LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2001 m. birželio 26 d. Nr. IX-394
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1996, Nr. 59-1404, Nr. 66-1574; 1997, Nr. 17-362, Nr. 27-622, Nr. 66-1594; 1998, Nr. 68-1978, Nr. 90-2483, Nr. 95-2635, Nr. 114-3190; 1999, Nr. 36-1060, Nr. 62-2034, Nr. 66-2126, Nr. 101-2903; 2000, Nr. 15-381, Nr. 22-555, Nr. 61-1823, Nr. 64-1917, Nr. 113-3607; 2001, Nr. 31-1014, Nr. 39-1326, Nr. 52-1812)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 2 straipsnio 5 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 22 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„beviltiška mokestinė nepriemoka – mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, taip pat pagal mokestinės paskolos sutartis priskaičiuotų palūkanų sumos, kurių neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurias išieškoti socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu netikslinga. Beviltiška mokestinė nepriemoka nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio nuostatomis;“.
3. Papildyti 2 straipsnį 23 pastraipa:
4. Papildyti 2 straipsnį 24 pastraipa:
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.“
3 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
5 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
4 straipsnis. 7 straipsnio 3 dalies pakeitimas
7 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „apsaugos“, po žodžio „ministerija“ įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose išvardytus mokesčius taip pat administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymus.“
5 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos vadovauja viršininkas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų finansų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas atskaitingas finansų ministrui.“
7 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas, suderinęs su finansų ministru Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas atskaitingas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui.“
8 straipsnis. 14 straipsnio papildymas 3 dalimi
Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vietos ir centrinis mokesčio administratorius mokesčio mokėtojų (mokestį išskaičiuojančių asmenų) ir kitų asmenų prašymus pateikti paaiškinimą mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo klausimais, pareiškimus ar kitokius raštus privalo išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo nustatytus terminus, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.“
9 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 16 straipsnį 3 dalimi:
10 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio administratoriaus pareigūnas turi teisę:
1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, pareigoms atlikti reikalingus duomenis bei dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie juridinio ar fizinio asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą;
2) pateikęs tarnybinį pažymėjimą, norėdamas nustatyti, ar mokesčio mokėtojas vykdo mokestines prievoles, be išankstinio įspėjimo įeiti į jo patalpas (tarp jų ir nuomojamas) arba teritoriją, tikrinti veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją. Mokesčio administratoriaus pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai ir pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys mokesčio administratoriaus pareigūnui pasinaudoti šia teise, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į mokesčio mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas (tarp jų ir nuomojamus) galima tik mokesčio mokėtojo darbo laiku, taip pat tuo laiku, kai juose vyksta gamyba ar kita ūkinė veikla. Kitais atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo sutikimas;
3) paimti laikinai – iki 30 dienų – iš mokesčio mokėtojo dokumentus, palikus dokumentų poėmio aktą (jeigu mokesčio mokėtojas paprašo, jam turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas), jeigu tai būtina mokesčio apskaičiavimo teisingumui nustatyti. Dokumentų paėmimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius;
4) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka paimti produkcijos (prekių) pavyzdžių apie tai surašius poėmio aktą, daryti žymas ant mokesčio mokėtojo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
5) duoti mokesčio mokėtojui ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčio administratorių, jei tai susiję su jo šiame straipsnyje numatytų teisių įgyvendinimu, taip pat nurodymus dėl mokesčio, kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais;
6) išieškoti ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų bankų įstaigose laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas valstybės (savivaldybės) biudžetams bei valstybės pinigų fondams priklausančias sumas;
7) duoti nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčio mokėtojų sąskaitų, išskyrus privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus, jeigu šie mokėtojai neleidžia patikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti teisingai (nepateikia mokesčiams patikrinti visų reikalingų dokumentų ir duomenų), arba jei patikrinimo metu nustatomi pajamų slėpimo bei neteisingo mokesčio apskaičiavimo faktai ir negalima laikinai apriboti mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu;
8) pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, skirti kitas administracines sankcijas, baudas, numatytas mokesčių įstatymuose, taip pat apskaičiuoti delspinigius;
9) atlikti arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų, kad atliktų kontrolinius matavimus, kompiuterių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus, reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;
10) mokesčio mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus; užplombuoti ir užantspauduoti mokesčio mokėtojo saugyklas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;
11) gauti iš mokesčio mokėtojo deklaracijas, paaiškinimus ir dokumentus apie turto įsigijimo šaltinius, taip pat paaiškinimus apie kitas aplinkybes, jeigu to reikia mokesčio apskaičiavimo teisingumui nustatyti;
12) kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus ir duoti nurodymus, kad pašalintų aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčio administratoriui tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti asmenys privalo išnagrinėti mokesčio administratoriaus nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nurodymų gavimo) pranešti mokesčio administratoriui apie priimtas priemones;
13) areštuoti mokesčio mokėtojo turtą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laikyti, nešioti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą;
15) netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę, pasirenkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus metodus;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atidėti kreditorių reikalavimų, atsiradusių dėl mokesčių, baudų ir delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminus arba šių reikalavimų atsisakyti ar pakeisti piniginę prievolę kita prievole (atsiskaityti turtu, akcijomis), kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla ar bankrutuojanti įmonė sanuojama, ar sudaroma taikos sutartis;
17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti mokesčio permokos (visos ar jos dalies) arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimą (įskaitymą), jeigu yra pagrindas manyti, kad pateikti neteisingi duomenys, suklastoti dokumentai ir todėl dokumentams įvertinti, pateiktų duomenų pagrįstumui patikrinti yra būtina atlikti papildomą tyrimą, iš kitų valstybės institucijų bei užsienio valstybių institucijų gauti papildomos informacijos dėl mokesčio mokėtojo pateiktų duomenų tikrumo;
18) perduoti mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinių nepriemokų išieškojimą akcinei bendrovei Turto bankui.“
11 straipsnis. 19 straipsnio papildymas 3 dalimi
Papildyti 19 straipsnį 3 dalimi:
„3. Mokestį bei su juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją (mokestį išskaičiuojantį asmenį) gali sumokėti kiti asmenys centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinę nepriemoką gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui).“
12 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies papildymas 7, 8 ir 9 punktais, straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. Papildyti 22 straipsnio 3 dalį 7, 8 ir 9 punktais:
2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
13 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpis
1. Jeigu kitaip nenustatyta mokesčio įstatyme, mokesčio administratorius ir mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada atliekamas mokesčio apskaičiavimas arba perskaičiavimas, sausio 1 dienos.
2. Jeigu mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) nepateikia mokesčio deklaracijos arba padaro nors vieną šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą pažeidimą ir jeigu mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimtį praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada buvo pradėtas mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimas, sausio 1 dienos.“
14 straipsnis. 261 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 261 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komerciniai bankai ir užsienio banko filialai (skyriai) (toliau – komerciniai bankai) privalo pateikti centriniam mokesčio administratoriui informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių (toliau šiame straipsnyje ir 50 straipsnio 1 dalyje – ūkio subjektų) atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Informacija pateikiama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos. Apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio bankuose bei apie atidarytą nuolatinės buveinės sąskaitą praneša sąskaitą atsidaręs ūkio subjektas ar nuolatinė buveinė. Informacija pateikiama centriniam mokesčių administratoriui raštu arba, suderinus informacijos pateikimo tvarką su centriniu mokesčių administratoriumi, elektroniniu būdu per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos.“
2. Pakeisti 261 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
15 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimas, patikrinimo rezultatų įforminimas ir patvirtinimas
1. Mokesčio administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčio mokėtojus (mokestį išskaičiuojančius asmenis), nustato tikrinimo mastą ir laiką. Mokesčio administratorius negali pakartotinai tikrinti mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) už tą patį mokestinį laikotarpį ir dėl to paties mokesčio, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga atlikti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos mokesčio administratoriui minėto patikrinimo metu ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams arba tokia galimybė yra numatyta šiame įstatyme.
2. Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimas pas jį nuvykus negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šis terminas gali būti pratęstas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu iki vienerių metų. Tikrinimo termino eiga sustabdoma mokesčio administratoriui paprašius iš kitų valstybės institucijų bei užsienio valstybių institucijų papildomos informacijos, reikalingos patikrinimui baigti. Apie mokesčio administratoriaus pareigūno atvykimą gali būti žymima mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) žurnale ir pasirašoma mokesčio administratoriaus pareigūno.
3. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) privalo mokesčio administratoriaus pareigūnams sudaryti patikrinimui reikalingas sąlygas, pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikalingus mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti.
4. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktas dokumentas neturi juridinės galios, nes jame trūksta vieno ar kelių privalomų norminiuose aktuose nustatytų rekvizitų, mokesčio administratoriaus pareigūnas finansų ministro nustatyta tvarka leidžia dokumentą papildyti. Per nustatytą terminą trūkstamais rekvizitais papildytas dokumentas laikomas turinčiu juridinę galią.
5. Patikrinimo metu mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) išklausomas, teikia savo rašytines pastabas ir įrodymus dėl tikrinamo dalyko. Rašytinės mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pastabos ir įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte.
6. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kurį pasirašo tikrinimą atlikęs mokesčio administratoriaus pareigūnas. Su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), tai yra jį pasirašo mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) ar jo atstovas. Prie patikrinimo akto gali būti pridedami mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) dokumentai, kiti daiktiniai įrodymai, patvirtinantys patikrinimo akto teiginius. Apie tai pažymima patikrinimo akte arba surašomas poėmio aktas. Jei mokesčio administratoriaus pareigūnas mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) neranda , kad galėtų įteikti patikrinimo aktą, arba mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) atsisako pasirašyti patikrinimo aktą, apie tai pažymima patikrinimo akte ir jis išsiunčiamas registruotu laišku.
7. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per 20 dienų nuo susipažinimo pasirašytinai, o kai jo nerado, – per 25 dienas nuo registruoto laiško išsiuntimo dienos, dėl patikrinimo akto mokesčio administratoriui gali pateikti savo rašytines pastabas ir atsikirtimus kartu su juos pagrindžiančiais papildomais įrodymais. Pastabų, atsikirtimų ir įrodymų pateikimo terminą gali pratęsti mokesčio administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo (mokesčio administratoriaus pareigūnas) dėl priežasčių, jo pripažintų svarbiomis, bet ne ilgiau kaip dar 30 dienų.
8. Patikrinimo aktas, įvertinus mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktas rašytines pastabas, atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus (jeigu jų buvo pateikta), tvirtinamas mokesčio administratoriaus sprendimu ir mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) yra privalomas vykdyti. Patikrinimo aktas turi būti patvirtinamas per 30 darbo dienų nuo jo surašymo. Tuo atveju, jeigu dėl patikrinimo akto buvo pateikta rašytinių pastabų ir atsikirtimų, šis terminas skaičiuojamas nuo jų pateikimo mokesčio administratoriui. Jei patikrinimo aktas buvo išsiųstas registruotu laišku ir dėl jo nebuvo pateikta rašytinių pastabų ir atsikirtimų, jis turi būti patvirtinamas per 35 dienas skaičiuojant nuo išsiuntimo dienos.
9. Mokesčio administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali:
1) patvirtinti patikrinimo aktą;
2) nepatvirtinti patikrinimo akto;
3) patikrinimo aktą iš dalies patvirtinti;
4) pakeisti patikrinimo aktą;
5) pavesti atlikti papildomą tikrinimą.
10. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo pasirašo mokesčio administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo (mokesčio administratoriaus pareigūnas).
11. Nesutikdamas su mokesčio administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali sprendimą apskųsti šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.
12. Detalią patikrinimo atlikimo, patikrinimo rezultatų įforminimo bei patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.“
16 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytos nesumokėtos mokesčių sumos ir priskaičiuoti delspinigiai turi būti sumokami ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, o baudos – šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytais terminais. Skaičiuojama nuo tos dienos, kurią mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) buvo įteiktas mokesčio administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku, – terminas pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po išsiuntimo. Jei mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) įteikti sprendimo negalima dėl šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodytų priežasčių, terminas pradedamas skaičiuoti penktąją dieną po registruoto laiško išsiuntimo dienos.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. Mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
3. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sumokamų įmokų neužtenka visoms piniginėms prievolėms įskaityti, šios įmokos įskaitomos tokia eilės tvarka, kokią šių įmokų mokėjimo dokumentuose nurodo mokesčio mokėtojas. Jei mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) nenurodo piniginėms prievolėms įskaityti eilės tvarkos, tai
s
umokėtos sumos įskaitomos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį iki dvitaškio, taip pat 4, 6 ir 8 punktus ir juos išdėstyti taip:
„7. Beviltiška pripažįstama ta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, tai yra mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, jeigu yra šie pagrindai:“;
„4) mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui ir valstybės pinigų fondams bei savivaldybių biudžetams yra susidariusi iki 2000 m. sausio 1 d. ir asignavimų valdytojas yra neįvykdęs finansinių prievolių tam mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui ir valstybės pinigų fondams yra sumažinama neįvykdytų finansinių prievolių suma, jei asignavimų valdytojas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto (valstybės pinigų fondų), arba mokestinė nepriemoka savivaldybių biudžetams yra sumažinama neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma, jei asignavimų valdytojas yra finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Mokestinių pajamų išlyginimo tvarką nustato įstatymas;“;
„6) nerasta turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti), taip pat jei rasto turto pakako tik daliai mokestinės prievolės padengti, beviltiška nepriemoka pripažįstama likusi nepriemokos dalis;“;
„8) netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia (jau teikiama) valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą). Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčio mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.“
5. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalies 1–5 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašomos iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, kai teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas savo sprendimu pripažįsta šias nepriemokas pasibaigusiomis.“
6. Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalies 6, 7, 8 punktuose numatytais pagrindais, yra priskiriamos prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, kai teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas savo sprendimu priskiria jas prie tokių nepriemokų. Šios nepriemokos finansų ministro nustatyta tvarka yra revizuojamos siekiant išsiaiškinti išieškojimo galimybes bei tikslingumą. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga nepriemokas išieškoti, jos išieškomos.“
8. Buvusią 29 straipsnio 11 dalį laikyti 10 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„10. Kai mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, beviltiška nepriemoka taip pat pripažįstamos ir visos su mokesčio nesumokėjimu ar sumokėjimu ne laiku susijusių delspinigių, su nesumokėta ar ne laiku sumokėta bauda susijusių delspinigių, su pagal mokestinės paskolos sutartis atidėtų mokesčių, delspinigių, baudų sumomis susijusių palūkanų, padidintų palūkanų, delspinigių nesumokėtos sumos.“
9. Buvusią 29 straipsnio 12 dalį laikyti 11 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„11. Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, vietos mokesčio administratoriaus biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskyrimo prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, šių nepriemokų nurašymo iš vietos mokesčio administratoriaus apskaitos dokumentų ir apskaitos tvarką bei išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato finansų ministras.“
17 straipsnis. 30 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nustačius deklaruoto mokesčio bei šio mokesčio delspinigių nepriemoką, raginimas nesiunčiamas. Mokesčio administratorius įgyja teisę išieškoti nesumokėtą deklaruotą mokestį bei su juo susijusius delspinigius po 20 dienų, kai pasibaigė mokesčio įstatyme nustatytas deklaruojamo mokesčio sumokėjimo terminas.“
18 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per 20 dienų po mokesčio įstatyme nustatyto deklaruojamo mokesčio sumokėjimo termino pasibaigimo nesumoka mokesčio sumos bei su juo susijusių delspinigių.“
19 straipsnis. 32 straipsnio papildymas 7 dalimi
Papildyti 32 straipsnį 7 dalimi:
„7. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto areštą, taikomos ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.“
20 straipsnis. 321 straipsnio 2, 6 ir 9 dalių pakeitimas
Pakeisti 321 straipsnio 2, 6, 9 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„321 straipsnis. Sprendimas areštuoti turtą
1. Sprendimas areštuoti turtą įforminamas turto arešto aktu.
2. Turto arešto akte turi būti nurodyti nuosavybės teisės į turtą apribojimo motyvai ir:
1) sprendimo priėmimo laikas, vieta;
2) turto arešto pagrindas;
3) mokesčio mokėtojas, kurio turtas areštuojamas, – fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
4) areštuoto turto pavadinimas, identifikavimo kodas (jeigu turtas registruojamas turto registre), buvimo vieta, kiti turtą identifikuojantys duomenys;
5) areštuoto turto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
6) turto arešto būdai (visos nuosavybės teisės ar tik atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir areštuojamo turto mastas, taip pat kalendorine data nustatytas turto arešto terminas, jeigu jis nustatomas;
7) kiti teisių apribojimai, susiję su turto areštu, jeigu jie taikomi;
8) turto saugotojas ar turto administratorius – fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
9) turto arešto akto apskundimo tvarka;
10) atsakomybė už turto arešto akte nustatytų apribojimų pažeidimą.
3. Jeigu turto arešto akto įforminimo dieną nėra žinoma mokesčio mokėtojo, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo atveju mokesčio administratorius privalo imtis priemonių išsiaiškinti mokesčio mokėtojo, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtį ir buvimo vietą bei išsiaiškinus įforminti papildomą turto arešto aktą ir pakeisti ankstesnį turto arešto aktą. Papildomas turto arešto aktas įforminamas laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
4. Turto arešto aktas įteikiamas mokesčio mokėtojui, kurio turtas areštuojamas. Jeigu mokesčio mokėtojas atsisako priimti turto arešto aktą arba jei mokesčio mokėtojo ar jo atstovų nerandama mokesčio mokėtojo buveinėje, apie tai turto arešto aktą pristatantis asmuo pažymi turto arešto akte ir laikoma, kad turto arešto aktas yra įteiktas. Mokesčio administratorius privalo nedelsdamas pateikti mokesčio mokėtojo turto arešto aktą turto arešto aktų registrui. Turto arešto aktas nepateikiamas turto arešto aktų registrui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti.
5. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto įteikimo, o jei šio akto įteikti nėra galimybės, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Tais atvejais, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.
6. Mokesčio administratorius gali pakeisti turto arešto būdą ir areštuojamo turto mastą įformindamas naują turto arešto aktą. Naujai įforminamam turto arešto aktui taikomi tokie pat reikalavimai kaip pirmą kartą įformintam turto arešto aktui.
7. Mokesčio administratorius, pakeitęs turto arešto aktą ar panaikinęs turto areštą, turi nedelsdamas apie tai informuoti turto arešto aktų registrą.
8. Mokesčio mokėtojo turto arešto aktai ir areštuoto turto apyrašai registruojami turto arešto aktų registre ir išregistruojami iš šio registro Turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.
9. Mokesčio mokėtojas, kurio turtas areštuotas, turi teisę skųsti turto arešto aktą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo turto arešto akto vykdymo. Kiti asmenys, kurie mano, kad turto areštas pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
21 straipsnis. 33 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas dalyvaujant pačiam mokesčio mokėtojui, o tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas yra ne fizinis asmuo, – dalyvaujant mokesčio mokėtojo darbuotojams, atsakingiems už mokesčio deklaracijos užpildymo teisingumą. Jeigu mokesčio mokėtojas ar jo darbuotojas atsisako dalyvauti aprašant turtą arba jei mokesčio mokėtojo ar jo darbuotojo nerandama mokesčio mokėtojo buveinėje, apie tai pažymima turto apyraše ir turtas gali būti aprašomas minėtiems asmenims nedalyvaujant. Turto arešto aktas mokesčio mokėtojui išsiunčiamas registruotu laišku.“
22 straipsnis. 34 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktų ir 3 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 34 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktus ir juos išdėstyti taip:
„5) turto savininkas – fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;“;
2. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Turto apyrašas pasirašytinai įteikiamas mokesčio mokėtojui, kurio turtas aprašomas. Jeigu turtas perduodamas saugoti ne mokesčio mokėtojui arba perduodamas administruoti, turto apyrašas pasirašytinai įteikiamas turto saugotojui (administratoriui). Jeigu mokesčio mokėtojas, kurio turtas areštuojamas, atsisako priimti turto apyrašą arba nėra galimybės turto apyrašo jam įteikti, apie tai pažymima turto apyraše ir laikoma, kad turto apyrašas yra įteiktas.“
23 straipsnis. 37 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimas dėl išieškų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus perduodamas teismo antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
24 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Mokesčio grąžinimas ir įskaitymas
1. Mokesčio mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčio mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.
2. Mokesčio mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčio mokėtojo prašymu.
3. Mokesčio administratorius privalo mokesčio mokėtojui mokesčio permoką grąžinti per 30 dienų po raštiško prašymo grąžinti mokestį gavimo, o kai atliekamas mokesčio mokėtojo patikrinimas, – ne vėliau kaip per 10 dienų po mokesčio administratoriaus surašyto sprendimo dėl patikrinimo akto gavimo dienos.
4. Mokesčio sumos, kurias mokesčio administratorius grąžina mokesčio mokėtojui, išmokamos iš tų valstybės (savivaldybės) biudžeto ir valstybės pinigų fondų, į kuriuos buvo sumokėtos (pervestos ar įskaitytos), arba iš jų teises ar įsipareigojimus perėmusių biudžetų ar valstybės pinigų fondų. Išmokama tokiomis proporcijomis, kokiomis grąžinimo metu yra paskirstomas mokestis.
5. Mokesčio administratorius, per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus nustatytam delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. Priėmus sprendimą sustabdyti mokesčio permokos grąžinimą, palūkanos mokesčio mokėtojo naudai neskaičiuojamos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šį sprendimą panaikinus, palūkanos apskaičiuojamos už visą laikotarpį, kurį grąžinimas buvo sustabdytas.
6. Jei mokesčio mokėtojas pageidauja, kad mokesčio permoka būtų įskaityta deklaruojamiems ir apskaičiuotiems nedeklaruojamiems mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, taip pat finansų ministro nustatyta tvarka mokesčiams muitinėje įskaityti, jis dėl to pateikia atitinkamą prašymą.
7. Prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčio administratorius.
8. Jei kitaip nenumatyta atitinkamame mokesčio įstatyme, kitos su mokesčio grąžinimu (įskaitymu) susijusios sumos, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka kaip ir mokestis.
9. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus perveda per didelę mokesčio sumą, nuo permokėtos mokesčio sumos palūkanos neskaičiuojamos. Ši suma grąžinama per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
10. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne ankščiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo įskaitymo dienos, o kai yra mokesčio mokėtojo prašymas, – nuo šio prašymo pateikimo dienos.“
25 straipsnis. 381 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 381 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jei atlikus papildomą tyrimą, taip pat remiantis kitų valstybės institucijų bei užsienio valstybių institucijų papildoma informacija paaiškėja, kad buvo pateikti neteisingi duomenys, suklastoti dokumentai, tai mokesčio permoka (visa ar jos dalis) arba mokesčio skirtumas (visas ar jo dalis) negrąžinami (neįskaitomi), o pridėtinės vertės mokesčio atveju taip pat taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos dėl prekių (paslaugų) apmokestinimo.“
26 straipsnis. 39 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 7 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 9 ir 10 dalimis
1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Delspinigiai skaičiuojami:
1) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus deklaruotą mokestį (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose);
2) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) mokestį;
3) už grąžintą mokesčio, įskaitant avansinio, per didelę sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos);
4) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčio administratoriaus pareigūno paskirtą baudą.“
2. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Delspinigiai nuo deklaruoto mokesčio arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus grąžinimo dieną, arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu skundas buvo atmestas.“
3. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį. Delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų.“
4. Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuo nesumokėtos mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) patikrinimo metu nustatytos nedeklaruotos deklaruojamo mokesčio arba neapskaičiuotos nedeklaruojamo mokesčio sumos delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o, nesumokėjus mokesčio per 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai tęsiami skaičiuoti nuo kitos dienos po jo pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai už patikrinimo metu nustatytą nesumokėtą nedeklaruotą deklaruojamo mokesčio arba neapskaičiuotą nedeklaruojamo mokesčio sumą gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką pagal patikrinimo aktą atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu skundas buvo atmestas.“
5. Pakeisti 39 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nuo mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) už mokesčio įstatymų pažeidimus paskirtos baudos, nesumokėtos per 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po šio termino pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti baudos sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti paskirtą baudą atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu skundas buvo atmestas.“
6. Papildyti 39 straipsnį 9 dalimi:
7. Papildyti 39 straipsnį 10 dalimi:
„10. Finansų ministro nustatyta tvarka mokesčio administratorius turi teisę atleisti mokesčio mokėtoją nuo šio straipsnio nustatyta tvarka skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies, jeigu:
1) su mokesčio mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis;
2) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio, baudos nepriemokos, bet tą patį laikotarpį mokesčio mokėtojas turėjo kito mokesčio permoką;
3) yra šio įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;
4) kitais atvejais, kai delspinigių ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos išieškojimas netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.“
27 straipsnis. 391 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 391 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„391 straipsnis. Atleidimas nuo baudų
1. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleidžiamas nuo baudų mokėjimo šiais atvejais:
1) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ar jo darbuotojų (savininko, administracijos darbuotojų ir kt.) veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčio mokėtojo nemokumas. Šių aplinkybių buvimą mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) turi įrodyti pats;
2) kai mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčių įstatymo nuostatas, nepadaroma žalos valstybės (savivaldybės) biudžetui bei valstybės pinigų fondams. Šis atleidimo pagrindas negali būti taikomas asmenims, padariusiems piktybinį mokesčio įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 49 straipsnyje;
3) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl mokesčių administratoriaus raštu pateikto klaidingo paaiškinimo mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo klausimais.
2. Nuo baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleistas patikrinimo akto tvirtinimo metu ar mokestinių ginčų metu. Atsisakymą atleisti nuo baudų mokesčio mokėtojas gali apskųsti šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.
3. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas mokesčio sumą yra sumokėjęs ar sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas.
4. Atleidimas nuo baudų įforminamas vietos arba centrinio mokesčio administratoriaus, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu.“
28 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei mokesčius išskaičiuojančių asmenų registracija
1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis kaip mokesčio mokėtojas.
2. Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi per savo darbdavį.
3. Kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos sąrašą.
4. Juridinių asmenų registre užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas juridinių asmenų registrui perdavus duomenis mokesčių mokėtojų registrui. Mokesčių mokėtojų registrui reikalingus duomenis, kaupiamus juridinių asmenų registre, ir jų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iš juridinių asmenų registro gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį mokesčio mokėtoju (mokestį išskaičiuojančiu asmeniu).
6. Esant būtinybei, mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui), kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba suteiktų papildomų duomenų. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pats privalo informuoti atitinkamo registro tvarkytoją (atsižvelgiant į tai, kuriam registrui jis teikė pirminius duomenis) apie registruojamų duomenų pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.“
29 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Mokesčio mokėtojo registravimo laikas ir pranešimas apie pasikeitusius arba naujai atsiradusius duomenis
1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių, jei teisinis registravimas nenumatytas, per 5 darbo dienas nuo vertimosi veikla pirmosios dienos.
2. Asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, jei teisinis registravimas įstatymo nenumatytas, apie pasikeitimus turi pranešti mokesčio administratoriui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.“
30 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Piktybiniai mokesčių įstatymų pažeidimai
Piktybiniu mokesčių įstatymų pažeidimu laikoma, jei:
1) asmuo apgaulingai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos buhalterinę apskaitą arba suklastoja, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;
2) asmuo mokesčio administratoriui pateikiamoje mokesčio deklaracijoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo arba įmonės, įstaigos, organizacijos pajamas, pelną ar jų naudojimą;
3) asmuo mokesčio administratoriui laiku nepateikia mokesčio deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento arba pateikęs šiuos dokumentus dėl priežasčių, nesusijusių su nemokumu, laiku nesumoka mokesčių po to, kai mokesčių administratorius raštu priminė pareigą pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti mokesčius;
4
) asmuo naudoja neregistruotą kasos aparatą, kuris dubliuoja registruotą kasos aparatą, pakeistos konstrukcijos ar programos kasos aparatą arba klastoja ar sunaikina jo duomenis;
5) asmuo laiko, parduoda ar įsigyja prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų;
6) asmuo į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia darbuotojams išmokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;
7) asmuo vengia mokėti mokesčius arba trukdo mokesčių nustatymo ar surinkimo procesui (neleidžia mokesčio administratoriaus pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais, nevykdo teisėtų mokesčio administratoriaus nurodymų, be svarbių priežasčių neatvyksta pas jį ar kitaip trukdo įgyvendinti mokesčių administratoriaus pareigūnams įstatymų suteiktas teises, jeigu šie veiksmai padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už nurodytus pažeidimus);
8) asmuo gabena prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.“
31 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Sankcijų taikymas
1. Komerciniam bankui, nevykdančiam mokesčio administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitos arba vykdančiam (įvykdžiusiam) tokį nurodymą nesilaikant norminiuose aktuose nustatytos tvarkos, mokesčio administratorius skiria baudą. Šios baudos dydis yra lygus mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitoje buvusiai nurašytinai, bet nenurašytai pinigų sumai, tačiau negali viršyti nurodyme nurašyti ne ginčo tvarka pinigų sumas nurodytos sumos dydžio. Baudos sumokėjimas neatleidžia komercinio banko nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo. Komerciniam bankui, šio įstatymo 261 straipsnio nustatyta tvarka nepranešusiam apie ūkio subjekto atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas, skiriama 50 tūkstančių litų bauda, o pranešusiam pavėluotai ar pateikusiam klaidingą informaciją – 10 tūkstančių litų bauda, jeigu komercinio banko vadovai jau buvo bausti administracine nuobauda už šiuos pažeidimus. Jeigu dėl nepranešimo apie ūkio subjekto atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas arba dėl pavėluotos ar klaidingos informacijos pateikimo mokesčio administratorius negalėjo pasinaudoti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta teise ar pritaikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, mokesčio administratorius papildomai skiria baudą, kurios dydis lygus ūkio subjekto sąskaitoje buvusiai nurašytinai ar areštuotinai pinigų sumai.
2. Jei patikrinimo metu mokesčio administratorius nustato, kad mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) mokesčio bazę nepagrįstai sumažino ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtojui arba mokestį išskaičiuojančiam asmeniui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
3. Tais atvejais, kai 49 straipsnyje nurodytus mokesčių įstatymų pažeidimus padarė ūkio subjektas juridinis asmuo, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn traukiami to ūkio subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus. Ūkio subjektams juridiniams asmenims, išskyrus savininkų vadovaujamoms personalinėms (individualioms) įmonėms, už 49 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos baudos:
1) 5 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dėl apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų arba be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų laikomų, parduodamų ar įsigyjamų prekių vertės penkeriopo dydžio bauda:
a) už 49 straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus, padarytus pirmą kartą;
b) už 49 straipsnio 5 punkte nurodytą pažeidimą, kai asmens laikomų, parduodamų ar įsigyjamų be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų prekių vertė viršija 5 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio sumą;
c) prekes gabenančiai įmonei už 49 straipsnio 8 punkte nurodytą pažeidimą, kai prekių vertė viršija 50 MGL dydžio sumą;
2) 10 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dėl apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų arba be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų laikomų, parduodamų ar įsigyjamų prekių vertės dešimteriopo dydžio bauda:
a) už 49 straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus, padarytus pakartotinai per 5 metus nuo baudos paskyrimo;
b) už 49 straipsnio 5 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai per 5 metus nuo baudos paskyrimo, neatsižvelgiant į prekių vertę;
c) už 49 straipsnio 8 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai per 5 metus nuo baudos paskyrimo, neatsižvelgiant į prekių vertę.
4. Jei pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuota penkeriopa (dešimteriopa) (nuslėptų pajamų, prekių vertės) baudos suma yra mažesnė kaip 5 (10) procentai baudos, apskaičiuotos nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), tai taikoma penkeriopo (dešimteriopo) dydžio bauda, o jei apskaičiuota penkeriopa (dešimteriopa) (nuslėptų pajamų, prekių vertės) bauda yra didesnė, tai skiriama 5 (10) procentų nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų) dydžio bauda. Jei asmuo padaro 49 straipsnio 4 punkte nurodytą pažeidimą, jam skiriama 5 (10) procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų). Nustatant baudos sumą skaičiuojami paskutiniai 12 mėnesių nuo pirmos pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu ūkio subjektas vertėsi veikla trumpiau nei 12 mėnesių, baudos suma apskaičiuojama nuo pajamų (įplaukų), gautų per veiklos laikotarpį.
5. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo laiko, parduoda, įsigyja arba gabena prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų, prekių vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
1) jei įmonėje nustatyta prekių pardavimo kaina, prekių vertė nustatoma pagal prekių pardavimo kainą (įskaitant PVM);
2) jei įmonėje nėra nustatyta prekių pardavimo kaina, tai laikomų, įsigyjamų, parduodamų ar gabenamų be dokumentų prekių vertė nustatoma pagal analogiškų prekių pardavimo kainos (įskaitant PVM) vidurkį, nustatytą ne mažiau kaip trijose įmonėse pažeidimo padarymo vietos miesto (rajono) teritorijoje. Jei miesto (rajono) teritorijoje yra mažiau kaip trys analogiškas prekes parduodančios įmonės, tai prekių kainos vidurkis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių parduodamų analogiškų prekių kainų vidurkį (įskaitant PVM);
3) jei prekių vertės negalima nustatyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais būdais, ji gali būti nustatoma pagal įmonėje anksčiau įsigytų analogiškų prekių įsigijimo kainų vidurkį;
4) jei prekių vertės negalima nustatyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais būdais, ji nustatoma pagal taisykles, taikomas prekių muitiniam įvertinimui, arba vadovaujantis teisės aktų nustatyta turto vertinimo metodika.
6. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo mokesčių ir delspinigių mokėjimo. Jei padarytas teisės pažeidimas atitinka šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 1, 4, 5, 8 punktuose numatytas veikas, tai bauda ūkio subjektams skiriama pagal tą Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį (straipsnio dalį), pagal kurį apskaičiuota didesnė bauda. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad ūkio subjektas padaro du ar daugiau šio įstatymo 49 straipsnyje nustatytų pažeidimų, tai galutinė bauda skiriama už tą pažeidimą, už kurį apskaičiuota baudos suma yra didžiausia.
7. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus.
8. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per įstatymų nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos (apyskaitos) arba kai po deklaracijos (apyskaitos) pristatymo mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, bet iki mokesčio administratoriaus, kitos kontrolės institucijos arba teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti asmenį nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios) pateikė mokesčio deklaraciją (apyskaitą) ir sumokėjo mokestį, o klaidų taisymo atveju sumokėjo trūkstamą mokesčio dalį ir pristatė to ataskaitinio (mokestinio) laikotarpio, kurį buvo padaryta klaida, patikslintas mokesčio deklaracijas (apyskaitas), už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal įstatymus turėjo būti sumokėtas, iki mokesčio sumokėjimo dienos pagal minėtą deklaraciją (apyskaitą). Jei deklaracijos (apyskaitos) ar patikslintos deklaracijos (apyskaitos) pateikiamos po mokesčio administratoriaus, kitos kontrolės institucijos arba teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti asmenį nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – pradėjus tikrinimą), į jas skiriant baudas neatsižvelgiama.
9. Šiame straipsnyje numatytos sankcijos netaikomos biudžetinėms įstaigoms. Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
32 straipsnis. Įstatymo papildymas 501 straipsniu
Papildyti Įstatymą 501 straipsniu:
„501 straipsnis. Sankcijas švelninančio įstatymo galiojimas
1. Teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip nutarimo skirti baudą priėmimo dieną, o jei mokesčio mokėtojas apskundžia mokesčio administratoriaus veiksmus, – ne vėliau kaip centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo, Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, apygardos administracinio teismo sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo dieną.
2. Teisės aktai, kuriais panaikinami delspinigiai už mokesčio administratoriui nepranešimą laiku apie išmokėtas sumas, taikomi ir teisės pažeidimams, padarytiems iki šių teisės aktų įsigaliojimo, tačiau tik tuo atveju, jei šie delspinigiai nebuvo išieškoti arba sumokėti. Sprendimas priskaičiuoti delspinigius už tokį nepranešimą panaikinamas mokesčio administratoriaus ar institucijos, nagrinėjančios mokestinį ginčą, sprendimu.
3. Teisės aktai, kuriais nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi tik po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Delspinigiams, kurie buvo pradėti skaičiuoti iki šių aktų įsigaliojimo, šių teisės aktų nuostatos taikomos, jeigu delspinigiai iki šių aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ne ilgiau, negu juose yra nustatytas laikotarpis. Jeigu delspinigiai iki šioje dalyje nurodytų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu juose nustatytas laikotarpis, skaičiavimas, įsigaliojus šiems teisės aktams, sustabdomas.“
33 straipsnis. 521 straipsnio pavadinimo, 1 ir 7 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 521 straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir juos išdėstyti taip:
„521 straipsnis. Mokestinės nepriemokos atidėjimas
1. Mokestinę nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčio administratorius gali leisti mokėti dalimis. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčio mokėtojo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės paskolos sutartis.“
2. Pakeisti 521 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
34 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
53 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
35 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Mokestiniai ginčai
1. Mokesčio mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes.
2. Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokestinių ginčų komisiją steigia, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų arba teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje.
3. Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti išklausytas.
5. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu mokesčio administratorius turi stengtis, kad tarp jo ir mokesčio mokėtojo būtų pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokesčio įstatymą. Dėl mokesčių teisės aktų turinio kilę neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai.
6. Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo.
7. Mokesčio mokėtojas ar jo atstovas privalo pranešti mokestinį ginčą nagrinėjančiam centriniam mokesčio administratoriui apie savo adreso pasikeitimą šio ginčo proceso metu. Nesant tokio pranešimo, centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas bei kita informacija siunčiama paskutiniu centriniam mokesčio administratoriui žinomu adresu ir laikoma įteikta, nors mokesčio mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.
8. Mokesčio mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas ir nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
9. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
10. Centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija gali nuspręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar kitos valstybinės institucijos. Skundo ar jo dalies nagrinėjimas sustabdomas, iki centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija sužinos, kad teismas ar kita valstybės institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
11. Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas. Tačiau šis sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 13 punktuose, ar pagrindas ją naikinti.“
36 straipsnis. 55 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
55 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
37 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje
1. Centrinis mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir vietos mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno. Skundas centriniam mokesčio administratoriui dėl mokestinio ginčo, kilusio tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir vietos mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno, paduodamas per vietos mokesčio administratorių. Vietos mokesčio administratorius gautą mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) skundą ir jam nagrinėti reikalingą medžiagą per 3 darbo dienas nusiunčia centriniam mokesčio administratoriui.
2. Centrinis mokesčio administratorius skundą nagrinėja tik tada, jeigu:
1) jis pateiktas raštu per 20 dienų po to, kai mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) buvo įteiktas mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku, – terminas pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po išsiuntimo;
2) jame nurodyta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) vardas, pavardė (pavadinimas), adresas; skundžiamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jo surašymo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; yra skundo pareiškėjo reikalavimas; prie skundo yra pridėti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimą, ir skundas yra pasirašytas.
3. Skundą gavęs centrinis mokesčio administratorius privalo patikrinti, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas. Nustatęs, kad skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, centrinis mokesčio administratorius priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčio mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią mokesčio mokėtojas gavo centrinio mokesčio administratoriaus sprendimą. Jeigu skundą padavęs mokesčio mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu šių reikalavimų įvykdymo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas, skundas taip pat laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų nenagrinėjamas.
4. Skundo padavimas centriniam mokesčio administratoriui sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių, kitų įmokų išieškojimą, bet nėra kliūtis paskirti ar pagrindas naikinti bet kurią mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus išieškojimo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7, 13, 17 punktuose.
5. Centrinis mokesčio administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikalingas papildomas tyrimas. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.
6. Centrinis mokesčio administratorius pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia;
2) panaikina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia;
3) iš dalies patvirtina arba panaikina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kuris buvo skundžiamas;
4) atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Papildomas patikrinimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo jį atlikti priėmimo dienos;
5) visiškai arba iš dalies pakeičia vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia.
7. Centrinis mokesčio administratorius, nagrinėdamas mokestinius ginčus, turi teisę išnagrinėti visus su mokesčio mokėtojo apmokestinimu susijusius klausimus ir turi teisę pakeisti priimtą sprendimą.
8. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) centriniam mokesčio administratoriui privalo pateikti visus įrodymus, kuriais yra grindžiamas vietos mokesčio administratoriaus sprendimo (ar jo dalies) neteisėtumas ar nepagrįstumas.“
38 straipsnis. 561 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 561 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„561 straipsnis. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
1. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjo centrinis mokesčio administratorius, taip pat mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, kai centrinis mokesčio administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo.
2. Skundas Mokestinių ginčų komisijai pateikiamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo gavimo dienos arba per 20 dienų nuo termino sprendimui priimti pasibaigimo dienos. Skundas paduodamas per centrinį mokesčio administratorių. Centrinis mokesčio administratorius per 3 darbo dienas parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) ir mokesčio administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga.
3. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja skundus tik dėl to vietos mokesčio administratoriaus sprendimo (ar jo dalies), kuris prieš tai buvo apskųstas centriniam mokesčio administratoriui.
4. Mokestinių ginčų komisija skundą nagrinėja tik tada, jeigu skundas paduotas pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
5. Sprendimai priimami Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina mokesčio administratoriaus sprendimą;
2) panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą;
4) visiškai arba iš dalies pakeičia mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia.
6. Mokestinių ginčų komisija sprendimą priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Sprendime turi būti nurodyta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) teisė apskųsti priimtąjį sprendimą.
7. Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) skundo, gali neatsižvelgti ir nevertinti tų mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčio administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčio mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.“
39 straipsnis. 57 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai ir po to teismui, sustabdomos ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų išieškojimo procedūros.“
40 straipsnis. 58 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskųsti teismui. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei centrinis mokesčio administratorius ir Mokestinių ginčų komisija spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu) skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas.“
2. Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
41 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis.
2. Šio įstatymo 5 straipsnis ir 16 straipsnyje išdėstytas 29 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 35 straipsnyje išdėstyto 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios reikalavimus Mokestinių ginčų komisijos nariams, taikomos naujai skiriamiems šios komisijos nariams.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
______________