LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 5-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO

2008 m. sausio 9 d. Nr. 1K-011

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 123-5586; 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 5 dalimi:

1. Tvirtinu 5-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Pinigų srautų ataskaita“ (pridedama).

2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.

FINANSŲ MINISTRAS                                                                       RIMANTAS ŠADŽIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1K-011

5-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 5-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Pinigų srautų ataskaita“ nustato pinigų srautų ataskaitos sudarymo, pinigų srautų klasifikavimo į pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus tvarką ir privalomas pinigų srautų ataskaitos formas.

2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

3. Šiame standarte vartojamos sąvokos:

Finansinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau vadinama – finansinės veiklos pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai, susidarantys dėl viešojo sektoriaus subjekto grynojo turto ir paskolintų bei pasiskolintų sumų pokyčių.

Investicinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau vadinama – investicinės veiklos pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai, susidarantys, kai įsigyjamas ar perleidžiamas viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikis materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas.

Nerealizuotas valiutos kursų pokytis – viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ataskaitos valiutinių straipsnių likučių perkainojimo rezultatas paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pagrindinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau vadinama – pagrindinės veiklos pinigų srautai) – pinigų, gaunamų iš viešojo sektoriaus subjekto veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą, srautai.

Realizuotas valiutos kursų pokytis – valiutinių ūkinių operacijų rezultatas, susidaręs dėl nevienodo valiutos kurso ūkinės operacijos registravimo ir atsiskaitymo dieną.

Viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos (toliau vadinama – pervestos lėšos) – lėšos, kurias viešojo sektoriaus subjektas surinko arba gavo ir teisės aktų bei savo vidaus nuostatų nustatyta tvarka pervedė kitiems viešojo sektoriaus subjektams.

Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai (toliau vadinama – pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

4. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau vadinama – VSAFAS).

II. INFORMACIJOS GRUPAVIMAS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOJE

5. Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje yra grupuojami į pinigų srautus iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.

6. Pinigų srautus į 5 punkte išvardytas grupes viešojo sektoriaus subjektas grupuoja atsižvelgdamas į šio standarto reikalavimus ir savo veiklos pobūdį.

7. Pinigų srautų grupavimas pagal veiklą suteikia vartotojams informacijos, leidžiančios įvertinti tam tikros veiklos poveikį viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei, ir nurodo, kokios veiklos dėka yra sukuriami arba sunaudojami pinigai ir pinigų ekvivalentai.

8. Ta pati ūkinė operacija gali sukurti pinigų srautus, kurie gali būti grupuojami skirtingai. Pavyzdžiui, mokamos už gautą paskolą palūkanos yra priskiriamos pagrindinei veiklai, o pati grąžinama paskola priskiriama finansinei veiklai.

9. Jei šis standartas nenumato, kaip turi būti grupuojami iš konkrečios ūkinės operacijos atsirandantys pinigų srautai, tuomet viešojo sektoriaus subjektas vadovaujasi turinio viršenybės prieš formą principu ir savo apskaitos politika, pagal kurią pinigų srautų pateikimas turi būti pastovus, kad galima būtų palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių duomenis.

III. PAGRINDINĖ VEIKLA

10. Pagrindinės veiklos pinigų srautai yra pagrindinis rodiklis, parodantis iš kokių viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių (dėl kokių vykdomų viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių) yra gaunami pinigų srautai. Jie gali būti gaunami iš surenkamų mokesčių, iš socialinių įmokų ir panašiai.

11. Grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų suma taip pat padeda įvertinti viešojo sektoriaus subjekto gebėjimą atlikti priskirtas viešąsias funkcijas ir prisiimtus įsipareigojimus. Konsoliduoti visos valstybės pinigų srautai iš pagrindinės veiklos parodo, kokiu mastu valstybė finansavo savo veiklą iš mokesčių.

12. Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami:

12.1. rengiant žemesniojo lygio finansines ataskaitas – iš viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos pervestas lėšas ir išmokas;

12.2. rengiant aukštesniojo lygio finansines ataskaitas – iš viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos išmokas.

13. Žemesniojo ir aukštesniojo finansinių ataskaitų sudarymo lygio pagrindinės veiklos įplaukoms priskiriamos šios įplaukos:

13.1. iš valstybės biudžeto – įplaukos, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) gautos iš valstybės biudžeto, išskyrus 13.7 punkte nurodytas, ir skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti; daugiausia tai yra asignavimai. Rengiant aukštesniojo lygio finansines ataskaitas, šį pinigų srautų ataskaitos straipsnį pildo tiktai savivaldybės. Jei gautos finansavimo sumos yra skirtos nepiniginiam turtui įsigyti, kaip reglamentuota 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos;

13.2. iš savivaldybės biudžeto – įplaukos, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai gautos iš savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų) ir skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti. Šis pinigų srautų ataskaitos straipsnis pildomas tik rengiant žemesniojo lygio finansines ataskaitas. Jei gautos finansavimo sumos yra skirtos nepiniginiam turtui įsigyti, kaip reglamentuota 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos;

13.3. iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų lėšų – įplaukos iš paminėtų institucijų, skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti. Jei finansavimas yra skirtas nepiniginiam turtui įsigyti, kaip reglamentuota 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra parodomos prie finansinės veiklos;

13.4. iš fondų ir kitų šaltinių – įplaukos iš valstybės pinigų fondų ir kitų šaltinių. Jei finansavimas yra skirtas nepiniginiam turtui įsigyti, kaip reglamentuota 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos;

13.5. iš mokesčių – įplaukos, kurias mokesčių surinkimą administruojantys viešojo sektoriaus subjektai gauna valstybės ar savivaldybių vardu surinktų mokesčių pavidalu;

13.6. iš socialinių įmokų – įplaukos, kurias surenka socialines įmokas administruojantys viešojo sektoriaus subjektai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir kurios apima darbdavių socialines įmokas, dirbančiųjų socialines įmokas bei gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir nedirbančių, socialines įmokas;

13.7. už suteiktas paslaugas – įplaukos, kurias gauna viešojo sektoriaus subjektas už kitiems viešojo sektoriaus subjektams ar trečiosioms šalims suteiktas paslaugas, ir įplaukos, kurias viešojo sektoriaus subjektas gauna iš biudžeto specialiosioms programoms vykdyti. Pavyzdžiui, šiame straipsnyje rodomos Policijos departamento gautos įplaukos už suteiktas krovinio apsaugos paslaugas;

13.8. gautos palūkanos apima palūkanų įplaukas už suteiktus kreditus, pavėluotus mokėjimus ir panašiai;

13.9. kitos įplaukos – visos kitos šiame punkte nepaminėtos įplaukos, kurios pagal savo esmę priskiriamos pagrindinės veiklos įplaukoms.

14. Žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje pagrindinės veiklos pervestoms lėšoms priskiriama:

14.1. į valstybės biudžetą – šiame straipsnyje yra parodomos viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos į valstybės biudžetą, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodomos į valstybės biudžetą pervestos surinktos mokesčių įplaukos;

14.2. į savivaldybių biudžetus – šiame straipsnyje yra rodomi viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos į savivaldybių biudžetus, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodoma savivaldybėms pervesta nustatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis;

14.3. į kitus fondus ir kitus šaltinius – pervestos lėšos į kitus fondus ir kitus šaltinius, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodomos pervestos lėšos į Privatizavimo fondą;

14.4. asignavimų valdytojų programų vykdytojams – šiame straipsnyje rodomi asignavimų valdytojų pervestos lėšos programų vykdytojams;

14.5. kitiems subjektams – šiame straipsnyje rodomos asignavimų valdytojų pervestos lėšos privataus sektoriaus subjektams.

15. Žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje pagrindinės veiklos išmokoms priskiriamos šios išmokos:

15.1. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;

15.2. komunalinių paslaugų ir ryšių;

15.3. komandiruočių;

15.4. transporto;

15.5. kvalifikacijos kėlimo;

15.6. remonto ir eksploatavimo;

15.7. prekių įsigijimo;

15.8. socialinių išmokų;

15.9. nuomos;

15.10. kitų paslaugų įsigijimo;

15.11. sumokėtos palūkanos – už finansinius ir kitus įsipareigojimus sumokėtos palūkanos nepriklausomai nuo to, su kokia veikla (pagrindine, investicine ar finansine) yra susijęs kreditas ar įsipareigojimai;

15.12. kitos išmokos – priskiriamos kitos šiame ir pirmesniuose punktuose neišvardytos išmokos.

16. Priskiriant išmokas 15.1–15.11 punktuose išvardytoms grupėms, vadovaujamasi 3-iojo VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“ nuostatomis dėl sąnaudų priskyrimo ir klasifikavimo.

17. Aukštesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje pagrindinės veiklos išmokoms priskiriamos šios išmokos:

17.1. bendrų valstybės paslaugų;

17.2. gynybos;

17.3. viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

17.4. ekonomikos sektoriaus;

17.5. aplinkos apsaugos;

17.6. būsto ir komunalinio ūkio;

17.7. sveikatos priežiūros;

17.8. susijusios su poilsiu, kultūra ir religija;

17.9. švietimo;

17.10. socialinės apsaugos.

18. Priskiriant išmokas 17.1–17.10 punktuose išvardytoms grupėms vadovaujamasi 3-iojo VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“ nuostatomis dėl sąnaudų klasifikavimo ir priskyrimo atitinkamoms grupėms.

19. Viešojo sektoriaus subjektas, finansuojantis kontroliuojamus subjektus, savo apskaitos registruose turi nurodyti ir finansavimo paskirtį, kad rengiant pinigų srautų ataskaitą, finansavimo sumas galima būtų priskirti atitinkamam pinigų srautų ataskaitos straipsniui.

20. Nepiniginės sąnaudos, tokios kaip nusidėvėjimas, atidėjinių sąnaudos, sukauptos sąnaudos ir panašiai, nepriskiriamos pagrindinės veiklos pinigų srautams, nes jos nerodo pinigų judėjimo.

IV. INVESTICINĖ VEIKLA

21. Investicinės veiklos pinigų srautai parodo išmokas, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį įsigyjant turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominės naudos teikiant viešąsias paslaugas, taip pat kurs įplaukas šį turtą perleidžiant.

22. Straipsnyje „Investicinės veiklos pinigų srautai“ rodoma:

22.1. straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimas“ rodomos pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Šios išmokos apima ir tas, kurios yra susijusios su ilgalaikio materialiojo turto vertės didinimu remonto išlaidomis ir paties viešojo sektoriaus subjekto pasigamintu ilgalaikiu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu. Pinigų srautų ataskaitoje ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimo išmokų ir perleidimo įplaukų tarpusavio užskaita negali būti atliekama;

22.2. straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimas“ rodomos pinigų įplaukos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą;

22.3. straipsniuose „Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas“ ir „Ilgalaikio finansinio turto perleidimas“ rodomi pinigai ar pinigų ekvivalentai, gauti arba išleisti atitinkamai pardavus arba įsigijus pinigų srautų ataskaitoje nurodytas ilgalaikio finansinio turto grupes;

22.4. po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas. Po vienerių metų gautinų sumų pasikeitimas dėl realizacinės vertės koregavimo yra nepiniginis straipsnis ir turi būti eliminuotas iš pinigų srauto;

22.5. ilgalaikių terminuotų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas;

22.6. kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas;

22.7. kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas.

V. FINANSINĖ VEIKLA

23. Viešojo sektoriaus subjekto finansinės veiklos pinigų srautai parodo, kokiu mastu per ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus subjektas naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais.

24. Straipsnyje „Finansinės veiklos pinigų srautai“ rodoma:

24.1. straipsnyje „Įplaukos iš paskolų“ rodomos įplaukos iš finansinių institucijų suteiktų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų. Šiam straipsniui taip pat priskiriamos ir kitų trečiųjų šalių suteiktos paskolos nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Skolos, atsirandančios iš prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo, nelaikomos paskolomis ir priskiriamos pagrindinei, o ne finansinei veiklai;

24.2. straipsnyje „Paskolų grąžinimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį sugrąžintų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų suma;

24.3. straipsnyje „Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį apmokėtų finansinės nuomos įsipareigojimų suma. Finansinės nuomos įsipareigojimų padidėjimas yra rodomas pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimas“;

24.4. straipsnyje „Pervestos lėšos kontroliuojančiam subjektui“ rodomi kontroliuojančio subjekto pavedimu surinkti dividendai ar kitos įplaukos, pervedamos į valstybės arba savivaldybės biudžetą;

24.5. straipsnyje „Gauti dividendai“ rodomi iš valstybės ir savivaldybės įmonių bei kitų subjektų gauti dividendai, pervestini į valstybės arba savivaldybės biudžetą;

24.6. straipsnyje „Kiti finansinės veiklos pinigų srautai“ rodomi kiti šiame ir pirmesniuose punktuose neišvardyti finansinės veiklos srautai (garantijų apmokėjimai, suteiktos paskolos ir kt.).

25. Pildant žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitos straipsnį „Finansavimas nepiniginiam turtui įsigyti“ yra vadovaujamasi šio standarto 14.1–14.3punktų nuostatomis.

VI. PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS

26. Viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos pinigų srautai pateikiami tiesioginiu būdu.

27. Tiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitoje parodomos apibendrintos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.

28. Rengiant pinigų srautų ataskaitą tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami:

28.1. perskaičiuojant veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamas ir sąnaudas į pinigų įplaukas ir išmokas;

28.2. iš viešojo sektoriaus subjektų apskaitos registrų, tai yra pagal pinigų ir pinigų ekvivalentų likučių kitimą sąskaitose.

29. Viešojo sektoriaus subjektas, rengdamas pinigų srautų ataskaitą, pirmiausia turi taikyti 28.1 punkte nurodytą būdą.

30. Jei 28.1 punkte nurodytas būdas negali būti pritaikytas dėl praktinių sumetimų, tuomet rengiant ir pateikiant pinigų srautų ataskaitą yra vadovaujamasi 28.2 punkte nurodytu būdu.

31. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas rodomi kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, jei jis yra.

VII. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS

32. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos tiesioginiu būdu, atskirai pateikiant įplaukas ir išmokas, išskyrus 33 punkte nustatytus atvejus.

33. Grynąja verte gali būti pateikiami tik šie pinigų srautų ataskaitos straipsniai:

33.1. po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas;

33.2. ilgalaikių terminuotų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas;

33.3. kito finansinio turto ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas.

VIII. NEPINIGINĖS ŪKINĖS OPERACIJOS IR ŪKINIAI ĮVYKIAI

34. Kai kurios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su investicine arba finansine veikla, turi įtakos viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo, įsipareigojimų ir grynojo turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams, tai yra nesusiję su pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį. Dėl minėtos priežasties tokios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, jei reikšmingi. Nepiniginių ūkinių operacijų pavyzdžiai: ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) būdu; turto įsigijimas sudarant turto mainų sandorius; gautinų ir mokėtinų sumų tarpusavio užskaita.

IX. VALIUTINIAI STRAIPSNIAI

35. Valiutiniai straipsniai (kaip jie apibrėžti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“, pavyzdžiui, paskolos užsienio valiuta, rangovams mokėtinos sumos) pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti finansinių ataskaitų rinkinio valiuta pagal oficialų tos dienos finansinių ataskaitų rinkinio valiutos ir užsienio valiutos santykį.

36. Realizuotas valiutos kursų pokytis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti parodytas pinigų srautų ataskaitoje, įtraukiant į atitinkamą pinigų srautų ataskaitos eilutę.

37. Nerealizuotas valiutos kursų pokytis, nors ir nėra susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti įvertinamas pinigų srautų ataskaitoje kiekviename susijusiame pinigų įplaukų ir išmokų straipsnyje tam, kad galima būtų palyginti pinigus ir pinigų ekvivalentus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Teigiama nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaka pridedama prie pinigų srauto, parodomo atitinkamame pinigų srautų ataskaitos straipsnyje, o neigiama – atimama.

Pavyzdys. Pildant pinigų srautų ataskaitos įplaukų straipsnį „Už suteiktas paslaugas“, turi būti vertinamos specialiųjų programų pajamos, pakoreguotos susijusių gautinų sumų likučių pasikeitimu, kad gautume piniginių įplaukų sumą. Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje per vienerius metus gautinų sumų likutis padidėjo 2000 litų suma dėl teigiamo nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtakos, tai skaičiuojant pinigų srautus pagal šio standarto 30.1 punkte nurodytą būdą, gautinų sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtų atimamas iš pinigų srauto, todėl, norint eliminuoti teigiamą valiutos kurso įtaką, 2000 litų suma turėtų būti padidintas vertinamas pinigų srautas.

38. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui laikotarpio pabaigoje rodoma pinigų srautų ataskaitoje straipsnyje „Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui“ atskirai nuo pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, kad būtų galima palyginti pinigų kiekį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

X. PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

39. Viešojo sektoriaus subjektas privalo atskleisti pinigų ir pinigų ekvivalentų sudedamąsias dalis ir pateikti į pinigų srautų ataskaitą įtrauktų sumų suderinimą su atitinkamais finansinės būklės ataskaitos straipsniais. Privalomo atskleidimo formą reglamentuoja 6-asis VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“.

_________________

5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“

1 priedas

(Žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitos forma)

___________________________________________________________________________

(viešojo sektoriaus subjekto pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(viešojo sektoriaus subjekto kodas, adresas, pavaldumas asignavimų valdytojui)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

PAGAL 20___M._________D. DUOMENIS

_________________________Nr._____

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: litais

Eil. Nr.	STRAIPSNIAI	Pastabos Nr.	Ataskaitinis laikotarpis	Praėjęs ataskaitinis laikotarpis
A.	Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.	Įplaukos
I.1	Iš valstybės biudžeto
I.2	Iš savivaldybės biudžeto
I.3	Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų lėšų
I.4	Iš kitų fondų ir kitų šaltinių
I.5	Iš mokesčių
I.6	Iš socialinių įmokų
I.7	Už suteiktas paslaugas
I.8	Gautos palūkanos
I.9	Kitos įplaukos
II.	Pervestos lėšos
II.1	Į valstybės biudžetą
II.2	Į savivaldybių biudžetus
II.3	Į kitus fondus ir kitus šaltinius
II.4	Asignavimų valdytojų programų vykdytojams
II.5	Kitiems subjektams
III.	Išmokos
III.1	Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo
III.2	Komunalinių paslaugų ir ryšių
III.3	Komandiruočių
III.4	Transporto
III.5	Kvalifikacijos kėlimo
III.6	Remonto ir eksploatacijos
III.7	Prekių įsigijimo
III.8	Socialinių išmokų
III.9	Nuomos
III.10	Kitų paslaugų įsigijimo
III.11	Sumokėtų palūkanų
III.12	Kitos išmokos
	Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
B.	Investicinės veiklos pinigų srautai
I.	Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimas
II.	Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimas
III.	Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas:
III.1	Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus
III.2	Investicijos į skolos vertybinius popierius
III.3	Paskolos kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams
IV.	Ilgalaikio finansinio turto perleidimas:
IV.1	Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus
IV.2	Investicijos į skolos vertybinius popierius
IV.3	Paskolos kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams
V.	Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas
VI.	Ilgalaikių terminuotų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas
VII.	Kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas
VIII.	Kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas
	Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai
C.	Finansinės veiklos pinigų srautai
I.	Įplaukos iš paskolų
II.	Paskolų grąžinimas
III.	Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas
IV.	Finansavimas nepiniginiam turtui įsigyti iš:
IV.1	Valstybės biudžeto
IV.2	Savivaldybės biudžeto
IV.3	ES, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų
IV.4	Iš fondų ir kitų šaltinių
V.	Pervestos lėšos kontroliuojančiam subjektui
VI.	Gauti dividendai
VII.	Kiti finansinės veiklos pinigų srautai
	Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai
D.	Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui
	Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradžioje
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

__________________________________ (viešojo sektoriaus subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

________________ (vardas ir pavardė)

_____________ (parašas)

_________________

5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“

2 priedas

(Aukštesniojo lygio pinigų srautų ataskaitos forma)

___________________________________________________________________________

(Viešojo sektoriaus subjekto pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(Viešojo sektoriaus subjekto kodas, adresas, pavaldumas asignavimų valdytojui)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

PAGAL 20___M._________D. DUOMENIS

_________________________Nr._____

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: litais arba tūkstančiais litų

Eil. Nr.	STRAIPSNIAI	Pastabos Nr.	Ataskaitinis laikotarpis	Praėjęs ataskaitinis laikotarpis
A.	Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.	Įplaukos
I.1	Iš valstybės biudžeto
I.2	Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų lėšų
I.3	Iš kitų fondų ir kitų šaltinių
I.4	Iš mokesčių
I.5	Iš socialinių įmokų
I.6	Už suteiktas paslaugas
I.7	Gautos palūkanos
I.8	Kitos įplaukos
II.	Išmokos
II.1	Bendrų valstybės paslaugų
II.2	Gynybos
II.3	Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos
II.4	Ekonomikos sektoriaus
II.5	Aplinkos apsaugos
II.6	Būsto ir komunalinio ūkio
II.7	Sveikatos priežiūros
II.8	Susijusios su poilsiu, kultūra ir religija
II.9	Švietimo
II.10	Socialinės apsaugos
	Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
B.	Investicinės veiklos pinigų srautai
I.	Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimas
II.	Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimas
III.	Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas:
III.1	Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus
III.2	Investicijos į skolos vertybinius popierius
III.3	Paskolos kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams
IV.	Ilgalaikio finansinio turto perleidimas:
IV.1	Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus
IV.2	Investicijos į skolos vertybinius popierius
IV.3	Paskolos kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams
V.	Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas
VI.	Ilgalaikių terminuotų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas
VII.	Kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas
VIII.	Kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas
	Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai
C.	Finansinės veiklos pinigų srautai
I.	Įplaukos iš paskolų
II.	Paskolų grąžinimas
III.	Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas
IV.	Gauti dividendai
V.	Kiti finansinės veiklos pinigų srautai
	Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai
D.	Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui
	Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradžioje
	Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

__________________________________ (viešojo sektoriaus subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

_______________ (vardas ir pavardė)

_____________ (parašas)

_________________