LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 125:2004 „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOS: BENDRIEJI SAUGOS SVEIKATAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 9 d. Nr. V-57
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 16 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti saugos sveikatai reikalavimus socialinių paslaugų įstaigose:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 125:2004 „Socialinių paslaugų įstaigos: bendrieji saugos sveikatai reikalavimai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2004 m. vasario 9 d.
įsakymu Nr. V-57
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 125:2004 „Socialinių paslaugų įstaigos:
bendrieji saugos sveikatai reikalavimai“
I. TAIKYMO SRITIS
2. Ji taikoma naujai statomoms ir rekonstruojamoms socialinių paslaugų įstaigoms. Veikiančiose socialinių paslaugų įstaigose taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
3. Ši higienos norma privaloma socialinių paslaugų įstaigų projektuotojams ir statytojams, šių įstaigų vadovams bei darbuotojams, taip pat kontroliuojančioms institucijoms.
II. NUORODOS
5. Šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos į teisės aktus:
5.1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225).
5.2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).
5.4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1820).
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
5.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).
5.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).
5.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 70 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo 2000 m. patvirtinimo“ (2000, Nr. 65-1968).
5.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-392 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3205).
5.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
5.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).
5.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726).
5.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
5.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).
5.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 571 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 95-3001).
5.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
5.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 356 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2095).
5.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).
5.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 760 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 30:1998 „Dietinio gydymo organizavimo asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 114-3211).
5.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 394 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3465).
5.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551).
5.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).
5.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).
5.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 138 „Dėl Informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 22-738).
5.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 122 „Dėl Skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1095).
5.27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
5.28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
5.29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065).
5.30. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 97 „Dėl Reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3274).
5.31. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. A1-72 „Dėl Reikalavimų nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 43-1990).
5.32. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. A1-25 „Dėl Reikalavimų psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms, teikiančioms paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-759).
5.33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).
5.34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 3-88).
5.35. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44-1224).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
6.1. socialinių paslaugų įstaigos – stacionarios ir nestacionarios socialinių paslaugų įstaigos, nurodytos Socialinių paslaugų kataloge [5.9];
6.2. socialinė paslauga – pagalbos paslaugų teikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis socialinių paslaugų įstaigose, siekiant paslaugų gavėjams grąžinti sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę;
6.3. nestacionari socialinių paslaugų įstaiga – įstaiga, kurioje teikiamos trumpalaikės (nuo 1 paros iki 6 mėnesių) socialinės paslaugos ar dienos (iki 8 val.) metu laisvalaikio ar užimtumo ir darbo terapijos, laikino apgyvendinimo, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo ir kitos socialinės paslaugos ne nuolatinėje specialistų priežiūroje;
6.4. stacionari socialinių paslaugų įstaiga – įstaiga, kurioje teikiamos ilgalaikės (nuo 30 parų iki metų ar ilgiau) socialinės paslaugos esant nuolatinei specialistų priežiūrai, taip pat gali būti organizuojamos ir teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės paslaugos;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Nestacionariose ir stacionariose socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos saugios socialinės paslaugos ir sudaroma saugi sveikatai aplinka [5.1, 5.28, 5.30–5.32].
8. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir privalo turėti sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais [5.6, 5.8].
9. Socialinių paslaugų įstaigoje gyvenimo, maitinimo, laisvalaikio, asmens higienos, užimtumo, ugdymo, darbo terapijos režimas organizuojamas vadovaujantis šios įstaigos steigėjo patvirtintais nuostatais (įstatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais įstaigų veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
V. ŽEMĖS SKLYPAS
10. Socialinių paslaugų įstaigos žemės sklypo dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką, planuojamų paslaugų gavėjų skaičių, pastato dydį.
11. Socialinių paslaugų įstaigų žemės sklypas pagal galimybes suskirstomas pagal veiklos zonas (sporto, ugdymo, laisvalaikio, ūkinė ir kt.) ir įrengiamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai.
12. Socialinių paslaugų įstaigos žemės sklypas turi būti saugus, tvarkingas, apželdintas, vasarą nušienautas, sistemingai valomas, gali būti aptvertas. Draudžiama sklype sodinti ir auginti nuodingus augalus.
13. Žemės sklype esantys įrenginiai turi būti tvarkingi, saugūs, atitikti paslaugų gavėjų poreikius.
14. Žemės sklypas bei visi jo elementai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių negalią turintiems paslaugų gavėjams ir nebūtų kaip nors ribojamas jų gyvenimas, judėjimas ir veikla. Paslaugų gavėjų su negalia reikalavimus žemės sklypui ir jos elementams nustato Statybos techninių reikalavimų reglamentas [5.28]. Svarbiausieji reikalavimai:
14.1. pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 1:20 (5%), skersinis tako nuolydis – ne didesnis kaip 1:30 (3,3%); kai pėsčiųjų takų nuolydis yra didesnis, būtina įrengti pandusus;
14.2. panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, matuojant atstumą tarp turėklų ir apsauginių bordiūrų, panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), panduso juosta turi būti tiesi ir be skersinio nuolydžio; abiejose panduso juostos ir šalia pandusų įrengtų poilsio aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai, apsauginiai bordiūrai;
14.3. pėsčiųjų takai, šaligatviai, laiptai, pandusai turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ir kad jie neapledėtų; tamsiuoju paros metu jie turi būti gerai apšviesti;
14.4. judėjimo trasoje įrengiami turėklai: viršutiniai – 0,9–0,95 m aukštyje, apatiniai – 0,65–0,75 m aukštyje; įspėjamieji paviršiai: lygiagretės juostelės (4–5 mm aukščio, 20–25 mm pločio, išdėstytos kas 40–60 mm), skirtos judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti, apvalūs kauburėliai (kauburėlių skersmuo 20–25 mm, aukštis 4–5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirti įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
15. Ūkinės paskirties aikštelė turi būti įrengta arčiau maisto tvarkymo pastato dalies. Aikštelės danga – asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus – dezinfekuoti.
16. Buitinių atliekų konteineriai turi būti sandarūs, pastatyti ant nelaidaus skysčiams kieto pagrindo, ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų.
17. Triukšmo lygis bei oro kokybė žemės sklype turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.12, 5.13].
VI. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
19. Socialinių paslaugų įstaiga gali būti įrengta viename pastate arba keliuose pastatuose, kuriuos rekomenduojama sujungti šildomais koridoriais. Draudžiama įrengti gyvenamąsias patalpas rūsiuose, pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).
20. Paslaugų gavėjams su negalia turi būti užtikrinta galimybė patekti į pastatą, patalpas ir laisvai judėti pastato patalpose. Paslaugų gavėjų su negalia reikalavimus patalpoms ir atskiriems elementams nustato Statybos techninių reikalavimų reglamentas [5.28]. Svarbiausieji reikalavimai:
20.1. prieš pagrindinio įėjimo duris turi būti įrengta lygi, ne mažesnė kaip 1,5 m x 1,5 m aikštelė. Durų slenkstis turi būti ne aukštesnis kaip 0,02 m;
20.2. jei prie pagrindinio įėjimo durų montuojami kojų valymo įtaisai, jie turi būti įgilinti taip, kad jų paviršius sutaptų su dangos paviršiumi;
20.3. pastato prieangis (tambūras) turi būti tokio dydžio, kad varstant duris liktų ne mažesnis kaip 1,4 m x 1,4 m durų nekliudomas plotas;
20.4. koridoriuose ir kitose patalpose paslaugų gavėjai turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas;
20.5. lifto kabina turi būti ne siauresnė kaip 1,1 m ir ne mažesnio kaip 1,4 m gylio, durų anga turi būti ne siauresnė kaip 0,85 m;
20.6. durų angos bekliūtis plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,85 m, durys pastato viduje turi būti be slenksčių. Stiklinės durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo;
20.7. durų, langų rankenos, elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai turi būti įrengti ne žemiau kaip 0,5 m ir ne aukščiau kaip 1,3 m nuo grindų paviršiaus;
20.8. laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis turi būti ne mažesnis kaip 300 mm;
20.9. judėjimo trasoje įrengiami turėklai: viršutiniai – 0,9–0,95 m aukštyje, apatiniai – 0,65–0,75 m aukštyje; įspėjamieji paviršiai: lygiagretės juostelės (4–5 mm aukščio, 20–25 mm pločio, išdėstytos kas 40–60 mm), skirtos judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti, apvalūs kauburėliai (kauburėlių skersmuo 20–25 mm, aukštis 4–5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirti įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
21. Stacionariose ir nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, atsižvelgiant į jų teikiamas paslaugas, paskirtį ir kitas aplinkybes, gali būti įrengiamos tokios patalpos:
21.4. darbo terapijos, užimtumo, savarankiškų įgūdžių ugdymo (toliau – ugdymo), laisvalaikio organizavimo, sporto,
22. Gyvenamosios, užimtumo, ugdymo, laisvalaikio organizavimo patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių kyla triukšmas, dulkės, sklinda kvapai. Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmo lygis turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.12, 5.13].
24. Gyvenamosios patalpos
24.1. Minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 5 m2. Nakvynės namų paslaugų gavėjams minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 3 m2.
24.2. Kiekvienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti baldai (lova, spintelė, kėdė, bendra spinta ir stalas) ir minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai, lovatiesė, du rankšluosčiai). Paslaugų gavėjai gyvenamojoje patalpoje gali turėti savo asmeninių baldų ar kitų daiktų.
25. Asmens higienos patalpos
25.2. Tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Tualeto patalpose turi būti įrengtos: atskiros kabinos, kurių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m.; tualeto kabinoje turi būti unitazas, šepetys unitazui valyti, tualetinis popierius, šiukšlių dėžė; 10-čiai paslaugų gavėjų turi būti ne mažiau kaip vienas unitazas (20-čiai vyrų gali būti vienas unitazas ir vienas pisuaras). Moterų tualeto patalpose rekomenduojama įrengti bidė ar lankstų dušą. Tualeto prieškambaryje, tualete ar gretimoje patalpoje turi būti praustuvė, muilas, rankų džiovintuvas arba vienkartiniai rankšluosčiai, šiukšlių dėžė.
25.3. Turi būti įrengtos specialios tualeto kabinos paslaugų gavėjams su negalia, kabinos durys turi atsidaryti į išorę. Kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, praustuvę ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1,5 m skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Tualetų kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1,5 m. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad vienoje pusėje liktų ne siauresnis kaip 0,9 m tarpas vežimėliui pastatyti. Šalia unitazo turi būti pritvirtinti kabliai ramentams, drabužiams ar krepšiui pakabinti, abiejose unitazo pusėse – įrengti atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais. Praustuvės viršus turi būti 0,75–0,85 m aukštyje nuo grindų paviršiaus, abipus praustuvės 0,8–0,9 m aukštyje pritvirtinami turėklai.
25.4. Prausyklos turi būti atskiros vyrams ir moterims, 10-čiai paslaugų gavėjų įrengta ne mažiau kaip viena praustuvė, be to, prausyklose turi būti rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartiniai rankšluosčiai.
25.5. Socialinių paslaugų įstaigoje 15-ai paslaugų gavėjų turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2.
25.6. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira – ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Persirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2 vienai dušo kabinos vietai.
25.7. Vonios (dušo) patalpoje turi būti vonia arba dušas (arba abu), pakabos rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Persirengimo patalpoje turi būti kėdė, pakabos drabužiams, lentynėlės.
25.8. Paslaugų gavėjams su negalia skirtoje dušo patalpoje turi būti įrengtas dušas, praustuvė, unitazas ir suolelis, kuris turi būti pritvirtintas 0,4–0,48 m aukštyje. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna. Prie dušo kabinos sienų turi būti pritvirtinti horizontalūs ir vertikalūs turėklai.
25.9. Paslaugų gavėjams su negalia turi būti pritaikyta vonios patalpa, kurioje, be vonios, gali būti įrengtas unitazas, praustuvė, suolelis, spintelė ar drabužių kabykla, vežimėlio aikštelė. Pati vonia turi būti 1,7 m ilgio ir 0,75 m pločio, 0,45–0,65 m aukščio su ne trumpesne kaip 1,5 m ilgio dušo žarna. Virš vonios turi būti stacionari arba uždedama ir stumdoma sėdynė. Šalia vonios 0,8–0,9 m aukštyje būtina įrengti turėklus.
26. Darbo terapijos, užimtumo, ugdymo, laisvalaikio organizavimo, sporto patalpos
26.1. Darbo terapijos patalpos ir įrenginiai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.4, 5.34, 5.35].
26.2. Užimtumo, ugdymo, darbo terapijos patalpoje užsiėmimų metu vienam paslaugų gavėjui skiriama ne mažiau kaip 4 m2 patalpos ploto. Šiose patalpose turi būti įrengtos praustuvės su šiltu ir šaltu vandeniu, turi būti muilas, rankšluosčiai bei pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė.
26.3. Virtuvėje, kurioje paslaugų gavėjai patys gaminasi maistą, turi būti viryklė, plautuvė, šaldytuvas, spintelės, sukomplektuoti valgomieji indai ir įrankiai, atsižvelgiant į paslaugų gavėjų skaičių, bet ne mažiau kaip dvi lėkštės, šaukštas, šakutė, šaukštelis, puodelis kiekvienam asmeniui. Visi įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, saugūs, pritaikyti paslaugų gavėjams su negalia.
26.4. Laisvalaikio organizavimui gali būti įrengiamos šios patalpos: poilsio kambarys (TV, radijas, stalo žaidimai ir kt.), biblioteka, salė (kultūriniams renginiams, filmams, spektakliams žiūrėti), svečių kambariai.
27. Bendros maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo) patalpos
27.1. Bendros maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo) patalpos turi būti įrengtos pirmame aukšte atskiroje pastato dalyje. Į jas papildomai turi būti numatytas tiesioginis įėjimas iš ūkinės paskirties aikštelės.
27.2. Maisto gamybos ir maitinimo patalpas sudaro: maisto ruošimo patalpos, valgykla (-os), maisto produktų sandėlis, daržovių saugykla ir kitos patalpos.
27.3. Valgykloje vienai vietai turi būti numatyta ne mažiau kaip 1,4 m². Prie valgyklos turi būti įrengtos praustuvės, 1 praustuvė 20-čiai vietų valgykloje.
28. Sveikatos priežiūros patalpos
28.1. Sveikatos priežiūros patalpas sudaro: medicinos kabinetas (-ai), procedūrų kabinetas (-ai), gali būti izoliacijos patalpos. Patalpų įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.15].
29. Rūkymo patalpos. Rūkymo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.
30. Personalo patalpos
30.1. Personalui turi būti numatyta tokios patalpos: administracijos kabinetas, įstaigos darbuotojų kabinetas (-ai), buities, asmens higienos.
31. Ūkinės paskirties patalpos
31.1. Turi būti tinkamai įrengti sandėliai ar funkcionaliai suskirstytos patalpos atskirai švariems ir nešvariems skalbiniams, inventoriui, valymo ir kitiems reikmenims laikyti.
33. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį. Patalpų grindų paviršiai neturi būti slidūs.
34. Gyvenamųjų patalpų sienų, grindų, baldų paviršiai turi būti lengvai valomi (plaunami) ir atsparūs dezinfekcijos ir plovimo medžiagoms.
35. Asmens higienos patalpų, skalbyklų sienos, grindys ir paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs plovimui bei naudojamoms valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms.
VII. APŠVIETIMAS
37. Naujai statomų ar rekonstruojamų socialinių paslaugų įstaigų teritorijos (poilsio zonos, sporto aikštelės), pagrindinės funkcinės patalpos (gyvenamosios, darbo, ugdymo patalpos) nuo kovo mėn. 22 d. iki rugsėjo mėn. 22 d. turi būti nepertraukiamai insoliuotos (insoliacija – tiesioginių saulės spindulių patekimas į patalpas) ne trumpiau kaip 2,5 val. per dieną, miesto centrinėse dalyse ne trumpiau kaip 2 val. per dieną.
38. Natūralus apšvietimas turi būti gyvenamosiose, užimtumo, ugdymo, darbo terapijos, bendro naudojimo patalpose, virtuvėse, laiptinėse, koridorinio tipo pastatų koridoriuose.
39. Gyvenamosiose patalpose langų stiklų ploto santykis su grindų plotu turi būti ne mažesnis kaip1:8 ir ne didesnis kaip 1:5,5.
40. Visose ugdymo, darbo terapijos patalpose natūralios šviesos srautas darbo vietoje turi būti iš kairės pusės.
41. Natūralios apšvietos koeficientas užimtumo, ugdymo, darbo terapijos patalpose turi būti 0,7–1,5%, atsižvelgiant į atliekamą darbą, gyvenamosiose patalpose – ne mažesnis kaip 0,5% [5.17].
42. Siekiant maksimaliai panaudoti natūralią šviesą, medžiai sodinami ne arčiau kaip 10 m nuo pastato, krūmai – 5 m; patalpų sienos, lubos ir grindys dažomos šviesiomis matinėmis spalvomis.
43. Tik dirbtinis apšvietimas leidžiamas maisto ir kituose sandėliuose, ūkinės paskirties patalpose, dušuose ir tualetuose.
44. Gyvenamosiose patalpose, o kitose patalpose pagal būtinumą, turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos (žaliuzės) nuo tiesioginių saulės spindulių.
45. Visose socialinių paslaugų įstaigų patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, kaip nustatyta teisės aktuose [5.17]. Pagrindinių patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Pagrindinių patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės
| Patalpos paskirtis |
Apšvietos mažiausios |
Apšvietos plokštuma, m |
|
|
ribinės vertės, lx |
nuo grindų paviršiaus |
| Užimtumo, ugdymo, darbo terapijos kambariai |
300* |
0,8 |
| Gyvenamosios patalpos |
150* |
0,8 |
| Poilsio patalpos |
150 |
0,8 |
| Vestibiulis, koridorius, laiptinė |
100 |
0,0 |
| Asmens higienos patalpos (tualetas, dušas, vonia, pirtis) |
100 |
virš praustuvės |
| Medicinos kabinetas |
300 |
0,8 |
| Administracijos kabinetas |
300 |
0,8 |
* turi būti numatytas vietinis apšvietimas
VIII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
47. Socialinių paslaugų įstaigų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos įrengiamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.27].
48. Patalpų mikroklimatas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus pagal patalpų paskirtį [5.14].
49. Socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose turi būti:
49.3. įvairių patalpų temperatūrų vertės šaltuoju metų laikotarpiu pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje;
2 lentelė. Patalpų oro temperatūrų vertės
| Patalpos paskirtis |
Oro temperatūra, °C |
| Gyvenamosios patalpos |
18–22 |
| Darbo, ugdymo kambariai |
18–22 |
| Poilsio kambariai |
18–22 |
| Bibliotekos |
19–21 |
| Vestibiulis, koridoriai, laiptinės |
17–19 |
| Sporto salės |
14–16 |
| Persirengimo patalpos prie sporto salės |
18–20 |
| Maitinimo patalpos |
19–21 |
| Administracijos, buities patalpos |
18–21 |
| Rūkymo patalpos |
18–20 |
| Dušai (vonios kambariai) |
21–26 |
| Nusirengimo patalpos prie dušų |
20–23 |
| Tualetai |
18–20 |
| Maldos patalpos |
16–18 |
| Laidojimo reikmenų, šarvojimo salės |
12–14 |
51. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatyta virtuvėse, tualetuose, vonios (dušo) patalpose, sporto salėje, rūkymo patalpoje, skalbykloje.
IX. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS
53. Socialinių paslaugų įstaigų pastatų vandentiekis ir nuotekų šalintuvas (inžinerinės sistemos) projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais [5.33].
54. Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [5.11].
55. Už geriamojo vandens kokybę ir programinės priežiūros organizavimą atsakingi geriamojo vandens tiekėjai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai.
X. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA
58. Visos socialinių paslaugų įstaigų patalpos ir jose esantys įrenginiai prižiūrimi, tvarkomi, valomi įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
60. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), esant užkrečiamųjų ligų atvejams, atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes [5.21].
61. Draudžiama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo pašalinimą esant paslaugų gavėjams gyvenamosiose patalpose.
62. Socialinių paslaugų įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Profilaktinę dezinsekciją, deratizaciją atlieka profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai, arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, turintis kvalifikacijos pažymėjimą. Socialinių paslaugų įstaigos turi sudaryti sąlygas profilaktinės dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti [5.16, 5.22].
63. Valikliai, biocidai, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti saugiai laikomi specialioje pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose.
64. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo priemonėmis, biocidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų [5.23].
65. Valymo inventorius turi būti paženklintas. Asmens higienos patalpų (tualeto, prausyklos, vonios, dušo) valymo inventorius turi būti naudojamas pagal paskirtį.
67. Švarūs skalbiniai turi būti laikomi atskiroje patalpoje ar specialiuose įrenginiuose (spintose).
XI. MAITINIMO ORGANIZAVIMAS
69. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų paslaugų gavėjai turi būti maitinami 3–4 kartus per dieną su 3–4,5 val. intervalu tarp atskirų maitinimų.
70. Paros maisto energijos norma paskirstoma taip, kad iš jos 30 proc. sudarytų pusryčiai, 40 proc. – pietūs, 10 proc. – pavakariai (priešpiečiai), 20 proc. – vakarienė.
71. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų valgiaraščius, patvirtintus socialinių paslaugų įstaigos vadovo. Pagal galimybes paslaugų gavėjams gali būti leidžiama patiems pasirinkti maisto patiekalus.
72. Valgiaraščiai turi būti sudaromi, atsižvelgiant į rekomenduojamas suaugusiesiems paros energijos, maistinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vitaminų normas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro [5.19].
73. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti organizuojamas dietinis maitinimas sergantiems virškinimo sistemos, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis pagal atskirą valgiaraštį. Sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti administracijai paslaugų gavėjų, kuriems reikalingas dietinis maitinimas, sąrašus [5.20].
XII. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR ASMENS HIGIENA
74. Socialinių paslaugų įstaigų paslaugų gavėjams turi būti užtikrintas asmens sveikatos paslaugų gavimo prieinamumas.
75. Paslaugų gavėjai, įtariami sergant pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka [5.2, 5.15].
76. Duomenys apie paslaugų gavėjus, sergančius užkrečiamosiomis ligomis, nelaimingus atsitikimus, atvejus, susijusius su apsinuodijimais, turi būti tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka [5.24, 5.25, 5.26].
77. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė, kuri laikoma sveikatos priežiūros patalpoje ar kitose patalpose, atsižvelgiant į vykdomos veiklos riziką sveikatai [5.7].
78. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų paslaugų gavėjų poilsiui turi būti numatytas 8 val. nakties miegas, silpnos sveikatos ar po ligos paslaugų gavėjams rekomenduojamas 1–2 val. dienos miegas.
79. Socialinių paslaugų įstaigoje kiekvienam paslaugų gavėjui turi būti sudaromos sąlygos rūpintis asmens higiena, išsimaudyti pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 7 dienas. Negalintys savimi pasirūpinti paslaugų gavėjai kiekvieną dieną turi būti apiprausiami ir pagal poreikį maudomi, bet ne rečiau kaip kartą per 7 dienas.