TARPTAUTINĖS JŪRŲ ORGANIZACIJOS KONVENCIJA

Minėtos Konvencijos valstybės-dalyvės įkuria Tarptautinę jūrų organizaciją (toliau vadinama – „Organizacija“).

I dalis

Organizacijos tikslai

1 straipsnis

Organizacijos tikslai:

a) vyriausybių bendradarbiavimo mechanizmo vyriausybinio reguliavimo ir praktikos įvairiais techniniais klausimais, susijusiais su tarptautine prekybine laivyba, užtikrinimas; skatinimas ir pagalba, kad būtų priimtos praktiškai įmanomos maksimalios normos dėl saugumo, laivybos efektyvumo, jūros teršimo iš laivų išvengimo bei kovos su tuo, jūrų taip pat administracinių ir teisinių klausimų, susijusių su tikslais, išdėstytais šiame straipsnyje, nagrinėjimu;

b) vyriausybių diskriminacinių priemonių ir per didelių apribojimų, susijusių su tarptautine prekybine laivyba, pašalinimo skatinimas tam, kad tarptautinei prekybai būtų suteikta galimybė be diskriminacijos naudotis laivybos paslaugomis;

vyriausybių teikiama pagalba bei skatinimas plėtoti savo nacionalinę laivybą ir užtikrinti saugumą nėra laikomi diskriminacija, jei ta pagalba ir skatinimas neparemti priemonėmis, apribojančiomis laivų, plaukiojančių su visų valstybių vėliavomis, laisvę dalyvauti tarptautinėje prekyboje;

c) užtikrinti, kad Organizacija, sutinkamai su II dalimi, išnagrinėtų klausimus, susijusius su varžančiais apribojimais, kuriuos nustatė laivybos kompanijos;

d) užtikrinti, kad Organizacija išnagrinėtų visus klausimus, susijusius su laivyba ir laivybos poveikiu jūrinei aplinkai, kurie gali būti jai perduoti bet kurios žinybos arba Jungtinių Tautų Organizacijos specializuotos įstaigos;

e) užtikrinti pasikeitimą informacija tarp vyriausybių klausimais, kuriuos nagrinėja Organizacija.

II dalis

Funkcijos

2 straipsnis

I dalyje nurodytiems tikslams pasiekti Organizacija:

a) atsižvelgdama į 3 straipsnio nuostatas, išnagrinėja ir priima rekomendacijas klausimais, nustatytais 1 straipsnio „a“, „b“ ir „c“ punktuose, kuriuos jai gali perduoti Organizacijos nariai, Jungtinių Tautų Organizacijos bet kuri žinyba arba specializuotos įstaigos, bet kuri kita tarpvyriausybinė organizacija, arba klausimais, kuriuos perduoda jai, sutinkamai su 1 straipsnio „d“ punktu;

b) užtikrina konvencijų, susitarimų arba kitų atitinkamų dokumentų projektų parengimą ir rekomenduoja juos vyriausybėms ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, taip pat prireikus rengia tokias konferencijas;

c) užtikrina konsultacijų tarp Organizacijos narių ir pasikeitimo informacija tarp vyriausybių mechanizmą;

d) atlieka funkcijas, kylančias iš šio straipsnio „a“, „b“ ir „c“ punktų, ir tas, kurios priskiriamos jai pagal tarptautinius dokumentus, susijusius su jūrų klausimais ir laivybos poveikiu jūros aplinkai;

e) sutinkamai su X dalimi, prireikus padeda bendradarbiauti Organizacijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

3 straipsnis

Klausimus, kurie, Organizacijos nuomone, gali būti sprendžiami įprasta darbo praktikos (naudojamos tarptautinėje laivyboje) tvarka, Organizacija rekomenduoja spręsti būtent taip.

Jei, Organizacijos nuomone, kuris nors klausimas, susijęs su neteisingais apribojimais, nustatytais laivybos kompanijų, negali būti sureguliuotas įprasta darbo praktika, naudojama tarptautinėje laivyboje, arba jei iš tikrųjų pasirodys, kad jis negali būti išspręstas tokiu būdu, Organizacija, jei tas klausimas jau yra suinteresuotų Organizacijos narių tiesioginių derybų objektas, vienos iš tų šalių prašymu nagrinėja jį.

III dalis

Organizacijos nariai

4 straipsnis

Organizacijos narėmis gali tapti visos valstybės, sutinkamai su III dalies nuostatomis.

5 straipsnis

Jungtinių Tautų Organizacijos nariai gali tapti organizacijos nariais tapdami Konvencijos dalyviais, sutinkamai su 71 straipsnio nuostatomis.

6 straipsnis

Valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, bet buvo pakviestos atsiųsti atstovus į JTO Jūrų konferenciją, vykusią 1948 m. vasario 19 d. Ženevoje, gali tapti Organizacijos narėmis, tapdamos Konvencijos dalyvėmis pagal 71 straipsnio nuostatas.

7 straipsnis

Bet kuri valstybė, neturinti teisės tapti Organizacijos nare pagal 5 ir 6 str., gali per Organizacijos Generalinį sekretorių kreiptis su prašymu priimti į Organizacijos narius ir bus priimta tada, kai ji taps Konvencijos dalyve pagal 71 str. nuostatas, jei po to, kai Taryba rekomendavo priimti, prašymui pritars du trečdaliai Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai.

8 straipsnis

Bet kuri teritorija arba teritorijų grupė, kurioje Organizacijos narys, atsakingas už jos santykius su užsieniu, arba JTO pagal 72 str. įteisino Konvenciją, gali tapti asocijuotąja Organizacijos nare šio Organizacijos nario siuntimu arba, priklausomai nuo situacijos, JTO išsiuntus JTO Generaliniam sekretoriui prašymą raštu.

9 straipsnis

Asocijuotasis Organizacijos narys turi tokias pat Konvencijos suteiktas teises ir pareigas kaip ir Organizacijos narys, išskyrus tai, kad jis neturi balsavimo teisės ir teisės tapti Tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, į „Organizacijos nario“ sąvoką šioje Konvencijoje įeina asocijuotasis narys, jei iš konteksto neatrodo kitaip.

10 straipsnis

Jokia valstybė arba teritorija negali tapti arba būti Organizacijos nare, jei tai prieštarauja JTO Generalinės Asamblėjos rezoliucijai.

IV dalis

Žinybos

11 straipsnis

Organizacija susideda iš Asamblėjos Tarybos, Jūrų saugumo komiteto, Juridinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto, Techninio bendradarbiavimo komiteto ir tokių pagalbinių žinybų, kurių Organizacijai bet kuriuo metu gali prireikti, taip pat Sekretoriato.

V dalis

Asamblėja

12 straipsnis

Asamblėją sudaro visi Organizacijos nariai.

13 straipsnis

Asamblėjos eilinės sesijos šaukiamos kartą per dvejus metus. Neeilinės sesijos šaukiamos pranešus prieš 60 dienų, kai vienas trečdalis Organizacijos narių kreipsis į Generalinį sekretorių, prašydami sušaukti sesiją, arba bet kuriuo atveju, kai Taryba manys, kad tai būtina, ir taip pat praneš apie tai prieš 60 dienų.

14 straipsnis

Dauguma Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai, sudaro Asamblėjos posėdžių kvorumą.

15 straipsnis

Asamblėjos funkcijos:

a) Asamblėjos Pirmininko ir dviejų Pirmininko pavaduotojų, kurie vykdys savo pareigas iki kitos eilinės sesijos, rinkimas per eilinę sesiją iš narių, kurie nėra asocijuotieji nariai;

b) savo procedūros taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai Konvencija numato ką kita;

c) laikinų arba, Tarybos rekomendavimu, nuolatinių pagalbinių žinybų, kurias ji laikys būtinomis, steigimas;

d) Organizacijos narių rinkimas į Tarybą pagal 17 straipsnį;

e) Tarybos pranešimų gavimas ir išnagrinėjimas, taip pat sprendimų priėmimas visais jos Tarybai perduotais klausimais;

f) Organizacijos darbo programos tvirtinimas;

g) balsavimas dėl biudžeto ir Organizacijos finansinių priemonių nustatymas pagal XII dalį;

h) išlaidų nagrinėjimas ir Organizacijos finansinių ataskaitų tvirtinimas;

i) Organizacijos funkcijų vykdymas, jei klausimus, susijusius su 2 str. „a“ ir „b“ punktais, Asamblėja perduoda Tarybai, kad būtų pagal juos paruoštos rekomendacijos arba dokumentai ir kad visos rekomendacijos arba dokumentai, Tarybos perduoti Asamblėjai ir jos nepriimti, vėl perduodami Tarybai toliau nagrinėti su Asamblėjos padarytomis pastabomis;

j) rekomendacijos Organizacijos nariams pateikiamos dėl taisyklių ir instrukcijų, susijusių su jūros saugumu ir jūros teršimo iš laivų išvengimu ir kova su tuo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su laivybos poveikiu jūros aplinkai, kurie priskirti Organizacijai pagal tarptautinius dokumentus, arba dėl tų taisyklių ir pataisų, kurios jai buvo perduotos;

k) priemonių, kurias ji laikys būtinomis techniniam bendradarbiavimui skatinti pagal 2 straipsnio „e“ punktą, priėmimas, atsižvelgiant į ypatingus besivystančių šalių poreikius;

l) sprendimų priėmimas dėl tarptautinių konferencijų rengimo arba kitos atitinkamos procedūros taikymo tam, kad būtų priimtos tarptautinės konvencijos arba tarptautinių konvencijų pataisos, kurias pateikė Jūrų saugumo komitetas, Teisinis komitetas, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, Techninio bendradarbiavimo komitetas arba kiti Organizacijos nariai;

m) perdavimas Tarybai išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl klausimų, priklausančių Organizacijos kompetencijai.

VI dalis

Taryba

16 straipsnis

Tarybą sudaro trisdešimt du nariai, renkami Asamblėjos.

17 straipsnis

Asamblėja, rinkdama Tarybos narius, laikosi šių kriterijų:

a) aštuonios valstybės-narės turi būti valstybės, labiausiai suinteresuotos teikti tarptautinės laivybos paslaugas;

b) kitos aštuonios valstybės-narės turi būti valstybės, labiausiai suinteresuotos tarptautine jūrų prekyba;

c) šešiolika narių turi būti valstybės, neišrinktos pagal „a“ ir „b“ punktus, ypač suinteresuotos jūrų vežimais arba laivyba ir kurių išrinkimas į Tarybą užtikrintų visų pagrindinių geografinių pasaulio rajonų atstovavimą.

18 straipsnis

Organizacijos nariai, atstovaujami Taryboje pagal 16 straipsnį, vykdo savo pareigas iki kitos eilinės Asamblėjos sesijos pabaigos. Tarybos nariai gali būti perrinkti.

19 straipsnis

a) Taryba renka savo Pirmininką ir priima savo procedūros taisykles, išskyrus atvejus, kai Konvencijoje numatyta kitaip;

b) dvidešimt vienas Tarybos narys sudaro kvorumą;

c) Taryba renkasi taip dažnai, kaip to reikia efektyviai vykdyti savo pareigas, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį, Tarybos pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip keturių jos narių prašymu.

Taryba rengia savo posėdžius patogioje vietoje.

20 straipsnis

Taryba kviečia kiekvieną Organizacijos narį dalyvauti be balsavimo teisės svarstant bet kurį klausimą, turintį ypatingą reikšmę tam Organizacijos nariui.

21 straipsnis

a) Taryba nagrinėja darbo programos ir biudžeto projektus, parengtus Generalinio sekretoriaus, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos pateikė Jūrų komitetas, Teisinis komitetas, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, Techninio bendradarbiavimo komitetas ir kiti Organizacijos nariai, ir, atsižvelgdama į tuos pasiūlymus bei bendrus organizacijos interesus bei prioritetus, nustato ir pateikia Asamblėjai Organizacijos darbo programą ir biudžeto projektą;

b) Taryba gauna Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, taip pat kitų Organizacijos žinybų pranešimus ir siunčia juos Asamblėjai, o kai Asamblėja neposėdžiauja – Organizacijos nariams informuoti kartu su Tarybos pastabomis ir rekomendacijomis;

c) klausimus, kuriuos apima 28, 33, 38 ir 43 straipsniai, Taryba nagrinėja tik gavusi Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto arba Techninio bendradarbiavimo komiteto išvadas.

22 straipsnis

Taryba, Asamblėjos pritarimu, skiria Generalinį sekretorių. Taryba taip pat skiria kitą personalą ir nustato Generalinio sekretoriaus ir kito personalo tarnybos sąlygas. Tos sąlygos, kiek tai įmanoma, turi atitikti JTO ir jos specializuotose įstaigose taikomas sąlygas.

23 straipsnis

Taryba pateikia Asamblėjai per kiekvieną jos eilinę sesiją pranešimą apie Organizacijos darbą per laikotarpį, praėjusį po ankstesnės eilinės sesijos.

24 straipsnis

Taryba pateikia Asamblėjai Organizacijos finansines ataskaitas kartu su savo pastabomis ir rekomendacijomis.

25 straipsnis

a) Taryba gali sudaryti sutartis ir susitarimus, susijusius su Organizacijos ryšiais su kitomis organizacijomis pagal XV dalyje numatytus reikalavimus;

b) atsižvelgdama į XV dalies nuostatas bei ryšius, kuriuos palaiko atitinkami komitetai su kitomis žinybomis pagal 28, 33, 38 ir 43 straipsnius, Taryba atsako už ryšius su kitomis organizacijomis laikotarpiu tarp Asamblėjos sesijų.

26 straipsnis

Tarp Asamblėjos sesijų Taryba vykdo visas Organizacijos funkcijas, išskyrus rekomendacijų pateikimą pagal 5 straipsnio „j“ punktą. Taryba koordinuoja Organizacijos žinybų veiklą ir gali daryti tokius Organizacijos darbo programos pakeitimus, kurie būtini užtikrinti jos efektyvų darbą.

VII dalis

Jūrų saugumo komitetas

27 straipsnis

Saugumo jūroje komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

28 straipsnis

a) Jūrų saugumo komitetas nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su navigacinėmis priemonėmis, laivų statymu ir įrengimu, laivų komplektavimu saugumo požiūriu, laivų susidūrimų išvengimo taisyklėmis, pavojingų krovinių apdorojimu, jūrų saugumo reglamentacija, laivo žurnalais ir šturmano dokumentais, jūros avarijų tyrimu, turto ir žmonių gelbėjimu, taip pat kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su jūrų saugumu;

b) Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, nustatytų šios Konvencijos, Asamblėjos ar Tarybos, arba kiekvienos pareigos pagal šį straipsnį, kurią pripažįsta Organizacija ir kuri gali būti nustatyta bet kuriame kitame tarptautiniame dokumente arba to dokumento pagrindu, vykdymo mechanizmą;

c) atsižvelgdamas į 25 str. nuostatas, Jūrų saugumo komitetas, Asamblėjos ar Tarybos prašymu arba jei, jo manymu, tai naudinga darbui, su kitomis organizacijomis palaiko glaudžius ryšius, kurie gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

29 straipsnis

Jūrų saugumo komitetas Tarybai pateikia:

a) Komiteto parengtus pasiūlymus dėl saugumo taisyklių arba esamų saugumo taisyklių pataisas, kurias rengia Komitetas;

b) Komiteto padarytas rekomendacijas ir instrukcijas;

c) pranešimą apie Komiteto darbą per laiką po paskutinės Tarybos sesijos.

30 straipsnis

Jūrų saugumo komitetas renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Savo vadovaujančius asmenis renka kartą per metus ir priima procedūros taisykles.

31 straipsnis

Neatsižvelgdamas į prieštaravimus, esančius šioje Konvencijoje, bet laikydamasis 27 straipsnio nuostatų, Jūrų saugumo komitetas, vykdydamas funkcijas, nustatytas kurios nors tarptautinės konvencijos ar kito dokumento pagrindu, turi laikytis tos konvencijos ir dokumento nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kuri yra privaloma.

VIII dalis

Teisinis komitetas

32 straipsnis

Teisinį komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

33 straipsnis

a) Teisinis komitetas nagrinėja visus teisinius klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai;

b) Teisinis komitetas imasi visų būtinų priemonių bet kokioms pareigoms, nustatytoms šios Konvencijos arba Asamblėjos ar Tarybos, arba kiekvienai pareigai pagal šį straipsnį, kuri gali būti nustatyta bet kurio kito tarptautinio dokumento arba to dokumento pagrindu ir kurią pripažįsta Organizacija, atlikti;

c) atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas, Teisinis komitetas, Asamblėjos ar Tarybos prašymu arba jei, jo manymu, tai yra naudinga darbui, su kitomis organizacijomis palaiko tokius ryšius, kurie gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

34 straipsnis

Teisinis komitetas Tarybai pateikia:

a) Komiteto parengtus tarptautinių konvencijų projektus ir tarptautinių konvencijų pataisas;

b) pranešimą apie Komiteto darbą per laiką po paskutinės Tarybos sesijos.

35 straipsnis

Teisinis komitetas renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Jis kartą per metus renka savo vadovaujančius asmenis ir priima procedūros taisykles.

36 straipsnis

Nepaisydamas to, kas prieštarauja šiai Konvencijai, bet laikydamasis 32 straipsnio nuostatų, Teisinis komitetas, vykdydamas funkcijas, paskirtas jam kokios nors tarptautinės konvencijos arba tos konvencijos pagrindu arba kito dokumento, privalo laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumento nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikytis yra privaloma.

IX dalis

Jūros aplinkos apsaugos komitetas

37 straipsnis

Jūros aplinkos apsaugos komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

38 straipsnis

Jūros aplinkos apsaugos komitetas nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su jūros teršimo iš laivų išvengimu ir kova su tuo, tarp jų:

a) vykdo funkcijas, kurios priskirtos arba gali būti priskirtos Organizacijai tarptautinių konvencijų dėl jūros teršimo iš laivų išvengimo ir kovos su tuo, priima taisykles ir derina jų pataisas, kaip tai numatyta tokiose konvencijose;

b) nagrinėja būtinas priemones, padedančias įgyvendinti konvencijas, paminėtas „a“ punkte;

c) užtikrina mokslinės, techninės ir kitos naudingos informacijos dėl jūros teršimo iš laivų išvengimo ir kovos su tuo rinkimą tam, kad tai būtų išplatinta valstybėms, ypač besivystančioms, ir prireikus teikia rekomendacijas ir rengia instrukcijas;

d) padeda bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, suinteresuotomis jūros teršimo iš laivų išvengimu ir kova su tuo, atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas;

e) nagrinėja ir imasi būtinų priemonių dėl kitų klausimų, priklausančių Organizacijos kompetencijai, kurie gali padėti išvengti jūros teršimo iš laivų ir kovai su tuo, taip pat dėl bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis dėl aplinkos apsaugos, atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas.

39 straipsnis

Jūros aplinkos apsaugos komitetas Tarybai pateikia:

a) Komiteto parengtus pasiūlymus dėl jūros teršimo iš laivų išvengimo ir kovos su tuo taisyklių, taip pat tokių taisyklių pataisas;

b) Komiteto parengtas rekomendacijas ir instrukcijas;

c) pranešimą apie Komiteto darbą per laikotarpį po paskutinės Tarybos sesijos.

40 straipsnis

Jūros aplinkos apsaugos komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Jis renka savo vadovaujančius asmenis vieną kartą per metus ir priima savo procedūros taisykles.

41 straipsnis

Neatsižvelgdamas į tai, kas prieštarauja Konvencijai, bet laikydamasis 37 straipsnio nuostatų, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, vykdydamas funkcijas, priskirtas jam kokios nors tarptautinės konvencijos arba tos konvencijos pagrindu ar kito dokumento, privalo laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumentų nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikymasis yra privalomas.

X dalis

Techninio bendradarbiavimo komitetas

42 straipsnis

Techninio bendradarbiavimo komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

43 straipsnis

a) Techninio bendradarbiavimo komitetas, priklausomai nuo konkretaus atvejo, nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su techninio bendradarbiavimo projektų, finansuojamų Jungtinių Tautų Organizacijos atitinkamos programos įgyvendinimu, kurių atžvilgiu Organizacija veikia kaip vykdytoja arba koordinatorė, ir visus kitus klausimus, susijusius su Organizacijos veikla techninio bendradarbiavimo sferoje;

b) Techninio bendradarbiavimo komitetas apžvelgia Sekretoriato veiklą, susijusią su techniniu bendradarbiavimu;

c) Techninio bendradarbiavimo komitetas atlieka funkcijas, priskirtas jam šios Konvencijos arba Asamblėjos ar Tarybos, arba bet kurią pareigą pagal šį straipsnį, kuri jam gali būti priskirta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba jo pagrindu ir pripažinta Organizacijos;

d) atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas, Techninio bendradarbiavimo komitetas, Asamblėjos arba Tarybos prašymu arba jei jis mano, kad tokia veikla naudinga darbui, palaiko glaudžius ryšius su kitomis žinybomis, kurios gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

44 straipsnis

Techninio bendradarbiavimo komitetas Tarybai pateikia:

a) Komiteto parengtas rekomendacijas;

b) Pranešimą apie Komiteto darbą per laiką po paskutinės Tarybos sesijos.

45 straipsnis

Techninio bendradarbiavimo komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Jis renka savo vadovaujančius asmenis kartą per metus ir priima procedūros taisykles.

46 straipsnis

Neatsižvelgdamas į tai, kas prieštarauja Konvencijai, bet laikydamasis 42 straipsnio nuostatų, Techninio bendradarbiavimo komitetas, vykdydamas funkcijas, priskirtas kurios nors kitos tarptautinės konvencijos arba jos pagrindu arba kito dokumento, turi laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumento nuostatų, tarp jų taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikymasis privalomas.

XI dalis

Sekretoriatas

47 straipsnis

Sekretoriatą sudaro Generalinis sekretorius ir kitas personalas, kurio gali prireikti Organizacijai. Generalinis sekretorius yra vyriausias Organizacijos administracinis pareigūnas. Jis, atsižvelgdamas į 22 straipsnio nuostatas, skiria anksčiau minėtą personalą.

48 straipsnis

Sekretoriatas tvarko visą dokumentaciją, kurios gali prireikti norint efektyviai vykdyti Organizacijos funkcijas, rengia, renka ir išsiunčia medžiagą, dokumentus, dienos darbotvarkę, protokolus ir informaciją, kurios gali prireikti Organizacijos darbui.

49 straipsnis

Generalinis sekretorius rengia ir pateikia Tarybai kasmetines finansines ataskaitas ir dvejų metų biudžeto sąmatas, atskirai nurodydamas kiekvienų metų sąmatą.

50 straipsnis

Generalinis sekretorius informuoja Organizacijos narius apie jos veiklą. Kiekvienas Organizacijos narys gali skirti vieną arba keletą atstovų palaikyti ryšį su Generaliniu sekretoriumi.

51 straipsnis

Vykdydamas savo pareigas, Generalinis sekretorius ir sekretoriato personalas neturi paklausti arba gauti nurodymus iš bet kurios vyriausybės arba valdžios, nesusijusios su Organizacija. Jie turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, statusui. Kiekvienas Organizacijos narys savo ruožtu įsipareigoja gerbti Generalinio sekretoriaus ir sekretoriato personalo tarptautines pareigas ir nemėginti daryti įtaką jiems vykdant savo pareigas.

52 straipsnis

Generalinis sekretorius vykdo bet kurias kitas funkcijas, jam priskirtas Konvencijos, Asamblėjos arba Tarybos.

XII dalis

Finansai

53 straipsnis

Kiekvienas Organizacijos narys užsimoka išlaikymo, transporto ir kitas savo delegacijos, dalyvaujančios posėdžiuose, rengiamuose Organizacijos, išlaidas.

54 straipsnis

Taryba nagrinėja finansines ataskaitas ir biudžeto sąmatas, paruoštas Generalinio sekretoriaus, ir pateikia Asamblėjai su savo pastabomis ir rekomendacijomis.

55 straipsnis

a) atsižvelgdama į visus susitarimus tarp Organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos, Asamblėja nagrinėja ir tvirtina biudžeto sąmatas;

b) Asamblėja paskirsto išlaidas tarp Organizacijos narių pagal skalę, kurią ji nustato po to, kai išnagrinėja Tarybos pasiūlymus tuo klausimu.

56 straipsnis

Bet kuris Organizacijos narys, neįvykdęs savo finansinių įsipareigojimų Organizacijai, per vienerius metus nuo mokėjimo termino pradžios netenka balsavimo teisės Asamblėjoje, Taryboje, Jūrų saugumo komitete, Teisiniame komitete, Jūrinės aplinkos apsaugos komitete arba Techninio bendradarbiavimo komitete, išskyrus atvejus, kai Asamblėja savo nuožiūra leis nesilaikyti tos nuostatos.

XIII dalis

Balsavimas

57 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai Konvencijos arba kokio nors tarptautinio susitarimo, nustatančio Asamblėjos, Tarybos, Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto arba Techninio bendradarbiavimo komiteto funkcijas, numatyta kitaip, balsavimas tose žinybose vyksta tokia tvarka:

a) kiekvienas Organizacijos narys turi vieną balsą;

b) sprendimai priimami dalyvaujančių ir balsuojančių Organizacijos narių balsų dauguma ir dviejų trečdalių dalyvaujančių Organizacijos narių balsų dauguma tuo atveju, kai sprendimui priimti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos;

c) šioje Konvencijoje sąvoka „dalyvaujantys ir balsuojantys Organizacijos nariai“ reiškia dalyvaujančius Organizacijos narius, balsuojančius „už“ arba „prieš“. Organizacijos nariai, kurie susilaiko balsuojant, laikomi nedalyvaujančiais.

XIV dalis

Organizacijos būstinė

58 straipsnis

a) Organizacijos būstinė steigiama Londone;

b) Asamblėja prireikus gali pakeisti būstinės vietą dviejų trečdalių balsų dauguma;

c) Asamblėjos sesija gali vykti bet kurioje kitoje vietoje, jei Taryba manys, kad tai būtina.

XV dalis

Ryšys su Jungtinių Tautų Organizacija ir kitomis Organizacijomis

59 straipsnis

Organizacijos, kaip specializuotos laivybos ir jos poveikio jūros aplinkai įstaigos, ryšys su Jungtinių Tautų Organizacija yra nustatomas pagal Jungtinių Tautų Organizacijos S tatuto 57 straipsnį. Tas ryšys realizuojamas susitariant su Jungtinių Tautų Organizacija, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Statuto 63 straipsniu, kuris bus sudarytas pagal 25 straipsnio reikalavimus.

60 straipsnis

Organizacija bendradarbiauja su bet kuria specializuota Jungtinių Tautų Organizacijos įstaiga dėl klausimų, kuriais suinteresuota ir Organizacija, ir ta specializuota įstaiga, ir nagrinėja tuos klausimus, taip pat kartu su ta specializuota įstaiga imasi priemonių dėl jų.

61 straipsnis

Organizacija gali bendradarbiauti dėl klausimų, priklausančių jos kompetencijai, su kitomis tarpvalstybinėmis organizacijomis, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos specializuotos įstaigos, bet kurių interesai ir veikla susijusi su Organizacijos tikslais.

62 straipsnis

Organizacija gali daryti atitinkamus sprendimus klausimais, priklausančiais jos kompetencijai dėl konsultavimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis tarptautinėmis organizacijomis.

63 straipsnis

Asamblėjos dviejų trečdalių balsų pritarimu Organizacija gali prisiimti tokias bet kurių kitų tarptautinių organizacijų, tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių, funkcijas, priemones ir pareigas, susijusias su Organizacijos kompetencija, kurios gali būti perduotos Organizacijai tarptautinių susitarimų arba susitarimų tarp atitinkamų organizacijų kompetentingų žinybų. Taip pat Organizacija gali prisiimti bet kokias administracines funkcijas, susijusias su jos kompetencija, kurios buvo priskirtos kokiai nors vyriausybei pagal kokio nors tarptautinio dokumento sąlygas.

XVI dalis

Veiksnumas, privilegijos ir imunitetas

64 straipsnis

Teisnumas, privilegijos ir imunitetai, suteikiami Organizacijai arba kylantys iš jos veiklos, nustatomi ir reglamentuojami bendrosios specializuotų įstaigų privilegijų ir imunitetų Konvencijos, patvirtintos Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1947 m. lapkričio 21 d., atsižvelgiant į pakeitimus, kurie gali būti padaryti galutiniame Priedo tekste, kurį patvirtino Organizacija pagal minėtos bendrosios Konvencijos 36 ir 38 skyrius.

65 straipsnis

Iki prisijungimo prie minėtos bendrosios Konvencijos kiekvienas Organizacijos narys įsipareigoja taikyti šios Konvencijos II Priedo nuostatas spręsdamas klausimus, susijusius su Organizacija.

XVII dalis

Pataisos

66 straipsnis

Siūlomų Konvencijos pataisų tekstus Generalinis sekretorius išsiunčia Organizacijos nariams ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų nagrinėjimo Asamblėjoje. Asamblėja priima pataisas dviejų trečdalių balsų dauguma. Praėjus dvylikai mėnesių po to, kai jas priima du trečdaliai Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai, kiekviena pataisa įsigalioja visų Organizacijos narių atžvilgiu. Jeigu per pirmąsias to dvylikos mėnesių periodo 60 dienų kuris nors Organizacijos narys praneša apie išstojimą iš Organizacijos dėl pataisos, išstojimas, nepaisant Konvencijos 73 straipsnio nuostatų, įgauna galią nuo tos pataisos įsigaliojimo datos.

67 straipsnis

Bet kuri pataisa, priimta pagal 66 straipsnį, perduodama saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui, kuris nedelsdamas pataisų kopijas išsiunčia visiems Organizacijos nariams.

68 straipsnis

Pareiškimas arba pataisos priėmimas pagal 66 straipsnį įgyvendinamas nusiunčiant dokumentą Generaliniam sekretoriui, kad jį perduotų Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius informuoja Organizacijos narius apie kiekvieno dokumento gavimą ir apie pataisos įsigaliojimo datą.

XVIII dalis

Aiškinimas

69 straipsnis

Bet kuris klausimas arba ginčas dėl Konvencijos aiškinimo arba taikymo perduodamas spręsti Asamblėjai arba sprendžiamas besiginčijančių šalių sutartu būdu. Pagal šį straipsnį niekas nekliudo jokiai Organizacijos žinybai spręsti kiekvieną klausimą arba ginčą, kylantį jai vykdant savo funkcijas.

70 straipsnis

Bet kurį teisinį klausimą, kurio negalima išspręsti 69 straipsnyje numatyta tvarka, Organizacija perduoda Tarptautiniam teismui priimti konsultacinį sprendimą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Statuto 96 straipsnį.

XIX dalis

Įvairūs sprendimai

71 straipsnis

Pasirašymas ir priėmimas

Atsižvelgiant į III dalies nuostatas, šią Konvenciją galima atvirai pasirašyti arba priimti, ir valstybės gali tapti Konvencijos dalyvėmis:

a) pasirašydamos be išlygų;

b) pasirašydamos su išlyga dėl priėmimo priimant vėliau;

c) priimant.

Priėmimas įvyksta perduodant dokumentą dėl priėmimo Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

72 straipsnis

Teritorijos

a) Organizacijos nariai bet kuriuo metu gali pareikšti, kad jų dalyvavimas Konvencijoje apima visas, kai kurias arba vieną iš teritorijų, už kurių tarptautinius ryšius jie yra atsakingi;

b) Konvencijai nepriklauso teritorijos, už kurių tarptautinius ryšius yra atsakingi Organizacijos nariai, jei jų vardu nebuvo padarytas atitinkamas pareiškimas pagal šio straipsnio „a“ punktą;

c) pareiškimas, padarytas pagal šio straipsnio „a“ punktą, siunčiamas Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui, kuris pareiškimo kopijas išsiuntinėja visoms valstybėms, pakviestoms į Jungtinių Tautų Organizacijos Jūrų konferenciją, ir visoms kitoms valstybėms, kurios tapo Organizacijos narėmis;

d) tais atvejais, kai pagal susitarimą dėl globos Jungtinių Tautų Organizacija yra valdžios vykdytoja, ji gali priimti Konvenciją vienos, kelių arba visų globojamų teritorijų vardu pagal procedūrą, nustatytą 71 straipsnio.

73 straipsnis

Išstojimas iš Organizacijos

a) bet kuris Organizacijos narys gali išstoti iš Organizacijos nusiųsdamas raštišką pranešimą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui, kuris nedelsdamas informuoja apie tokį pranešimą kitus narius ir Organizacijos Generalinį sekretorių. Pranešimas apie išstojimą gali būti paduotas bet kuriuo metu praėjus dvylikai mėnesių nuo Konvencijos įsigaliojimo datos. Išstojimas iš Organizacijos įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tos datos, kai jį gauna JTO Generalinis sekretorius;

b) Konvencijos taikymas teritorijai arba teritorijų grupei pagal 72 straipsnį gali būti nutrauktas bet kuriuo metu, po to, kai Organizacijos narys nusiųs raštišką pranešimą JTO Generaliniam sekretoriui, atsakingam už jų tarptautinius santykius, arba, jei kalbama apie globojamą teritoriją, kurios atžvilgiu JT Organizacija yra valdžios vykdytoja, – JT Organizacijai. JTO Generalinis sekretorius nedelsdamas informuoja apie tokį pranešimą visus narius ir Organizacijos Generalinį sekretorių. Pranešimas įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tos datos, kai jį gauna JTO Generalinis sekretorius.

XX dalis

Įsigaliojimas

74 straipsnis

Ši Konvencija įsigalioja nuo tos dienos, kai 21 valstybė, iš kurių septynios turi ne mažiau kaip 1 000 000 tonų talpos laivyną, taps Konvencijos dalyvėmis pagal 71 straipsnį.

75 straipsnis

JTO Generalinis sekretorius praneš visoms valstybėms, pakviestoms į JTO Jūrų konferenciją, ir visoms kitoms valstybėms, kurios tapo Organizacijos narėmis, datą, kai kiekviena valstybė taps Konvencijos dalyve, taip pat Konvencijos įsigaliojimo datą.

76 straipsnis

Ši Konvencija, kurios angliškas, prancūziškas ir ispaniškas tekstai yra vienodai autentiški, perduodama saugoti JTO Generaliniam sekretoriui, kuris nusiųs jos patvirtintas kopijas kiekvienai iš valstybių, pakviestų į JTO Jūrų konferenciją, ir visoms kitoms valstybėms, tapusioms Organizacijos narėmis.

77 straipsnis

JTO įgaliota įregistruoti Konvenciją, jai įsigaliojus.

______________

I priedas

(netaikomas)

II priedas

(minėtas 65 straipsnyje)

Veiksnumas, privilegijos ir imunitetai

Šios nuostatos dėl veiksnumo, privilegijų ir imunitetų yra Organizacijos narių taikomos Organizacijos atžvilgiu arba ryšium su jos veikla iki jų prisijungimo prie bendrosios Specializuotų įstaigų privilegijų ir imunitetų konvencijos tais atvejais, kai tai susiję su Organizacija.

1 skyrius.

Organizacija kiekvieno iš savo narių teritorijoje vadovaujasi tokiu veiksnumu, kuris būtinas jos tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti.

2 skyrius.

a) Organizacija kiekvieno iš savo narių teritorijoje naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie būtini jos tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti;

b) Organizacijos narių atstovai, įskaitant jų pavaduotojus ir patarėjus, taip pat pareigūnai ir Organizacijos tarnautojai naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie būtini jiems savarankiškai vykdyti funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla.

3 skyrius.

Taikydami šio Priedo 1 ir 2 skyriaus nuostatas, Organizacijos nariai turi, kiek tai įmanoma, atsižvelgti į bendrosios Specializuotų įstaigų privilegijų ir imunitetų konvencijos standartinius straipsnius.

Tą liudydami, savo vyriausybių įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta 1948 metų kovo 6 dieną Ženevoje.

______________