LIETUVOS BANKO VALDYBOS

N U T A R I M A S

DĖL ABEJOTINŲ AKTYVŲ VERTINIMO, GRUPAVIMO IR SPECIALIŲJŲ ATIDĖJIMŲ SUDARYMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 m. kovo 20 d. Nr. 15

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrąsias nuostatas (pridedamos);

1.2. Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikio ataskaitos 7010 formą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos banko valdybos 1997 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 87 „Dėl Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 54-1249);

2.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1997 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 87 „Dėl Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 64-1529);

2.3. Lietuvos banko valdybos 1997 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 181 „Dėl specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normų nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 73-1892);

2.4. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 210 „Dėl ataskaitų pateikimo terminų“ (Žin., 2000, Nr. 2-56) 4 punktą;

2.5. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 30 „Dėl Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklių pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 24-638);

2.6. Lietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Lietuvos banko teisės aktų pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 35-1338) 21 punktą.

3. Leisti Lietuvos Respublikos komerciniams bankams ir užsienio bankų filialams (skyriams) iki 2003 m. gruodžio 31 d. pakeisti savo apskaitos politikas įgyvendinant šį nutarimą.

4. Nustatyti, kad šis nutarimas, išskyrus nutarimo 3 punktą bei šiuo nutarimu patvirtintų Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų 65 punktą, įsigalioja nuo 2003 m. gruodžio 31 d.

VALDYBOS PIRMININKAS REINOLDIJUS ŠARKINAS

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 15

ABEJOTINŲ AKTYVŲ VERTINIMO, GRUPAVIMO IR specialiųjų ATIDĖJIMŲ SUDARYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai ir užsienio šalių bankų filialai, taip pat Centrinė kredito unija (toliau – bankai) abejotinus aktyvus vertina, grupuoja ir sudaro specialiuosius atidėjimus vadovaudamiesi banko abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklėmis. Minimalius banko abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklių reikalavimus nustato šis dokumentas.

2. Nuostatose vartojamos sąvokos:

2.1. Abejotini aktyvai – tai:

– paskolos, kreditai, sąskaitos kreditas (overdraftas), diskontuotieji vekseliai, skolos vertybiniai popieriai, indėliai, lėšos kitų bankų, įskaitant užsienio šalių bankus, sąskaitose, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, faktoringas, išsimokėtinai (skolon) parduotas turtas, išankstiniai mokėjimai, už abejotinus aktyvus sukauptos pajamos, kitas turtas, susijęs su kredito rizika (toliau – paskolos), bei

– garantijos, laidavimai, išleisti akredityvai, akceptuotieji vekseliai, kiti nebalansiniai įsipareigojimai, susiję su kredito rizika (toliau – nebalansiniai įsipareigojimai).

2.2. Banko abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklės (toliau – banko taisyklės) – banko valdybos arba užsienio šalies banko filialo vadovo (toliau – banko valdybos) patvirtintas dokumentas, nustatantis paskolų priskyrimo homogeninių paskolų grupėms (pogrupiams) tvarką, abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo metodų bei modelių taikymą, paskolų homogeninių paskolų grupėse (pogrupiuose) vertinimo ir grupavimo kriterijus, šių kriterijų vertinimo procedūras, rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūras, specialiųjų atidėjimų sudarymo tvarką ir kt.

2.3. Hipotekinės paskolos – paskolos fiziniams asmenims būstui pirkti arba statyti (remontuoti, rekonstruoti), kurių grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka.

2.4. Homogeninių paskolų grupė (pogrupis) – tai pagal tam tikrus kriterijus sugrupuotos paskolos, kurioms būdingi panašūs kredito rizikos požymiai bei kurias vertindamas ir grupuodamas bankas taiko tuos pačius pagrindinius vertinimo ir grupavimo kriterijus. Homogeninių paskolų grupė gali būti suskirstyta į mažesnes grupes (pogrupius). Homogeninių paskolų pogrupį sudarančioms paskoloms taikomi tie patys pagrindiniai ir papildomi vertinimo ir grupavimo kriterijai bei ta pati rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūra.

2.5. Paskolos finansiniam tarpininkavimui – paskolos, suteiktos finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms.

2.6. Persvarstyta paskola – paskola, kurios pradinės sutarties sąlygos buvo pakeistos dėl pablogėjusios skolininko finansinės būklės, pratęsiant paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus, sumažinant paskolos palūkanų normą, visą ar dalį skolos perkeliant kitam asmeniui, kapitalizuojant sukauptas palūkanas, kai sukauptų palūkanų suma padidinama paskolos suma, taip pat padengiant vieną ar kelias anksčiau suteiktas paskolas bei joms sukauptas palūkanas naujai suteikta paskola ar kitaip persvarstant paskolos sutarties sąlygas.

2.7. Rizikos grupė – viena iš penkių rizikos grupių, kurioms priskiriami abejotini aktyvai, pasižymintys panašiu kredito rizikos laipsniu.

2.8. Skolininkas – tai fizinis arba juridinis asmuo, nurodytas Lietuvos banko valdybos patvirtintose Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklėse.

2.9. Specialieji atidėjimai – abejotinų aktyvų vertės sumažėjimo dydis, atitinkantis tikėtinų nuostolių galimybę. Sudaromi šie specialieji atidėjimai:

2.9.1. specialieji atidėjimai abejotiniems aktyvams – atidėjimai, sudaromi konkretaus abejotino aktyvo ar abejotinų aktyvų grupės nuostoliams padengti;

2.9.2. specialieji atidėjimai bendram abejotinų aktyvų portfeliui – atidėjimai, sudaromi viso abejotinų aktyvų portfelio tikėtiniems nuostoliams padengti.

2.10. Su banko taisyklėmis susiję dokumentai – tai banko vidaus dokumentai, į kuriuos duodamos nuorodos arba kurie minimi banko taisyklėse, ir kt.

2.11. Su skolininku susiję asmenys – tai asmenys, nurodyti Lietuvos banko valdybos patvirtintose Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklėse.

2.12. Šalies rizika – rizika, kad dėl ekonominės, politinės padėties ar permainų užsienio šalyje arba kitų veiksnių įtakos skolininkas nesugebės visiškai ar iš dalies įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų bankui sutartyje numatytomis sąlygomis.

2.13. Turto vertintojas – juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla, arba fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla, kaip tai numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Banko darbuotojui, vertinančiam turtą, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas nėra būtinas.

2.14. Užtikrinimo priemonė – nekilnojamojo daikto hipoteka, kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, laidavimas, garantija, kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

II. PAGRINDINIAI ABEJOTINŲ AKTYVŲ VERTINIMO IR GRUPAVIMO PRINCIPAI

3. Abejotinų aktyvų vertinimas atliekamas prieš suteikiant paskolą ar prisiimant įsipareigojimą bei visą laiką, kol abejotinas aktyvas įtrauktas į banko balansą arba į nebalansinius straipsnius. Nurašytas abejotinas aktyvas perkeliamas į nesisteminę apskaitą, o atsiradus galimybei susigrąžinti anksčiau nurašytą kliento skolą bankui, ji iš banko nesisteminės apskaitos perkeliama į banko balansą ir toliau grupuojama banko taisyklėse nustatyta tvarka.

4. Abejotinų aktyvų grupavimo dažnumas numatomas banko taisyklėse. Individualiai vertinamų abejotinų aktyvų, kaip numatyta 12.1 punkte, grupavimas atliekamas ne rečiau kaip kas ketvirtį. Bendrai vertinamų abejotinų aktyvų, taikant statistinius metodus ir modelius, kaip numatyta 12.2 punkte, grupavimas atliekamas ne rečiau kaip kas pusmetį.

5. Jeigu apie skolininką yra faktų, kurie gali pakeisti abejotinų aktyvų rizikos grupę (pogrupį), šie aktyvai turi būti nedelsiant įvertinti iš naujo. Banko taisyklėse numatomos sąlygos, kada abejotini aktyvai įvertinami iš naujo nedelsiant.

6. Visų banko vienam skolininkui suteiktų paskolų ir (arba) jo atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų rizikos grupė turi būti vienoda. Šių paskolų ir nebalansinių įsipareigojimų rizikos grupė nustatoma taip: pirmiausia nustatoma kiekvienos paskolos ir kiekvieno nebalansinio įsipareigojimo rizikos grupė, po to nustatoma didžiausią riziką atitinkanti grupė ir jai priskiriamos visos tam skolininkui suteiktos paskolos ir jo atžvilgiu prisiimti nebalansiniai įsipareigojimai.

7. Jei skolininko paskola ar nebalansinis įsipareigojimas priskirtas IV arba V rizikos grupei, su šiuo skolininku susijusių asmenų paskolos ar nebalansiniai įsipareigojimai negali būti priskirti I rizikos grupei.

8. Išimtiniais atvejais 6 ir 7 punktų reikalavimai gali būti netaikomi, jei tam yra pagrindas ir bankas konkrečiais faktais pagrįs tokį savo sprendimą, t. y. kad skolininko vieno įsipareigojimo bankui nevykdymas neturės jokios įtakos bankui atgaunant lėšas pagal to paties skolininko kitą įsipareigojimą bankui arba kad skolininko, kurio abejotini aktyvai priskirti IV ar V rizikos grupei, kredito rizika neturės įtakos su šiuo skolininku susijusiems asmenims.

9. Banko taisyklėse nustatyta tvarka paskolos skirstomos į homogeninių paskolų grupes. Šiose taisyklėse, jei bankas teikia tokias paskolas, turi būti išskirtos šios homogeninių paskolų grupės:

9.1. verslo paskolos;

9.2. hipotekinės paskolos;

9.3. vartojamosios paskolos;

9.4. paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų, įskaitant privalomųjų socialinio ir sveikatos draudimo fondų, funkcijoms vykdyti (toliau – paskolos valdymo institucijų funkcijoms vykdyti);

9.5. paskolos finansiniam tarpininkavimui.

10. Banko taisyklėse nustatyta tvarka gali būti išskirta papildomų homogeninių paskolų grupių. Kiekviena homogeninių paskolų grupė gali būti skirstoma į mažesnes grupes – pogrupius (pavyzdžiui, hipotekinės paskolos gali būti skirstomos į pogrupius, atsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo daikto statybos baigtumo laipsnį; verslo paskolos gali būti skirstomos į pogrupius pagal ekonominės veiklos rūšis, o šie pogrupiai į dar mažesnius: paskolos apyvartiniam kapitalui papildyti ir paskolos investicijoms). Banko taisyklėse numatomi kriterijai, pagal kuriuos paskolas būtų galima priskirti konkrečiai homogeninių paskolų grupei (pogrupiui).

11. Paskolos, nepatenkančios nė į vieną iš 9 ar 10 punkte išvardytų homogeninių paskolų grupių, vertinamos banko taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame dokumente numatytų pagrindinių abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo principų.

12. Abejotini aktyvai vertinami vienu iš dviejų metodų:

12.1. individualiai, atsižvelgiant į pagrindinius ir papildomus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

12.2. bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, pagrįstus istorinių duomenų vertinimu.

13. Kiekvienos homogeninių paskolų grupės (pogrupio) paskolų vertinimo ir grupavimo metodas parenkamas individualiai pagal paskolos sumą. Banko taisyklėse nustatoma suma, kurią viršijančios paskolos vertinamos individualiai. Paskolos, neviršijančios šios sumos, vertinamos bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius. Jei vienam skolininkui suteiktos kelios paskolos ir (arba) jo atžvilgiu prisiimti nebalansiniai įsipareigojimai, šių abejotinų aktyvų grupavimo metodas nustatomas pagal bendrą šiam skolininkui tenkančią abejotinų aktyvų sumą.

14. Bendrai vertintinos paskolos banko nuožiūra gali būti vertinamos ir individualiai. Paskola, kuri buvo vertinta individualiai, grąžinus jos dalį, gali būti vertinama bendrai. Banko taisyklėse numatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip gali būti keičiamas paskolos vertinimo ir grupavimo metodas.

15. Konkrečiai rizikos grupei (pogrupiui) paskolos priskiriamos pagal rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą (veiksmai paskolos rizikos grupei (pogrupiui) nustatyti, atsižvelgiant į šiai paskolai taikytinus pagrindinius ir papildomus vertinimo ir grupavimo kriterijus). Skirtingoms homogeninių paskolų grupėms (pogrupiams) gali būti taikomos skirtingos rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūros. Banko taisyklėse turi būti išsamiai apibrėžtos visos rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūros, taikomos homogeninių paskolų grupėms (pogrupiams).

16. Nebalansiniai įsipareigojimai vertinami ir grupuojami vienu iš dviejų metodų, kaip numatyta 12 punkte, laikantis 13–15 punktuose nurodytų reikalavimų. Nebalansinius įsipareigojimus vertinant ir grupuojant individualiai, atsižvelgiama į kliento finansinę būklę bei šalies rizikos įvertinimą, kaip numatyta 22 ir 30 punktuose, bei papildomus banko taisyklėse nustatytus vertinimo ir grupavimo kriterijus. Nebalansiniai įsipareigojimai, neviršijantys banko taisyklėse nustatytos sumos, gali būti vertinami bendrai, statistiniais metodais ir modeliais vertinant istorinius duomenis, laikantis 33–37 punktuose nurodytų reikalavimų. Banko taisyklėse turi būti detaliai apibrėžti nebalansinių įsipareigojimų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo reikalavimai.

17. Abejotini aktyvai grupuojami į penkias rizikos grupes:

17.1. standartinė (I rizikos grupė);

17.2. galimos rizikos (II rizikos grupė);

17.3. padidėjusios rizikos (III rizikos grupė);

17.4. abejotina (IV rizikos grupė);

17.5. nuostolinga (V rizikos grupė).

18. Banko taisyklėse nustatyta tvarka rizikos grupės gali būti suskirstytos į mažesnes rizikos grupes – pogrupius.

19. Į rizikos grupes (pogrupius) sugrupuotų abejotinų aktyvų specialiųjų atidėjimų poreikis nustatomas atsižvelgiant į:

19.1. individualiai vertinamų abejotinų aktyvų – abejotino aktyvo rizikos grupę (pogrupį), užtikrinimo priemonę ir kitus veiksnius;

19.2. bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, vertinamų abejotinų aktyvų – statistiniais metodais ir modeliais nustatytą specialiųjų atidėjimų poreikį.

III. VERTINIMO IR GRUPAVIMO KRITERIJAI

20. Vertinant paskolas individualiai, taikomi pagrindiniai ir papildomi (paties banko nusistatyti) vertinimo ir grupavimo kriterijai. Tos pačios homogeninių paskolų grupės skirtinguose pogrupiuose gali būti taikomi skirtingi papildomi vertinimo ir grupavimo kriterijai, numatyti banko taisyklėse. Skirtingose homogeninių paskolų grupėse (pogrupiuose) tas pats vertinimo ir grupavimo kriterijus (pagrindinis ar papildomas) gali būti vertinamas skirtingai.

21. Pagrindiniai vertinimo ir grupavimo kriterijai:

21.1. skolininko ūkinė ir (arba) finansinė būklė, verslo planas, jei jis yra, bei jo vykdymas (toliau – skolininko finansinė būklė);

21.2. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis;

21.3. paskolos persvarstymo faktai;

21.4. šalies rizika;

21.5. tarptautinių reitingo agentūrų skolininkui suteikti reitingai, jei toks reitingas suteiktas.

22. Banko taisyklėse ar su šiomis taisyklėmis susijusiuose dokumentuose turi būti numatyti išsamūs skolininko finansinės būklės vertinimo reikalavimai bei procedūros, pagal kurias nustatomas galutinis (atsižvelgus į visus vertinimo rodiklius) skolininko finansinės būklės įvertinimas.

23. Individualiai vertinant ir grupuojant paskolas, į paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus atsižvelgiama:

23.1. jei terminai pradelsti iki 30 kalendorinių dienų imtinai, taikant rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą paskola gali būti priskirta vienai iš penkių rizikos grupių, atsižvelgus į kitus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

23.2. jei terminai pradelsti nuo 31 iki 60 kalendorinių dienų imtinai, taikant rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą paskola gali būti priskirta II, III, IV arba V rizikos grupei, atsižvelgus į kitus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

23.3. jei terminai pradelsti nuo 61 iki 90 kalendorinių dienų imtinai, taikant rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą paskola gali būti priskirta III, IV arba V rizikos grupei, atsižvelgus į kitus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

23.4. jei terminai pradelsti nuo 91 iki 180 kalendorinių dienų imtinai, taikant rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą paskola gali būti priskirta IV arba V rizikos grupei, atsižvelgus į kitus vertinimo ir grupavimo kriterijus;

23.5. jei terminai pradelsti daugiau kaip 180 kalendorinių dienų imtinai, paskola turi būti priskirta V rizikos grupei.

24. Išimtiniais atvejais 23.5 punkto reikalavimai gali būti netaikomi, o paskola priskirta IV rizikos grupei, jei tam yra pagrindas ir bankas konkrečiais faktais pagrįs tokį savo sprendimą, t. y. kad paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų pradelsimas 180 ir daugiau kalendorinių dienų yra nepakankamas pagrindas paskolą priskirti V rizikos grupei.

25. Kai paskolos sutartyje numatyta, kad paskola, įskaitant palūkanas, grąžinama vienu mokėjimu arba palūkanų mokėjimo terminai neįprastai ilgi, bankas turi įvertinti šį faktą ir atsižvelgti į tai grupuodamas paskolą.

26. Nepažeidžiant 23 punkto reikalavimų, homogeninių paskolų grupėms (pogrupiams) banko taisyklėse gali būti numatyti kitokie (trumpesni) paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo pradelsimo terminai.

27. Laikantis 23 punkto reikalavimų paskola, priskirta II–V rizikos grupei, taikant rizikos grupės (pogrupio) nustatymo procedūrą, gali būti perkelta į mažesnės rizikos grupę, kai skolininkas tris paskolos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito nepažeisdamas paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų bei to pagrįstai galima tikėtis ir ateityje. Toks sprendimas ir jo pagrindimas turi būti įformintas dokumentais. Konkretūs atvejai – kada ir į kokią rizikos grupę gali būti perkelta paskola, – numatomi banko taisyklėse.

28. Persvarsčius paskolą, nedelsiant iš naujo įvertinama skolininko finansinė būklė bei peržiūrima paskolos rizikos grupė (pogrupis) ir, jei reikia, perskaičiuojamas specialiųjų atidėjimų poreikis.

29. Banko taisyklėse išskiriami konkretūs paskolos persvarstymo atvejai, kurių gali būti daugiau nei 2.6 punkte, ir numatoma, kaip į juos atsižvelgiama nustatant rizikos grupę (pogrupį).

30. Vertinant šalies riziką vadovaujamasi šalių skirstymo į A, B ir C grupes nuostatomis, kaip numatyta Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“. Jei skolininkas įregistruotas ar kitaip organizuotas šalyje, priklausančioje B ar C šalių grupei, šio skolininko abejotini aktyvai negali būti priskirti I rizikos grupei. Papildomos nuostatos, susijusios su šalies rizikos vertinimu, numatomos banko taisyklėse.

31. Banko taisyklėse numatoma, kaip nustatant rizikos grupę (pogrupį) atsižvelgiama į skolininkui tarptautinių reitingo agentūrų suteiktus reitingus, jei jis tokių turi. Jei skolininką kontroliuojantis asmuo turi aukštą tarptautinių reitingo agentūrų suteiktą reitingą ir, iškilus būtinybei, tikėtina, kad kontroliuojanti įmonė padės skolininkui įvykdyti įsipareigojimus bankui, galima atsižvelgti ir į skolininką kontroliuojančio asmens turimus reitingus.

IV. VERSLo, HIPOTEKinIŲ, VARTOJamųjų PASKOLŲ BEI PASKOLŲ FINANSiniam tarpininkavimui ir VALDYMO INSTITUCIJŲ FUNKCIJOMS VYKDYTI VERTINIMAS IR GRUPAVIMAS

Verslo paskolos

32. Individualiai vertinant ir grupuojant verslo paskolas taikomi šie vertinimo ir grupavimo kriterijai (prioritetų mažėjimo tvarka):

32.1. skolininko finansinė būklė, kaip numatyta 22 punkte;

32.2. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

32.3. tarptautinių reitingo agentūrų skolininkui suteikti reitingai, kaip numatyta 31 punkte;

32.4. paskolos persvarstymo faktai, kaip numatyta 28 ir 29 punktuose;

32.5. šalies rizika, kaip numatyta 30 punkte;

32.6. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai.

33. Vertinant ir grupuojant verslo paskolas bendrai, kaip numatyta 12.2 punkte, turi būti atsižvelgiama į:

33.1. kaip skyrėsi atitinkamų paskolų grupavimo rezultatai ir faktinė šių paskolų kokybė banke per paskutinius trejus ar daugiau metų;

33.2. kiek daug, kaip ir dėl ko keitėsi atitinkamų paskolų kokybė banke per paskutinius trejus ar daugiau metų;

33.3. ūkio ir atskirų ūkio šakų ekonomines tendencijas;

33.4. banko paskolų portfelio struktūrą bei jos pokyčius: paskolų portfelio koncentraciją pagal skolininkus, paskolų terminus, geografinius regionus, ekonominės veiklos rūšis, užtikrinimo priemones, atskiras paskolų rūšis (paskola, sąskaitos kreditas (overdraftas), diskontuotieji vekseliai ir pan.) ir kitus požymius;

33.5. banko kreditavimo politikos pokyčius;

33.6. kitus veiksnius, turinčius įtakos paskolų portfelio kokybei.

34. Vertinant istorinius duomenis vadovaujamasi principu, kad ankstesnio laikotarpio, palyginti su ataskaitiniu, duomenims teikiama mažesnė reikšmė ir atvirkščiai – paskutiniųjų laikotarpių duomenims teikiama didesnė reikšmė.

35. Taikomi statistiniai metodai ir modeliai turi būti realūs, pagrįsti bei konservatyvūs.

36. Banko taisyklėse išsamiai apibūdinami taikomi statistiniai metodai ir modeliai, šių metodų ir modelių prielaidos, sąlygos bei specialiųjų atidėjimų poreikio pagal gautus vertinimus nustatymo principai ir kas kiek laiko turi būti peržiūrimos taikomų metodų ir modelių prielaidos, sąlygos ir pan.

37. Jei nepakanka duomenų arba duomenys yra nekokybiški, kaip reikalaujama 33 punkte, paskolos vertinamos ir grupuojamos individualiai, kol reikiami duomenys bus sukaupti. Nereikšmingų bankui sumų išankstiniai mokėjimai, nesusiję su tiesiogine banko veikla, gali būti vertinami bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, turint trumpesnę nei trejų metų duomenų istoriją.

Hipotekinės paskolos

38. Individualiai vertinant ir grupuojant hipotekines paskolas taikomi šie vertinimo ir grupavimo kriterijai (prioritetų mažėjimo tvarka):

38.1. jei paskola užtikrinta nebaigto statinio (statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti) hipoteka:

38.1.1. skolininko finansinė būklė, kaip numatyta 22 punkte;

38.1.2. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

38.1.3. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai;

38.2. jei paskola užtikrinta užbaigto statinio hipoteka:

38.2.1. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

38.2.2. skolininko finansinė būklė, kaip numatyta 22 punkte;

38.2.3. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai.

39. Vertinant ir grupuojant hipotekines paskolas bendrai, kai taikomi statistiniai metodai ir modeliai, laikomasi vertinimo ir grupavimo principų, numatytų 33–37 punktuose.

Vartojamosios paskolos

40. Individualiai vertinant ir grupuojant vartojamąsias paskolas taikomi šie vertinimo ir grupavimo kriterijai (prioritetų mažėjimo tvarka):

40.1. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

40.2. skolininko finansinė būklė, kaip numatyta 22 punkte;

40.3. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai.

41. Vertinant ir grupuojant vartojamąsias paskolas bendrai, kai taikomi statistiniai metodai ir modeliai, laikomasi vertinimo ir grupavimo principų, numatytų 33–37 punktuose.

Paskolos valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

42. Individualiai vertinant ir grupuojant paskolas valdymo institucijų funkcijoms vykdyti, taikomi šie vertinimo ir grupavimo kriterijai (prioritetų mažėjimo tvarka):

42.1. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

42.2. šalies rizika, kaip numatyta 30 punkte;

42.3. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai.

43. Vertinant ir grupuojant paskolas valdymo institucijų funkcijoms vykdyti bendrai, kai taikomi statistiniai metodai ir modeliai, laikomasi vertinimo ir grupavimo principų, numatytų 33–37 punktuose.

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

44. Individualiai vertinant ir grupuojant paskolas finansiniam tarpininkavimui, taikomi šie vertinimo ir grupavimo kriterijai (prioritetų mažėjimo tvarka):

44.1. skolininko finansinė būklė, kaip numatyta 22 punkte;

44.2. paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kaip numatyta 23–27 punktuose;

44.3. tarptautinių reitingo agentūrų skolininkui suteikti reitingai, kaip numatyta 31 punkte;

44.4. paskolos persvarstymo faktai, kaip numatyta 28 ir 29 punktuose;

44.5. šalies rizika, kaip numatyta 30 punkte;

44.6. papildomi banko taisyklėse numatyti vertinimo ir grupavimo kriterijai.

45. Vertinant ir grupuojant paskolas finansiniam tarpininkavimui bendrai, kai taikomi statistiniai metodai ir modeliai, laikomasi vertinimo ir grupavimo principų, numatytų 33–37 punktuose.

V. SPECIALIŲJŲ ATIDĖJIMŲ ABEJOTINIEMS AKTYVAMS SUDARYMAS

46. Bankai sudaro šiuos specialiuosius atidėjimus:

46.1. specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams;

46.2. specialiuosius atidėjimus bendram abejotinų aktyvų portfeliui.

47. Specialieji atidėjimai abejotiniems aktyvams:

47.1. I rizikos grupė – 0 procentų;

47.2. II rizikos grupė – nuo 1 iki 15 procentų;

47.3. III rizikos grupė – nuo 15 iki 40 procentų;

47.4. IV rizikos grupė – nuo 40 iki 60 procentų;

47.5. V rizikos grupė – 100 procentų.

48. Specialieji atidėjimai bendram abejotinų aktyvų portfeliui – ne mažiau kaip 0,1 procento nuo visų abejotinų aktyvų sumos, išskyrus:

48.1. Lietuvos Respublikos ir A šalių grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų skolos vertybinius popierius;

48.2. abejotinus aktyvus, užtikrintus Lietuvos Respublikos ir A šalių grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų garantijomis, laidavimais ar jų skolos vertybinių popierių įkeitimu;

48.3. banko lėšas, laikomas A šalių grupės banke, patronuojančiam šį banką Lietuvoje, arba filialo lėšas, laikomas A šalių grupės banke, įsteigusiam šį filialą Lietuvoje;

48.4. abejotinus aktyvus, užtikrintus piniginių lėšų, laikomų tame pačiame banke, įkeitimu.

49. Rizikos pogrupio, kaip numatyta 18 punkte, specialiųjų atidėjimų norma (intervalas) turi patekti į šio rizikos pogrupio rizikos grupės specialiųjų atidėjimų intervalą, laikantis 47 punkto reikalavimų.

50. Banko taisyklėse numatomos išsamios procedūros, pagal kurias nustatomas konkretus specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikis, atsižvelgus į individualiai vertinamo abejotino aktyvo rizikos grupę (pogrupį), užtikrinimo priemonę ir kitus veiksnius.

51. Prieš skaičiuojant specialiųjų atidėjimų poreikį individualiai vertinamiems abejotiniems aktyvams, iš abejotino aktyvo sumos atimama užtikrinimo priemonės vertė. Užtikrinimo priemonės vertės dalies, atimamos iš abejotino aktyvo sumos, nustatymo principai numatomi banko taisyklėse. Numatant užtikrinimo priemonės vertės dalies, atimamos iš abejotino aktyvo sumos, nustatymo principus vadovaujamasi konservatyvumo principu ir 52 punkto nuostatomis.

52. Nustatant užtikrinimo priemonės vertės dalį, atimamą iš abejotino aktyvo sumos prieš sudarant specialiuosius atidėjimus, atsižvelgiama į:

52.1. teisines procedūras, jų trukmę, galimus kitus sunkumus ir išlaidas realizuojant užtikrinimo priemonę;

52.2. užtikrinimo priemonės likvidumą;

52.3. užtikrinimo priemonės vertės pastovumą;

52.4. užtikrinimo priemonės nusidėvėjimo terminą, palygintą su paskolos terminu;

52.5. užtikrinimo priemonės vertės koreliaciją su skolininko finansine būkle;

52.6. pirmumo teisę realizuojant užtikrinimo priemonę;

52.7. užtikrinimo priemonės apdraudimą;

52.8. garanto, laiduotojo ar draudimo įmonės finansinę būklę;

52.9. kitus veiksnius, numatytus banko taisyklėse, galinčius turėti įtakos realizuojant užtikrinimo priemonę.

53. Nustatant specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikį į užtikrinimo priemonę neatsižvelgiama, jei abejotinas aktyvas priskirtas V rizikos grupei.

54. Banke turi būti parengtas ir banko valdybos patvirtintas dokumentas (toliau – užtikrinimo priemonių vertinimo taisyklės), numatantis detalius užtikrinimo priemonių vertinimo reikalavimus:

54.1. užtikrinimo priemonių vertės peržiūrėjimo periodiškumą;

54.2. bankui priimtinus nepriklausomus turto vertintojus;

54.3. jei užtikrinimo priemones vertina banke dirbantys turto vertintojai:

54.3.1. taikomus užtikrinimo priemonių vertinimo metodus;

54.3.2. taikomų metodų prielaidas ir sąlygas;

54.3.3. metodų prielaidų ir sąlygų peržiūrėjimo periodiškumą.

55. Bendrai pagal statistinius metodus ir modelius vertinamiems abejotiniems aktyvams sudaromi tokio dydžio specialieji atidėjimai, kokie buvo apskaičiuoti statistiniais metodais ir modeliais atlikus istorinių duomenų analizę. Šių abejotinų aktyvų rizikos grupė nustatoma pagal tai, į kurį specialiųjų atidėjimų intervalą, kaip numatyta 49 punkte, patenka šiam abejotinam aktyvui apskaičiuota specialiųjų atidėjimų norma (specialiųjų atidėjimų poreikio santykis su abejotinų aktyvų suma, išreikštas procentais). Jei apskaičiuota specialiųjų atidėjimų norma mažesnė nei 1 procentas, abejotini aktyvai priskiriami I rizikos grupei, o specialieji atidėjimai nesudaromi. Jei apskaičiuota specialiųjų atidėjimų norma didesnė ar lygi 60 procentų, abejotini aktyvai priskiriami V rizikos grupei.

56. Specialiųjų atidėjimų bendram abejotinų aktyvų portfeliui sudarymo tvarka (specialiųjų atidėjimų sudarymo principai, prielaidos, sąlygos ir pan.) nustatoma banko taisyklėse arba atskirame su šiomis taisyklėmis susijusiame dokumente, patvirtintame banko valdybos.

VI. BANKO ABEJOTINŲ AKTYVŲ VERTINIMO IR GRUPAVIMO TAISYKLĖS

57. Banko taisyklės ir su šiomis taisyklėmis susiję dokumentai turi atitikti šiose bendrosiose nuostatose numatytus reikalavimus.

58. Banko taisyklės, užtikrinimo priemonių vertinimo taisyklės bei kiti su banko taisyklėmis susiję dokumentai gali būti keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus (I ketvirtį), išskyrus vykdant banko inspektavimo ataskaitoje pateiktus nurodymus ar esant objektyvioms sąlygoms (pavyzdžiui, pradėjus teikti naujas paslaugas, susijusias su kredito rizika).

59. Pakeistos banko taisyklės, užtikrinimo priemonių vertinimo taisyklės ar kitas su banko taisyklėmis susijęs dokumentas per 5 darbo dienas turi būti pateiktas Lietuvos bankui. Lietuvos bankui taip pat pateikiama informacija apie padarytus pakeitimus, pakeitimų priežastis, numatomą pakeitimų įtaką abejotinų aktyvų vertinimui, grupavimui ir specialiesiems atidėjimams.

60. Banko taisyklėse turi būti su šiomis taisyklėmis susijusių dokumentų sąrašas.

61. Visi banke priimami sprendimai, susiję su abejotinų aktyvų vertinimu, grupavimu ir specialiųjų atidėjimų sudarymu, įforminami dokumentais, kartu pateikiamas ir sprendimų pagrindimas.

62. Abejotinų aktyvų grupavimo rezultatus ir specialiųjų atidėjimų poreikį tvirtina banko valdyba.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63. Banke turi būti numatytos vidaus kontrolės procedūros, kad periodiškai būtų įvertinama:

63.1. banko taisyklių bei su šiomis taisyklėmis susijusių dokumentų tinkamumas, sutikimas su šių bendrųjų nuostatų reikalavimais;

63.2. ar abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo rezultatai bei sudaryti specialieji atidėjimai atitinka banko taisyklių reikalavimus.

64. Kiekvieną ketvirtį bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikia Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikio ataskaitos 7010 formą.

65. Bankai iki 2003 m. spalio 15 d. Lietuvos bankui turi pateikti:

65.1. banko taisykles;

65.2. užtikrinimo priemonių vertinimo taisykles;

65.3. kitus su banko taisyklėmis susijusius dokumentus;

65.4. paskutinio ataskaitinio laikotarpio abejotinų aktyvų grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo jiems rezultatus:

65.4.1. pagal metodiką, kuria bankas vadovavosi;

65.4.2. pagal metodiką, kuria bankas planuoja vadovautis.

______________

Pateikėjas kodas _________ Apsaugos laipsnis ___________________

______________________________ Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams

(banko pavadinimas) poreikio ataskaita

______________________________ 7010 forma

(banko adresas)

_____________________________ PATVIRTINTA________ Lietuvos banko valdybos

(tel., faks.) 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 15

pateikimo data

Gavėjas kodas 1200 pateikimo terminas iki mėnesio 11 d.

Lietuvos banko periodiškumas kas ketvirtį

Kredito įstaigų priežiūros departamentas mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt

Vilnius, Jogailos g. 14

ABEJOTINI AKTYVAI

SPECIALIEJI ATIDĖJIMAI

Eil. Nr.

Rizikos grupės

Paskolos, kreditai, sąskaitos kreditas (overdraftas), diskontuotieji vekseliai

Indėliai ir lėšos bankų sąskaitose

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

Faktoringas

Išsimokėtinai (skolon) parduotas turtas

Išankstiniai mokėjimai

Sukauptos pajamos

Kitas turtas

Paskolų likutis, atėmus užtikrinimo priemonę

Nebalansiniai įsipareigojimai

Nebalansinių įsipareigojimų likutis, atėmus užtikrinimo priemonę

Paskoloms, kreditams, sąskaitos kreditams (overdraftams), diskontuotiesiems vekseliams

Sukauptoms pajamoms

Kitam turtui

Iš viso paskoloms

Nebalansiniams įsipareigojimams

Bendram abejotinų aktyvų portfeliui

Suma

Vidutinė atidėjimų norma (%)

Standartinė

Verslo paskolos

Hipotekinės paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

Kitos paskolos

Galimos rizikos

Verslo paskolos

Hipotekinės paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

Kitos paskolos

Padidėjusios rizikos

Verslo paskolos

Hipotekinės paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

Kitos paskolos

Abejotina

Verslo paskolos

Hipotekinės paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

Kitos paskolos

Nuostolinga

Verslo paskolos

Hipotekinės paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų funkcijoms vykdyti

Paskolos finansiniam tarpininkavimui

Kitos paskolos

IŠ VISO

Vadovas ..................................... ..........................................

(parašas) (vardo raidė, pavardė)

Vyr. buhalteris (buhalteris) ..................................... ..........................................

(parašas) (vardo raidė, pavardė)

Vykdytojas ..................................... ..........................................

(parašas) (vardo raidė, pavardė)

Telefonas .....................................

Data .....................................

______________