LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. vasario 27 d. Nr. 80

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin.,1997, Nr. 104-2615), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin.,1998, Nr. 61-1726), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin.,1997, Nr. 112-2824) ir siekdamas, kad galiojanti gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistema atitiktų Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 96/61/EC „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ reikalavimus:

1. Tvirtinu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad šios taisyklės taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Nustatau, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. netenka galios aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka (Žin.,1999, Nr. 106-3087).

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „aplinkos technologijos“, „atliekos“, „atmosfera“, „monitoringas“, „valdymo sistema“, „vanduo“, „žemė“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. 80

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

1. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) nurodyto gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo į aplinką leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės reglamentuoja taršos prevencijos ir kontrolės priemones, numatytas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin.,1997, Nr. 104-2615), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin.,1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin.,1998, Nr. 61-1726) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin.,1997, Nr. 112-2824). Taisyklėse nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų, leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų (visuomenės) teisės ir pareigos išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant leidimus.

2. Į Taisykles perkelti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 96/61/EC „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ reikalavimai.

3. Siekiant mažinti taršos iš stacionarių ūkinės veiklos objektų kenksmingą poveikį aplinkai ir išvengti teršalų permetimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, Taisyklėse įtvirtinama integruota taršos prevencijos ir kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro ir žemės apsaugos bei atliekų tvarkymo priemones.

4. Šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – leidimą).

II. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

5. Pagrindinės šių Taisyklių sąvokos:

aplinkos kokybės norma – visuma reikalavimų, kuriuos tam tikru laiku turi atitikti tam tikra aplinka arba jos konkreti dalis, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

atliekos, pavojingos atliekos, atliekų tvarkymas, atliekų naudojimas, atliekų šalinimas, atliekų apdorojimas atitinka apibrėžimus, pateiktus Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726);

gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas – ūkio subjekto patvirtintos aplinkosaugos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, atliekų prevenciją ir gerinti aplinkos apsaugą;

GPGB – geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, parodanti, kad tam tikras gamybos būdas iš esmės gali būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – bendrai mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai;

- gamybos būdas – tiek naudojama technologija, tiek ir parinkti metodai įrenginiui suprojektuoti, pastatyti, aptarnauti, eksploatuoti ir jį uždaryti;

- prieinamas gamybos būdas – gamybos būdas, išplėtotas tokiu mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į sąnaudas ir jo pranašumą ir į tai, ar tas gamybos būdas naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra prieinamas veiklos vykdytojui;

- geriausias gamybos būdas – veiksmingiausias gamybos būdas siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio;

geriausia technologija – tai naujausia įranga, pažangiausi veiklos gamybos būdai, leidžiantys praktiškai sumažinti aplinkos taršą;

įrenginys – vienoje teritorijoje esantis stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios tiesiogiai ir techniškai susijusios veiklos rūšys;

- 1-ojo priedo įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios Taisyklių 1 priede išvardytų veiklos rūšių, ir bet kuri kita tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai siejasi su toje vietoje (teritorijoje) vykdoma veikla, ir kuri gali turėti poveikį teršalų išmetimui ir taršai;

- 2-ojo priedo įrenginys – stacionarus technikos objektas arba jų grupė, kurie pagal Taisykles nepriskirtini prie 1-ojo priedo įrenginių, kai suminis išmetamų teršalų kiekis ar veiklos pobūdis atitinka nors vieną iš Taisyklių 2-ame priede nurodytų kriterijų. Grupė objektų laikoma vienu įrenginių tik tada, kai jie yra toje pačioje vietoje (teritorijoje);

- naujas įrenginys – įrenginys, kuriam pagal Taisykles reikia gauti leidimą ir kuris bus pradėtas eksploatuoti vėliau nei po metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

- esamas įrenginys – veikiantis įrenginys arba įrenginys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki Taisyklių įsigaliojimo dienos, išduotas leidimas;

išmetamų teršalų ribinės vertės – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per vieną arba kelis laiko tarpus;

komercinė paslaptis – ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi;

medžiaga – bet koks cheminis elementas ar jų junginys, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus;

neatitiktinės veiklos sąlygos – įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas;

nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos (NTIS) – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams, ar kitos panašios priežastys, galinčios sukelti grėsmę, viršyti patvirtintas aplinkos oro užterštumo normas – ribines vertes arba pavojaus slenksčius;

nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir gamybinėje veikloje susidariusios skystos atliekos, taip pat kanalizacijos tinklų surenkamas paviršinis (lietaus) vanduo;

suinteresuoti asmenys, institucijos – tai asmenys, institucijos, kuriems daro įtaką priimamas sprendimas ir kurie teisės aktais nustatyta tvarka dalyvauja sprendimo priėmimo procese;

tarša – žmonių veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kas gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką įteisintam naudojimuisi aplinka;

TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas TIPK leidimas gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas;

teršalų išmetimas – medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio pavienių arba paskleistų šaltinių į orą, vandenį arba žemę;

ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi įtakos aplinkai;

ūkinės veiklos pakeitimas – įrenginio pakeitimas arba išplėtimas, galintis turėti poveikį aplinkai;

esminis ūkinės veiklos pakeitimas – ūkinės veiklos pakeitimas, galintis turėti reikšmingą poveikį aplinkai;

ūkio subjektų aplinkos monitoringas – tai veiklos vykdytojų vykdomi jų naudojamų arba valdomų įrenginių stacionarių taršos šaltinių kontrolė ir teršalų poveikio aplinkos komponentams (orui, vandeniui, žemei, augalijai ir gyvūnijai) stebėjimas bei gautos informacijos panaudojimas veiklos aplinkosauginiam valdymui;

vandens naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys iš vandens telkinio vandenį arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotekas, taip pat naudojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.);

vandens naudotojai abonentai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotekas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus;

veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis arba valdantis įrenginį ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis ūkinius įgaliojimus spręsti įrenginio techninius klausimus.

III. Leidimų išdavimas, atnaujinimas, koregavimas ir panaikinimas

6. Leidimus privalo gauti:

6.1. veiklos vykdytojai, turintys 1-ojo priedo įrenginius;

6.2. veiklos vykdytojai, turintys 2-ojo priedo įrenginius;

6.3. veiklos vykdytojai, turintys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie 1-ojo priedo ar 2-ojo priedo įrenginių, tačiau kai jie konkrečioaje vietovėje gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui, ir iš kurių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD), nurodęs motyvus, reikalauja gauti leidimą.

Stacionarūs ūkinės veiklos objektai, kuriems pagal šias Taisykles leidimas nereikalingas, privalo laikytis Aplinkos ministerijos patvirtintų bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų tam tikroms veiklos rūšims.

7. Jeigu šių Taisyklių bet kuriame punkte nenurodyta kitaip, jos taikomos 1-ojo ir 2-ojo priedo įrenginiams. Tais atvejais, kai tam tikra nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams arba tik 2-ojo priedo įrenginiams, apie tai nurodoma tame pačiame punkte, kuriame tokia nuostata įtvirtinta.

bendrieji reikalavimai IŠDUODANT LEIDIMUS

8. Išduodant leidimus, įvertinamas įmonių techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginius bei vadovaujamasi šiais aplinkosaugos principais:

8.1. eksploatuojant ūkinės veiklos objektus, neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos;

8.2. turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas;

8.3. turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės, ypač švaresnių technologijų naudojimas;

8.4. gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, o energija naudojama efektyviai. Tuo tikslu stebimas ir kontroliuojamas medžiagų ir žaliavų naudojimas gamyboje;

8.5. turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos tvarkomos stengiantis išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti;

8.6. turi būti įvertinama avarijų tikimybė ir numatytos reikiamos priemonės joms išvengti bei apriboti galimus jų padarinius;

8.7. turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos komponentų taršai išvengti ar ją riboti, esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms;

8.8. nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas;

8.9. išduodant leidimus, įvertinama galimybė naudoti mažiau pavojingas medžiagas;

8.10. turi būti užtikrintas kitų suinteresuotų asmenų bei visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas leidimų išdavimo procese.

Specialieji reikalavimai, numatyti I priedo įrenginiams, IŠDUODANT, ATNAUJINANT, KOREGUOJANT LEIDIMUS

9. Be 8 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, taikomų tiek 1-ojo, tiek 2-ojo priedų įrenginiams, išduodant, atnaujinant ar koreguojant leidimą, veiklos vykdytojams, turintiems 1-ojo priedo įrenginius, papildomai taikomi šie reikalavimai:

9.1. išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtą GPGB informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsižvelgiant į konkrečios įmonės technines ir ekonomines galimybes, veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, leidime įtvirtinamos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti grindžiamos ir pagal galimybę turi atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, įrašytas į GPGB informacinį dokumentą;

9.2. veiklos vykdytojas seka informaciją apie Europos Sąjungos parengtus GPGB ir naudoja juos rengdamas paraišką leidimui gauti. Išduodami ar atnaujindami leidimus, RAAD privalo sulyginti, kiek įmonėse naudojama technologija, veiklos metodai ir priemonės atitinka GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus;

9.3. galiojančios išmetamų teršalų ribinės vertės, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais, taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Leistinų taršos normų nustatymo metodai pateikti 3 priede.

PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI REIKALAVIMAI

10. Pagal šių Taisyklių 4 priedo pavyzdinę formą paraišką leidimui gauti rengia veiklos vykdytojas.

11. Paraiškoje leidimui gauti turi būti:

11.1. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, adresas, veiklos vykdytojo telefono numeris, kodas;

11.2. ūkinės veiklos vietos padėtis vietovės plane ar schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu;

11.3. ūkinės veiklos objekto teritorijos planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir Nr. (naujiems ūkinės veiklos objektams), statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data ir Nr.;

11.4. naujam įrenginiui – statybos pradžia ir planuojama veiklos pradžia. Esamam įrenginiui – veiklos pradžia;

11.5. trumpa bendra informacija apie įmonę (veiklų rūšių aprašymas ir išsidėstymas įmonės teritorijoje, naudojamos technologijos, išmetami į orą, išleidžiami į vandenis ar patenkantys į žemę teršalai, kuriems nustatytos ribinės vertės, įmonės įrenginių priskyrimas ar nepriskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin.,2000, Nr. 89-2742), įmonės darbas, nurodant savaitės dienas, darbo laiką per dieną ir nakties metu;

11.6. naudojamų pagrindinių žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekiai;

11.7. paimamo vandens ir nuotekų kiekiai, energijos poreikis, jų šaltiniai, žaliavų ir medžiagų naudojimo gamyboje ir susidarančių atliekų kiekiai, išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekiai;

11.8. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas ir priemonės jam įgyvendinti. Jame turi būti numatytos gamtos išteklių ir energijos taupymo, atliekų mažinimo, veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės, apibrėžiami uždaviniai ir planuojami veiksmai priemonėms įgyvendinti;

11.9. visi teršalų išmetimo šaltiniai;

11.10. planuojami išmetamų į orą, išleidžiamų į vandenį ir patenkančių į žemę teršalų kiekiai, jų kilmė, sudėtis, išmetimų trukmė bei kitos charakteristikos (temperatūra, pH ir pan.);

11.11. esamos ir planuojamos nuotekų valymo, išmetamų į orą teršalų valymo ir apsaugos nuo triukšmo bei vibracijos priemonės;

11.12. planuojami atliekų susidarymo kiekiai, susidarymo šaltiniai, naudojimo ar šalinimo būdai;

11.13. veiklos poveikio aplinkos kokybei prognozė pagal Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodus;

11.14. galima oro, vandens, žemės taršos prognozė, esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms ir priemonės galimai taršai išvengti ar ją riboti, susidarius šiame punkte paminėtoms neatitiktinėms veiklos sąlygoms;

11.15. aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kai tokias priemones nustatyti įpareigoja Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 9 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis;

11.16. ūkio subjektų aplinkos monitoringas;

11.17. avarijų prevencijos ir jų padarinių apribojimo priemonės, pateikiant Avarijų likvidavimo plano titulinį lapą;

11.18. paraiškos pateikimo deklaracija (4 priedo 1 priedėlis), patvirtinanti, kad paraiškoje pateikiami duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs;

11.19. priemonės ūkinės veiklos nutraukimo atveju (baigus ūkinės veiklos objekto eksploatavimą), kurios mažintų potencialią taršos grėsmę keliančių veiklos liekanų sutvarkymą pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus;

11.20. visi paraiškai užpildyti reikalingi kodai surašomi pagal tuo metu galiojančias valstybinės statistinės ataskaitos formų užpildymo instrukcijas.

12. Be 11 punkte nustatytų reikalavimų, taikomų tiek 1-ojo, tiek 2-ojo priedo įrenginiams, paraiškoje leidimui 1-ojo priedo įrenginiams turi būti:

12.1. veiklos(-ų) rūšis(-ys) pagal šių Taisyklių 1-ojo priedo veiklų numeraciją, taip pat gamybos projektinis pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginys priskiriamas prie 1-ojo priedo įrenginių;

12.2. palyginimas, kiek įmonėje naudojama technologija, veiklos metodai ir priemonės atitinka GPGB informacinius dokumentus, įskaitant žaliavų, vandens, energijos suvartojimą, nuotekų atliekų susidarymą, teršalų išmetimą, triukšmą ir vibraciją;

12.3. jei esamas gamybos būdas nepasiekia GPDB lygio arba jei įmonėje GPGB netaikomas, turi būti pateiktas parengtas aplinkosaugos veiksmų planas GPGB pasiekti. Aplinkosaugos veiksmų plane turi būti apibrėžti uždaviniai, nurodytas jų įgyvendinimo laikas ir numatytas aplinkosaugos veiksmų plano finansavimas.

13. Paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir pan.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin.,1995, Nr. 107-2391), ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1092), taip pat duomenys, panaudoti nustatant leistinas taršos normas.

14. Tam tikroms 1-ojo priedo veiklos rūšims Aplinkos ministerija gali patvirtinti kitokią, tik šioms veiklos rūšims būdingą paraiškos formą.

15. Prie paraiškos pridedama:

15.1. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais taršos šaltiniais;

15.2. sprendimas, gautas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas;

15.3. išmetamų į orą teršalų inventorizacijos duomenys arba leistinos taršos į aplinkos orą paskaičiavimo dokumentai;

15.4. išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių nustatymas (paskaičiavimas) ir poveikio aplinkos kokybei prognozės pagal 3 priede nurodytus leistinų taršos normų nustatymo metodus;

15.5. vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartys su vandens tiekimo įmonėmis (1-ojo priedo įrenginiams arba kai toks reikalavimas nustatytas kitais teisės aktais);

15.6. paraišką derinusių suinteresuotų institucijų išvados;

15.7. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo programa;

15.8. veiklos vykdytojas gali prie paraiškos pridėti ir kitus, su ūkine veikla susijusius duomenis, informaciją, planus, schemas, taršos stebėjimo grafikus ir t. t.

16. Veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine, valstybės ar tarnybos paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke. Veiklos vykdytojo nurodyti duomenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus priskirti prie įslaptintos informacijos, negali būti platinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo.

17. RAAD turi teisę pareikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau oficialių duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama šių taisyklių ir 11, 12, 13, 15 ir 16 punktuose, jeigu pateiktų duomenų aiškiai nepakanka leidimo sąlygoms nustatyti.

18. Rengdamas paraišką, veiklos vykdytojas gali:

18.1. paraiškoje nenurodyti vandens bei kitų gamtos išteklių naudojimo duomenų, kai bendras paimamo vandens ar kitų gamtos išteklių kiekis mažesnis, negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose;

18.2. paraiškoje nenurodyti duomenų apie išleidžiamus su nuotekomis teršalus, kai bendras nuotekų kiekis (lietaus nuotekų atveju – teritorijos plotas, nuo kurio lietaus nuotekos surenkamos) yra mažesnis negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip;

18.3. paraiškoje nenurodyti duomenų apie išmetamus į aplinkos orą teršalus, kai teršalų bendras kiekis yra mažesnis negu nustatyta šių Taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose;

18.4. paraiškoje nenurodyti duomenų apie į orą išmetamus teršalus iš stacionarių degimo šaltinių, kurių šiluminis našumas yra mažesnis, negu nustatyta šių taisyklių 2-ajame priede pateikiamuose kriterijuose.

19. Planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, veiklos vykdytojas paraišką leidimui gauti gali rengti tik nustatytąja tvarka atlikęs poveikio aplinkai vertinimą ir iš atsakingos institucijos gavęs teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.

PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI PATEIKIMAS

20. Parengtą paraišką leidimui gauti veiklos vykdytojas suderina su vietos savivaldos institucija.

21. Su vietos savivaldos institucija suderintą paraišką kartu su 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pridedamais dokumentais veiklos vykdytojas pateikia RAAD.

22. RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vietą ir pobūdį, aplinkos sąlygas, turi teisę pareikalauti, kad veiklos vykdytojas suderintų paraišką ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Su Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiomis institucijomis paraišką suderina RAAD.

23. Veiklos vykdytojas, pateikdamas RAAD paraišką leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti 1-ojo priedo įrenginiams, prideda jos įrašą kompiuterinėje laikmenoje.

24. Priėmęs paraišką leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti, RAAD:

24.1. tituliniame paraiškos lape atžymi gavimo datą ir paraišką užregistruoja;

24.2. per mėnesį nuo paraiškos gavimo datos patikrina, ar paraiška paduota pagal šių Taisyklių reikalavimus ir įvertina duomenų pakankamumą leidimo sąlygoms nustatyti.

25. Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškos įvertinimui ir leidimo sąlygoms nustatyti, raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos pateikimo data po trūkumų pašalinimo.

26. RAAD apie paraiškos priėmimą išduoti ar atnaujinti leidimą 1-ojo priedo įrenginiams informuoja visuomenę šių taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka.

27. Jeigu pagal motyvuotą RAAD išvadą veikla 1-ojo priedo įrenginyje gali turėti ženklų neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai arba jeigu kita valstybė to reikalauja, RAAD parengia atitinkamą informaciją ir pateikia ją Aplinkos ministerijai;

27.1. informacija rengiama ir pateikiama aplinkos apsaugos institucijai tos valstybės, kurios aplinką gali neigiamai paveikti įrenginyje vykdoma veikla Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

28. Informacijos apsikeitimas su aplinkos apsaugos institucija tos valstybės, kurios aplinką gali neigiamai paveikti įrenginyje vykdoma veikla, atliekamas pagal susitarimus dėl dvišalio bendradarbiavimo.

LEIDIMO RENGIMAS

29. Pagal šių Taisyklių 5 priedo pavyzdinę formą leidimą rengia RAAD.

30. Leidimui parengti naudojami šie duomenys ir dokumentai:

30.1. paraiška; prie jos pagal šių Taisyklių 15 punktą pridedami dokumentai bei pagal 17 punktą gauti papildomi oficialūs duomenys;

30.2. suinteresuotų asmenų (visuomenės) pateikta informacija ir pastabos;

30.3. RAAD surinkti duomenys ir informacija;

30.4. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV) ataskaitų duomenys, kai tokie vertinimai atlikti;

30.5. GPGB informaciniai dokumentai (ši nuostata taikoma tik leidimui 1-ojo priedo įrenginiams);

30.6. Lietuvos Respublikoje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, įskaitant triukšmo ir vibracijos normas;

30.7. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, įskaitant Seime ratifikuotas tarptautines sutartis.

31. Leidime nurodoma, kuo remiantis svarbiausios leidimo sąlygos yra grindžiamos.

32. Leidimo turinį sudaro:

32.1. bendra informacija apie ūkinę veiklą ir leidimą;

32.2. paraiškos duomenų įvertinimas;

32.3. leidimo sąlygos.

33. Bendroje informacijoje apie ūkinę veiklą ir leidimą nurodoma:

33.1. leidimą išduodančio RAAD pavadinimas, adresas, leidimo išdavimą patvirtinančio asmens parašas, data;

33.2. leidimo registracijos numeris ir galiojimo laikas;

33.3. informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi (jei tokia yra);

33.4. sprendimų dėl leidimo išdavimo ar atnaujinimo apskundimo tvarka, apskundimo terminas ir institucija, kuriai skundas gali būti paduotas;

33.5. ūkinės veiklos objekto (veiklos vykdytojo) pavadinimas, adresas, telefono numeris, kodas;

33.6. įrenginio savininkas, jo adresas;

33.7. veiklos vieta;

33.8. veiklos rūšis ar veiklų rūšys, taip pat gamybos pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginiui reikia leidimo;

33.9. bendra informacija apie įmonę pagal šių Taisyklių 11.5 punktą;

33.10. veiklos aplinkosauginis valdymas ir kontrolė.

34. Leidimo dalyje dėl paraiškos duomenų įvertinimo RAAD nurodo, kodėl atmetami arba keičiami paraiškos duomenys. RAAD išvados turi būti pagrįstos ir padarytos, išanalizavus duomenis apie:

34.1. veiklos vietą pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

34.2. taršą pagal išmetamų teršalų kiekius ir jų pavojingumą;

34.3. atliekų tvarkymą pagal susidarančių ir šalintinų atliekų kiekius;

34.4. avarijų prevencijos ir jos pasekmių likvidavimo priemones, patikrinant, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka veiklos vykdytojas turi pasitvirtinęs ir suderinęs su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis Avarijų likvidavimo planą;

34.5. paraišką derinusių institucijų išvadas;

34.6. savivaldybių, suinteresuotų asmenų bei visuomenės ir kitų institucijų komentarus dėl leidimo išdavimo;

34.7. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, parengtą pagal šių Taisyklių 11.8 punkto reikalavimus. RAAD, nustatęs, kad pateiktame plane nepakankamos veiklos priežiūros, gamtos išteklių taupymo, išmetamų teršalų ar atliekų mažinimo priemonės, nurodo, kuriomis leidimo sąlygomis įtvirtinamos papildomos priemonės;

34.8. aplinkosaugos veiksmų planą GPGB lygiui pasiekti (ši nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams). Šio plano įvertinime nurodomas laikas, per kurį veiklos vykdytojas įpareigojamas pasiekti GPGB lygį.

35. Leidimo sąlygose turi būti:

35.1. reikalavimai gamtos išteklių, įskaitant vandens, energijos, žaliavų, pagalbinių medžiagų, cheminių medžiagų bei jų preparatų ir kuro naudojimui.

Leidimo sąlygos turi užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami efektyviai ir būtų laikomasi Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano, parengto pagal šių Taisyklių 11.8 punkto reikalavimus;

35.2. reikalavimai teršalų išmetimui į aplinkos orą, jų išleidimui į aplinką, įskaitant išleidimą su nuotekomis:

35.2.1. leidimo sąlygose nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės turi užtikrinti, kad vykdant veiklą nebūtų viršijamos aplinkos kokybės normos;

35.2.2. leidimo sąlygos nustatomos kiekvienam teršalų išmetimo į aplinką šaltiniui, (pvz., kaminui) pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes;

35.2.3. 1-ojo priedo įrenginiams išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos, vadovaujantis GPGB informaciniais dokumentais. Jeigu pramonės sektoriui GPGB informacinių dokumentų dar neparengta, tai išmetamų teršalų ribinės vertės 1-ojo priedo įrenginiams irgi nustatomos pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes. Šiuo atveju galiojančios išmetamų teršalų normos taikomos kaip minimalūs reikalavimai;

35.2.4. esamiems 1-ojo priedo įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų tam tikrą laiko tarpą yra neįmanoma pasiekti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų, vadovaujantis GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007 m. sausio 1 d. leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes, nustatytas pagal šių Taisyklių 3 priede pateikiamus metodus;

35.3. reikalavimai aplinkos monitoringui, jam vykdyti naudojamiems metodams ir priemonėms;

35.4. reikalavimai triukšmo ir vibracijos kontrolei ir triukšmo bei vibracijos mažinimo priemonėms;

35.5. reikalavimai žemės taršos kontrolei ir jos mažinimo priemonėms;

35.6. reikalavimai atliekų vengimo, jų panaudojimo ir šalinimo priemonėms;

35.7. reikalavimai avarijų prevencijos ir jų pasekmių likvidavimo priemonėms;

35.8. reikalavimai priemonėms, susijusioms su neatitiktinėmis veiklos sąlygomis, įskaitant planus esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms;

35.9. reikalavimai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka rengiamų ataskaitų, įskaitant ataskaitas dėl duomenų pateikimo apie pagrindinius teršalus ir jų šaltinius iš 1- ojo priedo įrenginių, pateikimui.

36. Rengdamas leidimą, RAAD:

36.1. nepildo tų leidimo punktų, apie kuriuos pagal Taisyklių 18 punktą paraiškoje veiklos vykdytojas gali nepateikti duomenų;

36.2. gali pareikalauti iš veiklos vykdytojo papildomos oficialios informacijos bei tartis ir derybų būdu spręsti su juo visus ginčytinus klausimus.

37. RAAD, leidimo rengimo metu gavęs iš kitų kompetentingų institucijų, suinteresuotų asmenų ir visuomenės veiklos vykdytojui nepalankios informacijos, nedelsdamas turi informuoti veiklos vykdytoją ir nustatyti terminą atsikirtimams pateikti.

LEIDIMO IŠDAVIMAS

38. Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą leidimo projektą RAAD siunčia vietos savivaldos institucijai susipažinti. Iki nepriimtas RAAD sprendimas išduoti ar atnaujinti leidimą, arba atsisakyti jį išduoti ar atnaujinti, vietos savivaldos institucija turi teisę raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl leidimo projekto dalies, kurioje vykdomos veiklos sąlygos iš esmės neatitinka vietos savivaldos institucijos suderintoje paraiškoje numatytų sąlygų. RAAD turi atsižvelgti į šias vietos savivaldos pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jų atsisakyti. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.

39. RAAD priima sprendimą išduoti leidimą tik įsitikinęs, kad:

39.1. vykdoma veikla nepažeis tai vietovei nustatytų aplinkos kokybės normų;

39.2. veiklos vykdytojas pajėgus vykdyti taršos šaltinių ir poveikio aplinkai monitoringą pagal leidimo sąlygose nustatytus aplinkos monitoringo reikalavimus;

39.3. veiklos vykdytojas pajėgus įgyvendinti leidime nustatytas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo, aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones.

40. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 dienų – 2-ojo priedo įrenginiams ir per 90 dienų – 1-ojo priedo įrenginiams. Terminas skaičiuojamas nuo paraiškos gavimo regiono aplinkos apsaugos departamente datos.

RAAD gali pratęsti terminą leidimui išduoti arba priimti sprendimui atsisakyti jį išduoti, jeigu veiklos vykdytojas ar savivaldos institucija prieštarauja leidimo projektui ir projekto parengimui reikia tęsti derybas. Tačiau visais atvejais terminas leidimui išduoti, atnaujinti ar koreguoti, arba priimti sprendimui atsisakyti jį išduoti, atnaujinti ar koreguoti neturi būti ilgesnis nei 90 dienų – leidimui 2-ojo priedo įrenginiams ir 120 dienų – 1-ojo priedo įrenginiams.

41. RAAD, priėmęs sprendimą išduoti ar atnaujinti leidimą 1-ojo priedo įrenginiams, informuoja apie tai visuomenę šių taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka.

42. Leidimas parengiamas 4 egz. (1-as – leidimo gavėjui, 2-as – vietos savivaldos institucijai, 3-ias – RAAD, 4-as – RAAD miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrai, patvirtinamas RAAD direktoriaus parašu ir antspaudu. Pagal nustatytą tvarką leidimui suteikiamas atitinkamas unifikuotas registracijos numeris. Kartu su archyviniu leidimo egzemplioriumi RAAD saugomi visi su šio leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo procedūromis susiję dokumentai.

LEIDIMO ATNAUJINIMAS, KOREGAVIMAS IR PANAIKINIMAS

43. Išduotas leidimas atnaujinamas:

43.1. pasikeitus leidimo turėtojui;

43.2. įvykus esminiam ūkinės veiklos pasikeitimui;

43.3. pasibaigus leidimo galiojimo laikui.

Maksimalus leidimo galiojimo laikas yra 8 metai. RAAD, atsižvelgdamas į planuojamus pokyčius, leidimą gali išduoti trumpesniam laikotarpiui.

44. Pasikeitus leidimo turėtojui, išduodamas naujas leidimas, paliekant ankstesnįjį registracijos numerį.

45. Veiklos vykdytojas privalo pranešti RAAD apie planuojamus įrenginio arba jame vykdomos ūkinės veiklos esminius pakeitimus.

46. RAAD, gavęs šių taisyklių 45 punkte nurodytą pranešimą, įvertina, ar įrenginio arba jame vykdomų veiklų pakeitimai priskirtini prie esminių ūkinės veiklos pakeitimų. Jeigu pakeitimai priskirtini prie esminių ūkinės veiklos pakeitimų, tai RAAD per 21 dieną nuo pranešimo apie pakeitimus datos apie tai informuoja veiklos vykdytoją, kad įrenginiui reikia atnaujinti leidimą.

47. Atnaujinto leidimo dėl esminių ūkinės veiklos pakeitimų bei pasibaigus leidimo galiojimo laikui, gavimui rengiama nauja paraiška ir RAAD sprendimas išduoti atnaujintą leidimą priimamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka leidimui gauti.

48. Išduotas leidimas koreguojamas, jeigu:

48.1. leidime pastebėti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai;

48.2. leidimo sąlygos iš dalies nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų;

48.3. pakito GPGB, suteikiantis galimybę ženkliai sumažinti taršą dėl pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik 1-ojo priedo įrenginiams).

49. Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo arba regiono aplinkos apsaugos departamento iniciatyva. Koreguojama tik ta leidimo dalis, dėl kurios atsirado šiame punkte numatyta pareiga iš dalies keisti leidimo sąlygas. Paraiška koreguojamai leidimo daliai rengiama ir RAAD sprendimas išduoti leidimo papildymą priimamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka leidimui gauti.

50. Išduotas ar atnaujintas leidimas panaikinamas, jeigu:

50.1. vykdoma veikla neatitinka sąlygų, nustatytų leidime;

50.2. leidimas buvo išduotas ar atnaujintas, remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis;

50.3. įvykus esminiam ūkinės veiklos pasikeitimui, leidimo turėtojas nesikreipia dėl leidimo atnaujinimo.

51. Apie ketinimą panaikinti leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

52. Panaikinus leidimą, jo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant panaikinimo priežastis.

53. RAAD periodiškai, ne rečiau kas 12 mėnesių, turi patikrinti, ar įrenginyje vykdoma veikla atitinka išduoto, atnaujinto ar koreguoto leidimo sąlygas.

54. Leidimo projektų, išduotų, atnaujintų, pakoreguotų leidimų ar informacijos apie jų panaikinimą pateikimo vietos savivaldos institucijoms tvarką nustato RAAD kartu su vietos savivaldos institucijomis.

IV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR JOS DALYVAVIMAS LEIDIMŲ IŠDAVIMO PROCEDŪROJE

55. Visuomenės informavimą (skelbimus per žiniasklaidą) ir jos dalyvavimą leidimų išdavimo procedūroje organizuoja RAAD.

56. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos leidimui gauti 1-ojo priedo įrenginiams priėmimo informuoja apie tai visuomenę (26 punktas) per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją. Pranešime turi būti nurodyta:

56.1. kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui) planuojama išduoti leidimą;

56.2. kas yra veiklos vykdytojas;

56.3. kur ir kada galima susipažinti su informacija;

56.4. kam ir iki kurio laiko teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus leidimo išdavimo klausimu.

57. Visuomenės atstovas, teikdamas motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus leidimo išdavimo klausimu privalo nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, telefoną.

58. RAAD gautus iš visuomenės motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus turi užregistruoti ir atsižvelgti į juos rengdamas leidimą.

59. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po leidimo 1-ojo priedo įrenginiams išdavimo ar atnaujinimo (41 punktas) informuoja apie tai visuomenę per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, nurodydamas kada, kokiai veiklai ir kokiam veiklos vykdytojui išduotas ar atnaujintas leidimas.

60. Už dokumentų kopijas pareiškėjas atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

61. Visuomenės prašymu informaciją, susijusią su leidimo išdavimu ar atnaujinimu, taip pat ir leidimų bazėje kaupiamus duomenis RAAD pateikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

V. LEIDIMŲ DUOMENŲ BAZĖ

62. RAAD registruoja gautas paraiškas bei išduotus, atnaujintus, koreguotus ar panaikintus leidimus, tvarko jo veiklos regione išduotų, atnaujintų, koreguotų ir panaikintų leidimų duomenų bazę ir atsako už joje kaupiamos informacijos patikimumą.

63. Leidimų duomenų bazėje kaupiami duomenys apie išduotus, atnaujintus, koreguotus ir panaikintus leidimus bei apie svarbiausius leidimuose normuojamus išmetamus teršalus ir taršos šaltinius. Šioje duomenų bazėje privalo būti ir stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, kuriems nustatyti leistinos taršos normatyvai, sąrašas.

Duomenys, išskyrus informaciją, kuri laikoma komercine paslaptimi, darbo valandomis turi būti prieinami visuomenei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) nustatyta tvarka.

64. Aplinkos ministerija nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai informaciją apie 1-ojo priedo įrenginiams nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes, išmetamus teršalus, taršos šaltinius ir GPGB taikymą.

VI. GPGB ir kitos informacijos apie švaresnes technologijas duomenų bazė

65. aplinkos ministerija kaupia informaciją rašytinėje ir elektroninėje formoje apie Europos Sąjungos parengtus GPGB bei kitas švaresnes technologijas, organizuoja ir koordinuoja GPGB, tinkamų Lietuvos ūkiui, atranką, GPGB rekomendacijų, anotacijų atitinkamam pramonės sektoriui, kitos reikiamos informacinės medžiagos apie GPGB ir kitas švaresnes technologijas parengimą.

66. Aplinkos ministerija anotacijas, rekomendacijas apie GPGB ir informaciją apie kitas švaresnes technologijas teikia RAAD ir atitinkamam pramonės sektoriui.

67. Aplinkos ministerija sistemina ir tvarko GPGB ir kitos informacijos apie švaresnes technologijas duomenų bazę, sudaro veiklos vykdytojams galimybę naudotis ja per internetą. Duomenų bazėje turi būti ši informacija – anotacijos, rekomendacijos apie GBGP ir kitas švaresnes technologijas, institucijos, kurioje galima gauti išsamią informaciją šiais klausimais, pavadinimas, adresas, telefonas.

VII. LEIDIMO SĄLYGŲ ir leidimų išdavimo tvarkos LAIKYMOSI KONTROLĖ

68. RAAD tiesiogiai atsako už leidimuose nustatytų reikalavimų laikymosi įmonėse kontrolę.

69. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaudamasi aplinkos ministro tvirtinamais valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais, prižiūri RAAD veiklą išduodant, atnaujinant, koreguojant ir panaikinant leidimus.

70. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija turi teisę teikti privalomus nurodymus RAAD, atšaukti jų sprendimus dėl išduotų, koreguotų, atnaujintų bei panaikintų leidimų.

VIII. ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

71. Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuojančios valstybinės aplinkos apsaugos institucijos ir pareigūnai turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

72. Veiklos vykdytojui taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė, jeigu jis:

72.1. neturėdamas šiose Taisyklėse nustatyto leidimo eksploatuoja įrenginį arba stacionarų ūkinės veiklos objektą, kuriam pagal šias Taisykles reikia gauti leidimą;

72.2. nesilaiko leidimuose nustatytų sąlygų;

72.3. nesilaiko pagal šias Taisykles priimtų RAAD ar kitų, valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių, pareigūnų teisėtų privalomų nurodymų.

73. Jeigu dėl šių Taisyklių 72 punkte numatytų pažeidimų padaroma žala aplinkai, žmogui ar turtui, tai veiklos vykdytojas privalo atlyginti padarytus nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

74. Veiklos vykdytojas gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susietus su leidimų išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba leidimo panaikinimu, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.

75. Jeigu veiklos vykdytojas nesutinka su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sprendimu, jis įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.

IX. ĮSIGALIOJIMAS

76. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi:

76.1. naujiems 1-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 m. sausio 1 d.;

76.2. esamiems 1-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 metų sausio 1 d. po to, kai pasibaigia įmonei anksčiau išduoto Gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas. Po 2007 m. spalio 31 d. jokie 1-ojo priedo įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto leidimo;

76.3. 2-ojo priedo įrenginiams – nuo 2004 m. sausio 1 d. po to, kai pasibaigia įmonei anksčiau išduoto Gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas.

77. Veiklos vykdytojo prašymu šios Taisyklės gali būti pradėtos taikyti anksčiau negu nurodyta šių Taisyklių 76 punkte, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2004 m. sausio 1 d.

______________

1 priedas

Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui reikia turėti leidimą pagal reikalavimus, numatytus 1-ojo priedo įrenginiams

1. Energetikos pramonė

1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.

1.3. Kokso krosnys.

1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.

2. Metalų gamyba ir apdirbimas

2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai.

2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.

2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:

2.3.1. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą;

2.3.2. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW;

2.3.3. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą.

2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

2.5. Įrenginiai:

2.5.1. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

2.5.2. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonas per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą.

2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.

3. Naudingųjų iškasenų pramonė

3.1. Įrenginiai, cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

3.2. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti.

3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti.

3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m³, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m³.

4. Chemijos pramonė

Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1 ir 4.6 antraštėse, pramoninio masto gamyba chemiškai jas perdirbant.

4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.1.1. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams);

4.1.2. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiui, aldehidams, ketonams, karboksirūgščiai, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms;

4.1.3. sieros turintiems organiniams junginiams;

4.1.4. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams, arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams;

4.1.5. fosforo turintiems organiniams junginiams;

4.1.6. halogenintiems angliavandeniliams;

4.1.7. metalo organiniams junginiams;

4.1.8. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės);

4.1.9. sintetiniam kaučiukui;

4.1.10. dažikliams ir pigmentams;

4.1.11. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms.

4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.2.1. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.;

4.2.2. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.;

4.2.3. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.;

4.2.4. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.;

4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt.

4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti.

4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti.

4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.

4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.

5. Atliekų tvarkymas

Nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) nustatytų reikalavimų:

5.1. Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kaip nustatyta, pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604), Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053) nustatytus reikalavimus, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

5.2. Įrenginiai buitinėms atliekoms deginti pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 19-99 „Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai“ (Žin.,1999, Nr. 94-2725), kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą.

5.3. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti pagal Atliekų tvarkymo ir Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse nustatytus reikalavimus, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

5.4. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

6. Kitos veiklos rūšys

6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama:

6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.3. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną.

6.4. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės:

6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos:

6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,

6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis);

6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, kuriose per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis).

6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:

40 000 vietų paukščiams,

2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg), arba

750 vietų paršavedėms.

6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.

Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektografitas deginimo arba grafitizacijos būdu.

Pastabos:

1. Jei vienas veiklos vykdytojas tame pačiame įrenginyje arba toje pačioje vietoje vykdo keletą veiklos rūšių, išvardytų po viena paantrašte, tai tokių veiklos rūšių pajėgumai sumuojami.

2. Šiame priede „gamybos pajėgumas“ reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms (= projektinį pajėgumą). Jeigu esamo įrenginio veiklos vykdytojas neplanuoja naudoti visų projektinių pajėgumų, pavyzdžiui, neprašo leidimo pastatyto ir įrengto įrenginio tam tikrai daliai, „gamybos pajėgumas“ suvokiamas kaip faktiškai naudojamų įrenginio dalių pajėgumas. Ar esamas įrenginys priskirtinas prie 1-ojo priedo įrenginių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia veiklos vykdytojas derybose su leidimą išduodančia institucija.

______________

2 priedas

Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui, nepriskirtam prie 1-ojo priedo įrenginių, reikia leidimo pagal reikalavimus, numatytus 2-ojo priedo įrenginiams

Stacionarūs ūkinės veiklos objektai, kurie nepriskiriami prie 1-ojo priedo įrenginių, turi turėti leidimus, kai:

1. iš paviršinio ar požeminio vandens telkinių nuosavais įrenginiais paimama ir suvartojama arba tiekiama kitiems vandens vartotojams 10 m³/ per parą ir daugiau vandens;

2. išleidžiama į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt.) 5 m³/ per parą ir daugiau užterštų buities ar gamybinių nuotekų;

3. lietaus nuotekos surenkamos kanalizacijos tinklais iš 10 ha ar didesnių gyvenamųjų teritorijų arba nuo pramonės įmonių teritorijų bei kitų analogiškų pramonės įmonių teritorijų, labai užterštų teritorijų ir išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius;

4. išmetama į aplinkos orą 10 tonų / per metus ar daugiau teršalų;

5. naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau;

6. naudojama stacionarus degimo šaltinis, kurio šiluminis našumas yra 1,0 MW ar daugiau;

7. deginamos atliekos, įskaitant naudotas alyvas;

8. šalinamos (sąvartynai, atliekas deginančios įmonės) ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios naudoja tik savo gamybos metu susidariusias atliekas) atliekos;

9. per mėnesį susidaro 1 tona ar daugiau nepavojingų technologinių (tiesioginės gamybos) atliekų;

10. per mėnesį susidaro 50 kg ar daugiau pavojingų technologinių (tiesioginės gamybos) atliekų;

11. išgaunamos šios naudingosios mineralinės statybos medžiagos (iškasenos): žvyras, molis, lauko akmenys, dolomitas, kreidos mergelis, klintys, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, išskyrus smėlį stiklui gaminti, sapropelį, opoką, anhidridą ir organinės kilmės: durpės, nafta. Prie „2-ojo priedo įrenginių“ nepriskiriami iki 0,5 ha ploto ir iki 2,0 m gylio karjerai, kuriuos savo reikmėms ir savo žemėje naudoja žemės savininkai, žemės naudotojai ir valdytojai.

______________

3 priedas

LEISTINŲ TARŠOS NORMŲ NUSTATYMO IR TARŠOS POVEIKIO APLINKAI PROGNOZĖS MEtodai

1. LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

1.1. Bendrosios nuostatos

1.1.1. Asmenys, kurių ūkinės veiklos objektai turi neigiamą poveikį gamtos aplinkai, privalo pagal galiojančius normatyvinius dokumentus apskaičiuoti dėl jų veiklos susidarančius gamtinės aplinkos elementų taršos lygius ir įrašyti juos į paraišką leidimui gauti.

Asmenų ūkinės veiklos objektų leistinos taršos (toliau – LT) normatyvai nustatomi, įvertinus šių objektų projektinę dokumentaciją. Projektuojant statomus ar rekonstruojamus objektus, turi būti nustatomi tik didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvai, kurie nurodomi statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose.

Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes.

Kai ūkinės veiklos objektų techninės galimybės nėra pakankamos (nėra nuotekų ar oro valymo įrenginių, valymo įrenginiai nepakankamo našumo ir pan.) DLT normatyvams pasiekti, paraiškoje leidimui gauti turi būti nurodytos konkrečios planuojamos taršos mažinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Tada konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvai. Šiuo atveju leidime turi būti nurodomi ir planuojami DLT normatyvai. Taip pat LLT normatyvai gali būti nustatomi valymo įrenginių remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui.

1.1.2. Ši normatyvų nustatymo tvarka netaikoma mobiliems taršos šaltiniams.

2. Su nuotekomis išleidžiamos leistinos taršos (LT) normatyvų nustatymas

2.1. Kai ūkinės veiklos objektus eksploatuojantys asmenys naudoja nuotekų valymo įrenginius, kurių techninis lygis pakankamas išvalyti nuotekas iki leidžiamo liekamojo užterštumo, nustatyto pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, nustatomas didžiausios laikinai leistinos taršos (DLT) normatyvas nuotekoms į paviršinio vandens telkinius išleisti.

2.2. Jei nuotekų išvalyti iki DLT normatyvų negalima (nėra nuotekų valymo įrenginių, įrenginiai nepakankamo našumo, pasenusi arba netinkama jų konstrukcija, yra tik mechaninio valymo įrenginiai ir kt.), gali būti nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas. Tuomet planuojamiems DLT normatyvams pasiekti turi būti numatomos priemonės bei leidimuose nustatomi jų įgyvendinimo terminai. Pasibaigus leidime nustatytam LLT normatyvų galiojimo terminui, turi būti pradėtas taikyti DLT normatyvas.

Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, prieš tai nustatyto LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir kt.).

2.3. Nustatant nuotekų, išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius, LT normatyvus, reikia vadovautis galiojančiomis nuotekų užterštumo normoms bei kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais.

2.4. Metiniai bei paros DLT (LLT) kiekiai (įrašomi į leidimus) apskaičiuojami pagal formules:

, t/m.; (1)

čia:

Cⁿ_vid. – atitinkamos teršiančios medžiagos leidžiama vidutinė metinė koncentracija (DLK, LLK), mg/l. DLT apskaičiuojama imant Cⁿ_vid. pagal suderintą projektą arba galiojančias nuotekų užterštumo normas. LLT apskaičiuojama imant Cⁿ_vid. pagal suderintą projektą įgyvendintam etapui (pastačius mechaninę valymo įrenginių dalį ar pan.) arba apskaičiuojama pagal laboratorinių tyrimų duomenis (žr.2.6 p.);

Q_m. – leistinas išleisti metinis nuotėkų kiekis, m³/m., nustatomas įvertinus esamus ir planuojamus išleisti nuotekų kiekius bei nuotekų surinktuvo galimybes.

=, t/d; (2)

čia:

DLT_d (LLT_d) – leidžiamas teršalų kiekis per parą;

Cⁿ_max – tam tikros teršiančios medžiagos maksimali momentinė koncentracija, mg/l, imama pagal suderintą projektą ar galiojančias nuotekų užterštumo normas arba apskaičiuojama pagal 10 ir 12 formules (kai nėra projektinių rodiklių ir nepasiekiama DLT);

Q_{d max} – maksimalus paros nuotekų kiekis, m³/d, įvertinus vandens vartojimo, taip pat ir nuotekų išleidimo netolygumus per metus.

Q_{d max}= Q_{d vid.} x K, m³/d; (3)

čia:

Q_{d vid. –}vidutinis paros nuotekų kiekis, m³/d;

K – vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas.

(4)

(5)

Kai nėra debitų matavimo duomenų, vandens vartojimo netolygumo paros koeficientas K imamas pagal normatyvinio dokumento –Vandens vartojimo normos RSN 26-90 3 lentelę.

DLT_d (LLT_d) – tai teršalų kiekis (normatyvas), kuris negali būti viršijamas.

Kaip faktinis išleistų teršalų per parą kiekis atitinka DLT_d (LLT_d), tikrinama tik viršijus tam tikros teršiančios medžiagos maksimalią momentinę koncentraciją Cⁿ_max, kuri taip pat turi būti įrašoma į leidimą.

Nustačius, kad C_f. > Cⁿ_max, faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

, t/d; (6)

čia:

C_f. – tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);

Q_df. – faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m³/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Q _{d max}).

Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis, t/d, apskaičiuotas pagal 6 formulę, viršija DLT_d (LLT_d), apskaičiuotą pagal 2 formulę, tai vertinama kaip pažeidimas.

2.5. Ilgesniam nei 1 para laikotarpiui (ketvirčiui, pusmečiui ir pan.) LT normatyvai apskaičiuojami, metinį LT normatyvą, nustatytą pagal 1 formulę, padalijus iš dienų per metus skaičiaus ir padauginus iš tam tikro laikotarpio dienų skaičiaus. Kai kuriais atvejais (gamybos sezoniškumas, azoto biologinio valymo sezoniškumas, nuotekų valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija ir kt.) normatyvai, pareiškėjo teikimu, nustatomi atskiram konkrečiam laikotarpiui.

2.6. Nustatant LLT normatyvus, turi būti surinkta pakankamai duomenų apie tam tikros teršiančios medžiagos koncentracijos svyravimus, būdingus ūkinės veiklos objektui. Kaip gauti minėtus duomenis, kokiu dažniu reikia tirti nuotekas, nustatyta galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose.

Tada, kai tam tikros (X) teršiančios medžiagos laboratorinių tyrimų skaičius n≥10, C_vid. ir C_max teršiančių medžiagų koncentracijos apskaičiuojamos:

- pirmiausia apskaičiuojamas kurios nors teršiančios medžiagos (parametro) X_i koncentracijų aritmetinis vidurkis ():

`X = , =, mg/l; (7)

čia:

- teršiančios medžiagos koncentracijų aritmetinis vidurkis, mg/l;

n – laboratorinių tyrimų, reikalingų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius;

X_i – kurios nors teršiančios medžiagos koncentracija, mg/l;

- toliau apskaičiuojamas standartinis nuokrypis (S):

S= + ; (8)

- apskaičiavus ir S, tikrinamas duomenų patikimumas. Tos koncentracijos X_i, kurių (X_{i –}) > 2S, turi būti atmetamos, nes yra už pasikliaujamo intervalo ribų. (Biologinio nuotekų valymo įrenginių projektavimo rekomendacijos, parengtos 1991m. Vilniaus technikos universiteto mokslinių tyrimų centro).

- atmetus nepatikimas koncentracijas, iš naujo apskaičiuojama ir S bei patikrinama sąlyga (X_{i –})£ 2S ir vertės (X_{i –}) > 2S vėl atmetamos. Tai kartojama iki šios sąlygos įvykdymo;

- po to teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:

C_vid = + , mg/l; (9)

čia:

- teršiančios medžiagos koncentracijų aritmetinis vidurkis, atmetus nepatikimas vertes, mg/l;

S – standartinis nuokrypis;

n – duomenų, panaudotų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius;

t – Stjudento koeficientas, priklausantis nuo pasirinkto patikimumo intervalo ir duomenų skaičiaus, imamas iš 1 lentelės (nuotėkoms po biologinio valymo imama t₈₀vertės, kitoms nuotėkoms – t₉₅ vertės). Tarpinėms n vertėms t rodiklis parenkamas interpoliuojant. (Biologinio nuotekų valymo įrenginių projektavimo rekomendacijas 1991m. parengė Vilniaus technikos universiteto mokslinių tyrimų centras).

1 lentelė

n	< 10	15	20	25	30	40	60	120	>120
t₈₀	1,37	1,34	1,33	1,32	1,31	1,30	1,30	1,29	1,28
t₉₅	2,23	2,13	2,09	2,06	2,04	2,02	2,00	1,98	1,96

- teršiančios medžiagos maksimali koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:

C_max = + 2S, mg/l; (10)

čia:

– teršiančios medžiagos koncentracijų aritmetinis vidurkis, mg/l (apskaičiuotas be skaičiavimo metu atmestų verčių);

S – standartinis nuokrypis.

Tada, kai tam tikros (X) teršiančios medžiagos laboratorinių tyrimų skaičius n < 10, imama:

C_vid. = , mg/l; (11)

čia:

- kurios nors teršiančios medžiagos koncentracijų aritmetinis vidurkis, kuris apskaičiuojamas, atmetus nebūdingas vertes (pvz., technologinių sutrikimų atveju ir kt.).

C_max = C_vid. x K, mg/l; (12)

čia:

K – koeficientas (K = 1,5 –BDS₇, skendinčiųjų medžiagų, ChDS, bendro P ir bendro N bei kitų biogeninių medžiagų. K = 1,1 – kitų medžiagų

Taip pat C_max koncentracija gali būti imama, įvertinus turimus laboratorinių tyrimų duomenis pagal didžiausią koncentraciją analizuojamu laikotarpiu ar ankstesniais metais, jei šiuos laboratorinius tyrimus atliko Aplinkos ministerijos atestuota laboratorija ir jei jie neparodo kokių nors technologinių sutrikimų. Kai nuotekos į aplinką išleidžiamos ne per valymo įrenginius, leistini didesnės amplitudės vidutinių ir maksimalių teršiančių medžiagų koncentracijų svyravimai.

2.7. Filtravimo į gruntą įrenginiai gali būti nuotekų biologinio ar papildomo valymo įrenginiai. Nuotekų, patenkančių į filtravimo įrenginius ir išleidžiamų iš jų, reikalavimus reglamentuoja galiojančios buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės.

Į filtravimo įrenginius patenkančių nuotekų skendinčiosios medžiagos nenormuojamos.

Laikoma, kad filtravimo įrenginiuose, iš kurių nuotekos į paviršinio vandens telkinius neišleidžiamos, nuotekos išvalomos iki DLK.

Nuotekų po filtravimo DLT normatyvas nustatomas pagal 2.4 punkto 1 ir 2 formules.

2.8. Nuotekoms iš kaupimo rezervuarų nustatomas tik LLT normatyvas. Kai buities nuotekos surenkamos kaupimo rezervuaruose ir nustatytąja tvarka laikinai leidžiamos išleisti į aplinką, LLT normatyvai apskaičiuojami pagal 2.4 punkto 1 formulę. Esant kaupimo rezervuarams, teršiančių medžiagų kiekis tonomis per dieną nenormuojamas.

Jei neturima laboratorinių tyrimų duomenų, LLT ir faktinės taršos kiekiai metams gali būti apskaičiuojami pagal teršalų kiekį vienam GE, kaip nustatyta galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose.

Kaupiant rezervuaruose specifines nuotekas (degalinių ir kt.), tose nuotekose esančių teršiančių medžiagų koncentracijos nustatomos laboratoriniais tyrimais.

Kai nuotekos iš rezervuarų išvežamos į kitų vandens naudotojų nuotekų tinklus ar valymo įrenginius, tada nuotekas išvežantieji yra vandens naudotojai-abonentai. Abonentams, išskyrus I ojo priedo įrenginius, leidimai neišduodami, tačiau jų nuotekų ir teršalų kiekiai įvertinami kanalizacijos tinklų ar valymo įrenginių savininko – vandens naudotojo – leidimo paraiškoje.

2.9. Kaimuose esančių vandens naudotojų suvartoto vandens kiekiams apskaičiuoti naudojami apskaitos prietaisų rodmenys. Kai jų neturima, suvartoto vandens kiekiai gali būti nustatomi pagal siurbliams eksploatuoti suvartotos elektros energijos kiekį. Suvartoto vandens limitus ir vandens kiekius galima apskaičiuoti pagal galiojančias vandens vartojimo normas, atsižvelgus į ūkininkavimo kryptį, formą bei turimą techniką. Į buities reikmėms suvartoto vandens kiekį (nurodytą statistinės ataskaitos formoje Nr. 1 – „Vanduo“, 1 lentelė, 11 skiltis) įskaičiuoti gyventojų ir žemės ūkyje dirbančiųjų reikmėms tenkinti reikalingo vandens kiekiai ir vadinamojo „girdomojo“ vandens (gyvuliams bei paukščiams girdyti ir prižiūrėti, patalpoms tvarkyti, indams plauti, pienui šaldyti ir pašarams ruošti) kiekiai, kurie priklauso nuo konkretaus tvarto ar fermos įrengimo, mechanizacijos laipsnio ir kt.

Į buities reikmėms suvartotą vandens kiekį žemės ūkio reikmėms (drėkinimui, mėšlo šalinimo sistemoms) suvartotas vandens kiekis neįskaičiuojamas (statistinės ataskaitos forma Nr. 1 – „Vanduo“, 1 lentelė, 4 skiltis).

2.10. Buitinių nuotekų iš kaimo objektų kiekiai apskaičiuojami, iš suvartoto vandens kiekio atėmus faktinį gyvulių ir paukščių išgertą bei pašarams ruošti suvartoto vandens kiekį (kitai paskirčiai suvartoto girdomojo vandens kiekiai – patalpoms tvarkyti, pienui šaldyti, gyvuliams ir paukščiams prižiūrėti, priskirtini nuotekoms). Esant pratekamo vandens paukščių girdykloms, ta dalis vandens, kurios paukščiai neišgeria, taip pat priskiriama prie nuotekų.

Neturint duomenų apie faktinius gyvulių ir paukščių suvartoto vandens kiekius, buities nuotekų kiekiai gali būti apskaičiuojami, iš suvartoto vandens kiekio atėmus visą girdomojo vandens, apskaičiuoto pagal galiojančias vandens suvartojimo normas, kiekį.

2.11. Kraikinis mėšlas ir stambių gyvulininkystės įmonių skystas mėšlas, tinkamai naudojamas, priskiriamas trąšoms.

Susidarančio skysto mėšlo kiekis apskaičiuojamas pagal kaupimo talpyklose sukaupto skysto mėšlo kiekį arba pagal mobiliu transportu išvežtą kiekį.

Gyvulininkystės nuotekos (skysto mėšlo filtratas, srutos) naudojamos tręšti arba utilizuojamos asenizacijos laukuose, vadovaujantis aplinkos apsaugos reikalavimais. Šiuos reikalavimus reglamentuoja galiojantys mėšlo, srutų ir nuotekų tvarkymo normatyviniai dokumentai.

Srutų išlaistymo normos apskaičiuojamos, atsižvelgus į laistomų laukų gruntą, juose auginamas kultūras, skystame mėšle esančias azoto ir fosforo koncentracijas. Vienkartinė srutų skleidimo norma priklauso nuo jose esančio azoto kiekio. Kai bendrojo azoto yra:

1) daugiau kaip 0,1% (1000 mg/l), – rekomenduojama išlaistymo norma yra ne didesnė kaip 50 m³/ha;

2) 0,1–0,5% (1000–500 mg/l), – rekomenduojama išlaistymo norma – 50–100 m³/ha;

3) 0,5–0,01% (500–100 mg/l), – rekomenduojama išlaistymo norma – 100–200 m³/ha.

Gyvulininkystės nuotekos (skysto mėšlo filtratas, srutos) turi būti išlaistomos tam tikslui įrengtose vietose, nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Teršiančių medžiagų DLK iš drenažo sistemų ištekančiame vandenyje į paviršinio vandens telkinius neturi viršyti:

BDS₇ – 17 mg O₂/l;

bendro azoto – 12 mg/l;

bendro fosforo – 1,5 mg/l.

Skaičiuojant išleidžiamos taršos normatyvą, imama, kad išvardytų teršiančių medžiagų maksimalios koncentracijos lygios vidutinėms koncentracijoms (C_max = C_vid.).

Drenažo sistema į paviršinius vandens telkinius ištekančio vandens kiekio (q_dr.) apskaičiavimo metodika, įvertinus kritulius, drėkinimo normas ir dirvožemio mechaninę sudėtį, nurodoma šio priedo 1-ame priedėlyje.

Ši metodika taikoma, esant tipinėms drenažo maitinimo atmosferiniais krituliais sąlygoms. Kai srutomis laistomų plotų drenažas maitinamas mišriai – atmosferiniais krituliais ir gruntiniais vandenimis (šaltiniuoti plotai), – drenažo sistema ištekančio vandens kiekis (q_dr.) nustatomas tiesioginių matavimų būdu.

DLT apskaičiuojama:

DLT = , t/ per laistymo sezoną; (13)

čia:

q_dr. – drenažo vandens kiekis iš laistomo ploto, m³/per laistymo sezoną (šio priedo 1 priedėlis). Normuojamam q_dr. apskaičiuoti imamas vidutinis daugiametis kritulių kiekis per pasirinktą laistymo laikotarpį.

2.12. Išleidžiamo iš žuvininkystės tvenkinių vandens į paviršinio vandens telkinius teršalų DLK neturi viršyti:

BDS₇ – 7 mgO₂/l;

skendinčiųjų medžiagų – 15 mg/l;

bendro azoto – 5 mg/l;

bendro fosforo – 0,4 mg/l.

DLT apskaičiuojama:

DLT = „ t / tvenkinių išleidimo laikotarpiui; (14)

čia:

- vandens kiekis m³, išleistas iš tvenkinio per jo išleidimo laikotarpį, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

C – koncentracija, mg/l (DLT apskaičiuoti imama teršiančios medžiagos DLK, o faktinei taršai apskaičiuoti – faktinė išmatuota vidutinė teršiančios medžiagos koncentracija).

Analogiškai apskaičiuojamas ir faktinis išleistas teršalų kiekis, C apskaičiavus pagal laboratorinių tyrimų duomenis, be foninio į tvenkinius prileidžiamo vandens užterštumo.

Kai iš tvenkinių išleidžiamo vandens surinktuvas (upelis, griovys) yra žuvininkystės sistemos sudėtinė dalis, DLT apskaičiuojama pagal 14 formulę, o faktinei taršai apskaičiuoti, kai vandens kokybė laboratoriškai tiriama surinktuve, aukščiau išleistuvų iš tvenkinių ir žemiau paskutinio išleistuvo, gali būti taikoma tokia formulė:

T_fakt. = = , t/ tvenkinių išleidimo laikotarpiui; (15)

čia:

Q_u- vandens kiekis, m³, tekantis surinktuvu tvenkinių išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal surinktuvo (priešais išleistuvus iš tvenkinių) debito matavimus, tvenkinių išleidimo laikotarpiui;

q_tv – vandens kiekis, m³, išleidžiamas iš tvenkinių grupės jų išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

C_f. – foninė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve priešais išleistuvus iš tvenkinių, mg/l;

C_vid. – faktinė išmatuota vidutinė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve po paskutinio tvenkinio išleistuvo (ne žemiau kaip 500 m po paskutinio tvenkinio išleistuvo), mg/l.

Tais atvejais, kai vanduo iš žuvininkystės tvenkinių išteka ne tik jų išleidimo metu, bet ir esant užpildytiems tvenkiniams, ištekančio vandens užterštumas neturi viršyti aukščiau nurodytų koncentracijų, o DLT, apskaičiuota laikotarpiui iki tvenkinių išleidimo pradžios, pridedama prie DLT tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

Organinių ir biogeninių medžiagų tvenkiniuose normatyvai pasiekiami subalansuotai tręšiant tvenkinius bei racionaliai naudojant pašarus.

Žuvininkystės tvenkiniams pripildyti ir nuleisti rengiami ir su RAAD derinami grafikai. Tvenkinių sausinamojo tinklo sistemai eksploatuoti kiekvienam konkrečiam atvejui pagal ankstesnių metų laboratorinių tyrimų duomenis suderinama laikinai leidžiama maksimali tam tikros teršiančios medžiagos koncentracija C_max. Tačiau turi būti griežtai laikomasi suderintame grafike nustatytų terminų ir neturi būti viršytas leistas išleisti teršalų kiekis tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

Žuvininkystės tvenkinių išleidimo metu turi būti imami išleidžiamo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant skirtingiems vandens lygiams:

- pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui apie 0,2 m;

- pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui iki tvenkinio sausinamojo tinklo sistemos;

- baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos.

Labiausiai užteršto vandens (purvo) išleidimo metu reikia imti vidutinius jo mėginius ir įvertinti šio išleisto užteršto vandens kiekį. Taip nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos taikomos ir iš kitų analogiškų tvenkinių išleidžiamos taršos lygiui nustatyti.

2.13. Paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimo į vandens telkinius ir kanalizacijos tinklus sąlygas reglamentuoja galiojantys normatyviniai dokumentai lietaus nuotekoms.

2.14. Vandens naudotojas, nurodydamas paraiškoje leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti reikalingus vandens kiekius, turi įvertinti ir nurodyti naudotojams abonentams reikalingą vandens kiekį bei jų išleidžiamų nuotekų užterštumo laipsnį.

Vandens naudotojams abonentams, išleidžiantiems nuotekas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus bei valymo įrenginius, išleidžiamų su nuotekomis teršiančių medžiagų koncentracijas rekomenduojama nustatyti, vadovaujantis nuotekų, išleidžiamų į komunalinius kanalizacijos tinklus, užterštumo normomis 1-ojo priedo įrenginiams pagal reikalavimus (1-ojo priedo įrenginiams). Tais atvejais, kai kanalizacijos tinklų ir valymo įrenginių savininkas pagrindžia, kad dėl padidinto nuotekų užterštumo negali normaliai vykti nuotekų valymo procesas ar dėl padidinto specifinio nuotekų užterštumo nuotekų valymo įrenginiuose susidaręs dumblas dėl jame esančių specifinių medžiagų didesnės koncentracijos netinkamas naudoti (kaip nustatyta galiojančiame dumblo tvarkymo dokumente) nuotekų tinklų ir valymo įrenginių savininkas (vandens naudotojas) gali priimti sprendimą dėl abonentų nuotekų, išleidžiamų į kanalizacijos tinklus, užterštumo normų sugriežtinimo.

Pasikeitus vandens naudotojo abonento vandens vartojimo ar nuotekų išleidimo rodikliams, vandens naudotojai nustatytąja tvarka privalo kreiptis dėl leidimo koregavimo ir atitinkamai peržiūrėti sutartį su abonentu.

2.15. Paraiškose leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti pramonės įmonės vandens naudotojai be kitų su nuotekomis išleidžiamų teršalų, turi nurodyti ir medžiagas, išvardytas atitinkamos šakos Helsinkio komisijos rekomendacijoje. Pramonės įmonėms abonentams šios medžiagos turi būti nurodytos ir paraiškos lentelėje.

2.16. Siekdamos sumažinti pavojingiausių teršalų patekimą į Baltijos jūros regiono jūrinę aplinką, pramonės įmonės privalo vadovautis Helsinkio komisijos rekomendacijų atskiroms gamybos šakoms reikalavimais, vykdyti žinybinę laboratorinę kontrolę tų medžiagų, kurios išvardytos atitinkamos šakos rekomendacijoje, planuoti priemones rekomendacijomis reglamentuotai taršai mažinti. Tai turi būti nurodyta paraiškose leidimui gauti, atnaujinti, koreguoti.

3. LEISTINOS TARŠOS Į APLINKOS ORĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

3.1. Asmenims, kuriems pagal šias Taisykles būtina rengti poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitas (toliau – PAOV), normatyvai nustatomi ir ataskaitos įforminamos pagal Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatus (Žin., 2001, Nr. 19-611).

3.2. PAOV ataskaitas privalo rengti:

- visi asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkos orui (firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt.) ir kurių iš stacionarių taršos šaltinių išmetamas teršalų kiekis yra 50 t/metus ar daugiau;

3.3. RAAD turi teisę nurodyti rengti PAOV ataskaitas ir kitiems asmenims, kurie neatitinka 3.2 punkte nurodytų kriterijų.

3.4. Kitiems asmenims, eksploatuojantiems ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkos orui ir atitinkantiems šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytus kriterijus ir sąlygas, leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai nustatomi pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius.

3.5. Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvams pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius nustatyti asmenys RAAD privalo pateikti šiuos dokumentus:

- paraišką leidimui gauti;

- oro taršos šaltinių inventorizacijos, atliktos pagal metodinius nurodymus dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126, duomenis;

- ūkio subjekto planą-schemą su pažymėtais taršos šaltiniais.

3.6. Normavimo darbų pagrindas – oro taršos šaltinių inventorizacija, kurią nustatytąja tvarka privalo atlikti visi asmenys, kurių ūkinė veikla susijusi su aplinkos oro teršimu (nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo).

3.7. Nustatomi metiniai ir vienkartiniai (kontroliniai) normatyvai.

3.8. Leistinos taršos normatyvai nustatomi visiems taršos šaltiniams ir iš jų išmetamiems teršalams.

Didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvai nustatomi, kai iš normuojamų taršos šaltinių išmetami teršalai kartu su nagrinėjamoje vietovėje esančių kitų taršos šaltinių išmetamais teršalais (įvertinus ir ūkinės veiklos objektų plėtros perspektyvą) neviršija jų didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK) gyvenamosios aplinkos ore, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 35:1998“ Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leistina koncentracija“ (Žin., 1999, Nr. 3-70), arba kai taršos normatyvai nustatomi pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius, nenumatant leidimo galiojimo laikotarpyje tolesnio jų išmetamo kiekio mažinimo. Priešingu atveju konkrečiam laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvai.

Didžiausia leistina tarša (DLT) į aplinkos orą (leistinas taršos dydis)- per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos šių teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)).

Didžiausia leidžiama orą teršiančių medžiagų koncentracija (DLK) arba ribinė užterštumo vertė – tai mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis t. y. vieno ar daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore, pagal turimas žinias nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

3.9. PAOV ataskaitose pavienių teršalų normatyvai nustatomi, įvertinus ir šių teršalų foninį užterštumo lygį bei galimybę sudaryti aplinkos ore mišinius, kurie galėtų turėti suminį, nepilną suminį ar potencijuojantį poveikį. Tai gali būti įvertinama, į skaičiavimus kartu su nagrinėjamo objekto atitinkamais duomenimis įtraukiant papildomus duomenis:

- gautus iš oro kokybės matavimo stočių.

- gautus skaičiavimo būdu, t. y., pagal šalia esančių ūkinės veiklos objektų taršos šaltinių inventorizacijos duomenis.

3.10. Nustatant leistinos taršos normatyvus, vertinami teršalai tų šalia esančių ūkinės veiklos objektų, kurių įtakos zonos, nustatytos, vadovaujantis „Įmonių išmetamų teršalų koncentracijų atmosferoje skaičiavimo metodika (Leningradas, 1987)“, dalis ar visa zona sutampa su nagrinėjamo ūkinės veiklos objekto įtakos zona.

Šalia esančių ūkinės veiklos objektų sąrašą, taršos šaltinių parametrus ir išmetamą teršalų kiekį minėtiems skaičiavimams atlikti teikia RAAD.

3.11. Aplinkos oro foninių koncentracijų vertėms arba duomenims apskaičiuoti šias vertes gauti RAAD būtina pateikti prašymą, kuriame būtų nurodyta:

- suinteresuotos organizacijos pavadinimas, priklausomybė, adresas;

- ūkinės veiklos objekto, apie kurį prašoma foninio užterštumo rodiklių, pavadinimas, nurodant, ar šis ūkinės veiklos objektas yra veikiantis, naujai projektuojamas, rekonstruojamas ar plečiamas;

- miesto, kuriame yra šis ūkinės veiklos objektas, pavadinimas;

- ūkinės veiklos objekto adresas ir išdėstymo miesto generaliniame plane schema. Kai šis objektas yra keliose gamybos aikštelėse arba foninio užterštumo duomenys būtini objektų grupei, kiekvieno ūkinės veiklos objekto duomenys nurodomi atskirai, pridedant trumpą jų išdėstymo vietovėje aprašą;

- objekto išmetamų ar planuojamų į aplinkos orą išmesti teršalų sąrašas, o rekonstrukcijos ar plėtros atveju – ir duomenys apie išmetamus teršalų kiekius;

- ūkinės veiklos objekto statybos, rekonstrukcijos ar plėtros pirmosios eilės eksploatacijos bei didžiausio planuojamo našumo pasiekimo terminus, t. y. laikotarpį, apie kurį prašoma foninio aplinkos oro užterštumo rodiklių.

3.12. Įvertinus technologinius gamybos faktorius ir darbo režimą, iš pavienių taršos šaltinių leistinos taršos normatyvų nustatoma įmonės bendra metinė leistina tarša.

3.13. Galimiems avarijų atvejams, dėl kurių padidėja išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis, LT normatyvai nenustatomi.

3.14. Neorganizuotų ar smulkių pavienių oro taršos šaltinių grupėms (aeraciniams kanalams, ventiliacinėms šachtoms ir kt. leidžiama nustatyti bendrą LT normatyvą.

3.15. Stacionarių degimo šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų vienkartinius (kontrolinius) dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos stacionarių deginimo šaltinių išmetamosiose dujose“ LAND 12-98 (Žin.,1998, Nr. 42-1148) ir kiti galiojantys teisės aktai.

3.16. Teršalų, išmetamų į aplinkos orą deginant atliekas (tarp jų – ir naudotas alyvas), vienkartinius (kontrolinius) dydžius reglamentuoja Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 19-99 „Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai“ (Žin., 1999, Nr. 94-2725) ir kiti galiojantys teisės aktai.

3.17. Nustatant leistinos taršos į aplinkos orą normatyvus, būtina vertinti tarptautinių konvencijų bei kt. tarptautinių dokumentų reikalavimus.

3.18. PAOV ataskaitas nagrinėja ir derina atitinkami RAAD-ai, atsižvelgdami į įmonę kontroliuojančio miesto ar rajono aplinkos apsaugos inspektoriaus pastabas.

______________

3 priedo 1 priedėlis

DRENAŽO NUOTĖKIO IŠ ĮVAIRIOS MECHANINĖS SUDĖTIES DIRVOŽEMIŲ, LAISTOMŲ SRUTOMIS, SKAIČIAVIMO METODIKA

Darbe panaudota sisteminga medžiaga apie drenažo nuotėkį skirtingos mechaninės sudėties dirvožemiuose. Duomenys naudoti iš eksperimentinių objektų, kuriuose stebėjimai buvo atliekami 3-5 metus (Angirių, Šventoniškio, Juodkiškio, Šėtos, Kalninių sistemos). Galutinė drenažo nuotėkio priklausomybės nuo kritulių ir drėkinimo normų medžiaga pateikta 1 pav. Koreliacinis ryšys priklausomybėms svyruoja 0,65-0,9 ribose. Geriausias koreliacinis ryšys gautas lengvo priemolio dirvoms. Taigi drenažo nuotėkio prognozių skaičiavimų tikslumas siekia 65–90%.

Drenažo nuotėkio prognoziniams skaičiavimams reikalingi plotų dirvožemio planai, meteriologiniai duomenys (krituliai) bei naudojamos drėkinimo normos.

Skaičiuojama šitaip:

- iš 3 priedo 2 dalies duomenų apskaičiuojama drėkinimo norma (M),

- iš artimiausios meteorologinės stoties duomenų apskaičiuojamas kritulių kiekis per IV-IX mėn. (h),

- apskaičiuojamas suminis lietaus kritulių bei drėkinimo normų dydis (H),

- iš dirvožemio planų duomenų nustatoma vidutinė dirvožemio mechaninė sudėtis (I_vid.),

- Dydis H atidedamas ašyje x, nubrėžiama tiesė I _vid., ir jos susikirtimo taškas su dydžiu H y ašyje nurodo prognozuojamą drenažo nuotėkį (mm).

Skaičiavimo pavyzdys:

Kiaulių penėjimo įmonėje (12000 kiaulių per metus) susidaro 45000 m₃ srutų (W, m₃/metus). Srutos išlaistomos 150 ha plote (F, ha). Apskaičiuojama drėkinimo norma (M, mm):

_. (1)

Artimiausios meteorologinės stoties duomenimis per IV-IX mėn. iškrito 350 mm kritulių (h, mm). Apskaičiuojamas suminis lietaus ir drėkinimo kritulių kiekis (H, mm):

H = M + h = 30 + 350 = 380 mm. (2)

Iš laistomo ploto dirvožemio planų surenkami duomenys apie jų mechaninę sudėtį, pavadinimus bei užimamus plotus (F, ha) ir surašomi į 1 lentelę:

Laistomo ploto dirvožemių mechaninės sudėties apibūdinimo duomenys

1 lentelė

Eil. Nr.	Dirvožemio mechaninė sudėtis	Užimamas plotas (F_i, ha) pagal mechaninės sudėties indeksą
		1	2	3	4
1.	s/ps	-	70	-	-
2.	p₁/p₁	-	-	80	-
	Iš viso:	0	70	80	0

Mechaninės sudėties indeksui nustatyti naudojami poarmeninio sluoksnio dirvožemio pavadinimai. Jų indeksai:

S₁ = 1, ps = 2, p₁ = 3, p₂ = 4.

Vidutinė dirvožemio mechaninė sudėtis (indeksas) I_vid. apskaičiuojama pagal formulę:

(3)

F_i – atitinkamos mechaninės sudėties dirvožemio plotas, ha,

I_i – dirvožemio mechaninės sudėties indeksai (1...4).

Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuojama:

Interpoliacijos būdu tarp 2 ir 3 tiesių nubrėžiama apskaičiuotos vidutinės dirvožemio mechaninės sudėties tiesė.

Atidedame x ašyje drėkinimo normos dydį 380 mm susikirtimo taške su apskaičiuotos vidutinės dirvožemio mechaninės sudėties tiese y ašyje gauname 64 mm drenažo nuotėkį arba 640 m³ drenažo vandens iš ha.

Parengė: t. m. dr. M. Strusevičienė

1 pav. Drenažo nuotėkio aukščio (mm) per vegetacijos periodą (IV–IX mėn.) priklausomybė nuo kritulių kiekio ir drėkinimo normos (mm).

DRENAŽO NUOTĖKIS, MM

KRITULIAI + DRĖKINIMO NORMA, mm

1 pav. Drenažo nuotėkio aukščio (mm) per vegetacijos periodą (IV–IX mėn.) priklausomybė nuo kritulių kiekio ir drėkinimo normos (mm).

______________

4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

_____________________

REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS

PARAIŠKA

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS

LEIDIMUI GAUTI

(objekto kodas)

________________________________________________________________________________

(ūkinės veiklos objekto pavadinimas, adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

(veiklos vykdytojas, jo adresas, telefono, fakso Nr., elektroninio pašto adresas)

SUDERINTA su _______________________________________________________ savivaldybe

________________________________________________________________________________

(atsakingo darbuotojo vardo raidė, pavardė, pareigos, data, parašas)

A. V.

1. Duomenys apie įrenginį:

1.1. ūkinės veiklos objekto pavadinimas;

1.2. adresas korespondencijai (jei skiriasi nuo veiklos vykdytojo adreso);

1.3. ūkinės veiklos (įrenginio) vieta;

Nurodoma pareiškiamos ūkinės veiklos vietos padėtis vietovės plane ar schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu.

1.4. žemės, kurioje vykdoma ūkinė veikla, užimamas plotas (ha), savininko pavadinimas (savininko pavardė, vardas) ir adresas;

1.5. pastatų, pagalbinių patalpų, kuriose vykdoma ūkinė veikla, savininko pavadinimas (savininko pavardė, vardas) ir adresas;

1.6. darbuotojų skaičius.

Kai ūkinės veiklos objektas jau įsteigtas, nurodomas darbuotojų skaičius tai datai, nuo kurios ūkinei veiklai reikalingas leidimas.

2. Informacija apie ūkinę veiklą:

2.1. ūkinės veiklos priskyrimas tinkamai ūkinės veiklos rūšiai:

- nurodomos visos ūkinės veiklos objekte vykdomos veiklos,

- nurodoma, kuriai ūkinei veiklos rūšiai ar rūšims (1 priedas) priskiriama pareiškiama ūkinė veikla,

- pateikiami duomenys apie įrenginio, kuriam reikia leidimo, projektinį pajėgumą.

2.2. ūkinės veiklos aprašymas;

pateikiama pareiškiamos ūkinės veiklos apžvalga, įskaitant:

- pagrindinius gaminius,

- trumpą pagrindinių procesų ir įrangos aprašymą,

- naujų įrenginių įdiegimo ir veikimo pradžios planuojamą datą,

- įprastinės veiklos valandos ir savaitės dienos,

- ūkinės veiklos objekte naudojamą autotransportą (autotransporto priemonės, jų tipas bei skaičius).

Informacija, papildant aprašymą, gali būti pateikta lentelėse:

2.2.1. lentelė. Gaminama produkcija …………. m.

Pavadinimas (asortimentas)	Mato vnt., t, m³, vnt. ir kt./m.	Projektinis pajėgumas	Pagaminta ………. m.	Planuojama pagaminti ……. m.	Planuojama pagaminti ……. m.

2.2.2. lentelė. Autotransportas..………….. m.

Pavadinimas	Kiekis, vnt.	Sunaudojamo kuro kiekis, t/m.	Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/m.
			CO	NO_X	C_nH_m	SO₂	Kietosios dalelės
Automobiliai, naudojantys:
a) benziną
b) dyzeliną
c) suskystintas dujas
d) suslėgtas gamtines dujas
e) kt. degalus
Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo varikliais

2.2.3. lentelė. Geležinkelio transportas..………….. m.

Lokomotyvo (variklio) tipas	Kiekis, vnt.	Sunaudojamo kuro kiekis, t/m.	Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/m.
			CO	NO_X	C_nH_m	SO₂	Kietosios dalelės

2.2.4. lentelė. Aviacija..………….. m.

Lėktuvo (variklio) tipas	Kiekis, vnt.	Pakilimo–nusileidimo ciklų skaičius ................................... aerouoste		Lėktuvų, priklausančių LR aviakompanijoms, į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/m.
Lėktuvo (variklio) tipas	Kiekis, vnt.	Iš viso	Iš jų lėktuvų, priklausančių LR aviakompanijoms	CO	NO_X	C_nH_m

2.2.5. lentelė. Jūrų transportas..………….. m.

Laivų tipas	Kiekis, vnt.	Uosto akvatorijoje sunaudoto kuro kiekis, t/m.	Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/m.
Laivų tipas	Kiekis, vnt.	Uosto akvatorijoje sunaudoto kuro kiekis, t/m.	CO	NO_X	C_nH_m	SO₂	Kietosios dalelės

2.3. veiklos valdymas ir kontrolė aplinkosauginiu aspektu;

Pateikiama informacija apie ūkinės veiklos objekte esamą ūkinės veiklos aplinkosauginio valdymo ir kontrolės sistemą:

- ūkinės veiklos valdymo struktūra (ūkinės veiklos valdymo organizacinė schema), trumpai aprašant, kokiu būdu bendroje veiklos valdymo sistemoje realizuojamas veiklos valdymas aplinkosauginiu aspektu (tiesiogiai už aplinkos apsaugą atsakingi asmenys, darbuotojų įsipareigojimai aplinkosaugos klausimais, nurodyti jų pareigybių aprašymuose ar ūkinės veiklos objekto vidaus taisyklėse, bei kitos organizacinės priemonės),

- ūkinės veiklos aplinkosauginio valdymo nuostatos (strategija, jei ūkinės veiklos objektas tokią turi),

- ūkinės veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės),

- uždaviniai ateičiai ir planuojami veiksmai jiems įgyvendinti (nuorodos į Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo ar kitus su aplinkosaugos veiksmingumo gerinimu susijusius planus).

2.4. kita informacija;

- organizacijos, žinybos, parengusios ūkinės veiklos objekto išvadas dėl projektavimo dokumentų, pavadinimas, pateiktų išvadų apžvalga bei pateikimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

- organizacijos, žinybos, atlikusios objekto, įrenginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) (jei toks buvo), pavadinimas, AM ar RAAD išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV;

- organizacijos, žinybos, išdavusios leidimą statybai, pavadinimas, leidimo išdavimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

- nuotekų valymo įmonė. Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir elektroninio pašto adresas įmonės, kuri eksploatuoja nuotakyną (kai svarbu);

- pateikiama sutarties tarp paraiškos teikėjo ir nuotekų valymo įmonės kopija.

3. Gamybos procesai:

3.1. detalus veiklos aprašymas;

Turi būti aprašyta kiekviena vykdoma veikla nurodant jos vykdymo metu susidarančius ir į aplinką išmetamus teršalus.

3.2. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas;

3.3. avarijų prevencija;

3.4. aplinkosauginių veiksmų planas.

Kiekvieno įrenginio, atitinkančio ūkinės veiklos rūšis, aprašytas Taisyklių 1 priede, paraiškoje turi būti pateiktas ūkinės veiklos objekte naudojamų technologijų atitikimo toms technologijoms, kurios EB pateikiamos kaip Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB), aprašyti atitinkamuose EB nurodytuose GPGB dokumentuose (GPGB aprašymai EB Sevilijos informacinėje duomenų bazėje), palyginamasis įvertinimas.

Kiekvienu atveju, išduodant leidimą, GPGB parametrų taikymo lygis ir sąlygos konkrečiam įrenginiui nustatomas pareiškėjo derybų su RAAD keliu, remiantis informacija, surinkta pareiškėjo ir RAAD.

Įvertinant technologijos atitikimą GPGB parametrams, kartu su Sevilijoje paruoštu GPGB informaciniu dokumentu reikia vadovautis AM pateikta medžiaga dėl ES GPGB informacinių dokumentų taikymo Lietuvoje.

Siekiant efektyviai pasinaudoti visais GPGB informaciniais dokumentais, ruošiant paraišką rekomenduojama tokia veiksmų seka:

- įvertinti, ar visa pareiškiama ūkinė veikla ar tik jos dalis atitinka 1 priedo reikalavimus. Dėl to, remiantis Geriausio prieinamo gamybos būdo (GPGB) aprašymu, prieš tai aptarus šio aprašymo naudojimo konkrečioje veikloje reikalavimus su RAAD, bei Rekomendacijomis dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taikymo, nustatyti, kurią konkrečią ūkinės veiklos objekto dalį galime laikyti įrenginiu (1 priedas);

- naudojantis GPGB aprašymu, nustatyti, kokie šią ūkinę veiklą veiklą apibūdinantys parametrai (pvz, energijos sunaudojimas produkcijos vienetui pagaminti, teršalų kiekis nuotekose, tenkantis gaminamos produkcijos vienetui ir pan.) yra naudojami atitikimui GPGB įvertinti;

- paraiškoje pateikiama ta informacija apie įrenginį, kuri leidžia nustatyti konkretaus įrenginio parametrus, analogiškus GPGB aprašyme nurodytiems parametrams;

- tiems įrenginio parametrams, kurių vertės neatitinka GPGB aprašyme pateiktų verčių, pagerinti ruošiamas Aplinkosauginių veiksmų planas (3.4.1 lentelė);

- įrenginio poveikiui aplinkai įvertinti turi būti nurodytos jo taršos šaltinių (oro tarša, nuotekos, atliekos ir kt.) charakteristikos, t. y. užpildyti 4.4.1.1, 4.4.2.1, 4.4.2.2, 4.5.2.2, 4.8.1.2, 4.8.2.2 arba kiti punktai, jeigu atitinkamų duomenų reikalauja įrenginio GPGB aprašymas;

- jeigu priemonių, numatytų Aplinkosauginių veiksmų plane, įgyvendinimas turės įtakos konkretaus įrenginio taršos šaltinio charakteristikoms, nurodyti, kurių taršos šaltinių, kada ir kiek pasikeis minėtos charakteristikos. Šie duomenys reikalingi tam, kad galima būtų kontroliuoti įdiegtų priemonių efektyvumą.

3.4.1. lentelė. Aplinkosauginių veiksmų planas.

Įrenginio pavadinimas (pildoma tik 1 priedo įrenginio atveju) _______________________________

Parametras¹	Vienetai²	Siekiamos ribinės vertės ³ (pagal GPGB)	Esamos vertės ⁴	Veiksmai tikslui pasiekti ⁵	Laukiami rezultatai ⁶	Numatomi kaštai ⁷ kaštų atsipirkimolaikas	Grafikas įgyvendinimui
1	2	3	4	5	6	7	8

¹^. Parametrai (pvz., energijos suvartojimas produkcijos vienetui, vandens suvartojimas, SO₂, Cd ir/ar kt. išmetimai) bus apibrėžti GPGB informaciniuose dokumentuose arba suderinti su RAAD.

² Nurodoma, kokiais vienetais matuojami GPGB parametrai (pvz., GJ/t produkto, m³/t ar m³/kg produkto ir pan.).

³ Siekiamos ribinės vertės atitinka suvartojimo arba teršalų išmetimų ribines vertes, kurios gali būti pasiektos naudojant GPGB (arba bet kuri kita derybų su RAAD metu suderinta ribinė vertė).

⁴ Esamos vertės – realus energijos, žaliavų ir t. t. suvartojimas arba teršalų išmetimai iš esamų įrenginių, kuriems ūkinės veiklos objektas nori gauti leidimą.

⁵Labai trumpas veiksmų (pvz., pagrindinių techninių pakeitimų), būtinų tikslui pasiekti, aprašymas (gali būti nuorodos į detalesnius aprašymus, pateikiamus prieduose).

⁶ Laukiamas suvartojimo arba teršalų išmetimų sumažėjimas, sąlygotas planuojamų pakeitimų.

⁷ Turi būti nurodytas visas reikalingų investicijų dydis ir kaštų atsipirkimo laikas.

Pastaba. Planas rengiamas 1 priedo įrenginiams Taisyklėse nurodytomis sąlygomis.

4. Išteklių vartojimas ir išmetami teršalai. Aplinkos monitoringas:

4.1. žaliavos ir produktai;

4.1.1. lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimas ir saugojimas.

Eil. Nr.	Žaliavos arba medžiagos pavadinimas ⁸	Transportavimo būdas	Planuojama naudoti pareiškiamoje veikloje, t/ m., m³/m. ar kt.	Kiekis saugomas vietoje, tonomis	Saugojimo būdas ⁹
1	2	3	4	5	6

⁸ Turi būti įtrauktas kuras ir degalai.

⁹Požeminės talpos, cisternos, statiniai, poveikio aplinkai riziką mažinantys betonu dengti kuro saugyklų plotai ir pan.

4.1.2. lentelė. Kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba ir pažeistų žemių rekultivavimas.

Metai	Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija	Naudingoji iškasena	Žemės sklypas, skirtas karjerui įrengti (pagal projektą), ha	Išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai, tūkst. m³ (tūkst. t)	Išteklių likutis ................ m. sausio 1 d., tūkst. m³ (tūkst. t)	Planuojama gavyba, tūkst. m³ (tūkst. t)	Naudojimo limitas, tūkst. m³ (tūkst. t)	Baigtas naudoti, bet nerekulti-vuotas plotas, ha	Rekultivuo-tas plotas, ha	Rekultivuoti-nas plotas, ha	Leidimo galioji-mo laikotarpiu numatomas rekultivuoti plotas, ha
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

4.1.3. lentelė. Naftos telkinių ištekliai ir eksploatacinių gręžinių sąrašas.¹⁰

Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija	Išgaunami ištekliai		Gręžinio
			Nr.	gręžimo data	gylis, m
	nafta, tūkst. t	išsiskyrusių dujų, tūkst. m³	Nr.	gręžimo data	gylis, m
1	2	3	4	5	6

¹⁰Į sąrašą įrašomi visi, iš jų ir užkonservuoti, vykdant bandomąją naftos eksploataciją ir pramoninę gavybą, gręžiniai.

4.1.4. lentelė. Planuojama išgauti naftos.

nuo ............................. m........ d. iki ................................... m....... d.

Metai	Telkinio pavadinimas	Išteklių eksploatavimo pradžioje, arba likutis.............. 01 01, tūkst. t	Eksploata-vimo būdas¹¹	Gręžinio			Susidarančių sūrimų	Planuojama išgauti naftos, tūkst. t/m.
Metai	Telkinio pavadinimas		Eksploata-vimo būdas¹¹	Nr.	našumas¹² t/d.	galimas debitas¹² t/d.	kiekis, m³/m.	atskirai pagal gręžinius	bendras
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Planuojamas sūrimų panaudojimas

¹¹ Eksploatavimo būdai:	1) naudojant sluoksnio energiją (savaiminė prietaka – trykštantys gręžiniai);
	2) padidinant sluoksnio energiją: a) naudojant siurblius; b) įpumpuojant, įslegiant per injekcinius gręžinius dujas, vandenį.

¹² Naftos kiekis.

4.2. Energijos vartojimas (ir gamyba).

Pateikiama informacija apie energijos gamybą, energijos vartojimą ir energijos nuostolius, esant poreikiui sudarant energijos balansą ir nurodant energijos nuostolius atskiruose procesuose. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai energijos sunaudojamos produkcijos vienetui pagaminti kiekis yra atitikimo GPGB kriterijus. Detalumo lygis turi būti nustatytas, išsamiai išnagrinėjus kiekvieną atvejį ir suderinus su RAAD. Pvz., elektros energijos suvartojimas neturėtų būti perdaug išskaidytas atskiriems padaliniams ir pateikiama informacija turėtų atspindėti visą elektros suvartojimą atskiriems procesams arba procesų grupėms. Daugeliu atvejų nuostoliai tik įvertinami arba išvedamas vidurkis per ilgą laiko periodą.

4.2.1. lentelė. Energijos gamyba ir vartojimas.

Energetiniai ir technologiniai ištekliai	Mato vnt.: t, m³, kWh ir kt.	Sunaudojimas¹³ ………. m.	Sunaudojimas¹⁴ ………. m.	Sunaudojimas¹⁴ ………. m.	Apskaitos priemonės	Išteklių gavimo šaltinis
a) elektros energija
b) šiluminė energija
c) gamtinės dujos
d) suskystintos dujos
e) mazutas
f) krosninis kuras
g) dyzelinas
h) akmens anglis
i) benzinas
j) biokuras:
1)
2)
k) ir kiti

Pastaba: ¹³ pateikiami paskutiniais metais ūkinėje veikloje naudojamų išteklių kiekiai;

¹⁴ pateikiami numatomi naudoti išteklių kiekiai artimiausiems metams.

4.3. Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas:

4.3.1. paviršinio vandens

Šaltinio (upės, ežero ir kt.) pavadinimas ________________________________________________

Šaltinio kodas ____________________________________________________________________

Vandens paėmimo šaltinio rūšies kodas ________________________________________________

95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m³/s __________________________________

Vandens ėmimo atstumas iki žiočių, km ________________________________________________

Vandens ėmimo įrenginių našumas, m³/s _______________________________________________

Vandens apskaitos įrenginiai _________________________________________________________

4.3.2. lentelė. Požeminio vandens vandenviečių charakteristika.

Eil. Nr.	Vandenvietės				Vandens paėmimo šaltinio rūšies kodas	Eksploatacinių gręžinių (arba kitų kaptažinių įrenginių) skaičius	Gręžinio našumas, m³/d.		Eksploatuojamas vandeningas horizontas, jo indeksas
	Pavadinimas	Adresas	Upės baseinas ir jo kodas	Koordinatės (LKS’94)			Gręžinio našumas, m³/d.
	Pavadinimas	Adresas	Upės baseinas ir jo kodas	Koordinatės (LKS’94)			nuo	iki

4.3.3. lentelė. Vandens paėmimas ir vartojimas.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Vandens tipas¹⁵	Nupirktas arba išgautas vandens kiekis per metus, m³	Parduotas vandens kiekis per metus, m³	Veikloje suvartoto vandens kiekis per metus, m³	Veikla, kurioje suvartotas vanduo ¹⁶

¹⁵ Požeminiai vandenys, paviršiniai vandenys, išvalyti, pakartotinai panaudoti vandenys (pvz., kondensatas, uždaros apytakos sistemos vanduo) ir t. t.

¹⁶ Nurodykite pagrindinę suvartojimo veiklą arba nukreipkite į detalesnę sąnaudų inventorizaciją, pateikiamą paraiškos priede.

4.3.4. Paimamo vandens apskaitos įrenginiai:

Gręžiniuose ______________________________________________________________________

Vandenvietėse ____________________________________________________________________

4.3.5. lentelė. Numatoma vartoti vandens.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)

	Vandens rūšies kodas¹⁹	............... m. tūkst. m³/m. m³/d.	.............. m. tūkst. m³/m. m³/d.	.............. m. tūkst. m³/m. m³/d.	.............. m. tūkst. m³/m. m³/d.
1	2	3	4	5	6
a) paviršinio vandens paimti
vartoti
tiekti ¹⁷

b) požeminio vandens paimti
vartoti
tiekti ¹⁷
iš jo:
buities reikmėms:
vartoti
tiekti

reikmėms¹⁸
vartoti
tiekti ¹⁷

c) geoterminio vandens paimti
vartoti
tiekti ¹⁷

¹⁷Prašomo perduoti vandens kiekis, t. y. perduodamas vandens kiekis abonentams, nurodomas lentelėse.

¹⁸Nurodyti, kokioms reikmėms naudojamas vanduo (pvz., pramonės, žemės ūkio ir kt.).

¹⁹Kodas nurodomas pagal aplinkos ministro 1999 12 20 įsakymu Nr. 408 patvirtintą Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką.

4.3.6. lentelė. Numatomos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Priemonės pavadinimas	Kodai			Statybos		Našumas	Sąmatinė vertė, tūkst. Lt
Priemonės pavadinimas	priemonės	lėšų	našumo	pradžia	pabaiga	Našumas	visos lėšos	SMD

Pastabos: 1. Kodai nurodomi pagal aplinkos ministro 1999 12 20 įsakymu Nr. 408 patvirtintą Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką.

2. Lentelė pildoma vandenvalos įrenginių statybos arba renovacijos atveju.

4.3.7. lentelė. Paviršinio vandens naudotojo abonentų vartojamo vandens kiekiai.

Eil. Nr.	Vandens naudotojo abonentai	Vandens apskaitos įreng.	Vandens vartojimas
			Projektinis, tūkst. m³/m.	............. m.		................ m.		................ m.		................. m.		................ m.
				Planuojamas		Planuojamas		Planuojamas		Planuojamas		Planuojamas
			Faktinis, ............ m. 01 01	tūkst. m³/m.	m³/d.	tūkst. m³/m.	m³/d.	tūkst. m³/m.	m³/d.	tūkst. m³/m.	m³/d.	tūkst. m³/m.	m³/d.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14
1.	Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ³ 50 m³/d. vandens
1.1.
1.2.
1.3.
2.	Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja < 50 m³/d. vandens
2.1.
2.2.
2.3.
3.	Kitoms negamybinėms reikmėms²⁰
3.1.
3.2.
3.3.
	IŠ VISO 1-3

PARENGĖ: __________________________ _______________ __________________

(vardo raidė, pavardė, pareigos) (data) (parašas)

Pastabos:

1. Šią lentelę pildo vandenį tiekianti įmonė ar objektas.

2. Įmonėms, kurioms yra nustatytas sezoniškumas, nurodomas to laikotarpio vidutinis suvartoto per parą vandens kiekis.

²⁰ Čia nurodomi vandens kiekiai, kuriuos sunaudoja abonentai, naudojantys paviršinius vandenis kitoms reikmėms aptarnavimo sferoje (skalbykloms, mašinų plovykloms, gatvių ir žaliųjų plotų laistymui ir kt.).

4.3.8. lentelė. Požeminio vandens naudotojo abonentų vartojamo vandens kiekiai.

			Vandens vartojimas
	Vandens naudotojo abonentai	Vandens apskaitos įrenginiai	Projektinis tūkst. m³/m.	............... m.		................. m.		............... m.		................. m.			................. m.
				Planuojamas		Planuojamas		Planuojamas		Planuojamas			Planuojamas
			Faktinis ............. m. 01 01	bendras tūkst. m³/m. m³/d.	iš jo gamybai m³/d.	bendras tūkst. m³/m. m³/d.	iš jo gamybai m³/d.	bendras tūkst. m³/m. m³/d.	iš jo gamybai m³/d.	bendras tūkst. m³/m. m³/d.	iš jo gamybai m³/d.		bendras tūkst. m³/m. m³/d.	iš jo gamybai m³/d.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11		12	13	14
1.	Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ³ 50 m³/d. vandens
1.1.
1.2.
1.3.
	Iš viso:
2.	Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja < 50 m³/d. vandens
2.1.
2.2.
2.3.
3.	Buities ir kitoms negamybinėms reikmėms²¹
3.1.
3.2.
3.3.
	IŠ VISO 1-3

PARENGĖ: __________________________________________

(vardo raidė, pavardė, pareigos) (data) (parašas)

Pastabos:	1. Šią lentelę pildo vandenį tiekianti įmonė ar objektas.
	2. Įmonėms, kurioms yra nustatytas sezoniškumas, nurodomas to laikotarpio vidutinis suvartoto per parą vandens kiekis.

²¹Čia nurodomi vandens kiekiai, kuriuos sunaudoja abonentai, naudojantys požeminį vandenį buitinėms, komunalinėms reikmėms aptarnavimo sferoje (skalbykloms, mašinų plovykloms, parduotuvėms, gatvių ir žaliųjų plotų laistymui ir kt.).

4.4. Į aplinkos orą išmetami teršalai:

Leistinos į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti nustatytos pagal:

1) Taisyklių 3 priedą „Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų nustatymas“,

2) aplinkosauginių veiksmų planą (1 priedo įrenginiams), parengtą pagal rekomendacijas, pateiktas šios formos 3.4 skyriuje bei 3.4.1. lentelėje.

4.4.1. Stacionariųjų taršos šaltinių fiziniai duomenys.

Paraiškoje turi būti pateikta stacionariųjų (organizuotų ir neorganizuotų (išsklaidytų) taršos šaltinių, iš kurių į aplinkos orą išmetami teršalai, fizinių duomenų suvestinė pagal 4.4.1.1. lentelę.

4.4.2. Tarša į aplinkos orą. Taršos prevencija.

Paraiškoje turi būti pateikta detali visų išmetamų teršalų suvestinė visiems taršos šaltiniams (pagal 4.4.2.1. lentelę) bei numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės (pagal 4.4.2.3. lentelę). 1 priedo įrenginio atveju 4.4.2.2. lentelėje turi būti pateikiama išsami informacija apie teršalų valymo įrenginius bei kitas taršos prevencijos priemones. Jeigu prašomu laikotarpiu numatomas išmetamų teršalų kiekio sumažinimas aprašytas šios formos 3 skyriuje, aplinkosauginiame veiksmų plane turi būti pateikti esamų ir būsimų (didžiausių leistinų) taršos dydžių duomenys. Kai būtina, pateikiamos visos detalės ir pagrindžiamoji informacija. Turėtų būti įtrauktos reikiamos schemos.

4.4.3. Neatitiktiniai teršalų išmetimai.

Neatitiktinių teršalų išmetimų duomenys turi būti pateikti 4.4.3.1. lentelėje.

4.4.4. Išmetamųjų teršalų į aplinkos orą poveikio įvertinimas.

Atliekamas pagal Taisyklių 3 priede nurodytus reikalavimus.

4.4.1.1. lentelė. Stacionariųjų taršos šaltinių fiziniai duomenys.²²

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) _________________________________________

Taršos šaltiniai					Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje			Teršalų išmetimo trukmė, val./m.
pavadinimas	Nr. ²³	tinklelio nuor. (12 skaitmenų, 6E, 6N)²⁴	aukštis, m	išėjimo angos matmenys, m	srauto greitis, m/s	temperatūra, °C	tūrio debitas, Nm³/s	Teršalų išmetimo trukmė, val./m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9

Pastabos:

1. ²²Kiekvieno įrenginio atveju pateikiama atskira lentelė, jos viršuje atitinkamoje eilutėje užrašant konkretų įrenginio pavadinimą. Duomenys pateikiami tik stacionariems taršos šaltiniams. Kai ūkinės veiklos objektas turi PAOV ataskaitą, parengtą vadovaujantis Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatais (Žin., 2001, Nr. 19-611), teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą vadovaujantis Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 09 24 įsakymu Nr. 126, ar kt. jiems prilyginamais dokumentais – panaudojami šių dokumentų duomenys (tarp jų ir taršos šaltinių pavadinimai bei numeriai).

2. ²³ Taršos šaltinių numeriai nurodomi pagal Metodiniuose nurodymuose dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos nustatytą tvarką.

3. ²⁴Laikinai objekto geografinės padėties duomenis pateikti pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus (iki to laiko, kol bus įdiegta 12 skaitmenų sistema).

4.4.2.1. lentelė. Tarša į aplinkos orą.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Cecho ar kt. pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas²⁶

Taršos šaltiniai

Teršalai

Esama tarša²⁸

Numatoma tarša

Veiklos pobūdis²⁵

pavadinimas

kodas²⁷

nuo................ m................................ d.

iki.................. m................................ d.

nuo................ m................................ d. iki..………..... m................................ d.

pavadinimas

Nr.

vienkartinis dydis²⁹

metinė,

t/m.

vienkartinis (kontrolinis)

dydis

metinė,

t/m.

vnt.

vidut.

maks.

vnt.

vidut.

maks.

Iš viso pagal

veiklos pobūdį:

Iš viso pagal

veiklos pobūdį:

Iš

viso įrenginiui:

Iš

viso įrenginiui:

Pastabos: 1. Lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 4.4.1.1. lentelės 1 bei 2 pastabose. Atskiriems leidimo galiojimo metams planuojant skirtingus taršos dydžius, ši lentelė gali būti pratęsiama analogiškomis 11-14 grafomis tiek, kiek skirtingų etapų planuojama. Tokiu atveju minėtų grafų viršutinėje dalyje turi būti įrašomas konkretus laikotarpis, kuriuo numato galioti nurodyti dydžiai. 10 ir 14 grafų duomenys turi būti susumuojami atskirai pagal kiekvieną veiklos pobūdį (įrašomi į eilutę „Iš viso pagal veiklos pobūdį“) bei įrašomi bendri visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“).

2. ²⁵Bet kurio įrenginio atveju atskirai išskiriamas kiekvienas iš jį sudarančių veiklos pobūdžių:

- organinio kuro deginimas energijos gamyboje;

- gamyba, kurios metu deginamas organinis kuras (pramoninis deginimas);

- atliekų deginimas;

- technologinis procesas.

3. ²⁶ Nurodoma vadovaujantis Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos.

4. ²⁷Teršalų kodai ir pavadinimai surašomi vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka (Žin., 2000, Nr. 8-213).

5. ²⁸Pateikiamos pastarųjų veiklos metų ribinės išmetimo vertės.

6. ²⁹ 7 (ir 11) grafoje užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai (kontroliniai) dydžiai. 1 priedo įrenginių atveju nurodyti, ar ribinės teršalų išmetimo vertės yra nurodytos GPGB dokumentuose arba nustatytos remiantis jais. Jei taip – prie vertės dydžių viršutiniame dešiniajame langelio kampe turi būti pažymima žvaigždutė (^*).

7. Koncentracijos turi būti pateikiamos esant normaliosioms slėgio ir temperatūros sąlygoms (101,3 kPa ir 0^oC).

4.4.2.2. lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai ir kitos taršos prevencijos priemonės.

Įrenginio pavadinimas (pildoma tik 1 priedo įrenginio atveju) _______________________________

Taršos šaltinio

Valymo įrenginiai³⁰

Teršalai

Prieš valymą³¹

Po valymo ³¹

Valymo efekty

Nr.

pavadinimas

kodas

pavadinimas

kodas

mg/Nm³

t/val.

t/metus

mg/Nm³

t/val.

t/metus

vumas,

vidut.

maks.

vidut.

maks.

vidut.

maks.

vidut.

maks.

vidut.

maks.

vidut.

maks.

Kitos taršos prevencijos priemonės:

Pastabos: 1. Lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 4.4.1.1. lentelės 1 bei 2 pastabose. Tuo atveju, kai teršalai išmetami į aplinkos orą be valymo, užpildoma tik lentelės dalis „Prieš valymą“.

2. ³⁰Teršalų valymo įrenginių pavadinimai ir kodai nurodomi pagal Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką. Prie pavadinimų papildomai reikalinga pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo įrenginius.

3. ³¹ Matavimų periodas ir vidurkinimo periodas bus nurodyti arba GPGB dokumentuose, kituose norminiuose dokumentuose arba derybų su kompetentinga institucija metu.

4.4.2.3. lentelė. Numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Taršos šaltinio Nr.	Priemonė		Sąmatinė vertė, tūkst. Lt	Teršalai		Po priemonės įdiegimo	Teršalų kiekio
	priemonės pavadinimas	įvykdymo data		pavadinimas	kodas	išmetamas teršalų kiekis,	sumažėjimas, t/m
	priemonės pavadinimas	įvykdymo data		pavadinimas	kodas	t/m
1	2	3	4	5	6	7	8



	Iš viso taršos šaltiniui Nr. ___:			x x x x x x x x x	x x x x x x
Iš viso įrenginiui:				x x x x x x x x x	x x x x x x

Pastabos: 1. Lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 4.4.1.1. lentelės 1 bei 2 pastabose. Numatant mažinti aplinkos oro taršą iš daugiau kaip vieno taršos šaltinio, kiekvieno taršos šaltinio atveju 4, 7 ir 8 grafų duomenys turi būti susumuojami atskirai ir įrašomi į eilutę „Iš viso taršos šaltiniui Nr. ___ „. Šių grafų duomenys turi būti susumuojami ir viso įrenginio atveju ir įrašomi į eilutę „Iš viso įrenginiui“.

2. 2 priedo įrenginio atveju 4 grafos duomenų suma gali būti nurodoma tik eilutėje „Iš viso įrenginiui“.

4.4.3.1. lentelė. Neatitiktiniai teršalų išmetimai į aplinkos orą.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)_________________________________________

Taršos	Sąlygos, dėl kurių gali įvykti neatitiktiniai teršalų išmetimai į aplinkos orą	Neatitiktinių teršalų išmetimų duomenų detalės ³²bei galimi didžiausi išmetimai
šaltinio Nr.		pasikartojimo dažnis, kartai/m.	išmetimų trukmė, val., min.	teršalai		mg/Nm³	kg/val.
šaltinio Nr.		pasikartojimo dažnis, kartai/m.	išmetimų trukmė, val., min.	pavadinimas	kodas	mg/Nm³	kg/val.
1	2	3	4	5	6	7	8

Pastabos: ³²Įvertinti galimus maksimalius teršalų išmetimo kiekius, esant neatitiktiniam įrenginio darbo režimui.

Lentelėje nurodytos teršalų išmetimo vertės, atitinkančios įrenginio techniniame reglamente numatytas procedūras ir sąlygas, t. y. pradedant ir stabdant gamybą, atliekant reguliarius valymus, remontus ir pan.

4.4 dalyje atskirų taršos šaltinių duomenys pateikti vadovaujantis:

________________________________________________________________________________

(užrašomas (-i) dokumento (-ų) (PAOV ataskaitos ar kt. pavadinimas (-ai)), suderinimo RAAD-e metai, galiojimo laikas)

Atskirų taršos šaltinių išmetamų teršalų vienkartiniai (kontroliniai) normatyvai pateikti vadovaujantis:

________________________________________________________________________________

(užrašomi konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinius (kontrolinius) dydžius, pavadinimai)

4.5. Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir kanalizacijos tinklus:

Leistinos taršos išmetimų į aplinką normos turi būti nustatytos pagal:

1)Taisyklių 3 priedo 2 dalį „Su nuotekomis išleidžiamos leistinos taršos (LT) normatyvų nustatymas“;

2) LR AM patvirtintas galiojančias nuotekų užterštumo normas ir kitus normatyvinius dokumentus;

3) Aplinkosauginių veiksmų planą, sudarytą pagal rekomendacijas, pateiktas 3 skyriuje 3.4.1. lentelėje (1 priedo įrenginiams).

4.5.1. Teršalų išleidimų su nuotekomis iš taškinių šaltinių fiziniai duomenys.

Paraiškoje turi būti pateikta visų teršalų, su nuotekomis išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius ar filtravimo įrenginius, taškų (vietų) fizinių duomenų suvestinė pagal 4.5.1.1. lentelę.

4.5.2. Išleidžiamų su nuotekomis teršalų detalizavimas.

Paraiškoje turi būti pateikta teršalų, išleidžiamų į aplinką, suvestinė kiekvienam taškui pagal 4.5.2.1. lentelę Jeigu numatomas išleidimų sumažinimas 3 skyriuje aplinkosauginių veiksmų plane nustatytu laikotarpiu, paraiškoje turi būti pateikti esamų (laikinų) ir būsimų (didžiausių leistinų) teršalų išleidimų duomenys.

4.5.3. Neatitiktiniai nuotekų išleidimai dėl gedimų.

Neatitiktinių išleidimų galimybių, stabdant ar pradedant veiklą ir pan., įvertinimas turi būti pateiktas 4.5.3.1. lentelėje.

4.5.4. Nuotekų išleidimų į aplinką poveikio įvertinimas.

Prie paraiškos, jeigu yra poreikis, turi būti pridėti skaičiavimai pagal RAAD atstovų suderintus skaičiavimo metodus.

4.5.5. Abonento nuotekų išleidimas į kito vandens naudotojo nuotekų kanalizacijos tinklus.

Prie paraiškos turi būti pridėta sutarties su nuotekų valymo įmone kopija (1 priedo įrenginiams).

4.5.1.1. lentelė. Nuotekų, išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius, bei šių telkinių fiziniai duomenys.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Išleidimų taško³³ nuor. Nr.	Tinklelio nuor. (12 skaitmenų, 6E, 6N)	Surinktuvo (vandens telkinio/upės) pavadinimas	Telkinio/upės vandens srovės greitis-debitas	Išleidžiamų nuotekų kiekis			Išleidimų trukmė min./val., val./dieną, dienų/metus
			95% debitas, m³/s *	m³/s	m³/d.	m³/m.
1	2	3	4	5	6	7	8

³³ Pagal žemėlapyje nurodytą nuotekų išleidimo vietą.

95% tikimybės vandens debitas sausiausiu metų laikotarpiu.

4.5.2.1. lentelė. Nuotekų surinktuvo, į kurį išleidžiamos nuotekos, charakteristika.

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) _________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Objekto pavadinimas, išleistuvo Nr. (pavadinimas) pagal planą	Surinktuvo pavadinimas (kodas)	Išleistuvo atstumas iki žiočių, km	Foniniai rodikliai, mg/l
	Surinktuvo pavadinimas (kodas)	Išleistuvo atstumas iki žiočių, km	95% tikimybės metų sausiausio mėn. debitas, m³/s	BDS7	Skendin-čiosios medž.	Bendra minera-lizacija	Naftos produk- tai	Bendras azotas	Bendras fosfo- ras
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

Pastabos: 1. Foninės vertės nustatomos tų surinktuvo rodiklių, kurie charakterizuoja bendrą upės (ežero, tvenkinio) vandens kokybę, ir tų medžiagų, kurias numatoma išleisti su nutekamuoju vandeniu.

2. Upių su sureguliuotu nuotėkiu į 4 lentelės skiltį rašomas nustatytas gamtosauginis vandens debitas.

3. Jei surinktuvas – ežeras ar tvenkinys, nurodomas jo tūris, tūkst. m³ (po pavadinimo), o 4 skiltyje – vandens debitas ištakoje.

4.5.2.2. lentelė. Planuojamas susidariusių nuotekų išleidimas į paviršinio vandens telkinius, ūkinės veiklos objekto vidinius kanalizacijos tinklus ar į kito vandens naudotojo kanalizacijos tinklus³⁴ (pildoma tik 1 priedo įrenginiui. Kiekvienam įrenginiui po atskirą lentelę).

Įrenginio pavadinimas ______________________________________________________________

nuo m. d. iki m. d.

Išleidimo taškas³⁵	Teršalų pavadinimas	Prieš valymą³⁶				Išleidimo vietoje po valymo³⁶				Valymo efektyvumas, %
		maks. mg/l	vidut. mg/l	maks. t/d.	t/metus	maks. mg/l	vidut. mg/l	maks. t/d.	t/m.	Valymo efektyvumas, %

Pastabos: ³⁴ Kas nereikalinga, užbraukti.

³⁵ Išleidimo taškų žymėjimas turi atitikti jų žymėjimą žemėlapyje/plane.

³⁶ Matavimų periodas ir vidurkinimo periodas nurodyti GPGB dokumentuose arba galiojančiose nuotekų užterštumo normose ar kituose normatyviniuose dokumentuose arba bus nustatyti derybų su RAAD atstovais metu. Jei nevaloma, užpildoma lentelės dalis „Prieš valymą“.

4.5.2.3. lentelė. Numatoma išlaistyti nuotekų, skysto mėšlo filtrato, srutų žemdirbystės drėkinimo laukuose (ŽDL), paskleisti asenizacijos laukuose.³⁷

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

nuo ............................... m........... d. iki .............................. m............ d.

ŽDL			Liejimo laikotarpis (režimas)	Laistomų laukų plotas, ha	Bendro azoto koncentracija nuotekose (filtrate), mg/l	Bendro azoto		Išlaistomų nuotekų ar filtrato kiekis, m³/m.	Vienkartinė išliejimo norma, m³/ha
Vietovė, pavadinimas	Upės		Liejimo laikotarpis (režimas)			kg/ha m.	iš viso į bendrą plotą, kg/m.
Vietovė, pavadinimas	baseinas	kodas				kg/ha m.	iš viso į bendrą plotą, kg/m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

³⁷ Kas nereikalinga, užbraukti.

4.5.2.4. lentelė. Numatoma išleisti nuotekų ir teršalų į paviršinio vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus.³⁹

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) ________________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju) ________________________________________