LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 171, 18 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 17 d. Nr. XI-573
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 119-2772; 1998, Nr. 105-2895; 2002, Nr. 37-1342; 2004, Nr. 73-2529; 2005, Nr. 153-5643)
1 straipsnis. 2 straipsnio 8 dalies pripažinimas netekusia galios
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Kelių transporto veiklos licencijavimas
1. Keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Įmonė suprantama kaip bet kuris fizinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis asmenų susivienijimas ar grupė, neturinti juridinio asmens statuso, arba bet kuri oficiali organizacija, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar priklausanti tokį statusą turinčiai institucijai.
2. Licencija (leidimas) keleiviams vežti reikalinga (reikalingas), kai keleiviai vežami:
3. Licencija (leidimas) kroviniams vežti reikalinga (reikalingas), kai kroviniai vežami kelių transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos.
4. Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir krovinių vežimais vidaus maršrutais, Bendrijos licencijas verstis keleivių vežimais ir Bendrijos leidimus verstis krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija), vadovaudamasi Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Vyriausybė, Reglamentu (EEB) Nr. 684/92 ir Reglamentu (EEB) Nr. 881/92.
5. Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.
6. Įmonė, pageidaujanti verstis keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla, visą laikotarpį, kol šia veikla verčiasi, privalo atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos, profesinės kompetencijos reikalavimus, kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.“
4 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies pakeitimas
5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai
Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.“
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kelių transporto kontrolė
1. Valstybinė kelių transporto kontrolė – tai valstybinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi.
2. Valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka:
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Kelių transporto kontrolės įgaliojimai
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.
2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
3. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir šių tarnybų nuostatai.
4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
5. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų atliekamos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir jų įstatai (nuostatai).
8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Tarifai
2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.
3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
5. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.
9 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„171 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas
1. Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007.
2. Savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:
1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;
3. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles.“
10 straipsnis. 18 straipsnio 3, 4, 7, 8 ir 9 dalių pakeitimas
1. 18 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius ir skaičius „nuo 2002 m. liepos 1 d.“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.“
3. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.“
4. Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.“
5. 18 straipsnio 9 dalyje įrašyti žodžius „ilgesnė kaip 50 km“ ir šią dalį išdėstyti taip:
11 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
kelių transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 306) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 11/98 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 62).
2. 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 370) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 90).
3. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transporto verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 285) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 1 d. Tarybos direktyva 98/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 285).
4. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1).