LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. gegužės 14 d. Nr. 1K-189

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2004, Nr. 4-31) 3 straipsnio 4 dalies 1 punktu:

1. Tvirtinu Valstybės skolos apskaičiavimo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 353 „Dėl Valstybės skolos apskaitos metodologijos patvirtinimo“.

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                      ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-189

 

VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės nustato valstybės skolos apskaičiavimo principus.

2. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2004, Nr. 4-31) vartojamas sąvokas.

 

II. BENDRI VALSTYBĖS SKOLOS APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

 

3. Skaičiuojant valstybės skolą, imama:

3.1. valdžios sektoriaus, tai yra centrinės valdžios, vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų prisiimti, bet dar neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

3.2. turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės ir savivaldybių garantijas, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė ar savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010) nurodyta taikos sutartis ir kitais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė už skolininką nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantijas.

4. Valstybės skola skaičiuojama nominalia verte. Valstybės skola užsienio valiuta perskaičiuojama iš užsienio valiutų, kuriomis buvo prisiimti įsipareigojimai, į vidaus valiutą, naudojant Lietuvos banko paskelbtus paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos oficialius lito ir užsienio valiutų santykius.

5. Valstybės skola apskaičiuojama kaip vidaus ir užsienio skolos suma.

6. Valstybės skola skaičiuojama konsoliduota, tai yra tie skoliniai įsipareigojimai, kurie atitinkamai yra kitų valdžios sektoriaus subjektų finansinis turtas, turi būti eliminuojami.

 

III. VALSTYBĖS SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DUOMENŲ BAZĖ

 

7. Centrinės valdžios sektoriaus skolinių įsipareigojimų duomenų bazę sudaro:

7.1. centrinės valdžios sektoriui priskiriamų subjektų gaunamų vidaus (užsienio) paskolų žiniaraščio duomenys;

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP), išleistų vidaus (užsienio) rinkoje, emisijų žiniaraščio duomenys;

7.3. duomenys apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų įsipareigojimus pagal lizingo (finansinės nuomos) ir daiktų pirkimo išsimokėtinai sutartis, parodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mėnesio pažymoje;

7.4. duomenys apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų gautas paskolas (išskyrus paskolas valstybės vardu) iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų pagal Lietuvos banko pinigų apžvalgos mėnesinį leidinį.

8. Valstybės socialinės apsaugos fondų sektoriaus skolinių įsipareigojimų duomenų bazę sudaro valstybės socialinės apsaugos fondų sektoriui priskiriamų subjektų gaunamų vidaus (užsienio) paskolų žiniaraščio duomenys ir duomenys apie gautas paskolas iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų pagal Lietuvos banko pinigų apžvalgos mėnesinį leidinį.

9. Vietos valdžios sektoriaus skolinių įsipareigojimų duomenų bazę sudaro:

9.1. savivaldybių skoliniai įsipareigojimai, pateikiami savivaldybių skolinių įsipareigojimų ketvirčio ataskaitoje (forma Nr. 3-sav., patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1K-126);

9.2. duomenys apie vietos valdžios sektoriaus subjektų gautas paskolas iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų pagal Lietuvos banko pinigų apžvalgos mėnesinį leidinį.

 

IV. VALSTYBĖS VIDAUS SKOLOS APSKAIČIAVIMAS

 

10. Skaičiuojant valstybės vidaus skolą, imama:

10.1. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, pagal paskolų sutartis gautos vidaus paskolos – bendra suma, susidaranti iš visų rezidentams (vidaus kreditoriams) negrąžintų paskolų (iki tam tikros datos gautų paskolų suma atėmus grąžintų paskolų sumą);

10.2. valstybės ar savivaldybių suteiktos garantijos rezidentams, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė ar savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis ir kitais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė už skolininką nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantijas rezidentams. Kai skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, skolininko įsipareigojimai vidaus kreditoriui tampa valstybės vidaus skola nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kitais atvejais skolininko įsipareigojimai vidaus kreditoriui tampa valstybės vidaus skola nuo Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo nuolat (sistemingai) vykdyti įsipareigojimus pagal garantijas rezidentams priėmimo dienos;

10.3. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimti, bet dar neįvykdyti turtiniai įsipareigojimai rezidentams pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis;

10.4. neišpirkti vidaus VVP – bendra suma, susidaranti iš visų iš rezidentų neišpirktų VVP (iki tam tikros datos išleistų VVP suma atėmus išpirktų VVP sumą). Skola už diskontuotus VVP, už diskontuotus VVP su atkarpa (kuponu) ir už išleistus su premija VVP su atkarpa (kuponu) skaičiuojama nominalia verte;

10.5. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai rezidentams pagal kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus (paprastieji, įsakomieji vekseliai, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutartys ir kt.).

 

V. VALSTYBĖS UŽSIENIO SKOLOS APSKAIČIAVIMAS

 

11. Skaičiuojant valstybės užsienio skolą, imama:

11.1. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, pagal paskolų sutartis gautos užsienio paskolos – bendra suma, susidaranti iš visų nerezidentams (užsienio kreditoriams) negrąžintų paskolų (iki tam tikros datos gautų paskolų suma atėmus grąžintų paskolų sumą);

11.2. valstybės ar savivaldybių suteiktos garantijos nerezidentams, kai skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė ar savivaldybė, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis ir kitais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė už skolininką nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagal garantijas nerezidentams. Kai skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Įmonių bankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, skolininko įsipareigojimai užsienio kreditoriui tampa valstybės užsienio skola nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kitais atvejais skolininko įsipareigojimai užsienio kreditoriui tampa valstybės užsienio skola nuo Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo nuolat (sistemingai) vykdyti įsipareigojimus pagal garantijas nerezidentams priėmimo dienos;

11.3. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimti, bet dar neįvykdyti turtiniai įsipareigojimai nerezidentams pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis;

11.4. neišpirkti užsienio VVP – bendra suma, susidaranti iš visų iš nerezidentų neišpirktų VVP (iki tam tikros datos išleistų VVP suma atėmus išpirktų VVP sumą). Skola už diskontuotus VVP, už diskontuotus VVP su atkarpa (kuponu) ir už išleistus su premija VVP su atkarpa (kuponu) skaičiuojama nominalia verte;

11.5. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai nerezidentams pagal kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus (paprastieji, įsakomieji vekseliai, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutartys ir kt.).

 

VI. VALSTYBĖS SKOLOS PASKELBIMAS

 

12. Valstybės skolos skelbimo terminai ir apimtis:

12.1. valstybės skola skaičiuojama pagal paskutinės ataskaitinio ketvirčio dienos būklę ir skelbiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto puslapyje ne vėliau kaip kito ketvirčio paskutinę dieną;

12.2. centrinės valdžios skola skaičiuojama pagal paskutinės ataskaitinio mėnesio dienos būklę ir skelbiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto puslapyje ne vėliau kaip kito mėnesio paskutinę dieną.

13. Informacinį pranešimą dėl valstybės skolos ir dėl centrinės valdžios skolos pasirašo Valstybės iždo departamento direktorius.

14. Valstybės skola skelbiama tūkstančiais litų (skaičius nuo 500 litų apvalinamas iki tūkstančio).

15. Skelbiant valstybės skolą, įsipareigojimai klasifikuojami taip:

15.1. pagal kreditorius:

15.1.1. įsipareigojimai vidaus kreditoriams – nefinansiniam sektoriui, finansiniam sektoriui, kitiems kreditoriams;

15.1.2. įsipareigojimai užsienio kreditoriams – tarptautinėms organizacijoms, užsienio valstybėms, kitiems kreditoriams;

15.2 pagal priemones:

15.2.1. indėliai;

15.2.2. vertybiniai popieriai;

15.2.3. paskolos;

15.3. pagal pradinę trukmę:

15.3.1. trumpalaikės (kai pradinė trukmė vieneri metai ar mažiau nei vieneri metai);

15.3.2. ilgalaikės (kai pradinė trukmė viršija vienerius metus).

16. Valstybės (centrinės valdžios) skolos duomenys gali būti tikslinami skelbiant kito ketvirčio (mėnesio) valstybės (centrinės valdžios) skolą.

______________