LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SAUGOMŲ GAMTINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1997 m. gruodžio 23 d. Nr. 1463
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1463
SAUGOMŲ GAMTINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (taip pat gamtos paminklų) apsaugos ir naudojimo tvarką, apskaitą ir kontrolę. Jie taikomi ir vietos savivaldos institucijų paskelbtiems saugomiems gamtiniams kraštovaizdžio objektams.
Saugomų kompleksinių kraštovaizdžio objektų apsaugos ir naudojimo tvarką, apskaitą ir kontrolę reglamentuoja šie nuostatai, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai ir kiti teisės aktai.
Saugomų kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos ir naudojimo tvarką, apskaitą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai ir kiti teisės aktai.
2. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai – pavieniai arba kompaktiškas grupes sudarantys gamtos elementai, kuriems dėl jų mokslinės bei pažintinės vertės yra taikomas specialus apsaugos režimas. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai gali būti valstybiniai ir savivaldybių. Valstybinius saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos apsaugos ministerija. Savivaldybių saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus skelbia savivaldos institucijos, suderinusios su Aplinkos apsaugos ministerija. Vertingiausi valstybiniai saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai skelbiami gamtos paminklais. Gamtos paminklus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų paskirtis yra:
4. Pagal gamtos elementų ypatumus saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai skirstomi taip:
4.1. saugomi geologiniai kraštovaizdžio objektai – unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir olos, tipiškos ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
4.2. saugomi hidrogeologiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai;
4.3. saugomi geomorfologiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinių dydžių ir formų kalvos, gūbriai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
4.4. saugomi hidrografiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir panašiai;
4.5. saugomi botaniniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinio amžiaus ir formų medžiai, krūmai, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių augavietės, unikalios ir nykstančios augalų bendrijos;
5. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai žymimi žemės naudojimo planuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Vietose jie žymimi Aplinkos apsaugos ministerijos ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
6. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai turi savo teritorijas, kuriose jie yra ir su kuriomis jie funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susiję. Aplink saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritoriją skiriama apsaugos zona.
7. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijų ribos ir jų apsaugos zonų ribos nustatomos skelbiant juos saugomais arba tvirtinant tvarkymo projektus.
8. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai, jų teritorijų ir apsaugos zonų žemė gali būti valstybės ar privati nuosavybė.
9. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijų bei apsaugos zonų žemė grąžinama atstatant nuosavybės teisę, parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorija gali būti privatizuojama tik nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Privatizuojamiems objektams, esantiems saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijų bei apsaugos zonų žemėje, taikomos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
SAUGOMŲ GAMTINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ APSAUGOS ZONA
10. Pagal paskirtį apsaugos zona gali būti skirstoma į pazones:
10.1. apsaugos nuo fizinio poveikio pazonė – plotai už saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijų. Tikslas – apsaugoti šiuos kraštovaizdžio objektus bei jų teritorijas nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio;
11. Jeigu apsaugos zona nepatvirtinta projektu, aplink saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritoriją nustatoma tokio pločio apsaugos nuo fizinio poveikio pazonė:
| Saugomi objektai |
Nuotolis aplinkui (metrais) |
Nuotolis matuojamas |
| Reljefo formos (kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės) |
25 |
teigiamoms reljefo formoms – nuo papėdės, neigiamoms – nuo šlaito viršutinės briaunos |
| Atodangos, skardžiai, olos, uolos |
25 |
nuo šlaito viršutinės briaunos |
| Akmenys |
5 |
nuo akmens statmenos projekcijos į žemės paviršių |
| Šaltiniai, ežerėliai, kriokliai |
25 |
nuo vandens lygio |
| Medžiai |
|
pagal lajos nuo medžio kamieno pagrindo platumą, bet ne mažiau kaip 5 |
SAUGOMŲ GAMTINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ, JŲ TERITORIJŲ IR APSAUGOS ZONŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO TVARKA
13. Ūkinę veiklą saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijose ir apsaugos zonose reglamentuoja, apsaugos bei naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai bei šie nuostatai.
14. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijos priskiriamos konservacinės paskirties žemei.
15. Saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai, jų teritorijos bei apsaugos zonos tvarkomos pagal nustatytąja tvarka parengtus ir suderintus saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų tvarkymo projektus arba jeigu jų nėra – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos išduotas sąlygas. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudmenos keičiamos tik pagal nustatytąja tvarka parengtus ir su Aplinkos apsaugos ministerija suderintus detaliojo planavimo dokumentus.
16. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama:
17. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijoje ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonėje draudžiama:
17.4. statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius įtvarus, tiesinti ir gilinti šaltinių ir upių vagas;
17.6. statyti statinius, nesusijusius su saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų eksponavimu ar tvarkymu;
SAUGOMŲ GAMTINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ APSKAITA
19. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų registras – sudėtinė saugomų teritorijų registro dalis. Jį tvarko Aplinkos apsaugos ministerija.
20. Svarbiausieji duomenys apie saugomą gamtinį kraštovaizdžio objektą įrašomi jo pase, kuriame nurodoma pavadinimas, rūšis, nustatytas apsaugos režimas, vieta, jo užimama teritorija, apsaugos zonos užimama teritorija, vietovės schema, saugomo gamtinio kraštovaizdžio objekto aprašymas ir fotonuotrauka.
21. Aplinkos apsaugos ministerija, jai pavaldūs departamentai, tarnybos ir agentūros, nustatę saugomo gamtinio kraštovaizdžio objekto sunykimo ar sunaikinimo faktą, taip pat objektams praradus požymius, apibrėžiančius jų vertę, surašo aktą. Sprendimą dėl saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų išbraukimo iš registro priima Aplinkos apsaugos ministerija.
FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
22. Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos ministerija.
23. Žemės savininkai ir naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų.
24. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudoti žemės sklypą, kuriame yra saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų teritorijos ar šių objektų apsaugos zonos, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.