straipsnis. Įstatyminių atstovų teisės

Įstatyminiai atstovai atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas.

Įstatyminiai atstovai gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.

47 straipsnis. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims

Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai, veikiantys suteiktų jiems pagal įstatymą, įstatus ar nuostatus įgalinimų ribose, arba jų atstovai.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkio ir kitokios kooperatines bei visuomeninės organizacijos vadovas, stojantis kaip juridinio asmens organas, pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius tarnybinę jo padėtį ar įgalinimus.

48 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbuotojai – tų įstaigų, Įmonių ir organizacijų bylose;

3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – darbininkų ir tarnautojų, taip pat asmenų, kurių teises ir interesus gina profesinės sąjungos, bylose;

4) organizacijų, kurioms įstatymas, įstatai ar nuostatai suteikia teisę   ginti šių organizacijų narių teises ir interesus, įgaliotiniai;

5) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus (5 straipsnis), įgaliotiniai;

6) vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu (36 straipsnis);

7) asmenys, kuriems nagrinėjantis bylą teismas leido būti atstovais toje byloje.

49 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimų įforminimas

Atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame sutinkamai su įstatymu.

Piliečių duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Piliečių duodamus įgaliojimus gali patvirtinti taip pat įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje įgaliotojas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi, įgaliotojo gyvenamosios vietos namų valdyba, stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje įgaliotojas gydomas, atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu įgaliojimą duoda karys, arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas. Kalinamo piliečio duodamą įgaliojimą patvirtina atitinkamos kalinimo vietos administracija.

Juridinio asmens vardu įgaliojimą duoda atitinkamos organizacijos vadovas.

Profesinių sąjungų ir kitų organizacijų įgaliotiniai (48 straipsnio 3, 4 ir 5 punktai) turi pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamos organizacijos jiems pavedė atstovauti joms toje byloje.

Advokato įgalinimai patvirtinami juridinės konsultacijos duodamu orderiu.

Šio Kodekso 48 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodytų atstovų įgalinimai gali būti išreiškiami žodiniu įgaliotojo pareiškimu teisme, įrašytu į teismo posėdžio protokolą.

50 straipsnis. Įgaliojimas bylai vesti

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

51 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimai

Įgalinimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus bylos perdavimą draugiškajam teismui ar trečiųjų teismui, visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų, ieškinio pripažinimą, ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ir nutarties apskundimą, įgalinimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteisto turto, konkrečiai imant, ir pinigų, gavimą. Įgalinimas atlikti kiekvieną iš šiame straipsnyje nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

52 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1) asmenys, kurie nėra pasiekę pilnametystės;

2) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba;

3) asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti advokato veikla,– per nuosprendyje nurodytą laiką, šio Kodekso 48 straipsnio 7 punkte numatytu atveju.

Atstovais teisme negali būti teisėjai, tardytojai ir prokurorai. Ši taisyklė netaikoma nurodytųjų asmenų stojimui byloje atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniais ar įstatyminiais jų atstovais.

53 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas byloje

Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį arba įstoti į bylą bet kurioje proceso stadijoje, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba piliečių teisių bei įstatymo saugomų interesų apsauga.

Prokuroro dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime yra būtinas tais atvejais, kada tat numato įstatymas arba kada teismas pripažįsta, jog prokuroro dalyvavimas toje byloje yra būtinas.

54 straipsnis. Prokuroro procesinės teisės

Prokuroras civiliniame procese turi procesines teises, nurodytas šio Kodekso 31 straipsnyje, taip pat teisę:

1) palaikyti savo pareikštą ieškinį ir atsisakyti nuo jo;

2) duoti teismui išvadas dėl bylos, kurios nagrinėjime jis dalyvauja, esmės, taip pat dėl atskirų klausimų, kylančių, nagrinėjant bylą;

3) įstatymo nustatyta tvarka užprotestuoti neteisėtus ir nepagrįstus teismo organų sprendimus, nutartis ir nutarimus;

4) atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus.

Prokuroro atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti prokuroras pareiškė ieškinį, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės.

Jeigu ieškovas atsisako nuo prokuroro pareikšto ieškinio, byla dėl to neturi būti nutraukiama.

55 straipsnis.       Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, dalyvavimas procese

Įstatymo numatytais atvejais valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos arba atskiri piliečiai gali pareikšti ieškinius kitų asmenų teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti.

Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas, ir kad gintų piliečių teises ir valstybės interesus.

Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga.

56 straipsnis.       Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, procesinės teisės

Jeigu valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai pareiškia teisme ieškinį kitų asmenų interesais, jie turi šalies procesines teises ir jos procesines pareigas, išskyrus teisę baigti bylą taikos sutartimi.

Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti pareikštas ieškinys, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės.

Valstybinio valdymo organai, dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti, gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. ;

Penktasis skirsnis

Įrodymai

57 straipsnis. Įrodymai

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant..

Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais Įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

58 straipsnis. Pareiga įrodyti ir pateikti įrodymus

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus arba renka juos savo iniciatyva.

59 straipsnis. Įrodymų ryšys su byla

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsisakymas priimti įrodymą turi būti motyvuojamas.

60 straipsnis. Atleidimas nuo visiems žinomų aplinkybių įrodinėjimo

Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.

61 straipsnis. Atleidimas nuo teismo sprendimu nustatytų faktų įrodinėjimo

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių, tik klausimais, ar buvo tie veiksmai ir ar juos padarė tas asmuo.

63 straipsnis.       Atleidimas nuo įrodinėjimo faktų, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti

Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami, nagrinėjant bylą. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.

64 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas

Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

65 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ir socialistine teisine sąmone.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

66 straipsnis. Šalių Ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami kartu su kitais surinktais byloje įrodymais.

67 straipsnis. Šalies pripažinimas faktų

Šalies pripažinimas faktų, kuriais antroji šalis remia savo reikalavimus arba atsikirtimus, nėra teismui privalomas.

Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą.

68 straipsnis. Liudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšio su byla.

Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojas:

1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų ėjimu;

2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų.

69 straipsnis. Pareiškimo dėl liudytojų Šaukimo turinys

Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo pavardę, vardą, tėvavardį, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti.

70 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės

Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus.

Liudytojas sutinkamai su šio Kodekso 109 straipsniu turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą..

71 straipsnis. Liudytojo atsakomybė

Už neatvykimą į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti paskirta iki 10 rublių bauda, o kai liudytojas neatvyksta, antrą kartą šaukiamas,– jis gali būti priverstinai atvesdinamas.

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį.

Už žinomai melagingą parodymą liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį.

72 straipsnis. Liudytojo apklausimas jo buvimo vietoje

Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti.

Liudytojas savo buvimo vietoje apklausiamas teismo iniciatyva, šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba savo paties prašymu.

73 straipsnis. Rašytiniai Įrodymai

Rašytiniai įrodymai yra aktai, dokumentai, reikalinis ir asmeninis susirašinėjimas, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias bylai reikšmės.

74 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti rašytinius įrodymus, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šis rašytinis įrodymas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurias jis gali patvirtinti.

75 straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka

Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

Teismas gali taip pat asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

76 straipsnis. Rašytinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

77 straipsnis. Rašytinių įrodymų išrašų pateikimas ir tų Įrodymų apžiūrėjimas vietoje

Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai paliudytus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi.

78 straipsnis. Rašytinių Įrodymų originalų pateikimas

Paprastai pateikiami rašytinių įrodymų originalai. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, teismas turi teisę prireikus pareikalauti pateikti originalą.

79 straipsnis. Rašytinių įrodymų grąžinimas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai gali būti, juos pateikusių asmenų prašymu, grąžinami jiems po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja. Tuo atveju byloje turi. būti paliekami teisėjo paliudyti rašytinių įrodymų nuorašai.

80 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie savo ypatybėmis, ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti.

81 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kurį nors daiktą kaip įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi tą“ daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad daiktas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos šiuo daiktiniu įrodymu.

82 straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka

Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

Teismas taip pat gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą apie teisę gauti tą Įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

83 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.

84 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka

Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų apyrašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą.

Daiktai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi savo buvimo vietoje; jie turi būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant – užantspauduojami ir nufotografuojami.

Teismas imasi priemonių, kad daiktai būtų išsaugomi nepasikeitę.

85 straipsnis. Greit gendančių daiktinių įrodymų apžiūra

Produktus ir kitus greit gendančius daiktus teismas tuojau apžiūri. Apžiūrėjus šie produktai ir kiti daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį. Pastaruoju atveju asmenims, nurodytiems šio Kodekso 86 straipsnio pirmojoje dalyje, paskiau turi būti grąžinami tos pačios rūšies ir kokybės daiktai arba atlyginama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis atlyginimo momentu.

86 straipsnis.       Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, teismo sprendimui įsiteisėjus

Teismo sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami tiems asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į šiuos daiktus.

Daiktai, kurių piliečiai pagal įstatymą negali turėti, perduodami atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ar įmonėms.

Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui.

87 straipsnis. Ekspertizės darymas ir ekspertų skyrimas

Išaiškinti kylantiems, nagrinėjant bylą, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje, teismas, taip pat teisėjas sutinkamai su šio Kodekso 164 straipsnio 9 punktu išsprendžia ekspertizės darymo klausimą ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės . įstaigai. Esant reikalui, gali būti skiriami keli ekspertai.

Ekspertu gali būti skiriamas kiekvienas asmuo, turintis reikiamas žinias išvadai duoti.

Ekspertizė daroma teisme arba ne teisme, jeigu tai reikalinga dėl tyrimo pobūdžio arba dėl to, kad tyrimo objekto negalima atgabenti į teismą arba sunku jį ten atgabenti.

88 straipsnis. Klausimai ekspertui

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui ar teisėjui klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas ar teisėjas. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantys byloje asmenys, atmetimą teismas ar teisėjas privalo motyvuoti.

89 straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės

Paskirtas ekspertu asmuo privalo, teismo šaukiamas, atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Jeigu tai reikalinga išvadai duoti, ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti, teismui nagrinėjant bylą, duoti šalims, tretiesiems asmenims, liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.

Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis laiko, kad pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam iškeltas klausimas išeina iš specialių jo žinių ribų.

90 straipsnis. Eksperto atsakomybė

Už neatvykimą, teismui šaukiant, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki 10 rublių bauda.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį.

91 straipsnis. Eksperto išvada

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus, klausimus.

Jeigu, darydamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo iškelta klausimų, jis turi teisę dėl šių aplinkybių duoti savo išvadą.

Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, surašo savo išvadą skyrium.

92 straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal šio Kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje.

93 straipsnis. Teisminiai pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

94 straipsnis. Nutartis dėl teisminio pavedimo

Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.

95 straipsnis. Teisminio pavedimo įvykdymo tvarka

Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

Protokolai ir visa, vykdant pavedimą, surinkta medžiaga tuojau pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

Jeigu liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į teismą, nagrinėjantį bylą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka.

96 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo pagrindai

Asmenys, kurie turi pagrindo bijoti, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus paskiau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio pareiškimą, tiek ir pareiškus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

97 straipsnis. Įrodymus užtikrinantys organai

Įrodymus užtikrina tas teismas, kurio veiklos rajone yra užtikrintinas įrodymas.

98 straipsnis. Pareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo turinys

Pareiškime dėl įrodymų  užtikrinimo turi būti nurodoma: antroji šalis, jeigu ji žinoma; įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; aplinkybės, kurias turi patvirtinti įrodymas; priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus, taip pat byla, kuriai reikalingi užtikrinamieji įrodymai.

99 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka

Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Pareiškėjui ir antrajai šaliai, jeigu ji yra žinoma, pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo užtikrinti Įrodymus.

Protokolai ir visa medžiaga, surinkta Įrodymų užtikrinimo tvarka, pasiunčiami nagrinėjančiam bylą teismui.

100 straipsnis. Teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, apskundimas

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Šeštasis skirsnis

Teismo išlaidos

101 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro valstybinis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

102 straipsnis. Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo

Nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas atleidžiami:

1) ieškovai – darbininkai ir tarnautojai bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; kolūkiečiai bylose su kolūkiais dėl atlyginimo už darbą išieškojimo;

2) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš autorinės teisės, taip pat iš teisės į atradimą, išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą;

3) ieškovai bylose dėl alimentų išieškojimo;

4) ieškovai bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;

5) socialinio aprūpinimo organai ir socialinio draudimo organai jų iškeliamose bylose dėl išmokėtų nukentėjusiajam pinigų sumų išieškojimo iš padariusiojo žalą, taip pat dėl neteisingai išmokėtų pašalpų ar pensijų išieškojimo;

6) ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš baudžiamosios bylos, jeigu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, perdavė išieškos dydžio nustatymo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka;

7) prokuratūros organai, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, pradėję bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti (5 straipsnio 2 ir 3 punktai);

8) piliečiai ir administraciniai organai bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti kitus atvejus, kuriais šalys atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

9) Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečio padėtį, turi teisę  visiškai ar dalinai atleisti jį nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

103 straipsnis. Teismo išlaidų sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečių padėtį, gali vienai ar abiem šalims atidėti ar išdėstyti išieškomų į valstybės pajamas teismo išlaidų sumokėjimą.

104 straipsnis. Valstybinio mokesčio dydis

Kiekvienas ieškininis pareiškimas, pradinis ir priešinis, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko pareiškimas jau pradėtoje byloje apmokami tokio dydžio valstybiniu mokesčiu:

1) ieškinio kainai esant iki 20 rublių,– 30 kapeikų;

2) ieškinio kainai esant 20 rublių ir daugiau iki 50 rublių,– 50 kapeikų;

3) ieškinio kainai esant 50 rublių ir daugiau iki 500 rublių,– du procentai ieškinio kainos;

4) ieškinio kainai esant 500 rublių ir daugiau,– šeši procentai ieškinio kainos;kolūkių tarpusavio ginčuose ir kolūkių ginčuose su valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, kooperatinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis – vienas procentas ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 10 kapeikų;

5) ieškiniui esant ne turtinio pobūdžio ir ieškiniui esant neįkainotinam,– 30 kapeikų;

6) bylose dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo – 30 kapeikų;

7) bylose dėl arešto turtui panaikinimo – 30 kapeikų.

Ypatingosios teisenos bylose pareiškimai apmokami 30 kapeikų valstybiniu mokesčiu.

Kasaciniai skundai dėl teismo sprendimų apmokami puse šiame straipsnyje nurodytų valstybinio mokesčio tarifų, apskaičiuojamų nuo skundų ginčijamos sumos.

Atskirieji skundai dėl teismo nutarčių valstybiniu mokesčiu neapmokami.

Už byloje esančių raštų ir dokumentų nuorašų davimą, konkrečiai imant, už pakartotinį teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašų davimą, imama 20 kapeikų valstybinio mokesčio.

105 straipsnis. Ieškinio kaina

Ieškinio kaina nustatoma šitaip:

1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomąją sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal ieškomojo turto vertę;

3) bylose dėl alimentų išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;

4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą;

6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą – pagal išmokų už naudojimąsi turtu per likusį sutarties galiojimo laiką bendrą sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

9) bylose dėl nuosavybės teisės į pastatus, priklausančius piliečiams asmeninės nuosavybės teise,– pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą arba, jo nesant,– ne mažiau kaip pagal įkainojimą privalomajam ančdėliniam draudimui, o jeigu pastatai priklauso įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms,– ne mažiau kaip pagal balansinį pastato įkainojimą;

10) jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų, – pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Ieškinio kainą nurodo ieškovas. Jeigu nurodytoji kaina aiškiai neatitinka tikrosios ieškomojo turto vertės, ieškinio kainą nustato teisėjas.

106 straipsnis. Valstybinio mokesčio primokėjimas

Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio kainą nustatyti sunku, tai valstybinio mokesčio dydi preliminariškai nustato teisėjas, o paskiau papildomai paimamas mokestis pagal ieškinio kainą, kurią nustato teismas, išspręsdamas bylą.

Jeigu ieškininiai reikalavimai padidinami, tai trūkstama mokesčio suma primokama sutinkamai su padidinta ieškinio kaina.

107 straipsnis. Valstybinio mokesčio grąžinimas

Valstybinis mokestis turi būti ieškovui grąžinamas šiais atvejais:

1) kai mokesčio įmokėta daugiau, negu reikia pagal įstatymą;

2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą;

3) kai ieškininis pareiškimas grąžinamas ieškovui šio Kodekso 151 straipsnyje numatytais pagrindais;

4) kai byla nutraukiama šio Kodekso 243 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais;

5) kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 245 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Šio straipsnio 1 punkte numatytu atveju grąžinama permokėta valstybinio mokesčio suma.

Valstybinį mokestį grąžina finansų organai, remdamiesi teismo ar teisėjo nutartimi, su sąlyga, kad pareiškimas dėl jo grąžinimo paduotas teismui, prieš sueinant vienerių metų terminui nuo tos dienos, kurią mokesčio suma įskaityta į biudžetą.

108 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams;

2) išlaidos, susijusios su vietos apžiūra;

3) atsakovo paieškos išlaidos;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu.

109 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos ryšium su atvykimu į teismą važiavimo bei patalpos nuomojimo išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

Ekspertai ir vertėjai gauna atlyginimą už darbą, jų atliktą teismo ar teisėjo pavedimu, jeigu tas darbas nepriklauso prie jų tarnybinių pareigų.

Darbininkams ir tarnautojams, kurie teismo šaukiami kaip liudytojai, paliekamas už tą laiką, kurį jie nebuvo darbe ryšium su atvykimu į teismą, jų vidutinis uždarbis darbavietėje. Liudytojai, kurie nėra darbininkai ir tarnautojai, už jų atitraukimą nuo darbo ar įprastinio užsiėmimo gauna atlyginimą.

110 straipsnis. Liudytojams ir ekspertams išmokėtinų sumų paėmimas iš šalių

Sumas, išmokėtinas liudytojams ir ekspertams ar reikalingas apmokėti vietos apžiūros išlaidoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Jeigu nurodytąjį prašymą pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai bei ekspertai šaukiami ar vielos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis.

Šiame straipsnyje išvardytų sumų neturi įmokėti šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo.

111 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams priklausančių sumų išmokėjimas

Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas. Liudytojams ir ekspertams šios sumos išmokamos nepriklausomai nuo to, ar jos paimtos iš šalių.

Išmokėtinų sumų išmokėjimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

112 straipsnis. Teismo išlaidų paskirstymas tarp šalių

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas jos turėtas byloje teismo išlaidas, nors ši šalis ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai nurodytos šiame straipsnyje sumos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškininių reikalavimų dydžiui, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškovo ieškininių reikalavimų daliai.

Siame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam valstybiniam mokesčiui, kurį šalys įmoka, paduodamos kasacinius skundus.

Jeigu aukštesnės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia priimtą sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.

113 straipsnis. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti– iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir išlaidoms aukštesniame teisme stojusio advokato pagalbai apmokėti. . Jeigu  pagal nustatytą tvarką advokato pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą juridinės konsultacijos naudai.

114 straipsnis. Atlyginimo už darbo laiko sugaišimą išieškojimas

Šalį, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko. sugaišimą pagal vidutinį jos uždarbį, bet ne daugiau kaip penkis procentus patenkintos ieškininių reikalavimų dalies.

115 straipsnis.     Teismo išlaidų ir kitų išlaidų paskirstymas, atsisakius nuo ieškinio ar sudarius taikos sutartį

Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas nepalaiko savo reikalavimų dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju juos patenkino, tai, ieškovo prašymu, teismas priteisia jam iš atsakovo visas ieškovo turėtas byloje teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Jeigu prokuroras, valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar atskiri piliečiai atsisako nuo ieškinio, pareikšto kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, teismas, išnagrinėjęs bylą to asmens reikalavimu šio Kodekso 54 straipsnio antrojoje dalyje ir 56 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, išieško išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir valstybinį mokestį bendrais pagrindais.

Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo tvarkos, teismas išsprendžia tą klausimą sutinkamai su šio Kodekso 112, 113 ir 117 straipsniais.

116 straipsnis. Teismo išlaidų atlyginimas šalims iš biudžeto lėšų

Jeigu visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių, pradėjusių bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, ieškinys, tai atsakovui atlyginamos iš biudžeto¹ lėšų jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, pilnutinai ar proporcingai atmestai ieškovo ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu ieškinys atmestas, tai atsakovui, teismo patrauktam šio Kodekso 37 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta tvarka, jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos iš biudžeto lėšų.

Jeigu patenkintas ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo, tai ieškovui jo turėtos teismo išlaidos atlyginamos iš biudžeto lėšų.

117 straipsnis. Teismo išlaidų atlyginimas valstybei

Teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir valstybinis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu ieškinys atmestas, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu abi šalys atleistos nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, apmokamos iš valstybės lėšų.

Tuo atveju, kai buvo paskelbta asmens, vengiančio mokėti priklausančias iš jo įmokas, paieška, teismas išieško iš jo paieškos išlaidas į valstybės pajamas

118 straipsnis.     Nutarčių, priimtų su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, apskundimas

Dėl teismo nutarties, priimtos su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Septintasis skirsnis

Teisminės baudos

119 straipsnis. Teisminių baudų skyrimas

Teismines baudas teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame numatyto dydžio.

Baudos, paskirtos valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams, išieškomos iš asmeninių jų lėšų.

Nutarties skirti baudą nuorašas pasiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta bauda.

120 straipsnis. Baudos panaikinimas ar sumažinimas

Per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, panaikinti ar sumažinti ją. Tas pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirta bauda. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti pareiškimą.

Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Aštuntasis.skirsnis

Procesiniai terminai

121 straipsnis. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai

Bylas dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat gyvybės atėmimu, ir dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti, jeigu šalys yra tame pačiame mieste ar rajone, ne vėliau kaip per dešimt dienų, o jeigu šalys yra ne tame pačiame mieste ar rajone, taip pat jeigu byla yra itin sudėtinga,– ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos. Kitos civilinės bylos turi būti išnagrinėjamos ne vėliau kaip per vieną mėnesi nuo pareiškimo priėmimo dienos.

122 straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

Procesiniai veiksmai atliekami įstatymo nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas.

Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data, arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

123 straipsnis. Procesinių terminų pasibaigimas

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.

Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu.

Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

124 straipsnis. Procesinių terminų praleidimo pasekmės

Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

125 straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas

Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, sustabdžius bylą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau.

126 straipsnis. Procesinių terminų prailginimas

Teismo paskirti terminai gali būti teismo prailginami.

127 straipsnis. Procesinių terminų atstatymas

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teisimas pripažįsta svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatomas.

Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.

Paduodant pareiškimą dėl termino atstatymo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai arba atliekami kiti veiksmai), kuriems atlikti praleistas terminas.

Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atstatymo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Devintasis skirsnis

Teismo pranešimai ir šaukimai

128 straipsnis. Teismo šaukimai

Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai,ekspertai ir vertėjai.

Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas turi būti įteikiamas tokiu apskaičiavimu, kad jie turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir pasiruošti bylai.

Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Jeigu nurodytuoju adresu pilietis faktiškai negyvena, šaukimas gali būti pasiunčiamas Į jo darbavietę.

129 straipsnis. Šaukimo turinys

Šaukime turi būti:

1) adresato pavadinimas;

2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;

3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas;

4) bylos, kurioje adresatas painformuojamas ar šaukiamas, pavadinimas;

5) šaukiamojo ar painformuojamojo procesinės padėties nurodymas;

6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus savo turimus byloje Įrodymus;

7) nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus pirmam galimumui, įteikti, jį adresatui;

8) neatvykimo pasekmių (71, 90, 181  ir 182 straipsniai) nurodymas.

Kartu su šaukimu teisėjas pasiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą ir, reikiamais atvejais, pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus. Kartu su ieškovui adresuojamu šaukimu  teisėjas pasiunčia rašytinių atsakovo paaiškinimų, jeigu jie gauti teisme,  nuorašą.

130 straipsnis. Šaukimų pristatymas

Šaukimai pristatomi paštu ar .per kurjerius. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir grąžintiname teismui paraše apie šaukimo Įteikimą.

Jeigu dalyvaujantis byloje, asmuo sutinka, teisėjas gali įduoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloję. Asmuo, kuriam teisėjas paveda pristatyti šaukimą, privalo grąžinti teismui adresato parašą apie šaukimo gavimą.

Šio Kodekso 128 straipsnyje nurodytiems asmenims, suinteresuotos šalies prašymu ir jos sąskaita, gali būti pranešama arba tie asmenys gali būti šaukiami taip pat ir telefonograma ar telegrama, kurios jiems įteikiamos pasirašytinai.

Parašas ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui.

131 straipsnis. Šaukimų įteikimas

Šaukimas, adresuotas piliečiui, įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui ir kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai, įteikiamas atitinkamam pareigūnui, kuris pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo neranda piliečio, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje, jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jų nesant,– namų valdybai, apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui ar darbavietės administracijai. Šiais atvejais priėmusis šaukimą asmuo privalo paraše apie šaukimo gavimą nurodyti savo pavardę, vardą ir tėvavardį, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamąsias pareigas. Priėmusis šaukimą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui.

Jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos namų valdyba arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

132 straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės

Adresatui atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai atžymi šaukime, ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Atžymą apie adresato atsisakymą priimti šaukimą ir apie atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo ir kviestinis.

Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.

133 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų.

134 straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose dėl alimentų išieškojimo ir dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, teismas arba teisėjas privalo paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose, iškeltose valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

ANTRASIS SKYRIUS

PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I. IEŠKININĖ TEISENA

Dešimtasis skirsnis

Teismingumas

135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui

Civilines bylas, žinybingas teismo organams, nagrinėja rajonų (miestų) ,liaudies teismai.

136 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion bet kurią civilinę bylą

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę paimti bet kurią civilinę bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo ir priimti ją savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion.

137 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens organo buveinę.

138 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta  nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškinys atsakovui , neturinčiam TSR Sąjungoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą TSR Sąjungoje.

Ieškinys, kylantis iš juridinio asmens filialo veiklos, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Ieškinys dėl alimentų išieškojimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos piliečio ar juridinio asmens turtui, gali būti pareiškiamas taip pat pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, padarytų laivų susidūrimu, ir dėl išieškojimo atlyginimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje gali būti pareiškiamas taip pat pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

Ieškiniai kylantys iš sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

139 straipsnis. Išimtinis teismingumas

Ieškiniai dėl teisės į pastatus, dėl arešto turtui panaikinimo, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies arba žemės sklypo buvimo vietos teismui.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti, prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškiniai pervežėjams, kylantys iš krovinių, keleivių ar bagažo pervežimo sutarčių, pareiškiami pagal transporto organizacijos, kuriai buvo nustatytąja tvarka pareikšta pretenzija, valdybos buveinę.

140 straipsnis. Sutartinis teismingumas

Šalys gali, tarpusavio susitarimu, pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

Šio Kodekso 139 straipsnyje nustatytas teismingumas negali būti pakeičiamas šalių susitarimu.

141 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, ieškovo pasirinkimu.

Priešieškinis, nepriklausomai nuo jo teismingumo, pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys.

Civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas arba nebuvo išspręstas baudžiamosios bylos procese, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

142 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

Bylą, priimtą savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors paskiau ji pasidarytų teisminga kitam teismui.

Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu pripažįsta, kad ta byla bus greičiau ir teisingai išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai imant, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą;

2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, juos pakeisti kitais tame teisme negalima;

4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta šio teismo žinion, pažeidžiant teismingumo taisykles.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais byla iš vieno teismo perduodama kitam teismui, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

143 straipsnis. Bylos perdavimas iš vieno liaudies teismo kitam

Atskirais atvejais, siekdamas, kad byla būtų kuo greičiausiai ir teisingai išnagrinėta, taip pat kad būtų kuo labiausiai užtikrintas auklėjamasis teisminio.; nagrinėjimo:, vaidmuo, Lietuvos TSR  Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, perduoti ją iš Lietuvos TSR teismo, kuriam ji teisminga, kitam Lietuvos TSR teismui.

144 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 139, 140 ir 142 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie, ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

145 straipsnis.     Bylos perdavimas iš vienos sąjunginės respublikos teismo kitos sąjunginės respublikos teismui

Byla perduodama iš Lietuvos TSR teismo kitos sąjunginės respublikos teismui arba iš kitos sąjunginės respublikos teismo Lietuvos TSR teismui sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 43 straipsniu, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Jeigu tarp Lietuvos TSR teismo ir kitos sąjunginės respublikos teismo kyla ginčas dėl bylos nagrinėjimo vietos, klausimą sprendžia TSRS Aukščiausiasis Teismas.

Vienuoliktasis skirsnis

Ieškinio pareiškimas

146 straipsnis. Ieškininio pareiškimo forma ir turinys

Ieškininis pareiškimas paduodamas teismui raštu. Ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma:

1) teismo, kuriam pareiškimas paduodamas, pavadinimas;

2) ieškovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu ieškovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

3) atsakovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė;

4) ieškinio kaina, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

5) aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta;

6) ieškovo reikalavimas;

7) pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų sąrašas.

Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo Įgalinimus.

147 straipsnis.     Ieškininio pareiškimo, kurį paduoda prokuroras kitų asmenų teisėms ir interesams ginti, turinys

Ieškininiame pareiškime, prokuroro paduodamame kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, be žinių, išvardytų šio Kodekso 146 straipsnyje, turi būti nurodoma:

1) pareiškiančio ieškinį prokuratūros organo pavadinimas;

2) asmens, kurio teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti pareiškiamas ieškinys, pavadinimas ir adresas;

3) pasirėmimas įstatymais, kuriais pagrindžiamas ieškininis reikalavimas.

148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo nuorašai

Ieškininis pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra atsakovų. Teisėjas gali, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, įpareigoti asmenį, paduodantį ieškininį pareiškimą, pateikti taip pat ir tiek pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų nuorašų, kiek yra atsakovų.

149 straipsnis. Kelių ieškininių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškininiame pareiškime kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

Teisėjas, priimantis ieškininį pareiškimą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinini pareiškimą teisėjas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Teisėjas, nustatęs, kad šio teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams ar pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas Į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu, taip sujungus, bus greičiau ir teisingai . išnagrinėti ginčai.

150 straipsnis. Civilinių bylų pareiškimų priėmimas

Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas sprendžia vienasmeniškai. Teisėjas atsisako priimti pareiškimą:

1) jeigu pareiškimas nenagrinėtinas teismo organuose;

2) jeigu ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui;

7) jeigu byla neteisminga tam teismui;

8) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo;

9) jeigu pareiškimą ieškovo vardu paduoda neįgalintas vesti bylą asmuo.

Teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teisėjas privalo nurodyti, į kurį organą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą. Teisėjo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, nuorašas įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui kartu su jo paduotu ieškininiu pareiškimu.

Teisėjo atsisakymas priimti pareiškimą šio straipsnio 2, 7, 8 ir 9 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tos pačios bylos pareiškimu, jeigu yra pašalintas buvęs pažeidimas. Dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

151 straipsnis. Ieškininiam pareiškimui eigos nedavimas

Teisėjas, nustatęs, kad ieškininis pareiškimas paduotas, nesilaikant šio Kodekso 146–148 straipsniuose išdėstytų reikalavimų arba neapmokėjus valstybinio mokesčio, priima nutartį neduoti pareiškimui eigos. Apie tai teisėjas praneša ieškovui ir nustato jam terminą trukumams pašalinti arba valstybiniam mokesčiui sumokėti.

Jeigu ieškovas sutinkamai su teisėjo nurodymais ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka valstybinį mokesti, ieškininis pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotų ir grąžinamas ieškovui.

152 straipsnis. Priešieškinio pareiškimas

Atsakovas turi teisę, iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

153 straipsnis. Sąlygos, kuriomis teismas priima priešieškinį

Teismas arba teisėjas priima priešieškinį:

1) jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) jeigu, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar dalinai nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

154 straipsnis. Priešieškinio pareiškimo taisyklės

Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti.

Dvyliktasis skirsnis

Ieškinio užtikrinimas

155 straipsnis. Pagrindas ieškiniui užtikrinti

Teismas arba teisėjas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

156 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo priemonės

Ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti:

1) turto ar pinigų sumų, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis, areštavimas;

2) uždraudimas atsakovui atlikinėti tam tikrus veiksmus;

3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti jam kitokias prievoles;

4) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;

5) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, skolininko ginčijamą ieškinine tvarka, sustabdymas, jeigu taip ginčyti leidžia įstatymas.

Jeigu ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, taip pat jeigu ieškinys yra dėl.alimentų išieškojimo, tai (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) gali būti areštuojami atsakovo indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke. Piliečių indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke gali būti areštuojami, taip pat pareiškus ieškinius dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo.

Teismas gali panaudoti kelias ieškinio užtikrinimo rūšis, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio kainą.

Dėl ieškinio užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

157 straipsnis. Atsakomybė už ieškinio užtikrinimo priemonių pažeidimą

Jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 156 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų ašmenų nuostolius, padarytus teismo nutarties užtikrinti ieškinį neįvykdymu.

158 straipsnis. Vienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimas kita

Teismas arba teisėjas gali, vienos iš šalių pareiškimu, atsižvelgdamas į antrosios šalies nuomonę, pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo rūšį kita.

Jeigu užtikrintas ieškinys dėl pinigų sumos išieškojimo, atsakovas turi teisę vietoj nustatytojo užtikrinimo įnešti Į teismo depozitinę sąskaitą ieškomąją sumą.

159 straipsnis.     Atsakovo nuostolių, galimų dėl ieškinio užtikrinimo, atlyginimo užtikrinimas

Teismas arba teisėjas, užtikrindamas ieškinį, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti ryšium su ieškinio užtikrinimu, atlyginimo užtikrinimą.

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu panaudotos ieškinio užtikrinimo priemonės.

160 straipsnis. Pareiškimo dėl ieškinio užtikrinimo išnagrinėjimas

Pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas arba teismas išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo, nepranešdami atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

161 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo panaikinimas

Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu.

Ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau tų asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimą.

Jeigu ieškinys atmestas, tai jo užtikrinimo priemonės; kurių yra imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau teismas gali kartu su sprendimu arba po jo priėmimo priimti nutartį panaikinti ieškinio užtikrinimą.

162 straipsnis.     Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais apskundimas ir užprotestavimas

Dėl visų teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Jeigu nutartis užtikrinti ieškinį buvo priimta, nepranešus asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie tą nutartį.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties užtikrinti ieškinį padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties panaikinti ieškinio užtikrinimą arba pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą.

163 straipsnis. Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais Įvykdymas

Teismo nutartis užtikrinti ieškinį skubiai vykdoma.

Nutartis pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti ieškinio užtikrinimą vykdoma, pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu skundas arba protestas paduotas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Siame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Tryliktasis skirsnis

Civilinių bylų paruosimas teisminiam nagrinėjimui

164 straipsnis. Teisėjo veiksmai, paruošiant bylą teisminiam nagrinėjimui

Priėmęs pareiškimą, teisėjas paruošia bylą teisminiam nagrinėjimui, siekdamas užtikrinti, kad byla būtų laiku ir teisingai išspręsta.

Teisėjas atlieka vienasmeniškai šiuos veiksmus:

1) reikiamais atvejais apklausia ieškovą apie ieškininių reikalavimų esmę, išsiaiškina iš jo galimus atsakovo atsikirtimus, pasiūlo, jeigu tai reikalinga, pateikti papildomus Įrodymus, išaiškina ieškovui procesines jo teises ir pareigas;

2) reikiamais atvejais šaukia atsakovą, apklausia ji apie bylos aplinkybes, išsiaiškina, kokius jis turi atsikirtimus ieškiniui ir kokiais įrodymais tie atsikirtimai gali būti patvirtinti, o itin sudėtingose bylose pasiūlo atsakovui pateikti dėl bylos paaiškinimus raštu, išaiškina atsakovui procesines jo teises ir pareigas, išaiškina šalių susitaikymo galimumus;

3) išsprendžia klausimą dėl bendraatsakovių ir trečiųjų asmenų patraukimo ar įstojimo Į bylą, išaiškina bendraieškovių įstojimo Į bylą klausimą ir apklausia tuos asmenis sutinkamai su šio straipsnio 1 ir 2 punktais;

4) išsprendžia klausimą dėl prokuroro dalyvavimo byloje ir dėl atitinkamo valstybinio valdymo organo įtraukimo dalyvauti byloje;

5) tais atvejais, kai bylos baigtimi suinteresuotas valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė Įstaiga, įmonė, kolūkis bei kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis, neįtraukti dalyvauti byloje, teismas praneša jiems apie vykstančią bylą ir apie jos nagrinėjimo laiką;

6) išsprendžia klausimą dėl leidimo visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovams dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) išsprendžia klausimą dėl liudytojų šaukimo į teismą, taip pat, esant reikalui,– dėl jų apklausinio šio Kodekso 72 straipsnyje nustatyta tvarka;

8) išreikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių rašytinius ir daiktinius įrodymus arba duoda dalyvaujantiems byloje asmenims liudijimus tiems įrodymams gauti, kad jie būtų pateikti teismui;

9) atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išsprendžia klausimą dėl ekspertizės darymo arba reikiamais atvejais dėl atitinkamų specialistų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, įtraukimo;

10) neatidėliotinais atvejais, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą;

11) pasiunčia kitiems teismams teisminius pavedimus;

12) reikiamais atvejais išaiškina šalims galimumą kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes;

13) atlieka kitus bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kuriuos sutinkamai su šiuo Kodeksu teisėjas turi teisę atlikti vienasmeniškai.

165 straipsnis. Nutartis atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus

Nutartį atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus teisėjas priima vienasmeniškai, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Teisėjas, laikydamas bylą pakankamai paruošta, priima nutarti skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Keturioliktasis skirsnis

Teisminis nagrinėjimas

167 straipsnis. Teismo posėdis

Civilinė byla nagrinėjama teismo posėdyje, būtinai pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

168 straipsnis.     Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas, nepertraukiamumas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais Įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios.

Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

169 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Nesančių bylos šalimi visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams teismo nutartimi gali būti leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime išdėstyti teismui įgaliojusių juos organizacijų arba kolektyvų nuomonei dėl teismo nagrinėjamos bylos.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti visuose teismo posėdžiuose, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, dalyvauti teisminiuose ginčuose.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovų įgalinimai patvirtinami išrašais iš visuomeninės organizacijos arba kolektyvo visuotinio susirinkimo ar renkamojo organo nutarimo, priimto ryšium su teismo nagrinėjama byla.

170 straipsnis. Pirmininkaujantysis teismo posėdyje

Rajono (miesto) liaudies teismo posėdyje pirmininkauja liaudies teisėjas, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos posėdyje – Teismo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas ar teismo narys.

Pirmininkaujantysis vadovauja teismo posėdžiui, užtikrindamas, kad būtų pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos, šalindamas iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamąja byla, ir imasi priemonių auklėjamajam teismo proceso poveikiui užtikrinti.

Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi Į teismo posėdžio protokolą, ir klausimą išsprendžia visa teismo sudėtis.

Pirmininkaujantysis imasi reikiamų priemonių tinkamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti.

171 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

Teisėjams Įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji teismo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teismo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teismo posėdžio tvarkos laikymosi.

172 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi teismo posėdžio tvarkos pažeidėjų atžvilgiu

Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia tvarką, pirmininkaujantysis teismo vardu įspėja.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso ieškovas, atsakovas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi kiekvienas iš jų gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės atskirų teismo veiksmų laikui arba teismas atideda bylos nagrinėjimą. Asmeniui, kuris buvo pašalintas atskirų teismo veiksmų laikui, grižus į teismo posėdžio salę, pirmininkaujantysis supažindina jį su teismo veiksmais, atliktais, jam nesant.

Tuo atveju, kai pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso prokuroras, advokatas arba visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Jeigu šie asmenys ir toliau neklauso pirmininkaujančiojo patvarkymų, teismo nutartimi bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas apie tai praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui, advokatų kolegijos prezidiumui arba reikiamai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jis gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės. Jeigu iš teismo posėdžio salės pašalinamas vertėjas, būti vertėju kviečiamas kitas asmuo.

Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie pirmininkaujančiojo patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teismas taip pat turi teisę skirti šiems asmenims iki 10 rublių baudą.

173 straipsnis. Teismo posėdžio atidarymas

Paskirtu laiku pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama.

174 straipsnis. Sauktųjų byloje asmenų atvykimo patikrinimas

Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktųjų toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiesiems ir kokios yra žinios apie jų neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų Įgalinimus.

175 straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas,– paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų  dokumentų turinį, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

Vertėjas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu vertėjas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

176 straipsnis. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžio salės

Atvykusieji liudytojai, prieš pradedant jų apklausą, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teisino apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.

177 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovu, ekspertu, vertėju, teismo posėdžio sekretoriumi, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.

178 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims procesines jų teises ir pareigas, taip pat atitinkamais atvejais išaiškina šalims jų teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes.

179 straipsnis. Ekspertui jo teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

180 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

Pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus. Pa reiškusis prašymą asmuo privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus.

Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimis, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.

Jeigu teismas prašymą atmeta, tat neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

181 straipsnis. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet iš jo negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jam nesant, teismas nagrinėja bylą, jam nesant, jeigu pripažįsta tai esant galima. Kai pakartotinai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą, jam nesant, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, gavęs šaukimą, jeigu nėra žinių apie jo neatvykimo priežastis arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama, jam nesant, o jeigu teismas pripažįsta jo dalyvavimą esant būtiną, bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu atsakovas pakartotinai neatvyksta be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama, jam nesant.

Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ieškovas ir atsakovas, jeigu nė iš vieno jų negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jiems nesant, teismas atideda bylos nagrinėjimą; kai šalys be svarbių priežasčių neatvyksta, antrą kartą šaukiamos, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

Bylose dėl alimentų išieškojimo teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama iki 10 rublių bauda ir jis priverstinai atvesdinamas.

182 straipsnis. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors kitas iš dalyvaujančių byloje asmenų, išskyrus šalis, ir nėra žinių, ar šaukimai jiems Įteikti, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš šių asmenų, gavusių reikiamą pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, teismas atideda bylos nagrinėjimą. O jeigu žinių apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusioj o asmens.

Apie tai, kad neatvyko be svarbių priežasčių prokuroras ar advokatas, reikiamai painformuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar advokatų kolegijos prezidiumui.

183 straipsnis. Liudytojų ar ekspertų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai ar ekspertai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusiųjų liudytojų ar ekspertų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

184 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Atidėti bylos nagrinėjimą leidžiama šio Kodekso numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas, arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, ir kitais reikiamais atvejais.

Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paprastai paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naujo teismo posėdžio laiką pranešama šaukimais.

Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra visi dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklaustieji liudytojai paprastai iš naujo nebešaukiami; tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į naują teismo posėdį.

Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios.

185 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimas

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas pirmininkaujančiojo ar liaudies tarėjo pranešimu apie bylą. Po to pirmininkaujantysis paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir ar nenori šalys baigti bylą taikos sutartimi.

186 straipsnis.     Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutartis

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo nuo ieškinio pasekmes. Rašytinis ieškovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia bylą.

Atsakovas gali ieškinį pripažinti. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos, teismas gali, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nutarti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Salys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Jeigu teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

187 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Teismas išklauso ieškovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, atsakovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, Įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ir atskiri piliečiai, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi jų interesai, duoda paaiškinimus pirmieji.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti vienas kitam klausimus. Kiekvienai šaliai turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kitos šalies pareiškimo bei prašymo.

Pirmininkaujantysis balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus šio Kodekso 93 ir 97 straipsniuose nustatyta tvarka.

188 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas

Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, teismas nustato liudytojų bei ekspertų apklausos ir įrodymų tyrimo tvarką, atsižvelgdamas į šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

189 straipsnis. Liudytojų šaukimas į posėdžio salę ir jų apklausa

Liudytojai, dar nedavę parodymų, negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į posėdžio salę ir apklausiamas skyrium. Apklaustasis liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustiesiems liudytojams prašant, teismas gali leisti jiems pasišalinti iš teismo posėdžio salės, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės.

Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, baigus jo apklausą, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta esant reikalinga, kad tas liudytojas būtų posėdžio salėje.

190 straipsnis.     Liudytojo įspėjimas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus

Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas:

„Aš (liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“.

Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo.

Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

191 straipsnis. Liudytojų apklausos tvarka

Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti. Po to liudytojui gali būti duodami klausimai. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Pirmoji duoda klausimus ta šalis, kurios pareiškimu liudytojas pašauktas, o paskiau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, pašauktam teismo iniciatyva, pirmasis duoda klausimus ieškovas

Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

192 straipsnis. Liudytojo apklausimas antrą kartą

Esant reikalui, teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, apklausti liudytoją antrą kartą tame pačiame ar sekančiame posėdyje, taip pat suvesti liudytojus akistaton, siekdamas išaiškinti jų parodymuose esančius prieštaravimus.

193 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti.

Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismo nutartimi gali būti prijungiami prie bylos.

194 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra, – ir apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas arba artimi liudytojui asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai), jeigu jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pirmininkaujančiajam leidus, šie asmenys gali duoti liudytojui klausimus.

Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešamas nepilnamečio liudytojo parodymas ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus.

195 straipsnis. Liudytojų atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai išaiškintos, tai, visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos visus atvykusius liudytojus ar jų dalį.

196 straipsnis. Liudytojų parodymų perskaitymas

Liudytojų parodymai, surinkti šio Kodekso 72, 93, 99 ir 184 straipsniuose numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje.

197 straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 75, 77 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais– taip pat ekspertams ir liudytojams.

Apžiūrėtų teismo posėdyje rašytinių įrodymų turinys reikiamais atvejais Įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims.

Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

198 straipsnis. Asmeninio piliečių susirašinėjimo perskaitymas

Siekiant apsaugoti susirašinėjimo paslaptį, asmeninis piliečių susirašinėjimas viešame teismo posėdyje balsu perskaitomas, tik sutikus asmenims, tarp kurių vyko tas susirašinėjimas. Priešingu atveju toks susirašinėjimas gali būti teismo nutartimi balsu perskaitomas ir ištiriamas neviešame teismo posėdyje.

199 straipsnis. Pareiškimas apie dokumento suklastojimą

Jeigu pareiškiama, kad esantis byloje dokumentas yra suklastotas, tai pateikusis tą dokumentą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą, remiantis kitais įrodymais.

Jeigu, reikalaujant asmeniui, pateikusiam dokumentą, dėl kurio suklastojimo yra pareiškimas, šis dokumentas lieka byloje kaip įrodymas, tai teismas gali įpareigoti asmenį, pareiškusį, kad dokumentas suklastotas, nustatytu terminu pateikti dokumento suklastojimo įrodymus.

Patikrinti pareiškimui, kad dokumentas yra suklastotas, teismas taip pat gali skirti ekspertizę arija išreikalauti kitokius įrodymus.

Jeigu teismas prieina išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais arba iškelia baudžiamąją bylą, arba perduoda medžiagą pateikusio teismui suklastotą dokumentą asmens darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos visuomeninei organizacijai arba draugiškajam teismui, kad šio asmens atžvilgiu būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.

200 straipsnis. Daiktinių įrodymų tylimas

Daiktinius įrodymus apžiūri teismas; jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams.

Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūrėjimu. Tie pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą.

Daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 93. 97, 99 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

201 straipsnis. Vietos apžiūra

Daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūrimi ir ištiriami jų buvimo vietoje. Be to, reikiamais atvejais teismas gali taip pat padaryti vietos apžiūrą, siekdamas betarpiškai ištirti tikrąsias bylos aplinkybes. Dėl vietos apžiūros darymo teismas priima nutartį.

Vietos apžiūrą daro visa teismo sudėtis, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie apžiūros laiką ir vietą, o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus, taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi. Dalyvaujančio byloje asmens, kuriam pranešta apie vietos apžiūros darymą, neatvykimas nekliudo daryti apžiūrą.

Atvykus į apžiūros vietą, teismas pradeda apžiūrą. Darant apžiūrą, dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat liudytojams gali būti duodami klausimai ryšium su apžiūra. Dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat liudytojai, ekspertai ir specialistai turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes.

Apie vietos apžiūrą ir, ją darant, atliktus veiksmus surašomas protokolas, kurį pasirašo visa teismo sudėtis ir dalyvaujantys byloje asmenys. Prie protokolo pridedami visi, darant apžiūrą, sudaryti ar sutikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų apyrašu.

202 straipsnis. Ekspertų apklausa

Ekspertizės aktas balsu perskaitomas teismo posėdyje. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas Į teismo posėdžio protokolą.

Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti duodami klausimai. Pirmasis duoda klausimus tas asmuo, kurio pareiškimu paskirta ekspertizė, o po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas.

Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

203 straipsnis. Papildomoji ir pakartotinė ekspertizė

Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomąją ekspertizę.

Jeigu teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.

204 straipsnis. Valstybinio valdymo organų išvada

Valstybinio valdymo organai, teismo įtraukti dalyvauti procese ar Įstoję į procesą savo iniciatyva, duoda savo išvadą teismo posėdyje. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti tų organų įgaliotiniams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti.

205 straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų nuomonė

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų nuomonę išdėsto teismo posėdyje jų atstovai. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti šiems atstovams klausimus visuomenės nuomonei dėl nagrinėjamos bylos išaiškinti ir patikslinti.

206 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigimas

Išnagrinėjus visus įrodymus, pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą.

Jeigu pareiškiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartis patenkinti arba atmesti prašymus.

Išsprendus prašymus ir atlikus reikiamais atvejais papildomus veiksmus, taip pat nesant prašymų, pirmininkaujantysis paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ir teismas pradeda klausyti teisminių ginčų bei prokuroro išvados.

207 straipsnis. Teisminiai ginčai

Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako ieškovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas.

Trečiasis asmuo, pareiškusis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko jau pradėtame procese, ir jo atstovas pasisako po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškusis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas pasisako po ieškovo arba atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, kurie kreipėsi. į teismą šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.

Valstybinio valdymo organų įgaliotiniai, teismo įtraukti dalyvauti procese arba įstoję į procesą savo iniciatyva šio Kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose po šalių ir trečiųjų asmenų.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, pasisako teisminiuose ginčuose po asmenų, nurodytų šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.

208 straipsnis. Replikos

Po to, kai pasisakė visi teisminių ginčų dalyviai, jie gali pasisakyti antrą kartą ryšium su tuo, kas pasakyta ginčuose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso atsakovui ir jo atstovui.

209 straipsnis. Neleistinumas apriboti pasisakymų trukmę

Teismas neturi teisės apriboti dalyvaujančių teisminiuose ginčuose asmenų pasisakymų trukmę, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti pasisakantįjį. jeigu jis išeina už nagrinėjamosios bylos esmės ribų.

210 straipsnis. Prokuroro išvada

Dalyvaujantis byloje prokuroras duoda išvadą dėl visos bylos esmės po teisminių ginčų.

211 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Teisminių ginčų dalyviai ar duodantis išvadą prokuroras neturi teisės savo pasisakymuose remtis aplinkybėmis, kurių teismas neaiškino, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Jeigu teismas teisminių ginčų ar prokuroro išvados metu pripažįsta esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados bendra tvarka.

212 straipsnis. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį

Po teisminių ginčų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti sprendimo. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teismo posėdžio salėje.

213 straipsnis. Sprendimo paskelbimas

Pasirašęs sprendimą, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir pirmininkaujantysis arba liaudies tarėjas paskelbia teismo sprendimą.

Visi esantieji posėdžio salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, sprendimo išklauso stovėdami.

Sprendimą paskelbus, pirmininkaujantysis išaiškina sprendimo turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą.

Penkioliktasis skirsnis

Teismo sprendimas

214 straipsnis. Sprendimo priėmimas

Pirmosios instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą.

Teismas priima ir paskelbia sprendimą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu.

215 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje.

216 straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas

Sprendimą teismas priima pasitarimo kambaryje.Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti pasitarimo kambaryje kitiems“asmenims neleidžiama.

Teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, besitariant pasitarimo kambaryje.

217 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami, priimant sprendimą

Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja kurios aplinkybės,  turinčios bylai reikšmės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kuris įstatymas turi būti taikomas šioje Byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.

Teismas, pasitarimo metu pripažinęs esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias bylai reikšmės, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigęs nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados.

218 straipsnis.     Neleistinumas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

219 straipsnis. Neleistinumas priimti sąlyginius sprendimus

Neleidžiama priimti sprendimus, kurių; įvykdymas daromas priklausomas nuo tam tikros sąlygos įvykimo arba neįvykimo.

220 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas

Sprendimas priimamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo.

Teismo sprendimas priimamas balsų dauguma„ išdėstomas raštu ir. visų teisėjų pasirašomas.

Pataisos sprendime turi būti aptariamos prieš teisėjų parašus.

221 straipsnis. Teisėjo atskira nuomonė

Teisėjas, likęs, mažumoje, turi teisę išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

Teisėjo atskira nuomonė, skelbiant sprendimą, neskaitoma, bet prijungiama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskira nuomonė, nebuvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme, tai, sprendimui įsiteisėjus, atskira nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo už protestavimo klausimą.

Pirmininkaujantysis ar liaudies tarėjas, dalyvavęs, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai priimant sprendimą, ir likęs atskiros nuomonės, praneša apie tai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo užprotestavimo klausimą.

222 straipsnis. Sprendimo turinys

Teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, prokuroras, jeigu jis dalyvavo procese, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovai;

4) ginčo dalykas.

Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti:

1) ieškovo reikalavimų nurodymas;

2) atsakovo atsikirtimai;

3) kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

5) teismo išvada ieškinį patenkinti pilnutinai ar dalinai, kartu išdėstant patenkinto ieškininio reikalavimo turinį, arba ieškinį atmesti;

6) nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą;

7) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

223 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto, taip pat imasi priemonių įvykdymui užtikrinti.

Šio Kodekso 235 straipsnyje nurodytais atvejais teismas nutaria nukreipti sprendimą skubiai vykdyti, o 236 straipsnyje nurodytais atvejais išsprendžia klausimą, ar leidžiama sprendimą skubiai vykdyti, ir tai nurodo sprendime.

224 straipsnis. Teismo teisė išeiti už ieškininių reikalavimų ribų

Priklausomai nuo paaiškėjusių bylos aplinkybių, teismas gali išeiti už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų, jeigu to reikia valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų arba piliečių teisėms ir įstatymo saugomiems interesams apginti.

225 straipsnis. Sprendimas išieškoti pinigų sumas iš juridinių asmenų

Teismas, priimdamas sprendimą išieškoti pinigų sumas iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kliokiu kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodo, koks yra išieškomųjų sumų pobūdis ir iš kurios atsakovo sąskaitos kredito įstaigoje turi būti nurašyta priteistoji suma.

226 straipsnis. Sprendimas priteisti turtą arba jo vertę

Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu, sprendimą vykdant, paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra.

227 straipsnis.     Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo sąskaita ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytuosius veiksmus gali atlikti arba nutraukti tiktai atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

228 straipsnis. Sprendimas kelių ieškovų naudai arba prieš kelis atsakovus

Priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidarinė.

Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi įvykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų atsakomybė yra solidarinė arba subsidiarinė.

229 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas.

230 straipsnis. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas

Paskelbus byloje sprendimą, priėmusis sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

Teismas gali, savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ištaisymų klausimą.

Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

231 straipsnis. Papildomasis sprendimas

Teismas, priėmusis byloje sprendimą, gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, priimti papildomąjį sprendimą:

1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio dalyvaujantys byloje asmenys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) jeigu teismas neišsprendė teismo išlaidų klausimo.

Iškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per dešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Papildomąjį sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomojo sprendimo nuorašai pasiunčiami šalims ir tretiesiems asmenims šio Kodekso 229 straipsnyje nustatytais atvejais ir terminu.

Papildomasis sprendimas gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas kasacinę tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.

Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomojo sprendimo priėmimo reikalu, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

232 straipsnis. Sprendimo išaiškinimas

Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai priėmusis sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas.

Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

233 straipsnis. Teismo sprendimo įsiteisėjimas

Liaudies teismo sprendimas įsiteisėja, pasibaigus kasacinio apskundimo ir užprotestavimo terminui, jeigu jis nėra apskųstas arba užprotestuotas. Tuo atveju, kada paduotas kasacinis skundas arba kasacinis protestas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja, Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimas Įsiteisėja tuojau pat po jo paskelbimo.

Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškininių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Jeigu bylą pradėjo prokuroras, valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė įstaiga, įmonė, kolūkis ir kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.

Jeigu, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, esmingai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

234 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo sprendimai vykdomi, jiems įsiteisėjus, išskyrus tuos atvejus, kuriais jie vykdomi skubiai.

235 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai

Skubiai vykdytini šie sprendimai:

1) dėl alimentų priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo darbininkui ar tarnautojui – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio darbo užmokesčio;

3) dėl apmokėjimo už darbą priteisimo kolūkiečiui – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio uždarbio;

4) dėl neteisėtai atleisto. iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą ar į pirmesnes pareigas;

5) dėl savavališkai iškeldintų iš gyvenamųjų, patalpų asmenų įkeldinimo.

236 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą skubiai vykdyti

Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį;

1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;

2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorine teise, atradimo autoriui, išradėjui, turinčiam autorystės liudijimą,– už naudojimąsi jo išradimu ir racionalizacinio pasiūlymo autoriui – už naudojimąsi jo pasiūlymu;

3) dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo;

4) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškoto į ui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

Leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas.

Jeigu leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo išspręstas, priimant sprendimą, tai priėmusis sprendimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, gali, prieš sprendimui įsiteisint, leisti jį skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo sprendimą skubiai vykdyti klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti skubaus vykdymo klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo skubaus vykdymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Teismo nutarties leisti sprendimą skubiai vykdyti apskundimas ar užprotestavimas nesustabdo skubaus vykdymo.

237 straipsnis. Sprendimo .įvykdymo užtikrinimas

Priėmusis sprendimą teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, imtis priemonių nenukreipto skubiai vykdyti sprendimo Įvykdymui užtikrinti pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso dvyliktajame skirsnyje.

238 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Priėmusis byloje sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Nurodytieji klausimai išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimu, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Šešioliktasis skirsnis

Bylos sustabdymas

239 straipsnis. Privalomasis bylos sustabdymas

Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta pilietis, jeigu ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas, arba pasibaigia juridinis asmuo, kurie buvo bylos šalis;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai atsakovas yra veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje arba prašo ieškovas, esantis veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

4) kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

240 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kada šalis yra TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje būtinojoje terminuotoje karinėje tarnyboje arba yra pašaukta kurios nors valstybinės pareigos atlikti;

2) kada šalis yra ilgalaikėje tarnybinėje komandiruotėje;

3) kada šalis sunkiai serga, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio,– pateikus atitinkamą gydymo įstaigos dokumentą;

4) kada yra paskelbta atsakovo paieška.

Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

241 straipsnis. Bylos sustabdymo terminai

Byla sustabdoma;

1) šio Kodekso 239 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio piliečio ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba iki bus paskirtas neveiksniam asmeniui įstatyminis atstovas;

2) šio Kodekso 239 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs būti veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

3) šio Kodekso 239 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;

4) šio Kodekso 240 straipsnyje numatytais atvejais– atitinkamai iki šalis baigs būti TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, iki ji baigs atlikti valstybinę pareigą, iki baigsis tarnybinė komandiruotė, iki šalis pasveiks ar iki bus surastas atsakovas.

242 straipsnis. Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama, pašalinus aplinkybės, dėl kurių ji buvo sustabdyta, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla vyksta pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.

Septynioliktasis skirsnis

Bylos nutraukimas

243 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas nutraukia;bylą:

1) jeigu byla nenagrinėtina teismo organuose;

2) jeigu ieškovas yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutarti perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui;

8) jeigu, mirus piliečiui, kuris buvo viena iš bylos  šalių, ginčo teisiniame santykyje neleidžiamas teisių perėmimas.

244 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

Byla nutraukiama teismo, nutartimi. Jeigu, byla nutraukiama dėl jos nežinybingumo teismo organams, teismas privalo nurodyti į kurį organą pareiškėjas turi kreiptis.

Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo.pačiu pagrindu neleidžiama.

Aštuonioliktasis skirsnis

Ieškinio palikimas nenagrinėto

245 straipsnis. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas ieškinį palieka nenagrinėtą:

1) jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

2) jeigu ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo;

3) jeigu pareiškimą ieškovo vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu ieškovas, gavusis šaukimą, bet neprašiu sis nagrinėti bylą, jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį ir jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą, joms nesant, antrą kartą šaukiamos, neatvyko be svarbių priežasčių, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

246 straipsnis. Ieškinio palikimo nenagrinėto tvarka ii  pasekmės

Tais atvejais, kada ieškinys paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiamą teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 245 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.

Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtam, ieškovas turi teisę vėl pareikšti tą patį ieškinį bendra tvarka.

Dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas  ir atskirasis protestas.

Devynioliktasis skirsnis

Teismo nutartis

247 straipsnis. Nutarties priėmimas

Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.

Teismas priima nutartis pasitarimo kambaryje šio Kodekso 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Jas pasirašo visa teismo sudėtis.

Išspręsdamas nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį, pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimo kambarį. Tokią nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą.

Nutartys, jas priėmus, tuojau balsu perskaitomos.

248 straipsnis. Nutarties turinys

Nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymų, kuriais teismas vadovavosi, nurodymas;

6) teismo nutarimas;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Nutartyje, kurią teismas priima, neišeidamas į pasitarimo kambarį, turi būti žinios, išvardytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose.

249 straipsnis. Teismo nutarčių nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti, bylą, palikti ieškinį nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal teismingumą nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

250 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškelia aikštėn atskirų pareigūnų arba piliečių padarytus teisėtumo ar socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus arba esminius trūkumus valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbe, jis priima atskirąją nutartį ir pasiunčia ją atitinkamoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, pareigūnams arba darbo žmonių kolektyvams. Šie privalo pranešti teismui apie priemones, kurių jie ėmėsi, per vieną mėnesį nuo atskirosios nutarties nuorašo gavimo dienos.

Dėl teismo atskirosios nutarties gali būti duodamas atskirasis protestas.

251 straipsnis. Teismo veiksmai, kai, nagrinėjant civilinę bylą, išaiškinami nusikaltimo požymiai

Jeigu, nagrinėdamas civilinę bylą, teismas išaiškina šalies arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

Šiais atvejais teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, arba išnagrinėja civilinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, arba perduoda civilinį ieškinį nagrinėti baudžiamojoje byloje.

Dvidešimtasis skirsnis

Protokolai

252 straipsnis. Privalomumas rašyti protokolą

Apie kiekvieną pirmosios instancijos teismo posėdį, taip pat apie kiekvieną atskirą procesinį veiksmą, atliekamą ne posėdyje, rašomas protokolas.

253 straipsnis. Protokolo turinys

Teismo posėdžio ar atskiro ne posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai.

Protokole, konkrečiai imant, nurodoma:

1) teismo posėdžio ar procesinio veiksmo atlikimo metai, mėnuo, diena ir vieta;

2) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradžios laikas ir pabaigos laikas;

3) teismo, nagrinėjančiu bylą ar atliekančio atskirą procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, prokuroras, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų pavardės, vardai ir tėvavardžiai;

4) ginčo dalykas;

5) žinios apie dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų atvykimą ir apie jų neatvykimo priežastis;

6) pirmininkaujančiojo patvarkymai ir teismo nutartys; priimtos, neišeinant j. pasitarimo kambarį;

7) dalyvaujančių:.byloje asmenų pareiškimai;

8) teismo išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių ir pareigų;

9) dalyvaujančių byloję asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, žodinis eksperto išaiškinimas savo išvados, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros duomenys;

10) valstybinio valdymo organo išvada;

11) visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovo nuomonė;

12) teisminių ginčų turinys ir prokuroro išvada;

13) žinios apie nutarčių ir sprendimo perskaitymą balsu;

14) žinios apie sprendimo turinio, sprendimo apskundimo tvarkos ir termino išaiškinimą.

254 straipsnis. Protokolo rašymas

Protokolus rašo sekretorius pačiame teismo posėdyje arba atliekant atskirą procesinį veiksmą ne posėdyje.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptariami.

255 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo tos dienos, kurią jis pasirašytas, gali pateikti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami jo neteisingumus ir neišsamumą.

256 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

Pastabas dėl protokolo išnagrinėja pirmininkaujantysis. Sutikdamas su pastabomis, jis patvirtina, kad jos yra teisingos.

Jeigu pirmininkaujantysis nesutinka su pateiktosiomis pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismui. Šiuo atveju pirmininkaujantysis ir bent vienas „iš liaudies tarėjų turi būti iš dalyvavusių bylos nagrinėjime teisėjų tarpo.

Reikiamais atvejais šaukiami pateikusieji pastabas dėl protokolo asmenys. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima nutartį patvirtinti jų teisingumą arba atmesti jas. Ir vienu, ir antru atveju pastabos prijungiamos prie bylos.

Pastabos,dėl protokolo turi būti: išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų pateikimo^: dienos.

II. BYLŲ, KYLANČIŲ Iš ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA

Dvidešimt pirmasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

257 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių

Teismas nagrinėja bylas:

1) pagal skundus dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose;

2) pagal skundus dėl administracinių organų veiksmų;

3) dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių.

258 straipsnis. Bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka

Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis

Skundų dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose teisena

259 straipsnis. Skundo padavimas

Kiekvienas pilietis, nesutikdamas su Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, priimtu pagal jo pareiškimą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose (neįrašymas į sąrašą, netaisyklingas Įrašymas į sąrašą, išbraukimas iš sąrašo, pavardės, vardo, tėvavardžio iškraipymas), gali dėl vykdomojo komiteto sprendimo paduoti skundą atitinkamos rinkimų apylinkės buveinės vietos liaudies teismui.

Teismas priima skundą savo žinion tuo atveju, jeigu pareiškimą nagrinėjo ir atmetė atitinkamos Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, paskelbęs rinkėjų sąrašus.

Jeigu skundas paduodamas teismui, prieš tai ne padavus pareiškimo Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, teisėjas perduoda skundą atitinkamam vykdomajam komitetui ir apie tai praneša pareiškėjui.

260 straipsnis. Skundo išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundas turi būti išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo padavimo momento.

Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o tais atvejais, kai skundas liečia ne pareiškėją, o kitą pilietį,– taip pat ir šiam piliečiui. Tačiau nurodytų šiame straipsnyje asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. Bylą pagal skundą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąraše teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.

261 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas, kuriuo nustatomas netaisyklingumas rinkėjų sąraše, yra galutinis. Jis yra pagrindas Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui padaryti pataisas rinkėjų sąraše. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašas tuojau pasiunčiamas atitinkamam Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

Skundų dėl administracinių organų veiksmų teisena

262 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių organų veiksmų

Įstatymo numatytais atvejais teismas šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėja piliečių ir pareigūnų skundus dėl veiksmų tų administracinių organų ar pareigūnų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę administracine tvarka skirti ir išieškoti baudas.

263 straipsnis. Skundo padavimas

Per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią įteiktas administracinių organų, ar pareigūnų nutarimo skirti baudą arba daryti išiešką, administracine tvarka nuorašas, piliečiai ir pareigūnai turi teisę apskųsti atitinkamus administracinių organų ar pareigūnų veiksmus savo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

Skundo padavimas sustabdo išieškojimą administracine tvarka.

264 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja skundą per penkiolika dienų nuo skundo gavimo dienos, šaukdamas padavusį skundą asmenį, o reikiamais atvejais – taip pat ir liudytojus.

Apie skundo nagrinėjimo dieną pranešama prokurorui, taip pat skyrusiam baudą administraciniam organui ar pareigūnui.

Nurodytųjų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

Nagrinėdamas bylą, teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuriam skirta bauda, yra kaltas administraciniu nusižengimu, patikrinti paskyrusio baudą administracinio organo ar pareigūno veiksmų teisėtumą, patikrinti, ar bauda skirta, remiantis galiojančiaisiais įstatymais, ar ją skyrė turintis tokią teisę organas arba pareigūnas, ar paskirtos baudos suma neviršija įstatymo nustatyto dydžio, ar, nustatant baudą, atsižvelgta į nusižengimo sunkumą, į asmens, kuriam skirta bauda, asmenybę ir turtinę jo padėtį, taip pat ar nėra pasibaigę baudai skirti senaties terminai.

Jeigu išieškojimas nukreiptas Į turtą, teismas  privalo patikrinti, ar turto areštas atitinka įstatymo.reikalavimus.

265 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima byloje vieną iš šių sprendimų:

skundą atmesti, jeigu nutarimas skirti baudą yra teisėtas;

sumažinti baudos sumą iki įstatymo nustatytos ribos, jeigu skirtosios baudos suma–viršija tą riba;

panaikinti nutarimą,  kuriuo skirta bauda, jeigu tas nutarimas yra neteisėtas.

Atskirais atvejais, priklausomai nuo nusižengimo sunkumo, pažeidėjo asmenybės ir turtinės jo padėties, teismas turi teisę sumažinti baudą, vietoj skirtosios baudos pažeidėją įspėti arba perduoti jo atžvilgiu medžiagą jo darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos draugiškajam teismui arba visuomeninėms organizacijoms, kad būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.

Teismo sprendimas yra galutinis.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

Bylos dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ancdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių

266 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių paduoda atitinkamai nepriemokininko gyvenamosios vietos ar jo nuolatinio darbo vietos rajono ar miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto finansų skyrius arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

267 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma: nepriemokininko pavardė, vardas, tėvavardis ir jo gyvenamoji vieta, įstatymas, pagal kurį pilietis turi sumokėti atitinkamas įmokas; įmokų suma ir jų sumokėjimo terminai; išieškotina nepriemokos ir delspinigių suma, taip pat įmokos, dėl kurios susidarė nepriemoka, terminas.

Prie pareiškimo turi būti pridedama: mokamojo pranešimo ar draudimo liudijimo nuorašas arba išrašas iš nepriemokininko asmeninės sąskaitos, kartu nurodant mokamojo dokumento įteikimo nepriemokininkui laiką, įmokos dydį ir terminus; išrašas iš visuotinio piliečių susirinkimo nutarimo apsimokestinti ir apie apsimokestinimo sumą; aktas apie nepriemokininko turto areštą, o jeigu nepriemokininkas neturi turto, į kurį pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas,– aktas apie turto nebuvimą ir kitų asmenų pažyma apie priklausančias iš jų nepriemokininkui pinigų sumas.

268 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Nagrinėdamas bylą, teismas turi patikrinti: ar įstatymas numato šią įmokos rūšį; ar yra teisėtas pagrindas reikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos pareikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai atsižvelgė į lengvatas, jeigu pilietis pagal įstatymą turi teisę į jas; ar turto areštas atitinka TSR Sąjungos įstatymų dėl mokesčių ir nemokestinių įmokų išieškojimo reikalavimus.

Jeigu teismas nustato, kad įmokos dydis apskaičiuotas neteisingai, jis savo nutartimi sustabdo bylą ir pasiunčia medžiagą išieškojimo organui patikrinti. Jeigu išieškojimo organas nesutinka su teismo nutartimi, byla gali būti atnaujinama su sąlyga, kad pareiškimą dėl išieškojimo patvirtina aukštesnės įstaigos, kuriai pavaldus išieškojimo organas, vadovas.

269 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, nustatęs, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra teisėtas, priima sprendimą paimti iš nepriemokininko turtą pagal pateiktą teismui turto arešto aktą, o jeigu turto nėra,–nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, priklausančias nepriemokininkui iš kitų asmenų.

Jeigu į turto arešto aktą įtrauktas turtas, į kurį pagal įstatymą išieškojimas negali būti nukreipiamas, teismas panaikina areštą tam turtui.

Jeigu teismas nustato, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra neteisėtas, jis pareikštąjį reikalavimą atmeta.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškoti iš piliečių valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokas vykdo atitinkamas išieškojimo organas pagal TSR Sąjungos įstatymų numatytas taisykles.

III. YPATINGOJI TEISENA

Dvidešimt penktasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

270 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Prie bylų, teismo nagrinėjamų ypatingosios teisenos: tvarka, priklauso bylos:

1) dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo; 

2) dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančių ir dėl piliečio paskelbimo mirusiu;

3) dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;

4) dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų;

5) dėl neteisingumų civilinės metrikacijos įrašuose nustatymo;

6) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu;

7) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo (šaukiamoji teisena);

8) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymo.

271 straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarka

Ypatingosios teisenos bylas teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis, ir. papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymai.

Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems piliečiams, valstybinio valdymo organams, valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms.

Jeigu, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

Turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas

272 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso piliečių arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas.

Teismas nagrinėja bylas:

1) dėl giminystės santykių nustatymo;

2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo;

3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos, ištuokos ir mirties įregistravimo fakto nustatymo;

4) dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo įstatymo numatytais atvejais, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iš sutuoktinių yra miręs;

5) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai (išskyrus partinį, komjaunimo, profesinės sąjungos bilietus, karinius dokumentus, pasą ir civilinės metrikacijos organų duodamus liudijimus) priklauso asmeniui, kurio vardas, tėvavardis ar pavardė, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens vardu, tėvavardžiu ar pavarde, nurodytais pase ar gimimo liudijime;

6) dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; :.

7) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo;

8) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos organai atsisako įregistruoti mirties įvykį;

9) dėl palikimo priėmimo., taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo;

10) dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

273 straipsnis. Sąlygos, reikalingos turintiems juridinę reikšmę faktams nustatyti

Teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.

274 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui, išskyrus bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise faktų, taip pat palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo, dėl kurių pareiškimai paduodami atitinkamai pastato buvimo vietos ir palikimo atsiradimo vietos teismui.

275 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui nustatyti tą faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atstatyti dokumentų, patvirtinančių tą faktą, nurodomi įrodymai, patvirtinantys šį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atstatyti prarastų dokumentų.

276 straipsnis. Teismo sprendimas

Tais atvejais, kada teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos organuose arba įformintas kituose organuose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neatstoja tų organų duodamų dokumentų.

Dvidešimt septintasis skirsnis

Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu ir piliečio paskelbimas mirusiu

277 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

278 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia: pareiškėjui pripažinti pilietį nežinia kur esančiu arba paskelbti pilietį mirusiu, taip pat turi būti išdėstomos aplinkybės, patvirtinančios piliečio nežinia kur buvimą, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios piliečiui mirties grėsmę ir duodančios pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo.

279 straipsnis. Bylos paruošimas

Liaudies teisėjas, ruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių apie nesantįjį, taip pat užklausia paskutinės žinomos nesančioj o gyvenamosios ir darbo vietos atitinkamas organizacijas (namų valdybas, milicijos organus, Darbo žmonių deputatų tarybas) apie turimas apie jį žinias. ...

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas gali pasiūlyti globos ir rūpybos organui, kad šis įsteigtų nesančioj o turtui globą, arba imasi kitokių priemonių nesančioj o turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti.

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje tai skelbiama pareiškėjo lėšomis.

280 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Jeigu per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos negaunama tikrų žinių apie piliečio, dėl kurio pripažinimo nežinia kur esančiu arba paskelbimo mirusiu iškelta byla, buvimo vietą, teisėjas skiria bylą nagrinėti.

Pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas išnagrinėja bylą per terminus, nustatytus šio Kodekso 121 straipsnyje, šaukdamas pareiškėją, kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis ir pareiškime nurodytus liudytojus.

Bylą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.

281 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pripažinti pilietį nežinia kur esančiu yra pagrindas nesančiojo piliečio turto buvimo vietos globos ir rūpybos organui įsteigti šiam turtui globą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti pilietį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos organui įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties Įrašą, taip pat yra pagrindas globos ir rūpybos organui, jeigu yra reikalas, įsteigti paskelbto mirusiu piliečio turtui globą.

282 straipsnis. Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu piliečio atvykimo ar jo buvimo vietos pa aiškėjimo pasekmės

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, liaudies teismas nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą savo sprendimą.

Naujajam teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašai pasiunčiami globos ir rūpybos organui – piliečio turto globai panaikinti ir civilinės metrikacijos organui – mirties Įrašui anuliuoti.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

Piliečio pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu

283 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl piliečio pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis gali būti pradedama jo šeimos narių, prokuroro, globos ir rūpybos organo, psichiatrinės gydymo įstaigos ir visuomeninių organizacijų pareiškimu.

Pareiškimas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to piliečio gyvenamosios vietos liaudies teismui, o jeigu tas pilietis atiduotas į psichiatrinę gydymo įstaigą,– gydymo įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.

284 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl piliečio pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios psichinį sutrikimą, dėl kurio tas pilietis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų.

Pareiškime dėl piliečio pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad dėl to piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje.

285 straipsnis. Bylos paruošimas

Jeigu yra pakankamai duomenų apie piliečio psichinę ligą ar silpnaprotystę, liaudies teisėjas bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui tvarka skiria psichinei jo būsenai nustatyti teisminę psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, rodančius jo sveikatos būklę.

Išimtiniais atvejais, jeigu asmuo aiškiai vengia teisminės psichiatrinės ekspertizės, teismas savo posėdyje, dalyvaujant prokurorui ir psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai pasiųsti pilietį, teisminei psichiatrinei ekspertizei padaryti.

286 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Bylą dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui ir globos ir rūpybos organo atstovui. Pilietis, dėl kurio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjama byla, šaukiamas į teismo posėdį, jeigu tai galima, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

Teismo išlaidos, susijusios su išnagrinėjimu bylos dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, padengiamos iš valstybės lėšų.

Jeigu teismas nustato, jog šeimos nariai veikė nesąžiningai, siekdami, kad žinomai nepagrįstai būtų atimtas arba apribotas piliečio veiksnumas, tai išieško iš jų visas teismo išlaidas.

287 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pripažinti pilietį neveiksniu arba ribotai veiksniu yra pagrindas globos ir rūpybos organui skirti neveiksniajam globėją, o ribotai veiksniam – rūpintoją.

288 straipsnis. Pasveikusio piliečio pripažinimas veiksniu

Jeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba žymiai pagerėja jo sveikatos būklė, teismas, globėjo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, remdamasis atitinkama teisminės psichiatrinės ekspertizės išvada, priima sprendimą pripažinti pasveikusįjį veiksniu.

Jeigu pilietis nustoja piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, teismas, paties šio piliečio, jo rūpintojo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, priima sprendimą panaikinti piliečio veiksnumo apribojimą.

Teismo sprendimo nuorašas pasiunčiamas globos ir rūpybos organui piliečio globai arba rūpybai panaikinti.

Dvidešimt devintasis skirsnis

Skundų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų išsprendimas

289 straipsnis. Skundo padavimas

Suinteresuotas asmuo, laikantis neteisingu notarinį veiksmą, atliktą notaro ar organo, atliekančio notarinius veiksmus, arba atsisakymą atlikti tokį veiksmą, turi teisę paduoti dėl to skundą teismui.

Skundas paduodamas valstybinės notarinės kontoros ar kito organo, atliekančio notarinius veiksmus, buveinės vietos liaudies teismui per dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie atliktą notarinį veiksmą arba apie atsisakymą atlikti tokį veiksmą.

Reikalavimą, pagrįstą vykdomuoju užrašu, skolininkas gali ginčyti tiktai pagal bendras ieškininės teisenos taisykles.

290 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja skundą, pranešęs pareiškėjui, notarinei kontorai ar kitam organui, kurio veiksmas ar atsisakymas atlikti veiksmą yra skundžiamas. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

291 straipsnis. Teismo sprendimas

Patenkindamas skundą, teismas priima sprendimą, kuriuo panaikina atliktą notarini veiksmą arba įpareigoja notarą ar organą, atliekanti notarinius veiksmus, atlikti notarini veiksmą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašas pasiunčiamas notarinei kontorai ar atliekančiam notarinius veiksmus organui.

Trisdešimtasis skirsnis

Civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymas

292 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

Teismas nagrinėja bylą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos organai atsisakė ištaisyti tą įrašą.

Pareiškime turi būti nurodoma, kuo yra neteisingas įrašas civilinės metrikacijos knygose, kada ir kuris civilinės metrikacijos organas atsisakė“, ištaisyti tą įrašą.

293 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja pareiškimą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose ištaisymo, šaukdamas pareiškėją, civilinės metrikacijos organo atstovą ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.

294 straipsnis. Teismo sprendimas

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumas, yra pagrindas civilinės metrikacijos organams tą Įrašą ištaisyti.

Trisdešimt pirmasis skirsnis

Turto pripažinimas bešeimininkiu

295 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, finansų organas arba kolūkis turto buvimo vietos liaudies teismui.

296 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuris turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad negalima nustatyti turto savininko.

297 straipsnis. Bylos paruošimas

Teisėjas, paruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (savininkai, faktiniai turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso, taip pat užklausia atitinkamas organizacijas (namų valdybas„ apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybas, komunalinio ūkio organus), kokias jos turi apie šį turtą žinias.

298 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Teismas nagrinėja pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, šaukdamas pareiškėją ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.

299 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, pripažinęs, kad turtas neturi savininko arba turto savininkas nežinomas, priima sprendimą pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti ji valstybės arba kolūkio nuosavybėn.

Trisdešimt antrasis skirsnis

Teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymas (saukiamoji teisena)

300 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Asmuo, praradusis pareikštinį dokumentą, Įstatymo nurodytais atvejais, konkrečiai imant, praradęs valstybinės darbo taupomosios kasos išduotą pareikšime taupomąją knygelę ar valstybinių paskolų obligacijų priėmimo pasaugoti liudijimą, gali prašyti rajono (miesto) liaudies teismą pripažinti prarastą dokumentą negaliojančiu ir atstatyti teises pagal prarastą dokumentą.

Pareiškimas dėl prarasto pareikštinio dokumento pripažinimo negaliojančių paduodamas išdavusios tą dokumentą įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.

Pareiškime turi būti nurodomi prarasto dokumento ..skiriamieji požymiai ir išdavusios tą dokumentą įstaigos pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas prarastas.

301 straipsnis. Teisėjo veiksmai, priėmus pareiškimą

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį įdėti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje.

Skelbime turi būti:

1) liaudies teismo, kuriame gautas pareiškimas dėl dokumento praradimo, pavadinimas;

2) pareiškėjo pavadinimas ir jo gyvenamoji vieta;

3) dokumento pavadinimas ir jo skiriamieji požymiai;

4) pasiūlymas dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą.

Paskelbdamas laikraštyje, liaudies teisėjas kartu išsiunčia išdavusiai dokumentą įstaigai nutartį, kuria uždraudžiama pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti daiktus.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbimo reikalu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

302 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti liaudies teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

303 straipsnis. Teismo veiksmai, gavus dokumento turėtojo pareiškimą

Jeigu teisme gaunamas dokumento turėtojo pareiškimas, prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, teismas savo nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato naują terminą, per kurį išdavusiai dokumentą įstaigai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus ir išduoti daiktus. Tas terminas. neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius, kuriuos padarė teismo panaudotos uždraudimo priemonės.

Dėl teismo nutarties šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

304 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negauta pareiškimo sutinkamai su reikalavimais, nustatytais šio Kodekso 302 straipsnyje, teismas nagrinėja bylą dėl prarasto dokumento pripažinimo negaliojančiu per terminus, numatytus šio Kodekso 121 straipsnyje.

305 straipsnis. Teismo sprendimas

Jeigu pareiškėjo prašymas patenkinamas, teismas priima sprendimą, kuriuo pripažįsta prarastą dokumentą negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui indėlį ar išduoti vietoj pripažinto negalioj ančių naują dokumentą.

306 straipsnis. Dokumento turėtojo teisė pareikšti ieškinį dėl turto nepagrįsto įgijimo ar sutaupymo

Dokumento turėtojas, dėl kurių nors priežasčių laiku nepareiškęs apie savo teises į tą dokumentą, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu, gali pareikšti asmeniui, kuriam pripažinta teisė gauti naują dokumentą vietoj prarasto, ieškinį dėl turto nepagrįsto Įgijimo ar sutaupymo.

Trisdešimt trečiasis skirsnis

Prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymas

307 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atstatyti, dalyvavusių byloje asmenų ar prokuroro pareiškimu, taip pat savo iniciatyva.

308 straipsnis. Nagrinėjantis bylą teismas

Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atstatymo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atstatymo – vykdymo vietos teismui.

309 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodomos smulkios žinios apie prarastą bylą, ir prie jo turi būti pridedami dokumentai ar jų nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir turi ryšį su prarasta byla.

310 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Nagrinėdamas bylą, teismas pasinaudoja išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos piliečiams ir įstaigoms, prieš prarandant ją, tų dokumentų nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, turinčiais ryšį su byla.

Teismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius, atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais – ir asmenis, kurie buvo nagrinėjusio prarastąją bylą teismo sudėtyje, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą asmenis.

Dalyvavusieji byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo paruoštą atstatomojo sprendimo ar nutarties projektą.

311 straipsnis. Teismo sprendimas

Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atstatyti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atstatyti.Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atstatomi.

Jeigu surinktos medžiagos neužtenka prarastai bylai atstatyti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka.

312 straipsnis. Teismo išlaidos

Išlaidos, teismo turėtos, nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atstatymo, padengiamos iš valstybės lėšų.

Tais atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, teismo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo.

TREČIASIS SKYRIUS

PROCESAS KASACINĖJE INSTANCIJOJE

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

Teismo sprendimų apskundimas ir užprotestavimas

313 straipsnis. Teisė sprendimą apskųsti ir užprotestuoti kasacine tvarka

Visų teismų sprendimus, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti kasacine tvarka.

Prokuroras paduoda protestą dėl neteisėto arba nepagrįsto teismo sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvavo toje byloje.

Bylas dėl kasacinių skundų ir protestų nagrinėja Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas.

314 straipsnis. Kasacinio apskundimo ir užprotestavimo tvarka

Kasacinis skundas arba protestas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.

Skundo arba; protesto padavimas nustatytu terminu tiesiogiai kasacinei instancijai nekliudo išnagrinėti skundą arba protestą.

315 straipsnis. Terminai kasaciniam skundui arba protestui paduoti

Kasacinis skundas arba protestas gali būti paduodamas per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundas arba protestas, paduotas, pasibaigus šiam terminui, paliekamas nenagrinėtas ir grąžinamas padavusiam jį asmeniui.

Jeigu terminas sprendimui apskųsti arba užprotestuoti praleistas dėl svarbių priežasčių, tai asmenys, turintys teisę paduoti skundą arba protestą, gali prašyti teismą, priėmusį sprendimą, atstatyti praleistą terminą šio Kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka.

316 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto turinys

Kasaciniame skunde arba proteste turi būti:

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas arba protestas, pavadinimas;

2) paduodančio skundą arba protestą asmens pavadinimas;

3) nurodymas, kuris sprendimas apskundžiamas arba užprotestuojamas ir kuris teismas priėmė tą sprendimą;

4) nurodymas, kuo neteisingas sprendimas ir ko prašo paduodantis skundą arba protestą asmuo;

5) pridedamos prie skundo arba protesto rašytinės medžiagos sąrašas.

Kasacini skundą pasirašo paduodantis jį asmuo. Kasacini protestą pasirašo prokuroras. .

Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimą, jeigu tokio įgalinimo nėra byloje.

317 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto nuorašai

Kasacinis skundas arba protestas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

Reikiamais atvejais teisėjas gali įpareigoti asmenį, paduodantį kasacinį skundą, arba prokurorą, paduodantį kasacinį protestą, pateikti tiek pridedamos prie skundo arba protesto rašytinės medžiagos nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

318 straipsnis. Kasaciniam skundui arba protestui eigos nedavimas

Jeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas paduodamas nepasirašytas paduodančių jį asmenų, arba nenurodant apskundžiamo ar užprotestuojamo sprendimo, arba nepridedant visų reikiamų nuorašų, taip pat jeigu paduodamas skundas, neapmokėtas valstybiniu mokesčiu, teisėjas priima nutartį neduoti skundui arba protestui eigos ir nustato padavusiam skundą arba protestą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu padavusis skundą arba protestą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje, esančius nurodymus, tai skundas arba protestas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas arba protestas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

319 straipsnis. Teismo veiksmai, gavus kasacinį skundą arba protestą

Gavus kasacinį skundą arba kasacinį protestą, liaudies teisėjas privalo:

1) pasibaigus terminui, kuris nustatytas sprendimui apskųsti arba užprotestuoti, per tris dienas pasiųsti bylą su gautuoju skundu arba protestu kasacinės instancijos teismui ir kartu nustatyti dieną, kurią byla bus nagrinėjama kasacinės instancijos teisme;

2) pasiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims skundo arba protesto nuorašus, o reikiamais atvejais – taip pat pridėtos prie jo rašytinės medžiagos nuorašus, ir pranešti jiems apie bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme laiką ir vietą.

Iki sprendimo įsiteisėjimo niekas negali išreikalauti bylos iš teismo. Dalyvaujantys byloje asmenys ir prokuroras turi teisę susipažinti teisme su bylos medžiaga ir su gautaisiais skundais arba protestu.

320 straipsnis. Bylos nagrinėjimo perkėlimas į kitą dieną

Bylai esant itin sudėtingai ir kitais išimtiniais atvejais Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas arba jo pavaduotojas gali nukelti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne daugiau kaip dešimčia dienų. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti iš anksto pranešama apie bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.

321 straipsnis. Prisijungimas prie kasacinio skundo

Bendraieškoviai, bendraatsakoviai ir tretieji asmenys, stojantys procese toje pačioje pusėje, kaip ir padavusis kasacinį skundą asmuo, gali prisijungti prie paduoto skundo. Pareiškimas apie prisijungimą prie skundo valstybiniu mokesčiu neapmokamas.

322 straipsnis. Paaiškinimai dėl kasacinio skundo arba protesto

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti paaiškinimus dėl kasacinio skundo arba protesto, kartu pridėdami dokumentus, patvirtinančius tuos paaiškinimus.

323 straipsnis. Atsisakymas nuo kasacinio skundo ir kasacinio protesto atšaukimas

Padavusis kasacinį skundą asmuo turi teisę nuo jo atsisakyti. Tačiau teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais motyvais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka. Apie atsisakymo nuo kasacinio skundo priėmimą teismas priima nutartį, kuria nutraukia kasacinį procesą, jeigu sprendimas nėra ir kitų asmenų apskųstas arba užprotestuotas.

Padavusis kasacinį protestą prokuroras, taip pat aukštesnis prokuroras turi teisę atšaukti protestą iki teismo posėdžio pradžios.

Apie atsisakymo nuo skundo priėmimą ir apie protesto atšaukimą teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

324 straipsnis. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir šalių taikos sutartis

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio arba šalių taikos sutartis, jeigu tai įvyksta, padavus kasacinį skundą arba protestą, turi būti pateikiami kasacinės instancijos teismui raštu. Prieš priimdamas“atsisakymą nuo ieškinio arba prieš tvirtindamas taikos“ sutartį, teismas išaiškina ieškovui arba šalims jų procesinių veiksmų pasekmes.

Priimdamas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio arba tvirtindamas šalių taikos sutartį, kasacinės instancijos teismas panaikina priimtąjį sprendimą ir nutraukia bylą. Jeigu šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio arba netvirtina taikos sutarties, jis nagrinėja bylą kasacine tvarka.

325 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas pagal esančią byloje ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalies atžvilgiu, taip pat ir nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu.

Teismas nėra saistomas kasacinio skundo arba protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.

326 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje

Pirmininkaujantysis kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio Kodekso 171 ir 172 straipsniais.

327 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, ryšium su kieno skundu arba protestu ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.

Pirmininkaujantysis išaiškina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų įgalinimus.

328 straipsnis.     Teismo sudėties paskelbimas ir dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, vertėju, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.

329 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Jeigu neatvyksta į teismo posėdi kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, reikiamai nepainformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

Nurodytų šiame straipsnyje asmenų, reikiamai painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Tačiau teismas turi teisę ir šiais atvejais atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.

Apie prokuroro ar advokato neatvykimą be svarbių priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui arba advokatų kolegijos prezidiumui.

330 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų išsprendimas

Dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimus visais klausimais, susijusiais su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, teismas išsprendžia, išklausęs kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.

331 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas pirmininkaujančiojo arba vieno iš teismo narių pranešimu apie bylą.

Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kasacinio skundo arba protesto ir gautųjų dėl jų paaiškinimų argumentus, pateiktos teismui naujos rašytinės medžiagos turini ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.

332 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Šie asmenys turi teisę pateikti ir tokius argumentus, kurie nenurodyti kasaciniame skunde arba proteste, taip pat pateikti papildomą medžiagą.

Pirmieji pasisako padavusis kasacinį skundą asmuo ir jo atstovas arba prokuroras, jeigu paduotas kasacinis protestas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.

Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsnių pagrindu, jeigu jie sprendimo neapskundė, pasisako kasacinės instancijos teisme po šalių ir trečiųjų asmenų.

333 straipsnis. Prokuroro išvada

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų prokuroras duoda išvadą dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

334 straipsnis. Nutarties priėmimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį nutarties priimti.

Teisėjų pasitarimas, nutarties priėmimas ir jos paskelbimas vyksta šio Kodekso 17, 213, 216 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

335 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti sprendimą nepakeistą, o skundą arba protestą atmesti;

2) panaikinti sprendimą, visą arba iš dalies, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti sprendimą, visą arba iš dalies, ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą;

4) pakeisti sprendimą arba priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu byloje nereikia rinkti ar papildomai tikrinti įrodymų, bylos aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo pilnutinai ir tiksliai nustatytos, bet padaryta klaida, pritaikant materialinės teisės normas.

336 straipsnis. Pagrindai teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka

Pagrindai teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka ir bylai perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti yra:

1) nepilnutinis turinčių bylai reikšmės aplinkybių išaiškinimas;

2) turinčių bylai reikšmės aplinkybių, kurias teismas laiko nustatytomis, neįrodytumas;

3) sprendime išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybių;

4) materialinės teisės normų ar procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas.

Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais sumetimais.

337 straipsnis. Materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas

Materialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai pritaikytomis:

1) jeigu teismas nepritaikė įstatymo, kurį reikėjo pritaikyti;

2) jeigu teismas pritaikė įstatymą, kurio nereikėjo pritaikyti;

3) jeigu teismas neteisingai išaiškino įstatymą.

338 straipsnis. Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik ta sąlyga, kad dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Sprendimas kiekvienu atveju turi būti panaikinamas:

1) jeigu bylą išnagrinėjo teismas neteisėta sudėtimi;

2) jeigu bylą teismas išnagrinėjo, nesant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, nepainformuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

3) jeigu, nagrinėjant bylą, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

4) jeigu teismas išsprendė neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų klausimą;

5) jeigu, priimant sprendimą, buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

6) jeigu sprendimo nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba jeigu sprendimą pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime;

7) jeigu sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjusio bylą teismo sudėtyje;

8) jeigu byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

339 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ir bylos nutraukimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto

Teismo sprendimas turi būti panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.

340 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo  nurodymai į teisės normų pažeidimą, kuris nėra pagrindas sprendimui panaikinti

Kasacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai ar kitokios atskiros klaidos nėra pagrindas sprendimui panaikinti, turi nurodyti juos kasacinėje nutartyje arba specialiai priimamoje atskirojoje nutartyje.

341 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys

Kasacinės instancijos teismas, išspręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, priima nutartį.Teismo nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) prokuroras ir kiti asmenys, dalyvaujantys, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) asmuo, padavusis kasacini skundą arba protestą;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo turinys;

6) kasacinio skundo arba protesto, kasacinės instancijos teismui pateiktos rašytinės medžiagos, dalyvaujančių, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, asmenų paaiškinimų, turinčių reikšmės bylos esmei, ir prokuroro išvados trumpas turinys;

7) motyvai, kuriais kasacinės instancijos teismas priėjo savo išvadas, ir pasirėmimas įstatymais, kuriais teismas vadovavosi;

8) teismo nutarimas.

Kasacinį skundą arba protestą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais skundo arba protesto argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo sprendimui panaikinti.

Sprendimą panaikindamas ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, teismas privalo savo nutartyje nurodyti, kurias bylos aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos Įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos kitus veiksmus turi atlikti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

342 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto, gautų, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, išnagrinėjimas

Jeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas, paduoti nustatytu terminu arba atstačius praleistą terminą, yra gaunami kasacinės instancijos teisme, jau išnagrinėjus bylą dėl kitų skundų ar protesto, teismas privalo priimti tokį skundą ar protestą savo žinion. Tais atvejais, kai kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį skundą ar protestą, prieina išvadą, kad ryšium su priimta dėl skundo ar protesto nutartimi turi būti pakeista ar panaikinta pirmiau priimta nutartis, tas teismas, priimdamas nutartį, kartu pasiunčia bylą su atskiru teikimu Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų priežiūrinio protesto padavimo klausimą.

343 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

344 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Kasacinės instancijos teismas šio Kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priima atskirąją nutartį.

345 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo veiksmai tuo atveju, kai, nagrinėjant civilinę bylą, išaiškinami nusikaltimo požymiai

Jeigu kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę „bylą, išaiškina šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

346 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą bylą.

Teismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime arba buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimų dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.

Trisdešimt penktasis skirsnis

Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas ir užprotestavimas

347 straipsnis. Teisė apskųsti ir užprotestuoti pirmosios instancijos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo nutartys, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartis, gali būti šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų apskundžiamos ir prokuroro užprotestuojamos kasacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo;

1) šio Kodekso numatytais atvejais;

2) tais atvejais, kada teismo nutartis užkerta galimumą bylai toliau vykti.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai arba atskirieji protestai negali būti duodami, bet atsikirtimai šioms nutartims gali būti įtraukiami į kasacinį skundą arba kasacinį protestą.

348 straipsnis. Atskirųjų skundų ir protestų padavimo ir nagrinėjimo tvarka

Atskirieji skundai ir atskirieji protestai paduodami ir nagrinėjami atitinkamuose šio Kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.

349 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą arba atskirąjį protestą, turi teisę:

1) palikti nutartį nepakeistą, o skundą arba protestą atmesti;

2) panaikinti visą nutartį ar jos dalį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti visą nutartį ar jos dalį ir savo nutartimi išspręsti klausimą iš esmės.

350 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties, priimtos dėl atskirojo skundo arba protesto, įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo arba atskirojo protesto, negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

KETVIRTASIS SKYRIUS

ĮSITEISĖJUSIŲ SPRENDIMŲ, NUTARČIŲ IR NUTARIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS

Trisdešimt šeštasis skirsnis

Priežiūrinis procesas

351 straipsnis.     Sprendimai, nutartys ir nutarimai, kurie gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka

Įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka dėl šio Kodekso 352 straipsnyje nurodytų pareigūnų protestų.

352 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę paduoti protestą teisminės priežiūros tvarka

TSRS Generalinis Prokuroras, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, Lietuvos TSR Prokuroras ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl įsiteisėjusių rajono (miesto) liaudies teismo sprendimo ir nutarties, taip pat dėl liaudies teisėjo vienasmeniškai priimtos nutarties.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimo ir nutarties, taip pat dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narių vienasmeniškai priimtų nutarčių.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, taip pat TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teisino Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

TSRS Generalinis Prokuroras ir TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ir Plenumo nutarimų.

353 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas teisminės priežiūros tvarka

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių rajonų (miestų) liaudies teismų sprendimų ir nutarčių, jeigu jos nebuvo nagrinėjamos kasacine tvarka.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų ir nutarčių.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

354 straipsnis. Bylos išreikalavimas

Šio Kodekso 352 straipsnyje nurodyti pareigūnai turi teisę savo kompetencijos ribose išreikalauti bet kurią civilinę bylą protesto dėl įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo padavimo klausimui išspręsti.

Jeigu išreikalavusiam bylą pareigūnui nesuteikta teisė paduoti protestą dėl to sprendimo, nutarties ar nutarimo, jis reikiamais atvejais kreipiasi į aukštesnį pareigūną, turinti teisę paduoti protestą, su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.

Teisė išreikalauti bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo priklauso taip pat ir rajono (miesto) prokurorui, kuris savo kompetencijos ribose reikiamais atvejais kreipiasi į Lietuvos TSR Prokurorą su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.

Jeigu nėra pagrindo paduoti protestui, apie tai pranešama asmeniui, kurio pareiškimu byla buvo išreikalauta patikrinti, kartu nurodant atsisakymo motyvus, o byla grąžinama atitinkamam teismui.

355 straipsnis. Vykdymo sustabdymas

Pareigūnai, kuriems suteikta teisė paduoti priežiūrinius protestus, gali sustabdyti atitinkamų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą, iki pasibaigs priežiūrinis procesas.

356 straipsnis. Protesto padavimas

Jeigu yra pagrindas protestui paduoti, pareigūnas, kuriam suteikta teisė paduoti protestą, perduoda bylą kartu su protestu atitinkamam teismui, kad šis ją išnagrinėtų. Surašant ir paduodant protestą, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 316 ir 317 straipsniuose.

357 straipsnis. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų teisės

Šalims ir kiliems dalyvaujantiems byloje asmenims teismas pasiunčia paduoto jų byloje protesto nuorašus. Reikiamais atvejais šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir leidžiama dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu jie atvyksta į teismą.

Protesto nuorašai ir pranešimai apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pasiunčiami, taip apskaičiavus, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų pateikti rašytinius paaiškinimus dėl protesto ir papildomą medžiagą, o gavę pranešimą dėl atvykimo,– atvykti į teismą.

358 straipsnis. Protesto atšaukimas

Pareigūnas, padavusis protestą priežiūros tvarka, turi teisę atšaukti protestą. Prokuroro paduotą protestą gali atšaukti taip pat ir aukštesnis prokuroras. Atšaukti protestą leidžiama, tiktai iki teismui pradedant nagrinėti bylą. Apie protesto atšaukimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.

359 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdamas bylą priežiūros tvarka, teismas pagal esančią byloje ir papildomai pateiktą medžiagą patikrina sprendimo, nutarties bei nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek užprotestuotos, tiek ir neužprotestuotos dalies atžvilgiu, taip pat ir nenurodytų proteste asmenų atžvilgiu.

Teismas nėra saistomas protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.

360 straipsnis. Protesto nagrinėjimo tvarka

Nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 326–328, 330 ir 331 straipsniuose, su šiame straipsnyje nurodomomis išimtimis ir papildymais.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiume ir Plenume apie bylą praneša Prezidiumo pirmininkas arba, jo pavedimu, Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo narys ar teismo narys, pirmiau nedalyvavę bylos nagrinėjime.

Dalyvaujančių byloje asmenų, painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.

Dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu jiems buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir jeigu jie atvyko į teismo posėdį, duoda paaiškinimus po pranešimo apie bylą.

Bylos nagrinėjime teisminės priežiūros tvarka dalyvauja prokuroras. Jis palaiko savo ar aukštesnio prokuroro paduotą protestą arba duoda išvadą byloje, nagrinėjamoje dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko ar jo pavaduotojų protesto.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo nutarimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas priimami atitinkamai Plenumo ir Prezidiumo narių balsų paprasta dauguma. Balsams pasidalijus pusiau, protestas kaip negavęs balsų daugumos laikomas atmestu.

361 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą priežiūros tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą priežiūros tvarka, savo nutartimi arba nutarimu turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį arba nutarimą nepakeistą, o protestą atmesti;

2) sprendimą, nutartį arba nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba kasacinės instancijos teismui;

3) sprendimą, nutartį arba nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą;

4) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių arba nutarimų;

5) sprendimą, nutartį arba nutarimą pakeisti ar priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu byloje nereikia rinkti arba papildomai patikrinti įrodymų, bylos aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo pilnutinai ir tiksliai nustatytos, bet padaryta klaida, pritaikant materialinės teisės normas.

362 straipsnis.     Pagrindai teismo sprendimams, nutartims arba nutarimams panaikinti priežiūros tvarka

Pagrindai teismo sprendimams, nutartims arba nutarimams panaikinti priežiūros tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai.

Teismo sprendimas, nutartis arba nutarimas turi būti panaikinamas priežiūros tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.

363 straipsnis. Teismo nutarties ir nutarimo turinys

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos nutartis, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ar Plenumo nutarimai, priimti, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, turi atitikti šio Kodekso 3.41 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisminės civilinių bylų kolegijos nutartį pasirašo visa teismo sudėtis, Prezidiumo nutarimą – pirmininkaujantysis, o Plenumo nutarimą – Plenumo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

Nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, gali būti priimama atskiroji nutartis šio Kodekso 250 straipsnyje numatytais atvejais.

364 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje arba nutarime, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą. bylą.

Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime ar buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimus dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.

Taip pat, nagrinėdamas bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas, panaikindamas kasacinę nutartį, neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti kasacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą.

Trisdešimt septintasis skirsnis

Įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

365 straipsnis. Peržiūrėjimo pagrindai

Įsiteisėję sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pagrindai sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra:

1) esminės bylai aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas išvertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti, nagrinėjant tą bylą;

4) teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba kitokio organo nutarimo, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, panaikinimas.

366 straipsnis.     Asmenys, kurių pareiškimu arba teikimu peržiūrimi sprendimai, nutartys ar nutarimai

Įsiteisėjusius sprendimus, nutartis ir nutarimus gali peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priėmusis sprendimą, nutartį ar nutarimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat Lietuvos TSR Prokuroro ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko teikimu. Dalyvaujantys byloje asmenys tokį pareiškimą gali paduoti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią nustatytos aplinkybės,. sudarančios pagrindą peržiūrėti.

367 straipsnis. Termino pareiškimui paduoti skaičiavimas

Terminas pareiškimui paduoti skaičiuojamas:

1) šio Kodekso 365 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią paaiškėjo aplinkybės, turinčios bylai esminę reikšmę;

2) šio Kodekso 365 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią Įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje;

3) šio Kodekso 365 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo teismo nuosprendis, sprendimas, nutartis ar nutarimas arba kurią valstybinio valdymo organo buvo priimtas nutarimas, savo turiniu priešingi tam nuosprendžiui, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais buvo pagrįstas peržiūrimasis sprendimas, nutartis ar nutarimas.

368 straipsnis. Pareiškimo arba teikimo turinys

Pareiškime arba teikime peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti:

1) teismo, kuriam adresuojamas pareiškimas arba teikimas, pavadinimas;

2) asmens, paduodančio pareiškimą arba teikimą, pavadinimas;

3) nurodymas sprendimo, nutarties ar nutarimo, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas pareiškimas arba teikimas;

4) pagrindo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui peržiūrėti nurodymas;

5) pridedamos prie pareiškimo arba teikimo rašytinės medžiagos sąrašas.

369 straipsnis. Pareiškimo arba teikimo nagrinėjimas

Pareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas nagrinėja savo posėdyje, pranešęs pareiškėjui, prokurorui ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti pareiškimą arba teikimą.

370 straipsnis. Teismo nutartis dėl bylos peržiūrėjimo

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, arba patenkina pareiškimą ar teikimą ir panaikina sprendimą, nutartį ar nutarimą, arba atmeta pareiškimą ar teikimą.

Sprendimą, nutartį ar nutarimą panaikinus, teismas bylą nagrinėja pagal šio Kodekso nustatytas taisykles.

371 straipsnis. Teismo nutarties apskundimas

Teismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutarti ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių patenkintas, negali būti apskundžiamas.

Teismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą atmetamas, gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas pagal taisykles, numatytas šio Kodekso trisdešimt penktajame skirsnyje.

PENKTASIS SKYRIUS

VYKDYMO PROCESAS

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

372 straipsnis. Vykdytini teismų ir kitų organų sprendimai

Pagal šiame skyriuje išdėstytas taisykles vykdytini:

1) teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose;

2) teismų nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, kiek jie liečia turtines išieškas;

3) teisėjo arba teismo nutarimai ar nutartys ir visuomeniniai nuosprendžiai, kiek jie liečia turtines išieškas už administracinį nusižengimą;

4) teismo patvirtintos taikos sutartys;

5) notarinių organų vykdomieji užrašai;

6) arbitražo organų sprendimai įstatymo numatytais atvejais;

7) Jūrų ir užsienio prekybos arbitražo komisijų prie Visasąjunginių prekybos rūmų ir arbitražų, specialiai sudaromų atskiroms byloms nagrinėti, sprendimai;

8) draugiškųjų teismų sprendimai dėl turtinių išieškų;

9) trečiųjų teismų sprendimai;

10) darbo ginčų komisijų sprendimai;

11) profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų nutarimai, priimti dėl darbo ginčų ir dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;

12) komisijų nepilnamečių reikalams nutarimai dėl piniginių išieškų įstatymo nustatytais atvejais;

13) administracinių organų ar pareigūnų, kuriems įstatymas suteikia teisę daryti išieškas iš piliečio neginčo tvarka, nutarimai;

14) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

15) rajonų ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai priverstinai parduoti antrąjį namą ar jo dalį, priklausančius piliečiui asmeninės nuosavybės teise;

16) apylinkių, gyvenviečių ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai išieškoti iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų žalą, padarytą, nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymo numatytais atvejais;

17) užsienio teismų sprendimai įstatymo numatytais atvejais.

373 straipsnis. Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduodami, remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, draugiškųjų teismų sprendimais, trečiųjų teismų sprendimais ginčuose tarp piliečių, visuomeniniais nuosprendžiais, Užsienio prekybos arbitražo komisijos ir arbitražų, specialiai sudaromų atskiroms byloms nagrinėti, sprendimais, užsienio teismų sprendimai;

2) notarinių organų vykdomieji užrašai;

3) arbitražo organų įsakymai, duodami įstatymo numatytais atvejais, remiantis arbitražo sprendimais ir trečiųjų teismų sprendimais ginčuose tarp valstybinių įstaigų, įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų;

4) Jūrų arbitražo komisijos pirmininko užrašai apie sprendimo įsiteisėjimą;

5) pažymėjimai, kuriuos duoda dėl darbo ginčų profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetai, remdamiesi darbo ginčų komisijų sprendimais arba profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų nutarimais, taip pat profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų pažymėjimai ginčuose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu arba maitintojo gyvybės atėmimu;

6) komisijų nepilnamečių reikalams nutarimai dėl piniginių išieškų;

7) administracinių organų nutarimai dėl išieškų iš piliečių neginčo tvarka;

8) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

9) rajonų ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai priverstinai parduoti antrąjį namą ar jo dalį, priklausančius piliečiui asmeninės nuosavybės teise;

10) apylinkių, gyvenviečių ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai išieškoti iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų žalą, padarytą, nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymo numatytais atvejais.

374 straipsnis. Vykdomojo rašto turinys

Vykdomajame rašte turi būti nurodoma:

1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;

2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas;

3) sprendimo priėmimo laikas;

4) rezoliucinė sprendimo dalis (pažodžiui);

5) sprendimo įsiteisėjimo laikas;

6) vykdomojo rašto išdavimo laikas;

7) pilnutinis išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai.

Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato atitinkami įstatymai.

375 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimas

Vykdomąjį raštą išieškotojui teismas išduoda, sprendimui įsiteisėjus, išskyrus skubiojo vykdymo atvejus, kada vykdomasis raštas išduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas.

Jeigu vykdomojo rašto negavo pats išieškotojas, tai teismas pasiunčia jį išieškotojui. Išieškotojo, prokuroro ir kitų asmenų, kuriems pagal šio Kodekso 5 straipsnio 3 punktą suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, prašymu, teismas perduoda vykdomąjį raštą tiesiogiai vykdyti. Jeigu vykdomasis raštas perduodamas vykdyti kitam teismui, apie tai pranešama išieškotojui.

Tais atvejais, kai konfiskuotas turtas arba kai išieškomos į valstybės pajamas pinigų sumos, kai išieškoma žala, padaryta plėšimu, grobimu ir kitokiais nusikaltimais valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų turtui, kai išieškomi alimentai, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų neteisingu darbuotojų atleidimu iš darbo ar perkėlimu į kitą darbą arba nevykdymu teismo sprendimo grąžinti į darbą,– teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti ir apie tai praneša atitinkamai finansų organui arba išieškotojui.

376 straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų pagal vieną sprendimą išdavimas

Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tačiau, jeigu turi būti vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis atsakovus, teismas, išieškotojų prašymu, gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba tą sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.

Remiantis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti pinigų sumas iš solidarinių atsakovų, išieškotojo prašymu, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Bylose dėl sumų išieškojimo valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, taip pat dėl sumų išieškojimo į valstybinio biudžeto pajamas, nepriklausomai nuo išieškotojo prašymo, turi būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Kiekviename vykdomajame rašte turi būti nurodoma bendra išieškojimo suma ir išvardijami visi atsakovai, kartu nurodant, kad jų atsakomybė yra solidarinė.

377 straipsnis. Vykdomojo rašto dublikato išdavimas

Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai priėmusis sprendimą teismas gali išduoti jo dublikatą. Pareiškimas dėl dublikato išdavimo nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti dublikato išdavimo klausimą.

Dėl teismo nutarties dublikato išdavimo klausimu gali būti duodamas, atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

378 straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą

Pareigūnui, kaltam perduoto jam vykdomojo rašto ar kito vykdomojo dokumento praradimu, teismas turi teisę, teismo vykdytojo teikimu, skirti iki 10 rublių baudą, jeigu pareigūno veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

379 straipsnis. Teismo vykdytojai

Teismų ir kitų šio Kodekso 372 straipsnyje išvardytų organų nutarimus vykdo teismo vykdytojai, esantys prie rajonų (miestų) liaudies teismų.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, šalių prašymu arba savo iniciatyva, pavesti vykdyti bet kuri sprendimą kito liaudies teismo vykdytojui.

Teismo vykdytojas privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.

380 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teismo sprendimų vykdymo stadijoje

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams gali būti leidžiama dalyvauti teismo sprendimų vykdymo stadijoje, jeigu tai reikalinga valstybės ar visuomenės interesais ir gali padėti greičiau ir teisingai įvykdyti teismo sprendimą.

Dalyvauti teismo sprendimų vykdyme visuomenės atstovams leidžiama, jiems turint atitinkamus įgalinimus.

Visuomenės atstovai turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, būti, teismo vykdytojui atliekant vykdymo veiksmus, dalyvauti, kontroliuojant, ar sprendimai teisingai ir laiku vykdomi.

381 straipsnis. Teismo vykdytojo reikalavimų privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 55 straipsniu teismo vykdytojo reikalavimai vykdyti teismo sprendimus yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams visoje TSRS teritorijoje.

Jeigu, vykdant sprendimą, teismo vykdytojui kas nors priešinasi, teismo vykdytojas, esant kviestiniams, surašo apie tai aktą ir kliūtims pašalinti kreipiasi pagalbos .į milicijos organus ir..kitus kompetentingus organus. Aktas, teismo vykdytojo ir kviestinių pasirašytas, pateikiamas liaudies teisėjui išspręsti klausimui dėl asmenų, kurie priešinosi teismo vykdytojui, patraukimo atsakomybėn.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas neturi teisės išeiti už savo Įgalinimų ribų ir bet kokia forma kėsintis į piliečių asmens laisvę bei orumą.

382 straipsnis. Teismo vykdytojo nušalinimas

Teismo vykdytojas negali dalyvauti sprendimų vykdyme, esant pagrindams, nurodytiems šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose.

Tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, nustato šio Kodekso 22 ir 23 straipsniai, su ta išimtimi, kad pareiškimus dėl nušalinimo ir nusišalinimo išsprendžia teisėjas vienasmeniškai.

Dėl teisėjo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl teismo vykdytojo nušalinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Tačiau skundo arba protesto padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.

Jeigu teismo vykdytojas nušalintas ir tame teisme negalima jo pakeisti kitu, vykdomasis raštas pasiunčiamas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis perduotų jį kito liaudies teismo vykdytojui.

383 straipsnis. Vykdymo vieta

Sprendimą vykdo to teismo vykdytojas, kurio veiklos rajone yra. skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo,– tai šio juridinio asmens organo buveinės ar turto buvimo vietos teismo vykdytojas.

Reikiamais atvejais teismo vykdytojas toliau atlieka vykdymo veiksmus kitame rajone ar mieste, gretimuose su aptarnaujamuoju rajonu ar miestu, tačiau pagal specialią kiekvienu atskiru atveju teisėjo nutartį.

Jeigu skolininkas išvyko Į kito teismo veiklos rajoną  ir jo adresas teismo vykdytojui žinomas, teismo, vykdytojas pasiunčia vykdomąjį dokumentą naujos skolininko gyvenamosios vietos teismui ir apie tai praneša išieškotojui.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko patvarkymu, teismo vykdytojas atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos TSR teritorijoje.

384 straipsnis. Vykdymo laikas

Teismo vykdytojas vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne vėliau kaip 22 valandą. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliojamais atvejais ir tik gavus to teismo, kurio veiklos rajone vykdoma, liaudies teisėjo leidimą.

385 straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti

Teismo vykdytojas pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti vykdomaisiais dokumentais.

386 straipsnis. Skolininko paieška

Bylose dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teisėjas privalo priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.

Vykdant sprendimus dėl išieškų iš piliečių valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas, išieškotojo ar prokuroro prašymu, o reikiamais atvejais – ir savo iniciatyva, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.

387 straipsnis. Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti

Teismo sprendimas byloje, kurioje bent viena iš šalių yra pilietis, gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo momento, o visose kitose bylose – per vienerius metus, jeigu TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai nenustato kitokių terminų.

Terminus, per kuriuos pateikiami vykdyti kitų organų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų terminų.eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

388 straipsnis. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas

Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Jeigu viena ar abi bylos šalys yra piliečiai, tai senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą.

Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas.

Tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

389 straipsnis. Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atstatymas

Išieškotojams, kurie praleido terminą vykdomajam raštui ar notaro vykdomajam užrašui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatytas, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas priėmusiam sprendimą teismui arba vykdymo vietos teismui. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti praleisto termino atstatymo klausimą.

Dėl teismo nutarties termino atstatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

390 straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju

Teismo vykdytojas, pradėdamas sprendimą vykdyti, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso devintajame skirsnyje.

Raginime geruoju įvykdyti sprendimą turi būti:

1) teismo vykdytojo pavadinimas;

2) teismo ar to organo, kurio sprendimas, nutartis ar nutarimas vykdomas, pavadinimas;

3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos ar turto nurodymas;

4) termino, per kurį skolininkas turi geruoju įvykdyti sprendimą, nurodymas, taip pat reikiamais atvejais kredito įstaigos ir teismo depozitinės sąskaitos numerio arba išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nurodymas.

Jeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo vykdytojas paskiria tokius terminus skolininkui geruoju įvykdyti sprendimą; bylose dėl piliečių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – dešimt dienų, kitose bylose – ne daugiau kaip penkias dienas.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma ir ryšium su tuo raginimo įteikti negalima, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos teismą paskirti oficialų skolininko atstovą, jeigu yra skolininko turto.

Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, teismo vykdytojas turi teisę, įteikdamas raginimą, kartu areštuoti skolininko turtą.

Bylose dėl sumų išieškojimo valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir bylose dėl turto konfiskavimo teismo vykdytojas, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, turį kartu areštuoti skolininko turtą arba reikiamais atvejais paimti tą turtą, kad jis būtų perduotas saugoti kitam asmeniui.

391 straipsnis. Priverstinio vykdymo priemonės

Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimui geruoju įvykdyti, teismo vykdytojas pradeda vykdyti priverstinai, jeigu skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė geruoju. Priverstinio vykdymo priemonės yra:

1) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą, jį areštuojant ir parduodant;

2) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir pinigų sumas, esančius pas kitus asmenis;

3) išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitokias jo pajamas;

4) tam tikrų, teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;

5) kitokios priemonės, nurodytos sprendime sutinkamai su įstatymu.

392 straipsnis. Skolininko patalpos apžiūra

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas turi teisę padaryti skolininko patalpų,ir saugyklų apžiūrą, jeigu tai reikalinga išieškojimui įvykdyti.

Jeigu skolininkas atsisako įleisti teismo vykdytoją į patalpas arba leisti jam apžiūrėti saugyklas, teismo vykdytojas, esant reikalui, pakviečia milicijos ar kitų kompetentingų organų atstovą arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovą, taip pat kviestinį ir jų akivaizdoje atidaro patalpas ir saugyklas.

393 straipsnis. Išieškotojo ir skolininko teisės ir pareigos

Išieškotojas ir skolininkas turi teisę būti patys ar per savo atstovus, atliek ant. vykdymo, veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo Įkainojimą, apskųsti teismo vykdytojo veiksmus. Išieškotojas turi teisę atsisakyti nuo išieškojimo.

Teismo vykdytojas, pradėdamas priverstinį vykdymą, privalo išaiškinti išieškotojui ir skolininkui procesines jų teises ir pareigas.

394 straipsnis. Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo ir taikos sutartis vykdymo procese

Taikos sutartis, sudaryta tarp šalių teismo sprendimų vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo paduodami raštu teismo vykdytojui. Sis ne vėliau kaip per tris dienas perduoda juos teismui tvirtinti. Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dėl atsisakymo nuo išieškojimo priėmimo teismas priima nutartį sutinkamai su šio Kodekso 186 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

395 straipsnis. Vykdymo veiksmų atidėjimas

Teismo vykdytojas gali atidėti vykdymo veiksmų atlikimą, tiktai remdamasis teisėjo nutartimi.

396 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas

Teisėjas privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui mirus, jeigu teismo nustatytame teisiniame santykyje yra galimas teisių perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) skolininkui esant veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje arba prašant išieškotojui, esančiam veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

4) pareiškus ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo (156 straipsnio 4 punktas),– kiek išieškojimas liečia pareikštąjį ieškinį;

5) skolininkui ginčijant vykdomąjį dokumentą ieškinine tvarka (156 straipsnio 5 punktas),– kiek išieškojimas liečia ginčijamąją dalį;

6) padavus skundą dėl administracinių organų veiksmų (263 straipsnis);

7) nutarus pareigūnams, kuriems suteikta teisė sustabdyti sprendimo vykdymą.

397 straipsnis. Teisėjo teisė sustabdyti vykdomąją bylą

Teisėjas gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolininkas;

2) prašant skolininkui, kuris yra TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, atlikdamas tikrąją, būtinąją karinę tarnybą, arba yra pašauktas atlikti kurios nors valstybinės prievolės;

3) skolininkui esant ilgalaikėje tarnybinėje komandiruotėje;

4) šaliai sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio,– pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, taip pat šaliai esant gydymo įstaigoje;

5) padavus skundą dėl teismo vykdytojo veiksmų (472 straipsnis);

6) darant skolininko paiešką (386 straipsnis);

7) išieškotojui prašant.

398 straipsnis. Vykdomosios bylos sustabdymo terminai

Vykdomoji byla sustabdoma, išieškotojo ar skolininko pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva.

Vykdomoji byla sustabdoma:

1) šio Kodekso 396 straipsnio 1 bei 2 punktuose ir 397 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais – atitinkamai iki bus nustatytas skolininko teisių perėmėjas arba iki neveiksniam skolininkui bus paskirtas atstovas;

2) šio Kodekso 396 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki skolininkas ar išieškoto jas nustos buvęs veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

3) šio Kodekso 397 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais – atitinkamai iki skolininkas ar išieškotojas nustos buvęs TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, iki skolininkas baigs atlikti valstybinę prievolę, iki skolininkas grįš iš tarnybinės komandiruotės, iki šalis pasveiks ar bus išrašyta iš gydymo įstaigos arba iki bus surastas skolininkas;

4) šio Kodekso 396 straipsnio 4, 5 bei 6 punktuose ir 397 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės atitinkamai teismo sprendimas ar nutartis;

5) šio Kodekso 396 straipsnio 7 punkte numatytu atveju – iki pasibaigs priežiūrinis procesas arba iki atitinkamas pareigūnas patvarkys panaikinti sustabdymą.

Vykdomoji byla atnaujinama, išieškotojo pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva, išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta.

399 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimas

Vykdomoji byla nutraukiama:

1) jeigu išieškotojas atsisakė nuo išieškojimo;

2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį;

3) jeigu, mirus piliečiui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;

4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymo nustatytas senaties terminas;

5) jeigu panaikinti aktai, kurie buvo vykdymo pagrindas.

Išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ir išieško tojui sudarius su skolininku taikos sutartį, atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio Kodekso 394 straipsnyje.

Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo vykdytojas, panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla nebegali būti pradedama iš naujo.

400 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui

Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nepilnutinai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

1) išieškotojo pareiškimu;

2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, į kuriuos galį būti nukreipiamas išieškojimas;

3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti sau skolininko turtą, neparduotą, vykdant sprendimą (423 ir 434 straipsniai), arba priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime;

4) jeigu išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba arba nėra jo turto, išskyrus šio Kodekso 386 straipsnyje numatytus atvejus.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo vykdytojas surašo atitinkamą aktą, kurį patikrina ir tvirtina liaudies teisėjas.

Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškoto į ui nekliudo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti įstatymo nustatyto termino ribose.

401 straipsnis.     Vykdomosios bylos sustabdymo arba nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui klausimų nagrinėjimas

Vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomosios bylos nutraukimo, taip pat vykdomojo dokumento grąžinimo išieškoto į ui klausimus nagrinėja to liaudies teismo, kurio teismo vykdytojas vykdo šį sprendimą, liaudies teisėjas.  Apie tai, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti tuos klausimus. , Dėl teisėjo nutarties sustabdyti vykdomąją bylą, nutraukti vykdomąją bylą, taip. pat grąžinti vykdomąjį dokumentą išieško to į ui gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.“

402 straipsnis. Sprendimo vykdymo išlaidos

Reikalingos, vykdant sprendimą, išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytinių, ekspertams sumokėti, teismo vykdytojo važiavimui į vykdymo vietą apmokėti daromos iš to teismo, prie kurio yra teismo vykdytojas, lėšų ir pagal teisėjo padarytą apskaičiavimą.

Liaudies teisėjo nutartimi tos išlaidos išieškomos iš skolininko papildyti liaudies teismo kreditui.

Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

403 straipsnis. Teismo sprendimų vykdymo tikslumo ir savalaikiškumo kontrolė

Ar teismo sprendimai vykdomi tiksliai ir laiku, kontroliuoja teisėjas.

Trisdešimt devintasis skirsnis

Sprendimų vykdymas piliečių atžvilgiu

404 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą

Išieškojimas iš piliečių nukreipiamas į asmeninį skolininko turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kolūkiečių kiemo ar individualinio valstiečių ūkio turte.

Įsiskolinimo pagal kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio prievolės išieškojimas nukreipiamas į kiemo arba ūkio turtą.

Išieškojimas į skolininko turtą nenukreipiamas, jeigu jo dydis neviršija tos mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos dalies, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas.

405 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į bendrąjį turtą

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir į kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio turtą, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tas turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

406 straipsnis.     Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas

Skolininko dalį turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, esant reikalui, nustato teismas, teismo vykdytojo teikimu ar suinteresuotų asmenų pareiškimu, pranešus skolininkui ir suinteresuotiems asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ši klausimą.

Dėl teismo nutarties skolininko dalies turte nustatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

407 straipsnis. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas

Vykdant sprendimus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į piliečių turtą pagal sąrašą, pateiktą šio Kodekso priede Nr. 2.

408 straipsnis. Skolininko turto areštas

Skolininko turto areštas yra turto aprašymas ir uždraudimo disponuoti juo paskelbimas. Tai įforminama turto arešto aktu.

409 straipsnis. Skolininko turto aprašymas

Teismo vykdytojas aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikalinga priteistai išieškot o į ui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo vykdytojas gali aprašytuosius daiktus užantspauduoti.

Skolininko turtas aprašomas, esant skolininkui ir ne mažiau kaip dviem kviestiniams. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas, esant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių asmenų nėra,– esant namų valdybos arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovams.

Turtą aprašant, skolininkas turi teisę pareikšti teismo vykdytojui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Teismo vykdytojas privalo tokį pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.

410 straipsnis. Turto arešto akto turinys

Turto arešto akte turi būti nurodoma:

1) akto surašymo laikas ir vieta;

2) surašančio aktą teismo vykdytojo, taip pat esančių, surašant aktą, asmenų pavadinimas;

3) vykdomojo dokumento pavadinimas;

4) išieškotojo ir skolininko pavadinimas;

5) kiekvieno aprašomo daikto pavadinimas, jo skiriamieji požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti požymiai), kiekvieno daikto skyrium įkainojimas ir viso areštuojamo turto vertė;

6) daiktų užantspaudavimas, jeigu tai buvo padaryta;

7) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti, sąrašas;

8) asmens, kuriam turtas perduotas saugoti, pavadinimas ir adresas, jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam skolininkui;

9) atžymėjimas apie tai, kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta teismo vykdytojo veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat apie tai, kad skolininkui arba turto saugotojui išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir jų atsakomybė, numatyta šio Kodekso 414 straipsnyje;

10) išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, esančių, aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, taip pat teismo vykdytojo patvarkymai dėl jų.

Reikiamais atvejais turto arešto akte išvardijami rastieji daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

Turto arešto aktą pasirašo teismo vykdytojas, kviestiniai, turto saugotojas, taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie yra, turtą areštuojant.

411 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas

Areštuotą skolininko turtą teismo vykdytojas įkainoja valstybinės ar kooperatinės prekybos kainomis arba kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo vykdytojo atliktam įkainojimui, teismo vykdytojas turto vertei nustatyti kviečia ekspertą.

412 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas

Areštuotą turtą teismo vykdytojas pasirašytinai perduoda saugoti skolininkui arba kitam asmeniui. Jiems įteikiamas turto arešto akto nuorašas.

Bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos valstybinio ir visuomeninio turto grobimais, išeikvojimais ir trūkumais, skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto, turto saugotojais tik išimtiniais atvejais.

Asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, gali juo naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar šios šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą pagal nustatytą taksą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.

413 straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas

Iš skolininko paimtą auksą, sidabrą, platiną ir platinos grupės metalus dirbinių, luitų, monetų ir žaliavos pavidalu, brangakmenius, perlus, užsieninę valiutą, išrašytus užsienine valiuta čekius ir kitus vertybinius popierius teismo vykdytojas perduoda saugoti TSRS Valstybinio banko įstaigai.

Valstybinių paskolų obligacijas teismo vykdytojas paima iš skolininko ir perduoda saugoti valstybinei darbo taupomajai kasai.

Rastas pas skolininką pinigų sumas, reikalingas priteistai išieško toj ui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, teismo vykdytojas paima iš skolininko ir įneša į teismo depozitinę sąskaitą.

414 straipsnis. Turto saugotojo atsakomybė

Perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako turtu.

415 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis ar priklausančius skolininkui iš kitų asmenų

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Nurodytieji asmenys, teismo vykdytojo užklausti, privalo jo nustatytu terminu suteikti žinias apie tai, ar pas juos yra skolininko pinigų sumų bei kitokio jo turto, taip pat ar privalo jie išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kuriuo pagrindu ir kuriuo terminu.

Kartu nurodytiesiems asmenims pranešama, kad nuo teismo vykdytojo užklausimo gavimo momento pas juos esančios skolininko pinigų sumos ir kitoks turtas areštuojami tokiu kiekiu, koks reikalingas priteistai išieškotojui sumai bei vykdymo išlaidoms padengti, ir kad visas skolininkui priklausančias pinigų sumas ir kitokį turtą, kol bus visiškai padengta išieškomoji suma, jie privalo įnešti išieškotojui arba į teismo depozitinę sąskaitą.

416 straipsnis. Pas kitus asmenis esančio turto aprašymas

Gavęs pranešimą, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, teismo vykdytojas jį aprašo ir surašo to turto arešto aktą.

Jeigu skolininko turto buvimas pas kitus asmenis yra sąlygotas sudarytos tarp jų sutarties, tai galimumo palikti kitiems asmenims kylančias iš sutarties teises ir turto paėmimo klausimas sprendžiamas šio Kodekso 473 straipsnyje numatyta tvarka.

417 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į piliečių indėlius

Į piliečių indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke išieškojimas gali būti nukreipiamas, remiantis teismo nuosprendžiu arba sprendimu, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, kilęs iš baudžiamosios bylos, arba teismo sprendimu pagal ieškinį dėl alimentų išieškojimo (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) ar dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo.

Šiais atvejais teismas užklausia atitinkamas kredito įstaigas, ar skolininkas turi indėlį.

Piliečių indėliai nurodytose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami, remiantis įsiteisėjusiu nuosprendžiu arba priimtu pagal įstatymą nutarimu konfiskuoti turtą.

418 straipsnis. Teismo vykdytojo reikalavimų neįvykdymo pasekmės

Jeigu neįvykdyti teismo vykdytojo reikalavimai, nurodyti šio Kodekso 415, 439 ir 446 straipsniuose, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems atitinkamų įstaigų, įmonių ir organizacijų pareigūnams arba piliečiams, teismo vykdytojo teikimu, teismas skiria iki 10 rublių baudą.

419 straipsnis. Areštuoto turto realizavimas

Areštuotą turtą realizuoja, priklausomai nuo arešto pagrindų, ir turto rūšių, teismo vykdytojas, finansų organai, kredito įstaigos ir prekybos organizacijos.

420 straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas

Skolininko turtą, areštuotą, remiantis teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kiek jis liečia turto konfiskavimą, arba sprendimu perduoti turtą valstybei, realizuoja finansų organai įstatymo nustatyta tvarka.

421 straipsnis. Vertybinių popierių ir brangenybių realizavimas

Paimtus iš skolininko ir perduotus TSRS Valstybinio banko įstaigoms saugoti auksą, sidabrą, platiną ir platinos grupės metalus dirbinių, luitų, monetų ir žaliavos pavidalu, brangakmenius, perlus, užsieninę valiutą, išrašytus užsienine valiuta čekius ir kitus vertybinius popierius nustatyta tvarka apmoka TSRS Valstybinis bankas arba valstybinė įstaiga ar Įmonė, kuriai perduotos šios vertybės.

Valstybinių paskolų obligacijas apmoka valstybinės darbo taupomosios kasos.

422 straipsnis. Areštuoto turto pardavimas

Areštuotas turtas, išskyrus šio Kodekso 420, 421 ir 427 straipsniuose išvardytą turtą, realizuojamas, parduodant komiso pagrindais per valstybines ir kooperatines prekybos organizacijas turto buvimo vietoje šio Kodekso 411 straipsnyje nurodytomis kainomis. Gyvuliai gali būti parduodami valstybinėms paruošų ir supirkimo organizacijoms, tarybiniams ūkiams ir kolūkiams. Pervežti turtą pardavimo tikslais į kitą miestą ar rajoną leidžiama tik abišaliu išieškotojo bei skolininko sutikimu ir jų sąskaita.

Areštuotas turtas paimamas ir perduodamas parduoti teismo vykdytojo nustatytu terminu, bet ne anksčiau kaip penkios dienos ir ne vėliau kaip vienas mėnuo po arešto. Prieš sueinant šiam terminui, skolininkas turi teisę pats, teismo vykdytojo kontroliuojamas, realizuoti turtą ne žemesne kaip turto arešto akte nurodyta kaina.

Produktai ir kiti greitai gendantys daiktai paimami ir perduodami parduoti tuojau pat.

Areštuotas turtas parduodamas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią jis perduotas parduoti.

Jeigu, pardavus dalį turto, gaunama suma, pakankama išieškotojo reikalavimams patenkinti ir visoms vykdymo išlaidoms padengti, tai tolesnis pardavimas nutraukiamas.

Sumos, kurias gauna prekybos organizacijos, parduodamos perduotą joms skolininko turtą, atskaičius nustatyto dydžio komisinį atlyginimą, per tris dienas nuo pardavimo dienos įnešamos į teismo depozitinę sąskaitą.

423 straipsnis. Nustatytu terminu neparduoto areštuoto turto realizavimas

Skolininko turtą, neparduotą per mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai dienos, išieškoto jas gali paimti sau. Jeigu išieškotojas nuo to atsisako, šis turtas, išieškotojo, skolininko arba prekybos organizacijos reikalavimu, gali būti perkainojamas. Perkainoja“ teismo vykdytojas, dalyvaujant prekybos organizacijos atstovui. Apie perkainojimo laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau .jų neatvykimas nekliudo išspręsti perkainojimo klausimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui, pranešama apie įvykusį turto perkainojimą.

Jeigu turtas neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo, išieškotojas turi teisę paimti tą turtą sau perkainojimo suma. Tuo atveju, kai išieškotojas nuo to turto atsisako, jis grąžinamas skolininkui, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi kito turto ar pajamų, į kuliuos pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas.

424 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į pastatą eilė

Į pastatą išieškojimas nukreipiamas paskiausia, kai nėra kito turto arba jo neužtenka išieškomai sumai padengti. Tačiau ir šiuo atveju skolininkui paliekama teisė, kurią suteikia jam šio Kodekso 409 straipsnio trečioji dalis.

Išieškant paskolą, banko duotą namo statybai, išieškojimas gali būti nukreipiamas į pastatą ir pirmąja eile.

425 straipsnis. Pastato priklausymo skolininkui išaiškinimas

Jeigu išieškojimas nukreipiamas į pastatą, teismo vykdytojas, pasiųsdamas skolininkui raginimą geruoju įvykdyti, kartu išaiškina, ar tas pastatas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji pastato vertė, taip pat ar pastatas yra areštuotas ir kokie yra jam uždėti uždraudimai.

426 straipsnis. Pastato areštas

Įsitikinęs, kad pastatas priklauso skolininkui, teismo vykdytojas įtraukia į apyrašą, priklausomai nuo išieškojimo dydžio, visą pastatą ar jo dalį, įkainoja pastatą pagal tikrąją jo vertę, vadovaudamasis toje vietovėje esančiomis kainomis, areštuoja aprašytą pastatą ar jo dalį ir pasiunčia vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, taip pat pastato buvimo vietos notarinei kontorai reikalavimą įregistruoti areštą.

Apie įkeisto pastato areštą teismo vykdytojas tuojau praneša įkaito turėtojui.

427 straipsnis. Pastatų pardavimas iš viešųjų varžytinių

Skolininkui priklausantis pastatas, į kurį nukreiptas išieškojimas, realizuojamas, parduodant jį iš viešųjų varžytinių pastato buvimo vietoje šio Kodekso 422 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais terminais.

428 straipsnis. Skelbimas apie būsimas varžytines

Apie būsimas varžytines teismo vykdytojas skelbia ne vėliau kaip dešimt dienų prieš varžytines. Paskelbimo tvarką nustato liaudies teisėjas.

Apie įkeisto pastato pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą teismo vykdytojas praneša įkaito turėtojui.

429 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytinėse

Varžytinėse neturi teisės dalyvauti valstybinės įstaigos, įmonės, kooperatinės (išskyrus kolūkius) ir visuomeninės organizacijos, taip pat vietinių valdžios organų, teisino, prokuratūros, milicijos pareigūnai, advokatai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų šeinių nariai.  

430 straipsnis. Dalyvavimo varžytinėse sąlygos

Asmenys, kurie nori dalyvauti varžytinėse, privalo duoti savo parašą, kad nėra Lietuvos TSR Civilinio kodekso numatytų kliūčių jiems įsigyti pastatą,ir vieną dieną prieš varžytines įmokėti teismo vykdytojui dešimties procentų pastato įkainojimo dydžio sumą. Asmens, nupirkusio pastatą iš varžytinių, . įmokėta suma įskaitoma į perkamosios kainos sąskaitą. Kitiems varžytinių dalyviams jų iš anksto įmokėtos sumos, pasibaigus varžytinėms, tuojau grąžinamos. 

431 straipsnis. Varžytinių tvarka

Varžytinės pradedamos nuo parduodamojo pastato įkainojimo, nurodyto arešto akte. Pastatas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytinėse pasiūlė didžiausią kainą.

Pirkėjas privalo per penkias dienas nuo varžytinių pasibaigimo įmokėti visą sumą, už kurią jis nupirko pastatą, įskaičius sumą, jo įmokėtą prieš varžytinių pradžią. Jeigu pastato pirkėjas nustatytu terminu neįmoka visos iš jo priklausančios sumos, tai jo įmokėtą prieš varžytinių pradžią suma jam negrąžinama ir atitenka į valstybės pajamas. Si  suma atitenka į valstybės pajamas ir tuo atveju, kai nustatoma, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse.

432 straipsnis. Varžytinių aktas

Apie varžytines teismo vykdytojas surašo aktą, kuriame nurodo:

1) kas, kada ir kur įvykdė varžytines;

2) parduoto pastato pavadinimą ir trumpą jo apibūdinimą;

3) didžiausią varžytinėse pasiūlytą kainą;

4) tikslų pirkėjo pavadinimą bei jo adresą ir sumą, jo įmokėtą už pirktąjį  pastatą.

Prie akto pridedamas  varžytinėse dalyvavusių asmenų sąrašas.

Pirkėjui sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko pastatą, teismo vykdytojas išduoda jam teisėjo patvirtinto pastato pardavimo iš varžytinių akto nuorašą.

Remiantis teisėjo patvirtinto akto nuorašu, pastato pirkimas turi būti įregistruojamas vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. 

Jeigu nesilaikoma šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės, pastato, pirkimas negalioja.

443 straipsnis. Varžytinių paskelbimas neįvykusiomis.

Teismo vykdytojas paskelbia varžytines neįvykusiomis:

1) jeigu Į varžytines atvyko tik vienas pirkėjas;

2) jeigu nė vienas iš atvykusiųjų nepasiūlė didesnės už pradinį pastato įkainojimą sumos;

3) jeigu pirkėjas per penkias dienas nuo varžytinių pasibaigimo neįmokėjo visos sumos, už kurią jis nupirko pastatą.

434 straipsnis. Varžytinių paskelbimo neįvykusiomis pasekmės

Jeigu varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, išieškotojui suteikiama teisė paimti pastatą sau už pradinio įkainojimo sumą.

Išieškotojas, paėmęs pastatą sau, turi per penkias dienas įmokėti į liaudies teismo depozitinę sąskaitą skirtumą tarp įkainojimo sumos ir jo daliai tenkančios sumos pagal priklausančių kiekvienam išieškotojui sumų apskaičiavimą, sudarytą, laikantis nustatytos pretenzijų patenkinimo eilės.

Jeigu pareiškimo apie pastato paėmimą sau iš išieškotojo negauta arba varžytinės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnyje numatytais pagrindais, teismo vykdytojas ne anksčiau kaip dešimt dienų nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis skiria antrąsias varžytines. Šiuo atveju pastatas gali būti perkainotas, bet ne žemiau inventorizacinio įkainojimo, o jo nesant,– ne žemiau draudimo įkainojimo. Perkainoti neleidžiama tuo atveju, kada varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais. Apie perkainojimą ir naujų varžytinių paskyrimą teismo vykdytojas praneša išieškotojui, skolininkui ir įkaito turėtojui.

Antrosios varžytinės paskelbiamos ir įvykdomos, laikantis taisyklių, nustatytų pirmosioms varžytinėms.

Tuo atveju, kai paskelbiamos neįvykusiomis antrosios varžytinės ir išieškotojas atsisako parduodamąjį pastatą paimti sau, areštas pastatui panaikinamas, ir išieškotojui grąžinamas vykdomasis raštas jeigu skolininkas neturi kito turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatyta taisyklė netaikoma šio Kodekso 436 straipsnyje nurodytais atvejais.

435 straipsnis. Varžytinių pripažinimas negaliojančiomis

Teismas gali pripažinti varžytines negaliojančiomis per trejus metus nuo varžytinių dienos, jeigu jos vyko, pažeidžiant nustatytas taisykles, jeigu pastatas buvo parduotas asmeniui, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse, taip pat jeigu buvo teismo vykdytojo, išieškotojo ar pirkėjo piktnaudžiavimų. Jeigu piktnaudžiavusio pirkėjo veiksmai yra nusikalstami, teismas gali pripažinti varžytines negaliojančiomis per įstatymo nustatytus senaties apkaltinamajam nuosprendžiui įvykdyti terminus.

Dėl nutarties pripažinti varžytines negaliojančiomis gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

436 straipsnis. Neparduoto iš varžytinių pastato realizavimas

Kada išieškojimas nukreipiamas į pastatą patenkinti reikalavimams valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, neparduotas iš varžytinių pastatas gali būti parduodamas be varžytinių pagal įkainojimą, nustatytą komisijos, sudarytos liaudies teisėjo nutartimi.

Pastato pardavimo aktą tvirtina liaudies teisėjas. Kai pirkėjas sumoka už pastatą liaudies teisėjo nustatytu terminu visą sumą, jam išduodamas to akto nuorašas.

Remiantis teisėjo patvirtinto pastato pardavimo akto nuorašu, pastato pirkimas turi būti Įregistruojamas vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Jeigu nesilaikyta šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės, pastato pirkimas negalioja.

437 straipsnis. Teismo vykdytojo veiksmai, skolininkui neturint turto

Jeigu paaiškėja, jog išieškoti negalima dėl to, kad skolininkas neturi turto, į kurį pagal Įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas, teismo vykdytojas surašo apie tai aktą ir perduoda jį liaudies teisėjui tvirtinti.

Teisėjas patikrina, ar teismo vykdytojas ėmėsi visų reikiamų priemonių skolininko turtui, konkrečiai imant, esančiam pas kitus asmenis ir skolininkui priklausančiam iš kitų asmenų turtui, surasti ir išieškojimui į jį nukreipti.

Pripažinęs, kad aktas surašytas teisingai, teisėjas, jį patvirtina.

.Teismo vykdytojas, nustatęs, kad skolininkas neturi turto arba kad šio turto neužtenka išieškomoms sumoms pilnutinai padengti, nukreipia išieškojimą i skolininko darbo užmokestį, kitokį jo uždarbį, pensiją„ stipendiją; jeigu skolininkas jų neturi, – grąžina vykdomąjį raštą išieškotojui, o tuo atveju, kai išieškoma į valstybinio biudžeto pajamas,– atitinkamam finansų organui.

438 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį

Vykdant sprendimą, išieškojimas nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį šiais atvejais:

1) kada išieškojimas yra ne didesnis už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio jo uždarbio, pensijos ar stipendijos dalį, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas;

2) kada išieškomos periodinės išmokos ir kiekviena mėnesinė išmoka yra ne didesnė už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio jo uždarbio, pensijos ar stipendijos dalį, į kurią pagal Įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas;

3) kada skolininkas neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, arba to turto neužtenka išieškomai sumai pilnutinai padengti. ^{: :}

439 straipsnis. Žinios apie skolininko uždarbį

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai privalo, teismo vykdytojo reikalavimu, jo nustatytu terminu pateikti žinias apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir kokia jo mėnesinio uždarbio suma. Tokia pat tvarka teismo vykdytojas išreikalauja žinias apie skolininkui priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, teise į atradimą, . išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą. „. „

440 straipsnis.     Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydžio apskaičiavimas

Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davimų dydis apskaičiuojamas, imant pagrindu sumas, priskaičiuotas išmokėti skolininkui, atskaičius iš jų mokesčius.

441 straipsnis. Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydis

Iš priklausančios skolininkui darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos gali būti išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus pilnutinai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant alimentus, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos valstybinio, kooperatinio, visuomeninio ar asmeninio turto plėšimu ar grobimu, atlyginimą, – penkiasdešimt procentų;

2) visų kitų rūšių išieškojimams, jeigu ko kita nenustato įstatymas,– dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

442 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į pataisos darbus atliekančio skolininko uždarbį

Į skolininko, pagal teismo nuosprendį atliekančio pataisos darbus be laisvės atėmimo, uždarbį išieškojimas nukreipiamas pagal šio Kodekso 440 ir 441 straipsniuose išdėstytas taisykles, neatsižvelgiant į išskaitymus iš uždarbio, daromus pagal nuosprendi.

443 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į kitokias skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui

Išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį taisyklės taikomos, taip pat ir nukreipiant išieškojimą į priklausančius skolininkui;

1) pajamas už darbą kolūkyje;

2) autorinį atlyginimą už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimą už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacinį pasiūlymą;

3) moksleivių stipendijas;

4) sumas, gaunamas atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

Į valstybines pensijas išieškojimas nukreipiamas sutinkamai su pensijų įstatymais.

444 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į pašalpas, mokamas socialinio draudimo tvarka, ir į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas

Į socialinio draudimo pašalpas, mokamas laikinojo nedarbingumo atveju, taip pat į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas išieškojimas gali būti nukreipiamas tiktai pagal teismo sprendimą dėl alimentų išieškojimo ir dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

445 straipsnis. Pinigų sumos, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas

Išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumas, kurios priklauso skolininkui:

1) kaip išeitinė pašalpa, mokama, atleidžiant darbuotoją iš darbo, ir kaip kompensacija už neišnaudotas atostogas. Išieškant alimentus, leidžiama nukreipti išieškojimą į kompensaciją už neišnaudotas atostogas, jeigu mokąs alimentus asmuo, atleidžiamas iš darbo, gauna kompensaciją už kelis neišnaudotų atostogų mėnesius, sujungus atostogas už kelerius metus;

2) kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių Įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos pagal darbo įstatymus;

3) kaip sumos, mokamos darbuotojui ryšium su tarnybine komandiruote, perkėlimu, priėmimu į darbą ir pasiuntimu dirbti Į kitas vietoves;

4) kaip vienkartinio pobūdžio premijos;

5) kaip valstybinės daugiavaikių ir vienišų motinų pašalpos;

6) kaip kūdikio gimimo pašalpa, mokama socialinio draudimo tvarka;

7) kaip laidojimo, pašalpa, mokama socialinio draudimo tvarka.

446 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį ir kitokias jo pajamas tvarka

Teismo vykdytojas pasiunčia vykdomąjį dokumentą įstaigai, įmonei ar organizacijai, kurioje skolininkas dirba arba kurioje jam priklauso atlyginimas, pensija, stipendija ar pašalpa, kartu pasiūlydamas daryti atitinkamas išskaitas ir išskaitytas sumas siuntinėti išieškoto į ui arba Į teismo depozitinę sąskaitą.

Atleidusi skolininką iš darbo, įstaiga, įmonė ar organizacija grąžina vykdomąjį dokumentą teismo vykdytojui su atžyma apie padarytas išskaitas ir apie naują skolininko darbo vietą, jeigu ji žinoma.

Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybinių įstaigų ir įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, kai išieškojimas yra ne didesnis už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos .ar stipendijos dalį, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas, išieškotojai pasiunčia vykdyti tiesiogiai tai įstaigai, įmonei, organizacijai, kurioje skolininkas dirba arba iš kurios jis gauna pensiją ar stipendiją.

447 straipsnis. Išskaitymų iš darbo užmokesčio teisingumo kontrolė

Teismo vykdytojas sistemingai kontroliuoja, ar teisingai ir laiku daromos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų rūšių pajamų ir išskaitytos sumos pasiunčiamos išieškotojui arba pervedamos į teismo depozitinę sąskaitą!

448 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui

Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri daiktai, nurodyti teismo sprendime, teismo vykdytojas paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda juos išieškotojui arba išieško šių daiktų vertę, jeigu, vykdant sprendimą, jų nėra (226 straipsnis).

Jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba dėl kitų priežasčių ir jeigu negalima išieškoti jų vertės, teismo vykdytojas surašo aktą apie tai, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.

449 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pagal teismo sprendimą

Pagal teismo sprendimą turi būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tie asmenys, kurie nurodyti. vykdomajame rašte.

Iškeldinimas vykdomas, esant iškeldinamajam ir kviestiniams. Tais atvejais, kai iškeldinamasis  slepiasi arba geruoju nevykdo teismo vykdytojo reikalavimo išsikelti iš patalpos, teismo vykdytojas iškeldina jį priverstine tvarka, esant milicijos, namų valdybos ar gatvių komiteto atstovui, o kaimo vietovėse – apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą teismo vykdytojas surašo aktą, kurį pasirašo teismo vykdytojas, kviestiniai ir kiti asmenys, kurie buvo, vykdant iškeldinimą.

Jeigu priverstinai iškeldinama, nesant iškeldinamajam, teismo vykdytojas aprašo ir įkainoja iškeldinamojo patalpoje esantį turtą, laikydamasis šio Kodekso 409 ir 411 straipsniuose nustatytų taisyklių. Aprašytasis turtas kartu su apyrašo nuorašu perduodamas saugoti namų valdybai arba asmeniui, paskirtam turto saugotoju.

450 straipsnis.     Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismo vykdytojas surašo aktą apie sprendimo neįvykdymą.

Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 227 straipsnio pirmojoje dalyje, surašytasis aktas perduodamas vykdymo vietos liaudies teisėjui, kuris priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes ryšium su tuo, kad skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 238 straipsnyje numatytas taisykles.

Jeigu, nagrinėjant aktą apie sprendimo neįvykdymą, paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti skolininko sąskaita, teismas, išieškotojo prašymu, priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.

Jeigu teismo nustatytu terminu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (227 straipsnio antroji dalis),  surašytąjį aktą teismo vykdytojas perduoda vykdymo vietos teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti skolininkui iki 100 rublių baudą ir nustato jam naują terminą sprendimui įvykdyti. Bauda išieškoma iš skolininko į valstybės pajamas.

Jeigu skolininkas antrą kartą ir tolesnius kartus pažeidžia nustatomus sprendimui įvykdyti terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio penktojoje dalyje. Tačiau bendra baudos suma negali būti didesnė kaip 300 rublių. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo valstybinė įstaiga, Įmonė, kolūkis ar kitokia kooperatinė bei visuomeninė organizacija, priemones, numatytas šio straipsnio penktojoje ir, šeštojoje dalyse, teismas,gali pritaikyti pareigūnui, kaltam sprendimo neįvykdymu. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

451 straipsnis.     Sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą neįvykdymo pasekmės

Tuo atveju, kai įmonės, įstaigos ar organizacijos administracija neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą ar į pareigas neteisėtai atleistą iš darbo ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą, jeigu tas formulavimas sukliudė darbuotojui stoti Į kitą darbą, teismas šio Kodekso 238 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Dėl nuostolių, padarytų Įmonei, įstaigai ar organizacijai, išmokant darbuotojui pinigų sumas šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, teismas priima atskirąją nutartį, kurios nuorašą pasiunčia skolininko aukštesnei organizacijai ir prokurorui, kad būtų išspręstas ieškinio atitinkamam pareigūnui pareiškimo klausimas. _: Nuostoliai, padaryti, išmokant darbuotojui pinigų sumas dėl teismo sprendimo neįvykdymo, gali būti išieškomi ieškinine tvarka įmonės, įstaigos ar organizacijos naudai iš pareigūno, kuris yra kaltas teismo sprendimo neįvykdymu. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų sumų dydį nustato darbo įstatymai.

Keturiasdešimtasis skirsnis

Sprendimų vykdymas valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų atžvilgiu

452 straipsnis. Bendrų taisyklių taikymas

Sprendimai valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų atžvilgiu vykdomi pagal taisykles, numatytas šio Kodekso trisdešimt aštuntajame, trisdešimt devintajame, keturiasdešimt pirmajame ir keturiasdešimt antrajame skirsniuose, su išimtimis ir papildymais, nurodytais, šiame skirsnyje.

453 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į lėšas

Išieškojimas iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir „kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pirmąja eile nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose, pagal TSR Sąjungos įstatymų nustatytas taisykles.

454 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į lėšas tvarka

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios sąskaitas kredito įstaigose, nukreipdamos išieškojimą į kredito Įstaigose esančias skolininkų lėšas, pateikia vykdomąjį dokumentą tiesiogiai atitinkamoms kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka „nurašytos lėšos.

Tais atvejais, kai lėšos išieškomos piliečių naudai iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismo vykdytojas perduoda vykdomąjį dokumentą arba tiesiogiai skolininkui, kad šis išmokėtų išieškotojui priklausančias sumas, arba atitinkamai kredito įstaigai, kad būtų priverstine tvarka nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitos į teismo depozitinę sąskaitą.

Sąlygas ir tvarką, kuriomis duodamos lėšos įstaigų ir kitokių iš valstybinio biudžeto išlaikomų valstybinių organizacijų įsiskolinimui padengti, jeigu šio įsiskolinimo negalima padengti iš jų sąmatos lėšų, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

455 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų turtą

Jeigu valstybinė įstaiga, įmonė, organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, pastatus, įrenginius, įrengimus ir kitą turtą, priskiriamą prie pagrindinių priemonių, sėklos ir pašaro fondus, taip pat į kitokius apyvartinius fondus tose ribose, kurios reikalingos normaliai valstybinės įstaigos, įmonės, organizacijos veiklai.

Nukreipti išieškojimą į įstaigų, įmonių ir organizacijų, išlaikomų iš valstybinio biudžeto, turtą neleidžiama.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų  paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

456 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų ir jų susivienijimų turtą

Jeigu kolūkis, kitokia kooperatinė organizacija ir jų susivienijimas neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas Į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, kultūrines buitines įstaigas, pastatus, įrenginius, traktorius, kombainus, kitas mašinas, transporto priemones ir kitokį turtą, priskiriamą, prie pagrindinių priemonių, sėklos ir pašaro fondus, taip pat degalus, trąšas ir kitokius apyvartinius fondus, reikalingus normaliai kolūkio, kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimo veiklai.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

457 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į profesinių sąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų turtą

Jeigu profesinė sąjunga ir kitokia visuomeninė organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, pastatus, įrenginius, įrengimus ir kitokį turtą, priskiriamą prie įmonių, sanatorijų, poilsio namų, kultūros rūmų, klubų, stadionų ir pionierių stovyklų pagrindinių priemonių, kultūros švietimo fondus, taip pat kitokias lėšas tose ribose, kurios reikalingos normaliai visuomeninės organizacijos veiklai,

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito Įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai,

458 straipsnis. Turto realizavimas

Valstybinių Įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų turtas išieškomoms sumoms padengti realizuojamas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymų nustatyta tvarka.

459 straipsnis. Išieškojimo tvarka, likviduojant organizacijas

Likviduojant valstybinę įstaigą, įmonę, kolūkį ir kitokią kooperatinę bei visuomeninę organizaciją, jų įsiskolinimas išieškomas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

Išieškotų sumų paskirstymas tarp išieškotoji

460 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas iš ieškotojams

Iš sumų, teismo vykdytojo išieškotų iš skolininko, pradžioje padengiamos vykdymo išlaidos, o likusi sumą eina išieškotojų reikalavimams patenkinti. Suma, kurį, lieką, patenkinus visus reikalavimus, grąžinama . skolininkui.

Išieškotas iš skolininko ir perduotinas išieškotojams sumas teismo vykdytojas įskaito į teismo depozitinę sąskaitą, o paskui šios sumos nustatyta tvarka išmokamos arba pervedamos.

Sumas, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, teismo vykdytojas įneša tiesiogiai į atitinkamas TSRS Valstybinio banko įstaigas.

Sumos, išieškotos užsienyje gyvenančių asmenų naudai, išieškotojui pervedamos nustatyta tvarka.

461 straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo

Vykdant išieškojimą, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo.

462 straipsnis, išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilė

Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, ši suma paskirstoma tarp išieškotojų šio Kodekso 463-470 straipsniuose nustatyta eilės tvarka.

Kiekvienos paskesnės eilės išieškotojų reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiškai patenkinti visiems vienos eilės reikalavimams, tie reikalavimai patenkinami proporcingai priteistai kiekvienam išieškotojui sumai.

463 straipsnis. Pirmosios eilės išieškojimai

Pirmąja eile patenkinami: darbininkų ir tarnautojų reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių; reikalavimai išieškoti alimentus; reikalavimai išmokėti atlyginimą, priklausantį autoriams už naudojimąsi autorine teise, teisė į atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacini pasiūlymą; reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

Visiškai patenkinus nurodytuosius reikalavimus, patenkinami socialinio draudimo reikalavimai.

464 straipsnis. Antrosios eilės išieškojimai

Antrąja eile patenkinami; reikalavimai, kylantys iš valstybinių ir vietinių mokesčių bei nemokestinių įmokų į biudžetą; valstybinio draudimo organų reikalavimai, kylantys iš privalomojo draudimo.

465 straipsnis. Trečiosios eilės išieškojimai

Trečiąja eile patenkinami neužtikrinti įkeitimu valstybinių kredito įstaigų reikalavimai, kylantys iš jų kredito operacijų, jeigu įstatymas nėra nustatęs tokiems reikalavimams patenkinti kitokios eilės.

466 straipsnis. Ketvirtosios eilės išieškojimai

Ketvirtąja eile patenkinami neužtikrinti įkeitimu valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų reikalavimai.

467 straipsnis. Penktosios eilės išieškojimai

Penktąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

468 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą

Į įkeistą turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas, kai neužtenka skolininko kito turto visiškai patenkinti visiems pareikštiems jam neužtikrintiems įkeitimu reikalavimams. Šiuo atveju išieškojimas į įkeistą turtą nukreipiamas tokia tvarka:

1) užtikrinti įkeitimu valstybinių kredito įstaigų reikalavimai patenkinami po to, kai patenkinti pirmosios eilės išieškojimai, jeigu įstatymas nėra nustatęs tokiems reikalavimams patenkinti kitokios eilės;

2) kiti užtikrinti įkeitimu reikalavimai patenkinami po to, kai patenkinti pirmosios ir antrosios eilių išieškojimai,

Įkaito turėtojas, įkeistą turtą paėmęs sau, privalo patenkinti reikalavimus, turinčius pirmenybę prieš jo reikalavimą, tačiau tik tiek, kiek jie neviršija to turto vertės.

469 straipsnis. Ypatingosios išieškojimo taisyklės

Transporto organizacijų teisę į pirmenybę patenkinti jų reikalavimus iš pervežamo krovinio vertės nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Eilę, kuria nukreipiami išieškojimai į valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų sąskaitas, esančias kredito įstaigose, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

470 straipsnis. Nuosprendžių dalies, liečiančios turto konfiskavimą, vykdymo eilė

Vykdant teismo nuosprendžio dalį, liečiančią turto konfiskavimą, skolininko turtas realizuojamas po to, kai patenkinti visi pareikšti skolininkui reikalavimai, atsiradę, prieš tardymo ar teismo organams areštuojant nuteistojo turtą.

Reikalavimai išieškoti alimentus ir atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, patenkinami ir tuo atveju, jeigu jie atsirado po to„ kai buvo areštuotas nuteistojo turtas.

471 straipsnis. Teismo vykdytojo sudaromas apskaičiavimas

Jeigu yra keli išieškotojai ir neužtenka išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, teismo vykdytojas, laikydamasis nustatytos išieškojimų eilės ir proporcingumo, sudaro pinigų paskirstymo tarp išieškotojų apskaičiavimą ir pateikia jį liaudies teisėjui tvirtinti.

Dėl teisėjo nutarties patvirtinti ar pakeisti teismo vykdytojo apskaičiavimą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

Skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas, vykdant teismo sprendimą

472 straipsnis. Teismo vykdytojo veiksmų apskundimas ir užprotestavimas

Dėl teismo vykdytojo veiksmų, atliktų, vykdant sprendimą, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti išieškotojas, skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundą, o prokuroras – protestą. Skundas ir protestas paduodami tam teismui, prie kurio yra teismo vykdytojas, per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią teismo vykdytojas atliko skundžiamą veiksmą, arba nuo tos dienos, kurią nurodytieji asmenys, nepainformuoti apie veiksmo atlikimo laiką ir vietą, sužinojo apie jį.

Jeigu teismo vykdytojas, areštuodamas turtą, pažeidžia įstatymą ir tai sudaro pagrindą areštui panaikinti, teismas gali ir savo iniciatyva išnagrinėti arešto panaikinimo klausimą.

Skundai ir protestai dėl teismo vykdytojo veiksmų nagrinėjami teismo posėdyje, pranešus išieško tojui, skolininkui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir padavusiam protestą prokurorui. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

Skundo ar protesto padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų. Tačiau teisėjas gali sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu laiko tai esant reikalinga.

Dėl teismo nutarties, priimtos teismo vykdytojo veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

473 straipsnis. Kitų asmenų teisių gynimas, vykdant sprendimą

Kiti asmenys gali pareikšti ginčą dėl civilinės teisės, susijusį su turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, priklausymu. Tą ginčą nagrinėja teismas pagal ieškininės teisenos taisykles.

Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti tiek nepriklausančio skolininkui turto savininkas, tiek ir teisėtas jo valdytojas.

Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas ryšium su jo konfiskavimu, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir atitinkamas finansų organas.

Jeigu areštuotasis turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, tai ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie įgijo tą turtą. Patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas ieškinine tvarka.

474 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir, iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis ar nutarimas nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad iš ieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus, skubiai įvykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.

Jeigu grąžinti turtą negalima, teismas savo sprendime, nutartyje ar nutarime numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas,– suma, gauta, realizavus jį.

475 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas pirmosios instancijos teisme

Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį naujame sprendime ar nutartyje, kuriuo užbaigiama byla.

Jeigu iš naujo nagrinėjusis bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, tai atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl Įvykdymo atgręžimo. Tas pareiškimas paduodamas bendrojo ieškininės senaties termino ribose, neapmokamas valstybiniu mokesčiu ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.

Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

476 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas kasacinės arba priežiūrinės instancijos teisme

Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl kasacinio skundo ar protesto arba dėl priežiūrinio protesto, savo nutartimi ar nutarimu galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės, arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą arba perduoti jį išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Jeigu aukštesnio teismo nutartyje ar nutarime nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Sis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso 475 straipsnyje.

Priežiūros tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, dėl pajamų už darbą kolūkyje išieškojimo, dėl autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimo už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacinį pasiūlymą išieškojimo, dėl alimentų išieškojimo, dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, išieškojimo, atgręžti Įvykdymą leidžiama, jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.

Kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl alimentų išieškojimo, atgręžti Įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės ieškiniai užsienio valstybėms, užsienio teismų teisminiai pavedimai ir sprendimai. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

477 straipsnis. Užsienio piliečių, užsienio įmonių ir organizacijų civilinės procesinės teisės

Užsienio piliečiai turi teisę kreiptis į Lietuvos

TSR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises, kaip ir tarybiniai piliečiai.

Užsienio įmonės bei organizacijos turi teisę kreiptis į Lietuvos TSR teismus ir turi civilines procesines teises savo interesams ginti.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 59 straipsniu TSRS Ministrų Taryba gali nustatyti atsakomųjų apribojimų tų valstybių piliečiams, įmonėms ir organizacijoms, kuriose yra specialių tarybiniams piliečiams, įmonėms ar, organizacijoms civilinių procesinių teisių apribojimų.

478 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės

Gyvenantys TSR Sąjungoje asmenys be pilietybės turi teisę kreiptis į teisiną ir turi tokias pat civilines procesines teises, kaip ir tarybiniai piliečiai.

479 straipsnis. Ieškiniai užsienio valstybėms. Diplomatinis imunitetas

Pareikšti ieškinį užsienio valstybei, užtikrinti ieškinį ir nukreipti išieškojimą Į užsienio valstybės turtą, esantį TSR Sąjungoje, gali būti leidžiama tiktai kompetentingų atitinkamos valstybės organų sutikimu.

Akredituoti TSR Sąjungoje diplomatiniai užsienio valstybių atstovai ir kiti asmenys, nurodyti atitinkamuose įstatymuose ir tarptautiniuose susitarimuose, priklauso tarybinio teismo jurisdikcijai civilinėse bylose tiktai tarptautinės teisės normų arba susitarimų su atitinkamomis valstybėmis nustatytose ribose.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 61 straipsniu tais atvejais, kai užsienio valstybėje neužtikrinama Tarybų valstybei, jos turtui ar Tarybų valstybės atstovams tokia pat teisminė neliečiamybė, kokia pagal šį straipsnį užtikrinama užsienio valstybėms, jų turtui ar užsienio valstybių atstovams TSR Sąjungoje, TSRS Ministrų Taryba ar kitas organas, kuriam suteikta ši teisė, gali duoti nurodymą, kad tai valstybei, jos turtui arba tos valstybės atstovams būtų taikomos atsakomosios priemonės.

480 straipsnis.     Užsienio teismų teisminių pavedimų vykdymas ir Lietuvos TSR teismų kreipimasis su pavedimais į užsienio teismus

Lietuvos TSR teismai vykdo nustatyta tvarka perduodamus jiems užsienio teismų pavedimus atlikti atskirus procesinius veiksmus (šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas, šalių ir liudytojų apklausa, ekspertizės, bei vietos apžiūros padarymas ir kt.), išskyrus tuos atvejus, kada:

1) pavedimo vykdymas prieštarautų TSRS suverenitetui arba sudarytų grėsmę TSRS saugumui;

2) pavedimo vykdymas nepriklauso teismo kompetencijai.

Užsienio teismų pavedimai atlikti atskirus procesinius veiksmus vykdomi, remiantis tarybiniais įstatymais.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 62 straipsniu Lietuvos TSR teismai gali kreiptis į užsienio teismus su pavedimais atlikti atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos TSR teismų susižinojimo su užsienio teismais tvarką nustato TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR įstatymai ir TSRS bei Lietuvos TSR tarptautiniai susitarimai.

481 straipsnis.     Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje tvarką nustato atitinkami TSRS susitarimai su užsienio valstybėmis ar tarptautinės konvencijos, kurių dalyvis yra TSRS. Užsienio teismo arba arbitražo sprendimas gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo momento.

482 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 64 straipsniu tais atvejais, kai tarptautinė sutartis arba tarptautinis susitarimas, kuriame dalyvauja TSRS, nustato kitokias taisykles, negu esančios šiame Kodekse, yra taikomos tarptautinės sutarties arba tarptautinio susitarimo taisyklės.

Tas pats nuostatas taikomas Lietuvos TSR teritorijoje, jeigu tarptautinėje sutartyje arba tarptautiniame susitarime, kuriame dalyvauja  Lietuvos TSR, nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR civilinio proceso Įstatymų.

Priedas Nr. 1

TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATAI

1 straipsnis. Piliečiai gali perduoti bet kurį kilusį tarp jų ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, išskyrus ginčus, kylančius iš darbo ir šeimos santykių.

Sutartis perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti sudaroma raštu.

2 straipsnis. Trečiųjų teismas sudaromas kiekvieną kartą specialiu visų ginčo dalyvių susitarimu.

3 straipsnis. Trečiųjų teismas sudaromas, šalių nuožiūra, iš vieno teisėjo arba iš kelių teisėjų, po lygiai išsirinktų kiekvienos šalies, ir vieno teisėjų bendrai išrinkto.

4 straipsnis. Trečiųjų teismo nariais negali būti:

1) nepilnamečiai asmenys;

2) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba;

3) asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė eiti pareigas teismo bei prokuratūros organuose arba užsiimti advokato veikla, – per visą nuosprendyje nurodytą laiką;

4) asmenys, patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

5 straipsnis. Sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti:

1) šalių pavadinimas ir jų gyvenamoji vieta;

2) ginčo dalykas;

3) išrinktųjų teisėjų įvardijimas;

4) ginčui išspręsti terminas;

5) sutarties surašymo vieta ir laikas.

6 straipsnis. Keisti teisėjus iki bylos nagrinėjimo pabaigos neleidžiama. Šalis turi teisę atsisakyti nuo susitarimo, jeigu įrodo, kad kuris nors iš teisėjų suinteresuotas bylos baigtimi ir kad ši aplinkybė jai nebuvo žinoma, sudarant sutartį.

7 straipsnis. Jeigu vienas iš teisėjų miršta, išvyksta ar sunkiai suserga, nuo šalių susitarimo priklauso, ar pavesti ginčą išspręsti esančiajai teisėjų sudėčiai, ar papildyti jų sudėti nauju teisėju, parinktu tos šalies, kuri buvo išrinkusi pasitraukusį teisėją, arba teisėjų bendrai parinktu, jeigu pasitraukė teisėjų išrinktas teisėjas. Apie tai pačioje sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti įrašomas Įrašas, kurį pasirašo visi likusieji teisėjai ir šalys.

8 straipsnis. Bylos trečiųjų teismuose nagrinėjamos neapmokamai.

9 straipsnis. Piliečiai, sudarę sutartį perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, neturi teisės nuo jos atsisakyti, kol pasibaigs sutartyje numatytas terminas, išskyrus šių Nuostatų 6 straipsnyje nurodytus atvejus.

10 straipsnis. Trečiųjų teismo nesaisto teisenos taisyklės, išdėstytos Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekse. Tačiau jis negali spręsti bylos, neišklausęs šalių paaiškinimų, išskyrus tuos atvejus, kada šalis vengia atvykti į teismą paaiškinimų duoti.

11 straipsnis. Trečiųjų teismas laikomas neįvykusiu:

1) jeigu ginčas neišspręstas per terminą, numatytą sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti;

2) jeigu kuris nors iš teisėjų atsisakė arba yra pašalintas (šių Nuostatų 6 straipsnis) nuo dalyvavimo trečiųjų teisme;

3) jeigu, nagrinėjant bylą, paaiškėja aplinkybė, duodanti pagrindą iškelti kuriai nors šaliai baudžiamąją bylą ir galinti turėti įtakos bylos baigčiai

4) jeigu viena iš šalių miršta, prieš išsprendžiant ginčą.

12 straipsnis. Trečiųjų teismo sprendimas priimamas balsų dauguma.

13 straipsnis. Sprendimas išdėstomas raštu, ir jame turi būti nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas bei vieta ir trečiųjų teismo sudėtis;

2) sutartis perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, kuria remdamasis, teismas veikė;

3) visų ginčo dalyvių įvardijimas;

4) ginčo dalykas;

5) motyvai, kuriais trečiųjų teismas priėjo savo išvadas;

6) trečiųjų teismo nutarimas.

14 straipsnis. Sprendimą pasirašo visi teisėjai. Kurio nors iš teisėjų atsisakymas pasirašyti ir atskira nuomonė pažymima pačiame sprendime.

15 straipsnis. Sprendimas paskelbiamas šalims teismo posėdyje. Apie tai šalys pasirašo pačiame sprendime. Jeigu šalis atsisako pasirašyti arba jeigu ji be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, sprendimas laikomas jai paskelbtu. Apie tai pirmininkas pažymi sprendime.

16 straipsnis. Baigus nagrinėti bylą, visa trečiųjų teismo bylos medžiaga perduodama saugoti to rajono (miesto) liaudies teismui, kurio veiklos rajone vyko trečiųjų teismas.

17 straipsnis. Trečiųjų teismo sprendimas, neįvykdytas geruoju, gali būti priverstinai įvykdytas, remiantis liaudies teismo duodamu vykdomuoju raštu.

18 straipsnis. Išduodamas vykdomąjį raštą, teisėjas patikrina, ar trečiųjų teismo sprendimas neprieštarauja įstatymui ir ar, jį priimant, nebuvo pažeistos šių Nuostatų numatytos taisyklės.

19 straipsnis. Dėl liaudies teisėjo atsisakymo duoti vykdomąjį raštą gali būti per dešimties dienų terminą nuo atsisakymo dienos duodamas atskirasis skundas ir protestas.

20 straipsnis. Įsiteisėjus liaudies teisėjo nutarčiai atsisakyti duoti vykdomąjį raštą, ginčas gali būti išspręstas bendra tvarka, suinteresuotos tuo šalies pareiškimu.

Priedas Nr. 2

PILIEČIŲ TURTO, Į KURĮ NEGALI BŪTI NUKREIPIAMAS IŠIEŠKOJIMAS PAGAL VYKDOMUOSIUS DOKUMENTUS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreipiamas į šių rūšių turtą bei daiktus, kurie priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims:

1. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais arba atskiros jo dalys – asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, jeigu skolininkas ir jo šeima nuolatos jame gyvena, išskyrus tuos atvejus, kada išieškoma paskola, banko duota šio namo statybai, o išieškant mokesčių ir nemokestinių įmokų nepriemokas,– gyvenamasis namas tiek miesto, tiek ir kaimo vietovėje, jeigu nepriemokininkas ir jo šeima jame nuolatos gyvena.

2. Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis,– vienintelė karvė, o nesant karvės, – vienintelė telyčia; ūkiuose, neturinčiuose nei karvės, nei telyčios,– vienintelė ožka, avis arba kiaulė; kolūkiečiams, be to,– avys, ožkos ir kiaulės pusės normos, Žemės ūkio artelės įstatų nustatytos kolūkiečių kiemui, ribose, taip pat naminiai paukščiai.

3. Pašaras gyvuliams (jeigu į gyvulius nenukreiptas išieškojimas), reikalingas, iki nuimsiant naują pašaro derlių arba iki išleisiant gyvulius į ganyklą.

4. Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, – sėkla, reikalinga eilinei sėjai.

5. Namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims:

a) drabužiai kiekvienam asmeniui: vienas vasarinis ar rudeninis paltas, vienas žieminis paltas arba skranda, vienas žieminis kostiumas (moterims dvi žieminės suknelės); vienas vasarinis kostiumas (moterims dvi vasarinės suknelės); po vieną kepurę (skrybėlę) kiekvienam sezonui, moterims – dvi vasarinės skarelės ir viena šilta skara (arba šalikas), kiti drabužiai ir kepurės (skrybėlės), neturintys didesnės vertės;

b) avalynė, baltiniai, patalynė, virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudotasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninę vertę daiktus);

c) baldai– po vieną lovą ir kėdę arba taburetę kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta ir viena skrynia šeimai;

d) visi vaikų daiktai.

6. Maisto produktai, kiek jų reikia skolininkui ir jo šeimai iki naujo derliaus, jei pagrindinis skolininko užsiėmimas yra žemės ūkis, o kitais atvejais– maisto produktai ir pinigai tokiai bendrai sumai, kokio dydžio yra mėnesinis skolininko darbo užmokestis, bet ne mažiau kaip vienas šimtas rublių.

7. Kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai apšildyti per kūrenimo sezoną.

8. Asmeninio naminės gamybos ir amato darbo įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės ir knygos, išskyrus tuos atvejus, kada teismo nuosprendžiu iš skolininko atimta teisė užsiimti atitinkama veikla arba kada šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.

9. Pajiniai įnašai kooperatinėse organizacijose, jeigu skolininkas nėra šalinamas iš kooperatyvo narių tarpo.

10. Pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.

11. Jeigu išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nukreipiamas į skolininko dalį jungtiniame kolūkiečių kiemo ar individualinio valstiečių ūkio  turte, dalies dydis nustatomas, iš to turto išskyrus:  gyvenamąjį namą, kuriame gyvena kiemo nariai,  su ūkiniais pastatais, sėklą, reikalingą eilinei sėjai,  vieną karvę, o nesant karvės, – vieną telyčią (o kolūkiečių kieme – taip pat avis, ožkas, kiaules ir naminius paukščius pusės normos, nustatytos Žemės ūkio artelės įstatų, ribose) ir pašarą, reikalingą liekantiems gyvuliams.