LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2004 M. RUGPJŪČIO 16 D. ĮSAKYMO Nr. 3-433 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 3-487

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 129-4643) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO IR ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJŲ GILINIMO PROJEKTAVIMO, GILINIMO, DUGNO VALYMO IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymu (Žin., 2006, Nr. 132-4987),

t v i r t i n u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisykles (pridedama).“

 

 

Susisiekimo ministras                                                      Rimantas Sinkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3-433

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2013 m. vasario 18 d.

įsakymo Nr. 3-487

redakcija)

 

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO IR ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJŲ GILINIMO  PROJEKTAVIMO, GILINIMO, DUGNO  VALYMO IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros tvarką ir yra privalomos valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau – Uosto direkcija), valstybės įmonei Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijai, kurios funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo  (Žin., 2006, Nr. 132-4987) 27 straipsnio 2 punktu vykdo Uosto direkcija, ir šių uostų naudotojams ir asmenims, vykdantiems šių uostų akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo darbus ir atliekantiems techninę priežiūrą.

2. Uosto akvatoriją sudaro vandens plotas, kuriame yra uosto laivybos kanalas, krantinių akvatorijos, laivų stovėjimo vietos akvatorijos, laivams manevruoti skirtos akvatorijos, plūdrieji įrenginiai ir išoriniai reidai. Uosto akvatorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto akvatorijos eksploatavimo tvarką, laivų plaukiojimo, prasilenkimo su dugno gilintuvais reikalavimus ir povandeninių darbų atlikimo tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės ir Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, tvirtinamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais.

3. Uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų eigą tikrina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), kuriam Uosto direkcija kiekvieną ketvirtį pateikia informaciją apie iškasto ir negramzdinto grunto kiekį, vietą, laiką ir užterštumą.

4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Krantinės akvatorija – uosto akvatorijos dalis, skirta laivams stovėti prie krantinės.

Projektinis krantinės akvatorijos gylis ir plotis – krantinės techniniame pase nurodytas jos akvatorijos gylis ir plotis, užtikrinantis galimybę plaukti ir stovėti uosto kapitono įsakymu nustatytos grimzlės ir pločio laivams.

Projektinis uosto laivybos kanalo gylis ir plotis – techniniame projekte nustatytas uosto laivybos kanalo gylis ir plotis, užtikrinantis galimybę plaukti ir stovėti uosto kapitono įsakymu nustatytos grimzlės ir pločio laivams.

Uosto akvatorijos dugno kasimo įranga – uosto akvatorijos gilinimo ar dugno valymo laivas arba įrenginys.

Uosto laivybos kanalas – uosto akvatorijos dalis, skirta plaukioti laivams, kurių grimzlė neviršija uosto kapitono įsakyme nustatytos didžiausiosios laivų grimzlės.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000,  Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) ir Aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 2002, Nr. 27-976; 2011, Nr. 43-2050).

 

II. PASIRENGIMO VYKDYTI UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO DARBUS TVARKA

 

5. Planuodama uosto akvatorijos gilinimo darbus (toliau – gilinimo darbai), Uosto direkcija:

5.1. atlieka uosto akvatorijos gylių batimetrinius matavimus (toliau – gylių batimetriniai matavimai);

5.2. pagal atliktus gylių batimetrinius matavimus parengia techninę užduotį uosto akvatorijos gilinimo darbų projektui parengti (šią techninę užduotį Uosto direkcijos užsakymu gali parengti atestuota įmonė);

5.3. teisės aktų nustatyta tvarka parenka uosto akvatorijos gilinimo darbų projekto rangovą ir pateikia jam techninę užduotį uosto akvatorijos gilinimo darbų projektui parengti.

6. Parinktas rangovas teisės aktų nustatyta tvarka parengia uosto akvatorijos gilinimo darbų projektą (1 priedas), jį suderina teisės aktų nustatyta tvarka ir pateikia Uosto direkcijai.

7. Parengtas uosto akvatorijos gilinimo darbų projektas suderinamas su uosto kapitonu ir po ekspertizės tvirtinamas Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu.

8. Patvirtinus uosto akvatorijos gilinimo darbų projektą, Uosto direkcija:

8.1. gauna iš Aplinkos apsaugos departamento leidimą vykdyti uosto akvatorijos gilinimo darbus;

8.2. teisės aktų nustatyta tvarka parenka rangovą uosto akvatorijos gilinimo darbams atlikti;

8.3. atlieka gylių batimetrinius matavimus, pagal kuriuos parengia darbų barų gilinimo technines užduotis (šias technines užduotis Uosto direkcijos užsakymu gali parengti atestuotos įmonės);

8.4. ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo gylių batimetrinių matavimų atlikimo dienos pateikia parinktam rangovui darbų barų gilinimo technines užduotis.

 

III. UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO DARBŲ ATLIKIMO TVARKA

 

9. Prireikus prieš gilinimo darbų pradžią Uosto direkcija organizuoja uosto akvatorijos dugno valymo darbus.

10. Uosto akvatorijos dugno kasimo įrangą parenka rangovas pagal darbų barų gilinimo techninių užduočių sąlygas: kasimo paskirtį, grunto tipą ir kiekį, kasimo gylį, grunto vežimo į šalinimo vietą atstumą ir darbų vykdymo terminus.

11. Anksčiau negilinta uosto akvatorijos dalis turi būti patikrinta dėl galimų sprogmenų. Apie sprogmenų pavojų sprendžiama pagal atsakingų institucijų pateiktas pažymas arba atlikus magnetometrinius matavimus.

12. Krantinės akvatoriją leidžiama gilinti iki krantinės techniniame pase nustatyto gylio.

13. Kasamo grunto kiekis skaičiuojamas pagal Uosto direkcijos atliktus uosto akvatorijos vidutinių gylių batimetrinius matavimus.

14. Gylio ir pločio perviršis apibrėžiamas kaip leidžiamas uosto akvatorijos gylio ir pločio matmenų viršijimas, lygus dvigubai uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos tikslumo paklaidai. Šios paklaidos dydis priklauso nuo uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos ir nuo kasamo grunto charakteristikos (1 lentelė).

 

1 lentelė. Uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos paklaida, cm

 

Uosto akvatorijos dugno kasimo įranga

Smėlis

Dumblas

Priesmėlis

Moreninis priemolis

DELTAv

DELTAh

DELTAv

DELTAh

DELTAv

DELTAh

DELTAv

DELTAh

Daugiakaušė žemkasė, kai kaušų talpa, l

 

 

 

 

 

 

 

 

50–200

30

100

15

75

15

75

10

50

200–500

50

150

25

125

25

125

15

75

500–800

60

200

30

150

30

150

20

100

Žemsiurbė, kai vamzdžio skersmuo, m

 

 

 

 

 

 

 

 

0,75–1,50

40

200

30

150

25

100

15

75

1,50–2,50

50

250

40

200

40

150

20

100

2,50–3,50

60

300

50

250

50

200

30

150

Greiferis, kai kaušo talpa, m3

 

 

 

 

 

 

 

 

0,5–2

50

100

–

–

30

50

10

50

2–4

75

200

–

–

75

150

15

75

4–7

100

300

–

–

100

250

20

100

Ekskavatorius, kai kaušo talpa, m3

 

 

 

 

 

 

 

 

1,8–4,5

25

100

15

75

15

70

10

50

4,5–7,5

35

125

25

100

25

85

20

75

7,5–12,0

50

150

35

125

30

100

25

100

Pastaba. DELTAv  – uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos vertikali teigiama arba neigiama kasimo paklaida, DELTAh – uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos horizontali teigiama arba neigiama kasimo paklaida.

 

15. Viršytas leistinas gylio perviršis į gilinimo darbų apimtį neįskaitomas.

16. Jeigu gilinimo darbų projekte yra numatyta leisti gilinti žemiau nustatytos projektinės linijos, neleidžiamos jokios neiškasos virš projektinio gylio ir jos turi būti šalinamos kasant pakartotinai, o jeigu gilinimo darbų projekte nėra numatyta leisti gilinti žemiau nustatytos projektinės linijos, leidžiamos neiškasos iki 10 cm (palyginti su projektiniu gyliu) ir jų nereikia šalinti kasant pakartotinai.

17. Prireikus gilinti, valyti ar traluoti uosto akvatoriją inžinerinių tinklų (elektros ir ryšių kabelių, vamzdynų) ir kitų objektų apsaugos zonose, šių objektų savininkus (naudotojus) Uosto direkcija raštu informuoja apie numatomus atlikti gilinimo darbus ir prašo jų raštu suderinti minėtų darbų atlikimą. Gilinimo darbai, susiję su povandeninių inžinerinių konstrukcijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai raštu leidus ir raštu suderinus su uosto kapitonu, taip pat su uosto žemės naudotojo, prie kurio naudojamų krantinių atliekami gilinimo darbai, administracija.

18. Rangovas, užbaigęs vykdyti gilinimo darbus ir atlikęs uosto akvatorijos gylių matavimus, raštu apie tai informuoja Uosto direkciją ir pateikia atliktus gilinimo darbus patvirtinantį gylių batimetrinių matavimų planą.

19. Ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie gilinimo darbų užbaigimą, Uosto direkcija atlieka gylių batimetrinius matavimus, vykdant tralavimą standžiu hidrografiniu tralu arba kalibruotu daugiaspinduliniu echolotu. Pagal Uosto direkcijos atliktų gylių batimetrinių matavimų rezultatus nustatoma atliktų gilinimo darbų apimtis.

20. Gilinimo darbų apimtis (m3) apskaičiuojama vertinant iškasto grunto apimtį ir leistiną gilinimo darbų perviršį pagal uosto akvatorijos gylį ir plotį:

 

Vbendra=Vproj+Vperv,

čia:

Vbendra – bendra iškasto grunto apimtis, m3;

Vproj – gilinimo darbų apimtis iki uosto akvatorijos projektinių matmenų, m3;

Vperv – leistino perviršio gilinimo darbų apimtis, m3.

21. Uosto akvatorijos gilinimo darbų apimtį užsakovas skaičiuoja pagal skaitmeninės vietovės modelio metodą (angl. Digital Terrain Model).

22. Rangovo atliktiems gilinimo darbams priimti Uosto direkcijos generalinio direktorius įsakymu sudaroma komisija ir atlikti darbai priimami pasirašant priėmimo–perdavimo aktą.

 

IV. UOSTO AKVATORIJOS DUGNO VALYMO DARBŲ ATLIKIMO TVARKA

 

23. Uosto akvatorijos dugno valymo darbų (toliau – dugno valymo darbai) tikslas yra atkurti projektinį uosto laivybos kanalo ir krantinės akvatorijos gylį ir plotį, pašalinti susikaupusį sąnašų sluoksnį.

24. Dugno valymo darbams poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos, jeigu dugno valymo darbų metu nekeičiamas projektinis uosto laivybos kanalo ar krantinės akvatorijos gylis ir plotis.

25. Organizuodama dugno valymo darbus, Uosto direkcija:

25.1. atlieka gylių batimetrinius matavimus ir batimetrinių matavimų plane nurodo valomos akvatorijos projektinį gylį ir plotį, planuojamo iškasti grunto kiekį;

25.2. parengia uosto akvatorijos dugno valymo užduotį, kurioje nurodoma:

25.2.1. uosto akvatorijos dugno valymo vieta, dugno valymo darbų pradžios ir pabaigos data;

25.2.2. iškasto grunto tvarkymo būdas;

25.2.3. dugno nuosėdų užterštumas;

25.3. gauna iš Aplinkos apsaugos departamento leidimą dugno valymo darbams atlikti.

26. Valant nešmenų sankaupas krantinių akvatorijose, 25 m pločio dugno juostoje leidžiamas projektinio gylio perviršis turi būti ne didesnis, nei nurodyta gilinimo projekte.

27. Uosto direkcija teisės aktų nustatyta tvarka parenka dugno valymo darbų rangovą ir per 14 kalendorinių dienų nuo gylių batimetrinių matavimų atlikimo dienos įteikia jam dugno valymo užduotį.

28. Valomo grunto kiekis skaičiuojamas pagal atliktų uosto akvatorijos vidutinių gylių batimetrinių matavimų duomenis.

29. Rangovas, užbaigęs dugno valymo darbus ir atlikęs gylių batimetrinius matavimus, raštu apie tai informuoja Uosto direkciją ir pateikia atliktus dugno valymo darbus patvirtinantį gylių batimetrinių matavimų planą.

30. Uosto direkcija ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie valymo darbų pabaigą atlieka valomos uosto akvatorijos gylių batimetrinius matavimus ir pagal jų rezultatus nustato atliktų valymo darbų apimtį.

31. Dugno valymo darbų apimtis (m3) apskaičiuojama vertinant iškasto grunto apimtį ir leistiną dugno valymo darbų perviršį pagal uosto akvatorijos gylį ir plotį pagal  Taisyklių 20 ir 21 punktuose nurodytus skaičiavimo metodus.

32. Uosto akvatorijoje skubos tvarka įvykdžius dugno valymo darbus arba jeigu nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti dugno valymo darbų kiekių, leidžiama dugno valymo darbus priimti pagal gruntovežių reisų skaičių ir jų triumų talpą, taikant išvežto grunto tūriui nustatyti patvirtintą metodiką arba pagal grunto sąvartos tūrį pagal patvirtintą metodiką.

33. Uosto akvatorijos dugne esančias technologines šiukšles, trukdančias laivams saugiai plaukioti, šalina Uosto direkcijos tarnybos, išskyrus 30 m nuo krantinės ribos pločio akvatoriją, kurią prižiūri uosto žemės naudotojas.

34. Rangovo atliktiems dugno valymo darbams priimti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma komisija ir atlikti darbai priimami pasirašant priėmimo–perdavimo aktą.

 

V. UOSTO LAIVYBOS KANALO IR KRANTINĖS AKVATORIJOS GILINIMO PARAMETRAI

 

35. Laivybos atsarga (klirensas) DELTAHn  susideda iš šių dedamųjų (2 priedas):

 

DELTAHn =DELTATY+DELTATV+DELTATQ+DELTAHm,

 

 

čia:

DELTATPSI  – lavo grimzlės padidėjimas dėl bangavimo poveikio (atsarga dėl bangavimo pagal 2 lentelę);

DELTATV  – laivo grimzlės padidėjimas dėl laivo eigos. Laivo eigos atsargą būtina vertinti dėl galimybės padidinti laivo greitį staiga pakitus hidrometeorologinėms sąlygoms. Dideliems laivams ši atsarga sudaro 0,5 m;

DELTATTHETA  – laivo grimzlės padidėjimas dėl laivo skersinių svyravimų (pasvirimo) 0,5 m;

DELTAHm  – gylio matavimo paklaida skaičiavimuose nustatoma vadovaujantis IHO standartu S-44;

DELTATn  – navigacinė laivybos gylio atsarga lygi iki 0,05 projektinio gylio HP.

2 lentelė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gylio atsarga DELTATPSI (m) dėl bangavimo ir dugno valymo dažnis (kartai per metus)

 

Uosto akvatorijos dalys

Piketai

Dugno valymo dažnis

(kartai per metus)

Atsargos DELTATPSI (m)

dydis, kai vėjo greitis 20 m/s

nuo

iki

Jūros įplaukos kanalas

-17

0

1

1,5–1,8

Šiaurinė įplaukos kanalo dalis

0

19

2

0,7–0,9

Laivų apsisukimo akvatorija

19

26

2

0,5

Uosto laivybos kanalas

26

46

1

0,5

Akvatorija prie krantinių Nr. 66–72

46

53

2

0,5

Akvatorija prie krantinių Nr. 82-106

71

83

2

0,5

Malkų įlanka

83a

109a

1

0,3

Kitos vietos

–

–

1

0,5

 

36. Konkrečiu atveju nustatoma laivo laivybos atsarga (klirensas) DELTAHn, pagal projektinį gylį Hp, laukiamą minimalų vandens lygį DELTAHV.L., maksimalią laivo grimzlę Tmax, dugno nešmenų sluoksnio storį DELTAHs, turi būti ne mažesnė kaip:

 

DELTAHn >= Hp  – DELTAHV.L. – Tmax –  DELTAHs.

 

37. Dugno nešmenų sankaupų sluoksnio storis DELTAHs  nustatomas:

0,5 m – jeigu po paskutinio valymo praėjo 6 mėn;

0,3 m – jeigu po paskutinio valymo praėjo 3 mėn.

Ypatingais atvejais (po audrų ir potvynių), nespėjus išvalyti nešmenų sankaupų, nustatomas faktinis sluoksnio storis.

38. Minimalus vandens lygis DELTAHV.L nustatomas įvertinus vandens lygio pasikartojimo tikimybę pagal 3 lentelę.

 

3 lentelė. Vandens lygio kaitos charakteristika (pagal Klaipėdos vandens matavimo stoties duomenis)

Tikimybė, %

1

2

10

50

90

95

98

99

Maksimalus lygis, cm

180

143

124

85

–

–

–

–

Minimalus lygis, cm

–

–

–

-68

-83

-89

-97

-103

 

39. Laivų stovėjimo uosto akvatorijos vietose gylis turi būti ne mažesnis kaip:

 

Ha >= 1,2 Tmax + 0,3 hb ,

 

čia:

hb  – maksimalus bangos aukštis laivo inkaravimo vietoje;

Tmax – maksimali grimzlė.

 

 

40. Krantinių akvatorijos gylis turi būti ne mažesnis kaip:

 

Hk >= Tmax + 0,5 (m).

 

41. Uosto laivybos kanalo plotis, uosto laivybos kanalo ašis ir jos posūkio spindulys nustatomi uosto laivybos kanalo gilinimo projektuose:

41.1. uosto laivybos kanalo plotis pagal PIANC (Nuolatinė tarptautinė navigacijos asociacijos konferencija) rekomenduojamas nuo 3,5 iki 5,5 skaičiuotino laivo pločio;

41.2. laivų apsisukimo akvatorijos dydis nustatomas pagal jame telpančio apskritimo skersmenį nuo 1,3 iki 2,0 skaičiuotino laivo ilgio.

 

VI. HIDROGRAFIJOS DARBŲ ATLIKIMO TVARKA

 

42. Gylių  batimetrinius matavimus planine tvarka atlieka Uosto direkcija:

42.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje kartą per mėnesį uosto įplaukos kanale nuo PK(-17) iki PK0 ir kartą per ketvirtį likusioje akvatorijos dalyje;

42.2. Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje A ir B baruose kartą per mėnesį navigacijos laikotarpiu ir likusioje akvatorijos dalyje po vieną kartą pavasarį, vasarą ir rudenį.

43. Gylių batimetrinių matavimų atlikimo eiliškumas:

43.1. sudaromas gylių batimetrinių matavimų vykdymo eigos planas;

43.2. vykdomi vandens lygio matavimai;

43.3. gylių batimetrinių matavimo prietaisų patikra ir kalibravimas pagal įrangos gamintojo rekomendacijas, programinės įrangos paruošimas;

43.4. vykdomi gylių batimetriniai matavimai pagal įrangos gamintojo naudojimo instrukcijas;

43.5. apdoroti gylių batimetrinių matavimų rezultatai pateikiami uosto kapitonui ir paraiškų pateikėjams Uosto direkcijos nustatyta tvarka.

44. Vienspinduliniu echolotu gyliai matuojami statmenais kanalo ašiai kursais. Matavimų kokybės kontrolei matuojamos ne mažiau kaip 3 kontrolinės linijos, kurių kursai eina išilgai kanalo. Atstumai tarp kursų linijų turi būti ne didesni kaip 0,25 B (B – kanalo plotis). Pagrindinių ir kontrolinių kursų sankirtose 85 % atvejų gylių diapazone 0–20 m turi skirtis ne daugiau kaip 5 % gylio, kitais 15 % atvejų – ne daugiau kaip 15 % gylio.

45. Daugiaspinduliniais echolotais gyliai matuojami kursais išilgai kanalo. Šiuo atveju dugno matavimo duomenys turi apimti visą matuojamą uosto akvatoriją.

46. Gylių batimetrinių matavimų detalumas turi būti toks, kad dugno matavimo duomenys apimtų visą uosto akvatoriją, o pagal duomenis būtų galima nustatyti dugno reljefo ypatumus, kanalų šlaitus ir t. t.

47. Gylių batimetriniai matavimai po gilinimo darbų turi būti atlikti naudojant tą pačią gylių matavimo įrangą, kuri buvo naudota gylių batimetriniams matavimams gilinimo techninei užduočiai sudaryti.

48. Visi kokybiški vienspinduliniu echolotu išmatuoti gylių duomenys po apdorojimo naudojami gylių batimetrinių matavimų planams sudaryti ir iškasto grunto kiekiui skaičiuoti. Gylių batimetrinių matavimų planuose laivybai nurodomi minimalūs gyliai. Grunto kiekis skaičiuojama specialiomis programomis, naudojant vidutinių gylių dugno skaitmeninio modelio duomenis.

49. Iš daugiaspindulinio echoloto kokybiškų gylių duomenų sudaromas skaitmeninis dugno modelis, kurio gardelės žingsnis 0,5 m x 0,5 m. Gardelės ląstelėse turi būti ne mažiau kaip 5 gylio taškai, skaičiuojami specialia programa pagal vidutinius skaitmeninio modelio gylių duomenis.

50. Gylių batimetrinių matavimų planuose pateikiama ši informacija:

50.1. matavimo sistemos įrangos pavadinimai ir modeliai;

50.2. matavimų objekto pavadinimas;

50.3. matavimų vykdymo pradžios ir pabaigos laikas, data;

50.4. vandens lygio matavimų duomenys ir nuoroda, kad vandens lygis atitinka Baltijos aukščių sistemą „0“;

50.5. registravimo numeris ir plano spausdinimo data;

50.6. darbų vykdytojo, tikrinančio asmens ir padalinio vadovo pavardės ir jų parašai.

51. Gylių batimetrinių matavimų planuose gylis nurodomas 0,1 m tikslumu. Gylio taško vietą plane žymi taškas, skiriantis skaičiaus sveikąją dalį nuo dešimtainės dalies.

52. Matuojant gylius vienspinduliniu arba daugiaspinduliniu echolotu, vadovaujamasi IHO standartu S-44 arba adaptuota šio standarto nacionaline redakcija.

53. Jei vandens lygis į gylių batimetrinių matavimų duomenis įvedamas rankiniu būdu,  t. y. gylių batimetrinių matavimų metu nenaudojamos realaus laiko vandens lygio registravimo sistemos, tai vandens lygis fiksuojamas prieš darbų pradžią, kas valandą darbų metu ir pabaigus darbus.

54. Gylių batimetrinių matavimų rankiniu lotu detalumas nurodytas 4 lentelėje. Rankinio loto svorio slėgis į gruntą turi būti 50 g/cm2.

 

4 lentelė. Gylių batimetrinių matavimų rankiniu lotu detalumas

Objektas

Matavimų pobūdis

 

Gilinimo ir valymo darbų

Kontroliniai matavimai

 

maksimalus atstumas tarp profilių,

m

maksimalus atstumas tarp profilio taškų,

m

maksimalus atstumas tarp profilių,

m

maksimalus atstumas tarp profilio taškų, m

 

Uosto laivakelis ir laivų stovėjimo reidai

50

10

100

10

Krantinės akvatorijos:

 

 

 

 

– ruože iki 5 m

nuo krantinės

10

1,0

20

5

– ruože nuo 5 m iki

25 m nuo  krantinės

10

5,0

20

10

 

 

55. Visi gylių batimetrinių matavimų rezultatai pateikiami pagal Baltijos aukščių sistemą „0“ arba pagal kitos aukščių sistemos, kuri gali būti taikoma Lietuvos Respublikoje, reikalavimus.

56. Uosto akvatorijos matavimo taškų koordinatės pateikiamos WGS-84 ir / arba UTM–34 sistemoje. Taškų koordinatės nustatomos naudojant geodezinius prietaisus arba globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) prietaisus kartu su tikslumo padidinimo sistemomis (DGPS, RTK GPS ir analogiškos).

57. Uosto akvatorijoje matuojant gylius vandens lygis fiksuojamas Aplinkos apsaugos agentūros nuolatiniame vandens lygių matavimo poste ir Uosto direkcijos laikinuose vandens lygių matavimo postuose.

58. Laikinų vandens matavimo postų duomenys naudojami uosto akvatorijos gylio pataisoms, kai skirtumas tarp vandens lygių rodmenų nuolatiniame ir laikiname poste didesnis kaip 0,05 m.

 

VII. UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYMO TVARKA

 

59. Uostų akvatorijų naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerijos įgaliota Lietuvos saugios laivybos administracija.

60. Uosto direkcija atsako už uostų akvatorijų techninę būklę.

61. Užtikrindama uosto akvatorijos techninę būklę Uosto direkcija:

61.1. palaiko .1projektinius uosto akvatorijos techninius parametrus, vykdydama dugno valymo darbus;

61.2. vykdo atliekamų uostų akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų techninę priežiūrą;

61.3. kaupia informaciją apie uosto akvatorijos būklę (gylių batimetrinių matavimų planai, iškasto grunto kiekiai ir jo užterštumas);

61.4. vykdo aplinkos apsaugos reikalavimų, techniškai eksploatuojant uosto akvatoriją, kontrolę;

61.5. atlieka dugno būklės apžiūras: periodines (bendros arba dalinės), neeilines (po stichinių nelaimių), inspekcines (specialios) ir nuolatinius stebėjimus pagal Aplinkos apsaugos departamento patvirtintą aplinkos stebėsenos programą.

62. Paraišką dėl uosto akvatorijos dugno valymo, akmenų arba navigacijos kliūčių šalinimo uosto kapitonas pateikia Uosto direkcijos generaliniam direktoriui.

63. Uosto akvatorijos gylius gali matuoti:

63.1. Uosto direkcija;

63.2. teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas rangovas, gavęs uosto kapitono leidimą.

64. Uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų techninės priežiūros dokumentus sudaro: uosto akvatorijos techninis pasas, gilinimo ir dugno valymo užduočių registracijos žurnalas, vykdytojams perduotų dokumentų žurnalas, periodinių ir po gilinimo ar dugno valymo darbų gylių batimetrinių matavimų duomenys. Uosto akvatorijos techninį pasą, gilinimo ir dugno valymo užduočių registracijos žurnalą pildo uosto akvatorijos techninis prižiūrėtojas (techninės priežiūros vadovas), paskirtas Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu.

65. Uosto akvatorijos techniniame pase privaloma nurodyti uosto akvatorijos dalių svarbiausias charakteristikas, jų pokyčius po gilinimo ir dugno valymo nurodant gylių batimetrinių matavimų registracijos numerį ir datą.

66. Su uosto akvatorijos technine priežiūra susiję dokumentai (tarnybiniai pranešimai, paraiškos, aktai) registruojami Uosto direkcijos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (nurodant jų registracijos numerį ir datą, techninės priežiūros darbų tikslingumą ir vykdytojus).

67. Uosto direkcijoje apie įvykdytus uosto akvatorijos gilinimo, dugno valymo ir gruntų gramzdinimo darbus kaupiami šie duomenys:

67.1. gilinimo darbų projektai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai;

67.2. darbų barų gilinimo techninės užduotys ir dugno valymo darbų techninės užduotys;

67.3. iškasto ir nugramzdinto grunto kiekiai, jų užterštumas, grunto gramzdinimo žurnalai;

67.4. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, gylių batimetrinių matavimų duomenys.

68. Vykdydama uosto akvatorijos gilinimo darbų techninę priežiūrą, Uosto direkcija atlieka:

68.1. gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūrą;

68.2. gilinimo ir dugno valymo techninę priežiūrą.

69. Taisyklių 68 punkte numatytoms funkcijoms atlikti Uosto direkcija:

69.1. skiria gilinimo darbų projekto autorių arba atestuotą gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūros vadovą;

69.2. sudaro sutartį su atestuotu techninės priežiūros vadovu.

70. Techninės priežiūros vadovas privalo tikrinti:

70.1. techninės priežiūros dokumentus;

70.2. gilinimo darbų projekto sprendinių ir dugno valymo užduoties reikalavimų įvykdymą;

70.3. atliktų darbų kiekių apskaičiavimo teisingumą;

70.4. gilinimo darbų projekte nurodytas kasamo grunto charakteristikas.

71. Gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo:

71.1. tikrinti gilinimo darbų projekto sprendinių įgyvendinimo teisingumą;

71.2. pašalinti pastebėtas gilinimo darbų projekto sprendinių klaidas ir informuoti Uosto direkciją apie pastebėtus pažeidimus;

71.3. dalyvauti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudarytų užbaigtų gilinimo ir dugno valymo darbų priėmimo komisijų darbe.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

72. Asmenys už Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

73. Ginčai dėl Taisyklių reguliuojamų santykių sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų ir laivybos kanalų projektavimo, gilinimo, valymo ir techninės priežiūros taisyklių

1 priedas

 

UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO PROJEKTAS

 

Statinio projekto pavadinimas:

Statinio kategorija: Ypatingas statinys

Statinio paskirtis: Laivybos kanalas, krantinės akvatorija, laivų manevravimo arba stovėjimo akvatorija

Statybos rūšis: žemės (gilinimo) darbai

Tvirtinami šie statinio bendrieji rodikliai

Gamybos (kitos veiklos) rodikliai

 

Rodikliai

Projektinis akvatorijos gylis, m

Gilinamos akvatorijos plotas, m²

Gilinimo darbų apimtis, m³

Aplinkos apsauga ir kraštotvarka (pagrindinių sprendimų esmė)

Pagilinta akvatorija poveikio aplinkai nedaro, gilinant taikomi apribojimai.

Pagrindiniai statybos produktai

 

Kiti rodikliai (įvertinus statinio specifiką)

 

 

 

SĄMATA

KAINA

(tūkst. Lt, įskaitant PVM)

1. STATYBOS TERITORIJOS PARUOŠIMAS

Sklypas

 

Kompensacijos

 

Statinių perkėlimas, nugriovimas, atstatymas

 

2. STATINIO STATYBA

Statybos ir montavimo darbai

 

3. STATINIO PROJEKTAVIMAS IR INŽINERINĖS PASLAUGOS

Statinio projektavimas

 

Ekspertizė

 

Statinio projekto vykdymo priežiūra

 

Statinio statybos techninė priežiūra

 

Kitos paslaugos

 

4. KITI DARBAI

Bandomosios produkcijos gamyba

 

Techninio personalo mokymas

 

Kiti nenumatyti darbai

 

5. REZERVAS

 

Iš viso (1–5)

 

 

Statinio projekto vadovas

(kval. atestato Nr.. ......................, galioja iki ..............................)

 

SUDERINTA

 

Uosto kapitonas

 

_________________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų ir laivybos kanalų projektavimo, gilinimo, valymo ir techninės priežiūros taisyklių

2 priedas

 

LAIVYBOS KANALO GYLIO NUSTATYMO SCHEMA

 

 

(pav.)

_________________