LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARŲ TEIKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ
2000 m. birželio 30 d. Nr. 209
Vilnius
Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės Acquis programos) Teisės derinimo ir Acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 1999, Nr. 83-2473):
2. Nustatau, kad Pašarų teikimo į rinką taisyklės įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 30 d., išskyrus 3, 6, 15, 24, 59,5 ir 62 punktus, kurių nuostatos įsigalioja patvirtinus juose nurodytus teisės aktus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 06 30 įsakymu Nr. 209
PAŠARŲ TEIKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
(Taisyklės parengtos remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Europos Tarybos direktyva 79/373/EEC „Dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais“ bei ją pataisančiomis direktyvomis 86/374/EEC, 90/44/EEC, 93/74/EEC, 97/47/ EEC ir 98/87/EC, 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEC „Dėl tam tikrų produktų vartojimo gyvūnų mityboje“ bei ją pataisančiomis direktyvomis 84/443/EEC, 85/509/EEC, 85/768/EEC, 86/530/EEC, 88/485/EEC, 89/520/EEC, 90/439/EEC, 93/26/EEC, 93/56/EEC, 93/74/EEC, 95/33/EEC, 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EC „Dėl pašarinių žaliavų cirkuliavimo bei pataisanti direktyvas 70/524/EEC, 74/63/EEC, 82/471/EEC, 93/74/EEC ir panaikinanti direktyvą 77/101/EEC“ bei ją pataisančia direktyva 98/67/EEC, 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/74/EEC „Pašarai konkretiems gyvūnų mitybos tikslams“ bei ją pataisančia direktyva 96/25/EEC bei Lietuvos Respublikos pašarų įstatymu.)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pašarų teikimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja prekinių pašarų, išskyrus pašarų priedus ir premiksus (toliau – pašarų), įpakavimą, ženklinimą, atitikties įvertinimą, privalomuosius kokybės reikalavimus, pretenzijų pareiškimo tvarką bei nustato kitas nuostatas, susijusias su pašarų cirkuliavimu prekybos tinkle.
2. Pašarai turi atitikti šiose taisyklėse nustatytus gamybos reikalavimus ir į rinką turi būti teikiami nesugedę, nesufalsifikuoti bei reikiamos prekinės kokybės.
3. Pašarai turi būti saugūs ūkinės paskirties gyvūnų ir žmonių sveikatai ir atitikti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus privalomuosius pašarų saugos reikalavimus.
4. Šios taisyklės privalomos visiems ūkio subjektams, vykdantiems veiklą, susijusią su pašarų gamyba, laikymu ir prekyba jais.
6. Lietuvos vidaus rinkai galima teikti pašarus, kurie nurodyti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame pašarų klasifikatoriuje (toliau – Klasifikatorius).
7. Pašarines žaliavas, neįtrauktas į Klasifikatorių, teikti vidaus rinkai galima tik jas įregistravus Klasifikatoriuje nustatyta tvarka.
8. Šios taisyklės netaikomos:
8.1. pašarams, kurie uždarose transporto priemonėse arba uždarose pakuotėse gabenami tranzitu per Lietuvą;
9. Pašarais laikomi:
9.2. visų rūšių kombinuotieji pašarai, kurie teikiami į rinką atskiroms gyvūnų rūšims pagal jų veislę, amžiaus grupę, produktyvumą ir kitus rodiklius ir jie gali būti:
9.3. dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gautos baltymingos pašarinės žaliavos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūros dumblių, žemesniųjų grupių grybų, taip pat fermentuojant antibiotikus gauti antriniai produktai, aminorūgštys ir jų druskos, aminorūgščių analogai ir aminorūgščių antriniai produktai bei nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druska.
10. Pašarams, išvardytiems šių taisyklių 9 punkte, privalomieji ir pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai nurodyti Klasifikatoriuje.
II. SĄVOKOS
12. Pagrindinės sąvokos, vartojamos šiose taisyklėse:
Pašaro saugos kontrolė ir ekspertizė – pašarų kokybės valstybinės kontrolės ar kitos valstybės institucijos atliekama pašaro saugos kontrolė, jo įvertinimas ir išvada, ar teikiamas į rinką pašaras saugus.
Maksimalus pašarų saugojimo laikas – data, iki kurios pašarai laikantis jų saugojimo reikalavimų nepraranda deklaruojamų savybių.
Pašarų atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek pašarai atitinka nustatytus reikalavimus.
Pašarų atitikties priežiūra – atitikties įvertinimas, siekiant įsitikinti, ar nuolat laikomasi nustatytų reikalavimų.
Atitikties ženklas – tam tikru būdu apsaugotas ženklas, išduotas ir naudojamas pagal sertifikavimo taisykles. Jis rodo, kad pašaras atitinka tam tikrą normą.
Pašarų tiekėjo deklaravimas – procedūra, kuria tiekėjas raštu patvirtina, kad pašaras atitinka nustatytus reikalavimus.
Pašarų pakuotė – tara ar pakavimo medžiaga, kurioje gaminys parduodamas kaip atskira prekė.
Pašarų ženklinimas – ženklinimo rekvizitų pateikimas ant prekės pakuotės.
Pašarų ženklinimo rekvizitai – spausdintinė, rašytinė ar grafinė informacija apie prekę.
Kombinuotųjų pašarų receptas – sudedamųjų dalių santykis pašaruose, kuris tenkina ūkinės paskirties gyvūnų paros davinio reikmę ar naudojamas kaip papildas.
Mikrobiologiškai nestabilūs pašarai – pašarai, turintys savo sudėtyje greitai gendančių produktų ar chemiškai nestabilių medžiagų, dėl ilgo laikymo ar nepalankių aplinkos sąlygų irsta ir keičia savo savybes.
III. PAŠARŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
14. Ūkio subjektai, norintys užsiimti pašarų gamyba, laikymu, gabenimu bei prekyba, turi būti nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Mobiliosios pašarų automašinos, gaminančios kombinuotuosiuos pašarus, turi būti įregistruotos transporto priemonėms registruoti nustatyta tvarka.
15. Ūkio subjektai, norintys gaminti kombinuotuosius pašarus su pašarų priedais, apibrėžtais Pašarų įstatymo ketvirto straipsnio pirmos dalies 2 punkte, ar su premiksais, pagamintais iš šių priedų, su baltymingomis pašarinėmis žaliavomis ir nebaltyminėmis azotinėmis žaliavomis, išvardytomis Pašarų įstatymo ketvirto straipsnio pirmos dalies 1 punkte, arba iš pašarinių žaliavų su kenksmingomis (nepageidautinomis) medžiagomis, produktais, augalinėmis priemaišomis bei prekiauti tokiais pašarais, privalo turėti leidimą, išduodamą žemės ūkio ministro įsakymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
16. Ūkio subjektai, norintys gaminti baltymingas pašarines žaliavas, gautas iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūros dumblių, žemesniųjų grupių grybų, taip pat fermentuojant antibiotikus, gautus antrinius produktus, aminorūgštis ir jų druskas, aminorūgščių analogus bei aminorūgščių antrinius produktus bei nebaltymines azotines žaliavas – karbamidą ir amonio druskas bei prekiauti tokiais pašarais, privalo turėti leidimą išduodamą žemės ūkio ministro įsakymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
17. Kombinuotieji pašarai turi būti pagaminti tokia technologine įranga, kuri užtikrintų tinkamą pašarinių žaliavų susmulkinimą ar kitokį jų apdorojimą, tikslų šių žaliavų ir pašarų priedų normavimą, homogenišką sumaišymą. Mobiliųjų pašarų automašinų įrengimų techninės charakteristikos turi atitikti šių įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytąsias charakteristikas.
18. Pagaminti pašarai turi atitikti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus privalomuosius pašarų kokybės, saugos ir šiose taisyklėse išdėstytus reikalavimus bei pašaro sudedamąsias dalis, nurodytas pašarų recepte.
19. Kombinuotųjų pašarų gamyboje privaloma:
19.1. naudoti pašarines žaliavas ir taikyti pašarų gamybos būdus, kurie yra nurodyti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame Klasifikatoriuje;
19.2. naudoti pašarų priedus ar iš jų pagamintus premiksus vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis pašarų priedų gamybos, vartojimo ir prekybos jais taisyklėmis;
19.4. pašarines žaliavas, turinčias kenksmingų (nepageidautinų) medžiagų, produktų ir augalinių priemaišų, vartoti vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais privalomaisiais pašarų saugos reikalavimais;
19.5. sekti, kad pašarų priedų ir premiksų kiekiai kombinuotuosiuose pašaruose neviršytų maksimalių normų, nurodytų žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose pašarų priedų gamybos, vartojimo ir prekybos jais taisyklėse;
20. Pašarų gamybos įmonėms bei mobiliosioms pašarų mašinoms turi būti parengtos ir įmonės vadovo patvirtintos technologinės schemos bei technologinio proceso organizavimo tvarkos, kuriose chronologine tvarka būtų išdėstytas gamybos procesas ir šiam procesui vykdyti optimalūs parametrai, nustatyti rizikos veiksniai ir svarbiausieji kontrolės taškai, turintys įtakos gaminamos produkcijos kokybei, receptūrų sudarymo taisyklės bei nuolatinė pašarų kokybės priežiūros tvarka.
21. Pašarų gamintojas privalo vykdyti pašarų gamybos ir jų kokybės dokumentų apskaitą taip, kad būtų galima atsekti kiekvieną pateiktą į rinką pašarų gamybos partiją bei kad prireikus būtų galima patraukti kaltus asmenis atsakomybėn.
22. Ūkio subjekto pildomuose dokumentuose turi būti užfiksuoti silpniausi ir didžiausios rizikos gamybos proceso faktoriai, nurodytos priemonės šiems faktoriams valdyti bei nustatytas pastovus kokybės priežiūros kontrolės planas. Gamintojas privalo ne trumpiau kaip vienerius metus saugoti kokybės rezultatus, užfiksuotus dokumentuose.
23. Pašarų gamintojas pildomuose dokumentuose privalo daryti įrašus apie pašarų gamyboje naudotas pašarines žaliavas, kuriose yra dideli (norminiai ir viršnorminiai) kenksmingų (nepageidaujamų) medžiagų, produktų, augalinių priemaišų kiekiai, nurodydamas šių žaliavų tiekėjus, jų adresus, pateikimo datas, pagamintų pašarų su šiomis žaliavomis pavadinimus (pagal paskirtį), gamybos kiekius, datas ir kitus duomenis.
24. Pašarų priedų gamyba, jų registravimas bei kiti šiai produkcijai keliami reikalavimai nustatyti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose pašarų priedų gamybos, vartojimo ir prekybos jais taisyklėse.
25. Baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų naudojimo normos pašarų gamyboje nurodytos šių taisyklių 4 priede.
IV. PAŠARŲ LAIKYMO SĄLYGOS
27. Pašarai turi būti laikomi palaidi ar supakuoti veterinarijos ir higienos reikalavimus atitinkančiose talpyklose ar sandėliuose. Pašarų laikymo, sandėliavimo, temperatūros režimo ir kitos nuostatos išdėstytos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose veterinarinės ir higieninės būklės reikalavimuose pašarų patalpoms.
28. Į pašarų sandėliavimo patalpas gali įeiti tik ūkio subjekto (gamintojo, laikytojo, pardavėjo) įgalioti asmenys ir atitinkamų kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
29. Pašarai turi būti laikomi taip, kad negalėtų užsikrėsti kenkėjais, susimaišyti tarpusavyje arba su kitomis medžiagomis.
V. Pašarų tRANSPORTAVIMO IR Įpakavimo REIKALAVIMAI
31. Transporto priemonės turi būti uždaros arba dengtos, jų vidus sausas, išvalytas, švarus ir neužkrėstas kenkėjais. Uždaros transporto priemonės su pašarais turi būti plombuojamos.
32. Pašarai į rinką gali būti teikiami uždarose pakuotėse, konteineriuose ar transporto priemonėse. Įpakuoti pašarai turi būti su etiketėmis, kuriose pateikiami šiomis taisyklėmis nustatyti rekvizitai. Rekvizitai turi būti aiškūs, įskaitomi, nenuplaunami, tikslūs ir teisingi.
33. Pakuočių medžiaga gali būti popierius, polimerinės plėvelės, audeklinės ir sintetinės medžiagos, atitinkančios standartų reikalavimus. Klijai ir kitos pakuočių sandarinimo priemonės neturi kenkti pašarų kokybei. Pakuotės su pašarais turi būti sandariai uždarytos, kad gabenant arba laikant pašarai neišbyrėtų. Išvalyti ir dezinfekuoti audekliniai maišai pašarų įpakavimui gali būti naudojami pakartotinai, o popierinės ir polimerinės pakuotės yra vienkartinės.
34. Konteineriai su pašarais turi būti užantspauduoti. Antspaudas, atidarius konteinerį, sugadinamas taip, kad antrą kartą jo nebūtų galima panaudoti.
35. Kombinuotųjų pašarų transportavimui ir įpakavimui keliami šie papildomi reikalavimai:
35.1. pašarai parduodami tik uždarytose pakuotėse, konteineriuose, didmaišiuose iki 1500 kg ar iš transporto priemonių;
35.2. neuždarytuose konteineriuose ar palaidi (neįpakuoti) dengtose automašinose ar kitose transporto priemonėse gali būti teikiami vieno gamintojo kitam, gamintojo pakuotojui, gamintojo tiesiogiai tiekėjui, granuliuoti, blokeliai arba laižikliai, kai pašarai pagaminti su melasa iš ne daugiau kaip trijų pašarinių žaliavų, kai pašarai pagaminti sumaišius nesmulkintus grūdus ar kitas augalines žaliavas ir kai galutiniam vartotojui ketinama parduoti mažus, 50 kg neviršijančius kiekius, paimtus iš konteinerio, kuris iki jį atidarant buvo uždarytas ir paženklintas pagal šių taisyklių 39 punkto reikalavimus;
35.3. pašarai, skirti naminiams gyvūnėliams, gali būti pakuojami nuo 0,1 iki 40 kg, o pašarai kitiems gyvūnams – nuo 1 iki 50 kg;
35.4. pašarų, skirtų naminiams gyvūnėliams, pakuotės iki 15 kg dedamos į tarą – dėžes, konteinerius, polimerinius paketus. Tara turi būti sausa, švari, be pašalinio kvapo, neužkrėsta grūdų kenkėjais, sandariai uždaryta. Ji turi būti pagaminta iš medžiagų, nekenksmingų gyvūnų sveikatai ir nepavojingų žmonėms bei aplinkai;
VI. PAŠARŲ ŽENKLINIMAS
36. Pašarai teikiami į rinką su atitikties deklaracija (pagal LST EN 45014:1994) ir kitais lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais, sertifikatais ir kt.).
37. Ant pakuočių, konteinerių, maišų ar kitos taros turi būti tinkamai užklijuotos ir aiškiai įskaitomos etiketės. Už rekvizitų etiketėse tikslumą atsako galutinis pašarų tiekėjas, kuris gali būti ir gamintojas, ir pakuotojas, ir importuotojas, ir pardavėjas.
38. Pašarų etiketėse nurodyta ar kitaip suteikta informacija turi atitikti pašarų turinį ir išryškinti paskirtį bei svarbiausias maistines savybes.
39. Etiketėse turi būti pateikti šie rekvizitai:
39.1. pašarų pavadinimas ir vartojimo tikslas, kombinuotųjų pašarų paskirtis pagal gyvūnų rūšį, amžiaus grupę, produktyvumą, kita svarbi informacija;
39.2. privalomieji (galimi ir pasirenkamieji) kokybės deklaravimo rodikliai ir jų kiekiai pagal Klasifikatorių;
39.3. kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys išvardijamos visos arba pagal kategorijas, nurodytas šių taisyklių 2 ar 3 prieduose pagal mažėjančią proporcinę dalį (galima nurodyti ir kiekius);
39.5. ūkio subjekto kodas, registracijos numeris, leidimo, suteikiančio teisę gaminti ar prekiauti pašarais, nurodytais Pašarų įstatymo ketvirtame straipsnyje, numeris, adresas, asmens, atsakingo už rekvizitų etiketėje pateikimą, pavardė;
40. Kombinuotiesiems pašarams, skirtiems konkretiems mitybos tikslams, specifinis mitybos tikslas ir visos šiam tikslui pasiekti priemonės vartojimo instrukcijoje užrašomos iš Klasifikatoriaus.
41. Pašarų papildų vartojimo instrukcijoje, be šių taisyklių 39 punkte nurodytų rekvizitų, turi būti pateiktos vartojimo normos su kitais pašarais.
42. Jei kombinuotieji pašarai susideda iš trijų pašarinių žaliavų, jos turi būti išvardytos etiketėje.
43. Kombinuotuosius pašarus parduodant iš specialių autotransporto priemonių (su cisternomis), vagonų, laivų ir kitų transporto priemonių, išrašoma tiekėjo deklaracija. Deklaracijoje pateikiami šių taisyklių 39 punkto nustatyti rekvizitai. Šiuos pašarus įpakavus mažesniais kiekiais, ant pakuotės užklijuojama etiketė su privalomaisiais rekvizitais.
44. Kombinuotųjų pašarų, skirtų naminiams gyvūnėliams, kurių mėsa vartojama žmonių maistui, deklaracijoje nurodomos visos pašarinės žaliavos ir jų tikslūs kiekiai arba jos išvardijamos mažėjančia tvarka pagal proporcinę dalį.
45. Mokslo tiriamiesiems darbams skirti kombinuotieji pašarai teikiami įpakuoti ir paženklinti pagal susitarimą.
46. Pašarų saugojimo terminas turi būti nurodytas taip:
46.1. „naudoti iki...“, nurodant datą – metus, mėnesį, dieną (mėnesį ir dieną žymėti dviženkliais skaičiais), kai tiekiami pašarai, ypač kombinuotieji, yra mikrobiologiškai nestabilūs;
47. Pašarinių žaliavų kokybės rodikliai, deklaruoti jų gamintojo ar tiekėjo, negali skirtis nuo pašarų gamintojo ar vartotojo, naudojančio šias žaliavas, kokybės tyrimo rezultatų (nepriklausomai ar šiuos tyrimus atliko ūkio subjekto ar samdyta laboratorija, ar pašarų kokybės valstybinė kontrolė) daugiau nei leistini kokybės deklaravimo rodiklių skirtumai pagal šių taisyklių 5 priedą.
48. Kombinuotųjų pašarų gamybos data turi būti nurodoma taip: „pagaminta“, nurodant datą (metus, mėnesį dieną), ir „saugojimo terminą“.
49. Kai gamintojo pašarai teikiami dideliais kiekiais tiesiogiai vartotojui, jų tarpusavio sutartyse gali būti numatyta papildoma informacija, padedanti visapusiškiau įvertinti teikiamus pašarus. Papildomos informacijos duomenys gali būti identifikacinis žymuo ar asmens, atsakingo už duomenų pateikimą etiketėje, prekinis ženklas, gamintojo pavadinimas ar adresas, jei jis nėra atsakingas už duomenų pateikimą etiketėje, gamintojo ar gamybos šalis, pašarų ir jų sudėtyje esančių pašarų priedų savybės, pieno miltų kiekis žindomiems paršeliams, jei nenurodyta pašaro sudėtyje, bei duomenys apie kainą ir t. t. Papildoma informacija turi būti aiškiai atskirta nuo šiose taisyklėse nurodytų privalomų deklaruoti rekvizitų.
50. Griežtai draudžiama pirkėjui pateikti klaidinančią informaciją apie nesamas pašaruose savybes. Negalima tvirtinti, kad šis pašaras gali būti naudojamas ligos profilaktikai ar gydymui.
51. Privalomieji ar pasirenkamieji pašarų kokybės deklaravimo rodikliai turi būti nurodyti procentais. Tais atvejais, kai tam tikrų analitinių sudedamųjų dalių pašaruose yra labai mažai ir jų neįmanoma išreikšti procentais, leidžiama juos deklaruoti svorio vienetais mg, g pašarų 100 gramų.
52. Kombinuotuosiuose pašaruose drėgnio kiekis neturi viršyti:
52.1. 14 procentų, išskyrus pašarus su melasa, grūdų mišinius ir skystus kombinuotuosius pašarus. Nurodytas drėgnio kiekis gali būti didesnis tais atvejais, kai kombinuotieji pašarai buvo apdoroti konservantais. Tokiu atveju deklaracijoje nurodomas faktiškas drėgnio kiekis, panaudoti konservantai ir šių pašarų saugojimo terminas;
52.3. 7 procentų kombinuotuosiuose pašaruose paršeliams žindukliams ar kitiems gyvūnams, visaverčiuose pieno pakaitaluose bei pieno pakaitalų papilduose, kai jų sudėtyje yra 40 ir daugiau procentų pieno produktų;
53. Kombinuotuosiuose pašaruose druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis neturi viršyti 2,2 procentų pašaro sausosios medžiagos.
54. Kai kombinuotajame pašare yra šalutinių ryžių perdirbimo produktų, šių pelenų gali būti ne daugiau nei 3,3 procentų sausosios medžiagos. Tačiau kiekiai gali būti dar didesni, jei kombinuotieji pašarai pagaminti su oficialiai leistu naudoti surišikliu ar kai juose cukrinių runkelių išspaudų yra įdėta daugiau nei 50 procentų pašarų masės bei mineraliniam papilde. Kai pašare druskos rūgštyje netirpių pelenų yra daugiau nei 3,3 procentų sausoje medžiagoje, šį rodiklį privaloma deklaruoti.
55. Kombinuotųjų pašarų spalva ir kvapas turi būti būdingas įdėtoms pašarinėms žaliavoms. Pašaruose neturi būti puvėsių, pelėsių ir kitų pašalinių kvapų.
V. PAŠARŲ IMPORTAS IR EKSPORTAS
57. Pašarai importuojami ir eksportuojami vadovaujantis Lietuvos valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Muitinės departamento ir kitų valstybės institucijų bei šių taisyklių nustatytais reikalavimais. Importuojant ar eksportuojant pašarus, jie koduojami pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (Žin., 1999, Nr. 111(1)-3254).
58. Į Lietuvą importuoti pašarai traktuojami kaip produkcija, kurios dokumentus ir siuntas būtina patikrinti siekiant nustatyti jos kilmę, kokybę, geografinę paskirties vietą ir taikyti privalomas muitinės procedūras.
59. Šių taisyklių 57 punkte paminėtos valstybės institucijos turi užtikrinti, kad į Lietuvos vidaus rinką importuojami pašarai atitiktų Pašarų įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. Nustačius minėtų reikalavimų neatitikimus įgaliota valstybės institucija uždraudžia jų platinimą vidaus rinkoje ir, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, leidžia:
59.1. perdirbti pašarus ar pašarines medžiagas taip, kad jų rodikliai atitiktų nustatytus reikalavimus;
59.5. sunaikinti pašarus, jeigu jų neįmanoma perdirbti, apdoroti ar panaudoti nurodytais būdais, arba išvežti iš šalies. Pavojingi pašarai nukenksminami arba sunaikinami vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta tvarka. Išlaidas, susijusias su numatytų priemonių įgyvendinimu bei pašarų išvežimu iš šalies, padengia tiesioginis atsakovas (ar tiekėjas, ar importuotojas arba jo atstovas).
60. Nustačius pašarų neatitikimą deklaruotiesiems rodikliams įgaliota valstybės institucija surašo atitinkamą dokumentą, kuris įteikiamas importuotojui ar jo atstovui.
61. Parduodant importinius pašarus vienam pirkėjui, prie siuntos turi būti pridėta atitikties deklaracija, atitinkanti šių taisyklių reikalavimus. Pardavinėjant šiuos pašarus galutiniams pirkėjams mažesniais kiekiais, ant jų pakuočių užklijuojama etiketė, o neįpakuotiems išrašoma atitikties deklaracija.
VI. PAŠARŲ ATITIKTIES ĮVERTINIMAS
62. Pašarų kokybės rodiklių atitikties įvertinimo tvarka nustatyta žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Pašarų kokybės valstybinės kontrolės tvarkoje.
63. Pašarų atitikties įvertinimą įmonėse atlieka joms priklausančios ar samdytos laboratorijos, o atliekant teikiamų ar patiektų į rinką pašarų kontrolę – žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta akredituota ar oficialiai pripažinta laboratorija.
64. Pašarų atitikties įvertinimas atliekamas savanoriškai, vartotojų siūlymu ar tiekėjo iniciatyva, siekiant tenkinti rinkos poreikius.
65. Įvertinant atitiktį, ūkio subjektų vadovai negali imtis veiksmų, užkertančių kelią atitikties įvertinimui, tačiau tai turi būti atliekama su šių ūkio subjektų – fizinių ar juridinių asmenų – vadovų žinia.
66. Pašarų laikymo atitikties įvertinimas gali būti atliekamas pašarų gamintojo, vartotojo saugyklose bei gyvūnų šėrimo vietose.
67. Ūkio subjektai, pažeidę nustatytus ir oficialiai paskelbtus pašarams nustatytus reikalavimus bei šių taisyklių nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VII. PRETENZIJŲ PAREIŠKIMO TVARKA
69. Ūkio subjektai privalo rašytiniuose dokumentuose numatyti, kaip, iškilus reikalui, iš prekybos tinklo ar tiesioginio vartotojo bus paimta netinkama pašarų produkcija.
1 priedas
Draudžiamų medžiagų BEI PAŠARINIŲ MEDŽIAGŲ sąrašas
1. Išmatos, šlapimas, virškinamojo trakto turinys nepriklausomai nuo to, ar jis buvo specialiai apdorotas, ar ne.
3. Sėklos ir kitos augalų dauginimosi medžiagos, kurios buvo apdorotos specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, taip pat iš minėtų sėklų ir kitų dauginimosi medžiagų pagaminti produktai.
7. Neapdorotos maitinimo įstaigų atliekos, iš jų daržovės ir vaisiai, netinkami maistui dėl jų abejotino šviežumo.
10. Skerdžiamų gyvūnų dalys: kailiai, oda, kanopos, plunksnos, vilna, ragai, kraujas ir kiti panašūs produktai.
13. Gyvūninės kilmės atliekos, kuriose veterinariniais tyrimais rasta žmonėms arba gyvuliams pavojingų mikroorganizmų.
14. Mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos – kaulų miltus atrajojantiems gyvuliams, išskyrus veršelius iki 6 mėn. amžiaus.
2 priedas
Pašarinių žaliavų kategorijos, kurias galima nurodyti kombinuotųjų pašarų gyvūnams, išskyrus naminius gyvūnėlius, etiketėse
| Eil. Nr. |
Kategorijos |
Apibrėžimai |
| 1. |
Grūdai |
Visi grūdai, įskaitant grikius, nepriklausomai nuo to, kokiu pavidalu jie tiekiami, bet nuo jų negali būti atskirta kitokia nei luobelės frakcija |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Grūdų produktai ir antriniai produktai |
Frakciniai produktai ir antriniai produktai, išskyrus į 15 kategoriją įtrauktus aliejus. |
|
|
|
Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Aliejinių kultūrų sėklos |
Visos aliejinių kultūrų sėklos nepriklausomai nuo to, kokiu pavidalu jos tiekiamos, bet nuo jų negali būti atskirta kita nei luobelės frakcija |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Aliejinių kultūrų produktai ir antriniai produktai |
Frakciniai aliejinių kultūrų bei aliejinių vaisių produktai ir antriniai produktai, išskyrus į 15 kategoriją įtrauktus aliejus ir riebalus. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos, jei šioje sausojoje medžiagoje yra ne daugiau kaip 5 proc. žalių aliejų ir riebalų ir ne daugiau kaip 15 proc. žalių baltymų |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Ankštinių kultūrų produktai ir antriniai produktai |
Nesmulkinti bei frakciniai ankštinių kultūrų produktai ir antriniai produktai, išskyrus į 3 bei 4 kategorijas įtrauktas ankštines kultūras. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Šakniavaisių produktai ir antriniai produktai |
Produktai ir antriniai produktai, pagaminti iš kitų nei cukriniai runkeliai, įtraukti į 7 kategoriją, šakniavaisių. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Cukraus gamybos produktai ir antriniai produktai |
Cukrinių runkelių bei cukranendrių produktai ir antriniai produktai. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos |
|
|
||
|
|
|
|
| 8. |
Vaisių perdirbimo produktai ir antriniai produktai |
Vaisių perdirbimo produktai ir antriniai produktai. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos, jei šioje sausojoje medžiagoje yra ne daugiau kaip 5 proc. žalių aliejų ir riebalų ir ne daugiau kaip 15 proc. žalių baltymų |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
Sausas žolinis pašaras |
Pašarinių žolių antžeminės dalys, nupjautos žalios ir natūraliai ar dirbtiniu būdu |
|
|
|
išdžiovintos. Šių produktų ir antrinių produktų sausojoje medžiagoje neturi būti daugiau |
|
|
|
kaip 25 proc. žalios ląstelienos, jei šioje sausojoje medžiagoje yra ne daugiau kaip |
|
|
|
15 proc. žalių baltymų |
|
|
|
|
| 10. |
Didelį ląstelienos kiekį turinčios medžiagos |
Pašarų komponentai, kurių sausojoje medžiagoje yra daugiau kaip 25 proc. žalios ląstelienos, pvz., šiaudai, luobelės, vaisių minkštimai ir kiti nei į 4, 8 ir 9 kategorijas įtraukti produktai |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. |
Pieno produktai |
Pieno perdirbimo produktai, išskyrus į 15 kategoriją įtrauktus separuoto pieno riebalus |
|
|
|
|
| 12. |
Sausumos gyvūnų perdirbimo produktai |
Direktyvos Nr. 90/667/EEC 2 straipsnyje apibrėžtos šiltakraujų sausumos gyvūnų perdirbimo atliekos, kuriose nėra kanopų, ragų, šerių bei kitų į 4, 8 ir 9 kategorijas įtrauktų produktų |
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. |
Žuvų perdirbimo produktai |
Žuvys ar kiti šaltakraujai jūros gyvūnai arba jų dalys, taip pat ir jų perdirbimo produktai, išskyrus į 15 kategoriją įtrauktus žuvų riebalus ir jų perdirbimo produktus, taip pat išskyrus į 14 kategoriją įtrauktus produktus, kurių sausojoje medžiagoje yra daugiau kaip 50 proc. žalių pelenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 14. |
Mineralai |
Organinės ir neorganinės medžiagos, kurių sausojoje medžiagoje yra daugiau kaip 50 proc. žalių pelenų, išskyrus medžiagas, kurių sausojoje medžiagoje yra daugiau kaip 5 proc. druskos rūgštyje netirpių pelenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 15. |
Riebalai ir aliejai |
Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalai ir aliejai bei jų perdirbimo produktai |
|
|
|
|
| 16. |
Duonos ir makaronų pramonės produktai |
Duonos, pyrago ir makaronų pramonės atliekos arba perteklinės medžiagos |
|
|
|
______________
3 priedas
Pašarinių žaliavų kategorijos, kurias galima nurodyti kombinuotųjų pašarų, skirtų naminiams gyvūnėliams, etiketėse
| Eilės |
Kategorija |
Apibrėžimas |
| Nr. |
|
|
| 1. |
Mėsa ir gyvulinės produkcijos perdirbimo produktai |
Visų rūšių šviežios arba apdorotos konservantais šiltakraujų gyvūnų mėsinės dalys, taip pat jų produktai, gauti apdorojant ir perdirbant šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas |
|
|
||
|
|
|
|
| 2. |
Pienas ir pieno perdirbimo produktai |
Visų rūšių švieži arba apdoroti konservantais pieno produktai, taip pat jų perdirbimo produktai |
|
|
|
|
| 3. |
Kiaušiniai ir kiaušinių perdirbimo produktai |
Švieži arba apdoroti konservantais kiaušiniai ir kiaušinių produktai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Aliejai ir riebalai |
Gyvūniniai ir augaliniai aliejai ir riebalai |
|
|
|
|
| 5. |
Mielės |
Visos mielės, kurių ląstelės nebegyvos ir išdžiovintos |
|
|
|
|
| 6. |
Žuvis ir žuvų perdirbimo produktai |
Šviežios arba apdorotos konservantais žuvys ar žuvų dalys, taip pat žuvų perdirbimo produktai |
|
|
|
|
| 7. |
Grūdinės kultūros |
Visų rūšių grūdai arba jų krakmolingos endospermos pagaminti produktai |
|
|
|
|
| 8. |
Daržovės |
Visos šviežios arba apdorotos konservantais daržovės ir ankštinės kultūros |
|
|
|
|
| 9. |
Augalinės kilmės produktai |
Produktai, gaunami perdirbant augalinius produktus, pvz., grūdines kultūras, daržoves, ankštines kultūras ir aliejines kultūras |
|
|
|
|
| 10. |
Augalinės kilmės baltyminės žaliavos |
Visi augalinės kilmės produktai, turintys ne mažiau kaip 50 proc. žalių baltymų sausojoje medžiagoje |
|
|
|
|
| 11. |
Mineralai |
Visos neorganinės gyvūnų mitybai tinkančios medžiagos |
|
|
|
|
| 12. |
Cukrus |
Visų rūšių cukrus |
|
|
|
|
| 13. |
Vaisiai |
Visų rūšių švieži ar apdoroti konservantais vaisiai |
|
|
|
|
| 14. |
Riešutai |
Visų rūšių lukštenti riešutų branduoliai |
|
|
|
|
| 15. |
Sėklos |
Natūralios arba susmulkintos sėklos |
|
|
|
|
| 16. |
Jūros dumbliai |
Švieži ar apdoroti konservantais jūros dumbliai |
|
|
|
|
| 17. |
Moliuskai ir vėžiagyviai |
Visų rūšių švieži ir apdoroti konservantais moliuskai ir vėžiagyviai |
|
|
|
|
| 18. |
Vabalai |
Vabalai visose vystymosi stadijose |
|
|
|
|
| 19. |
Kepyklų produktai |
Visi duonos, pyrago, konditerijos bei makaroniniai produktai |
______________
4 priedas
Baltyminių pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų vartojimas ūkinės paskirties gyvūnams
| Produktų pavadinimas ir kodas |
Gyvūnų rūšys |
Vartojimas |
| 1. Baltyminės pašarinės žaliavos
|
|
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, baltyminių pašarinių žaliavų į pašarų paros davinį ar kombinuotąjį pašarą įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta baltymų reikmė būtų subalansuota |
| 1.1. Baltymai, gauti iš mikroorganizmų: |
|
|
| 1.1.1. Bakterijos: |
Kiaulės, veršeliai, paukščiai, žuvys |
|
| 1.1.1.1. baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus Methylotrophus metanoliu |
||
| 1.1.2.1. baltyminis produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios |
Penimos kiaulės nuo 25 iki 60 kg, veršeliai per 80 kg ir lašišos Visos gyvulių rūšys |
|
|
1.2. Mielės: |
|
|
| 1.2.1. Mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato |
|
|
| 1.2.2. Mielės, auginamos ant kitokių substratų |
|
|
|
1.3. Jūros dumbliai |
|
|
|
1.4. Žemesniosios grupės grybai: |
|
|
| 1.4.1. Produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu: |
|
|
| 1.4.1.1. mycelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant Lactobacillus brevis, Plantarun, sake, Collenoid ir Streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Nebaltyminės azotinės medžiagos
|
|
Atrajojančiam gyvuliui kiekis pašarų paros davinyje neturi viršyti 0,2–0,25 gramo vienam kilogramui kūno masės. |
| 2.1. Karbamidas ir jo dariniai: |
Atrajojantys gyvuliai nuo atrajojimo pradžios |
|
| 2.1.1. Techniškai švarus karbamidas |
||
| 2.1.2. Techniškai švarus biuretas |
|
|
| 2.1.3. Techniškai švarus karbamido fosfatas |
|
Visaverčiuose pašaruose – ne daugiau kaip 1–1,5 proc. |
| 2.1.4. Techniškai švarus diureidoizobutanas |
|
|
|
2.2. Amonio druskos: |
Atrajojantys gyvuliai nuo atrajojimo pradžios |
|
| 2.2.1. Amonio laktatas, gaunamas atliekant fermentaciją su Lactobacillus bulgaricus |
|
|
| 2.2.2. Amonio acetatas |
|
|
| 2.2.3. Amonio sulfatas vandens tirpale |
|
|
|
2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu: |
Atrajojantys gyvuliai nuo atrajojimo pradžios |
|
| 2.3.1. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį |
|
|
| fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu |
|
|
| 2.3.2. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. Aminorūgštys ir jų druskos |
|
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotųjų pašarų įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota |
|
|
|
|
| 3.1. Metioninas: |
Visos gyvūnų rūšys Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
|
| 3.1.1. Techninis reagentas D, L-metioninas |
||
| 3.1.2. N-hidroksi-metil-D, L-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas |
- „ - |
|
| 3.1.3. Techninis reagentas metionino – cinko druska |
- „ - |
|
| 3.1.4. Koncentruota skysta D, L-metionino natrio druska |
Visos gyvūnų rūšys |
|
| 3.1.5. Techninis reagentas DL-metioninas, apsaugotas vinilperidino-stireno kopolimeru |
Pieninės karvės |
|
|
3.2. Lizinas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
| 3.2.1. Techninis reagentas L-lizinas |
|
|
| 3.2.2. Koncentruotas skystas L-lizinas |
|
|
| 3.2.3. Techninis reagentas L-lizinas monohidro-chloridas, |
|
|
| 3.2.4. Koncentruotas skystas L-lizinas monohidro-chloridas |
|
|
| 3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Coryne-bacterium glutamicum būdu |
|
|
| 3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu |
Paukščiai, kiaulės |
|
|
|
|
|
| 3.2.7. Mišiniai: |
Pieninės karvės |
|
| (a) techninis reagentas L-lizino monohidro-chloridas ir |
|
|
| (b) D, L-techninis reagentas metioninas, apsaugoti vinilpiridino-stireno kopolimeru |
|
|
|
3.3. Treoninas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
| 3.3.1. Techninis reagentas L-treoninas |
|
|
|
3.4. Triptofanas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
| 3.4.1. Technininis reagentas L-triptofanas |
|
|
| 3.4.2. Technininis reagentas DL-triptofanas
|
|
|
| 4. Aminorūgščių analogai: |
Visos gyvūnų rūšys |
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotuosius pašarus įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota |
|
|
|
|
| 4.1. Metionino analogai: |
|
|
| 4.1.1. Metionino hidroksianalogas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
5 priedas
Leistini kokybės deklaravimo rodiklių pašarinėse žaliavose maksimalūs skirtumai
1. Žalių baltymų kiekiui:
1.2. 10 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 20 procentų, bet ne mažesni kaip 10 procentų kiekiai;
2. Cukraus, redukuoto cukrų, sacharozės, laktozės ir gliukozės (dekstrozės) kiekiui:
2.2. 10 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 20 procentų, bet ne mažesni kaip 10 procentų kiekiai;
3. Krakmolui ir inulinui:
3.2. 10 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 30 procentų, bet ne mažesni kaip 10 procentų kiekiai;
4. Žalio aliejaus ir riebalų kiekiui:
4.2. 12 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 15 procentų, bet ne mažesni kaip 5 procentų kiekiai;
5. Žaliai ląstelienai:
5.2. 15 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 14 procentų, bet ne mažesni kaip 6 procentų kiekiai;
6. Drėgniui ir pelenams:
6.2. 10 procentų deklaruoto kiekio, kai deklaruojami mažesni nei 10 procentų, bet ne mažesni kaip 5 procentų kiekiai;
7. Suminiam fosforui, natriui, kalcio karbonatui, kalciui, magniui, rūgšties indeksui ir benzino likučiui:
7.2. 10 procentų deklaruoto kiekio, kai atitinkamai deklaruojami mažesni nei 15 procentų, bet ne mažesni kaip 2 procentų kiekiai (reikšmės);
8. Druskos rūgštyje netirpiems pelenams ir chloridams, išreikštiems NaCl:
6 priedas
Leistini kokybės deklaravimo rodiklių kombinuotiesiems pašarams
maksimalūs skirtumai
Kombinuotuosiuose pašaruose, skirtuose naminiams gyvūnams, leistini rodiklių skirtumai:
1. Kai kiekis yra mažesnis nei deklaruotasis:
1.1. žalių baltymų:
1.2. cukraus:
1.2.2. 10 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 20 proc., bet ne mažiau nei 10 proc.;
1.3. krakmolo ir cukraus + krakmolo:
1.3.2. 10 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 25 proc., bet ne mažiau nei 10 proc.;
1.4. žalio aliejaus ir riebalų:
1.5. natrio, kalio ir magnio:
1.5.2. 10 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 15 proc., bet ne mažiau nei 7,5 proc.;
1.5.4. 15 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 6 proc., bet ne mažiau nei 0,7 proc.;
1.6. fosforo ir kalcio:
1.6.2. 7,5 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 16 proc., bet ne mažiau nei 12 proc.;
2. Kai kiekis yra didesnis nei deklaruotasis:
2.1. drėgnio:
2.2. žalių pelenų:
2.3. žalios ląstelienos:
3. Kai skirtumai yra priešingi nei nurodytieji 1 ir 2 papunkčiuose:
3.1. žalių baltymų, žalio aliejaus ir riebalų, cukraus, krakmolo leidžiamas dvigubai didesnis nukrypimas, nei nustatyta šiems rodikliams 1 papunktyje;
Kombinuotuosiuose pašaruose, skirtuose naminiams gyvūnėliams, leistini rodiklių skirtumai:
1. Kai kiekis yra mažesnis nei deklaruotasis:
1.1. žaliųjų baltymų:
1.1.2. 6 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 20 proc., bet ne mažiau nei 12,5 proc.;
2. Kai kiekis yra didesnis nei deklaruotasis:
2.1. drėgnio:
2.1.2. 7,5 proc. deklaruotojo kiekio, kai deklaruota mažiau nei 40 proc., bet ne mažiau nei 20 proc.;
3. Kai skirtumai yra priešingi nei nurodytieji 1 ir 2 papunkčiuose:
3.1. žalių baltymų leidžiamas dvigubai didesnis nukrypimas, nei nustatyta šiai medžiagai 1.1 papunktyje;
3.2. žalio aliejaus ir riebalų nukrypimai tokie pat, kaip nustatyta šioms medžiagoms 1.2 papunktyje;