LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL Aviacijos PRIEMONIŲ panaudojimo PRIEŠ spyglius ir lapus graužiančiUS KENKĖJUS instrukcijOS PATVIRTINIMO
2011 m. lapkričio 22 d. Nr. 100-11-V
Kaunas
Vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4075), 7.18 ir 12.4 punktais,
tvirtinu Aviacijos priemonių panaudojimo prieš spyglius ir lapus graužiančius kenkėjus instrukciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus
2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 100-11-V
Aviacijos priemonių panaudojimo prieš spyglius ir lapus graužiančius kenkėjus instrukcija
Bendrosios nuostatos
1. Instrukcija skirta miško valdytojams ir naudotojams miško purškimo augalų apsaugos produktais aviacijos priemonėmis planavimui, organizavimui ir vykdymui.
2. Aviacijos priemonių pagalba purškiant miško apsaugos priemones nuo spyglius ir lapus graužiančių vabzdžių turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių saugius gamybinius skrydžius, atliekant specialius darbus (miškų purškimo), reikalavimų.
3. Miško apsauga nuo spyglius ir lapus graužiančių kenkėjų masinio išplitimo židiniuose, panaudojant aviacijos priemones, pasižymi dideliu efektyvumu, leidžia nupurkšti didelius židinių plotus per labai trumpą laiką, maksimaliai mechanizuoti procesus ir taupyti medžiagas bei darbo sąnaudas.
4. Siekiant sumažinti miško kenkėjų skaičių iki lygio, kai jie nebegali daryti juntamos ūkinės žalos, aviacijos priemonėmis purškiami cheminiai insekticidai, hormoniniai, bakteriniai ir virusiniai preparatai.
5. Aviacijos priemonių panaudojimas prieš spyglius ir lapus graužiančius kenkėjus neturi daryti žalos žmogui, naudingiems organizmams ir supančiai aplinkai, jei laikomasi darbų atlikimo technologijos ir augalų apsaugos produktų naudojimo normų bei darbų saugos reikalavimų.
Išankstiniai veiksmai
7. Miško aviapurškimus vykdyti gali siūlyti Valstybinė miškų tarnyba bei miškų savininkai ir naudotojai. Pasiūlyme vykdyti aviapurškimus turi būti nurodyta:
7.3. kenkėjų populiacijos būklė (lyčių indeksas, procentas diapauzėje bei sergančių ir parazituotų atstovų, patelių ir patinų lėliukių masė ir (ar) kiti populiacijos rodikliai),
7.4. prognozuojamas medyno pakenkimo lygis pagal spyglius, lapus graužiančių vabzdžių skaitlingumo ir populiacijos būklės apskaitos ir stebėsenos duomenis,
7.5. ekonominė, ekologinė ar socialinė žala, kuri galima nevykdant šios medynų apsaugos priemonės ir (ar) esamos ar prognozuojamos žalos dydžio palyginimas su išlaidomis medynų apsaugai,
7.8. aprašoma židinio kilimo istorija, pateikiami trumpi žinomi duomenys apie ankstesnius kenkėjų židinius toje vietoje,
7.9. rajono gamtinių ypatybių charakteristika, nurodant vietos reljefą, židinių plotų konfigūraciją ir panašiai,
8. Draudžiama vykdyti miško plotų aviapurškimą žmonių poilsio zonose, vandens apsauginėse zonose, valstybinių draustinių teritorijose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose, pažeidžiant jų miško sanitarinės apsaugos reglamentų reikalavimus, taip pat medynuose arčiau kaip 100 m nuo žmonių gyvenamųjų vietų.
9. Turi būti laikomasi teisės aktuose ir augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų apsauginių zonų reikalavimų šalia vandens telkinių, vandenviečių, ganyklų, kitų žemės ūkio naudmenų, bitynų ir kitų objektų.
10. Aviacijos priemonių panaudojimo reglamentą kiekvienu konkrečiu atveju nustato (3 mėnesių laikotarpiu nuo pasiūlymo gavimo) ir jo laikymąsi kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba. Reglamente nurodoma:
10.7. pridedami purkšti numatytų medynų schematinis žemėlapis 1:25000, 1:10000 (kai židinys iki 2000 ha) ar kitu masteliu; žemėlapyje-schemoje turi būti pažymėtos signalinės linijos, vandens telkiniai, gyvenamosios vietovės, keliai, elektros linijos, gali būti nurodyta skridimo kryptis darbiniuose plotuose ir kiti duomenys.
11. Sprendimas Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka (darbų apimtys, teritorijos ir laikas) derinamas su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais, jei reikia atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
12. Tarp miško savininko ar naudotojo ir aviapurškimo darbų paslaugas teikiančios įstaigos turi būti sudaroma sutartis, užtikrinanti darbų atlikimo reglamente nustatytas sąlygas. Sutartyje taip pat nurodoma:
12.2. šalių atsakomybė už aerodromo naudojimo tvarką ir kilimo aikštelės bei įrangos eksploatacijos sąlygų palaikymą,
12.3. normalių gyvenimo-buitinių sąlygų sudarymas, poilsio ir maitinimo užtikrinimas orlaivių ekipažams ir techniniam personalui,
12.5. augalų apsaugos produktų, aviacinių degalų ir tepalų pirkimo, atgabenimo ir tinkamo laikymo sąlygų užtikrinimas,
12.8. gyventojų, visuomenės, žemės ūkio objektų ir kitų organizacijų, patenkančių į purškimo zoną ar su ja besiribojančių, informavimas apie miškų purškimo tikslus, jų atlikimo laiką ir saugos būdus,
13. Kenkėjų skaitlingumas ir populiacijos būklė pakartotinai įvertinama prieš planuojamų aviapurškimo darbų pradžią. Tyrimų duomenys pateikiami žemėlapyje-schemoje, palyginami su pirminiais projektiniais duomenimis ir, esant esminiams pokyčiams, sprendžiama dėl būtinybės keisti darbų reglamentą.
14. Prieš aviapurškimo darbų pradžią sudaromas operatyvinis miško sanitarinės apsaugos darbų vykdymo planas, kuriame, atsižvelgiant į pakeitimus darbų reglamente, numatomos visos atliekamos priemonės nuo darbų pradžios iki pabaigos, patikslinama materialinių vertybių ir darbo sąnaudų sąmata pagal visų darbų rūšis, aptarnaujančio personalo ir transporto poreikis, numatomos ryšio priemonės, numatomas dirbančiųjų apgyvendinimas. Pridedamas paruošiamųjų, tiesioginių ir baigiamųjų darbų atlikimo kalendorinis planas, paskiriant darbų vadovą ir atsakingus asmenis.
Paruošiamieji darbai
15. Aerodromo (pakilimo aikštelės) įrengimas:
15.1. Aerodromams pirmiausia panaudojami buvę žemės ūkio reikmėms skirti aerodromai. Jei arti jų nėra, įrengiamos laikinos kilimo aikštelės ar aerodromai. Sklypų parinkimas, aerodromų ir kilimo aikštelių įrengimas turi atitikti galiojančių teisės aktų, taikomų civilinėje aviacijoje darbui su augalų apsaugos priemonėmis, reikalavimus. Laikinų aerodromų kilimo juosta turi būti orientuota vyraujančių vėjų kryptimi, o priartėjimo juostos neturi turėti kliūčių.
15.2. Aerodromų dydžiai ir kilimo aikštelės turi atitikti numatytų naudoti orlaivių eksploatavimo reikalavimus.
15.3. Aerodrome ar kilimo aikštelėje įrengiama vėjo krypties ir stiprumo rodyklė, pažymima kilimo juosta, orlaivių stovėjimo tvirtinimai. Stovėjimo ir pakrovimo aikštelės, užpylimo vietos, aviacinių degalų ir tepalų laikymo vietos įrengiamos pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus.
15.4. Pakrovimo aikštelės parenkamos ne arčiau kaip 25 m nuo kilimo tako šoninės kraštinės, ne mažesniu nei 200 m atstumu nuo gyvenamųjų patalpų, poilsio ir valgymo vietų bei nuo geriamojo vandens šaltinio.
16. Medynų paruošimas:
16.1. Medynų plotai purškimui paruošiami atsižvelgiant į jų sudėtį, plotą ir židinio konfigūraciją, vietos reljefą, signalizacijos būdą, orlaivių panaudojimo ypatybes. Kai židinio negalima nupurkšti vienu pakilimu dėl didelio ploto ar dėl medynų sudėties netolygumo, jie dalinami į atskirus darbinius sklypus. Vienam darbiniam sklypui parenkami medynai, artimi pagal rūšinę sudėtį, skalsumą ir aukštį, bei pagal kenkėjų apnikimo lygį.
16.2. Darbinis sklypas turi būti kuo artimesnis stačiakampio formai, jo plotis turi būti kartotinis orlaivio darbinio apdorojimo pločiui.
16.3. Darbinio sklypo ribos gali būti kvartalų linijos, vizyrai, keliai ir panašiai. Nesant aiškiai išreikštų orientyrų, darbiniai sklypai natūroje gali būti pažymimi pastoviais signalais (vėliavomis, balionais, laužais).
16.4. Jei purškimui numatytoje teritorijoje yra kliūtys (ryšio ar elektros perdavimo linijos, stulpai), tai skridimo kryptis darbiniuose sklypuose turi pagal galimybę sutapti su tų kliūčių kryptimi, kliūtys pažymimos žemėlapyje-schemoje.
17. Sandėliavimo vietas parenka ir augalų apsaugos produktus, aviacinius degalus ir tepalus į aerodromą (kilimo aikštelę) atgabena aviapurškimo darbų paslaugos teikėjas, jeigu sutartyje tarp miško savininko ar naudotojo ir aviapurškimo darbų paslaugos teikėjo nenumatyta kitaip.
18. Specialios aprangos ir kitas individualios apsaugos priemones įsigyja, apsaugos ir gamybinės sanitarijos priemones paruošia aviapurškimo darbų paslaugos teikėjas, jeigu sutartyje tarp miško savininko ar naudotojo ir aviapurškimo darbų paslaugos teikėjo nenumatyta kitaip.
19. Darbų vykdymo komandas komplektuoja (pakrovėjai, signalininkai, sargai, apskaitininkai ir kiti), juos apmoko (taip pat ir darbų saugos, dirbant aerodromuose, prie orlaivių ir su augalų apsaugos produktais, klausimais) aviapurškimo darbų paslaugos teikėjas, jeigu sutartyje tarp miško savininko ar naudotojo ir aviapurškimo darbų paslaugos teikėjo nenumatyta kitaip.
20. Poilsį ir maitinimą orlaivių ekipažams, signalininkams ir antžeminių darbų komandų nariams organizuoja aviapurškimo darbų paslaugos teikėjas, jeigu sutartyje tarp miško savininko ar naudotojo ir aviapurškimo darbų paslaugos teikėjo nenumatyta kitaip.
21. Miško savininkas ar naudotojas supažindina aviapurškimo darbų paslaugos teikėją su šalia purkšti numatytų plotų esančių miškų sanitarinės ir ekologinės apsaugos zonomis, miško naudojimo apribojimais, kur draudžiama aviacijos priemonėmis paskleisti augalų apsaugos produktus.
22. Apie purškiamus plotus, purškimo laiką ir naudojamus augalų apsaugos produktus darbų vykdytojas įspėja gyventojus prieš tris paras iki darbų vykdymo. Miškų lankytojams vieninga perspėjamoji informacija išdėstoma ne arčiau kaip 200 m nuo purškiamų plotų ribų, ji nuimama tik pasibaigus augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimų laikui.
23. Miškus eksploatuojančių įstaigų vadovai, planuojantys aviacijos priemonėmis paskleisti augalų apsaugos produktus, apie aviapurškimo darbų vykdymą turi prieš 10 dienų iki purškimo pranešti bitininkams (raštu ir pasirašant), kurių bitynai yra purškiamuose plotuose ir iki 1 km atstumu nuo jų ribos.
24. Visuomenė informuojama paskelbiant spaudoje, per radiją, televiziją, skelbimus, pokalbių metu, miško naudotojų interneto tinklalapiuose. Būtina nurodyti naudojamą augalų apsaugos produktą, purškimo laiką, reikiamus nupurkšti darbo sklypus nuo žalingų vabzdžių, nurodyti kolektyvinės ir asmeninės saugos priemones ir jų naudojimo reikalavimus.
Aviapurškimo vykdymas
25. Orlaivių orientavimo priemonės:
25.1. Medynų aviapurškimas vykdomas naudojant navigacines priemones, gali būti naudojama antžeminė signalizacija. Kiekvienam darbiniam sklypui paruošiama signalizacijos sistema, leidžianti pilotui orientuotis medynų plotuose, turi užtikrinti skridimų tiesumą ir lygiagretumą, juos išdėstant pagal orlaivio darbinį plotį.
25.2. Dideliuose plotuose purškiant masinius kenkėjų išplitimo židinius tikslinga naudoti aeronavigacinę įrangą, ypač tuo atveju, jei plotai tolimi ir sunkiai pasiekiami antžeminiu būdu. Įranga turi užtikrinti orlaivio orientaciją vietovėje purškimo metu ir jos kurso atspindėjimą monitoriaus ekrane, taip pat užrašyti informaciją apie faktinę skridimo trasą.
25.3. Naudojant aeronavigacinę įrangą natūroje nustatomos kiekvieno purkšti numatyto ploto ribos (koordinatės), numatoma skridimų kryptis ir jų purškimo eiliškumas. Darbinių plotų kampinių taškų koordinates nustato antžeminės grupės. Naudojant šį būdą miške nereikia statyti signalų darbinio pločio barų nustatymui.
25.4. Medynų purškimo metu skridimo trasą kontroliuoja pilotas. Purškimo darbų vadovas kontroliuoja purškimų kokybę būdamas aerodrome. Jeigu į aeronavigacinę įrangą įvesta darbų atlikimo programa vykdoma su neleistinais nukrypimais, turi būti nustatomos priežastys ir imtasi priemonių nukrypimų pašalinimui.
26. Purškimo aparatūra ir jos reguliavimas:
26.1. Miško masyvų purškimui naudojami purkštuvai sumontuoti ant lėktuvų ir (ar) sraigtasparnių. Geriausi rezultatai gauti naudojant rotorinius purkštukus Mikronair AU-5000, kurie tinkami smulkialašiam mažakiekiui ir ultramažakiekiui purškimui.
26.2. Siekiant užtikrinti aukštą darbų efektyvumą ir visuomenės saugą bei aplinkos apsaugą miško apsauginių darbų metu, turi būti griežtai laikomasi augalų apsaugos produkto ir darbinio skysčio normos.
26.3. Darbinio skysčio normos laikymasis pasiekiamas nustatant purškimo aparatūrą reikiamam sekundiniam išleidimui (išeigai). Sekundinė darbinio skysčio išeiga nustatoma pagal formulę:
|
|
P – sekundinis išleidimas (išeiga) darbinio skysčio, l/sek; N – darbinio skysčio norma, l/ha; U – darbinio užgriebio plotis, m; G – orlaivio greitis, m/sek.
|
26.4. Purkštuvų ir purkštukų nustatymą užduotai darbinio skysčio normai atlieka orlaivių ekipažai ar techninis personalas pagal purškimo aparatūros naudojimo instrukcijos normatyvus.
26.5. Naudojant purkštukus Mikronair AU-5000, darbinio skysčio išeigos norma reguliuojama purkštukų skaičiumi, ventiliatoriaus menčių kampu ir specialiu tikslaus reguliavimo mazgu. Prie jų gali būti komplektuojama papildoma pagalbinė įranga, skirta matuoti skysčio išeigai ir ploto nupurškimui per minutę, kitiems technologiniams parametrams.
26.6. Purkštuvų nustatymas tikrinamas bandomųjų skridimų metu. Naudojant vandenines emulsijas ir suspensijas į orlaivio baką įpilama 100–150 l vandens, naudojant riebalinius skiedinius ar suspensijų koncentratus (ultramažakiekiam apdorojimui) – 50–75 l skiedinio ir jis išpurškiamas skrendant.
26.7. Jei sekundinis išleidimas skiriasi nuo apskaičiuoto, reguliavimas atliekamas iš naujo ir jo teisingumas vėl patikrinamas bandomojo skrydžio metu. Sureguliavimas laikomas teisingu, jei gautasis sekundinis išleidimas sutampa su apskaičiuotu. Medynų purškimo metu sekundinis išleidimas (išeiga) turi būti periodiškai kontroliuojamas.
27. Darbų atlikimo laikas:
27.1. Saugant medynus nuo kenkėjų, jų aviapurškimas vykdomas tada, kai kenksmingi vabzdžiai labiausiai jautrūs augalų apsaugos produktams – dažniausiai kenkėjams ritantis iš kiaušinių ar maitinantis jų mažiausiems ūgiams. Purškimų pradžia priderinama prie lervų masinio ritimosi laikotarpio.
27.2. Purškimai nuo pušinio verpiko, auksaakės ir kitų, lervos fazėje žiemojančių vabzdžių rūšių, vykdomi tuojau pat pasibaigus jų žiemojimo periodui, jei yra tam palankios oro sąlygos.
27.3. Kompleksiniuose židiniuose (esant kelių rūšių kenkėjams), purškimo laikas nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno iš jų biologines ypatybes. Esant skirtingų rūšių kenkėjų dideliam vystymosi laiko nesutapimui, kompleksiniai židiniai gali būti apdoroti pakartotinai, tą reikia numatyti ruošiant darbų reglamentą.
27.4. Biologinių augalų apsaugos produktų optimalų panaudojimo laiką žymia dalimi apibrėžia vikšrų maitinimosi charakteris ir intensyvumas, oro sąlygos ir augalų apsaugos produktų naudojimui tinkamos sąlygos, į kurias kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti specialistai organizuodami ir vykdydami miško apsaugos darbus.
27.5. Kai kuriais atvejais, kai kenkėjo (pvz., verpiko vienuolio) pirmo–antro ūgio vikšrai vystosi pomiškyje, jaunuolynuose, ant vyriškų žiedynų ir ant pušies ūglių žalios žievės ir aviapurškimas gali būti mažai efektyvus, leidžiamas vyresnio amžiaus kenkėjo vikšrų purškimas, kada jie intensyviai maitinasi pirmo ardo medžių pernykščiais spygliais.
27.6. Lapuočių medynus biologiniais augalų apsaugos produktais galima purkšti, jei yra pakankamai išsivystę lapai. Židiniuose, kur yra labai didelis žaliojo ąžuolinio lapsukio ir auksaakės skaitlingumas ir didelė pumpurų sunaikinimo rizika, biologinių augalų apsaugos produktų naudojimas nerekomenduojamas. Ąžuolynų optimalus purškimo laikas yra tada, kai vidutinis lapų dydis pasiekia pusę suaugusio lapo dydžio; purškiant anksčiau arba vėliau, didelė lapijos dalis lieka neinfekuota, tai mažina mikrobiologinės kovos efektyvumą.
27.7. Bakteriniai augalų apsaugos produktai sukelia didžiausią vikšrų mirtingumą, kai purškiama šiltu oru ir šiluma laikosi po purškimo keliolika parų. Ypač efektyviai bakteriniai augalų apsaugos produktai veikia, kai maksimali dienos temperatūra pakyla iki +20°C giedromis ir iki +14°C apniukusiomis dienomis.
27.8. Aviapurškimus reikia stengtis atlikti per kuo trumpesnį laiką, siekiant išvengti ar žymiai sumažinti augalų apsaugos priemonių neigiamą poveikį netiksliniams organizmams, pirmiausia kenkėjų parazitams ir plėšriesiems vabzdžiams.
27.9. Purškimo laikas nustatomas atliekant kenkėjų vystymosi, jų augalų šeimininkų fenologinius, kitų augalų vystymosi fazių stebėjimus. Purškimo pradžios laikui nustatyti gali būti naudojamas vidutinių paros efektyvių ar teigiamų temperatūrų sumos palyginimas su konkrečios rūšies kenkėjo biologiniais duomenimis.
28. Medynų purškimas:
28.1. Miško apsaugos nuo kenkėjų aviapurškimo darbai vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių orlaivių gamybinių skrydžių saugą, darbus vykdančio personalo saugą ir aplinkos apsaugą, reikalavimus.
28.2. Miško purškimas vykdomas esant meteorologinėms sąlygoms, užtikrinančioms tolygų augalų apsaugos produkto paskirstymą purškiamame medyne.
28.3. Miško purškimo skrydžiai atliekami ryte ir vakare, nesant kylančių oro srautų. Lygumų ir kalvotose vietovėse jie pradedami esant medynų viršutinio ardo, antžeminių signalų ir natūralių orientyrų geram matomumui, bet ne anksčiau kaip 30 minučių iki saulės pakilimo. Draudžiami skrydžiai po saulės laidos.
28.4. Apniukusiomis ir vėsiomis dienomis, kai išpurkšto skysčio garavimas yra mažesnis ir nenumatomi paros oro temperatūrų staigūs svyravimai, skraidymui tinkamas darbo laikas pailgėja.
28.5. Mažakiekio purškimo būdu purškimus leidžiama vykdyti esant vėjo greičiui ne didesniam nei 4 m/s, ultramažakiekio – ne didesniam nei 3 m/s.
28.6. Darbinio sklypo purškimas pradedamas nuo pavėjinės pusės. Esant besikeičiančiai vėjo krypčiai, purškimo eiliškumą būtina keisti arba purškimus laikinai nutraukti.
28.7. Aviacinių darbų vadovas ir orlaivio vadas pastoviai seka oro pokyčius. Pablogėjus meteorologinėms sąlygoms purškimai nutraukiami.
28.8. Nerekomenduojama purškimus vykdyti prieš pat lietų ir tuojau pat po lietaus. Purškimų atidėjimo laikas parenkamas pagal augalų apsaugos produktų etikečių reglamento reikalavimus.
28.10. Medynų aviapurškimas gali būti vykdomas šaudykliniu, užuoganiniu ir kitais būdais:
28.10.1. Dažniausiai naudojamas šaudyklinis būdas, kai pilotas virš medynų vykdo eilę lygiagrečių skrydžių nuosekliai besikeičiančių pagal kryptį ir vienas nuo kito nutolusių per orlaivio darbinio užgriebio plotį. Baro pradžioje pilotas įjungia purkštuvą, o baigiantis barui jį išjungia, toliau skrisdamas pakyla ir apsisuka užskridimui į sekantį barą.
28.10.2. Užuoganinio purškimo atveju sklypas dalijamas į dvi dalis, lygias pagal plotį, vadinamas užuoganomis. Jų purškimas vykdomas tuo pačiu orlaivio pakilimu, skrendant paeiliui tai viena, tai kita užuogana. Viena užuogana nupurškiama nuo sklypo išorinio pakraščio, kita – nuo vidinės sklypo dalies krašto. Skirtingose užuoganose skrydžiai atliekami priešingomis kryptimis, bet pastoviomis toje pačioje užuoganoje. Atstumai iki sekančių užskridimų skirtingose užuoganose visą laiką išlieka pastovūs ir lygūs užuoganos pločiui, o viduje užuoganos – purškiamo baro darbiniam pločiui. Užuoganinis būdas užtikrina didesnę skrydžių saugą dėl nuožulnesnio orlaivio posūkio perskrendant nuo vieno purškimo baro į kitą. Tačiau antžeminė signalizacija šiuo būdu sudėtingesnė, nes turi būti vienu metu abiejose sklypo užuoganose.
28.11. Keletą sklypų galima nupurkšti kartu, tai yra vienu metu atliekamas jų purškimas tuo pačiu skrydžiu. Tuomet beveik negalimi standartiniai posūkiai, o daromi nedideli pasisukimai ar perskridimai nuo vieno sklypo į kitą. Tuo pačiu skridimu kelių sklypų purškimas tikslingas tik esant nuosekliam jų išsidėstymui vienas kito ir aerodromo atžvilgiu ir jei perskridimo laikas nuo sklypo į sklypą neviršija standartinio apsisukimo laiko, sugaištamo apsisukant iš vieno purškimo baro į kitą.
28.12. Jei skrendant prie purškiamo sklypo jame ar 500 m atstumu nuo purškiamo sklypo pastebimi pašaliniai žmonės ar naminiai gyvuliai, orlaivio vadas turi grįžti į aerodromą ir apie tai pranešti miško apsaugos darbų vadovui.
28.13. Orlaivio darbo apskaitai vienam iš aerodrome esančių darbuotojų pavedama vesti aviacinių darbų kalendorių, kuriame pažymima kiekvieno kilimo data, purškimui sugaištas laikas, pagalbinių darbų trukmė ir kiti duomenys.
28.14. Aviacinių darbų vadovas kontroliuoja purškimų kokybę ir kasdien žemėlapyje-schemoje pažymi nupurkštus sklypus, jų plotą, augalų apsaugos priemonių sunaudojimą, skrydžių skaičių į darbinius sklypus, purškimų laiką, oro sąlygas. Darbų pabaigoje kartu su kenkėjų žuvimo apskaitos rezultatais šie duomenys naudojami įvertinant atliktų darbų efektyvumą ir surašant darbų priėmimo–perdavimo aktą.
Efektyvumo nustatymas
29. Augalų apsaugos priemonių panaudojimo efektyvumas nustatomas pagal kenkėjų mirtingumo apskaitą nupurkštame medyne.
30. Kenkėjų mirtingumo nustatymui iš anksto (prieš 2–4 dienas iki aviapurškimo pradžios) medyne parenkamos vietos ir įrengiami apskaitos taškai. Apskaitos tašką sudaro aikštelės, dėžės, patiesalai, medžiai ar kita įranga ir priemonės.
31. Apskaitos taškų kiekis priklauso nuo purškiamų medynų ploto. Jei plotas neviršija 1000 ha, įrengiami 1–2 taškai kiekvieniems 200 ha. Purškiant didelius plotus (per 1000 ha) bendras kiekis apskaitos taškų nustatomas taip: 5–10 apskaitos taškų pirmam tūkstančiui ha ir po vieną tašką kiekvieniems 200 ha ploto. Sunkiai pasiekiamuose miškų plotuose apskaitos taškų kiekis imamas minimalus iš nurodyto.
32. Apskaitos taškai išdėstomi purškiamame plote taip, kad jie reprezentuotų miško augimo sąlygų įvairovę ir apimtų sklypus su skirtingu kenkėjų apnikimu. Apskaitinius taškus reikėtų išdėstyti skersai skridimo barų arba purškiamo ploto įstrižainėje.
33. Apskaitų vykdymui gali būti organizuojama grupė, vadovaujama miško apsaugos specialisto. Jų skaičius priklauso nuo purškiamo ploto dydžio, kiekio ir nuo apskaitos taškų nutolimo. Grupę sudaro ne mažiau kaip du apskaitininkai.
34. Nuo cheminių augalų apsaugos produktų žuvusių ir praradusių judėjimo galimybę lervų apskaita vykdoma kasdien, pradedant sekančią dieną po purškimo, nuo biologinių augalų apsaugos produktų – kas 5 dienas, pradedant 5 dieną po purškimo. Apskaitos darbai baigiami neberandant žuvusių kenkėjų apskaitų taškuose.
35. Vykdant apskaitas taip pat apskaitomi kitų rūšių žuvę vabzdžiai, tarp jų parazitiniai ir grobuoniški, vykdomas medunešių bičių ir miško paukščių galimo žuvimo stebėjimas.
36. Apskaitos aikštelių metodas pasižymi didelėmis darbo sąnaudomis ir užtikrina didelį tikslumą, kai kenkėjai yra santykinai stambūs. Vykdant apskaitas grunto aikštelių būdu:
36.1. apskaitos tašką sudaro mineralinio grunto aikštelė – priekelminis skritulys po apskaitinio medžio lajos projekcija (arba kitos formos ir dydžio), nuvalytas nuo krūmų, žolės ir miško paklotės bei dirvos sluoksnio. Atskirai stovintiems medžiams aikštelės riba turi nedaug viršyti lajos ribas (iki 0,5 m). Tankiuose medynuose, kai medžių šakos tarpusavyje persidengia, aikštelė turi siekti iki šakų persidengimo vidurio.
36.2. Netinka apskaitos taškus rengti arti skruzdėlynų, nes skruzdėlės iš aikštelių išnešioja žuvusius vabzdžius.
36.3. Žuvusių vabzdžių suradimo palengvinimui ir apskaitos tikslumo padidinimui aikštelių paviršius iš anksto gali būti sutankinamas ir (ar) pabarstomas smėliu.
36.4. Esant dideliam kiekiui apskaitos aikštelių, ypač kai medžiai turi plačias lajas, galima atlikti žuvusių lervų apskaitą ne visoje aikštelėje, bet tik jos dalyje, o suskaičiuotas žuvusių ir gyvų lervų kiekis perskaičiuojamas į visą lajos plotą. Kasdieninė apskaita vykdoma visada po ta pačia lajos dalimi.
37. Kontrolinių dėžių metodas yra mažiau darbo sąnaudų reikalaujantis, negu apskaitos grunto aikštelėse. Tikslinga jį taikyti naikinant smulkių rūšių vabzdžius ir esant ankstyvam medynų purškimui:
37.1. Atviro tipo kontrolinė dėžė yra 0,25 m2 ploto, vidiniai matmenys 50x50 cm ir sienelių aukštis 4 cm. Dėžės sienelės ir dugnas daromi iš medžio ar plastiko, dugnas gali būti iš krituliams laidaus audeklo.
37.2. Uždaro tipo dėžės sienelės yra 8 cm aukščio, o iš viršaus užtrauktas tinklas su 0,8x0,8 ar 1,0x1,0 cm dydžio akimis, saugantis į dėžę įkritusias lervas nuo paukščių sulesimo.
37.3. Kontrolinės dėžės išdėstomos po apskaitos medžių lajomis, 1/3–2/3 lajos spindulio atstumu nuo kamienų. Naudojant tris dėžes, kampai tarp jų spindulių sudaro 120?, keturioms – 90?. Dėstymo metu išmatuojama apskaitos medžio lajos projekcija.
38. Kontrolinių apskaitos patiesalų (paklodėlių) metodas – kontrolinių dėžių analogas, tik naudojamos virš miško paklotės ant laikiklių ištempto audinio atraižos (pavyzdžiui, tankesnė marlė). Jų dydis 0,5x0,5 ar 0,5x1,0 m, ar kito patogaus dydžio. Apskaitos ir perskaičiavimai vykdomi analogiškai kaip ir kontrolinių dėžių metodu.
39. Baigus žuvusių lervų apskaitą, vykdoma likusių gyvų lervų apskaita medžių lajose:
39.1. Pradedant nuo lajos apačios pjaunamos ir į apskaitos aikštelę ar ant patiesalo nuleidžiamos šakos. Kai apskaita buvo atliekama tik aikštelės dalyje, šakos pjaunamos iš lajos dalies, esančios virš žuvusių lervų apskaitos vietos, rezultatai perskaičiuojami visam medžiui pagal šakų skaičių.
39.2. Tuomet, kai šakų pjovimą lajose ir nuleidimą sunku atlikti, nupjaunamas visas medis, kuris nuleidžiamas ant patiesalo ar ant specialiai išvalytos aikštelės.
39.3. Nupjautos šakos (medis) ir aikštelė (patiesalas) apžiūrimi ir suskaičiuojamos gyvos lervos. Jei šakose (medyje) randama žuvusių lervų, jų skaičius pridedamas prie anksčiau apskaičiuotų aikštelėse.
39.4. Apskaitos taškuose, įrengtuose žemaūgiuose jaunuolynuose, gyvos ir žuvusios lervos apskaitomos tiesiogiai lajose be medžių kirtimo. Apskaitinis taškas turi apimti grupę iš 2–6 medžių.
40. Techninis naikinimo efektyvumas nustatomas procentais pagal formulę:
|
|
E – techninis naikinimo efektyvumas arba kenkėjų žuvimo procentas; M – negyvų (žuvusių) lervų kiekis, vnt.; G – gyvų lervų, likusių po aviapurškimo, kiekis vnt. |
41. Porinių medžių metodas mažiau tikslus už kitus, bet gali būti naudojamas sunkiau pasiekiamuose miškuose ir trūkstant darbuotojų:
41.1. Kiekvieną apskaitos tašką sudaro du tos pačios rūšies medžiai, artimi pagal išmatavimus, lajų išsivystymą, augantys arti vienas kito.
41.2. Apskaitomos tik gyvos lervos iki ir po aviacinio medynų purškimo. Žuvusių lervų tiesioginė apskaita nevykdoma.
41.3. Viename apskaitinės poros medyje lervos apskaitomos prieš purškimo pradžią, kitame medyje – 10–15 dienų po purškimo. Lervų apskaitai nuleidžiamos šakos ar nupjaunami medžiai ant patiesalo ar nuvalytos aikštelės.
42. Galutinis atlikto aviacinio purškimo efektyvumo vertinimas atlikus kenkėjo žiemojančios fazės apskaitą. Tam nupurkštuose ir gretimuose medynuose rudenį vykdomi detalieji miško patologiniai tyrimai ir vertinamas kenkėjo populiacijos tankumas, kuris palyginamas su tankumu iki miško apsauginių priemonių vykdymo.
Darbų sauga dirbant su augalų apsaugos priemonėmis
43. Augalų apsaugos produktų naudojimas aviacijos priemonėmis turi būti vykdomas laikantis aviacinių darbų saugos ir higienos reikalavimų. Už jų kontrolę atsakingas orlaivį eksploatuojančios įstaigos vadovas.
44. Augalų apsaugos produktų pakrovimo-iškrovimo ir transportavimo darbai, darbinio skysčio paruošimas, jo pakrovimas į orlaivį priskiriami prie padidinto pavojingumo darbų kategorijos.
45. Visi asmenys, dalyvaujantys paruošiamuosiuose miško apsaugos darbuose ir jų vykdyme, kai naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti instruktuoti savo pareigų vykdymo, darbų saugos ir gamybinės sanitarijos laikymosi, dirbant su konkrečiais augalų apsaugos produktais, klausimais.
46. Darbų vadovas privalo dirbančiuosius supažindinti su augalų apsaugos produktų charakteristika, jų poveikio žmogaus organizmui ypatybėmis, apsisaugojimo priemonėmis, gamybine ir asmenine higiena, pirmosios medicininės pagalbos suteikimu ir savitarpio pagalba.
47. Orlaivio vadas ar jo paskirtas asmuo supažindina su darbų saugos ir priešgaisrinės saugos, atliekant darbus aerodrome, reikalavimais.
48. Pervežant augalų apsaugos produktus būtina laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių reikalavimų. Draudžiama cheminius ir biologinius augalų apsaugos produktus vežti transportu, skirtu keleivių ir maisto produktų pervežimui. Augalų apsaugos produktus priimti ir pervežti gali asmenys, susipažinę su jų savybėmis ir tuos veiksmus reglamentuojančiomis taisyklėmis. Augalų apsaugos produktai pervežami tik nepažeistoje gamyklinėje taroje. Apsaugant nuo lietaus, vėjo ir saulės šviesos jie pervežami dengtu transportu arba pridengiami brezentu. Pervežant augalų apsaugos produktus, lydintysis turi būti kabinoje. Baigus pervežimą transporto priemonės krovinių skyrių būtina kruopščiai išvalyti, nuplauti ir nukenksminti specialioje aikštelėje, tik po to leidžiamas tolesnis transporto priemonės eksploatavimas.
49. Nuo visų numatytų nupurkšti plotų ribų, ne mažesniu nei 200 m atstumu prie kelių, trasų, miško naudotojas turi išdėstyti gerai matomus pranešimus-įspėjimus: „Dėmesio! Šių metų ...... mėnesio ..... dienomis bus purškiamas miškas, naikinant ......... (kenkėjo pavadinimas). Draudžiama eiti į mišką purškimo dieną! Draudžiama iki ....... (data) lankytis miške, iki ....... (data) rinkti grybus, uogas, vaistažoles“ ir kiti būtini nurodymai.
50. Jeigu purškiamoje teritorijoje yra atviro tipo šuliniai ir šaltiniai, naudojami geriamajam vandeniui, šeimininkams turi būti pranešta, kaip juos apsaugoti nuo augalų apsaugos produktų patekimo.
51. Plotuose, nupurkštuose augalų apsaugos produktais, miško ūkinės veiklos vykdytojai turi užtikrinti saugų miško ūkinių darbų vykdymą, laikantis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reglamentų.
52. Darbuotojai, vykdantys augalų apsaugos produktų pakrovimą, pervežimą, iškrovimą, ruošiantys ir pakraunantys darbinį tirpalą į orlaivius, signalininkai medynų purškimo metu, miško apsauginių darbų efektyvumą vertinantys asmenys turi dėvėti specialią darbo aprangą, individualias apsaugos priemones. Jos parenkamos pagal augalų apsaugos produkto toksikologines charakteristikas bei atliekamų darbų specifiką.
54. Aviacinio purškimo aparatūra turi turėti patikimą ir veikiančią uždarymo įrangą. Draudžiamas technikos ir orlaivių su gedimais eksploatavimas.
55. Naudojant orlaivių augalų apsaugos produktų talpose dirbtinį spaudimą, jų naudojimas leidžiamas, jei talpos uždaromos hermetiškai.
56. Skraidančiojo personalo, orlaivių techninio personalo ir miško apsaugos darbus su augalų apsaugos produktais vykdančių darbuotojų darbo laikas nustatomas pagal augalų apsaugos produktų pavojingumo klasę ir teisės aktuose reglamentuotą darbo laiko trukmę kiekvienai dirbančiųjų kategorijai.
57. Atliekant darbus, susijusius su augalų apsaugos produktais, dirbantieji ir signalininkai turi būti pavėjinėje pusėje. Dirbant reikia saugotis augalų apsaugos produktų patekimo ant atvirų kūno vietų ir drabužių.
58. Darbo metu negalima nusirengti specialios darbo aprangos ir nusiimti individualių apsaugos priemonių, taip pat valgyti, gerti, rūkyti. Draudžiama maistą laikyti arti darbo vietos ir patalpoje, kurioje laikomos individualios apsaugos priemonės. Maitinimosi vieta turi būti nutolusi nuo gamybinių sklypų ne mažesniu nei 300 m atstumu. Ten turi būti praustuvas, muilas, rankšluostis. Prieš valgį būtina nusiplauti rankas, nusiimti individualias apsaugos priemones ir dar kartą gerai nusiplauti rankas, praskalauti burną.
59. Pakrovimo aikštelėje atidarant darbinę tarą, ruošiant ir pakraunant darbinius skysčius į orlaivį, neturi būti laistomas augalų apsaugos produktas ar darbinis tirpalas. Baigus aviapurškimo darbus, augalų apsaugos produktų likučiai perduodami į sandėlį, o vietos, kur jie buvo išlieti, laikinai saugomi ir kraunami, turi būti nukenksmintos. Tuščia tara perduodama nukenksminti. Tuščią tarą draudžiama deginti bei naudoti kitoms reikmėms.
60. Orlaivių bakai baigus darbus praplaunami vandeniu, o paplavų skystis išpurškiamas virš purškiamų plotų.
61. Orlaivių ekipažai prieš išskridimą į aviacinių darbų rajonus turi būti aprūpinti individualios saugos priemonėmis bei pirmos medicininės pagalbos vaistinėle. Aerodrome turi būti sudarytos sąlygos asmeninei higienai ir valgymui.
62. Baigus darbus, guminės pirštinės nenusimautos plaunamos kalcionuotos sodos 3-6% tirpale arba kalkių piene, po to praplaunamos vandeniu. Po to nusiimami apsauginiai akiniai, respiratorius, drabužiai, batai, vėl praplaunamos pirštinės ir tik tada nusimaunamos.
63. Darbų vietoje turi būti vaistinėlė su rinkiniu pirmos pagalbos suteikimui. Jei pastebimi apsinuodijimo (net lengvo) ar alergijos požymiai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją:
63.1. Pagrindiniai apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pykinimas, seilėtekis, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių paleidimas, padidintas prakaitavimas, galvos skausmas, perdėtas susijaudinimas, raumenų ir vokų trūkčiojimas, vyzdžių susitraukimas, matymo pablogėjimas. Sunkiais atvejais – kvėpavimo sutrikimai, traukulių priepuoliai, odos paviršiaus pamėlimas, sąmonės netekimas.
64. Nukentėjusįjį reikia išgabenti iš darbų zonos, atpalaiduoti varžančius drabužius, užtikrinti ramybę ir šilumą. Jei augalų apsaugos produktas papuolė į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Papuolus ant odos – su marle ar vata pašalinti augalų apsaugos produktą, jo neištrinant į šalis, po to kruopščiai nuplauti vandeniu (geriau su muilu). Pablogėjus kvėpavimui duoti uostyti amoniako, jei tai nepadės – negaištant daryti dirbtinį kvėpavimą. Sustojus širdžiai – daryti jos išorinį masažą. Nukentėjusįjį būtina nedelsiant pristatyti į medicinos įstaigą ir gydytojui parodyti augalų apsaugos produkto etiketę.
65. Už darbų saugą bei aplinkos apsaugos priemonių užtikrinimą atsako aviacijos įmonės ir miško naudotojų vadovai, aerodromuose – orlaivių vadai ir darbų užsakovo atstovas.
66. Priešgaisrinės saugos reikalavimai vykdant ultramažakiekį purškimą:
66.1. draudžiama bakus pildyti augalų apsaugos produktų darbiniais tirpalais rankiniu būdu (kibirais);
66.2. įrangą, aplietą pakrovimo metu, būtina sausai nuvalyti iki orlaivio variklio užvedimo, ant žemės nulietą augalų apsaugos produktą apipilti smėliu;