VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

 

 

NUTARIMAS

 

DĖL ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS PAKEITIMO

 

 

 

2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. O3-96

 

Vilnius

 

 

 

Siekdama tobulinti vandentvarkos paslaugų kainodaros reikalavimus, sudaryti galimybę mažinti diskriminaciją tarp atskirų vartotojų grupių bei padidinti vandens tiekėjų veiklos efektyvumą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria pakeisti 2001 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 119 (Žin., 2001, Nr. 103-3696) patvirtintą Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

 

 

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                           VIDMANTAS JANKAUSKAS


PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

Komisijos 2001 m. lapkričio 30 d. nutarimu

Nr. 119 (Žin., 2001, Nr. 103-3696)

(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo

Nr. O3-96 redakcija)

 

ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos (toliau – metodika) tikslas – nustatyti bendruosius šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Metodika privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto vandens tiekimo ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymo veiklą.

2. Metodika grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais (toliau – Komisija) ir kitais teisės aktais.

3. Šioje metodikoje kainos nustatomos, atsižvelgiant į paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus, o būtinosios sąnaudos planuojamos įvertinant konkrečios šalto vandens tiekėjų grupės įmonių veiklos rodiklius.

4. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos turi sudaryti prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus:

4.1. užtikrinti paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus;

4.2. užtikrinti įmonių rentabilumą;

4.3. visoms vartotojų grupėms nustatyti pagrįstas kainas.

5. Ši metodika nereguliuoja įrenginių, prietaisų, pastatų ir statinių, žemės nuosavybės klausimų bei turtinių santykių, atsirandančių tiekiant šaltą vandenį ir tvarkant nuotekas. Šie ir kiti metodikoje neaptarti klausimai (techniniai, eksploataciniai, juridiniai ir pan.) sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Abonentas juridinis ir fizinis asmuo, vartojantis šaltą vandenį arba išleidžiantis nuotekas, su kuriuo vandens tiekėjas yra sudaręs sutartį. Abonentas gali turėti vieną ar keletą objektų (su atskirais prijungimo tinklais, įvadais), vartojančių vandenį ir šalinančių nuotekas.

7. Apskaitos taškas – šalto vandens tiekimo tinklų vieta, kurioje nustatoma tiekėjo ir vartotojo atsiskaitymo tvarka.

8. Buitinės nuotekos – dėl buitinės žmonių veiklos susidarančios nuotekos.

9. Išgautas vanduo – vanduo, gautas iš vandens telkinių, pagerintas fiziniais, cheminiais ir biologiniais metodais ir patiektas į vandens tinklus.

10. Šalto vandens netektis – išgauto ir vartotojams parduoto vandens kiekio skirtumas. Skirtumai susidaro dėl vandens praradimų rezervuaruose, vandens kokybės gerinimo įrenginiuose, tiekimo tinkluose dėl vandens panaudojimo gaisrams gesinti bei skirtumų dėl apskaitos prietaisų ir apskaitos būdų.

11. Nuotekos – vartotas arba teritorijos paviršiumi tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo.

12. Nuotekų magistralinis tinklas – nuotekų šalinimo tinklas, nuvedantis nuotekas nuo skirstomojo tinklo iki nuotekų valyklos.

13. Nuotekų skirstomasis tinklas – nuotekų šalinimo tinklas, nuvedantis nuotekas nuo atskirų statinių iki magistralinio tinklo.

14. Nuotekų šalinimas – nuotekų surinkimas ir jų perpumpavimas skirstomaisiais ir magistraliniais tinklais į nuotekų valyklą.

15. Nuotekų valymas – teršiančių medžiagų šalinimas iš nuotekų.

16. Nuotekų tvarkymas – nuotekų šalinimas ir valymas.

17. Nuotekų užterštumo normos – valstybės institucijos patvirtintos leistinos teršalų, išleidžiamų su nuotekomis į gamtinę aplinką, koncentracijos.

18. Nuotekų valykla – mechaninių, cheminių, fizinių, biologinių ir terminių inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti.

19. Paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo, naudojamas tik pramonės reikmėms.

20. Pelnas (nuostolis) – skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų.

21. Prijungimo tinklas (įvadas) – inžinerinis tinklas nuo skirstomojo ar magistralinio tinklo iki įvadinių apskaitos prietaisų.

22. Sąnaudos – per tam tikrą laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti:

22.1. būtinosios – vandens tiekimo įmonės pagrįstos sąnaudos šaltam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su šalto vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu;

22.2. netiesioginės – šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo technologinius procesus aptarnaujančių padalinių (autotransporto ūkio, energetikos, remonto ir kt. padalinių) sąnaudos;

22.3. tiesioginės sąnaudos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkrečiai veiklai (technologiniam procesui);

22.4. veiklos (administracinės) – sąnaudos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui, pardavimų tarnybų sąnaudos, komunalinėms ir ryšio paslaugoms, administracinių pastatų priežiūrai, remontui ir amortizacijai bei kitos, su įmonės valdymu susijusios sąnaudos.

22.5. pardavimo tarnybos – sąnaudos tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, skaitiklių remontui, metrologinei patikrai, transportui, reklamai ir skelbimams, pastatų ir kito ilgalaikio turto priežiūrai, remontui, amortizacijai bei kitos, susijusios su vandens pardavimu.

23. Sezoniniai vartotojai – sezoninės įmonės (įstaigos), kurios per keturis mėnesius iš eilės vandens suvartoja ne mažiau kaip 80 proc. metinio vandens kiekio.

24. Šalto vandens gavyba ir jo gerinimas – vandens gavyba iš vandens telkinių, jo pakėlimas, vandens gerinimas fiziniais, cheminiais ir biologiniais metodais ir tiekimas į vandens tinklus.

25. Šalto vandens ir nuotekų tvarkymo dvinarė kaina – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.

26. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už vandenį (vieno kubinio metro kaina).

27. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos pastovioji dalis – abonentui (butui ir individualiam gyvenamajam namui arba kitų vartotojų vandens ir nuotekų didžiausiam per mėnesį vandens kiekiui) nustatyta kaina. Ji tiesiogiai nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio ir konkrečiam vartotojui yra sąlygiškai pastovi.

28. Šalto vandens kokybė – vandens savybių ir sudėties charakteristika, rodanti jo tinkamumą naudoti tam tikram tikslui. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normų reikalavimus.

29. Šalto vandens kokybės normos – valstybės institucijų patvirtintos leistinos ribinės vandens savybių ir sudėties charakteristikos, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį.

30. Šalto vandens magistralinis tinklas – šalto vandens tiekimo tinklas, transportuojantis vandenį nuo vandenvietės iki skirstomojo tinklo.

31. Šalto vandens skirstomasis tinklas – šalto vandens tiekimo tinklas, skirstantis šaltą vandenį iš magistralinio tinklo atskiriems vartotojams ar jų grupėms.

32. Šalto vandens tiekimas – juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas vandeniu, naudojant vandens tiekimo inžinerinių įrenginių sistemą, kuria paruoštas vanduo magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais tiekiamas vartotojams.

33. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės – juridiniai ir fiziniai asmenys, iš vandens telkinių tiekiantys vartotojams (abonentams) vandenį, šalinantys ir tvarkantys nuotekas.

34. Vandens tiekimo veikla – pardavimas, šalto vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

35. Pardavimo kaina – pardavimo tarnybos sąnaudų ir pelno kiekis vienam įvadiniam ir skaitikliui bute.

 

III. VARTOTOJŲ KLASIFIKAVIMAS

 

36. Vartotojai skirstomi į grupes:

36.1. gyventojai;

36.1.1. individualių gyvenamųjų namų gyventojai, kuriems patiektas vanduo apskaitomas pagal įvadinius skaitiklius;

36.1.2. gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose ir kuriems patiektas vanduo apskaitomas butuose;

36.2. kiti vartotojai:

36.2.1. vartojantys vandenį buities poreikiams ir (ar) išleidžiantys nuotekas;

36.2.2. vartojantys vandenį gamybos poreikiams ir (ar) išleidžiantys nuotekas;

36.2.3. sezoniniai vartotojai.

 

IV. TIEKĖJŲ KLASIFIKAVIMAS

 

37. Pagal veiklos specializaciją visos įmonės, tiekiančios vandenį ir tvarkančios nuotekas, skirstomos į keturias grupes:

37.1. specializuotos vandens tiekimo įmonės: pagrindinė jų veikla yra vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas;

37.2. komunalinės įmonės: pagrindinė jų veikla yra vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas ir visos kitos komunalinės paslaugos: šilumos ir karšto vandens tiekimas, šiukšlių rinkimas ir t. t.;

37.3. įmonės, kurioms vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nėra pagrindinė veikla;

37.4. biudžetinės įstaigos (išskyrus seniūnijas), kurių papildoma veikla – vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

 

V. VEIKLOS SKIRSTYMAS

 

38. Kainų skaičiavimui vandens tiekimo įmonių pagrindinė ūkinė veikla skirstoma taip:

38.1. pardavimas;

38.2. vandens gavyba ir jo gerinimas (naudojant vandenvietes, gręžinius, rezervuarus, vandens gerinimo įrenginius, chloratorines, siurblius ir kt.);

38.3. vandens tiekimas (naudojant magistralinius ir skirstomuosius vamzdynus iki įvadinių skaitiklių, papildomo vandens pakėlimo siurblines, vandens ėmimo kolonėles ir kt.), kuris gali būti skirstomas:

38.3.1. vandens tiekimas magistraliniu tinklu (naudojant magistralinį ir prijungimo tinklą);

38.3.2. vandens tiekimas skirstomuoju tinklu (naudojant magistralinį, skirstomąjį ir prijungimo tinklą);

38.4. nuotekų šalinimas (nuotekoms surinkti naudojant savitakio ir slėginius vamzdynus iki valyklos priėmimo kameros, perpumpavimo stotis ir kt.), kuris gali būti skirstomas:

38.4.1. nuotekų šalinimas skirstomuoju tinklu (naudojant magistralinį, skirstomąjį ir prijungimo tinklą);

38.4.2. nuotekų šalinimas magistraliniu tinklu (naudojant magistralinį ir prijungimo tinklą);

38.5. nuotekų valymas (naudojant nuotekų valyklas bei dumblo tvarkymą ir kt.);

38.6. paviršinio vandens gavyba ir tiekimas (naudojant visą infrastruktūrą iki apskaitos prietaisų).

 

VI. KAINŲ NUSTATYMAS

 

39. Kainos nustatomos šioms vandens tiekimo veikloms:

39.1. pardavimui;

39.2. šalto vandens tiekimui;

39.3. nuotekų tvarkymui:

39.3.1. nuotekų šalinimui;

39.3.2. nuotekų valymui.

40. Pardavimo kaina nustatoma vienam įvadiniam skaitikliui. Vartotojams, turintiems kelis įvadinius skaitiklius, pardavimo sąnaudos susideda iš visų pardavimų kainų skaitikliams sumos. Pardavimo kaina skaitikliui diferencijuojama pagal vandens tiekimo įmonės nustatytus diferencijavimo principus, tačiau pardavimo pajamos negali būti didesnės už pardavimo būtinąsias sąnaudas. Daugiabučių namų gyventojams pardavimo kaina nustatoma šią kainą padalijus iš namo butų skaičiaus. Vartotojams, neturintiems vandens apskaitos skaitiklių, vandens pardavimo sąnaudos skaičiuojamos be skaitiklio remonto ir patikros sąnaudų.

41. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos gali būti dvinarės arba vienanarės.

42. Dvinarė kaina susideda iš pastoviosios (Kf) ir iš kintamosios kainos dalies (Kk).

Pastovioji kainos dalis Kf tiesiogiai nepriklauso nuo suvartojamo vandens ir nuotekų tvarkymo kiekio ir konkrečiam vartotojui yra sąlygiškai pastovi. Ji turi padengti iki 30 proc. būtinųjų pajamų (BP).

Kintamoji kainos dalis nustatoma 1 m3 parduoto šalto vandens, šalinamų ir valomų nuotekų kiekio. Vandens kiekis skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o jų nesant, pagal savivaldybės nustatytas normas. Nuotekų kiekis nustatomas remiantis apskaitos priemonių (prietaisų) rodmenimis, o jų nesant – pagal patiekto vandens kiekį, atimant iš jo vandenį, suvartotą technologiniam garui gaminti ar statybinių medžiagų, konstrukcijų gamybos technologinėms reikmėms (kai gamybos procese panaudotas vanduo nepatenka į nuotekas). Kintamoji kainos dalis turi padengti per 70 proc. būtinųjų pajamų (BP).

 

43. Vienanarė kaina nustatoma 1 m3 parduoto šalto vandens ir nuotekų, dalijant būtinas pajamas (BP) iš parduoto šalto vandens ir nuotekų kiekio (Q). Vandens kiekis skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o jų nesant – pagal savivaldybės nustatytas normas. Nuotekų kiekis nustatomas remiantis apskaitos priemonių (prietaisų) rodmenimis, o jų nesant – pagal patiekto vandens kiekį, atimant iš jo vandenį, suvartotą technologiniam garui gaminti ar statybinių medžiagų, konstrukcijų gamybos technologinėms reikmėms (kai gamybos procese panaudotas vanduo nepatenka į nuotekas).

44. Kainos nustatomos įvertinant parduoto vandens ir nuotekų šalinimo planines apimtis, įmonės veiklos efektyvumo rodiklius, būtinąsias įmonės sąnaudas, įmonių plėtros programas bei investicijų poreikį ūkiui renovuoti ir plėsti, nuotekų taršos lygį, energetinių išteklių bei medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius bei kt. Pastovioji ir kintamoji kainų dalys nustatomos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Nustatytos kainos gali būti keičiamos tik keičiant veiklos programas (prisijungiant naujus ar atskiriant savo vandens tiekimo padalinius) arba kai plėtros programa nevykdoma. Vykdant plėtros programą, kintamoji kainų dalis keičiama tik tuo atveju, kai dėl mokesčių, medžiaginių ir energetikos išteklių kainų sąnaudos pasikeičia 3 proc. daugiau, negu buvo planuota.

Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainos gali būti išskaidomos į šalto vandens tiekimo magistraliniais ir skirstomaisiais bei nuotekų šalinimo magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais kainas. Kaina be skirstomųjų tinklų skaičiuojama tuo atveju, kai stambusis (vartojantis didelį kiekį vandens ir (ar) nuvedantis nuotekų viename taške) vartotojas yra prisijungęs prie magistralinio tinklo ir vandens tiekėjas atskyręs magistralinio tinklo sąnaudas. Visiems stambiesiems vartotojams, prisijungusiems prie magistralinio tinklo, kaina skaičiuojama be skirstomojo tinklo sąnaudų. Sprendimą dėl vartotojo pripažinimo stambiu bei šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais kainų diferencijavimo nustato įmonės, suderinusios su savivaldybe.

45. Būtinosios pardavimo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus bazinių metų (metų, kuriems yra sudarytas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita) faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias pardavimų ir sąnaudų pasikeitimą (gamybos, plėtros programų diegimas, naujų paslaugų ir pajėgumų atsiradimas, energetinių ir materialinių išteklių kainų bei mokesčių pokyčiai) bei vandens tiekimo įmonių palyginamosios analizės rodiklius.

Būtinosios šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sąnaudos gali būti išskirtos į vandens tiekimo magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais bei nuotekų šalinimo skirstomaisiais ir magistraliniais tinklais sąnaudas.

46. Kainos nustatomos 5 etapais:

46.1. planuojamas įvadinių ir (ar) skaitiklių butuose skaičius (vnt.), vandens pardavimai bei nuotekų šalinimo apimtys (tūkst. m3);

46.2. įvertinami įmonės veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės rodikliai;

46.3. sudaroma ir įvertinama ilgalaikė veiklos programa;

46.4. nustatomos būtinosios sąnaudos, pardavimai bei pelnas, įvertinant plėtros programos efektyvumą ir išteklių kainų bei mokesčių kitimą (šiame etape yra atskiriamos faktinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos ir pajamos nuo kitų įmonės sąnaudų ir pajamų);

46.5. skaičiuojamos kainos.

47. Šalto vandens pardavimų ir nuotekų šalinimo planinių apimčių skaičiavimas:

47.1. planuojamas įvadinių ir skaitiklių butuose skaičius, parduodamo šalto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai;

47.2. įvadinių bei skaitiklių butuose skaičius bei parduoto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai nustatomi atsižvelgiant į:

47.2.1. faktinį buvusio periodo skaitiklių skaičių, vandens suvartojimą ir pašalintų nuotekų kiekį;

47.2.2. naujų vartotojų skaičių (dėl plėtros);

47.2.3. gyventojų skaičiaus pokyčius;

47.2.4. kitų vartotojų skaičiaus didėjimo ar mažėjimo pokyčius;

47.2.5. planuojamą netektį vandentiekio (ln) tinkluose; šios netekties leistinus kiekius tinkluose koreguoja Komisija, atsižvelgdama į faktines, tačiau ne didesnes negu 20 proc. (nuotekų tinkluose infiltracija ne didesnė už 25 proc., o esant mišriai kanalizacijai ne didesnė už 35 proc). Papildomai pardavimams daugiabučiuose namuose, įvertinus netektis vidaus tinkluose, Komisija nustato iki 10 proc. vandens netekčių;

47.3. taikant dvinarę kainą planuojami parduoto šalto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai kiekvienai vartotojų grupei Qg.

Apskaičiuojami santykiniai vandens suvartojimo vartotojų grupėse koeficientai bg:

bg = ,                                                   (1)

kur Q – bendras parduoto vandens ar nuleistų nuotekų kiekis;

Qg – parduoto šalto vandens ar nuleistų nuotekų kiekis vartotojų grupėje.

Skaičiuojama vandens gavyba Qt planiniam periodui:

Qt = Q + ln,                      (tūkst. m3)     (2)

kur ln – netekties dydis;

47.4. analogiškai planuojamas nuotekų tvarkymo kiekis vartotojų grupėms ir apskaičiuojamas išvalytų nuotekų kiekis.

48. Veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės vertinimas:

įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodikliai skaičiuojami siekiant objektyviai įvertinti ir palyginti įmonės veiklą su kitomis atitinkamai tiekėjų grupei priklausančiomis įmonėmis bei sudaryti pagrįstą ilgalaikės plėtros programą. Atitinkamai tiekėjų grupei Komisijos įvertinti veiklos efektyvumo ir kokybės baziniai rodikliai pateikiami vandens tiekimo įmonėms, kurie yra siektini sudarant ilgalaikę plėtros programą ir pagrindas konkrečioms užduotims nustatyti. Įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodikliai pateikti 13 priede. Komisija, įvertindama esamą padėtį ir atsižvelgdama į prioritetines šalies vandens ūkio plėtros kryptis, gali keisti veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodiklius.

49. Ilgalaikės plėtros programos sudarymas:

49.1. veiklos programa – sudedamoji pajamų ir sąnaudų nustatymo dalis; ši programa turi būti sudaroma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui;

49.2. plėtros programai įgyvendinti naudojamos šios lėšos:

49.2.1. lėšos nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atstatyti;

49.2.2. pelnas;

49.2.3. paskolos;

49.2.4. subsidijos ir įvairių fondų lėšos.

49.3. plėtros programos turi užtikrinti kainų stabilumą, todėl įmonės, planuodamos lėšų šaltinius (iš pelno ar iš paskolos), turi pasirinkti tinkamiausius jų programai vykdyti. Lėšų nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atkurti šaltinis – pastovioji kainų dalis.

50. Būtinųjų sąnaudų skaičiavimas:

50.1. Pardavimo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami 5–11 prieduose. Kitų teikiamų paslaugų, nepriskiriamų pagrindinei veiklai, t. y. vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, bei finansinės veiklos sąnaudos apskaičiuojamos pagal 12 priedą. Nustatant šalto vandens ir nuotekų tvarkymo būtinąsias sąnaudas, iš lentelės „Kitos veiklos sąnaudos“ prie pagrindinės veiklos pridedami mokesčiai ir iš lentelės „Finansinės veiklos sąnaudos“ pridedamos palūkanos už į vandens ir nuotekų ūkius investuotas paskolas.

50.2. būtinosios sąnaudos skaičiuojamos bazinių metų būtinąsias sąnaudas koreguojant veiklos programoje numatytų sąnaudų pasikeitimu ir įvertinus energetikos išteklių, medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius;

50.3. apskaičiuojamos būtinosios pardavimo sąnaudos. Šios sąnaudos susideda iš pardavimų tarnybos sąnaudų.

50.4. apskaičiuojamos būtinosios šalto vandens tiekimo įmonės sąnaudos:

 

BS =å TSp + å NSp + å IVSp + M + I,                     (tūkst. Lt)     (3)

 

kur TSptiesioginės kiekvienos veiklos sąnaudos;

NSp – kiekvienai veiklai priskirtos netiesioginės sąnaudos;

IVSp – kiekvienai veiklai (technologiniam procesui) priskirtos įmonės administracinės veiklos sąnaudos;

M – mokesčiai;

I – palūkanos, mokamos už investicijoms banko suteiktus kreditus.

50.5. vandens tiekimo įmonės būtinųjų sąnaudų sąmata apskaičiuojama vadovaujantis šiomis nuostatomis:

50.5.1. apskaičiuojamos kiekvienos veiklos tiesioginės sąnaudos (TSp) ir mokesčiai, kurie susidaro atliekant konkrečią veiklą ir gali būti įskaičiuotos tik į konkretaus objekto eksploatavimo sąnaudas;

50.5.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos kainoms nustatyti skaičiuojamos pagal Komisijos nustatytas normas, atsižvelgiant į turto panaudojimo intensyvumą;

50.5.3. apskaičiuojamos (be pardavimų sąnaudų) netiesioginės sąnaudos (NS), t. y. tokios, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai veiklai ir kurios paskirstomos veikloms proporcingai pagal tiesiogines sąnaudas (gauname NSp), t. y. aptarnavimo paslaugas teikiančių padalinių (mechaninių, remonto ir kt. cechų) sąnaudos;

50.5.4. apskaičiuojamos (be pardavimų sąnaudų) administracinės veiklos sąnaudos ir mokesčiai (IVS) ir paskirstomos veikloms proporcingai pagal jų pagrindinės veiklos tiesiogines sąnaudas (gauname IVS p);

50.5.5. apskaičiuojamos kitų mokamų paslaugų sąnaudos, kurios į šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudas neįtraukiamos;

50.5.6. apskaičiuojamos palūkanos, mokamos už investicijoms suteiktus banko kreditus, konkrečioms veiklos sritims;

50.5. kitos įmonės, vykdančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, skaičiuoja tik su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

51. Kainų skaičiavimas:

51.1. kainos visoje įmonės aptarnaujamoje teritorijoje visiems tos pačios grupės vartotojams yra vienodos. Visos vandens tiekimo sąnaudos skaičiuojamos atskiriant vandens pardavimo, šalto vandens gavybos ir tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sąnaudas (įmonės, tiekiančios paviršinį, nevalytą vandenį, išskiria dar ir paviršinio vandens sąnaudas). Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos skaičiuojamos pagal 1 priedo lenteles;

51.2. dvinarių kainų skaičiavimas.

Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu:

 

                                                 BP = BS + IP, (tūkst. Lt)                    (4)

 

kur IP – pelnas – paskirstomas veiklos sritims proporcingai tiesioginėms sąnaudoms;

51.3. pelno poreikį apskaičiuoja vandens tiekėjai ir derina su Komisija;

51.4. skaičiuojama pastovioji kainos dalis Kfg vartotojų grupėms (ja įvertinamas grupėse suvartojamas vandens kiekis);

Pastovioji kainos dalis skaičiuojama:

gyventojams:

 

                                                   Kfg = , (Lt)                          (5)

 

kur Vg –abonentų (butų ir individualių namų) skaičius;

kitiems vartotojams:

 

Kfg = , (Lt)                    (6)

 

kur Vg 2 – ataskaitiniais metais suvartotų didžiausių per mėnesį šalto vandens kiekių suma;

Vg v – konkretaus vartotojo didžiausias per mėnesį suvartotas šalto vandens kiekis;

BPf – būtinųjų pajamų dalis, padengiama iš pastoviosios kainos dalies (iki 30 proc. nuo būtinųjų pajamų):

 

BPf =  (tūkst. Lt)                    (7)

 

kur BP – būtinosios pajamos;

51.5. apskaičiuojama kintamoji kainos dalis K k:

 

Kk = , (Lt/m3)                              (8)

 

kur Q – bendras parduoto vandens (pašalintų nuotekų) kiekis;

BPk – būtinųjų pajamų dalis, kuri padengiama iš kintamosios kainos dalies (per 70 proc. nuo būtinųjų pajamų):

 

BPk =, (tūkst. Lt)                    (9)

 

kur BP – būtinosios pajamos;

51.6. sezoninėms įmonėms skaičiuojamos tik vidutinės kainos (pagal 10 ir 13 formulę). Vidutinė kaina Kvs nustatoma dauginant įmonėms apskaičiuotą kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens procentinį kiekį:

 

Kvs = , (tūkst. Lt)                                    (10)

 

kur kssezoniškumo koeficientas, ks = 1+ ();

as – vandens, suvartojamo per keturis mėnesius iš eilės, kiekio santykis su per metus suvartojamo vandens kiekiu;

51.7. kainos kintamoji dalis vartotojų grupėms gali skirtis tik tuo atveju, jei sąnaudos priklauso atskiriems vartotojams, pvz., yra diferencijuoti gamtinių išteklių mokesčiai, yra papildomų paslaugų tam tikrai vartotojų grupei (gyventojų įmokų surinkimo sąnaudos) ir pan.;

51.8. nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos valymo sąnaudos ir jos mokamas mokestis už taršą. Konkretiems vartotojams, kurių nuotekos yra padidintos ir specifinės taršos, leidžiama skaičiuoti papildomą padidintos ir specifinės taršos kainą, vadovaujantis teisės aktais;

51.9. vienanarių kainų skaičiavimas.

Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu:

BP = BS + IP, (tūkst. Lt)                                      (11)

kur IP – pelnas – paskirstomas veiklos sritims proporcingai tiesioginėms sąnaudoms;

51.10. pelno poreikį apskaičiuoja vandens tiekėjai ir derina su Komisija;

51.11. apskaičiuojamos kainos K:

K = , (Lt/m3)                                               (12)

kur Q – bendras parduoto vandens (pašalintų nuotekų) kiekis;

BP – būtinosios pajamos;

51.12. sezoninėms įmonėms kainų dalis Kvs nustatoma dauginant apskaičiuotą vidutinę kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens procentinį kiekį:

Kvs = , (tūkst. Lt)                                     (13)

kur kssezoniškumo koeficientas, ks = 1+ (),

as – vandens, suvartojamo per keturis mėnesius iš eilės, kiekio santykis su per metus suvartojamo vandens kiekiu;

51.13. nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos valymo sąnaudos ir jos mokamas mokestis už taršą. Konkretiems vartotojams, kurių nuotekos yra padidintos ir specifinės taršos, leidžiama skaičiuoti papildomą padidintos ir specifinės taršos kainą, vadovaujantis teisės aktais.

 

VII. KAINŲ TVIRTINIMO IR PERŽIŪRĖJIMO TVARKA

 

52. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

53. Prašymas suderinti šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas pateikiamas Komisijos nustatyta tvarka.

 

______________


A priedas

 

įmonės pavadinimas

 

TREJŲ PASKUTINIŲJŲ METŲ BALANSAS (TŪKST. LT)

 

Eil. Nr.

STRAIPSNIAI

Pirmieji faktiniai metai

Antrieji faktiniai metai

Tretieji faktiniai metai

A.

Ilgalaikis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

I.

Formavimo savikaina

 

 

 

II.

Nematerialusis turtas

 

 

 

III.

Materialusis turtas

 

 

 

3.1.

Žemė

 

 

 

3.2.

Pastatai

 

 

 

3.3.

Statiniai ir mašinos

 

 

 

3.4.

Transporto priemonės

 

 

 

3.5.

Kiti įrenginiai ir įrankiai

 

 

 

3.6.

Išperkamosios nuomos ir panašios teisės

 

 

 

3.7.

Kitas materialusis turtas

 

 

 

3.8.

Nebaigta statyba

 

 

 

IV.

Ilgalaikis finansinis turtas

 

 

 

V.

Po vienerių metų gautinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

 

B.

Trumpalaikis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

I.

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

 

 

 

1.1.

Atsargos

 

 

 

1.2.

Nebaigtos vykdyti sutartys

 

 

 

II.

Per vienerius metus gautinos sumos

 

 

 

2.1.

Pirkėjų įsiskolinimas

 

 

 

2.2.

Kitos gautinos sumos

 

 

 

2.2.1.

Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas

 

 

 

2.2.2.

Kitos skolos

 

 

 

III.

Investicijos ir terminuoti indėliai

 

 

 

IV.

Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje

 

 

 

 

 

 

 

 

C.

Sukauptos (gautinos) pajamos ir būsimojo

 

 

 

 

laikotarpio sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS IŠ VISO

 

 

 

A.

Kapitalas ir rezervai

 

 

 

 

 

 

 

 

I.

Kapitalas

 

 

 

II.

Akcijų priedai

 

 

 

III.

Perkainojimo rezervas

 

 

 

IV.

Rezervai

 

 

 

V.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)

 

 

 

5.1.

Ataskaitinių metų

 

 

 

5.2.

Ankstesniųjų metų

 

 

 

 

 

 

 

 

B.

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)

 

 

 

 

 

 

 

 

C.

Atidėjimai ir atidėti mokesčiai

 

 

 

I.

Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai

 

 

 

II.

Atidėti mokesčiai

 

 

 

 

 

 

 

 

D.

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

I.

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

 

 

 

 

įsipareigojimai

 

 

 

1.1.

Finansinės skolos

 

 

 

1.2.

Prekybos skolos

 

 

 

1.3.

Avansu gautos sumos

 

 

 

1.4.

Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

 

 

 

II.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

 

 

 

 

įsipareigojimai

 

 

 

2.1.

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

 

 

 

2.2.

Finansinės skolos

 

 

 

2.3.

Prekybos skolos

 

 

 

2.4.

Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

 

 

 

2.5.

Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas

 

 

 

2.5.1.

Mokesčiai

 

 

 

2.5.2.

Atlyginimai

 

 

 

2.5.3.

Socialinis draudimas

 

 

 

2.6.

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

E.

Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio

 

 

 

 

pajamos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

IŠ VISO

 

 

 

 

Įmonės direktorius

 

Finansininkas

 

______________


B priedas

 

įmonės pavadinimas

 

TREJŲ PASKUTINIŲJŲ METŲ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA (TŪKST. LT)

 

 

Eil. Nr.

STRAIPSNIAI

Pirmieji faktiniai metai

Antrieji faktiniai metai

Tretieji faktiniai metai

I.

Pardavimai ir parduotų prekių savikaina

 

 

 

1.1.

Pardavimai

 

 

 

1.2.

Parduotų prekių savikaina

 

 

 

II.

Bendrasis pelnas (nuostolis)

 

 

 

III.

Veiklos sąnaudos

 

 

 

IV.

Veiklos pelnas (nuostolis)

 

 

 

V.

Kita veikla

 

 

 

5.1.

Kitos veiklos pajamos

 

 

 

5.2.

Kitos veiklos išlaidos

 

 

 

VI.

Finansinė ir investicinė veikla

 

 

 

6.1.

Pajamos

 

 

 

6.2.

Sąnaudos

 

 

 

VII.

Įprastinės veiklos pelnas prieš apmokestinimą

 

 

 

VIII.

Ypatingoji veikla

 

 

 

8.1.

Pagautė

 

 

 

8.2.

Netekimai

 

 

 

IX.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą

 

 

 

X.

Pelno mokestis

 

 

 

XI.

Grynasis pelnas (nuostolis) paskirstymui

 

 

 

 

Įmonės direktorius

 

Finansininkas

______________

 

 

 

C lentelė

 

įmonės pavadinimas

 

T U R T O, T E C H N I N I A I, A P L I N K O S A U G O S I R P A S L A U G Ų K O K Y B Ė S D U O M E N Y S

 

Eil.

STRAIPSNIŲ PAVADINIMAI

Matavimo

Faktiniai

 

Eil.

STRAIPSNIŲ PAVADINIMAI

Matavimo

Faktiniai

Nr.

 

vienetai

metai

 

Nr.

 

vienetai

metai

1.

VANDENS GAVYBA IR GERINIMAS

 

 

 

4.11.

Metinis susidariusio dumblo kiekis (išvežimui)

tūkst. m3

 

1.1.

Vandenviečių skaičius

vnt.

 

 

4.12.

Vidutinė susidariusio dumblo drėgmė

%

 

1.2.

Gręžiniuose instaliuotų siurblių skaičius

vnt.

 

 

 

TRANSPORTO ŪKIS

 

 

1.3.

Gręžiniuose dirbančių siurblių skaičius

vnt.

 

 

5

Transporto priemonių skaičius

vnt.

 

1.4.

Bokštų ir rezervuarų skaičius (kartu)

vnt.

 

 

5.1.

iš jų: transporto priemonės vandeniui vežti

vnt.

 

1.5.

Vandens aeravimo įrenginių skaičius

vnt.

 

 

5.2.

asenizacinės mašinos

vnt.

 

1.6.

Vandens gerinimo įrenginių metinis pajėgumas

tūkst. m3

 

 

5.3.

transporto priemonės dumblui vežti

vnt.

 

1.7.

Metinis aeruoto vandens kiekis

tūkst. m3

 

 

5.4.

kitos (specialiosios) transporto priemonės

vnt.

 

2

VANDENS TIEKIMAS

 

 

 

5.5.

transporto priemonės darbuotojams vežti

vnt.

 

2.1.

Vandentiekių skaičius

vnt.

 

 

 

AVARIJOS

 

 

2.2.

Vandentiekio prijungimų (įvadų) skaičius

vnt.

 

 

6.

Likviduotų avarijų skaičius iš viso:

vnt.

 

2.3.

Hidrantų skaičius

vnt.

 

 

6.1.

iš jų: vandentiekyje (be paviršinio vandens)

vnt.

 

2.4.

Vandens ėmimo kolonėlių skaičius

vnt.

 

 

6.1.1.

iš jų: magistraliniame tinkle

vnt.

 

2.5.

Vandens kiekis, parduotas per vandens ėmimo kolonėles ir vežiojant mašinomis

tūkst. m3

 

 

6.2.

kanalizacijoje

vnt.

 

2.6.

Vandens pakėlimo stočių skaičius

vnt.

 

 

6.2.1.

iš jų: magistraliniame tinkle

vnt.

 

2.7.

Metinis vandens pakėlimo stočių pajėgumas

vnt.

 

 

 

NUOTEKŲ VALYMO KOKYBĖ

 

 

2.8.

Vandens pakėlimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius

vnt.

 

 

7

Vidutinė metinė nuotekų teršalų koncentracija atitekančiose nuotekose

 

 

2.9.

Vandens pakėlimo stotyse dirbančių siurblių skaičius

vnt.

 

 

7.1.

iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)

mg / l

 

2.9.1.

iš jų: magistralinio tinklo vandens pakėlimo stotyse dirbančių siurblių sk.

vnt.

 

 

7.2.

suspenduotos medžiagos (SM)

mg / l

 

2.10.

Požeminio vandens tiekimo tinklų ilgis

km

 

 

7.3.

azotas (N)

mg / l

 

2.10.1.

iš jų: magistralinių vandentiekio tinklų ilgis

km

 

 

7.4.

fosforas (P)

 

 

3

NUOTEKŲ ŠALINIMAS

 

 

 

8.

Vidutinė metinė nuotekų teršalų koncentracija išleidžiamose nuotekose

 

 

3.1.

Kanalizacijų skaičius

vnt.

 

 

8.1.

iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)

mg / l

 

3.2.

Kanalizacijos prijungimų (išvadų) skaičius

vnt.

 

 

8.2.

suspenduotos medžiagos (SM)

mg / l

 

3.3.

Asenizacinėmis mašinomis iš vartotojų surinktų nuotekų kiekis

tūkst. m3

 

 

8.3.

azotas (N)

mg / l

 

3.4.

Nuotekų perpumpavimo stočių skaičius

vnt.

 

 

8.4.

fosforas (P)

mg / l

 

3.5.

Metinis nuotekų perpumpavimo stočių pajėgumas

vnt.

 

 

9.

Metiniai išvalytų teršalų kiekiai

t

 

3.6.

Nuotekų perpumpavimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius

vnt.

 

 

9.1.

iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)

t

 

3.7.

Nuotekų perpumpavimo stotyse dirbančių siurblių skaičius

vnt.

 

 

9.2.

suspenduotos medžiagos (SM)

t

 

3.7.1.

iš jų: magistralinio tinklo perpumpavimo stotyse dirbančių siurblių sk.

vnt.

 

 

9.3.

azotas (N)

t

 

3.8.

Nuotekų tinklų ilgis (be lietaus kanalizacijos tinklų, jei jie atskiri)

km

 

 

9.4.

fosforas (P)

t

 

3.8.1.

iš jų: magistralinių nuotekų tinklų (kolektorių) ilgis

km

 

 

 

VARTOTOJAI

 

 

3.8.2.

iš jų: spaudiminių

km

 

 

10

Aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičius

žm.

 

3.9.

Lietaus kanalizacijos tinklų ilgis

km

 

 

10.1.

Aptarnaujamų gyventojų skaičius iš viso

žm.

 

4

NUOTEKŲ VALYMAS IR DUMBLO TVARKYMAS

 

 

 

10.1.1.

kuriems tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos

žm.

 

4.1.

Filtracijos laukų plotas

ha

 

 

10.1.2.

kuriems tik tiekiamas vanduo (neprisijungę prie nuotekų tinklo)

žm.

 

4.2.

Metinis filtravimo laukuose išvalytų nuotekų kiekis

tūkst. m3

 

 

10.1.3.

kuriems tik šalinamos nuotekos (neprisijungę prie vandentiekio tinklo)

žm.

 

4.3.

Mechaninio valymo įrenginių skaičius

vnt.

 

 

10.2.

Piko metu aptarnaujamų sezoninių gyventojų skaičius

žm.

 

4.4.

Metinis mechaninio valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis

tūkst. m3

 

 

 

SKUNDAI

 

 

4.5.

Biologinio valymo įrenginių skaičius

vnt.

 

 

11.

Skundų dėl požeminio vandens tiekimo paslaugų skaičius iš viso

vnt.

 

4.6.

Metinis biologinio valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis

tūkst. m3

 

 

11.1.

iš jų: dėl nepakankamo spaudimo

vnt.

 

4.7.

Denitrifikacijos įrenginių skaičius

vnt.

 

 

11.2.

dėl tiekimo pertrūkių

vnt.

 

4.8.

Metinis denitrifikacijos įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis

tūkst. m3

 

 

11.3.

dėl vandens kokybės

vnt.

 

4.9.

Metinis dumblo sausinimo įrenginių skaičius

vnt.

 

 

11.4.

dėl kitų priežasčių

vnt.

 

4.10.

Metinis dumblo sausinimo įrenginių pajėgumas

tūkst. m3

 

 

12.

Skundų dėl nuotekų tvarkymo paslaugų skaičius

vnt.

 

 

Įmonės direktorius                                                                                                    Ekonomistas

______________


1 priedas (1 lentelė)

 

 

 

 

 

Faktiniai

metai

 

 

 

 

 

Pardavimo

Paviršinis

 

V a n d e n s t i e k i m a s

 

N u o t e k ų t v a r k y m a s

 

Iš viso

kaina

vanduo

iš viso

gavyba

tiekimas

iš to skaičiaus

iš viso

šalinimas

iš to skaičiaus

valymas

 

(Lt/vnt)

 

(3+4)

 

iš viso

magistral. tinkl.

(8+10)

iš viso

magistral. tinkl.

 

(1+2+3+7)

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

x

x

x

 

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

 

 

x

 

 

 

x

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

x

 

x

 

x

 

 

x

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

x

x

x

x

 

x

x

 

 

x

 

 

 

x

x

x

x

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

x

x

x

x

x

x

 

x

x

 

 

x

x

x

x

x

x

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

Įmonės direktorius

______________


1 priedas (2 lentelė)

 

įmonės pavadinimas

 

K A I N Ų    N U S T A T Y M O    L E N T E L Ė

 

 

 

 

 

 

 

Planiniai

metai

 

 

 

 

 

Eil.

RODIKLIAI

Pardavimo

Paviršinis

 

V a n d e n s t i e k i m a s

 

N u o t e k ų t v a r k y m a s

 

Iš viso

Nr.

 

kaina

vanduo

iš viso

gavyba

tiekimas

iš to skaičiaus

iš viso

šalinimas

iš to skaičiaus

valymas

 

 

 

 

 

(3+4)

 

iš viso

magistral. tinkl.

(8+10)

iš viso

magistral. tinkl.

 

(1+2+3+7)

A

B

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1

Metinis pajėgumas (tūkst. m3)

x

x

x

 

x

x

x

x

x

 

x

2

Vandens tiekimas,nuotekų tvarkymas (tūkst. m3)

x

x

x

 

 

 

x

 

 

 

x

3

Pardavimai (tūkst.m3)

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

3.1.

Parduota gyventojams (tūkst. m3)

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

3.1.1.

iš jų: gyvenantiems daugiabučiuose namuose

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

3.1.2.

gyvenantiems individualiuose namuose

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

3.2.

Parduota kitiems vartotojams (tūkst. m3)

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

3.2.1.

iš jų : buities poreikiams

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

3.2.2.

gamybos poreikiams

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

3.2.3.

sezoninėms įmonėms

x

x

x

 

 

x

x

 

x

 

x

3.3.

Įvadinių skaitiklių skaičius

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

3.3.1.

iš jų : individualiuose gyvenamuosiuose namuose

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

3.4.

Butų skaičius daugiabučiuose namuose

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

3.5.

Kitų vartotojų suvartoti didžiausi per mėnesį vandens kiekiai (tūkst. m3)

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

4

Vandens netektys, infiltracija (tūkst. m3)

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

5

Vandens netektys, infiltravimasis (%)

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

6

Vandens netektys, infiltravimasis daugiabučių namų tinkluose (%)

x

x

 

x

 

x

 

 

x

x

x

7

Paslaugų sąnaudos (tūkst. Lt)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.

Tiesioginės sąnaudos

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.1.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.2.

Remonto ir eksploatacinės medžiagos

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.3.

Paslaugos ir darbai pagal sutartis

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.4.

Technologinės medžiagos

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.5.

Elektros energija

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.6.

Darbo apmokėjimas ir atskaitymai socialiniam draudimui

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.7.

Šilumos energija

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1.8.

Kitos sąnaudos

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.2.

Netiesioginės sąnaudos

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

Veiklos (administracinės) sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

Palūkanos (neįskaič.į ilgalaik.turto vertę)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

Mokesčiai :

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.1.

Žemės nuomos mokestis

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.2.

Nekilnojamo turto mokestis

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.3.

Kelių mokestis

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.4.

Mokesčiai už taršą

x

x

x

x

x

x

 

x

x

 

 

10.5.

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

x

 

 

 

x

x

x

x

x

x

 

10.6.

Įmokos į Garantinį fondą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.7.

Kiti mokesčiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

Iš viso sąnaudų su mokesčiais (tūkst. Lt)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12

Pelnas - nuostolis (tūkst. Lt)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13

Planuojamos  pajamos (tūkst. Lt)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.1.

Pajamos iš pardavimo paslaugos

 

x

x

x

x

x

x

x

x

x

 

13.2.

Pajamos iš kintamosios kainos dalies

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.3.

Pajamos iš pastoviosios kainos dalies

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

13.4.

Pajamos už padidintą taršą

x

x

x

x

x

x

 

x

x

 

 

13.5.

Pajamos už lietaus kanalizaciją

x

x

x

x

x

x

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.

Vidutinė kaina (Lt/m3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.1.

Gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.2.

Gyventojams, gyvenantiems individualiuose namuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.3.

Kitiems vartotojams buities poreikiams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.4.

Gamybos poreikiams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.5.

Sezoniniams vartotojams

x

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.6.

Pastovi kaina butui (individual.gyven.namui)

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

14.7.

Pastovi kaina kitiems vartotojams (Lt/m3)

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

Savivaldybės atstovas                                                                        Įmonės direktorius

______________


2 priedas

 

įmonės pavadinimas

 

LĖŠŲ PANAUDOJIMAS GAMYBOS PLĖTRAI ( TŪKST. LT)

 

Eil.

Įsigytas (atstatytas) ilgalaikis

Faktiniai

 

Pirmieji

planiniai metai

 

 

Antrieji

planiniai metai

 

Tretieji

Ketvirtieji

Penktieji

Nr.

turtas

metai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

planiniai

planiniai

planiniai

 

 

 

I

II

III

IV

Iš viso

I

II

III

IV

Iš viso

metai

metai

metai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Ilgalaikio turto įsigijimo šaltiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo atstatymo lėšos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

Pagal panaudos sutartis eksploatuojamo turto nusidėvėjimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.3.

Savivaldybių gamtos apsaugos fondo lėšos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.4.

Paskolos investicijų projektams įgyvendinti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Pelno poreikis gamybai plėsti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Lėšų panaudojimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.

Investicijų projektams įgyvendinti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.4.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.

Naujam ilgalaikiam turtui įsigyti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.4.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.5.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.6.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.7.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.8.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.9.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.10.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.11.