LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2331
Vilnius
Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu
Nr. ISAK-2331
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA PLIUS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, skirtos įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui.
3. Išskiriami du Programos įgyvendinimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis apima 2007-2010 m., šio laikotarpio išlaidos ir veiklos suplanuotos detaliai. Antrojo 2011-2013 m. laikotarpio plane numatytos tik pagrindinės veiklų sritys.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113- 5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 159-5019), Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003- 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).
5. Programa leidžia siekti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), Komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), numatytų tikslų ir uždavinių.
6. Programoje vartojamos sąvokos:
Alternatyvus ugdymas – ugdymas, atitinkantis bendruosius ugdymo tikslus, turintis savitą turinį, formas, metodus ir kontekstą, atliepiančius mokinio galias ir jo mokymosi patirtį.
Bendrasis ugdymas – mokymas pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas.
eAprašas – platus daugialypės terpės pagrindu veikiantis reprezentatyvių įrodymų archyvas, kurio visi ar dalis įrodymų pateikiami skirtingoms auditorijoms nustatytiems tikslams pasiekti.
Inkliuzinis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje (pakankama pedagogų kompetencija, pagalbos mokiniui specialistų etatai, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonės, kabinetai, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos).
Iškritusieji iš mokyklos (švietimo sistemos) asmenys – vaikai iki 18 m., neįgiję pagrindinio išsilavinimo.
Išmokėtos lėšos – projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos, tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių projektų lėšų.
Komponentas – sudedamoji Programos dalis, skirta tam tikros bendrojo ugdymo srities problemoms spręsti.
Lyderis – bendruomenę telkiantis asmuo ir/ar bendruomenė, įsipareigojusi ir veikianti dėl nuolatinio tobulinimo, siekiant viršyti nustatytus arba jau organizacijoje pasiektus standartus.
Metodinis centras – pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui švietimo įstaiga ar jos padalinys.
Mokyklos įsivertinimo instrumentas – konkreti priemonė, skirta informacijai apie analizuojamą edukacinį ar vadybinį reiškinį surinkti, apimanti vertinamo reiškinio konstrukto apibrėžimą, duomenų rinkimo formą ir procedūrą bei duomenų analizės procedūrą.
Nuotolinio mokymo kuratorius – asmuo, organizuojantis nuotolinio mokymo paslaugų teikimą ir teikiantis pagalbą nuotoliniu būdu besimokantiems asmenims.
Švietimo specialistai – mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, mokytojai, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų atstovai ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai.
Universalus daugiafunkcinis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusio vietos bendruomenės poreikius.
7. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
8. Pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG) skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, paramos, turinio ir personalo tobulinimas.
9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – valdymo tobulinimas. Pagal šią kryptį bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas;
9.1. bendrojo ugdymo valdymo stiprybės:
9.1.1. Lietuvoje yra sukurta ir įdiegta mokyklų vidaus audito sistema, kuri leidžia pačioms mokykloms įvairiais aspektais įsivertinti savo veiklą, įvardyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus, nustatyti mokyklos tobulinimo prioritetus;
9.1.2. pastaraisiais metais aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, diegiama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata. Tai kelia mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinami vidinio ir išorinio vertinimo būdai, tikslingiau panaudojama reikalinga valdymui vertinimo informacija;
9.1.3. įkūrus Švietimo valdymo informacinės sistemos skyrių Švietimo informacinių technologijų centre ir Politikos analizės skyrių Švietimo plėtotės centre, didėja švietimo valdymo informacinės sistemos naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų. Stiprinant naują vadybos kultūrą, sprendimai švietimo politikos klausimais priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu;
9.1.4. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų programos, užduotys ir vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai, optimizuojama užduočių rengimo ir vertinimo sistema. Centralizuotai organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai supaprastina perėjimo į sekančią ugdymo pakopą procedūras;
9.1.5. Lietuva jau yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės patirties ir užmezgusi tarptautinių ryšių su lyderystės centrais ir autoritetais. Šalyje yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, vyksta informacijos mainai, nusistovi konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema. Šalyje padėtas geras institucinis pagrindas paramos lyderiams infrastruktūrai formuoti;
9.2. bendrojo ugdymo valdymo silpnybės:
9.2.1. įvairių lygmenų švietimo sistemos darbuotojams stinga visuotinės kokybės vadybos mokslo žinių, specifinių žinių, reikalingų tiriamajai veiklai, auditų atlikimui, švietimo politikos vykdymui, darbui su švietimo informacija. Nuolat trūksta profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų ir gerai parengtų vertintojų – kasmet Nacionalinis egzaminų centras sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus vertintojų darbo;
9.2.2. daugeliui mokytojų vidaus auditas, kaip galimybė tobulinti mokyklos veiklą ir didinti mokyklos konkurencingumą švietimo paslaugų srityje, dar nėra priimtinas, nes nėra esminio veiklą tobulinančio vertinimo suvokimo, kokybės filosofijos įgyvendinimo nuostatų. Nepakankamai suvokiama ir švietimo valdymo informacinės sistemos bei švietimo politikos analizės reikšmė. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ar ugdymo turiniui pritaikyti, per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais;
9.2.3. švietimo įstaigos vis dar nėra tinkamai aprūpintos specifine technologine ir programine įranga, dėl to stabdoma šiuolaikiškų bendrojo ugdymo valdymo principų plėtra;
9.2.4. lyderių patirtis vis dar lokali, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir specializuoto mokymo, nukreipto į konkrečias iškilusias problemas. Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų. Dar nedaug institucijų profesionaliai konsultuoja, teikia vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoja lyderių paiešką, patirties sklaidą;
9.3. bendrojo ugdymo valdymo galimybės:
9.3.1. vykdant valdymo instrumentų diegimą ir plėtrą, sudaroma galimybė stiprinti mokyklų vidaus audito sistemą ir diegti mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą, pasinaudojant sėkminga užsienio šalių praktika. Tobulinant bendrojo ugdymo valdymo instrumentus būtų galima pasinaudoti Lietuvos aukštųjų mokyklų moksliniu potencialu, taip mokslo teorijas priartinant prie bendrojo ugdymo poreikių;
9.3.2. valdymo instrumentų plėtra yra neatsiejama nuo informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) plėtros. Pastaruoju metu auga švietimo sistemos įstaigų aprūpinimas IKT įranga, švietimo sistemos darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Visa tai leidžia kaupti valdymo instrumentams būtinus specifinius duomenis, vėliau juos integruojant į bendrą sistemą;
9.3.3. valdymo instrumentų diegimas ir plėtra išskiriami daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių strateginių dokumentų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose ir kt. Šiuo metu formuojama aiški institucinė sąranga, apibrėžianti atskirų įstaigų atsakomybę už konkrečias švietimo valdymo sritis;
9.3.4. lyderystė ir savarankiškumas palankiai vertinami pagrindiniuose strateginiuose švietimo dokumentuose, pasaulyje jau yra sukurta lyderystės infrastruktūra: stiprūs lyderystės centrai, teikiamos verslo lyderystės konsultavimo paslaugos, rinkoje galima įsigyti virtualiam konsultavimui tinkamos instrumentinės programinės įrangos;
9.4. bendrojo ugdymo valdymo grėsmės:
9.4.1. dėl objektyviai egzistuojančios kultūrinio perkeliamumo problemos kitose užsienio šalyse sukurtus ir naudojamus valdymo instrumentus Lietuvoje būtina adaptuoti ir diegti palaipsniškai. Skubotas užsienio praktikos taikymas, neįvertinus kultūrinių skirtumų sukelia kūrybišką pasipriešinimą naujų valdymo instrumentų naudojimui;
9.4.2. veiksmingam ir šiuolaikiškam švietimo valdymui įtakos turi nepakankamos švietimo sistemos darbuotojų žinios apie naujų valdymo instrumentų teikiamą naudą ar gebėjimų naudotis šiuolaikiškais švietimo valdymo instrumentais stoka;
9.5. valdymo SSGG analizės išvados. Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Valdymo instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas. Pagrindinės vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokyklų įsivertinimo ir išorės vertinimo sistema, švietimo valdymo informacinė sistema, mokinių pasiekimų tyrimų sistema, egzaminų sistema ir švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimas. Tobulinant minėtas sritis, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui, aprūpinimui specifine įranga, teisės aktų tobulinimui.
10. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – infrastruktūros tobulinimas. Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo jungtys. Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas, socialinis teisingumas;
10.1. bendrojo ugdymo infrastruktūros stiprybės:
10.1.1. 2001–2005 m. sėkmingai įgyvendinta Mokyklų tobulinimo programa. Jos vykdymo metu buvo renovuojamos šalies mokyklos, tiekiamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai. Modernizuota dalis Lietuvos mokyklų, tai padidino švietimo paslaugų prieinamumą, pagerino jų kokybę;
10.1.2. didėjant IKT taikymui ugdymo procese gerėja ugdymo kokybė. 2001–2005 m. programos „Švietimas informacinei visuomenei“ vykdymo metu bendrojo ugdymo įstaigoms paskirstyta nemažai techninės bei programinės įrangos komplektų. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų pedagogų, naudojančių IKT ugdymo procese, kartu didėja pedagogų galimybės perimti gerąją patirtį ir užtikrinti jos sklaidą;
10.1.3. Lietuvos mokyklų bibliotekose naudojama nemažai kompiuterinės technikos. Remiantis Europos Komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose (Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.). Pakankamai technine įranga aprūpintos bibliotekos sudaro didesnes IKT naudojimo galimybes mokytojams ir mokiniams;
10.1.4. tobulėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistema. Valstybiniai egzaminai vyksta lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Tobulėjant egzaminų sistemai, didėja mokinių ir mokytojų pasitenkinimas, aiškėja jų pasirinkimo galimybės, geriau naudojami finansiniai ištekliai;
10.1.5. švietimo reforma teikia galimybių diegti naujas ugdymo formas. Siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, reorganizavimo proceso pasekoje neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje bus įsteigta 85–90 universalių daugiafunkcinių centrų (apie 35– 40 skirtų vaikams ir apie 50 skirtų suaugusiesiems, suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje). Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius;
10.1.6. pastarąjį dešimtmetį, gerinant švietimo įstaigų infrastruktūrą ir aprūpinant jas specialia įranga, fizinių ir intelekto sutrikimų turintiems mokiniams sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Didėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais, skaičius, didinamos jų integracijos galimybės;
10.2. bendrojo ugdymo infrastruktūros silpnybės:
10.2.1. švietimo įstaigose dar nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui: nėra įrengtos mokytojų bei mokyklų darbuotojų darbo vietos (nepatenkinama patalpų būklė), organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos, baldų (kabinetams, mokyklų bibliotekoms). Pamokos organizuojamos ne visada tinkamai ir patraukliai mokiniui;
10.2.2. gamtos, technologinių mokslų ir meninio ugdymo pasirinkimo galimybes skirtingose mokyklos pakopose daugiausia riboja pasenusios mokymo priemonės ir jų stoka bei nusidėvėjusi infrastruktūra. Dėl nepatenkinamų mokymosi sąlygų ryškėja tendencija, kad vaikams šis ugdymas tampa nepatrauklus, mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai;
10.2.3. esami universalūs daugiafunkciniai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcinių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama;
10.3. bendrojo ugdymo infrastruktūros galimybės:
10.3.1. pastaraisiais metais, sparčiai tobulėjant technologijoms, didėja modernios specifinės švietimo įrangos pasiūla, dėl gamintojų ir importuotojų konkurencijos mažėja įrangos kainos. Kasmet didėja švietimo įstaigų finansinės galimybės įsigyti modernią technologinę ir programinę mokymo įrangą;
10.3.2. sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia mokymosi galimybes nuotoliniu būdu. Naudojant nuotolinio mokymo infrastruktūrą švietimo paslaugos ir naujausia mokymo medžiaga užtikrina lygias mokymosi galimybes visiems visuomenės nariams, kartu ir bendrojo ugdymo sistemos dalyviams;
10.3.3. gamtos, tiksliuosius ir technikos mokslus norinčiųjų studijuoti skaičiaus didinimas laikomas dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba iškėlė šios srities tikslą – iki 2010 m. bent 15 proc. padidinti gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų absolventų skaičių ir sumažinti lyčių skirtumus šioje srityje (ES Tarybos 2000 m. kovo mėn. 23–24 d. pasitarimo Lisabonoje medžiaga). Technologinių naujovių diegimas ir investicijos į susijusią infrastruktūrą tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi;
10.3.4. šalyje rengiami įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojantys teisės aktai. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt., atsižvelgiant į mokymosi pakopą, mokinių skaičių. Teisės aktai leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, tinkamai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams;
10.3.5. švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra akcentuojama daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių teisės aktų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje ir programoje ir kt. Tai sudaro strategines prielaidas švietimo infrastruktūrai modernizuoti;
10.4. bendrojo ugdymo infrastruktūros grėsmės:
10.4.1. galiojantys griežti statybos techniniai reglamentai ir higienos normos reikalauja didelių investicijų į švietimo infrastruktūrą. Atlikti dalinį švietimo įstaigų infrastruktūros pagerinimą dažnai neįmanoma dėl nesuderintų norminių dokumentų, todėl neretai būtina investuoti ir į perteklinę infrastruktūrą, o tam reikalingos ypač didelės lėšos;
10.4.2. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo įstaigų technologinė bazė būtų nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo;
10.4.3. dėl nepalankių demografinių tendencijų pastaruoju metu gyventojų skaičius, ypač kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, daugėja asmenų, kuriems teiktina specialioji pedagoginė ir/ar psichologinė pagalba. Švietimo infrastruktūros poreikiui nuolat keičiantis kyla grėsmė, kad modernizuota infrastruktūra nebus tinkamai panaudojama;
10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciniai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.
11. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – paramos tobulinimas. Daugiausia dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti: įvairiai visuotinei ir kriterinei individualiai paramai mokiniams plėtoti, materialinei, psichologinei ir kitokiai pagalbai mokyklai organizuoti. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė;
11.1. paramos mokiniui bendrajame ugdyme stiprybės:
11.1.1. pradėtas įgyvendinti trijų lygių pagalbos mokiniui modelis, kurį naudojant pagalba vykdoma savivaldybių, o ne apskričių lygmeniu, todėl paramos mokiniui sistema vis labiau priartinama prie mokinio;
11.1.2. teikiant informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą ir skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių lygių pagalbos mokiniui specialistų, didinamas specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir mokymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumas, psichologinis atsparumas;
11.1.3. išaugo paramos mokiniui reikšmė sprendžiant vieną iš opiausių bendrojo ugdymo problemų – iškrentančių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių. Atliekant tyrimus, analizuojančius mokyklos nelankymo ir iškritimo priežastis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, vis labiau atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį, tai leidžia veiksmingiau spręsti problemą ir tobulinti paramos sistemą;
11.1.4. daugiau dėmesio skiriama mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių: kasmet vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, mokyklose steigiami papildomi pagalbos mokiniui specialistų etatai, kuriamos ir adaptuojamos specialiųjų poreikių vertinimo metodikos ir specialiosios mokymo priemonės;
11.2. paramos mokiniui bendrajame ugdyme silpnybės:
11.2.1. dėl netinkamai įrengtų pagalbos mokiniui specialistų darbo vietų nukenčia darbo kokybė, tai neleidžia veiksmingai funkcionuoti paramos mokiniui sistemai;
11.2.2. stokojama valstybinio prevencinės politikos švietimo sistemoje požiūrio, būtino sėkmingam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;
11.2.3. užsienio šalyse pastebimas didelis susidomėjimas gabiais vaikais ir jų problemomis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atliktas tiriamasis darbas „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002 m.) parodė, kad nėra aiškios valstybės politikos gabių vaikų ugdymo atžvilgiu: nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, specialistų, parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo;
11.2.4. nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, šalies mokyklos techniškai ir materialiai dar nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų: trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją;
11.3. paramos mokiniui bendrajame ugdyme galimybės:
11.3.1. paramos mokiniui, švietimo sistemos prieinamumo ir lygių galimybių užtikrinimą specialiųjų poreikių asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228). Tai sudaro teisinį pagrindą subalansuoti ir kontroliuoti paramos mokiniui sistemos veikimą;
11.3.2. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrąsias taisykles, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Formuodama specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politiką, Lietuva vadovaujasi Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems koncepcija. Tobulinant paramą mokiniui yra galimybė pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi;
11.3.3. švietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos didinamos, tai leidžia investuoti į paramos mokiniui specialistų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, naujų darbo vietų steigimą (pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, pedagogų padėjėjų etatai), infrastruktūros kūrimą;
11.3.4. šalies aukštųjų mokyklų kuriamos ir atnaujinamos studijų programos sudaro galimybę paruošti reikiamos kvalifikacijos paramos mokiniui specialistus. Į švietimo sistemą įsiliejant naujų sričių specialistams, sumažėja mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo specialiojo ugdymo ir specialiųjų mokymo priemonių panaudojimo klausimais poreikis, padidėja galimybė daugiau lėšų skirti specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, reikiamų priemonių įsigijimui;
11.3.5. naujų informacinių technologijų taikymas paramos mokiniui organizavime (duomenų bazės specialistams, programinė įranga ir mokomosios programos mokiniams ir pan.) gerina darbo sąlygas paramos mokiniui specialistams. Kryptingai diegiamos informacines technologijos teikia galimybių toliau didinti mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą;
11.4. paramos mokiniui bendrajame ugdyme grėsmės:
11.4.1. šalies regionų socialiniai ekonominiai skirtumai, neadekvatus valdžios institucijų požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį ir kelia grėsmę tolygiam paslaugų prieinamumui ir jų kokybei;
11.4.2. didėjantis iškritusių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalią integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant adekvataus dėmesio šioms problemoms, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.
11.5. paramos SSGG analizės išvados. Nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų. Trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją. Pagrindinės investicijos turi būti nukreiptos į pedagoginių psichologinių tarnybų plėtrą, naujų ugdymo formų diegimą, gabių vaikų atpažinimo ir pagalbos jiems metodikų kūrimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimą ir sklaidą.
12. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – turinio tobulinimas. Bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas;
12.1. bendrojo ugdymo turinio stiprybės:
12.1.1. vykdant Lietuvos švietimo sistemos reformas ir tobulinant ugdymo turinį gerėja teikiamo bendrojo ugdymo kokybė: mokiniai turi vis daugiau galimybių pasirinkti dalykų kursus ir modulius, atsižvelgiama į mokinių poreikius, polinkius, sugebėjimus ir tolesnę jų mokymosi perspektyvą. Taip pat atnaujinamos pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, kurios yra orientuojamos į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, turinio diferencijavimą ir individualizavimą;
12.1.2. vadovaujantis Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005 Nr. 73-2666), ir siekiant užtikrinti kokybišką mokyklų valdymą bei ugdymo kokybės veiksmingumą, šalyje rengiami ugdymo turinio konsultantai, kurie konsultuoja mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais, atitinkamai gerindami švietimo specialistų turinio tobulinimo gebėjimus;
12.2. bendrojo ugdymo turinio silpnybės:
12.2.1. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys yra labiau orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu, o tai yra būtina sąlyga visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui;
12.2.2. mokytojai, mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai stokoja kompetencijų, individualizuoti mokymo procesą atsižvelgiant į įvairias mokymosi sunkumų priežastis (motyvacijos stoką, skirtingai suvokiamas užduotis, skirtingus mokymosi stilius) ir prioritetinius ugdymo pasiekimus. Mokymo turinys ir mokymo procesas dar nėra tinkamai individualizuojami, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, dėl to nukenčia mokymo kokybė;
12.2.3. atliktų tyrimų duomenimis, ne visi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymo medžiaga tinkami naudoti dirbant pagal Bendrąsias ugdymo programas ir ugdymo planus, jų turinys tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų tikslų;
12.2.4. dėl intensyvių imigracijos procesų atsiranda poreikis užtikrinti palankias integracijos į šalies švietimo sistemą sąlygas užsieniečių vaikams. Šie keblumų patiria dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, o šalies bendrojo ugdymo sistema dar nėra visapusiškai pasirengusi tenkinti šios tikslinės grupės poreikių: nėra parengtos lietuvių kalbos mokymo priemonės įvairaus amžiaus mokinių grupėms, trūksta įvairių kalbų žodynų, nepakankama mokytojų kvalifikacija integracijos srityje;
12.3. bendrojo ugdymo turinio galimybės:
12.3.1. vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, skirta IKT panaudoti ugdymo procese, sudaro mokiniams geresnes galimybes ir sąlygas ugdyti esmines kompetencijas, mažėja iškrentančių iš švietimo sistemos mokinių;
12.3.2. mokinių esminių kompetencijų, ypač kalbų, kompiuterinio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymas išskiriamas kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Šiuolaikinės mokymosi teorijos ir vykstančios švietimo reformos orientuojamos į geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams tenkinti, tai sudaro sąlygas mokymąsi sieti su mokinių asmeninėmis stiprybėmis, poreikiais ir praktika. Tęsiant reformas, mokymasis taptų dar patrauklesnis, spartesnis, prasmingesnis ir veiksmingesnis;
12.4. bendrojo ugdymo turinio grėsmės – skeptiškas visuomenės požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą lemia mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose trūkumą, mokiniams dažniausia teikiama tik akademinių žinių. Mokiniai dėl nepakankamai išugdytų esminių kompetencijų gali patirti įvairių sunkumų aukštesnėse švietimo sistemos pakopose ir darbo rinkoje;
12.5. turinio SSGG analizės išvados. Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos turi teigiamos įtakos ugdymo turinio tobulinimo procesui, tai sudaro prielaidas gerinti bendrojo ugdymo kokybę, tačiau pats ugdymo turinys vis dar orientuotas į mokinių akademinių gebėjimų ugdymą ir žinių pateikimą. Siekiant ugdyti esmines mokinių kompetencijas, pagrindinės investicijos turi būti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo įstaigų bei švietimo konsultantų bendradarbiavimui plėtoti.
13. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – personalo tobulinimas. Personalo rengimo pertvarka pakeis pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, konkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imamasi veiksnių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas;
14.1. bendrojo ugdymo personalo stiprybės:
14.1.1. Lietuvoje aktyviai vyksta procesai, nukreipti į švietimo paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą, reorganizuojant švietimo ir ugdymo įstaigų tinklą pagal gyventojų poreikius ir turimus išteklius, mokyklos aprūpinamos būtina įranga ir technika, vyksta aktyvus mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas. Ypač sparčiai vykdomi mokyklų informacinių komunikacinių technologijų plėtros, mokyklų modernizacijos projektai, mokyklose aktyviau pradedami taikyti inovatyvūs mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodai. Skiriama dėmesio ir suaugusiųjų tęstiniam mokymui, sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą: steigiamos mokymosi vietos, skatinama kurti programas ir pan. Taip pat didinama švietimo paslaugų teikėjų (pedagogų, švietimo įstaigų administracijos darbuotojų, kitų švietimo specialistų ir susijusių darbuotojų) kompetencija taikyti šiuos mokymo būdus, metodus ir priemones mokymo kontekste;
14.1.2. daug dėmesio skiriama pagalbos mokiniui sistemos plėtros personalui: steigiami specialistų etatai, išlaikomos darbo vietos, kuriamos ir naudojamos specialiosios darbo, vertinimo metodikos, specialistai mokomi spręsti problemas. Atitinkamai gerinama švietimo paslaugų kokybė: užtikrinamas mokinių socialinių ir specialiųjų poreikių tenkinimas, adaptacija, didinama ir motyvacija, t. y. sprendžiamos vienos opiausių švietimo problemų;
14.2. bendrojo ugdymo personalo silpnybės:
14.2.1. Lietuvos bendrojo ugdymo žmogiškieji ištekliai (švietimo paslaugų teikėjai) dėl informacijos, kvalifikacijos (žinių ir įgūdžių, patirties) stokos yra nepakankamai pasirengę diegti naujoves (inovacijas) ir remtis šiuolaikinėmis moderniomis technologijomis mokymo procesui organizuoti. Švietimo paslaugų teikėjams ypač trūksta žinių, kvalifikacijos, praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių, techninių žinių (pvz., kompiuterinis raštingumas, gebėjimai taikyti modernius darbo metodus ir pan.). Šios problemos stabdo švietimo paslaugų kokybės gerinimo procesą;
14.2.2. šalies bendrojo ugdymo darbuotojų kompetencijoms tobulinti (tinkamam funkcijų atlikimui) skiriamas nepakankamas strateginis ir finansinis dėmesys: nepakanka specialiųjų metodikų, programų, trūksta kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos elementų, stokojama lėšų kai kurių lygių švietimo paslaugų teikėjų kvalifikacijai tobulinti, pastebimas specialistų stygius ir kt. Be tinkamų švietimo personalo kompetencijų pagalbos mokiniui sistema nustoja veikti ir nesprendžia opių „iškritimo“, nepakankamo inkliuzinio ugdymo, prastos mokinių motyvacijos mokytis bei panašių problemų;
14.3. bendrojo ugdymo personalo galimybės:
14.3.1. patvirtinti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.), ir pagrįstas užsienio šalių patirties taikymas Lietuvos bendrajame ugdyme iškelia personalo kvalifikacijos vertę švietimo reformos kontekste. Kartu atsiranda galimybių nuolat, kryptingai ir sistemingai tobulinti bendrojo ugdymo personalo kvalifikaciją;
14.3.2. didėjantis švietimo vaidmuo visuomenės vertybių sistemoje įgalina siekti modernesnės švietimo sampratos ir atitinkamai keisti švietimo personalo vertybines, kvalifikacines nuostatas. Šių svarbių pokyčių suvokimas ir diegimas sudaro galimybes plėtoti racionalią, pagrįstą ir į pokyčius reaguojančią švietimo sistemą;
14.3.3. augantis Lietuvos biudžetas ir atitinkamai švietimui skiriama lėšų suma sukuria galimybes didinti valstybės indėlį į švietimo srities personalo tobulinimo sistemą vykdant projektus, keliant personalo kvalifikaciją, kuriant personalui palankias modernias darbo vietas ir kt.;
14.3.4. vykdant Lietuvos švietimo sistemos nacionalinę politiką, paremtą pažangiausiais Europos ir pasaulio dokumentais: Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosiomis taisyklėmis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, „Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems!“ koncepcija. Šie strateginiai dokumentai teikia galimybių švietimo personalui stiprinti inkliuzinio ugdymo svarbą (neįgaliųjų vaikų poreikiai, jų tolesnė integracija į visuomenę), formuoti vaikų (būsimųjų suaugusiųjų) toleranciją bendraamžiams. Tai ypatinga švietimo sistemos funkcija, leidžianti kurti darnią ir visavertę visuomenę;
14.3.5. kryptingos investicijos į mokymo procese naudojamas technologijas (technologijų diegimas, perėmimas ir nuolatinis atnaujinimas) ir jų pritaikymas švietimo procesams užtikrinti sudaro galimybes švietimo personalui nuolat tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, palengvina darbo sąlygas (leidžia geriau tobulinti kvalifikaciją, optimizuoti darbo laiką, palengvina darbą su kolegomis ir vaikais bei jų tėvais) ir drauge didina švietimo personalo motyvaciją, pasitenkinimą darbu. Taip pat generuojamos naujos idėjos, koncepcijos, leidžiančios brandinti Lietuvos švietimo sistemą;
14.4. bendrojo ugdymo personalo grėsmės:
14.4.1. nepakankamai spartus teisės aktų parengimas, įgyvendinimas ir kontrolė stabdo būtinus pokyčius švietimo srities personalo tobulinimo klausimais: palyginti lėtai vykdomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimas;
14.4.2. atskirų institucijų, atsakingų už tam tikros bendrojo ugdymo srities įgyvendinimą, pasyvus moksliniais tyrimais ir patirtimi paremtų priemonių taikymas personalo kvalifikacijos tobulinimo aspektais kelia grėsmę Lietuvos švietimo sistemos įsiliejimui į Europos švietimo tinklus lygiomis teisėmis (per dideli skirtumai tarp personalo rengimo sistemų, kvalifikacijos ir įgūdžių bei kt.);
14.4.3. nepakankamai aiškiai apibrėžtos personalo teisių siekti kvalifikacijos tobulinimo (nesuderintas pavadavimo klausimas, neišspręsta švietimo konsultantų vaidmens ir išlaikymo problema bei kt.) galimybės kelia grėsmę kryptingam švietimo srities personalo atsinaujinimui siekiant švietimo kokybės ir prieinamumo;
14.4.4. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos ir senėjimo procesai iškelia švietimo personalo netolygaus pasiskirstymo problemą, dėl to pasunkėja racionalus ir nuoseklus švietimo reformos vykdymas visoje Lietuvos teritorijoje ir atitinkamai mažėja jos vertė Europos lygiu;
14.4.5. nuolat kintančios techninės ir technologinės sąlygos (pvz., informacinių technologijų plėtra, naujų komunikavimo būdų atsiradimas, mokymo priemonių kaita ir pan.) kelia grėsmę ilgalaikiam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimo proceso formavimui, kadangi gali iš esmės pakeisti personalo kvalifikacijas ir atitinkamai – reikalavimus, keliamus atitinkamos srities specialistams. Be to, tai sąlygoja nuolatinį finansavimo poreikį;
14.5. personalo SSGG analizės išvados. Personalas sudaro pagrindą Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypač priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio sąsaja su pasaulio realijomis, žinių visuomenės nuostatų atitikimas, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dėl lėšų, kryptingų pokyčių valdymo stokos, nepakankamai spartaus politinių pokyčių valdymo ir kitų veiksnių švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip mažėja švietimo veiksmingumas, pažeidžiamas švietimo racionalumo principas, todėl nukenčia paslaugų vartotojai, t. y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos įgyvendinimas pirmiausia siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Daugiausia dėmesio reikės skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui plečiant personalo rengimo sistemą ir kuriant būtiną metodinę medžiagą. Tobulinant bendrojo ugdymo personalą, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams, švietimo sistemos personalo mokymams ir aprūpinimui metodine medžiaga.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
15. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas: užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant inovacijas ir stiprinant švietimo sistemos pajėgumus.
16. Atsižvelgiant į 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinius, keliami šie specifiniai Programos tikslai:
16.1. 1 tikslas: plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „valdymo tobulinimas“. Pirmo tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:
| Uždavinys |
Komponentas |
| Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, tai leis užtikrinti ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir sudaryti sąlygas mažinti iškrentančių mokinių skaičių |
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas (8 priedas) |
| Stiprinti švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas |
Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas (2 priedas) |
| Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų |
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas (3 priedas) |
| Diegti integruotus ir praktiškai lengvai pritaikomus mokyklų įsivertinimo instrumentus, sudarant sąlygas pačioms mokykloms kompleksiškai ir objektyviai įsivertinti savo veiklą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus |
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas (1 priedas) |
| Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus |
Lyderių laikas (20 priedas) |
16.2. 2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „turinio tobulinimas“. Antro tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:
| Uždavinys |
Komponentas |
| Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, taip užtikrinant veiksmingai mokyklose diegimas ugdymo turinio naujoves |
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas (16 priedas) |
| Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis (10 priedas) |
|
| Atnaujintą ugdymo turinį orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui (7 priedas) |
| Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese (29 priedas) |
|
| Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas (31 priedas) |
|
| Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones (30 priedas) |
|
| Gamtos mokslų mokytojų kompetencijos ugdymas (37 priedas) |
16.3. 3 tikslas: įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „personalo tobulinimas“. Trečio tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:
| Uždavinys |
Komponentas |
| Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį, didinant vertinimo veiklos efektyvumą |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (17 priedas) |
| Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingą kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius ir modernias IKT |
eAplanko taikymas plėtojant pedagogų kompetenciją, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį (4 priedas) |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (11 priedas) |
|
| Besimokančių mokyklų tinklai (18 priedas) |
|
| Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas (9 priedas) |
|
|
|
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijos ugdymas (38 priedas) |
| Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas (36 priedas) |
|
| Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas (33 priedas) |
16.4. 4 tikslas: plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“, taip pat 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 2 uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktūros tobulinimas“. Ketvirto tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:
| Uždavinys |
Komponentas |
| Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą |
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra (13 priedas) |
| Specialiųjų mokymo priemonių rengimas (14 priedas) |
|
| Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra (15 priedas) |
|
| Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas (5 priedas) |
|
| Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (6 priedas) |
|
| Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje (19 priedas) |
|
| Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimas (12 priedas) |
|
| Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas (32 priedas) |
|
| Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas (34 priedas) |
|
| Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas (35 priedas) |
|
| Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas |
Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra (27 priedas) |
| Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas |
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra (24 priedas) |
| tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę |
Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas (25 priedas) |
| Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas |
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas (21 priedas) |
| Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas |
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas (28 priedas) |
| Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (23 priedas) |
|
| Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (22 priedas) |
|
| Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra (26 priedas) |
IV. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
17. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 5 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai, informacinės visuomenės plėtra, regioninė plėtra ir darnus vystymasis. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:
17.1. lygių galimybių skatinimas. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo:
17.1.1. švietimo srityje bus užtikrinamos vienodos ankstyvo mokymosi pradžios galimybės, vykdoma vaikų priežiūros įstaigų infrastruktūros plėtra (Programos komponentai „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“), skatinama socialinę atskirtį patiriančių bei specialiųjų poreikių asmenų socialinė adaptacija (kuriant alternatyvaus ugdymo modelius, metodines rekomendacijas bei specialias programas, suteikiant prevencinę pagalbą rizikos grupės vaikams, organizuojant užimtumo grupių veiklą), integracija bei galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą;
17.1.2. Programoje numatoma tobulinti ne tik mokytojų, bet ir švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, modernizuoti jų darbo aplinką (Programos 4.1 ir 4.5 uždaviniai ir šiuos uždavinius įgyvendinantys komponentai);
17.2. novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ komponentus bus siekiama:
17.2.1. skatinti novatoriškos specialiųjų poreikių, socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklas (nuotolinio mokymosi infrastruktūros plėtra, dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų poreikių mokinių ugdymą rengimas, mokinių ugdymo (-si) formų plėtojimas, mokyklų aprūpinimas metodine literatūra, pritaikytais vadovėliais ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, materialinės bazės kūrimas ir atnaujinimas ir pan.), siekiant juos paskatinti mokytis;
17.2.2. ieškoti netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo, ypač kaimo vietovėse, problemų sprendimų: vieningų kaimo vietovės gyventojus jungiančių centrų (edukacinių ir sociokultūrinių), kurių funkcijas atliks universalūs daugiafunkciniai centrai, steigimas kaimo vietovėse padės suburti aktyvią bendruomenę, sudarys prielaidas socialinei partnerystei, stiprins bendruomenes, plėtos socialinį kapitalą, gims inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;
17.2.3. skatinti pedagoginio personalo mobilumą, visų švietimo lygių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo bei bendradarbiavimo (Programos 1 ir 3 tikslai, šiuos tikslus įgyvendinantys uždaviniai ir komponentai);
17.2.4. tobulinti bendrojo ugdymo valdymą, personalą, turinį ir paramą taikant šiuolaikines IKT. Prie šio tikslo prisidės daugelis Programos uždavinių, o ypatingai Švietimo informacinių technologijų centro įgyvendinami komponentai;
17.2.5. pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi bendradarbiaujant su užsienio šalių ekspertais. Šiuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami Europos Sąjungos ir kitų šalių bendrojo ugdymo ir švietimo srities specialistai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus (Programos komponentai „Lyderių laikas“, „Besimokančių mokyklų tinklai“, „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);
17.3. informacinės visuomenės plėtra. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ bus finansuojami įvairūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra ir pasireikš teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai:
17.3.1. numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant mokymo programų turinį (tai numato Programos 2 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai), diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, socialinės atskirties grupių prieigą prie informacijos šaltinių (tai numato Programos 3tikslo 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai);
17.3.2. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (Programos 4 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai) ir tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT (Programos 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo;
17.3.3. papildomai, siekiant įvertinti Programos poveikį strateginiams Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslams, Programoje numatyti nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai:
17.4. regioninė plėtra. Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ numatoma įgyvendinti įvairius mokymosi visą gyvenimą kokybės ir prieinamumo didinimo veiksmus, būtinus užtikrinti tolygią regionų plėtrą, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ siekinys taip pat yra socialinių paslaugų kokybės, apimties ir prieinamumo skirtumų mažinimas šalies regionuose, o ypač – nuo didžiųjų miestų nutolusiuose mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, taip prisidedant prie nacionalinės regioninės politikos strategijos įgyvendinimo:
17.4.1. daug dėmesio bus skiriama mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumui kaimo vietovėse didinti, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus. Tai ilguoju laikotarpiu turės didelę įtaką regionų plėtrai;
17.4.2. investuojant į mokymosi pasiūlos kokybę bus siekiama, kad mokymo programos geriau atitiktų regionų ūkio poreikius kvalifikuotiems specialistams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti (jaunimo mokyklų ikiprofesinio mokymo materialinės bazės atnaujinimas, modernizavimas ir kūrimas, gamtos, menų ir technologijų klasių atnaujinimas);
17.4.3. investuojant į mokymosi paslaugų prieinamumą, ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi formų, kuriomis galės naudotis nuo pagrindinių aukštojo mokslo centrų nutolusių regionų gyventojai, ilgesnį laiką neatitrūkdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtrai. Prie šio tikslo ypatingai prisidės komponentas „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus“: modernizuotose suaugusiųjų mokyklose bus organizuojamas suaugusiųjų tęstinis mokymas, teikiamos nuotolinio mokymo paslaugos, vykdoma perkvalifikavimo veikla;
17.5. darnus vystymasis. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas, investuojant į švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo:
17.5.1. prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius. Tai numatoma įgyvendinant Programos 2 tikslo uždavinius;
17.5.2. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas. Vykdant Programą bus atnaujinta bendrojo ugdymo įstaigų materialinė bazė, investuojama į gamtos, menų ir technologijų mokymo įrangą, ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrins aukštus gamtos ir tiksliuosius mokslus siekiančių studijuoti mokinių rodiklius;
17.5.3. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais. Vykdant Programos projektus, susijusius su bendrojo ugdymo personalo ir turinio tobulinimu, kartu bus diegiami inovatyvūs mokymo (-si) metodai, daugiau dėmesio skiriant ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu;
17.5.4. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Įgyvendinant Programos uždavinius, susijusius su bendrojo ugdymo infrastruktūros tobulinimu, švietimo įstaigose bus aktyviai diegiamos informacinės technologijos, kuriami virtualūs bendradarbiavimo tinklai;
17.5.5. mokymosi visą gyvenimą plėtra turės didelį poveikį socialinės atskirties mažinimui, to bus siekiama įgyvendinant Programos komponentus, susijusius su lygių galimybių specialiųjų poreikių asmenims užtikrinimu, švietimo sistemos prieinamumo didinimu, aprūpinant švietimo įstaigas kompensacine technika, įranga, specialiosiomis mokymo priemonėmis, neįgaliesiems skirtomis informacinėmis technologijomis, kuriant specialiojo ugdymo metodinius centrus (komponentai, įgyvendinantys Programos 4 tikslo uždavinius).
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 602,99 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.
20. ERPF ir ESF paramos lėšos skiriamos atsižvelgiant į Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789).
21. ERPF ir ESF paramos lėšomis nekompensuojamos Programos komponentų įgyvendinimo išlaidos bus finansuojamos iš Valstybinės švietimo strategijos programos.
22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 88,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 11,1 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams:
| Finansavimo būdas |
Lėšos, mln. Lt |
|||
| Europos regioninės plėtros fondo lėšos |
Nacionalinės projektų lėšos |
Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju) |
Iš viso |
|
| Valstybės projektai |
177,6925 |
31,3575 |
- |
209,05 |
| Regionų projektai |
115,464 |
20,376 |
- |
135,84 |
| Projektų konkursai |
- |
- |
- |
- |
| Iš viso |
293,1565 |
51,7335 |
- |
344,89 |
| Finansavimo būdas |
Europos socialinio fondo lėšos |
Nacionalinės projektų lėšos |
|
Iš viso |
| Valstybės projektai |
162,35 |
28,65 |
- |
191,00 |
| Regionų projektai |
- |
- |
- |
- |
| Projektų konkursai |
57,035 |
10,065 |
-* |
67,10 |
| Iš viso |
219,385 |
38,715 |
- |
258,10 |
Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.
22.1. siekiant veiksmingai įgyvendinti Programą, būtina Programos veiklos sričių vykdymą patikėti institucijoms, kurios turi patirties tiek bendrojo ugdymo, tiek projektų vykdymo ir valdymo srityje. Už valstybės ir regionų projektų įgyvendinimą ir koordinavimą skiriamos institucijos:
22.1.1. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA). NMVA vykdo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų veiklos kokybės vertinimą, teikia metodinę pagalbą ir rekomendacijas mokykloms ir jų steigėjams dėl mokyklos veiklos kokybės gerinimo. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.2. Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC). ITC veiklos kryptys apima Lietuvos švietimo informacijos sistemos kūrimą, informacijos ir komunikacijos technologijų integravimą į švietimą, informacijos apie švietimo sistemą rinkimą (statistika), valdymo kompiuterizavimą. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.3. Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC). ŠPC aktyviai dalyvauja planuojant ir įgyvendinant švietimo pertvarką, analizuojant ir vertinant bendrojo ugdymo būklę, inicijuojant, kuriant ir diegiant ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ir sprendimų priėmimo naujoves. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su ugdymo turinio, personalo ir bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.4. Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC). PPRC tobulina šalies pedagogų, švietimo įstaigų vadovų, kitų švietimo specialistų profesinę kvalifikaciją, teikia metodinę pagalbą ugdymo įstaigų pedagogams, skleidžia šalies ir užsienio šalių pedagoginės veiklos naujoves, rengia švietimo konsultantus ir lektorius. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo personalo tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC). SPPC paskirtis – plėtoti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą šalyje, vykdyti jos stebėseną ir teikti metodinę pagalbą savivaldybių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su paramos mokiniui tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.6. Nacionalinis egzaminų centras (toliau vadinama – NEC). NEC yra pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai teikianti švietimo įstaiga, organizuojanti ir vykdanti asmenų žinių bei gebėjimų testavimą ir egzaminavimą, analizuojanti, apibendrinanti ir naudojanti egzaminų, testų bei ugdymo rezultatus, tobulinanti asmenų žinių ir gebėjimų tyrimo būdus ir formas. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su egzaminų sistemos tobulinimu, įgyvendinimą;
22.1.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC). ŠAC aprūpina švietimo įstaigas vadovėliais, mokomąja literatūra, kitomis mokymo priemonėmis, inventoriumi ir mokykline dokumentacija. Įstaiga bus atsakinga už valstybės ir regionų projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo, personalo tobulinimu bei infrastruktūra koordinavimą ir įgyvendinimą;
22.1.8. Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC). MKC paskirtis – organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų (mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, psichologų ir kitų dalyvaujančių ugdymo procese asmenų) kvalifikacijos tobulinimo sistemos kokybės stebėseną, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų bei mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą ir metodinės pagalbos teikimą, teikti pagalbą švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijoms, vykdyti ekspertinį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimą, pedagogų rengimo studijų programų tyrimus, dalyvauti atliekant pedagogų rengimo programų ekspertizę. Įstaiga bus atsakinga už valstybės ir regioninių projektų, susijusių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo, personalo tobulinimu bei infrastruktūra koordinavimą ir įgyvendinimą;
23. Konkuruoti dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir dalyvauti projektų konkursuose galės valstybinės, viešosios ir privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios patirties švietimo srityje ir kurių teikiami projektai geriausiai atitiks bendruosius, specialiuosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus.
24. Programa įgyvendinama vykdant valstybės, regionų projektus ir projektų konkursus:
24.1. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ESF ir nacionalinių projektų lėšų:
| Komponentas |
Atsakingas vykdytojas |
ES lėšos, mln. Lt |
Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt |
Iš viso lėšų, mln. Lt |
Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt |
||||
| 2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011–2013 |
|||||
| Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas |
NMVA |
4,25 |
0,75 |
5,00 |
- |
0,30 |
1,00 |
1,30 |
2,40 |
| Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas |
NMVA |
1,70 |
0,30 |
2,00 |
- |
0,30 |
0,50 |
0,30 |
0,90 |
| Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas |
ITC |
4,25 |
0,75 |
5,00 |
- |
0,60 |
1,20 |
0,60 |
2,60 |
| E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijai plėtoti, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį |
ITC |
2,55 |
0,45 |
3,00 |
- |
0,20 |
0,40 |
0,60 |
1,80 |
| Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas |
ITC |
2,55 |
0,45 |
3,00 |
- |
0,20 |
0,40 |
0,40 |
2,00 |
| Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones |
PPRC |
2,55 |
0,45 |
3,00 |
- |
0,20 |
0,40 |
0,10 |
2,30 |
| Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui |
ŠPC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
1,80 |
2,20 |
2,80 |
3,20 |
| Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas |
ŠPC |
5,10 |
0,90 |
6,00 |
- |
1,10 |
1,90 |
1,80 |
1,20 |
| Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas |
ŠPC |
14,45 |
2,55 |
17,00 |
- |
5,70 |
1,90 |
2,10 |
7,30 |
| Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis |
PPRC |
10,20 |
1,80 |
12,00 |
- |
0,50 |
2,60 |
3,60 |
5,30 |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra |
MKC |
25,50 |
4,50 |
30,00 |
- |
0,30 |
4,00 |
3,80 |
21,90 |
| Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas |
SPPC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
0,50 |
1,00 |
2,50 |
6,00 |
| Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra |
SPPC |
7,65 |
1,35 |
9,00 |
- |
0,60 |
3,30 |
1,70 |
3,40 |
| Specialiųjų mokymo priemonių rengimas |
SPPC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
0,40 |
0,90 |
1,90 |
6,80 |
| Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra |
SPPC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
1,00 |
1,50 |
2,50 |
5,00 |
| Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas |
ŠPC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
1,00 |
2,50 |
2,50 |
4,00 |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas |
NEC |
7,65 |
1,35 |
9,00 |
- |
0,82 |
1,23 |
2,75 |
4,20 |
| Besimokančių mokyklų tinklai |
ŠAC |
5,95 |
1,05 |
7,00 |
- |
0,40 |
2,20 |
1,30 |
3,10 |
| Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje |
ŠAC |
8,50 |
1,50 |
10,00 |
- |
0,10 |
2,20 |
1,50 |
6,20 |
| Lyderių laikas |
ŠAC |
17,00 |
3,00 |
20,00 |
- |
0,20 |
6,50 |
6,60 |
6,70 |
| Iš viso |
162,35 |
28,65 |
191,00 |
0,00 |
16,22 |
37,83 |
40,65 |
96,3 |
|
24.2. Komponentai, kurie įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:
| Komponentas |
Atsakingas vykdytojas |
ES lėšos, mln. Lt |
Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt |
Iš viso lėšų, mln. Lt |
Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt |
|||||
| 2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011–2013 |
||||||
| Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas |
ŠAC |
19,074 |
3,366 |
22,44 |
- |
- |
- |
15,0 |
7,44 |
|
| Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas |
MKC |
22,0235 |
3,8865 |
25,91 |
- |
- |
- |
2,15 |
23,76 |
|
| Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas |
ŠAC |
19,8645 |
3,05055 |
23,37 |
- |
- |
- |
- |
23,37 |
|
| Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra |
ŠAC |
75,4715 |
13,3185 |
88,79 |
- |
- |
- |
47,10 |
41,69 |
|
| Bendrojo lavinimo |
ŠAC |
29,07 |
5,13 |
34,20 |
- |
- |
- |
16,75 |
17,45 |
|
| mokyklų modernizavimas |
|
|
|
|
- |
- |
- |
- |
- |
|
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra |
NEC |
3,40 |
0,60 |
4,00 |
- |
2,32 |
0,30 |
0,10 |
1,28 |
|
| Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus |
MKC |
8,789 |
1,551 |
10,34 |
- |
- |
10,34 |
|
|
|
| Iš viso |
177,6925 |
31,3575 |
209,05 |
0,00 |
2,32 |
10,64 |
81,10 |
114,99 |
||
24.3. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant regionų projektus, finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:
| Komponentas |
Atsakingas koordinatorius |
ES lėšos, mln. Lt |
Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt |
Iš viso lėšų, mln. Lt |
Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt |
||||
| 2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011–2013 |
|||||
| Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra |
ŠAC |
74,63 |
13,17 |
87,80 |
- |
- |
- |
- |
87,80 |
| Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas |
ŠAC |
17,00 |
3,00 |
20,00 |
- |
- |
- |
0,50 |
19,50 |
| Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas |
MKC |
23,834 |
4,206 |
28,04 |
- |
- |
- |
14,00 |
14,04 |
| Iš viso |
115,464 |
20,376 |
135,84 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
14,50 |
121,34 |
|
24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus:
| Komponentas |
Fondas |
ES fondo lėšos, mln. Lt |
Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt |
Iš viso lėšų, mln. Lt |
Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt |
||||
| 2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011–2013 |
|||||
| Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese |
ESF |
4,25 |
0,75 |
5,00 |
- |
- |
0,68 |
1,05 |
3,27 |
| Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones |
ESF |
0,85 |
0,15 |
1,00 |
- |
- |
0,34 |
0,52 |
0,14 |
| Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas |
ESF |
5,10 |
0,90 |
6,00 |
- |
- |
1,01 |
1,57 |
3,42 |
| Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas |
ESF |
2,55 |
0,45 |
3,00 |
- |
- |
0,34 |
0,90 |
1,76 |
| Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas |
ESF |
3,40 |
0,60 |
4,00 |
- |
- |
0,68 |
1,05 |
2,27 |
| Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas |
ESF |
4,25 |
0,75 |
5,00 |
- |
- |
0,84 |
1,31 |
2,85 |
| Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas |
ESF |
9,35 |
1,65 |
11,00 |
- |
|
0,79 |
2,10 |
8,11 |
| Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas |
ESF |
5,95 |
1,05 |
7,00 |
- |
- |
1,35 |
2,10 |
3,55 |
| Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas |
ESF |
3,40 |
0,60 |
4,00 |
- |
- |
0,63 |
1,05 |
2,32 |
| Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas |
ESF |
0,935 |
0,165 |
1,10 |
- |
- |
0,25 |
0,66 |
0,19 |
| Švietimo inovacijos |
ESF |
17,00 |
3,00 |
20,00 |
- |
- |
2,25 |
6,0 |
11,75 |
| Iš viso |
57,035 |
10,065 |
67,10 |
|
- |
9,16 |
18,31 |
39,63 |
|
25. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija.
26. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemones, įgyvendinančiąja institucija skiriama Europos socialinio fondo agentūra.
27. Valstybės ir regionų projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, įgyvendinančiąja institucija skiriama Centrinė projektų valdymo agentūra.
28. Siekiant tinkamai panaudoti Programos lėšas ir užtikrinti jų kontrolę, tvirtinama 3 lygių Programos įgyvendinimo valdymo schema, atitinkamai paskirstanti funkcijas ir atsakomybę (39 Programos priedas) ir planuojamų pasirašyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų sutarčių grafikas (40 priedas).
VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
30. Programos tikslų ir uždavinių išraiška skaičiais prognozuojant Programos poveikį:
| Tikslas |
Rodiklis |
Esama padėtis (Lietuva) |
Esama padėtis (ES 27 vidurkis) |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
Informacijos šaltinis |
||
| metai |
reikšmė |
metai |
reikšmė |
||||
| 1 tikslas |
Atestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalis procentais |
2006 |
69,2 |
-* |
-* |
71,0 |
Valstybės švietimo stebėsenos (toliau – ŠVIS) rodiklis R42 |
| 2 tikslas |
Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis procentais |
2006 |
26,4 |
2005 |
58,0 |
50,0 |
ŠVIS rodiklis R66 |
| 3 tikslas |
18 metų asmenys, dalyvaujantys švietimo sistemoje (visi ISCED lygiai), procentais |
2005 |
90,1 |
2005 |
78,0 |
95,0 |
Eurostat |
| 4 tikslas |
Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (proc.) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi |
2006 |
56,0 |
-* |
-* |
60,0 |
ŠVIS rodiklis R55 |
| Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose |
2006 |
250,5 |
-* |
-* |
125,0 |
ŠVIS rodiklis R39 |
|
| Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis procentais |
2006 |
40,0 |
-* |
-* |
80,0 |
ŠVIS rodiklis R40 |
|
| 4 metų vaikai, ugdomi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, procentais |
2005 |
56,8 |
2005 |
85,7 |
65,0 |
Eurostat |
|
Pastaba: –* šiuo metu duomenų nėra ir bus atliekami papildomi tyrimai.
31. Programa ženkliai prisidės prie šių 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ strateginio konteksto rodiklių pasiekimo:
| Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija (metai) |
Skaičiais išreikšti uždaviniai |
| 25–64 metų gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis |
6,3 proc., 2005 m. |
11,0 proc. |
| Jaunimo švietimo pasiekimų lygis: bent vidurinį išsilavinimą (arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją) įgijusių 20–24 metų asmenų dalis |
85,2 proc., 2005 m. |
90,0 proc. |
| Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis: pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis |
9,2 proc., 2005 m. |
9,0 proc. |
32. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
|
|||
| Prioritetas |
Mokymasis visą gyvenimą |
|
|||
| Uždavinys |
Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą |
|
|
||
| Rodiklio tipas |
Rodiklis ir vertinimo vienetas |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
|
| Rezultato |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais |
-* |
80** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
-* |
90** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
|
| Produkto |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius |
- |
50 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
- |
1900 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
|
| Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
|
|||
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais |
-* |
80** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
-* |
90** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
|
| Produkto |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius iš kurių: |
- |
6300 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| – moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
- |
6000 |
|||
| – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
- |
300 |
|||
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš |
|
|
Projektų ataskaitos, tyrimai |
||
| jų: |
- |
22000 |
|||
| – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
- |
22000 |
|||
| Uždavinys |
Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą |
||||
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais |
-* |
80** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
-* |
90** |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
||
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
- |
120 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties |
- |
- |
|||
| asmenys; – švietimo pagalbos specialistai |
- |
120 |
|||
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
- |
8000 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
||
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
- |
3000 |
|||
| – švietimo pagalbos specialistai |
- |
5000 |
|||
| Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||||
| Prioritetas |
Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra |
||||
| Uždavinys |
Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje |
||||
| Rodiklio tipas |
Rodiklis ir vertinimo vienetas |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
- |
193000 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
| Produkto |
Projektų skaičius (bendrasis ugdymas) |
- |
200 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
|
Pastabos: * bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** reiškia veiksmų programoje numatytą rodiklio išraišką. Programos indėlis į šio rodiklio pasiekimą bus nustatomas atliekant papildomus tyrimus.
33. Nustatomi papildomi nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai, leidžiantys įvertinti nurašytaProgramos pažangą ir veiksmingumą:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
|
| Metai |
Reikšmė |
|||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
29 |
35 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose) |
2006 |
8,8 |
10,0 |
Tyrimai |
| Mokyklos, prisijungusios prie Interneto (proc.) |
2006 |
85,0 |
90,0 |
Tyrimai |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
- |
- |
8000 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
- |
- |
2300 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Įgyvendintų švietimo inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo projektų skaičius |
- |
- |
40 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius |
- |
- |
240 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius |
- |
- |
5400 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius |
- |
- |
50 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius |
- |
- |
81 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius |
- |
- |
700 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius |
- |
- |
25 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius |
- |
- |
10 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
| Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius |
- |
- |
400 |
Projektų ataskaitos, tyrimai |
VII. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
35. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
36. Programos prieduose nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai konkretaus komponento projektų atrankos kriterijai:
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Sisteminė bendrojo ugdymo situacijos analizė leidžia teigti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema aktyviai pertvarkoma siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Dėmesys bendrajam ugdymui atsispindi daugelio šalies strategijų prioritetiniuose uždaviniuose, tačiau įgyvendinti strategines priemones dažnai sudėtinga dėl lėšų stygiaus. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo galimybių panaudojimas šalies bendrojo ugdymo sistemai tobulinti įtvirtins vykdomų švietimo reformų tęstinumą, suteiks galimybę perimti pažangią užsienio šalių patirtį ir užtikrins kokybiškas švietimo paslaugas šalies gyventojams.
38. Programa prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų programos įgyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdymą, infrastruktūrą, turinį, personalą ir paramą mokiniui. Programos įgyvendinimo priemonių visuma užtikrina, kad 2015 metais:
38.1. šalies švietimo valdymas keisis diegiant pažangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacinių komunikacinių technologijų galimybes;
38.2. atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, didelis dėmesys bus kreipiamas į ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimą;
38.3. taikydamiesi prie darbo rinkos pokyčių šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir pažangias ugdymo formas;
38.4. specialiųjų poreikių mokiniams bus užtikrintos lygios mokymosi galimybės ir socialinis teisingumas;
Mokyklų tobulinimo programos plius
1 priedas
MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.
3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonės: dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.
4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Diegti integruotus ir praktikoje lengvai pritaikomus švietimo įstaigų vertinimo instrumentus, sudarant sąlygas kompleksiškai ir objektyviai vertinti įstaigų veiklą bei priimti šiais rezultatais pagrįstus racionalius sprendimus“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
5.1. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos privalumai:
5.1.1. Lietuvoje jau yra sukurta ir diegiama mokyklų vidaus audito metodika, kuri leidžia:
5.1.2. užsienio patirties adaptavimas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos adaptuotu modeliu pateiktu metodikoje „How good is our school – self – evaluation using performance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šio pasirinkimo privalumas yra tas, kad Škotijos patirtis šioje srityje yra labai didelė ir pripažįstama pasauliniu mastu. Škotiškasis mokyklų įsivertinimo modelis remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t.y. sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti darbo kokybę įvairiose srityse. Modelis adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje;
5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklos veiklos rodiklių taikymas pagal parengtą mokyklų vidaus audito metodiką padeda mokyklai:
5.1.4. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito vykdymas yra apibrėžtas metodikoje bei leidiniuose, apibendrinančiuose skirtingų tipų mokyklų patirtį, vykdant vidaus auditą:
5.1.4.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;
5.1.4.2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. II dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;
5.1.4.3. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. III dalis. Molėtų švietimo centras, 2004;
5.2. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos trūkumai:
5.2.1. mokytojai yra nepasirengę patys sudaryti informatyvius, patikimus ir validžius vidaus audito duomenų rinkimo instrumentus. Mokytojų sukurtų ir mokyklų vidaus audito procese taikomų klausimynų analizė rodo, kad jie dažnai neatitinka elementariausių tyrimo instrumento metodologinės kokybės reikalavimų (instrumento savybė, išreiškianti jo vertę, tikimo laipsnį. Ją sudaro tokios charakteristikos, kaip instrumento validumas, patikimumas, informatyvumas, efektyvumas, veiksmingumas, ir t.t).
5.2.2. kokybiškam vidaus audito duomenų rinkimo instrumentų rengimui vidaus audito metu reikia daug laiko, ir tai, mokytojų teigimu, atitraukia juos nuo pagrindinių vidaus audito klausimų, nelieka laiko išsamiai, visapusiškai nagrinėjamos problemos analizei;
5.2.3. mokyklos vidaus audito koordinavimo grupė turi galimybę ne pati sudaryti duomenų rinkimo instrumentus, bet pasirinkti iš jau sukurtų. Pagrindiniai šaltiniai gali būti 15 punkte nurodyti mokyklų patirtį apibendrinantys leidiniai, įvairių universitetų edukologijos ir švietimo vadybos bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai, šalies ir užsienio ugdymo srities mokslininkų tyrimų ataskaitos ir pan. Praktika rodo, kad instrumento pasirinkimas dažnai yra problemiškas:
5.2.3.1. Lietuvoje nėra sudarytas edukologijos ir švietimo vadybos srities tyrimo instrumentų katalogas, todėl norint rasti tinkamą instrumentą tenka atlikti sudėtingas, daug laiko užimančias paieškas bibliotekų kataloguose, perversti daug šaltinių;
5.2.3.2. mokytojams, turintiems nepakankamai tyrimo metodologijos žinių ir patirties, sudėtinga suformuluoti turinio ir metodologinius kriterijus ieškomam duomenų rinkimo instrumentui. Praktikai dažnai supranta, kad instrumentas yra vien klausimų sąrašas ir nekreipia dėmesio į konceptualų jo pagrindimą;
5.2.3.3. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai yra didelės apimties, tačiau nagrinėjantys labai siaurą sritį, tuo tarpu vidaus audito metu siekiama analizuoti keletą sričių, todėl tokį instrumentą vidaus auditui sunku pritaikyti;
5.2.3.4. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai orientuoti į analitinės informacijos rinkimą ir nenumato tiriamosios edukacinės ar vadybinės veiklos tobulinimo perspektyvos, tuo tarpu vidaus audito duomenų rinkimas yra tiesiogiai orientuotas į mokyklos veiklos tobulinimą;
5.2.3.5. mokslinių tyrimų instrumentų duomenų apdorojimo procedūros dažnai yra sudėtingos ir mokytojams sunku jas atlikti. Sudėtinga yra interpretuoti sujungtus, susietus tiriamą požymį išreiškiančius rodiklius, interpretaciją supranta tik su instrumentu dirbę mokytojai, bet ne visa mokyklos bendruomenė;
5.2.3.6. mokyklų vidaus audito patirtį skleidžiančiuose leidiniuose pateikiami tiek metodologiškai tinkamai, tiek ir ydingai suformuluoti klausimynai, todėl mokytojams sudėtinga išsirinkti tinkamą. Nėra aprašoma specifikacija, administravimo instrukcija, todėl interpretuojant duomenis, kyla problemų (tenka spėlioti, ką klausimynas matuoja);
5.2.4. mokyklose stebimas nusivylimas kiekybinių duomenų rinkimo procedūromis. Dėl nepakankamo mokyklų vidaus audito duomenų rinkimo tikslo ir konkrečių metodikų išmanymo, netinkamo instrumentų parinkimo, tyrimo duomenų interpretavimo patirties trūkumo dažnai gaunama mažai vertinga informacija. Nepasitenkinimas šiais metodais gaunama informacija pasireiškia ne tik kiekybinių metodų tinkamumo kvestionavimu, bet ir paties vidaus audito idėjos neigimu;
5.2.5. pirmose vidaus audito patirtyse nepagrįstai suabsoliutinami kiekybiniai duomenų rinkimo metodai. Mokytojams šie metodai atrodo paprasti, reikalaujantys mažiau laiko sąnaudų, leidžiantys parengti „gražias“ ataskaitas;
6. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo teikiamos galimybės:
6.1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms ypač svarbu naudoti profesionaliai sukonstruotus mokyklų įsivertinimo instrumentus tam, kad galima būtų daugiau laiko skirti:
6.1.1. pačiam mokyklos veiklą tobulinančio vertinimo ir mokyklos veiklos kokybės tobulinimo filosofijų suvokimui;
6.1.2. veiklos analizei ir tobulinimui, o ne instrumentų konstravimui ir techniniam duomenų apdorojimui;
6.2. Komponento įgyvendinimas turės tiesioginės įtakos bendrai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kaitai, jų siekiui šiuolaikiškai dirbti;
6.3. galimybė Lietuvoje švietimo lygmenyse diegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Bendrojo lavinimo mokyklos naudodamos šio Komponento sukurtus produktus galės:
6.3.1. sėkmingai išsiaiškinti, kokie ugdymo procesai vyksta sėkmingai ir ar atitinka nustatytus vertinimo kriterijus pagal apibrėžtus standartus;
6.3.3. įvertinti mokyklos darbuotojų kompetenciją, organizuojant ugdymo procesą, numatyti tobulinimosi kryptis;
6.3.4. geriau informuoti mokytojus bei suinteresuotus švietimo kokybe asmenis (tėvai, politikai, steigėjai ir kiti) apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse;
6.3.6. nusistatyti savo mokyklos veiklos prioritetus, fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokyklose, mieste, regione ir kt.;
6.4. minėtos galimybės tikėtinos, kai:
6.4.1. kokybės vertinimas bus grindžiamas ne instrukcijomis, o šalių susitarimu dėl būtinybės nuolat vertinti mokyklos veiklos kokybę, tobulinti procesus;
6.4.2. sprendimai bus pagrįsti tyrimų duomenimis, rodikliais, standartais; bus naudojami profesionaliai sukurti validūs tyrimo instrumentai, leidžiantys tinkamai vertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus;
6.4.3. vadybiniai procesai mokykloje bus tinkamai organizuojami ir mokyklų bendruomenėms bus sudaryta galimybė naudotis instrumentų baze;
6.5. kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus, bus sudaryta galimybė pasinaudoti užsienio šalių geros praktikos pavyzdžiais (Austrijos, Vokietijos, Škotijos mokyklų patirtis ir pan.). Mokykloms interpretuojant ir analizuojant surinktus duomenis, kaip ir užsienio valstybėse, būtų teikiama profesionali pagalba, kurią laiduotų Komponento vykdymo metu sukurta konsultavimo sistema;
6.6. galimybės bendrojo lavinimo mokykloms pasinaudoti aukštųjų mokyklų mokslininkų pajėgomis sprendžiant problemas, susijusias su duomenų rinkimu, apdorojimu ir analize:
6.6.1. šiuo metu Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras domisi pagalba bendrojo lavinimo mokykloms. Centras padeda profesionaliai įsivertinti mokyklos veiklą, parengdamas instrumentą, paremtą vidaus audito metodika. Šis instrumentas padeda mokyklai tirti aktualius veiklos aspektus, organizuojant apklausas ir interpretuojant gautus apklausos duomenis, taip pat sudarant mokyklos veiklos tobulinimo planą. Šis centras yra teikęs paslaugas keletui Lietuvos mokyklų;
7. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo grėsmės:
7.1. užsienio patirties perėmimas gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei mokyklų veiklos įsivertinimo sistemos tobulinimui;
7.2. negalima nė vieno instrumento perkelti į kitos valstybės mokslo sistemą: egzistuoja kultūrinio perkeliamumo problemos – kitose šalyse kurtus instrumentus reikia adaptuoti ir diegti palaipsniui, siekiant sumažinti kultūrinius skirtumus ir mokykloms pasirengti juos naudoti;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.
9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
9.2. sukurti profesionalią pagalbos mokykloms sistemą, kuri padėtų mokyklai analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
120 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
- |
120 |
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Parengtų mokytojų skaičius |
|
|
| 1.1. |
Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrime, skaičius |
Asmenų skaičius |
30 |
| 1.2. |
Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymuose, skaičius |
Asmenų skaičius |
120 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius |
|
|
| 2.1. |
Mokyklų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymo mokymuose, skaičius |
Įstaigų skaičius |
40 |
13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
14. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).
15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti ir nuolat tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.
16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA.
18. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, Projekto I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1314,6 tūkst. Lt, Projekto II įgyvendinimo etapo metu – 1965,6 tūkst. Lt, Projekto III įgyvendinimo etapo metu – 1719,8 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 15 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas. |
| 2. Mokyklų įsivertinimo instrumentų panaudojimo mokyklų veikloje tiksliniai mokymai mokyklų vadovams bei mokytojams. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginės tikslinės grupės: |
| 1. bendrojo lavinimo mokyklų vadovai; |
||
| 2. bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui; |
||
| 3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. |
||
| Netiesioginės tikslinės grupės: |
||
| 1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai; |
||
| 2. bendrojo lavinimo mokyklos veikla suinteresuotieji asmenys. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 5000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 5000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
69 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 21 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| III įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. |
| Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus (modelius) bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus instrumentų taikymo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos mokyklų įsivertinimo instrumentų sukūrimui, išbandymui bei diegimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių (instrumentų taikymas) gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose nuolatos vertinama veiklos kokybė. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas, išbandymas, diegimas bei patirties sklaida, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. |
| Projekto įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų mokslinio potencialo. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
21. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;
22. Numatomos viešinimo priemonės:
22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
2 priedas
APSKRITIES VIRŠININKŲ IR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJOS ŠVIETIMO PADALINIŲ SPECIALISTŲ EKSPERTINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.
3. Komponentas prisidės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje; rengti detalius savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus; dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio įsivertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.
4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Stiprinti institucinės pagalbos švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Lietuvoje apskričių bei savivaldybių švietimo padalinių specialistų mokymai stokoja nuoseklumo ir tęstinumo. Tai sąlygoja pasekmes, kodėl švietimo padalinių specialistai nepakankamai konsultuoja mokyklas, neužtikrina joms realios paramos.
6. Lietuvos švietime pastebima tendencija, kai nacionalinis lygmuo, įgyvendindamas švietimo kaitos projektus, tiesiogiai dirba su mokyklomis, aplenkdamas steigėjo švietimo padalinius. Todėl mokyklų vadovai ar pedagogai įgyja geresnius gebėjimus nei steigėjų švietimo padalinių specialistai. Tikėtina, kad be svaraus steigėjo švietimo padalinių specialistų dalyvavimo švietimo kaitos procesuose nebus tinkamai realizuotos ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos.
7. Analizuojant apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių ekspertų mokymų raidą istoriniu aspektu, išskiriami du etapai:
7.1. 1993–1997 m. periodas. Šiuo laikotarpiu specialistų mokymams buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Nuo 1993 m. pradėtas vykdyti ugdomojo inspektavimo mokymų ciklas, organizuojant kokybiškus mokymus švietimo skyrių specialistams. Tačiau šis mokymų ciklas truko iki 1997 m. Įgyvendinus minėtus mokymus, tolimesni ciklai nebuvo vykdomi, kadangi neskirta lėšų ugdomojo inspektavimo mokymų organizavimui bei vykdymui. Nutrūkus mokymų procesui, atsirado mokymų tęstinumo poreikis. Komponento veiklos yra skirtos šio tęstinumo užtikrinimui bei praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų įgyvendinimui (konsultavimo modelių atsiradimui);
7.2. Mokyklų tobulinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) B komponento (toliau vadinama – Mokyklų tobulinimo programa) veiklų įgyvendinimas. Mokyklų tobulinimo programos veiklų įgyvendinimo metu švietimo padalinių specialistams organizuota nemažai mokymų apie:
8. Europos Sąjungos šalyse regioninio (steigėjo) lygmens švietimo specialistų edukacinės bei vadybinės kompetencijos yra gana aukštos palyginus su Lietuvos. Didžiojoje Britanijoje, atlikus išorės mokyklų auditą, jeigu mokyklų veiklos kokybė yra nepakankamai gera, savivaldybės švietimo padalinių specialistai teikia joms konkrečią pagalbą ir konsultacijas. Šiuo atveju švietimo padalinių specialistai konsultuoja ir atlieka konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba. Tuo tarpu Lietuvos situacija nėra tolygi užsienio valstybių praktikai.
9. Komponento įgyvendinimo metu planuojama stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas (kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma). Ypač didelis dėmesys bus skiriamas šių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui. Tai padėtų savivaldybių švietimo skyrių padaliniams veiksmingiau naudoti vidaus ir išorės auditų duomenis konsultuojant mokyklas. Planuojama, kad švietimo strateginis planavimas savivaldybės ir mokyklos lygmeniu bus grindžiamas realiais duomenimis, jų analize ir išvadomis.
10. Išskirtini šie pagrindiniai apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
10.1. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos privalumai:
10.1.1. palanki švietimo padalinių specialistų konsultacijų teikimo mokykloms teisinė bazė Lietuvoje. Galiojantys Lietuvos Respublikoje norminiai teisės aktai skatina švietimo padalinių specialistus teikti mokykloms įvairiapusę pagalbą:
10.1.1.1. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje, visais švietimo lygiais diegiant strateginį planavimą bei šiuolaikinę įsivertinimo kultūrą;
10.1.1.2. pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 128 (Žin., 2004, Nr. 21-643) apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai turi:
10.1.1.2.2. konsultuoti mokyklų vadovus ir mokytojus, mokyklų bendruomenes ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais;
10.1.2. parengtos mokymų programos, skirtos švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs keletą programų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams. Parengtos trys programos:
10.1.2.1. „Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas“ – programa, skirta ugdyti konsultacinę ir ekspertinę kompetenciją;
10.1.2.2. „Švietimo sektoriaus administravimo pagrindai ir politikos vadyba“ – programa, skirta plėtoti savivaldybių ir apskričių švietimo specialistų bendrąją, vadybinę, profesinę ir ekspertinę kompetenciją;
10.1.2.3. „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės valdymui“ – programa, skirta tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją (kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla), veiklos veiksmingumą siekiant ugdymo kokybės efektyvumo, plėtoti švietimo konsultantų veiklą teikiant konsultavimo paslaugas, atliepiančias šalies švietimo bendruomenės poreikius bei tobulinti pedagogų švietimo centrų specialistų kvalifikaciją, užtikrinti švietimo konsultantų veiklos efektyvumą;
10.2. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos trūkumai:
10.2.1. skiriamas nepakankamas dėmesys Lietuvos švietimo padalinių specialistų mokymams. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs tik tris mokymų projektus, skirtus apskričių ir savivaldybių švietimo sričių specialistų žinioms tobulinti. Minėtų parengtų programų įgyvendinimas nėra kokybiškas, nes:
10.2.1.2. nėra grįžtamojo ryšio tarp besimokančiųjų ir organizatorių (neanalizuojamas programų poveikis ir nauda, programos nėra atnaujinamos);
10.2.2. parengtos bendrųjų gebėjimų ugdymo (siauro profilio) programos švietimo padalinių specialistų mokymams. Apskrities ir švietimo skyrių darbuotojai yra valstybės tarnautojai. Jiems, kaip valstybės tarnautojams, mokymus organizuoja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Šie mokymai orientuoti į valstybės tarnautojų bendrųjų kompetencijų stiprinimą (mokymai organizuojami bendromis temomis). Tačiau apskričių ir savivaldybių specialistams labai svarbios yra kompetencijos, susijusios su jų darbo švietimo sistemoje specifika, su galimybėmis vykdyti praktinę mokyklų konsultavimo veiklą. Tokių specifinių programų švietimo specialistams šiuo metu nėra parengta;
10.2.3. neišplėtotas mokymų programų turinys. Mokymų programos turi būti paremtos teorija, derinama su praktika, kadangi apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams labai trūksta praktinių įgūdžių konsultuojant mokyklas;
11. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo teikiamos galimybės:
11.1. Komponento įgyvendinimo galimybės. Lietuvoje švietimo padalinių specialistų mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl atsiranda sunkumų konsultuojant mokyklas bei teikiant joms paramą. Šio Komponento įgyvendinimas suteiktų galimybę kelti specialistų ekspertinius gebėjimus. Įgyvendinus Komponentą, švietimo padalinių specialistai teiks konkrečią pagalbą bei konsultacijas mokykloms, atliks konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba;
11.2. Mokyklų tobulinimo programos metu buvo pravesti vidaus audito mokymo seminarai visose Lietuvos pagrindinėse mokyklose, daugumoje kitų bendrojo lavinimo mokyklų bei savivaldybių ir apskričių švietimo padaliniuose. Išorės audito metodikos bandomieji projektai vyko 16 savivaldybių 75 mokyklose. Iššūkis šiandien – tęsti pradėtą veiklą ir veiksmingai panaudoti turimus duomenis (po išorės ir vidaus audito) mokyklos kokybės užtikrinimui. Sėkmingai pradėta veikla gali būti tęsiama per konsultacijas tarp savivaldybės ar apskričių specialistų ir mokyklos;
11.3. Komponentas turi orientuotis į praktines konsultacijas tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų. Šių konsultacijų metu naudojant vidaus ir išorės audito rezultatus:
11.3.1. savivaldybių ir apskričių specialistai padėtų mokykloms remiantis kokybiniais rodikliais kurti mokyklos tobulinimo gaires ir taip tobulinti giluminius ugdymo procesus;
11.4. Komponentas reikšmė:
11.4.2. palaikomi ryšiai su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija), Švietimo plėtotės centru, Švietimo informacinių technologijų centru, Pedagogų profesinės raidos centru ir koordinuojamos vykdomos veiklos;
11.5. švietimo sistemos valdymo tobulinimas. Valstybinėje švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje išskirta prioritetinė kryptis – valdymo tobulinimas, kuria siekiama įgyvendinti kokybės vadybos principus. Kokybės vadybos tobulinimas neįmanomas be kompetentingų savivaldybių švietimo specialistų. Kadangi įgyvendinant šį Komponentą bus siekiama stiprinti švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, tai turėtų tiesioginės įtakos sėkmingam Programos įgyvendinimui;
12. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo grėsmės:
12.1. savivaldybių švietimo skyrių padaliniams naudojant vidaus ir išorės auditų duomenis bei konsultuojant mokyklas joms vykdant vidaus auditą, gali kilti grėsmė, jog bus netinkamai interpretuojami bei panaudojami mokyklų auditų rezultatai;
12.2. užsienio gerosios patirties taikymas konsultuojant mokyklas bei pritaikymas Lietuvoje gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei konsultacijų teikimui mokykloms;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
13. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes:
14. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
14.1. tyrimo, siekiant įvertinti apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinius gebėjimus, įgyvendinimas;
14.2. mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, rengimas;
14.3. mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
270 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina |
|
| Metai |
Reikšmė |
padėtis 2015 m. |
|
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
270 |
17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Parengtų mokytojų/specialistų skaičius |
|
|
| 1.1. |
Apmokyta švietimo specialistų |
|
|
| 1.1.1. |
Apmokyta savivaldybių švietimo specialistų |
Asmenų skaičius |
180 |
| 1.1.2. |
Apmokyta apskrities švietimo specialistų |
Asmenų skaičius |
20 |
| 1.1.3. |
Apmokyta savivaldybių švietimo padalinių vedėjų |
Asmenų skaičius |
60 |
| 1.1.4. |
Apmokyta apskričių švietimo padalinių vedėjų |
Asmenų skaičius |
10 |
| 1.2. |
Švietimo specialistams suorganizuotų seminarų skaičius |
|
|
| 1.2.1. |
Suorganizuota seminarų |
Skaičius |
28 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis |
|
|
| 2.1. |
Apmokyta savivaldybių |
Skaičius |
60 |
| 2.2. |
Apmokyta savivaldybių |
Proc. |
100 |
| 2.3. |
Apmokyta apskričių |
Skaičius |
10 |
| 2.4. |
Apmokyta apskričių |
Proc. |
100 |
| 3. |
Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius |
|
|
| 3.1. |
Parengti metodiniai leidiniai, modeliai, programos |
|
|
| 3.1.1. |
Parengta konsultavimo modelių |
Pavadinimų skaičius |
5 |
| 3.1.2. |
Parengta mokymo programų |
Pavadinimų skaičius |
4 |
| 3.2. |
Atlikti tyrimai, edukacinė veikla |
|
|
| 3.2.1. |
Atlikta tyrimų |
Skaičius |
1 |
| 3.2.2. |
Edukacinės išvykos į užsienio šalis |
Skaičius |
2 |
18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
20. Pagrindinis Projekto tikslas – stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas, strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.
21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
21.1. Komponento Projekto paraiškas rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA;
21.2. Komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Paramos fondas Europos Socialinio fondo agentūra;
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
24. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, kūrimas. 2. Mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, organizavimas bei vykdymas. 3. Konsultavimo modelių rengimas. 4. Informacijos viešinimas bei sklaida apie konsultavimo patirtį. |
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginė tikslinė grupė: 1. Apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistai. Netiesioginės tikslinės grupės: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir mokytojai. 2. Švietimo pagalbos (švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą) įstaigų darbuotojai. |
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 2000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 2000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
69 mėn. I įgyvendinimo etapas 21 mėn. II įgyvendinimo etapas 24 mėn. III įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją, kuriant konsultavimo modelius bei didinant švietimo padalinių personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus konsultavimo modelius, jų galimybes, pasiektus praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui bei konsultavimo modelių sukūrimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų konsultacinių gebėjimų didėjimas sudarys palankesnes sąlygas mokyklų veiklos tobulinimui. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų ilgalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VI. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
25. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
25.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti švietimo specialistų bei bendrojo lavinimo mokyklų veikla;
26. Numatomos viešinimo priemonės:
26.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
26.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
26.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
3 priedas
REGIONINIŲ ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ PLĖTRA IR ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ BEI ŠVIETIMO POLITIKOS ANALIZĖS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (toliau vadinama – ŠVIS) plėtros ir ŠVIS bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį „Valdymo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama tobulinti valdymo sistemą, gerinti racionalių, švietimo politikos analize pagrįstų, sprendimų priėmimą.
4. Komponentas atitinka Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas, siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai švietimo informacinės sistemos ir švietimo politikos analizės (toliau – PA) privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. ŠVIS ir PA privalumai:
5.1.1. dėmesys sistemingam švietimo duomenų kaupimui ir jų pagrindu formuojamai švietimo politikai atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. Lietuvoje ŠVIS ir PA plėtra akcentuojama 2003–2012 metų Valstybės švietimo strategijoje, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). Akcentuojant būtinybę didinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos šalių narių švietimo srityje (keistis duomenimis ir informacija apie vykdomą politiką), nuo 1985 m. veikia Europos Komisijos sukurta Eurydice švietimo informacinė sistema, kuri nuo 1995 m. integruota į Socrates programą;
5.1.2. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) (toliau vadinama – MTP) buvo suformuotas ŠVIS skyrius Švietimo informacinių technologijų centro (toliau vadinama – ITC) sudėtyje, apibrėžti nacionaliniai švietimo sistemos stebėsenos rodikliai, švietimo informacinės sistemos nuostatai, sukurtas ŠVIS modelis, duomenų bazės bei internetinis tinklapis. Prie Švietimo plėtotės centro (toliau – ŠPC) buvo suformuotas PA skyrius (ŠPC struktūrinis vienetas, jo funkcija yra sustiprinti naują vadybos kultūrą, kurioje sprendimai švietimo politikos klausimais būtų priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu, toliau vadinama – PAS), išrinkta vadovybė, patvirtinti nuostatai. Pastaraisiais metais vykdyti įvairių krypčių ŠVIS ir ŠPC PAS darbuotojų mokymai;
5.1.3. 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai atliko išsamią švietimo informacijos poreikių ir gebėjimų įvertinimo ataskaitą, parengė ŠVIS ir PA kūrimo planą. Kompetentingų ekspertų suformuotos pagrindinės plėtros kryptys leidžia geriau planuoti veiklas ateityje;
5.2. ŠVIS ir PA trūkumai:
5.2.1. neaiškus funkcijų pasiskirstymas ir duomenų nesuderinamumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka. Šiuo metu ŠVIS realiai veikia tik nacionaliniame lygmenyje, sukūrusios savo regioninius ŠVIS turi vos keletas savivaldybių;
5.2.2. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka. Remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, ŠPC Politikos analizės skyrius ir ŠVIS darbo grupių narių įgūdžių lygis yra palyginti aukštas, tačiau nepakankamai išugdyti jų darbo su duomenimis ir rodikliais įgūdžiai. ŠVIS darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę bei savo funkcijas. ŠPC PAS narių analitiniai įgūdžiai yra palyginti aukšti, tačiau fiksuojamas sistemingo švietimo politikos analizės mokymo trūkumas;
5.2.3. technologinės įrangos trūkumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtame ŠVIS ir PA kūrimo plane nurodoma, kad tinkamam ŠVIS ir ŠPC PAS funkcionavimui, ypač svarbus pakankamų resursų, t.y. darbuotojų, mokymų ir įrangos, skyrimas. Pažymima, jog mokyklos turi nepakankamai kompiuterių, ir ne visos mokyklos, turinčios kompiuterių, turi galimybę naudotis interneto ryšiu. Daugeliu atvejų vidurinės ir pagrindinės mokyklos turi kompiuterius administraciniam naudojimui, tuo tarpu pradinės mokyklos jų visai neturi;
5.3. ŠVIS ir PA galimybės:
5.3.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Baigiamojoje komponento ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtina turėti mažiausiai po vieną švietimo darbuotoją, vykdantį PA veiklą. Dėl darbuotojų kaitos mokomoji veikla turi būti vykdoma nuolat. Su švietimo politikos analize susiję mokymai turi būti sisteminiai ir pakopiniai. Taip pat būtina parengti analitikus kitų švietimo darbuotojų (įskaitant švietimo darbuotojų savivaldybių ir apskričių administracijose) apmokymui. Auganti švietimo sistemos darbuotojų kompetencija prisidės prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Rengti švietimo institucijų vadovus ir tobulinti jų kvalifikaciją naudojant modulines, kompetencijomis grįstas programas“;
5.3.2. pakankama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija skatintų aktyvesnį regioninių ŠVIS kūrimą, kas užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku. Regioninių ŠVIS skaičiaus didėjimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Suderinti įvairias švietimo duomenų bazes ir išplėsti jų prieinamumą“ uždavinio „Stebėsena ir kokybės laidavimas“;
5.3.3. didinant švietimo duomenų patikimumą, būtina kruopščiai tvarkyti visą duomenų rinkimo procesą, duomenų rinkimo instrumentų parengimą, o taip pat taikomosios kompiuterinės duomenų bazės sukūrimą ir plėtotę. Šiuo metu ITC veikia kaip centrinė ŠVIS būstinė, tačiau siekiama, kad kiekviena savivaldybė turėtų atskirą ŠVIS, o kiekviena mokykla – kompiuterį, skirtą operacijoms išimtinai su ŠVIS susijusiais duomenimis.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis ŠVIS ir PAS plėtros bei specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti kurti ŠVIS sistemas regionuose ir juos naudoti kokybiškai politikos analizei atlikti.
7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. atlikti reikiamus tyrimus informacijos poreikių analizei dėl regioninių ŠVIS ir PA sistemų kūrimo ir administravimo;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama |
padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
160 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
160 |
10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Atlikta tyrimų |
2006 |
– |
2 |
| Apmokyta darbuotojų |
2006 |
– |
160 |
| Įsigyta mokymo programų |
2006 |
– |
2 |
| Parengta ir išleista leidinių |
2006 |
– |
2 |
| Parengta teisės aktų |
2006 |
– |
2 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Regioninių ŠVIS plėtra ir ŠVIS bei švietimo PA specialistų kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC bei ŠPC.
16. Finansinius atsiskaitymus už patirtas Projekto įgyvendinimo išlaidas pagal šias išlaidas pateisinančius dokumentus vykdo ITC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Švietimo personalo (administravimo personalo, švietimo vadybininkų) kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtra (įskaitant darnaus vystymosi kompetencijos tinklo plėtrą) |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 237,6 tūkst. Lt (I etapas) |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
Švietimo plėtotės centras |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. ŠVIS ir PA plėtrai reikalingų tyrimų atlikimas; |
| 2. Įrangos specifikacijų parengimas; |
||
| 3. Įrangos įsigijimas ir nuoma; |
||
| 4. Metodinės medžiagos įsigijimas ir duomenų bazių prenumerata; |
||
| 5. Mokomųjų programų įsigijimas; |
||
| 6. ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens darbuotojų mokymas; |
||
| 7. ŠVIS ir PA regioninio lygmens darbuotojų mokymas; |
||
| 8. Projekto veiklą apibendrinančio leidinio išleidimas; |
||
| 9. Teisinės bazės parengimas. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Švietimo administracijos darbuotojai |
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 5000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 5000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos Socialinio Fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus, kas užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems gyventojams, bus skatinama socialinės atskirties bei specialiųjų poreikių asmenų integracija ir didinamos jų galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, visuomenėms nariams bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
20. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, išaugusią švietimo valdymo kokybę. Viešinimo ir informavimo veiklos tikslinė grupė:
21. Numatomos viešinimo ir informavimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
4 priedas
E. APLANKO TAIKYMO PLĖTOJANT PEDAGOGŲ KOMPETENCIJĄ, NAGRINĖJANT JO TAIKYMO PEDAGOGINIAME KOMPIUTERINIAME RAŠTINGUME ATVEJĮ KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. E.Aplanko taikymas plėtojant pedagogų kompetenciją, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį komponentas (toliau vadinama – Komponentas), yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos penktąją kryptį „Personalo tobulinimas“. Planuojama, jog personalo rengimo pertvarka pertvarkys pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, sukonkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą, bus imtasi priemonių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. E.aplanko taikymas mokytojų kompiuterinio raštingumo vertinime prisidės prie programoje nustatyto rodiklio (tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis, proc. – 2012 m. 95 proc.). Kvalifikaciją patvirtinantis skaitmeninis aplankas įpareigos pedagogus pasiekti ir palaikyti tam tikrą informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) kompetencijos lygį, įgalins juos lengviau atlikti atestacijos procedūras, lengviau kelti kvalifikaciją.
4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), tikslo „Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją, siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje“ uždavinio „Gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą)“ rodiklio „Pedagogų, įgijusių edukacinį IKT raštingumą, procentas ne mažiau kaip 75 proc.“.
5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Nuolat tobulinti mokymo personalo IT raštingumą“ (čia IT – informacinės technologijos).
6. Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2318/2003/EB patvirtino Daugiametę veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programą (e-mokymosi programa). Programoje nustatyta veiklos linija „E-mokymosi porinių projektų programos Europos pradinio ir vidurinio mokymo įstaigose ir skatinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą“ numatyta parama bendradarbiavimo struktūroms mokytojų ir kito pedagoginio personalo kvalifikacijos kėlimo srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos geriau panaudoti IKT potencialą novatoriškiems bendradarbiavimo metodams, pasikeitimui ugdymo ištekliais ir metodika bei bendram mokymo medžiagos rengimui.
7. Komponentas atitinka Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
8. Išskirtini šie pagrindiniai e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime privalumai, trūkumai ir galimybės:
8.1. E.aplanko taikymo privalumai:
8.1.1. pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, analizuojančių informacinių komunikacinių technologijų (elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) taikymą mokymo procese. Svarbiausi tyrimai: Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietime aspektu (2005 m.), Mokytojų didaktinės kompetencijos ir šiuolaikinių švietimo reikalavimų atitiktis (2005 m.), Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę (2006 m.). 2005 m. European Schoolnet atlikti tarptautinio lygmens tyrimai „Assessment schemes for teachers' ICT Competence – a policy analysis“ ir „National policies and case studies on the use of portfolios in teacher training“. Tyrimai leido įvertinti e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime problemas, susistemino duomenis apie skirtingų šalių patirtį, sudarė pagrindimą tolesniam veiksmų planui;
8.1.2. šiandieniniai mokytojų kompetencijos pripažinimo mechanizmai dar nėra pakankamai lankstūs. Tarp pažangių būdų išskiriama: apdovanojimai už pasiekimus taikant IKT, e.aplanko taikymas ir kt. E.aplanko įrankis pripažįstamas, kaip vienas pažangiausių būdų, jo panaudojimas leistų fiksuoti mokytojų kompetencijos progresą, naudojant IKT tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje. Išskiriami šie e.aplanko privalumai: aktyvus vertinamojo dalyvavimas; konstruktyvistinės paradigmos realizavimas; mokymosi veiklos tęstinumas ir dokumentavimas; refleksinė praktika; naujų technologinių gebėjimų įgijimas; motyvacijos, mokymosi nuosavybės, atsakomybės ir reikšmingumo didėjimas; postūmis nuo stebėjimo prie praktikos; efektyvumas, lankstumas ir portatyvumas;
8.1.3. e.aplanko diegimo ir naudojimo skatinimui yra sukurtas EPICC (European Portfolio Initiatives Coordination Committee), kurio pagrindinė veikla yra apjungti įvairias e.aplanko diegimo ir taikymo iniciatyvas skirtingose srityse. Kai kuriose Europos šalių šalyse (ypač D. Britanijoje) e.aplanko taikymas yra pažengęs palyginti toli. Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, Ispanijoje (Katalonijoje) yra dedamos didelės politinės pastangos e.aplanko integravimui į įvairius švietimo lygius. Ypač plačiai mokytojų veiklos vertinime e.aplankas naudojamas JAV, nes šios šalies Mokytojų akreditacijos organizacijos (National Council for Accreditation of Teacher Education) nustatyti standartai reikalauja įdiegti vertinimo sistemą, kuri rinktų ir analizuotų pateikėjų kvalifikacijos, pasiekimų duomenis. Šiuo atveju aplankas pripažįstamas kaip tinkamas vertinimo įrankis. Lietuvai tikslinga pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, kuriant savo e.aplanko ir jo taikymo modelį;
8.1.4. Informacinių technologijų centras ir Microsoft, atsižvelgdami į 2003 m. lapkričio 24 d. pasirašytą Partnerių ketinimų protokolą, vykdo IKT lyderio programą (ICT Leaders Program) Lietuvoje. Esminis IKT lyderio programos elementas yra novatoriškų mokytojų grupė, kurie sutinka tapti atitinkamos mokymo srities IKT šalininkais, patarėjais bei vadovais (IKT lyderiais) kitiems mokytojams Lietuvoje. Programos metu buvo sukurtas el. žurnalas „IKT Lyderiai“ (http://ejournal.emokykla.lt/lyderis/), kuriame pateikiama rekomendacinė e.aplanko struktūra, metodinė medžiaga pedagogams. Šiuo metu e.aplankus yra sukūrę ir el. žurnale patalpinę 27 Lietuvos pedagogai;
8.2. e.aplanko taikymo trūkumai:
8.2.1. vidiniai e.aplanko trūkumai: palyginti didelių resursų poreikis; e.aplanko rengimo kompetencija; vertinimo subjektyvumas; vertinamojo autorizavimas; asmens duomenų sauga; duomenų integracija;
8.2.2. žema Lietuvos pedagogų IKT kompetencija ir IKT naudojimas ugdymo procese:
8.2.2.1. 2005 m. atlikto tyrimo „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“ rengėjai akcentuoja, jog rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;
8.2.2.2. 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ teigia, jog didesnei daliai mokytojų nepakanka informacijos apie IKT panaudojimą ugdymo procese. Mokytojai dažnai mini, kad jiems trūksta IKT naudojimo ugdymo procese patirties ir informacijos apie mokomųjų programų panaudojimą bei IKT panaudojimo metodinės medžiagos;
8.2.3. nepakankama technologinė bazė (programinė ir kompiuterinė įranga). 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ nustatė, jog mokytojai norėtų ne tik daugiau mokymų apie IKT panaudojimo galimybes, bet ir modernių IKT (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) savo dalyko kabinetuose. Technologinės ir programinės įrangos trūkumas stabdo e.aplanko įrankio atsiradimą. 2006 m. pagal mokytojų, naudojusių klasėje kompiuterį, skaičių, Lietuva buvo 22 vietoje tarp 25 ES šalių. Šis rodiklis siekė 59 proc. ir buvo gerokai žemesnis už ES vidurkį (74 proc.). Visiškai pasiruošę klasėje naudoti kompiuterį buvo 33 proc. Lietuvos mokytojų (18 vieta tarp ES šalių), ES – 38 proc.;
8.3. e.aplanko taikymo galimybės:
8.3.1. švietimo sistemoje sukurta mokymosi (ypač savaiminio, iš patirties) rezultatų pripažinimo sistema įgalintų ir skatintų švietimo sistemos dalyvius aktyviai ir kompetentingai kurti lanksčias ir efektyvias edukacines aplinkas. Tikslinga sukurti patirties (ir virtualios) sklaidos sistemą bei skatinti gerosios patirties sklaidą, dalijimąsi pasirengta mokomąja medžiaga;
8.3.2. organizuojant daugiau kvalifikacijos tobulinimo renginių IKT panaudojimo srityje bei sudarant galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms, galima iš esmės pagerinti edukacinę IKT kompetenciją, ir iš dalies – technologinę;
8.3.3. reikalinga įvesti informacinių technologijų koordinatoriaus ar mokytojų pagalbininko IKT klausimais etatą bendrojo lavinimo mokyklose;
8.3.4. pagal šiuo metu galiojančią palyginti sudėtingą mokytojų atestacijos tvarką, pedagogams reikia pateikti daugybę įvairių dokumentų spausdintame formate. Dėl šios priežasties neefektyviai išnaudojamas mokytojų ir švietimo institucijų darbuotojų darbo laikas. E.aplanko įrankis galėtų labai supaprastinti šią sistemą;
8.3.5. diegiant e.aplanką galima pasinaudoti Europos kalbų aplanko projekto įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi. Instrumentas savo specifika yra gan artimas e.aplankui, juo siekiama patikimai, skaidriai ir informatyviai fiksuoti vienodai Europoje suprantamas asmens kalbų mokėjimo kompetencijas, įgytas mokantis ir formaliai, ir neformaliai. Europos Taryba dar 2001 m. paskelbė kalbų aplanko naudojimo technines ir metodines rekomendacijas, šis projektas yra gerokai labiau paplitęs Europos Sąjungoje nei e.aplankas.
9. SSGG analizės išvados. E.aplanko, kaip aplanko atmaina, vis labiau populiarėja dėl to, kad šiuo metu daugelis mokytojų veiklos rezultatų sukuriami elektroniniame formate, o rezultatai Interneto duomenų bazių sistemų pagalba tampa nesunkiai prieinami ir valdomi. E.aplanko taikymas tiek Lietuvoje, tiek Europoje šiuo metu yra užuomazgos stadijoje. Pagrindinės šio instrumento diegimo Lietuvoje problemos yra motyvacijos, žinių ir technologinių priemonių stoka. Išsprendus šias problemas e.aplankas galėtų iš esmės pakeisti pedagogų kompetencijos vertinimo sistemą, ženkliai supaprastinti ir sutrumpinti atestacijos procedūras.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime tikslai:
11. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
5000 5000 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
||
| Metai |
Reikšmė |
|||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. |
2006 |
– |
50 |
|
| Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų. |
|
|
|
|
14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Atlikta tyrimų |
2006 |
– |
2 |
| Parengta teisės aktų |
2006 |
– |
2 |
| Įsigyta modulių |
2006 |
– |
1 |
| Parengta ir išleista leidinių |
2006 |
– |
2 |
| Apmokyta švietimo konsultantų |
2006 |
– |
50 |
| Apmokyta pedagogų |
2006 |
– |
5000 |
| Suorganizuota motyvacijos skatinimo konkursų |
2006 |
– |
3 |
15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „E.aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime“ (toliau vadinama – Projektas).
18. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
18.1. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 116,8 tūkst. Lt (I etapas) |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
Nėra |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
1. Tyrimų atlikimas; |
| 2. Įrangos specifikacijų parengimas; |
||
| 3. Įrangos įsigijimas ir nuoma; |
||
| 4. Teisės aktų parengimas; |
||
| 6. Mokymo programų įsigijimas; |
||
| 6. Mokymo medžiagos rengimas ir leidyba; |
||
| 7. Mokymai; |
||
| 8. Pedagogu motyvacijos didinimo priemonės. |
||
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo administracijos darbuotojai; |
| 2. Mokytojai. |
||
| 3.5 |
Projekto dydis |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų. |
| 3.8 |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto trukmė |
72 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. |
||
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos Socialinio Fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1 |
Lygių galimybių skatinimas |
E.aplanko instrumento diegimas supaprastins mokytojų atestacijos tvarką. Tokiu būdu šios procedūros taps vienodai paprastos tiek miestų, tiek kaimų gyventojams, kas tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama, kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. |
| 7.3 |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir e.aplanko kūrimą skatinančios priemonės, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Mokytojų kompetencijos plėtojimas ir e.aplanko instrumento diegimas garantuoja didesnį pedagogų atestacijos paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Mokytojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusią pedagogų kompetenciją. Viešinimo veiklos tikslinė grupė – pedagogai.
23. Numatomos viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
5 priedas
NUOTOLINIO MOKYMO KURATORIŲ (KAIMO VIETOVĖSE) KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
3. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.
4. Komponento įgyvendinimas leidžia siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.
5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), išskiriamo pagrindinio mikroekonomikos politikos 3 tikslo „Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę“ 1 uždavinio „Sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai IRT naudojimo srityje“.
6. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Europos Sąjungos darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ išskiriamų pagrindinių tikslų „Užtikrinti švietimo ir mokymo prieinamumą“ bei „Didinti švietimo ir mokymo pasiekiamumą“ įgyvendinimo. Programoje pabrėžiama, jog švietimas, mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra ypač svarbūs gyvybingai žinių ekonomikai, nes jie atveria galimybes kurti kokybiškas darbo vietas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
7. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.
9. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), nurodoma, kad mokslas ir švietimas toliau liks prioritetinė plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją.
10. Prie nuotolinių studijų plėtros prisideda programos Informacinės technologijos mokslui ir studijoms konferencijoje pristatytas „Lietuvos virtualus universitetas“ (LVU) komponentas, planuojantis universitetų, kolegijų, mokslo institutų, profesinių mokyklų, švietimo centrų plėtrą virtualioje erdvėje, apimant plačią veiklos sritį: kvalifikacinių laipsnių studijas, profesinį rengimą, teikiamą pagalbą mokykloms, gyventojų savišvietai skirtus mokymosi kursus.
11. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla vykdo 2 projektus „Nuotolinio mokymosi kursas X–XII klasei“ bei „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai ypač patogūs asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruošti nuotolinio mokymo kursai, pritaikyta metodika ir vykdomi mokymai aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose bei dvyliktose klasėse.
12. Svarbi užsienio šalių patirtis vystant nuotolinį mokymą, ypač kaimo vietovėse. 1998–2001 m. laikotarpiu buvo vykdomas projektas „Distance Education in Rural Areas via Libraries“ finansuojamas iš Europos Sąjungos Telematikos programos bibliotekoms, kuriame dalyvavo daugelis Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Airijos bei Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Nuotolinis mokymas (nuotolinis mokymasis – tai mokymo paslaugų sistema, siejanti besimokančius ir švietimo institucijas bei galinti pagerinti esamų ir potencialių besimokančiųjų mokymosi galimybes, ypač plačiai tam naudojant IKT) kaimo vietovėse buvo vystomas steigiant nuotolinio mokymo centrus viešosiose kaimo vietovių bibliotekose.
13. Kuriamas komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“, kurio paskirtis – teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įsteigti 96 universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse (po 2 centrus kiekvienoje iš 48 savivaldybių). Komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“ galės pasinaudoti vykdomu nacionaliniu komponentu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kuris iš esmės pagerins kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias informacinių technologijų priemones, internetą švietimosi bei gebėjimų, kūrybingumo ir verslumo ugdymo reikmėms, sudarys galimybes visoms Lietuvos kaimiškosioms seniūnijoms įsirengti interneto prieigos centrus.
14. Siekiant užtikrinti, kad įsteigti 96 universalūs daugiafunkciniai centrai kaimo vietovėse teiktų kokybiškas ir efektyvias paslaugas, svarbūs ne tik centrų techniniai ištekliai, tačiau ir centruose dirbančių nuotolinio mokymo kuratorių kompetencija. Bus siekiama parengti kompetentingus nuotolinio mokymo kuratorius, galinčius konsultuoti ir organizuoti nuotolinių paslaugų teikimo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.
15. Išskirtini šie pagrindiniai nuotolinio mokymo tinklo plėtros (kaimo vietovėse) privalumai, trūkumai ir galimybės:
15.1. nuotolinio mokymo privalumai:
15.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius. 2003 m. Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa. Nuo 2003 m. šioje programoje studijuoja 8, o nuo 2004 m. – 30 studentų;
15.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas;
15.2. nuotolinio mokymo trūkumai:
15.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas;
15.3. nuotolinio mokymo galimybės:
15.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.
17. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
17.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
2006 |
– |
4096 |
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
4000 |
||
| – švietimo pagalbos specialistai |
96 |
||
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
96 |
20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Atlikta tyrimų, vnt. |
2006 |
– |
1 |
| Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt. |
2006 |
– |
4 |
| Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius |
2006 |
– |
96 |
| Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius |
2006 |
– |
4000 |
21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
22. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
23. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.
24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
24.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centru (toliau vadinama – LSŠIC);
25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja ITC bei LSŠIC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse) |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 240 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
| 3.2. |
Partneris (-ai) |
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informacijos centras |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Tyrimų atlikimas; |
| 2. Mokymai. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Nuotolinio mokymo kuratoriai; |
| 2. Kaimo vietovių gyventojai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
52 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 34 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 18 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
30. Numatomos viešinimo priemonės:
30.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC bei LSŠIC internetinėse svetainėse;
Mokyklų tobulinimo programos plius
6 priedas
MOKYKLOS BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO, TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES, KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.
4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskiriamo strateginio tikslo „Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje“ (čia IKT – informacinės komunikacinės technologijos).
5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 patvirtintoje Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (Žin., 2005, Nr. 139-5019) išskiriamo pagrindinio užimtumo politikos 3 tikslo „Mažinti struktūrinį nedarbą daugiau investuojant į žmones“ 4 uždavinio „Aktualinti ugdymo, mokymo ir studijų turinį“.
6. Komponentas įgyvendina Programos 4 „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ tikslo uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
7. Planuojama, kad kuriamas komponentas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ padės užtikrinti veiksmingą infrastruktūrinio komponento „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ įgyvendinimą.
8. Išskirtini pagrindiniai mokyklų bibliotekų privalumai, trūkumai ir galimybės:
8.1. mokyklų bibliotekų privalumai:
8.1.1. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 485 Lietuvos mokyklų bibliotekininkai buvo apmokyti diegti ir naudoti sistemą;
8.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;
8.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių (toliau vadinama – LITNET) tinklas Švietimo įstaigose. Tai valstybinis kompiuterių tinklas, jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. 2006 m. pabaigoje LITNET paslaugomis iš viso naudojosi 860 švietimo įstaigų – kolegijos, profesinės mokyklos ir jų filialai, bendrojo lavinimo mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos;
8.2. mokyklų bibliotekų trūkumai:
8.2.2. netolygus kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų mokyklose. Labiausiai kompiuterizuotos yra gimnazijos ir vidurinės mokyklos. Vidutiniškai vienai gimnazijai teko 47, o vidurinei mokyklai 29,8 kompiuteriai; 13,2 kompiuterio jaunimo mokyklai ir 12,1 pradinei mokyklai;
8.2.3. pasenusi didžioji dalis techninės bei programinės įrangos, sukauptos Lietuvos mokyklų bibliotekose;
8.3. mokyklų bibliotekų galimybės:
8.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124);.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis komponento tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.
10. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
10.2. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojų mokymo programas:
10.3. parengti kompiuterinio raštingumo ir darbo su informacine sistema „MOBIS“ metodines medžiagas;
10.6. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus kompiuterinio raštingumo pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
2006 |
– |
1800 |
| – švietimo pagalbos specialistai |
1800 |
||
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
30 |
13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Atlikta tyrimų, vnt. |
2006 |
– |
1 |
| Mokyklų bibliotekų darbuotojams parengta mokymo kursų ir programų, vnt. |
2006 |
– |
3 |
| Parengta mokyklų bibliotekų darbuotojų –konsultantų, vnt. |
2006 |
– |
30 |
| Apmokyta mokyklų bibliotekų darbuotojų |
2006 |
– |
1770 |
14. Nustatoma ši komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
15. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (toliau vadinama – Projektas).
16. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.
17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
17.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina PPRC kartu su partneriu Švietimo informacinių technologijų centru (toliau – ITC);
18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja PPRC bei ITC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 130 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Mokymo programų bei metodinių medžiagų parengimas; |
| 2. Mokymai. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai; |
| 2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 3000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
58 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 34 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų bibliotekų darbuotojams dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, skatinti švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetu – efektyviai išnaudoti IRT galimybes modernizuojant švietimo sistemą. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas prisidės prie švietimo kokybės gerinimo bei skirtumų tarp regionų mažinimo. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, prisidės prie visuomenės intelektinio potencialo plėtros, siekiant, kad žinios ir mokslas taptų svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu žmonių gerovę, tvariąją visuomenės plėtrą, kultūros savitumą ir valstybės istorinį tęstinumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
24. Numatomos viešinimo priemonės:
24.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, PPRC bei ITC internetinėse svetainėse;
Mokyklų tobulinimo programos plius
7 priedas
MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMO 14–19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIO MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMO IR INDIVIDUALIZAVIMO, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI, KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ Komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos krypties „Turinio tobulinimas“. Įgyvendinant komponentą, bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, siekiant subalansuoti mokymosi krūvius.
4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Europos užimtumo strategijoje buvo susitarta dėl šių tikslų ir standartų (ištrauka):
5.1. Europos Sąjungoje (toliau – ES) vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 proc. nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių;
6. Šiems tikslams pasiekti 2005 m. liepos 12 d. Europos taryba priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires 2005–2008 m. (2005/600/EB), kuriose valstybės narės įsipareigojo didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir įgūdžius, nes kol kas pernelyg daug žmonių nepatenka į darbo rinką arba jiems nepavyksta joje išsilaikyti dėl įgūdžių stokos arba dėl įgūdžių ir darbo rinkos neatitikties. Gairėse teigiama, kad šalių narių vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių išsilavinimo lygių ir kad jaunimas, laikantis Europos jaunimo pakto, įgytų būtinus svarbiausius gebėjimus.
6.1. gairė Nr. 23: plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą (ištrauka):
6.1.1. sukurti imlią švietimo ir mokymo politiką bei imtis veiksmų siekiant žymiai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą;
6.2. gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams (ištrauka):
6.2.1. didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir mokymo galimybių pasiūlą bei užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų mobilumo galimybes;
7. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, 2005 m. lapkričio 22 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005 m. lapkričio 26 d., Nr. 139-5019) numatyta skatinti vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT, tai elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas.
8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatuose numatyta:
8.1. iki 2012 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 95 procentai vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;
8.2. sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę. Šiai priemonei įgyvendinti vidurinio ugdymo (brandos) programa kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių dvejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas; suartinamos akademinė ir technologinė, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptys;
8.3. mokyklas atverti darbo rinkai, išplėtoti socialinės ir kultūrinės mokyklų funkcijos ir taip stiprinti švietimo ir gyvenimo praktikos ryšį. Šiai priemonei įgyvendinti praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. Kad būtų užtikrinta kokybė, atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys. Ugdymo turinys (ugdymo turinys – apima mokinių jau turimą patirtį, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymosi priemones, o ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) orientuotas į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų (kompetencija – apibūdinama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus) suteikimą, grindžiamą ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška. Švietimo turinys susiejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu.
9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos priemonių plane numatyta vykdyti projektą „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ (sukurti modelį, sudarantį didesnes galimybes 14–19 metų mokiniams pasirinkti technologinę, menų ar sportinio ugdymo kryptį: pertvarkyti ugdymo turinį; gavus paramą iš struktūrinių fondų, mokyklas aprūpinti mokymo priemonėmis, kurių reikia technologiniam ugdymui).
10. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) užsakymu buvo atliktas tyrimas „14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybės“ (http://www.smm.lt/svietimo bukle/docs/Ataskaita baig.doc), siekiant išryškinti 14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių problematiką Lietuvoje.
11. Vidurinio ugdymo programos apraše, 2006 m. birželio 30 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1387, keliami uždaviniai labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę; sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą; priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.
12. 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimo analizė Lietuvoje atskleidė šiuos esamos būklės privalumus ir trūkumus:
12.1. esamos būklės privalumai:
12.1.1. 2005–2008 m. Švietimo plėtotės centras įgyvendina ES struktūrinių fondų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Projektas skirtas sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14–19 metų mokinių „iškritimui“ iš mokyklos. Projekto metu paankstintos ir išplėstos mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybės, sukurtos patrauklios mokymosi sąlygos į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau;
12.1.2. projekte dalyvaujančiose mokyklose pagrindinio ugdymo antrajame koncentre ir viduriniame ugdyme mokiniams sudaroma vis daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus ar modulius atsižvelgiant į savo poreikius ir tolesnio mokymosi perspektyvą;.
12.1.3. projekto metu sukurtos Mokymosi krypčių pasirinkimo IX–X kl. (gimnazijų I–II kl.) modelio gairės, teikiančios daugiau patrauklių mokymosi turinio pasirinkimo galimybių. IX–X (gimnazijų I–II) klasėse sudaryta galimybė 20 proc. savaitinių pamokų skaičiaus susidaryti iš pasirenkamųjų dalykų mokymosi per praktinę veiklą modulių, technologijų, menų programų, kūno kultūros modulių;
12.1.4. parengtos mokomosios programos: lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, pritaikytos 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikiams. Pasiūlytas didesnis programų pasirinkimas: IX–X klasių mokiniams integruota technologinio ugdymo ir integruota meninių dalykų ugdymo programos, XI–XII klasių mokiniams 4 naujos meninio ugdymo ir 5 naujos technologinio ugdymo programos;
12.1.5. Parengtos programos išbandytos 26 projekto mokyklose. Nustatyta, kad naujos programos sudaro sąlygas mokymo ir darbo pasaulio suartinimui, taip pat sudaromos galimybės sėkmingai mokytis akademinių ir praktinių polinkių vaikams, mokiniams padedama pasirinkti mokymosi kryptį ir planuoti karjerą;
12.1.6. mokymų ir seminarų metu apmokyta 470 mokytojų, kurie dažniau taiko aktyvaus mokymo metodus, individualizuoja mokymą. Taip sudaromos mokiniams saviraiškos, savirealizacijos ir savęs pažinimo galimybės, lygiaverčio mokinių ir mokytojų bendravimo sąlygos. Ugdymo programos derinamos prie mokinių poreikių ir gebėjimų, stimuliuojamos mokytojų didaktinės kompetencijos;
12.1.7. projekto metu vykdomi 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikių ir galimybių, projekto veiklų pasekmių ir poveikio tyrimai, kurie padeda identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias projekto puses. Tyrėjai teikia rekomendacijas dėl tolesnio ugdymo turinio tobulinimo bei mokymo(si) individualizavimo ir diferencijavimo, pedagogų kompetencijos tobulinimo.
12.2. esamos būklės trūkumai:
12.2.1. projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14—19 metų mokiniams“ nedalyvavusių mokyklų ugdymo turinys vis dar orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui;
12.2.2. ugdymo procesas vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus mokinių polinkius ir poreikius. Praktinių polinkių mokiniai dažnai susiduria su neįveikiamais mokymosi sunkumais: dideliais namų darbų krūviais, nemokėjimu mokytis, atsilikimu, kt., todėl neretai praranda motyvaciją ir palieka mokyklą;
12.2.3. mokant mokinius nepakankamas dėmesys skiriamas praktiniams (tyrimo, bandymo, problemų sprendimo, kt.) gebėjimams, kurie yra kokybiškų mokymosi pasiekimų dalis, taip pat mokymosi ir socialiniams gebėjimams, itin reikalingiems lengvai prisitaikyti šiuolaikiniame gyvenime;
12.2.4. pamokose įgyjamos akademinės žinios nesusiejamos su praktika, dėl to mokiniai neįžvelgia ryšio tarp įgytų žinių, gebėjimų ir jų pritaikymo praktikoje, todėl mažėja mokinių mokymosi motyvacija;
12.2.5. net ir įgyvendinus projektą, IX–X klasių bendrieji ugdymo planai yra nepakankamai lankstūs, mažai valandų skiriama laisvam mokinių pasirinkimui tų programų, kurios atitiktų jų polinkius ir poreikius, todėl nepakanka sąlygų individualaus mokinio mokymosi plano sudarymui;
12.2.6. valstybiniuose švietimo dokumentuose apibrėžtas perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą leidžia mokiniui pasirinkti tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą, tačiau kai žemesnio pasiekimų lygio mokiniai pasirenka savo pasiekimams ir galimybėms neadekvačią programą, mokymasis jiems tampa per sunkus, prarandama mokymosi motyvacija, nuvertinamas mokymosi prestižas;
12.2.7. mokykloje realizuojamas ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, įvairių dalykų pamokose retai taikomos informacinės komunikacinės technologijos, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją;
12.2.8. mokyklų techninė mokymo bazė yra pasenusi ir nepritaikyta praktinių gebėjimų, reikalingų darbui šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymui. Nėra glaudžių sąsajų su profesinio mokymo institucijomis, turinčiomis atnaujintą mokymo bazę;
12.2.9. nepakankama mokytojų kompetencija praktiškai pritaikyti šiuolaikinės didaktikos žinias apie kokybišką mokymą(si). Mokytojai, realizuodami dalykų programas mokymą(si) perkrauna akademinėmis žiniomis, namų darbais, nepakankamai dėmesio skiria praktinei ir projektinei veiklai, kuri leistų ne tik pritaikyti įgytas žinias praktikoje, bet ir integruoti įvairių mokomųjų dalykų turinį, parodyti tarpdalykines sąsajas ir dalykinių žinių pritaikymo galimybes gyvenime;
12.2.10. užsitęsęs mokytojų etatinio apmokėjimo įteisinimas lemia tai, kad didėjant mokytojų darbo krūviui, darbo užmokestis negali padidėti, todėl mokytojai atsisako vykdyti kelis projektus, rengti individualizuotus mokymosi planus mokiniams ar jų grupėms, rengti mokomąsias išvykas ir ekskursijas ir pan.;
12.2.11. švietimo dokumentuose rekomenduojamas visos mokyklos bendruomenės įtraukimas į dalyvavimą mokyklos veikloje, šiandien yra vis dar labiau deklaratyvus, o ne realus: tėvai, profesinio mokymo įstaigos, verslo įmonių, mokyklos socialiniai partneriai nedalyvauja ugdymo proceso planavime, organizavime, vertinime;
12.3. esamos būklės galimybės:
12.3.1. parengus modelio realizavimo gaires, bus didinamos ugdymo turinio pasirinkimo galimybės IX–XII klasių mokiniams. Pateiktos metodinės rekomendacijos kaip koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą, sureguliuoti mokymosi krūvius ir didinti mokymosi prieinamumą įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams.
12.3.2. pasiūlius naujas modulines programas, sudaromos sąlygos gilesniam mokinių mokymo individualizavimui, akademinių žinių pritaikymui praktikoje, tolimesniam karjeros planavimui, taip sumažinant mokinių mokymosi krūvius ir motyvuojant jų mokymąsi. Tikimasi, kad tai taip pat sumažintų mokinių nubyrėjimą iš mokyklos;
12.3.3. pasiūlius naujas modulines programas ir atsiradus didesnei programų pasiūlai, mokykla teikia galimybes tolimesnės mokinių mokymosi veiklos projektavimui ir mokinių individualių mokymosi planų sudarymui, į šį procesą aktyviai įtraukiant mokinius ir jų tėvus, jiems perkeliant daugiau atsakomybės už mokinio mokymąsi ir karjeros planavimą;
12.3.4. sudarant sąlygas informuoti ir apmokyti visą bendruomenę (mokinius, mokytojus, tėvus, profesinio mokymo įstaigų darbuotojus, verslo įmonių atstovus, mokyklos socialinius partnerius) ugdymo proceso planavimo, organizavimo, vertinimo metu, taip įtraukiant juos į aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, mokyklą bus įgalinta tapti besimokančia organizacija;
12.4 esamos būklės grėsmės:
12.4.1. naujų mokomųjų modulinių programų kūrimas, orientuojantis tik į didesnį programų skaičių, neatsižvelgiant į ugdymo proceso veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus, per dideli projekto veiklų įgyvendinimo tempai, kokybinių tyrimų stoka, siekiant projekto realizavimo kokybės;
12.4.2. visuomenės skeptiškas požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą, dėl to atsakoma mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose, mokiniams teikiamos akademinės žinios egzaminui;
12.4.3. nepakankamas visos mokyklos bendruomenės įsitraukimas į ugdymo proceso planavimą, organizavimą, vertinimą, nesudaro sąlygų visuomenės požiūrio kaitai į šiuolaikinio ugdymo turinio formavimą ugdymo procese;
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ II etapo tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių „iškritimą“ iš mokyklos.
14. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
14.1. parengti ir išbandyti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio realizavimo gaires ir metodines rekomendacijas;
14.2. parengti modulines mokymo programas, didinančias 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, išbandyti mokymą moduliais;
14.4. sukurti metodines rekomendacijas verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui;
14.5. parengti 30 verslumo, darbinės veiklos, meninio ugdymo, technologinio ugdymo švietimo konsultantų;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
15.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
– |
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – administracijos darbuotojai |
2006 |
– |
10 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
15.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
2006 |
– |
– |
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
300 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius) |
2006 |
– |
30 |
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
50 |
17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modelio realizavimo gairės ir metodinės rekomendacijos |
2006 |
– |
1 |
| Modulinių mokymo programų, didinančių 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, skaičius |
2006 |
– |
12 |
| Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, skaičius |
2006 |
– |
3 |
| Menų mokymo programų viduriniam ugdymui skaičius |
2006 |
8 |
9 |
| Menų mokymo metodinių rekomendacijų skaičius |
2006 |
4 |
6 |
| Technologijų mokymo metodinių priemonių skaičius |
2006 |
– |
2 |
| Projekto seminaruose dalyvavusių mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių, jų tėvų, socialinių partnerių, švietimo specialistų, konsultantų skaičius |
2006 |
|
500 |
| Parengtų leidinių skaičius |
2006 |
– |
10 |
18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau vadinama – Projektas).
20. Projekto tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių iškritimą iš mokyklos.
21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
21.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;
21.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;
21.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.
22. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.
IX. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
25. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas pagal kokybiškas naujas ar atnaujintas mokymo ir studijų programas (įskaitant tarptautines/jungtines mokymo ir studijų programas), atitinkančias ūkio plėtros poreikius, aprūpinant švietimo įstaigas ir studijų institucijas šiuolaikiškais vadovėliais ir kita mokymo medžiaga, informacijos šaltiniais, elektroninėmis, mokymosi priemonėmis (mokomąją programine įranga, elektroninėmis simuliacinėmis priemonėmis ir pan.), organizuojant studijų turinio pertvarką, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimą ir diegimą |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Iki 59,1 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo plėtotės centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Ugdymo organizavimo modelio realizavimo gairių rengimas ir išbandymas. |
| 2. Atnaujintų programų projektų viduriniam ugdymui rengimas. |
||
| 3. Menų ir technologijų mokymo metodikų kūrimas, išbandymas ir diegimas. |
||
| 4. Modulinių mokymo programų kūrimas ir diegimas. |
||
| 5. Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, kūrimas. |
||
| 6. Mokymų, seminarų, stažuočių organizavimas ir priežiūra. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginė tikslinė grupė: mokytojai; mokyklų administracijos darbuotojai; švietimo specialistai; švietimo konsultantai. |
| Netiesioginė tikslinė grupė: mokiniai; mokinių tėvai; socialiniai partneriai; darbdaviai; profesinių mokyklų pedagogai ir administracijos darbuotojai; aukštųjų mokyklų dėstytojai ir administracijos darbuotojai; vadovėlių leidybos specialistai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 10000 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
68 mėn. |
| I etapas 36 mėn. |
||
| II etapas 32 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. |
| Projekto tikslinėms grupėms – pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų bendruomenės nariams bus sudarytos vienodos mokymosi sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant ugdymo turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: |
| 1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; |
||
| 2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo. Projekto idėjos bus įgyvendinamos mokyklose, esančiose visuose Lietuvos regionuose. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: |
| 1. Prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; |
||
| 2. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas; |
||
| 3. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; |
||
| 4. Plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
X. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
26. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
26.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
26.2. švietimo specialistai, švietimo konsultantai, socialiniai partneriai, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina švietimo paslaugų plėtojimas ir kt.;
27. Numatomos viešinimo priemonės:
27.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
27.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos nacionaliniu/regioniniu lygmeniu, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
8 priedas
STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS KŪRIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį: valdymo tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirtomis finansiniais ištekliais.
4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir pertvarkyti švietimo specialistų rengimą ir darbą, tyrimų ir vertinimo sistemą, įgyvendinant švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, užtikrinant ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį bei sudarant sąlygas mažinti mokinių „iškritimą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Orientuodamasi į kokybiškai naujo pagrindinio ugdymo, priderinto prie rinkos ekonomikos ir atviros visuomenės poreikių, užtikrinimą, Lietuva, kaip Europos ir Šiaurės Amerikos regiono valstybė, aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje, kurios programiniai dokumentai yra svarbus orientyras kuriant Lietuvos švietimo strategiją bei politiką: su UNESCO „Švietimo visiems“ (EFA) tikslais ir pagrindinėmis nuostatomis buvo kruopščiai derinamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 2003 m. liepos 4 d. patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71). Nacionalinis švietimo forumas yra parengęs Lietuvos „švietimo visiems“ veiksmų plano gaires, kuriose numatyta, tęsiant Lietuvos švietimo pertvarką, užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Švietimo kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo plėtotės siekių, numatytų Valstybinės švietimo strategijoje 2003–2012 m. Viename iš naujausių švietimo politikos tendencijas atspindinčių UNESCO dokumentų (UNESCO, EFA Global Monitoring Report 2005, Education for All: The Quality Imperatyve) UNESCO EFA šeštojo, švietimo kokybės, tikslo (kokybės imperatyvo) formuluotėje teigiama, kad reikia visokeriopai gerinti švietimo kokybę ir siekti, kad pripažinti ir išmatuojami visų mokinių mokymosi rezultatai (tokie kaip kalbinis ir matematinis raštingumas bei kiti esminiai gebėjimai) būtų kuo geresni.
6. Siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai) Lietuvoje diegiama švietimo valdymo sistema, kuri pagrįsta reguliaria visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Įgyvendinant šiuolaikinę švietimo vadybos kultūrą, perskirstomos ir aiškiai apibrėžiamos valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijos, įsipareigojimai, atsakomybė, dėl to savivaldybė ir mokykla įgyja daugiau galių, kartu padidėja ir jų atsakomybė už mokinių ugdymo kokybę. Diegiant šiuolaikinę vertinimo (vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas) ir įsivertinimo (įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus) kultūrą priimami sprendimai turi būti grindžiami patikima ir išsamia informacija. Tam, kad savivaldybės, mokyklos galėtų įvertinti savo stiprybes, silpnybes ir prioritetus, joms yra būtina informacija apie jų darbo rezultatus, tarp kurių yra ir mokinių pasiekimai.
7. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose numatyta visuose švietimo lygiuose įdiegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Švietimo kokybės plėtotei užtikrinti modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas – sukuriama valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, Lietuva nuosekliai dalyvauja atliekant tarptautinius lyginamuosius tyrimus, pertvarkoma mokinių pasiekimų ir vertinimo ugdymo procese sistema.
8. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje 2006–2012 m., 2006 lapkričio 26 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) kolegijos nutarimu Nr. (1.9-13M1-7) nurodoma, jog svarbu siekti, kad vertinimo informacija (vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinka informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą bei pasiekimus (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas) visais švietimo lygmenimis būtų panaudojama suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui, planuojant ugdymą ir tobulinant ugdymo turinį. Ugdymo turinio proceso prioritetuose 2006–2012 m. numatyta užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, didinti mokinių vertinimo ugdymo procese reikšmę ir stiprinti ryšį su išoriniu vertinimu.
9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos šveitimo ir mokslo ministro 2004 vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256, nurodoma, kad vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Vertinimo uždaviniai yra: padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus; padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos; nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą. Vertinimas turi būti pozityvius ir konstruktyvus, atviras ir skaidrus, objektyvus ir veiksmingas, informatyvus ir ekonomiškas.
10. Bendrausi vertinimo tikslai yra du – padėties konstatavimas (apibendrinamasis vertinimas (apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje) ir ko nors tobulinimas (formuojamasis (formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti) arba ugdomasis vertinimas). Vienas vertinimo būdas negali vienodai gerai tikti visiems tikslams, todėl reikia pasirinkti kuris, atitinkamoje situacijoje yra svarbiausias ir pagrindinis. Vertinant bei priimant svarbius sprendimus yra svarbu remtis daugeliu informacijos/duomenų šaltinių. Siekiant užtikrinti kuo geresnį grįžtamąjį ryšį tarp mokytojų ir mokinių, UNESCO rekomenduoja derinti formuojamąjį (klasės lygmenyje) ir apibendrinamąjį/sumuojamąjį (klasės, mokyklos ir šalies lygmenyse) vertinimą.
11. Mokinių pasiekimų vertinimas, naudojant standartizuotus vertinimo įrankius, taikomas daugelyje šalių, kai kurių (JAV, Didžiosios Britanijos) patirtis šioje srityje siekia ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas (nacionalinio lygmens testavimas, testuojant visus pasirinktos amžiaus grupės mokinius, atrenkant reprezentatyvią mokinių grupės imtį ar pan.) plinta daugelyje, anksčiau neturėjusių standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo, Europos šalių.
12. Standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas remiasi praktiškai patikrintomis atrinktomis užduotimis, vieninga organizavimo, vertinimo metodika bei priemonėmis, kas suteikia galimybes objektyviau į(si)vertinti mokinių ir mokyklų pasiekimus, tobulinti mokymą ir mokymąsi, suteikia duomenų bei informacijos, kuriais remiantis būtų priimami pagrįsti sprendimai. Svarbus standartizuotų (įsi)vertinimo įrankių (standartizuotas vertinimo ir įsivertinimo įrankis – mokinių pasiekimų vertinimo įrankis, sudarytas iš praktiškai patikrintų atrinktų užduočių, parengtas naudojant standartines procedūras, jo organizavimas, rezultatų vertinimas ir interpretavimas atliekami pagal detalius nurodymus, vienodą metodiką) bruožas yra ir ekonomiškumas. Pats ekonomiškiausias standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimo būdas yra testavimas.
13. Mokiniui testavimas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jis susietas su mokymosi stebėjimu. Toks vertinimas turi būti kriterinis (kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinių pasiekimai). Juo remdamiesi mokytojai galėtų stebėti mokinio pažangą ir spėti suteikti pagalbą.
14. Šiuolaikiškas testavimas vis labiau praranda savo tradicinius bruožus ir tampa panašus į kitus vertinimo būdus. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu vertinant lietuvių kalbos testus yra sukaupta nemaža rubrikomis grįsto vertinimo patirtis.
15. Tinkamai parengtų standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo įrankių naudojimas praktikoje sudaro prielaidas tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Gerai parengtas kriterinis vertinimas turėtų ir netiesioginės įtakos mokymo(si) pasiekimams: jis sudarytų prielaidas ugdyti mokytojų gebėjimus vertinti mokymąsi, skatintų tobulinti kasdienio vertinimo klasėje sistemą/metodiką bei padėtų mokytojui labiau diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą.
16. Išskirtinos šios pagrindinės vertinimo sistemos bendrojo ugdymo srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
16.1. vertinimo sistemos privalumai:
16.1.1. įgyvendinami esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie didina švietimo sistemos efektyvumą, didina švietimo prieinamumą, sukuria sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrina europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę;
16.1.2. remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatomis, valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003–2012 m. turi būti užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius;
16.1.3. vertinimo sistemos kaitai įgyvendinti patvirtinti nacionalinės svarbos dokumentai: Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 patvirtintas Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas, L sietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 2692 patvirtinti Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai;
16.1.4. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas keisti mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinti vidinio ir išorinio vertinimo būdus, tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;
16.1.5. dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose TIMSS, PIRLS, CIVIC ir kt.), pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių įvertinti mokiniams keliamų reikalavimų pagrįstumą tiek šalies (išsilavinimo standartai), tiek mokyklos lygmeniu, išryškindami ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis galima nustatyti ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetus.
16.2. vertinimo sistemos trūkumai:
16.2.1. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo paseikimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojamos mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti;
16.2.3. šiuo metu Lietuvoje visuotinis išorinis vertinimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos mokinio patiriamas tik vieną kartą – įgyjant brandos atestatą – ir tik tuo atveju, jei mokinys pats pasirinko laikyti bent vieną valstybinį egzaminą. Nėra aišku, kaip mokiniui sekėsi anksčiau, kiek tolygi buvo jo mokymosi istorija, atvedusi iki brandos egzaminų. Nežinoma, kiek patikimi mokytojų vertinimai, kuriais mokiniai grindžia požiūrį į savo mokymosi sėkmingumą;
16.3 vertinimo sistemos teikiamos galimybės:
16.3.1. sėkmingai įgyvendinus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas bus užtikrinta švietimo plėtotės kokybė – modernizuoti švietimo tyrimai ir vertinimas (sukurta valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, ji bus panaudota švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, nuosekliai dalyvaujama atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus, pertvarkyta mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistema, labiau motyvuojanti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius bei jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus);
16.3.2. taikant standartizuotus (įsi)vertinimo įrankius mokytojams ir mokiniams atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra atskirų mokinių ar klasės pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, padėsiančius tobulinti mokymą ir mokymąsi, bei kokie yra mokinių, klasės pasiekimai mokyklos kontekste;
16.3.3. tėvai gautų nešališkesnę, objektyvesnę informaciją apie vaiko pasiekimus lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais bei vaiko lyginamąją vietą mokyklos kontekste;
16.3.4. mokyklai atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra mokyklos mokinių pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, galimybė palyginti skirtingų mokytojų darbo rezultatus, galimybė gauti patikimos informacijos apie testuojamų sričių pasiekimus, naudojamos mokyklos veiklai tobulinti ir atsiskaitymui bei viešiesiems ryšiams, galimybė sulaukti pagalbos ar paskatinimo iš steigėjo, valstybės švietimo institucijų;
16.3.5. steigėjui vertinimo rezultatai teiktų nešališką informaciją apie pasiekimų lygio įvairovę ir padėtų įvertinti švietimo prieinamumo bei lygybės principų įgyvendinimą savivaldybėje. Papildžius testavimo rezultatus kitais duomenimis bei vertinimo būdais, būtų galima gauti gana patikimą ir įvairiapusę informaciją apie kiekvienos mokyklos veiklos kokybę. Ši informacija reikalinga priimant švietimo valdymo sprendimus bei organizuojant pagalbą mokykloms ir jų tobulinimą. Padidėtų mokyklų atsakomybė už ugdymo kokybę.
16.4. vertinimo sistemos grėsmės:
16.4.1. lyginant mokinius vienus su kitais, neatsižvelgiant į jų galimybes, kils įtampa silpniau besimokantiems mokiniams, kuri mažins jų mokymosi motyvaciją;
16.4.2. testų rezultatai gali tapti mokinio galimybes apibūdinančia „etikete“ ir būti pradėti naudoti mokinių selekcijai mokyklos viduje bei tarp mokyklų;
16.4.4. mokytojų, mokyklų veikla gali būti vertinama vien pagal standartizuoto išorinio vertinimo rezultatus ignoruojant socialinę ir kultūrinę mokyklų aplinką, sukuriamą pridėtinę vertę bei bendrąją ugdymo kokybę. Dėl to gali atsirasti paviršutiniški mokyklų reitingai, kuriais bus grindžiami reikalavimai reorganizuoti ar uždaryti mokyklas;
16.4.5. Teikiant vertinimo rezultatams pernelyg daug dėmesio, mokyklos dėl tėvų, steigėjo spaudimo ar savo iniciatyva gali keisti ugdymo prioritetus: tikrinamus pasiekimus laikyti svarbesniais už tuos, kurių testu patikrinti neįmanoma. Dėl to gali būti siaurinamas nacionalinis ugdymo turinys, nukentėti bendroji ugdymo kokybė.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
17. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.
18. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
18.1. parengti standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programą su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais lietuvių gimtosios kalbos ir matematikos sritims pradinio bei lietuvių gimtosios kalbos, matematikos, istorijos sritims pagrindinio ugdymo pakopoms;
18.2. sukurti standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bei jų panaudojimo mokyklų veiklos kokybės gerinimui rekomendacijas;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
2006 |
– |
– |
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
100 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
10 |
21. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijos Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Švietimo ekspertų, apmokytų rengti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, skaičius (konsultantai) |
2006 |
– |
75 |
| Mokytojų, kėlusių kvalifikaciją darbui su naujais vertinimo ir įsivertinimo įrankiais, skaičius (multiplikatoriai) |
2006 |
– |
100 |
| Mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo specialistų, mokytojų, patobulinusių kvalifikaciją standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikyme, skaičius |
2006 |
– |
30 |
| Mokyklų, apmokytų naudoti standartizuotus vertinimo ir įsivertinimo įrankius savo veiklos kokybės gerinimui, skaičius |
2006 |
– |
5 |
| Parengtų standartizuotų testų skaičius |
2006 |
– |
13 |
| Standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programa su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais bei standartizavimo procedūrų aprašas |
2006 |
– |
1 |
22. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
22.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
23. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ (toliau vadinama – Projektas).
24. Pagrindinis Projekto tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.
25. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
25.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;
25.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas.
25.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.
26. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
28. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
29. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas |
| 1.4. |
Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Iki 61,7 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo plėtotės centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Standartizuotų testavimų programų rengimas ir leidyba; |
| 2. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimas (testų rengimas, standartizavimas ir išbandymas); |
||
| 3. Standartizavimo procedūrų aprašo rengimas ir leidyba; |
||
| 4. Rekomendacijų mokykloms/mokytojams rengimas; |
||
| 5. Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantų mokymai; |
||
| 6. Standartizuotų testų diegimas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose; |
||
| 7. Rekomendacijų mokykloms ir mokytojams „Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikymas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose“ perengimas ir leidyba. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai). |
| 2. Savivaldybių administracijos švietimo padalinių darbuotojai |
||
| 3. Mokyklų administracija. |
||
| 4. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 6000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 6000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
72 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. |
| Projekto tikslinei grupei – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams bus sudarytos vienodos mokymosi visą gyvenimą sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. |
||
| Projekto metu taip pat bus siekiama mažinti anksti iš bendrojo lavinimo sistemos pasitraukiančių asmenų, ypač vaikinų, dalį, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Tinkamai įdiegus standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bendrojo lavinimo mokyklose, pagerės ugdymo kokybė, bus sudarytos sąlygos geriau identifikuoti sunkumus patiriančių mokinių mokymo/si poreikius, dėl to ateityje sumažės asmenų, patenkančių į socialinės atskirties gretas dėl žemo išsilavinimo lygio. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą kuriant standartizuotus vertinimo bei įsivertinimo įrankius, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo darbui su sukurtais įrankiais srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatyto prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ įgyvendinimo. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: |
| 1. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas; |
||
| 2. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; |
||
| 3. Parengti ir pradėti vykdyti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo institucijų veiklos monitoringą, sukurti jų veiklos efektyvumą charakterizuojančių rodiklių sistemą. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
30. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
30.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
31. Numatomos viešinimo priemonės:
31.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
31.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
9 priedas
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TAIKYTI IKT IR INOVATYVIUS MOKYMO METODUS TOBULINIMO MODELIO IŠBANDYMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), penktosios krypties „Personalo tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus tobulinama švietimo sistemos personalo kvalifikacija, ugdomi bei tobulinami personalo įgūdžiai taikant inovatyvius mokymo metodus ir informacines komunikacines technologijas (toliau – IKT).
4. Komponentas taip pat prisideda prie kitų Lietuvos strateginių dokumentų nuostatų įgyvendinimo:
4.1. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029) Švietimo ir mokslo prioritetinės krypties nuostatų „formuoti šiuolaikišką mokytojų ir dėstytojų kompetenciją“, „diegti informacines technologijas švietimo, mokslo ir studijų srityse“, „pertvarkyti pedagogų rengimo ir išplėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, jas suderinti su švietimo tikslais ir uždaviniais, siekiant parengti mokytojus dirbti žinių visuomenėje ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą“ įgyvendinimo;
4.2. 2003 m. birželio 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1630 (Žin., 2003, Nr. 63-2853) nuostatų užtikrinti pradinio ugdymo paskirtį „Suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą“. Be to, Komponento įgyvendinimo dėka sukuriamos geresnės sąlygos švietimo prieinamumo didinimui specialiųjų poreikių asmenims. Šis aspektas taip pat prisideda prie Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo tikslų siekimo;
4.3. 2005 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos informacinės visuomenės plėtros prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslų „Siekti, kad taikant IKT Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ ir „mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms“ įgyvendinimo;
4.4. 2007 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-970 patvirtintos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijos (Žin., 2007, Nr. 63-2440) nuostatų „ugdymo turinio procesu užtikrinama, kad pradinis ugdymas suformuotų mokiniams visuminį pasaulio vaizdą, ugdytų esminių kompetencijų pagrindus, susietų mokymąsi su mokiniams aktualiais gyvenimo klausimais, artimiausia aplinka“ (tam, kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą). Be to, strategijos nuostatose akcentuojama IKT panaudojimo ugdymo turinio procese plėtra, siekiant, kad didėtų kokybiškų mokymo(si) priemonių prieinamumas ir mokytojai galėtų sėkmingiau įtraukti mokinius į aktyvų mokymąsi;
4.5. 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256 patvirtintos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese sampratos nuostatų dėl mokytojo vaidmens svarbos „mokytojai, remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi“ (IKT panaudojimas šiame procese žymiai palengvina vertinimo informacijos fiksavimą ir sekimą, sudaro efektyvesnes ir greitesnes prielaidas tėvų informavimui). Be to, inovatyvių mokymo metodų taikymas ir IKT diegimas ugdymo procese padeda mokytojui vykdyti šiuos svarbius veiklos aspektus: „numatyti tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remtis mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais“ bei „parinkti veiksmingas užduotis, naudoti įvairius mokymo(-si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę“;
4.6. 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 patvirtintos IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos (Žin., 2005, Nr. 7-217) tikslo „pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas“ įgyvendinimo. Proveržis šiuo atveju labiausiai siejamas su būtinybe ir poreikiu tobulinti mokytojų kvalifikaciją IKT srityje: technologinis raštingumas siejamas su edukacine kompetencija, taikomi modernūs mokymo ir mokymosi metodai, naudojamos elektroninės priemonės. Tai susiję su pedagogų informacinės kultūros ugdymo, nuolatinio mokytojų mokymosi, jų gebėjimo įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje bei veiklą elektroninėje erdvėje skatinamo procesais. Komponentas taip pat prisideda prie IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos laukiamų rezultatų „daugiau kaip 75 proc. pedagogų įgis edukacinio IKT raštingumo žinių“ ir „apie 90 proc. pedagogų įgis IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą)“ pasiekimo.
5. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 patvirtintoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje (Žin., 2005, Nr. 73-2649) akcentuojama, kad informacinė visuomenė, šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, yra pirmas iš trijų ilgalaikių valstybės raidos prioritetų, kurie įtvirtinti valstybės plėtros ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija parengta atsižvelgiant į dar Europos Bendrijos užsibrėžtus tikslus, įtvirtintus Europos Tarybos 2000 m. priimtoje Lisabonos strategijoje – sukurti Europoje konkurencingą žinių ekonomiką. Strategija remiasi tokia Lietuvos vizija: „Pažangi informacinė visuomenė, t.y. išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis“.
7. Mokykla kaip mokymo institucija turi mokyti gyventi sparčiai besikeičiančioje realybėje. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Informacinė visuomenė akcentuoja žmonių veiklą, bendravimą, kuris turėtų būti grindžiamas aukšto lygio informacinių technologijų (informacinės technologijos (IT) – informacijai apdoroti naudojama priemonių ir būdų visuma. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu) galimybėmis, todėl švietimo misija –žmogaus socializacija bei prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Informacinių ir komunikacinių technologijų (informacinės ir komunikacinės technologijos – informacinės technologijos, papildytos ryšio priemonėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių tinklams, šiuolaikiniams informacijos perdavimo būdams, toliau vadinama – IKT) teikiamų galimybių panaudojimas ugdymo procese, besiformuojančioje informacijos (žinių) visuomenėje tampa ypač aktualiu.
8. Reformuojamoje mokykloje bendrajam ugdymui keliami nauji tikslai: nesuabsoliutinti žinių reikšmės, mechaninio faktų įsiminimo svarbos ir daug daugiau dėmesio skirti mokinių bendrųjų ir dalykinių gebėjimų bei vertybinių nuostatų ugdymui. Siekiama, kad mokiniai suprastų tai, ką išmoksta, gebėtų pritaikyti realiose gyvenimo situacijose, taptų kompetentingi asmenys ir visuomenės nariai.
9. Mokymosi ištekliai kinta keičiantis švietimo vadybai ir tobulėjant švietimo funkcijoms. Didėjant informacijos srautui vis labiau praplečiamos žinios. Atsiranda naujų medžiagų (skaitmeninė informacija ir pan.) ir įrenginių (daugialypės terpės, multimedijos projektoriai, virtualios mokymo aplinkos), sukuriama vis geresnių metodų (remiamasi kognityvinės psichologijos atradimais), įrengiama vis geresnė aplinka mokymui ir mokymuisi (atviri mokymosi centrai, naujo tipo mokyklos). Ši raida skatina ir kompetencijų kaitą.
10. Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo vaidmuo pamažu keičiasi. Mokytojas iš svarbiausio, nepakeičiamo informacijos šaltinio, galutinių sprendimų priėmėjo vis labiau tampa mokymosi žinovu ir organizatoriumi, mokinio pagalbininku. Vis didesni reikalavimai keliami mokytojo meistriškumui vertinant mokinių pasiekimus. Norima, kad pasiekimų vertinimas taptų integralia ugdymo proceso dalimi, kad mokytojas naudotų įvairius informacijos šaltinius ir būtų orientuotas ne į kontrolę ir ne į aiškinimąsi, ko mokinys dar nežino ar nemoka, bet į pagalbą jam mokantis.
11. IKT panaudojimui mokymo procese galimybėms nagrinėti bei inovatyvių mokymo (mokymosi) metodų taikymo paplitimui įvertinti skirti keli tyrimai, pvz.:
11.1. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) užsakymu atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“: tyrimo imtis – VIII–XII klasių mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai, informacinių technologijų specialistai;
11.2. 2005 m. Ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“: tyrime dalyvavo vos 63 (7,4 proc. visų tyrime dalyvavusių pedagogų) pradinių klasių mokytojai, todėl inovatyvių metodų taikymo paplitimui įvertinti tyrimas nėra reprezentatyvus. Vis dėlto tyrimas išryškino, kad iš tyrime dalyvavusių pradinių klasių mokytojų tik 9,4 proc. taiko inovatyvius mokymo metodus (bendras pedagogų vidurkis siekė 12,4 proc.);
11.3. 2005 m. Ministerijos (Švietimo informacinių technologijų centro) užsakymu atliktas tyrimas „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“: tyrime akcentuojama šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiamų pedagogų ugdoma kompetencija IKT taikymo srityje, tačiau seniau parengtų pedagogų kompetencijos kėlimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimas nėra nagrinėjamas. Be to, nėra atskirai nagrinėjamos pradinių klasių mokytojų kompetencijos IKT taikymo srityje. Vis dėl to tyrimas atskleidė, kad rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;
11.4. 2003 m. Ministerijos užsakymu atliktas kompleksinis tyrimas „Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas“: tyrimo metu vykdytos apklausos metu identifikuota, kad pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, didžiausių sunkumų pirmąjį dešimtuką sudaro tokie teiginiai, kurie labiausiai atspindi pedagogo dalykinę profesinę brandą, būtent gebėjimą pritaikyti ugdymo programą vaikui (t.y. rengti individualias, adaptuotas, modifikuotas, specialiąsias programas) ir efektyviai organizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą klasėje. Antrojo dešimtuko sąraše nurodyti tokie sunkumai, kaip: įtraukti tėvus į vaikų ugdymą, ugdyti vaikus, turinčius elgesio problemų, keisti visuomenės požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą kartu su bendraamžiais ir pan. Dažniau nei kas trečias pedagogas pripažįsta, jog jam trūksta patirties ir žinių parinkti adekvačias užduotis specialiųjų poreikių vaikams, garantuoti šių mokinių psichologinį bei fizinį saugumą klasėje, fiksuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pokyčius, įvertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines žinias pedagoginiame darbe. Praktiškai kas ketvirtas nemoka parinkti tinkamų mokymo metodų ir būdų, diferencijuoti ugdymą klasėje, skatinti mokinių motyvaciją mokytis, analizuoti mokinių mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius ir t.t. Šiuo atveju nėra nagrinėjamas inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT naudojimo paplitimas ir jų galimas poveikis pedagogams organizuojant specialiųjų poreikių vaikų ugdymą klasėje. Tuo tarpu pradinio mokymo bei specialiojo ugdymo institucijos šiame kontekste nėra nagrinėjamos arba nagrinėjamos per šiam Komponentui nepritaikytą prizmę, atitinkamai jos šalinamos iš IKT diegimo proceso Lietuvoje.
12. Kaip rodo švietimo tyrimų rezultatai, pradinio ir specialiojo ugdymo techninė bazė ir žmogiškieji ištekliai taip sparčiai nėra plėtojami, kaip to reikėtų atliepiant šiuolaikinės globalios žinių visuomenės keliamus naujus iššūkius mokyklai: kiekvienas pedagogas privalo gebėti taikyti inovatyvius mokymo metodus (tarp jų IKT) mokinių mokymuisi, atliepdamas žinių visuomenės mokinių, tėvų ir darbo rinkos poreikius; kiekvienas pedagogas privalo gebėti siekti aukštos mokymo kultūros ir kokybės, taikydamas modernias aktyvaus, kūrybiško, efektyvaus ugdymo pedagogines technologijas; kiekvienas pedagogas privalo gebėti organizuoti ugdymą atsižvelgdamas į individualias mokinių mokymosi galimybes, poreikius, mokymosi stilius, o mokinių pasiekimus vertinti vadovaudamasis moderniomis mokymąsi skatinančiomis nuostatomis.
13. Siekiant užtikrinti besimokančios žinių visuomenės sąvokos įgyvendinamumą, inovatyvūs mokymo metodai ir IKT turėtų būti diegiami bendrojo ugdymo kontekste, visų pirma laiduojant atitinkamų metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme. Tikėtina, jog tai padėtų didinti mokyklų sukuriamą pridėtinę vertę ir sudarytų prielaidas užtikrinti geresnę kokybę tolimesniame mokymo ir mokymosi procese.
14. Išskirtinos šios pagrindinės pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijos taikyti inovatyvius mokymo metodus bei IKT srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
14.1. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo privalumai:
14.1.1. užsienio tyrimai rodo, kad IKT panaudojimas ugdymui yra vienas iš mokymo(si) efektyvumo didinimo ir kokybės gerinimo būdų:
14.1.1.1. IKT panaudojimas ugdymui gali pagerinti mokymą ir mokymąsi (laikas, bendravimas, kūrybiškumas, į problemos sprendimą orientuotas mokymo modelis);
14.1.1.2. IKT, kaip priemonės, taikymas gali turėti reikšmingos įtakos mokinių rezultatams, nuostatoms, bendravimui su mokytojais ir kitais mokiniais;
14.1.1.3. multimedijos ir interaktyvių lentų taikymas, interaktyvus mokymo turinys įtraukia ir motyvuoja ypač pradinių klasių mokinius, jie tampa dėmesingesni pamokų metu. IKT panaudojimo nauda skiriasi priklausomai nuo mokinių amžiaus ir IKT panaudojimo dažnumo, tačiau IKT ankstyvasis panaudojimas ateityje duoda didesnę pridėtinę vertę negu vėlyvesnė, nors ir žymiai intensyvesnė IKT panaudojimo pradžia;
14.1.2. bendrasis kompiuterinio raštingumo lygis nuolat didėja:
14.1.2.2. apie du trečdaliai pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis;
14.1.2.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu rengiami švietimo konsultantai yra aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais ir multimedijos projektoriais, tuo jiems sudarant sąlygas realiai išbandyti ir įgyvendinti projekto idėjas savo mokyklose, pasirengti ateityje bendradarbiauti vykdant IKT ir inovatyvių mokymo metodų diegimo darbus, išbandant ir tobulinant modelį;
14.1.3. kuriamos sąlygos IKT diegimui Lietuvos pradiniame ir specialiajame ugdyme (atliekami tyrimai, inicijuojami ir vykdomi projektai, kuriama ir tobulinama strateginė-teisinė bazė):
14.1.3.1. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu pedagogų kompiuterinio raštingumo (atitinkančio technologinę Standarto dalį) pagrindus įgis 2800 pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, 600 pedagogų mokysis pagal edukologinę pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto dalį;
14.1.3.2. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu kuriami mokymosi priemonių virtualūs resursai (nuotolinio mokymo kursai mokytojams, interneto svetainė) prieinami visoms Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms;
14.1.3.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu bus suburta virtuali mokytojų bendruomenė, taikomos ir plėtojamos nuotolinio mokymo formos, didinančios galimybę darbo vietoje ugdytis IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme gebėjimus;
14.1.3.4. Lietuvoje patvirtinti pagrindiniai IKT diegimo švietime dokumentai: IKT diegimo strategija ir programa, Mokyklų aprūpinimo MKP strategija ir tvarka, kompiuterinio raštingumo standartai;
14.1.3.5. jau dvejus metus Švietimo ITC rūpinasi IKT taikymo švietime galimybėmis – perka mokykloms MKP pritaikytas portalui. Ekspertų įvertintomis MKP galima laisvai naudotis Lietuvos švietimo įstaigose;
14.1.3.6. pedagogų rengimas: šiuo metu yra atnaujinamas Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas. Projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu (iki 2007 m. rudens) bus sukurtas Standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas, pritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui ir organizuoti pedagogų mokymai;
14.2. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo trūkumai:
14.2.1. pradinio ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių metodų ir IKT taikymo kompetencijos nepakankamumas:
14.2.1.1. dauguma pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis. Specialiųjų poreikių vaikams priimtinos IKT grindžiamos ugdymo formos. Tačiau Lietuvoje net 41 proc. mokytojų klasėse vis dar nenaudoja kompiuterių. Paklausti apie didžiausius barjerus, net 78 proc. įvardija kompiuterių stygių jų mokykloje kaip svarbiausią barjerą. T.y. pradinių klasių mokytojai ir specialieji pedagogai nėra pasirengę palaikyti šį mokinių susidomėjimą ir jų skaitmeninio raštingumo pradmenis panaudoti ankstyvajam informacinių gebėjimų ugdymui bei mokymosi kokybės gerinimui;
14.2.1.2. tyrimo „Elektroninis ugdymo turinys ir paslaugos, skirtos pradiniam ir specialiajam ugdymui Lietuvoje ir užsienyje (situacijos analizė ir plėtros perspektyvos)“ metu apklausti pradinių klasių mokytojai praktiškai vienodas galimybes naudotis internetu turėjo tiek darbe (79,5 proc.), tiek namuose (81,1 proc.). Vertinant IKT panaudojimą ugdymo procese, pastebima, kad paprastai IKT naudojamos ne itin efektyviai ir pažangiai, išlieka ir nepakankamo IKT naudojimo tiesioginiam mokymui per pamokas problema;
14.2.1.3. užsienyje sukurta daug priemonių, skirtų išplėsti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi galimybes, taikant IKT, tačiau tiek specialiojo ugdymo pedagogams, tiek pradinių klasių mokytojams trūksta informacijos ir gebėjimų tas priemones susirasti bei naudoti ugdymui;
14.2.1.4. pradinių klasių mokytojų mokymo metodų įvairovės nepakankamumas (pvz., remiantis 2003 m. atliktu Nacionaliniu IV ir VIII klasės mokinių pasiekimų tyrimu, niekada nesinaudoja žodynais net 40,5 proc. IV klasių tirtų mokinių). Plečiant kalbos žodyną reikėtų siekti, kad mokiniai naudotųsi žodynais, žinynais, enciklopedijomis ar kt. Derėtų mokyti vaikus redaguoti savo kūrybinius darbus (po svarstymo su mokytoja niekada savo rašinėlio netobulina net 37 proc. IV klasių tirtų mokinių). Labai svarbu mokyti vaikus vertinti kūrybinius darbus (niekada savo rašinėlio draugams neskaitė 22 proc. IV klasių tirtų mokinių ir niekada neskaitė ir nevertino draugų rašinių net 24 proc. IV klasių tirtų mokinių). Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);
14.2.1.5. to paties tyrimo eigoje panašios išvados dėl mokytojų taikomų mokymo metodų pakeitimo būtinumo buvo prieita ir nagrinėjant IV klasės mokinių matematikos pasiekimus: apie 40 proc. apklaustų mokinių dažnai atlieka užduotis, ne visai atitinkančias jų pasirengimą ir turimą patirtį. Mokytojai turėtų geriau įvaldyti mokinių individualaus pažinimo būdus ir efektyviau juos taikyti pedagoginėje praktikoje. Ypatingą dėmesį reikėtų sutelkti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Jiems turi būti rengiamos specialios, modifikuotos ar adaptuotos mokymosi programos. Per pamokas mokiniams dažniau turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti grupėmis (ar poromis), parenkant kiekvienos grupės mokinių pasirengimą geriausiai atitinkančias užduotis. Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);
14.2.2. įstatyminės, strateginės ir susijusios bazės spragos (nepakankamas bendras supratimas, kad reikia nedelsiant imtis priemonių kuo plačiau diegti naujovišką IKT pedagoginę praktiką):
14.2.2.1. mokyklų aprūpinimo mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis (MKP – tai skaitmeninio pobūdžio mokymo ir mokymosi priemonė, kuri gali būti naudojama įvairiais mokymo(si) tikslais: aiškinant naują temą; kaip papildoma vaizdinė priemonė; reiškinių vizualizacijos priemonė; kartojant, įtvirtinant ir kontroliuojant; kaip papildoma mokymosi priemonė mokiniams) strategija ir tvarka yra pasenusios, jas reikėtų keisti naujomis strategijomis (pvz., e-turinio ir e-paslaugų diegimo strategija) ir tvarkomis, įteisinant mokymo objektų (mokymo objektas, mokomasis objektas (MO) – tai naujo tipo kompiuterinis elementas, sukurtas pagal objektiškai orientuotą kompiuterių mokslo paradigmą. Tai bet koks skaitmeninis arba ne skaitmeninis objektas, kuris gali būti naudojamas, ar pakartotinai naudojamas mokymo technologijoje. Technologijų palaikomas mokymas apima kompiuterines mokymo sistemas, interaktyvias mokymo aplinkas, intelektualias kompiuterizuotas sistemas, distancinio mokymo sistemas, bendradarbiavimo mokymo aplinkas), atvirojo mokymosi objektų metaduomenų (metaduomenys – duomenys apie duomenis. Interneto kontekste metaduomenys yra struktūrizuotas objekto, panašaus į dokumentą, požymių aprašymas. Metaduomenų struktūra apibūdinama formatais, pvz. LOM) standarto (mokymo objektų standartizavimas (LOM) – mokymosi objektų metaduomenys, aprašantys koncepcinę duomenų schemą, kuri apibrėžia metaduomenų struktūrą, faktiškai mokymosi objektus. Metaduomenų standartai Internetui yra mėginimas užpildyti spragas tarp išsamaus profesionalaus katalogizavimo ir laisvo dokumentų kūrimo Internete. Praktiškai, šie metaduomenų standartai leidžia dokumentų kūrėjams ir resursų valdytojams aprašyti resursus detalizuotose kategorijose palengvinant paieškos užklausų vykdymą. LOM standarto pagrindinis tikslas yra palengvinti mokymosi objektų paiešką, įvertinimą, priėjimą ir naudojimą. Šis standartas taip pat palengvina dalijimąsi ir keitimąsi mokymosi objektais, kuriant katalogus, kur saugoma informacija apie kultūrinių ir kalbinių kontekstų įvairovę, kur mokymosi objektai ir jų metaduomenys buvo panaudoti), virtualios mokymo(si) aplinkos (VMA – tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje vyksta studijų procesas. VMA leidžia kurti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus), e-portfolio (E-portfolis – elektroniniai mokymosi aplankai. E-portfolio vadinama tinkle realizuota informacijos valdymo sistema, naudojanti elektronines priemones ir paslaugas. Besimokantysis konstruoja skaitmeninį aplanką, kuriame yra svarbiausi pasiekimai, įrodantys jo kompetenciją. Nuolat stebėdami savo įrašus, grįžtamąjį ryšį, besimokantieji geriau supranta savo mokymosi pažangą, būsimą karjerą, gyvenimo aprašymo konstravimą. Nuolat tobulinant e-portfolio sukuriamas reikšmingas ir svarbus besimokančiojo kompetencijos portfelis) ir kitas naujas Europos šalyse priimtas ir vartojamas sąvokas;
14.2.2.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas yra pasenęs bei nepritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui (šiuo metu standartas yra atnaujinamas);
14.2.2.3. lyginant su užsienio šalimis Lietuvoje MKP įsigyta labai mažai, tarp jų yra mažai tikrųjų MO, kuriuos galima laisvai parsisiųsti, modifikuoti, skaidyti, komponuoti su kitais MO į pamokas, modulius, temas ir pan. Neužtikrinus tokių modifikavimo galimybių nesukuriamos prielaidos inovatyvių metodų taikymui ugdymo procese;
14.2.3. finansavimo problemos:
14.2.3.1. trūksta biudžetinių lėšų platesniam IKT diegimui. Didžioji lėšų dalis yra skiriama IKT įrangai pirkti (tačiau ir jų nepakanka), per mažai skiriama e-turinio (E-turinys – skaitmeninio turinio valdymas – esminiai programiniai produktai sudėtingam turiniui skaitmenizuoti, apdoroti ir išsaugoti. E-turinys suprantamas kaip informacija, paslaugos ir kitokia nauda, kurią galima gauti elektroniniu būdu) ir e-paslaugų (E-paslaugos – nacionalinė elektroninių paslaugų platforma – esminė infrastruktūra (žmonės, organizacijos, standartai, reglamentas, teisės aktai, ontologijos, technologijos, programinė ir kompiuterinė įranga) paslaugoms skelbti, surasti, teikti ir naudoti) diegimui bei mokytojų rengimui naudotis IKT bei jų kvalifikacijos tobulinimui, ypač regionuose;
14.2.4. informacijos trūkumas:
14.2.4.1. nėra sukurta vieninga objektyvi sistema (metodų, rodiklių, nuoseklaus vertinimo visuma), kuri leistų įvertinti pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių mokymo(si) metodų išmanymą ir taikymą;
14.2.4.2. šiuo metu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse (neskaitant specialiojo ugdymo įstaigų) dirba beveik 10000 pradinių klasių mokytojų ir apie 800 specialiojo ugdymo pedagogų (logopedų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų), tačiau duomenų apie Lietuvos pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinį raštingumą ir IKT naudojimo ugdymui kompetencijas nėra. Taip pat nėra sukurta vieninga pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinio raštingumo ir IKT naudojimo vertinimo metodika, pagal kurią galėtų būti nuolat renkama informacija apie IKT taikymo proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme;
14.2.4.3. nėra atlikta Lietuvos situacijai pritaikytų tyrimų, kurie suteiktų patikimos informacijos apie inovatyvių mokymo(si) metodų ir IKT diegimo poveikį pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams, jų mokymo(si) procesui, pasiekimams ir kitiems svarbiems ugdymo aspektams;
14.2.4.4. Eurydice duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose I–IV4 klasių mokinių mokymui naudojami 6655 kompiuteriai. Pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose naudojama 1011 kompiuterių, iš jų I–IV klasių mokinių mokymui naudojama 440 kompiuterių. Vidutiniškai vienu kompiuteriu naudojasi 24,1 I–IV klasių mokinio. Tuo tarpu kitose ES šalyse šie rodikliai yra žymiai palankesni: pvz., Belgijoje ir Lenkijoje šis rodiklis (vienam kompiuteriui tenkančių mokinių skaičius) siekia 1:10, Didžiojoje Britanijoje – nuo 1:7,5 (Škotijoje) iki 1:11 (Anglijoje). Vidutiniškai Europos šalyse vienam kompiuteriui tenka 20 ir mažiau mokinių, o mažiausias rekomenduojamas santykis yra 10,6 mokinių vienam kompiuteriui. Lietuvoje šis rodiklis net 2,3 kartų viršija rekomenduojamą dydį;
14.3. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo teikiamos galimybės:
14.3.1. IKT ir inovatyvių mokymo(si) metodų diegimas yra efektyvi priemonė didinti mokinių mokymosi motyvaciją, skatinti jų pasaulio pažinimo procesą, didinti pilietinį ir žmogiškąjį sąmoningumą ir savęs vertinimą:
14.3.1.1. užsienio šalių moksliniais tyrimais įrodyta, kad IKT padeda didinti mokinių motyvaciją, gerinti pasiekimus. Ankstyvoji mokymosi starto pradžia (pradinių klasių lygmenyje, bet ne vėlesnė) galėtų paspartinti naudojimąsi IKT mokykloje, spartesnį mokinių įsiliejimą į žinių visuomenę;
14.3.1.2. inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT taikymas mokymuisi išplės socialinės atskirties, specialiųjų poreikių ugdymo(si) mokinių ugdymo galimybes, sumažins tikimybę iškristi iš ugdymo konteksto ir mokyklos. IKT grindžiamų modernių, kokybiškų ir patrauklių mokymo priemonių sukūrimas ir plėtojimas laiduos mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimą;
14.3.2. padidėjusi pedagogų kompetencija taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus padės jiems efektyviau panaudoti darbo laiką, organizuoti mokymo procesą, bendrauti su mokiniais ir jų tėvais, jausti didesnį pasitenkinimą savo darbu. Tinkamas inovatyvių metodų ir IKT taikymas padės užtikrinti pažangių mokymo metodų panaudojant IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, o tai pagerintų ugdymo kokybę ateityje;
14.3.3. strateginės-teisinės bazės tolimesnis kūrimas ir tobulinimas padėtų Lietuvai suderinti švietime vartojamas sąvokas su Europos valstybėse vartojamomis sąvokomis (tokiomis kaip MO, VMA, e-turinys ir kitos e-paslaugos), ir įsilieti į Europos mokyklų tinklus, skleisti, dalintis ir pasisemti gerosios darbo patirties per bendradarbiavimą ir pažangias technologijas. Tai užtikrintų Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo ir šiuolaikinių šiai sistemai keliamų reikalavimų atitikimą:
14.3.3.1. politinis sprendimas kurti e-turinį atitinkančius strateginius dokumentus užtikrintų inovatyvių IKT grindžiamų mokymo(si) metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, panaudojant esamus žmogiškuosius išteklius;
14.3.3.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto atnaujinimas, įtraukiant aukštesnio lygio pedagogines ir vadybines kompetencijas, užtikrintų Lietuvos pedagogų kompetencijos tobulinimą, atitinkantį ES vidurkius. E-turinio, paslaugų, sąvokų taikymas Lietuvoje atitiktų pasaulio žinių visuomenės tendencijas;
14.4. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo grėsmės:
14.4.1. nepakankamas mokinių, jų tėvų ir mokytojų bei susijusių institucijų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo ugdymo procese svarbos suvokimas ribotų šalies pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų galimybes taikyti šiuos pažangius ir šiuolaikiškus žinių visuomenės nuostatas atitinkančius mokymo metodus:
14.4.1.1. naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos vaikams tampa laisvalaikio leidimo priemone, taigi per pamokas mokiniai ne visada linkę IKT naudoti mokymosi tikslais. Jie gali naudoti IKT žaidimams, pokalbiams, kurie ne visuomet yra susiję su mokymusi ir gali pakenkti pažinimo procesui. Dėl šios priežasties pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai yra atsakingi už šių technologijų diegimo naudojimo plėtrą mokant vaikus ir paskatinant juos naudoti IKT įvairiapusiškiau – mokymosi tikslams. Jei pedagogui stinga atitinkamų žinių ir gebėjimų, IKT naudojimas mokymo procese gali būti neveiksmingas ir gal net žalingas;
14.4.1.2. jei mokytojai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir jos palaikymo, tobulinimo galimybių, įgytos žinios, geroji darbo patirtis bus realizuota daugiausia savo mokyklos ribose (jei tam pritartų kiti mokytojai ir/ar administracija), tačiau būtų ir toliau neprieinama kitoms šalies švietimo įstaigoms. Tuo tarpu mokyklų, mokytojų bendradarbiavimas, pasidalijimas gerąja darbo patirtimi laikomi viena veiksmingiausių inovatyvių mokymo metodų taikymo ir sklaidos priemonių;
14.4.1.3. rengiant naujus švietimo sektoriaus žmogiškuosius išteklius bei pedagogų raštingumo nuotolinio mokymo kursą, pritaikytą pradiniam ir specialiajam ugdymui svarbu įtraukti naujus modulius, atitinkančius XXI amžiaus e-mokymosi bendruomenės reikalavimus. Kad pedagogų kvalifikacija atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtina skirti lėšų jų kvalifikacijos tobulinimui. Tuo tarpu trūksta lėšų efektyviam šiuolaikiškų pedagogų rengimui ir seniau parengtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui;
14.4.2. naujausių IKT pasiekimų nepakankama sklaida Lietuvoje ir atitinkamų išteklių stoka ateityje gali sąlygoti šalies nepasirengimą įsilieti į Europinius tinklus, tinkamai vykdyti Europinio lygio švietimo politiką:
14.4.2.1. nepakankamos galimybės naudotis tinkamu skaitmeniniu turiniu, susijusios su autorių teisių klausimais ir aukštos leidimų naudotis autorių kūriniais kainos yra viena didžiausių kliūčių siekiant paspartinti IKT naudojimą mokykloje;
14.4.2.3. atlikta mažai e-turinio ir e-paslaugų mokslinių tyrimų, publikuota mažai mokslinių straipsnių;
14.4.3. teisinė-strateginė bazė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Lietuva, siekdama būti pilnateisė ir lygi Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) narė, bet kuriuo atveju privalėtų laikytis kitų ES šalių priimtos švietimo politikos strategijos ir jos pagrindinių tendencijų (krypčių), o tai reiškia, jog norint beviltiškai neatsilikti reikės vis didesnių investicijų į švietimo sistemą (nesiimant veiksmų nedelsiant);
14.4.4. įgyvendinus šiuo metu vykdomą projektą „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30), bus sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis, tačiau neskyrus lėšų ir laiko šio modelio išbandymui ir diegimui, IKT proveržis pradiniame ir specialiajame ugdyme nebus įgyvendintas;
14.4.5. nesukūrus vieningos objektyvios pedagogų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo vertinimo metodikos bei neorganizuojant nuolatinių sisteminių tyrimų, poreikių analizei ir monitoringui, sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis nebus kontroliuojamas. Atitinkamai negalės būti matuojami šios veiklos sėkmingumo rodikliai, jų efektyvumas, nebus įmanoma numatyti koregavimo, tobulinimo veiksmus, kurie sustabdytų netinkamą modelio naudojimą.
15. Pagrindinės pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio išbandymo ir diegimo išvados:
15.1. šiuo metu vykdomo projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30) metu bus parengtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelis, kurio išbandymas ir diegimas nacionaliniu mastu sudarys sąlygas Lietuvoje sukurti veiksmingą pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo kompetencijų tobulinimo sistemą, modernizuoti šalies pradinį ir specialųjį ugdymą;
15.2. remiantis aukščiau minėto projekto metu atlikto tyrimo išvadomis, aktualiausias pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ugdymo procese diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus poreikis galėtų būti įvardytas kaip „gauti savalaikę tinkamos apimties edukacinę, organizacinę ir techninę pagalbą, diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus“:
15.2.1. „savalaikė“: atsiradus poreikiui, pagalbos turėtų būti sulaukta artimiausiomis dienomis arba suplanuotas pagalbos teikimas tam tikrais momentais (pvz., kvalifikacijos tobulinimas numatomas ne po 2 metų, o šiais metais, pradedant nuo lengvesnių ir pereinant prie sudėtingesnių kompetencijų);
15.2.2. „tinkamos apimties“: pagalba teikiama ne atskiriems klausimams atsakyti, bet vieningam ir kryptingam mokymui;
15.2.3. „edukacinė“: pagalba suteikiama mokymų, patarimų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo, interaktyvaus bendravimo, atvejo tyrimo, pasidalijimo gerąja patirtimi ar bet kokiomis kitomis efektyviomis formomis;
15.2.4. „organizacinė“: mokyklos vadovybės, kitų mokytojų, suinteresuotų ir susijusių institucijų darbuotojų palaikymas ieškant probleminės situacijos sprendimo būdų;
15.3. atsižvelgiant Lietuvos ir kitų šalių patyrimą (projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ rėmuose atlikto tyrimo rezultatai), tikslingiausia pasinaudoti Belgijos (Flamandų bendruomenės) patirtimi, kurią nusako šie elementai:
15.3.1. techninės, organizacinės ir edukacinės paramos užtikrinimas mokytojams, padedantis sėkmingai taikyti IKT ugdymo procese:
15.3.1.1. dalijimasis gerąja patirtimi per efektyvias IKT priemones (e-konferencijos, projektai, seminarai, internetas ir intranetas bei kt. šaltiniai);
15.3.1.2. MO pradiniam ir specialiajam ugdymui rengimas ir lokalizavimas: svarstytinas klausimas dėl MO lokalizavimo centro, apjungiančio Lietuvos lokalizuotojų pajėgas ir aprūpinto kompiuterinėmis lokalizavimo priemonėmis, steigimo ir veiklos užtikrinimo, pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius (pedagogus-turinio specialistus, kalbininkus, vertėjus, programuotojus, lokalizacijos (lokalizacija – programinės įrangos pritaikymas tam tikrai kalbinei ir kultūrinei aplinkai. Lokalizuotos programos turi taisyklingai rengti ir apdoroti ta kalba parašytus dokumentus, vartoti tai kalbai tinkamą koduotę, toje kalboje ir valstybėje priimtus matavimo vienetus ir jų žymenis, datos, laiko ir kitus formatus, į tą kalbą išverstus naudotojo matomus tekstus (meniu, dialogo langų užrašus, kompiuterio pranešimus), dokumentaciją (elektroninius ir popierinius žinynus, vadovėlius). Taip pat turi būti naudojama tai kultūrinei terpei būdinga simbolika, spalvos ir kiti elementai. Visa tai paprastai yra apibrėžiama lokalėje) procesų žinovus ir kt.);
15.3.2. IKT panaudojimą ugdymo procese įtraukti į pedagogo kompetencijų sąrašą akcentuojant ir pradinių klasių mokytojų bei specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijas šioje srityje;
15.3.3. siekti mokytojams suteikti galimybę naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais mokykloje ir namuose (kritinei pedagogų masei, kuri užtikrintų IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme) – pagal Didžiosios Britanijos modelį;
15.3.4. siekti mokytojams (seniau parengtiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias ir gebėjimus, sukuriant sąlygas kelti kvalifikaciją, diferencijuojant skirtingų švietimo lygmenų pedagogų kompetencijos ribas. Pvz., pradinių klasių mokytojams ir specialiojo ugdymo pedagogams galėtų būti taikomi žemesnio lygio, bet labiau specifiniai kompetencijų reikalavimai IKT srityje;
15.3.5. siekti mokytojams (naujai rengiamiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias – pvz., pasiekti, kad naujieji mokytojai, vos baigę studijas, privalėtų mokėti naudotis kompiuteriais ir kitomis IKT savo pačių tolimesniam profesiniam tobulėjimui, taip pat turėtų išmanyti, kaip taikyti IKT mokant vaikus. Šios žinios ir gebėjimai turėtų būti gilesnio pobūdžio, negu kad šiuo metu siūloma Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių elementų taikymą galėtų užtikrinti ES struktūrinių fondų parama.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.
17. Tikslo pasiekimą apibūdina Komponento uždaviniai:
17.1. rengti švietimo konsultantus, gebančius konsultuoti inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo pradiniame ugdyme klausimais, ir tobulinti jų kvalifikaciją;
17.2. tobulinti pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, dirbančių su integruotai ugdomais specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniais, kompetenciją taikyti inovatyvius mokymo metodus ir IKT;
17.3. tobulinti mokyklų vadovų ir pavaduotojų kompetenciją inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniame ugdyme aspektu;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:
18.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
300 |
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius (administracijos darbuotojai) |
2006 |
– |
300 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
18.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
2006 |
– |
3120 |
| Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
3120 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
225 |
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
300 |
20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Išmokytų naudos gavėjų skaičius, iš jų: |
2006 |
– |
– |
| Tinkamą kvalifikaciją turinčių pradinių klasių mokytojų skaičius |
2006 |
– |
3000 |
| Tinkamą kvalifikaciją turinčių specialiojo ugdymo pedagogų skaičius |
2006 |
– |
600 |
| Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų pradiniam ugdymui skaičius |
2006 |
– |
170 |
| Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų specialiajam ugdymui skaičius |
2006 |
– |
55 |
| Parengtų leidinių skaičius |
2006 |
– |
1 |
21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
22. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas vykdant Projektą „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).
23. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.
24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
24.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;
24.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;
24.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo ir finansinio audito paslaugų pirkimą;
24.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK;
25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠPC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m.m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| 1.4. |
Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Iki 182,1 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo plėtotės centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
Nenumatoma |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Švietimo konsultantų ir lektorių rengimas, konsultantų, pedagogų (pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų) ir mokyklų vadovų ir pavaduotojų kvalifikacijos tobulinimas. |
| 2. Pradinių klasių ir integruotai ugdomų specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių mokymo ir metodinės bazės turtinimas (mokymo ir metodinių priemonių rengimas ir leidyba). |
||
| 3. Inovatyvių metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodikos sukūrimas ir išbandymas pilotinėse mokyklose.. |
||
| 4. Lietuvos ekspertų mokymas ir konsultavimas, atliekamas užsienio ekspertų remiantis inovatyvių metodų ir IKT diegimo situacijos analize. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Tiesioginės tikslinės grupės: švietimo konsultantai; pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai; mokyklų vadovai ir pavaduotojai; ekspertai. |
| 2. Netiesioginės tikslinės grupės: pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniai; įvairių mokomųjų dalykų mokytojai, dirbantys pradinėse klasėse (muzikos, dailės, užsienio kalbų, kūno kultūros, tikybos, etikos ir kt. mokytojai); pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių tėvai; savivaldybių švietimo padalinių specialistai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 17000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 17000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
63 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Nenumatoma, kadangi projektą vykdys Švietimo plėtotės centras, o projekto dalyviams atrankos kriterijai nėra taikomi |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus pagrindus. |
| Tiesioginėms tikslinėms grupėms (švietimo konsultantams, pradinių klasių mokytojams, specialiojo ugdymo pedagogams ir mokyklų vadovams) bus siekiama sudaryti vienodai palankias darbo sąlygas (galimybes tobulinti kvalifikaciją, bendrauti, mokytis, naudotis IKT ir taikyti inovatyvius mokymo metodus). Be to, vienodas dėmesys tiek didmiesčių, tiek rajono švietimo įstaigų žmogiškiesiems ištekliams padės sumažinti teritorinius skirtumus tarp mokymo kokybės ir prieinamumo. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros lygio. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant skleisti informaciją apie paramą ESF paramą, projekto idėjas, vykdomas veiklas ir įgyvendinimo rezultatus. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
29.1. Ministerija ir jai pavaldžių švietimo įstaigų specialistai, mokslininkai, apskričių bei savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai;
30. Numatomos viešinimo priemonės (Projekto I įgyvendinimo etapo viešinimo veiklos):
30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (projekto viešinimas spaudoje paskelbiant 5 straipsnius);
30.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, projekto viešinimas internete būtų vykdomas nuolat skelbiant informaciją apie projekto įgyvendinimą;
30.3. švietimo įstaigose ir ŠPC – skelbimų lentos ŠPC ir pilotinėse mokyklose, projekto informaciniai leidiniai;
30.4. konferencijose ir kituose informaciniuose renginiuose – konferencijos, projekto ir jo rezultatų pristatymai Ministerija, ŠPC, Švietimo informacinių technologijų centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams ir užsienio konsultantams, informaciniai sklaidos seminarai visose apskrityse. Bus naudojami aplankai, popierius, rašikliai ženklinti Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠPC simbolika.
Mokyklų tobulinimo programos plius
10 priedas
UGDYMO TURINIO NAUJOVIŲ SKLAIDOS MODELIO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.
3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą; sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas.
4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijoje 2003–2012 m., sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis naujų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą, švietimo konsultantų rengimą, švietimo konsultantų partnerystės tinklų kūrimąsi, metodinių priemonių rengimą ir leidybą, veiksmingumo tyrimus.
6. Ugdymo turinys formuojamas remiantis ugdymo tikslais ir orientuojantis į mokinių ugdymo rezultatus. Ugdymo turinys formuojamas visuose švietimo lygmenyse – valstybės, mokyklos steigėjo, mokyklos, mokytojo ir mokinio. Pastaruoju metu, formuojant ugdymo turinį, pereinama nuo ugdymo turinio formavimo atskirų mokomųjų dalykų pagrindų prie ugdymo turinio sričių, integruojančių mokomuosius dalykus į vieną kursą arba susiejančių juos bendrais tikslais ir glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais.
7. Ugdymo turinio įgyvendinimas vykdomas visuose švietimo lygmenyse ir grindžiamas parama mokytojams, jų kvalifikacijos tobulinimu, mokyklų aprūpinimu reikalingomis mokymo priemonėmis ir vadovėlių komplektais. Ugdymo turinio naujovės skleidžiamos „iš apačios į viršų“ (mokytojų geroji patirtis) ir „iš viršaus į apačią“ (visuomenės poreikiai, pedagogikos naujovės). Už ugdymo turinio naujovių įgyvendinimą ir institucionalizavimą atsakomybė pasidalijama atitinkamuose švietimo lygmenyse.
8. Ugdymo turinys vertinamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų samprata, patvirtinta 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004 Nr. 35-1150), Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos pridedamąja verte, egzaminų rezultatais, mokinių pasiekimais ir pažanga ugdymo procese, vidaus ir išorės audito išvadomis, ekspertinio vertinimo išvadomis. Ugdymo turinio vertinimo informacija remiamasi planuojant mokymą ir mokymąsi pamokoje, mokyklos tobulinimą, teikiant pagalbą mokyklai savivaldybėje, rengiant ugdymo turinio dokumentus bei mokymo priemones, planuojant jų įgyvendinimą.
9. Ugdymo turinio atnaujinimas yra sistemingas, nenutrūkstantis ugdymo turinio tobulinimo ir koregavimo procesas. Ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai atnaujinami ne dažniau kaip kas 7 metai. Po bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų atnaujinimo seka brandos egzaminų programų atnaujinimas. Ugdymo turinio atnaujinimu siekiama išspręsti iškilusias ugdymo kokybės problemas.
10. Pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai yra bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui).
11. Atnaujintos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai įgyvendinami atnaujinant vadovėlių komplektus, kuriant mokymosi priemones naudojantis IKT, mokymo priemones pritaikant ugdymo individualizavimui ir diferencijuotam mokymui. Rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektai, skirti atnaujinamų Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išbandymui mokyklose ir konsultantų parengimui šių dokumentų sklaidai. Rengiamos metodinės rekomendacijos atnaujintų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų įgyvendinimui su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais. Su ugdymo turinio kaitos kryptimis derinamos vidaus ir išorės audito, vidurinio ugdymo programos akreditacijos, mokytojų atestacijos ir kiti mokyklų bei mokytojų veiklos vertinimo kriterijai.
12. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. įgyvendinimo programoje ir priemonių plane tarp ugdymo turinio tobulinimo krypčių numatytas ugdymo turinio kontekstualumas (pilietinė žinių ir rinkos visuomenė) ir mokymo individualizavimas. Ugdymo turinio kontekstualumas apima informacinių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų plėtojimą. Mokymo individualizavimas apima mokinių pasiekimų vertinimo, mokymo turinio (medžiagos) bei mokymo metodų atrankos, mokymo krūvių subalansavimo sritis.
13. Atnaujintose bendrosiose programose išskiriami tokie prioritetai – asmens esminių kompetencijų (esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos) ugdymas bei ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas.
14. Svarbu suvienodinti bendrųjų programų naujovių supratimą tarp švietimo konsultantų (švietimo konsultantas – asmuo, kurio kompetenciją konsultuoti mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais valstybinės švietimo politikos, nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo ir mokyklos valdymo bei tobulinimo klausimais patvirtina jį rengusios institucijos), užtikrinti sklandžią bendrųjų programų naujovių sklaidą tarp šalies mokytojų, padėti mokytojams pasirengti darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokytojai diegdami ugdymo turinio naujoves, remiantis šiais duomenimis rengti pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas bei kursus.
15. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų kompetencijų ugdymo siūlo ugdyti šias kompetencijas: komunikavimas gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir pagrindinės kompetencijos gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencijos, verslumas, kultūrinė raiška.
16. Tarp pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ugdymo kokybei, yra atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę, atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, mokymo ir mokymosi procesai, mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės.
17. Vykstant spartiems ekonomikos pokyčiams, didėjant žinių visuomenės svarbai, keičiasi reikalavimai šalies švietimo sistemai bei požiūris į mokymą ir mokymąsi. Esmine ugdymo proceso dalimi pradedama laikyti mokymąsi, kurio paradigma ugdymo procese keičia poveikio ir sąveikos paradigmas. Mokymosi paradigmos požiūriu mokiniai patys formuoja mokymosi tikslus, yra ne pasyvūs informacijos gavėjai, bet, būdami atsakingi už savo mokymąsi, aktyviai dalyvauja mokymosi procese įgydami žinias ir įgūdžius. Mokytojas, remdamasis savo žiniomis ir gebėjimais, padeda mokiniui įveikti problemas, kurios jam iškyla besimokant, ir yra mokinių mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymosi priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius, akcentai nuo mokymo perkeliami į mokymąsi, į įgalinančių mokytis edukacinių ir jų sąlygotų mokymosi aplinkų kūrimą bei veikimą. Keičiantis mokymo tikslams, reikalinga ugdymo turinio, metodų kaita. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai.
18. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo stiprybės:
18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, išsilavinimo standartai, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius;
18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“);
18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose;
18.4. yra patvirtinti švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005, Nr. 73-2666)), šalyje rengiami švietimo konsultantai (Pedagogų profesinės raidos centro įgyvendinamas projektas „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės gerinimui“). Švietimo konsultantais gali būti įvairių dalykų konsultantai, parengti Pedagogų profesinės raidos centro, Švietimo plėtotės centro, bei dalykų mokytojai, turintys reikiamų kompetencijų;
18.5. 2007–2008 m. įgyvendinamas projektas „Pasirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo plėtotės centras. Projektas padės pasirengti atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui bendrojo lavinimo mokyklose bei jų sklaidai regionuose, skatins vienodai analizuoti ir perprasti atnaujintą ugdymo turinį, padidins dalykų mokytojų kompetenciją bei pagerins ugdymo kokybę bendrojo lavinimo mokyklose. Projekto metu bus parengti šiuolaikinius švietimo reikalavimus atitinkantys švietimo konsultantai, patobulintos jų bei mokytojų kompetencijos. Kartu nacionalinio lygmens ugdymo turinio rengėjai sulauks mokytojų siūlymų dėl atnaujintų bendrųjų programų tobulinimo. Projekto įgyvendinimo metu bus parengta 60 lektorių, kurie ves mokymus švietimo konsultantams, 400 įvairių dalykų švietimo konsultantų, kurie vykdys bendrųjų programų sklaidą regionuose, bus vykdomas grįžtamasis ryšys dėl bendrųjų programų diegimo, organizuojamas nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas 400 švietimo konsultantų. Bus parengta švietimo konsultantų mokymų programa. Mokymų metu švietimo konsultantai nagrinės šiuolaikinę mokymosi sampratą, šiuolaikinius mokymosi metodus bei atnaujintą dalykų ugdymo turinį. Švietimo konsultantų darbą regionuose koordinuos švietimo centrai. Švietimo centrai bus atnaujintų bendrųjų programų sklaidos proceso organizatoriai regionuose, o švietimo konsultantai – seminarų lektoriai;
18.6. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje;
18.7. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus;
18.8. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui;
18.9. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;
18.10. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategiją įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti;
18.11. sukurta vadovėlių ir kompiuterinių mokymo(si) priemonių vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis;
18.12. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38– 423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų.
19. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo silpnybės:
19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus;
19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką;
19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius;
19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą;
19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas;
19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis;
19.7. kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, reikalingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas tokiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo individualizavimo ir ugdymo turinio diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, tikslingo aktyvaus mokymo(si) metodų naudojimo, informacinių komunikacinių technologijų taikymo pamokose, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos. Tam turi būti parengtos mokytojų rengimo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos;
19.8. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų;
19.9. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais;
19.10. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;
19.11. šiuo metu nėra sukurtas švietimo konsultantų partnerystės tinklas, kuris sudarytų sąlygas švietimo konsultantų bendradarbiavimui, keitimuisi naujausia informacija, efektyvesniu ugdymo turinio naujovių perdavimu mokykloms. Švietimo konsultantai mažai bendrauja tarpusavyje, dažniausiai susitinka tik seminarų metu;
19.12. šalyje nepakankamai naudojamasi švietimo konsultantų paslaugomis, tai priklauso nuo švietimo centro regione arba atskirų mokyklų aktyvumo. Švietimo konsultantai yra mažai žinomi;
19.13. trūksta informacijos apie švietimo konsultantų veiklą po švietimo konsultantų rengimo programų baigimo;
19.14. nėra sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje būtų pateikti švietimo konsultantų sąrašai, duomenys apie jų vykdomas veiklas, pateikiami švietimo konsultantų bei kitų mokytojų metodiniai darbai bei kitos metodinės priemonės (ugdymo turinio individualizavimo, pamokų, mokymosi metodų pavyzdžiai), kuriomis galėtų pasinaudoti kiti, ypač jauni, mokytojai. Duomenys apie švietimo konsultantus būtų svarbūs mokykloms, norinčioms pasirinkti, kokių švietimo konsultantų paslaugų joms reikia;
19.15. šalyje yra aktuali mokinių mokymosi motyvacijos problema. Mokymosi motyvaciją silpnina mokymosi tikslo nesuvokimas, nežinojimas, kodėl mokomasi konkrečių žinių ar įgūdžių. XI ir XII klasėse mokinių mokymosi motyvacija išauga, lyginant ją su mokymosi motyvacija IX ir X klasėse. Tai nulemia rimtesnis požiūris į mokymąsi, mokiniai mokosi jiems patinkančių pasirinktų dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera. Mokymosi motyvacijai neigiamos įtakos turi didelis mokymosi krūvis XI ir XII klasėse, laisvos pamokos tvarkaraštyje („langai“). Tyrimų duomenimis, mokytojai ir mokiniai nurodo tokius pat pagrindinius mokymąsi motyvuojančius veiksnius: labiausiai mokytis motyvuoja noras patekti į aukštąją mokyklą (universitetą ar kolegiją) ir noras gauti gerus pažymius, turėti aukštą bendrą vidurkį. Kiti veiksniai mokinių motyvacijai turi ženkliai silpnesnį poveikį. Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad mokiniai vertina sąveiką su bendramoksliais, be to, bendras darbas bei noras užimti vertingą poziciją bendramokslių grupėje atliekant bendrą darbą yra svarbus mokytis motyvuojantis veiksnys, kurį mokytojai nepakankamai įvertina;
19.16. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis;
19.17. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginant jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių);
19.18. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje;
19.19. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos;
19.20. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui;
19.21. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis mokymo(si) priemonėmis, pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama;
19.22. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas;
19.23. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų;
20. Ugdymo turinio atnaujinimui atsiveriančios galimybės:
20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama;
20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis;
20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis;
21. Ugdymo turinio atnaujinimui iškylančios grėsmės:
21.1. atnaujintų bendrųjų programų sklaida regionuose gali būti neužtikrinta dėl per menkai įtrauktų švietimo centrų regionuose. Pedagogų profesinės raidos centro darbo su švietimo konsultantais patirtis rodo, kad švietimo konsultantai be švietimo centrų pagalbos ne iki galo atlieka jiems keliamus uždavinius;
21.2. netinkamų sąlygų lektorių, švietimo konsultantų veikloms sudarymas. Lektoriai bei švietimo konsultantais dirbantys mokytojai ne visada gali išvykti į atnaujintų bendrųjų programų mokymus bei sklaidos seminarus, nes turi vesti pamokas mokyklose;
21.3. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama;
21.4. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių;
21.5. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.
23. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
23.2. tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją ir parengti juos ugdymo turinio naujovių sklaidai;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
2800 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
800 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai
26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai Reikšmė |
|||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
400 |
27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis |
|
|
| 1.1. |
Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius |
Įstaigų skaičius |
60 |
| 1.2. |
Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius |
Įstaigų skaičius |
400 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius |
|
|
| 2.1. |
Švietimo konsultantai |
Asmenų skaičius |
400 |
| 2.2. |
Mokyklų vadovai |
Asmenų skaičius |
800 |
| 2.3. |
Savivaldybių darbuotojai |
Asmenų skaičius |
60 |
| 2.4. |
Mokytojai |
Asmenų skaičius |
2800 |
| 3. |
Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius |
|
|
| 3.1. |
Metodiniai leidiniai |
|
|
| 3.1.1. |
Švietimo konsultanto darbo sąsiuvinis |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| Egzempliorių skaičius |
500 |
||
| 3.1.2. |
Metodinės priemonės mokytojams |
Pavadinimų skaičius |
9 |
| Egzempliorių skaičius |
18000 |
||
| 3.1.3. |
Metodinės priemonės švietimo vadybininkams (mokyklų vadovams ir savivaldybių darbuotojams) |
Pavadinimų skaičius |
2 |
| Egzempliorių skaičius |
5000 |
||
| 3.1.4. |
Regionų mokyklų gerosios patirties leidinys |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| Egzempliorių skaičius |
5000 |
||
| 3.2. |
Kitos mokymo priemonės |
– |
– |
| 4. |
Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius |
|
|
| 4.1. |
Metodines priemones mokytojams gavusių mokyklų skaičius |
Įstaigų skaičius |
1500 |
| 4.2. |
Regionų mokyklų gerosios patirties leidinį gavusių mokyklų skaičius |
Įstaigų skaičius |
1500 |
28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas).
31. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
32. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja PPRC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
35. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
| 1.4. |
Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 15 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelio parengimas, išbandymas ir diegimas. |
| 2. Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas ir parengimas ugdymo turinio naujovių sklaidai. |
||
| 3. Metodinių priemonių rengimas ir leidyba. |
||
| 4. Gerosios patirties leidinių rengimas ir leidyba. |
||
| 5. Ugdymo turinio naujovių sklaidos veiksmingumo tyrimai. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginės tikslinės grupės: |
| 1. švietimo konsultantai; |
||
| 2. mokyklų bendruomenės; |
||
| 3. mokyklų dalykininkai (dalykų mokytojai); |
||
| 4. apskričių ir savivaldybių švietimo skyrių ir kitų padalinių darbuotojai; |
||
| 5. mokyklų vadovai. |
||
| Netiesioginės tikslinės grupės: |
||
| 1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 12000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 12000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Kriterijai: |
| 1. atrankos kriterijai darbo grupių, rengsiančių ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelį, švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimo programą, metodines priemones, vykdysiančių ugdymo turinio naujovių sklaidos veiksmingumo tyrimus, nariams bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu; |
||
| 2. atrankos kriterijai mokykloms, dalyvausiančioms ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelio išbandyme, bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu; |
||
| 3. atrankos kriterijai galimiems mokymų dalyviams bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant švietimo konsultantų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) nurodytą siekį, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos, bei šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Atnaujintų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Švietimo konsultantų rengimas bus vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė). |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;
37. Numatomos viešinimo priemonės:
37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
Mokyklų tobulinimo programos plius
11 priedas
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Programos Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.
3. Komponentas skirtas įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216) nuostatoms, kuriose numatoma išplėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, laiduojantį lygias mokymosi starto galimybes, sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą, ikimokyklinį ugdymą pirmiausia atverti socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms; Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), nuostatoms; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoms rekomendacijoms Rec(2002)8, kuriose valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų dėl prieinamų, nebrangių, lanksčių ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo. Komponento įgyvendinimas taip pat prisidės prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795), Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), tikslų pasiekimo.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stiprybės:
5.2. šalyje yra sukurtos sąlygos ikimokykliniam ugdymui ir jo plėtrai: veikia teisinė bazė, reglamentuojanti ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcionavimą, didėja ikimokyklinio ugdymo valdymo, finansavimo ir turinio formavimo decentralizacija;
5.3. vykdoma švietimo politika yra palanki ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išplėtojimas numatytas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. (Žin., 2003 Nr. 71-3216) nuostatose, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344). ES narės raginamos imtis veiksmų dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoje rekomendacijoje Rec(2002)8;
6. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo silpnybės:
6.1. po 1990 m. daug ikimokyklinio ugdymo įstaigų kaimuose ir miestuose buvo uždaryti, privatizuoti arba reorganizuoti į socialines ar kitas paslaugas teikiančias įstaigas. Gerėjant ekonominei ir socialinei šeimų padėčiai bei augant ikimokyklinio ugdymo poreikiui nuo 1997 m. šalyje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ėmė stigti. Ypač ikimokyklinio ugdymo paslaugų trūksta kaimo vietovėse bei naujuose miestų mikrorajonuose, kuriuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos yra perpildytos;
6.2. Lietuvoje po 1990 m. išnyko lopšeliai, skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų. Tyrimų duomenimis, tėvai pageidautų bent trumpam (keletui valandų per dieną) leisti mažus vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas;
6.3. kaimuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lanko ženkliai mažesnė 1 – 6 metų amžiaus vaikų dalis nei miestuose (2006 m. mieste sudarė 64 proc., kaime – 18 proc.). Be nepakankamo ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažą ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumą kaimuose nulemia ir įvairūs socialiniai reiškiniai: nedarbas, skurdas, tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, socialinė atskirtis ir kita;
6.4. nors šalyje didėja priešmokyklinio ugdymo aprėptis (2006 m. priešmokyklines grupes lankė 83 proc.), bet priešmokyklinis ugdymas dar nėra pakankamai prieinamas socialinės atskirties šeimoms ir kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams;
6.6. šiuo metu yra didelė psichologinės pagalbos prieinamumo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams problema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta psichologų. 2006 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose jų buvo tik 31. Ypač tokių specialistų trūksta kaimuose. Savivaldybių pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybų teikiamos pedagoginės ir psichologinės paslaugos sunkiai prieinamos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, vaikams, kurie yra tėvų auginami namuose, taip pat vaikams, globojamiems vaikų globos namuose, kurių steigėju nėra savivaldybių tarybos;
6.7. pastaruoju metu šalyje daugėja hiperaktyvių vaikų. Hiperaktyvų vaiką auginančių tėvų (globėjų) bendrijų atstovai nurodo, kad susiduria su didelėmis problemomis dėl savo vaiko elgesio bei reikiamos ir kvalifikuotos specialistų komandos pagalbos trūkumo;
6.8. dėl nelankstaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugų organizavimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laiko nesuderinimo su tėvų poreikiais, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų, dirbančių pagal šeimų poreikiams pritaikytas ugdymo programas, trūkumo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams iškyla profesinės veiklos ir šeimos pareigų suderinimo problema. Ypač tai liečia tėvus, dirbančius pagal slenkantį darbo grafiką arba pamainomis, taip pat tuos, kurie dirba toli nuo savo gyvenamos vietos. Tėvai (globėjai), dažniausiai mamos, auginančios vaikus namie, atsisako profesinės veiklos ir dažnai tampa ilgalaikiais bedarbiais, netenka įgytos kvalifikacijos, o tai ateityje apsunkina jų įsitraukimą į darbo rinką. Tokią problemą išspręstų tai, jeigu šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose veiktų įvairesnio darbo laiko grupės, kuriose tėvai galėtų palikti vaikus ilgiau nei įprasta, taip pat nakčiai;
6.9. savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose dėl mokesčio už priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo paslaugas nėra numatytų lengvatų, jeigu vaikas įstaigoje būna ne visą dieną, tėvai tokiais atvejais turi sumokėti už visą dieną. Savivaldybės, nustatydamos mokesčio dydį tėvams, taip pat nepakankamai atsižvelgia į šeimų finansines galimybes;
6.10. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė taip pat nepakankama specialiųjų poreikių vaikams;
6.11. šalyje yra tik 3 privačios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos, tuo tarpu tėvų užsakymas ugdyti vaikus privačiose įstaigose auga, kadangi privačiuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose būna ugdoma mažiau vaikų ir daugiau dėmesio skiriama kiekvienam vaikui, jų aplinka labiau primena namus, vaikai juose mokomi kalbų, taikomos meninės programėlės. 2006 m. šalyje buvo 3 privatūs darželiai. Potencialiems privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų steigėjams trūksta konsultacinės ir metodinės pagalbos;
6.12. šiuo metu valstybės skiriamų lėšų nepakanka ikimokyklinio ugdymo kokybės reikalavimams įgyvendinti, todėl daugeliu atveju ugdomoji aplinka neatitinka moderniosios pedagogikos, higienos reikalavimų. Savivaldybės nurodo lėšų aplinkai, įrenginių atnaujinimui, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui trūkumą. Dauguma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų įsikūrę 30 – 40 metų senumo pastatuose, kuriems reikalingas remontas;
6.13. reikalingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų, kitų specialistų, dalyvaujančių teikiant kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai, kvalifikacijos tobulinimas ir vadybinių gebėjimų stiprinimas;
6.14. ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, tęstinių studijų sistema yra nepakankamai sisteminga ir kryptinga, dažnai epizodinė ir neatitinkanti Europos standartų. Iš praktinių pedagogų gebėjimų labiausiai pasigendama tų, kurių prireikė dėl paskutinės švietimo reformos pokyčių, t.y. dėl mokymo individualizavimo, darbo su specialiųjų poreikių vaikais, dalykų integracijos ir kt.;
6.15. trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirtos metodinės medžiagos (apie tai, kaip pažinti vaikų ir jų tėvų (globėjų) poreikius, sukurti lankstesnes ikimokyklinio ugdymo formas atsižvelgiant į tėvų (globėjų) poreikius, įtraukti tėvus (globėjus) į ugdymo procesą, vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos planavimą, kokia yra geroji užsienio šalių patirtis);
6.16. šalyje kol kas nėra duomenų bazių, kuriose būtų centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus šalyje, savivaldybėse nėra duomenų apie visus gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales, socialinę padėtį ir kt. Stokojama informacijos apie šeimoms teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ypač kaimo vietovėse. Tai trukdo savivaldybėms įvertinti šeimų poreikius;
6.17. kol kas neveikia konsultacinės ir informacinės pagalbos tėvams (globėjams) sistema, šeimos negali pasinaudoti jau esamomis paslaugomis, kadangi apie jas neturi informacijos;
6.18. savivaldybėse nepakankamai teikiama kompleksinė pagalba socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams, pastebima tik pavienių asmenų ar nevyriausybinių organizacijų iniciatyva teikiant tėvų (globėjų) konsultavimo ir informavimo paslaugas;
6.19. šalyje trūksta institucijų, įstaigų, atsakingų už švietimo, socialinių paslaugų teikimą, vaiko teisių apsaugą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsakingos už paramos ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, nepakankamai keičiasi informacija apie nepalankias vaiko gyvenimo sąlygas. Duomenys apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus kaupiami atskirų įstaigų bei institucijų duomenų bazėse ir dažnai nėra prieinami kitoms įstaigoms. Esant sudėtingiems kompleksiniams atvejams, kai vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, trūksta aiškios institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp institucijų pasidalijimo;
6.20. dėl nepakankamos tėvų (globėjų) atsakomybės ir institucijų įgaliojimų ar išteklių, dalis vaikų nėra registruoti atskirų institucijų ir įstaigų duomenų bazėse, todėl jiems nėra prieinama pagalba ir parama;
7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai atsiveriančios galimybės:
7.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas regioniniu ir finansiniu požiūriu (ypač kaimo vietovėse) mažins socialinę vaikų atskirtį, užtikrins lygias starto galimybes (ypač vaikams, gyvenantiems kaime, bei specialiųjų poreikių turintiems vaikams);
7.2. padidėjusi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė sudarys sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams) derinti šeimos ir darbo pareigas, sugrįžti į darbo rinką;
7.3. didėjantis visuomenės aktyvumas vertinant gaunamas paslaugas skatins plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įvairovę ir gerinti jo kokybę;
8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai iškylančios grėsmės:
8.1. atskirų savivaldybių, atsakingų už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugų organizavimą, pasyvumas plėtojant paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą;
8.2. dėl didelio šeimų nestabilumo: nepilnų, socialinės rizikos šeimų, skurstančių ir likusių be tėvų globos vaikų skaičiaus didėjimas;
8.3. neigiamas skurdo lygio didėjimo poveikis atskirų visuomenės grupių kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam aktyvumui;
8.4. nepakankamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbos supratimas visuomenėje, stereotipinis požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą kaip į nelabai svarbią sritį;
8.5. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas dėl gyventojų gimstamumo mažėjimo, migracijos;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.
10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
10.2. diegti naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, sudarančius sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos pareigas, tenkinti įvairius vaiko ugdymo(si) poreikius;
10.3. didinti dėstytojų, rengiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kompetencijas;
10.4. didinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas ir prestižą;
10.5. gerinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų ugdomąją vidaus ir išorės aplinką;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
2006 |
– |
5480 |
| – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
5380 |
| – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
2006 |
– |
100 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
700 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
100 |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
66 |
14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Parengtų mokytojų skaičius |
|
|
| 1.1. |
Parengtų multiplikatorių skaičius |
|
|
| 1.1.1. |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų (direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui) mokymams |
Asmenų skaičius |
14 |
| 1.1.2. |
Savivaldybių darbuotojų mokymams |
Asmenų skaičius |
6 |
| 1.1.3. |
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (globėjų) mokymams |
Asmenų skaičius |
120 |
| 1.1.4. |
Nevalstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų mokymams |
Asmenų skaičius |
6 |
| 1.2. |
Parengtų lektorių skaičius |
Asmenų skaičius |
10 |
| 1.3. |
Parengtų konsultantų skaičius |
Asmenų skaičius |
56 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius |
|
|
| 2.1. |
Savivaldybių administracijos, kitos savivaldos lygio įstaigos |
Įstaigų skaičius |
70 |
| 2.2. |
Ugdymo ir mokymo įstaigos |
|
|
| 2.2.1. |
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos |
Įstaigų skaičius |
550 |
| 2.2.2. |
Bendrojo lavinimo mokyklos vykdančios ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas |
Įstaigų skaičius |
150 |
| 3. |
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius |
|
|
| 3.1. |
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai |
Asmenų skaičius |
5640 |
| 3.2. |
Priešmokyklinio ugdymo pedagogai |
Asmenų skaičius |
1140 |
| 3.3. |
Aukštųjų mokyklų dėstytojai |
Asmenų skaičius |
100 |
| 3.4. |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai (globėjai) |
Asmenų skaičius |
960 |
| 3.5. |
Asmenys, teikiantys/teiksiantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nevalstybiniame sektoriuje |
Asmenų skaičius |
60 |
| 3.6. |
Savivaldybių administracijų darbuotojai |
Asmenų skaičius |
100 |
| 3.7. |
Įstaigų vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui) |
Asmenų skaičius |
800 |
| 4. |
Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius |
|
|
| 4.1. |
Metodiniai leidiniai |
|
|
| 4.1.1. |
Metodiniai leidiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojams |
Pavadinimų skaičius |
6 |
| Egzempliorių skaičius |
37000 |
||
| 4.1.2. |
Metodiniai leidiniai dėstytojams |
Pavadinimų skaičius |
3 |
| Egzempliorių skaičius |
1500 |
||
| 4.1.3. |
Metodiniai leidiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| Egzempliorių skaičius |
1000 |
||
| 4.1.4. |
Metodinės rekomendacijos savivaldybėms |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| Egzempliorių skaičius |
100 |
||
| 4.1.5. |
Metodinės rekomendacijos privatiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjams |
Pavadinimų skaičius |
2 |
| Egzempliorių skaičius |
1000 |
||
| 4.1.6. |
Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams) |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| Egzempliorių skaičius |
1000 |
||
| 5. |
Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius |
|
|
| 5.1. |
Mokymo priemones gavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų skaičius |
|
|
| 5.1.1. |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos |
Įstaigų skaičius |
550 |
| 5.1.2. |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo lavinimo mokyklose |
Įstaigų skaičius |
150 |
15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).
17. Pagrindinis Projekto tikslas – atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.
18. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
19. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja Mokytojų kompetencijos centras.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
22. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1 |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 73,4 tūkst. Lt (I etapas) |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Mokytojų kompetencijos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir vykdymas. |
| 2. Naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių rengimas, išbandymas, sklaida ir diegimas. |
||
| 3. Metodinės medžiagos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, rengimas ir leidyba. |
||
| 4. Informacinės medžiagos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrą rengimas ir socialinės reklamos vykdymas. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginės tikslinės grupės: |
| 1. įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovai; |
||
| 2. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai; |
||
| 3. priešmokyklinio ugdymo pedagogai; |
||
| 4. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai; |
||
| 5. nevalstybiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai. |
||
| Netiesioginės tikslinės grupės: |
||
| 1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas; |
||
| 2. tėvai (globėjai), auginantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 36720,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 30000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 80,6 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 36 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Kriterijai: |
| 1. atrankos kriterijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, dalyvausiančioms naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių išbandyme, bus parengti Projekto įgyvendinimo metu; |
||
| 2. atrankos kriterijai galimiems tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams bus parengti Projekto įgyvendinimo metu. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Projekto veiklos prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskirtą tikslą modernizuoti viešojo administravimo įstaigas bei siekį, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto veiklos taip pat teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui, ypač gyvenančiam kaimiškose vietovėse, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, užtikrins vienodas ankstyvojo mokymosi starto galimybes, mažins vaikų socialinę atskirtį. Lanksčių ikimokyklinio ugdymo formų diegimas, įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaiką auginantiems tėvams (globėjams) suderinti šeimos ir profesines pareigas, sugrįžti į darbo rinką. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą kaimiškose vietovėse gyvenantiems vaikams, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais, rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
23. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
23.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (vaikai ir jų tėvai (globėjai), kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veikla;
24. Numatomos viešinimo priemonės:
24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
24.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
Mokyklų tobulinimo programos plius
12 priedas
IŠKRITUSIŲJŲ IŠ MOKYKLOS MOKINIŲ GRĄŽINIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
3. Komponento įgyvendinimas glaudžiai susijęs su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593, 2003 Nr. 63-2853), Lietuvos švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Vaikų sugrąžinimo į mokyklas gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2571 (Žin., 2005, Nr. 149-5454), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) nuostatomis.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtinos šios pagrindinės „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
5.1. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės:
5.1.1. pastaraisiais metais Lietuvoje atkreipiamas didelis dėmesys į „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimo į mokyklas problemą ir prevenciją, t.y. priemones ir būdus, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis. Atliekama daug tyrimų, analizuojančių mokyklos nelankymo ir „iškritimo“ priežastis, situaciją ir susijusius veiksnius;
5.1.2. iki šiol atliktos švietimo reformos turėjo įtakos mokinių mokymosi galimybėms ir prieinamumui padidinti, dėl pagrindinio ugdymo iki dešimtos klasės programos įgyvendinimo ir jaunimo mokyklų steigimo, kurios padėjo iš dalies sustabdyti „iškritimą“ iš mokyklos;
5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklose yra sukurtos dvi besirūpinančios ankstyvojo „iškritimo“ problema struktūros – prevencinio darbo grupė ir mokyklos specialiojo ugdymo komisija, kurios reaguoja į bet kokį signalą apie mokiniui iškilusias problemas, galinčias privesti prie „iškritimo“ iš mokyklos;
5.1.4. savivaldybių teritorijose yra renkami duomenys apie gyvenančius ir iš mokyklos „iškritusius“ mokinius, sukurta funkcionuojanti mokyklinio amžiaus mokinių duomenų bazė, kurios pagrindu galima kurti mokyklos nelankančiųjų mokinių duomenų bazę;
5.1.5. pagal rengiamą savivaldybės teritorijose gyvenančių vaikų apskaitos tvarką, seniūnijoms nuo 2007 m. liepos 1 d. pradėjus įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, yra numatoma tobulinti savivaldybių teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarką;
5.1.6. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.) sėkmingai vykdomame valstybinės svarbos projekte „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ pagal BPD 2.4 priemonę yra kuriama iš mokyklos „iškritusiųjų“ mokinių duomenų bazės programinė įranga, kuri 2007 m. IV ketv. bus įdiegta ir išbandyta 6 pilotinėse veiklos savivaldybėse (Akmenės, Pasvalio, Ukmergės rajonų, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse). Šio projekto metu bus parengtas „iškritusiųjų' iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelis, sukurtos ir išbandytos ugdymo formos (ugdymo grupė ir užimtumo grupė), parengtos rekomendacijos, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginiai švietimo darbuotojams darbo su rizikos grupės mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų, kurie kartoja kursą bei keičia mokyklas ar klases, turinčiais mokyklos lankymo problemų, esančiais krizinėje situacijoje, gyvenančiais šeimoje, kurioje nepalanki ekonominė-socialinė padėtis, klausimais – gali būti pritaikomi visoje šalyje;
5.2. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje silpnybės:
5.2.1. 2000–2004 m. mokyklos nelankė 789–505 vaikų. 2005 m. mokyklos nelankančių mokinių skaičius siekė 631 vaiką, iš jų 97 – neįgalūs, 2006 m. – 357, iš jų 57 dėl negalės (į statistiką neįtraukti vaikai iki 16 m., nereguliariai lankantys mokyklą ir vyresni nei 16 m.);
5.2.2. mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokiniai, kuriems nėra suėję 16 metų iš švietimo sistemos šalinami retai apie (1–2 mokinius), tačiau vyresnių 16–17 metų mokinių skaičius sparčiai auga, tokiu būdu nebesprendžiamos 16 metų turinčių, bet mokymosi sunkumus patiriančių, išsilavinimo neįgyjančių mokinių problemos. Tokiu būdu vykdoma ne mokyklos nelankymo prevencija, o mokyklos nelankymas tampa pretekstu pašalinti mokinį iš mokyklos;
5.2.3. vykdoma prevencija, kuri nukreipta į privalomojo mokytis amžiaus vaikus iki 16 m., neužtikrina Europos Sąjungos prevencinės politikos bei neįtraukia į „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politiką vyresnių nei 16 m. vaikų ir jaunuolių, kurie dėl kurso kartojimo, mokymosi pertraukos ar kitų priežasčių neįgijo pagrindinio išsilavinimo;
5.2.4. didžioji dalis sunkumų turinčių mokinių laiku nesulaukia reikiamos pagalbos, ne visi mokytojai yra pajėgūs suteikti pagalbą, trūksta specialistų, ypač rajonuose;
5.2.5. prevencinės darbo grupės ir specialiojo ugdymo komisijos nepakankamai veiksmingai dirba, tai sąlygoja tiek instituciniai, tiek socialiniai trukdžiai: numatyti prevencijos agentai (su prevencijos politika susijusios institucijos) be prevencijos atlieka ir kitas funkcijas; trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių;
5.2.6. mokytojai, kuriems skiriamas pagrindinis vaidmuo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinėje politikoje, stokoja šių pagrindinių kompetencijų: ugdymo turinio individualizavimo; darbo su specialiųjų poreikių vaikais; darbo su „iškritusiais“ iš mokyklos ar rizikos grupės vaikais; ankstyvojo kylančių sunkumų nustatymo;
5.2.7. iki šiol vykdytos prevencinės programos yra fragmentiškos (vyksta vienos savivaldybės arba vienos mokyklos ribose), stokojama integracijos į šalies prevencinę politiką bei švietimo sistemą, neužtikrinamas jų tęstinumas, būtinas sėkmingam „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;
5.2.8. negalima tiksliai suskaičiuoti savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų, nes registrų ir duomenų bazių duomenys yra neišsamūs, yra klaidų: gyventojai nedeklaruoja gyvenamosios vietos pasikeitimo fakto, nefiksuojami vaikai, išvykę su tėvais gyventi į užsienį (neįgyvendinamos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos), dalis „iškritusiųjų“ iš mokyklos vaikų yra mokyklų sąrašuose ir fiksuojami kaip mokyklą lankantys, nes nėra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokyklų sąrašų ir kt. Skiriasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių skaičiavimo metodikos, pateikiami duomenys; nėra tiksliai apibrėžta, kas yra iš mokyklos „iškritęs“ vaikas, todėl surinkti duomenys yra netikslūs. Dėl šių priežasčių, sunku naudoti duomenis tiek analizei, tiek prevencijos kūrimui. Sistema neleidžia ilgesnį laiką stebėti vaiko, kaupti duomenis, naudingus grąžinant jį į švietimo sistemą.
5.3. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje galimybės:
5.3.1. tobulinti mokytojų ir kitų šveitimo darbuotojų kompetenciją, sukuriant darbo jėgą, atitinkančią darbo rinkos poreikius, pasirengusią dirbti žinių visuomenės sąlygomis su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais. Specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir motyvacijos didinimas bei prevencinių programų įsigijimas, kūrimas ir pritaikymas, Lietuvai padėtų efektyviau taikyti mokyklos nelankymo prevencijos priemones. Svarbu užtikrinti žmogiškųjų resursų buvimą – t. y., kad asmenys, kurie turėtų teikti numatytą pagalbą, turėtų tam tinkamas kompetencijas;
5.3.2. sukurti, parengti, įgyvendinti ir tobulinti prevencines programas (mokyklos nelankymo, gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvacijos dirbti su sunkumų turinčiais vaikais stiprinimo, tėvų įtraukimo į mokyklos veiklą, bendradarbiavimo ir kt.) mokyklos bendruomenei ir vaikams nuo 6–7 iki 18 m., kuriems gresia „iškritimas“ arba jie jau yra „iškritę“ iš švietimo sistemos, bet neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, toliau nesimokantiems;
5.3.3. skatinti jaunus žmones likti švietimo sistemoje tol, kol jie įgis profesinę kvalifikaciją, įskaitant veiksmus, skirtus bendradarbiavimui, tarp mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių, stiprinti;
5.3.4. tobulinti iki šiol sukurtą „iškritusių“ vaikų apskaitos sistemą, t. y. sukurti tokią apskaitos sistemą, kurios duomenų bazėje būtų pateikiami teisingi duomenys iš visų savivaldybių. Vaikų apskaitą vykdyti nacionaliniu lygmeniu bent du kartus per metus, o mokyklose kiekvieną dieną. Patobulintą ir išbandytą sistemą skatinti įdiegti visose savivaldybėse;
5.3.5. skatinti bendradarbiavimą nuo mokyklos, savivaldybės iki valstybinio lygmens, įdiegiant iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupei priskiriamų vaikų apskaitos sistemą šalies ir savivaldybės lygmeniu bei parengti darbuotojus naudotis šia sistema;
5.3.6. koncentruoti didžiausio poveikio prevencines priemones probleminėse teritorijose, kuriose daugiausiai yra rizikos grupei priskiriamų ir iškritusiųjų vaikų, kurių dėka ateityje bus paveikta ir darbo rinka, t. y. bus sukurta darbo jėga, turinti pagrindinį išsilavinimą;
5.3.7. tęsti projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“, kuris buvo vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.), bei skleisti šio projekto gerąją patirtį: „iškritusių“ iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelio rengimo, ugdymo grupių, skirtų specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, ir užimtumo grupių, skirtų mokyklos nelankančių ir nereguliariai ją lankančių mokinių ugdymui ir užimtumui, organizavimo ir darbo patirtį.
5.4 „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje grėsmės:
5.4.1. netiksliai įvertinamas „iškritusių“ iš mokyklos mokinių skaičius ir mastas Lietuvoje gali sąlygoti sudėtingesnį problemos identifikavimą ir trukdyti taikyti efektyvias prevencines priemones;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:
6.1. tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu;
7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.2. vystyti pirmajame etape sukurtą iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupės vaikų apskaitos sistemą, diegti ją visose savivaldybėse bei skleisti pirmojo projekto etapo gerąją patirtį ir tęsti šio projekto veiklas;
7.3. paruošti ir mokyti konsultantus savivaldybėse, kurie teiktų metodinę pagalbą, kauptų prevencines programas, spręstų „iškritusių“ iš mokyklos vaikų grąžinimo problemą;
7.4. rengti, įgyvendinti, tobulinti, aprūpinti prevencinėmis programomis ir metodine medžiaga mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, tiesiogiai susijusias su vaikų sugrąžinimu į mokyklas;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
2006 |
– |
120 |
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
– |
– |
|
| – švietimo pagalbos specialistai |
– |
120 |
|
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų |
2006 |
– |
1000 |
| specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
120 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengtų ekspertų-konsultantų skaičius |
2006 |
– |
120 |
| Švietimo sistemos darbuotojų, dalyvavusių mokymuose, skaičius. |
2006 |
– |
1000 |
| Rizikos grupės vaikų ir „iškritusių“ iš mokyklos asmenų, kuriems suteikta pagalba, skaičius |
2006 |
– |
400 |
| Parengtų/įsigytų metodikų ir prevencinių programų, skaičius |
2006 |
– |
20 |
| Savivaldybių, kuriose organizuojama užimtumo grupių veikla, skaičius |
2006 |
– |
20 |
| Savivaldybių, kuriose įdiegta ir funkcionuoja mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistema, skaičius |
2006 |
– |
60 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindiniai Projekto tikslai – tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu, tobulinti apskaitos sistemą, leidžiančią stebėti mokyklos lankomumą ir užkirsti kelią „iškritimo“ iš mokyklos galimybei.
14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 200 tūkst.Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Užimtumo ir ugdymo grupių veikla |
| 2. Prevencinių programų rengimas/įsigijimas, pritaikymas, įgyvendinimas ir leidyba |
||
| 3. Mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemos kūrimas ir tobulinimas |
||
| 4. Seminarai, mokymai, konsultacijos |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo administracijos darbuotojai |
| 2. Mokytojai |
||
| 3. Švietimo pagalbos specialistai |
||
| 4. Rizikos grupės ir „iškritusieji“ iš mokyklos mokiniai |
||
| 5. Rizikos grupės ir „iškritusių“ iš mokyklos mokinių tėvai |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.) |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.) |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) |
|
|
|
numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
20. Numatomos viešinimo priemonės:
20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
13 priedas
PAGALBOS MOKINIUI EFEKTYVUMO IR KOKYBĖS PLĖTROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
3. Komponento įgyvendinimo pagrindą sudaro Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. VIII-969 (Žin., 1998, Nr. 115-3228), 2002 m. Europos Tarybos patvirtinta 10 metų veiklos programa (Lisabonos strategijos sudėtinės dalies) „Švietimas ir mokslas 2010“, Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis (Žin., 2003, Nr. 74-3451), kiti teisės aktai.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtinos šios pagrindinės specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
5.1. specialiosios pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), socialinės pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), psichologinės (mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir sprendimas, psichologinės pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. Psichologinės pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis) pagalbos Lietuvoje stiprybės:
5.1.1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme piliečiams garantuojama teisė gauti pedagoginę, specialiąją pedagoginę, psichologinę socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą;
5.1.2. pagal Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio struktūrą Lietuvos švietimo sistemoje pedagoginė ir psichologinė pagalba teikiamos trimis lygmenimis: specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, t. y. ugdymo įstaigoje; jei jos negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus arba specializacijos stokos, tai atlieka savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba; o už specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalies mastu strategijos formavimą ir jos įgyvendinimo užtikrinimą atsakingas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) . Įgyvendinus Pedagoginių psichologinių tarnybų (toliau – PPT) steigimo savivaldybėse 2004 m. programą, dabar šalyje savo veiklą vykdo 53 pedagoginės psichologinės tarnybos;
5.1.3. psichologinė ir pedagoginė pagalba yra teikiama asmens gyvenamoje (savivaldybės teritorijoje) ar ugdymo vietoje. Tėvai gali konsultuotis su specialistais vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo skyrimo, tinkamos ugdymo formos, tikslinės pagalbos parinkimo ir kitais savivaldybių PPT pavyzdiniuose nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 10-277) apibrėžtais atvejais;
5.1.4. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe jau turi pagrindinę, Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodiką;
5.1.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) 2007 m. sausio 30 d. įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašą. Ieškoma būdų kaip sumažinti problemas – smurto, patyčių atvejus, savižudybių skaičių ir kitus negatyvius reiškinius, kylančius mokyklose;
5.1.6. pagalbos būtinumas mokykloje jau pastebimas iš patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 metų programos (Žin., 2003, Nr. 36-1575), kurioje buvo siekiama, kad: didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms; psichologinė pagalba būtų prieinama kiekvienam; įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba; iki 2010 metų būtų sumažinta savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.
5.2. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje silpnybės:
5.2.1. PPT yra nepakankamas dirbančių specialistų skaičius, jų kvalifikacija, PPT materialinės galimybės;
5.2.2. psichologams ypač trūksta reguliarių ir sisteminių praktinių mokymų, skirtų vaiko asmenybės pažinimui, šeimos konsultavimui;
5.2.3. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe gali naudotis tik viena Lietuvoje adaptuota, standartizuota vaiko vertinimo metodika. Vaiko vertinimo metodikų bazė nėra pakankamai parengta, stinga Lietuvoje adaptuotų, standartizuotų metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt.;
5.2.4. PPT specialistų naudojama WISC-III metodika nepakankamai diferencijuoja asmens raidos sutrikimus;
5.2.5. mokykloje įvykstančios savižudybės (kasmet nusižudo apie 50–60 vaikų ir paauglių nuo 10 iki 19 metų, o beveik 40 proc. 11, 12, 13 ir 15 metų paauglių galvoja apie savižudybę, yra kūrę konkrečius savižudybės planus ar bandė žudytis) bei kiti smurtiniai įvykiai, pažeidžia žmones emociškai, išgyvenamos psichologinės krizės, kurioms įveikti reikia daug laiko bei operatyvios ir kvalifikuotos aplinkinių pagalbos, kurios Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Neįveiktos krizės ir problemos gali sąlygoti asmenų priklausomybę narkotikams, alkoholiui, įvykio pakartojimą, sutrikdyti elgesį ir sukelti psichologinių problemų.
5.3. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje galimybės:
5.3.1. užtikrinti šalyje bendrą ir profesionalią specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimo veiksmingumą, tobulinant specialistų kvalifikaciją, plėtojant ilgalaikių (tęstinių) mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą;
5.3.2. objektyviau įvertinti asmens pažintinius gebėjimus, galias ir sunkumus bei numatyti efektyviausius teiktinos pagalbos metodus ir būdus parengiant metodikas ir jas adaptuojant Lietuvoje;
5.4. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje grėsmės:
5.4.1. nepakankamas švietimo sistemos pagalbos specialistų kvalifikacijos ir žinių siekimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių šiandieninės švietimo sistemos poreikių;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros tikslai:
6.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją;
7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. tobulinti pedagogų, psichologų, specialiųjų pedagogų, neurologų, logopedų, socialinių pedagogų kvalifikaciją praktiniais mokymais, teikiant konsultacijas;
7.2. įsigyti metodinę medžiagą, būtiną PPT darbuotojams ir mokyklos specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, leisiančią tinkamai įvertinti vaiko gebėjimus, nustatyti socialinės ir specialiosios pagalbos poreikį ir priemones;
7.3. apmokyti specialistus naudotis naujai įsigytomis asmens vertinimo metodikomis, kurios leistų kokybiškiau įvertinti vaikų pažintinius procesus ir teikti atitinkamą pagalbą;
7.4. teikiant pagalbą vaikams perimti gerąją užsienio patirtį, įsigyti ir pritaikyti metodikas praktinei veiklai Lietuvoje;
7.5. parengti ir apmokyti švietimo sistemos darbuotojus valdyti situaciją mokyklose bendruomenės nario savižudybės atveju ar kilus kitoms krizėms;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
2006 |
– |
200 |
| – švietimo pagalbos specialistai |
– |
200 |
|
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
1000 |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
30 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengtų krizių valdymo konsultantų, skaičius |
2006 |
– |
30 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos darbuotojų ir mokytojų, skaičius |
2006 |
– |
5000 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų, skaičius |
2006 |
– |
1000 |
| Parengtų pedagoginio psichologinio vaiko vertinimo metodinių priemonių, skaičius |
2006 |
– |
3 |
| Pedagogines psichologines vaiko vertinimo metodikas gavusių švietimo įstaigų, skaičius |
2006 |
– |
173 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindiniai Projekto tikslai – didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų: pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją, tobulinant švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką, stiprinant metodinę bazę vaiko pažinimo vertinime.
14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Sąjungos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA).
15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 50 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Ekspertų/konsultantų, specialistų, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, stažuotės |
| 2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas/įsigijimas, standartizavimas, pritaikymas, leidyba |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Pirmojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (ugdymo įstaigų specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai) |
| 2. Antrojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai, įvairių specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai) |
||
| 3. Trečio lygmens pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio įgyvendintojai, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistai |
||
| 4. Švietimo administracijos darbuotojai |
||
| 5. Mokytojai |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 9000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 9000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.) |
||
| II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.) |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
20. Numatomos viešinimo priemonės:
20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, LR švietimo ir mokslo ministerijos bei SPPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
14 priedas
SPECIALIŲJŲ MOKYMO PRIEMONIŲ RENGIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatytų bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą; šios Programos pagrindinius siekinius, kurie numato, kad visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas; šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
5.1 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis privalumai:
5.1.1. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;
5.1.2. nuo 2002 m. pertvarkoma ir decentralizuojama mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarka. Decentralizavimo procesą spartino naujos Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520 (Žin., 2001, Nr. 106-3810). 2002 m. dalis vadovėlių mokykloms buvo perkama centralizuotai už valstybės biudžeto lėšas, dalį vadovėlių mokyklos įsigijo pačios už mokinio krepšelio lėšas. Nuo 2003 m. lėšos vadovėliams įsigyti numatytos mokinio krepšelyje. Mokyklos renkasi joms reikalingus vadovėlius iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto galimų įsigyti bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašo ir pagal steigėjo patvirtintą tvarką perka juos iš leidyklų arba knygynų. Mokykloms patikėta pačioms spręsti, kiek ir kokių vadovėlių tikslinga įsigyti, nustatyti pratybų sąsiuvinių įsigijimo būdus ir prisiimti atsakomybę už lėšų panaudojimą. Mokiniams, turintiems intelekto, klausos ir regos sutrikimų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) skiria papildomų lėšų vadovėliams įsigyti;
5.1.3. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), kuris nustato bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių ir literatūros įsigijimą.
5.2 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis trūkumai:
5.2.1. dėl lėšų stygiaus mokykloms sunku apsirūpinti mokymo priemonėmis, taip pat skirtomis darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos mokinių, tad specialiųjų mokymo priemonių rinka labai maža, o kaina – santykinai didelė;
5.2.2. daug mokymo priemonių, darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, pedagogai pasigamina patys, atsižvelgdami į mokinių gebėjimų, žinių lygį ir ugdymo (-si) poreikius. Tačiau dažnai šios priemonės neatitinka metodinių bei higienos reikalavimų, yra nekokybiškos. Šalies mastu specialiosios mokymo priemonės rengiamos atskiroms specialiųjų poreikių asmenų grupėms – regos ir klausos sutrikimų turintiesiems;
5.2.3. nemažai mokytojų nenaudoja specialiąsias mokymo priemones (toliau – SPM) ne tik todėl, kad mokyklos nepakankamai jomis apsirūpinusios, bet ir todėl, kad nežino šių priemonių panaudojimo galimybių, tinkamumo ugdant vienų ar kitų specialiųjų poreikių turinčius mokinius;
5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. tyrimai (A. Bagdonas ir kt.), rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas, kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas;
5.2.5. atliekant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – SPPC) atlikto tyrimo (Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis, 2006) analizę išaiškėjo, kad pedagogams, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, labiausiai trūksta pratybų sąsiuvinių, metodinės literatūros ar/ir mokomųjų kompiuterinių priemonių, nes apie du trečdalius apklaustųjų nurodė, kad tokių priemonių jie itin stokoja. Taip pat nustatyta, kad vaikų ugdymo institucijose nėra pakankamai vadovėlių specialiųjų poreikių vaikams, nes apie pusė apklaustųjų pabrėžė jų stygių. Mažiausiai pedagogai pasigenda kitų ugdymo priemonių: plakatų, mokomųjų žaidimų, garso ir vaizdo įrašų, mokomųjų filmų, įgarsintų knygų ir t. t. Iš šio tyrimo matyti, kad labiausiai trūksta specialiųjų mokymo priemonių integruotai ugdomiems V–X klasių specialiųjų poreikių mokiniams. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau, nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia pritaikytų priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tuo tarpu pradinei, pagrindinei, vidurinei, specialiajai mokyklai ir gimnazijai – priemonių, darbui su intelekto, specifinius pažinimo bei kompleksinius sutrikimus turinčiais mokiniais;
5.3. specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis teikiamos galimybės:
5.3.1. sukurta bendra visai šaliai sistema, apimanti SMP poreikio analizę, rengimo inicijavimą, jų rengimą, vertinimą, leidybą/gamybą, informacijos apie SMP sklaidą, mokyklų aprūpinimą SMP, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, įgalintų iš esmės pagerinti aprūpinimą SMP ir įsilietų į bendrą aprūpinimo mokymo priemonėmis sistemą;
5.3.2. sukurta konsultantų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo SMP klausimais sistema, parengti SMP diegimo konsultantai kartu su mokyklų mokytojais galėtų užtikrinti aprūpinimo specialiosiomis mokymosi priemonėmis sistemos funkcionalumą bei mokinių teisę mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius;
5.3.3. Lietuvoje būtų pradėtos rengti mokymo priemonės įvairių specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui (-si); mokyklos aprūpinamos reikiamomis specialiosiomis mokymo priemonėmis; pagerėja specialiųjų poreikių mokinių ugdymo kokybė ir sąlygos; gerėja mokytojų profesinė kompetencija ugdyti specialiųjų poreikių mokinius naudojant tinkamas specialiąsias mokymo priemones;
5.3.4. remiantis SPPC atlikto tyrimo Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis (2006) analize, galima daryti prielaidą, jog šiuo metu būtina rūpintis ugdymo priemonių kūrimu ir tobulinimu vaikams, turintiems intelekto, specifinių pažinimo, kalbos bei komunikacinių, kompleksinių sutrikimų. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos, kompleksinių sutrikimų. Tuo tarpu pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms reikia priemonių, darbui su vaikais, turinčiais intelekto, specifinių pažinimo, judesio ir padėties bei kompleksinių sutrikimų. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimams šalinti reikalingiausios priemonės pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms, gimnazijoms bei kitoms vaikų ugdymo institucijoms.
5.4 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis grėsmės:
5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;
5.4.2. kasmet ugdant vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose bei pakankamai neinvestuojant į specialiųjų mokymo priemonių rengimą, atsiranda prielaidos teigti, kad šalies inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: su pakankama pedagogų kompetencija, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonių, kabinetų ir pagalbos specialistų buvimu, administracijos palaikymu, teigiamomis mokytojų ir vaikų tėvų nuostatomis) siekiamybė gali susidurti su sunkumais ne dėl nepakankamos pedagogų kompetencijos ar specialiųjų poreikių vaikams pritaikytų ugdymo programų trūkumo, bet dėl mokymo priemonių nebuvimo. Specialiųjų mokymo priemonių poreikio nustatymas, šių priemonių kūrimas, specialistų mokymas jomis dirbti užims pakankamai daug laiko, todėl šią veiklą būtina vystyti jau dabar;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:
6.1 sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui;
7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1 parengti ir įgyvendinti specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimo bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas;
7.2 nustatyti specialiųjų mokymo priemonių poreikį, rengti, pritaikyti specialiąsias mokymo priemones ir mokytojo knygas darbui su specialiosiomis mokymo priemonėmis;
7.4 išbandyti ir tobulinti eksperimentines specialiąsias mokymo priemones savivaldybių atrinktose mokyklose;
7.5 aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis integruotai ugdomus ir didelių ugdymosi poreikių turinčius mokinius;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
2006 |
|
|
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
– |
– |
|
| – švietimo pagalbos specialistai |
– |
300 |
|
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
1000 |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
40 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius |
2006 |
– |
40 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius |
2006 |
– |
300 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų ir mokytojų, skaičius |
2006 |
– |
1000 |
| Parengtų specialiųjų mokymo priemonių, skaičius |
2006 |
– |
27 |
| Aprūpintų specialiosiomis mokymo priemonėmis švietimo įstaigų, skaičius |
2006 |
– |
700 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindiniai Projekto tikslai – sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui, nustatyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo prioritetus, parengti specialiąsias mokymo priemones ir jas eksperimentuoti.
13. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
13.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja SPPC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 50 tūkst. Lt (I etapas) |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
| 3.2. |
Partneris (-iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų kvalifikacijos kėlimas |
| 2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas ir leidyba |
||
| 3. Specialiųjų mokymo priemonių rengimas ir pritaikymas |
||
| 4. Eksperimentinių priemonių išbandymas ir tobulinimas |
||
| 5. Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo ekspertai (Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai) |
| 2. Švietimo administracijos darbuotojai |
||
| 3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų ir siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m., patvirtintoje 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
18. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
18.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
19. Numatomos viešinimo priemonės:
19.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
19.4. konferencijose – 2 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
15 priedas
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ UGDYMO(SI) FORMŲ PLĖTROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą ir šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė bei personalo tobulinimas, apimantis pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus pedagogams, pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą.
4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų (kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų) ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
5.1. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo privalumai:
5.1.1. specialiųjų poreikių nustatymo klasifikacijoje yra išskiriama 10 sutrikimų grupių, pagal kurias įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka turi būti, ir daugeliu atvejų yra, teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Mokinio krepšelio lėšos padidintos 33 proc., skiriamos papildomos lėšos naujų pagalbos specialistų etatų steigimui, parengtos rekomendacijos savivaldybių švietimo skyriams dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimo pagal turimą specialiųjų ugdymosi poreikių dydį;
5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;
5.1.3. 2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-604 patvirtintuose 2007–2008 m. bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos gali būti skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su mokiniais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirbtų du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė pagalba arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su mokiniais laiku. Pradiniame ugdyme (priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopoje) dirbti su specialiųjų poreikių vaikais klasės mokytojui padeda specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Vidurinio ugdymo planuose (pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje) specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą ir Bendruosius ugdymo planus, tačiau 1–2 pamokos per savaitę skiriamos socialinei adaptacijai iš mokinio pasirenkamo mokymo turinio. Šios, bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos priemonės sudaro sąlygas integruotis specialiųjų poreikių mokiniams (turintiems nedidelius ir vidutinius specialiuosius ugdymo (-si) poreikius) į bendrojo ugdymo programas;
5.1.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. ISAK-2092 „Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ (Žin., 2006, Nr. 132-5015) nurodoma, kad mokytojo padėjėjo pagalba gali būti teikiama vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Vadovaujantis šiuo įsakymu, dauguma Lietuvos mokinių, turinčių vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių, gali gauti reikalingą specialistų pagalbą;
5.1.5. intensyviai plečiama pedagoginių psichologinių tarnybų veikla. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas pagal tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ISAK-152 „Dėl finansinės paramos pedagoginių psichologinių tarnybų steigimui 2004 metais savivaldybėse tvarka“ (Žin. 2004, Nr. 78-2753; Nr. 23-728). Pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka mokinių, turinčių ugdymo (-si) sunkumų, pedagoginį psichologinį įvertinimą, konsultuoja mokinius, jų tėvus, teikia tiesioginę specialiąją pedagoginę pagalbą (nesant mokyklose pagalbos mokiniui specialistų), metodiškai vadovauja komisijoms, rengia ir teikia metodines rekomendacijas.
5.2. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo trūkumai:
5.2.1. inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje) barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalės pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių asmenų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas;
5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A.Bagdonas ir kt., 2003);
5.2.3. mokytojai dalykininkai stokoja kompetencijų dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Per didelės klasės, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas (išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui), ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas: pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM);
5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų stoka, pritaikytų sanitarinių mazgų), kompiuterinės mokomosios technikos, techninės pagalbos priemonių trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Aplinkos pritaikymas ypač svarbus (aktualus) žymius ir labai žymius judesio ir padėties, kompleksinius sutrikimus turintiems mokiniams. Šiek tiek geresnė padėtis su vadovėliais specialiųjų poreikių vaikams, nors jų trūkumą nurodo virš 50 proc. pedagogų. Virš 50 proc. pedagogų teigia, kad trūksta ugdymo ir techninės pagalbos priemonių;
5.2.5. specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba bendrojo lavinimo mokyklose nepakankamai teikiama dėl specialistų stygiaus, specialistų etatų nebuvimo mokyklose, nepakankamų mokinio krepšelio lėšų, per mažo specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus specialistų etatams steigti ir kitų priežasčių. Esama situacija rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklose specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba yra prieinama tik daliai mokinių, kurios jiems reikia (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“);
5.2.6. savivaldybėse yra įsteigtos pedagoginės psichologinės tarnybos arba pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai centrai, vykdantys pedagoginių psichologinių tarnybų funkcijas, tačiau čia dirbantys specialistai ne visada turi reikiamą kvalifikaciją, kas gali pažeisti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“).
5.3. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo teikiamos galimybės:
5.3.1. mokslininkų teigimu (J. Ambrukaitis, J. Ruškus), siekiant, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003);
5.3.2. ugdant asmenis, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik akademinių žinių įgijimui, bet ir socialinių įgūdžių, kompetencijų, adaptacinių gebėjimų ugdymui. ,Mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašas, (Žin., 2004, 92-3386) sudaro teisinę galimybę visiems mokiniams (ir turintiems nežymų protinį atsilikimą) mokytis toje pačioje mokykloje tiek metų, kiek ir jų bendraamžiai bendrojoje mokykloje. Didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai ugdomi specialiuosiuose ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose. Jie ugdomi pagal kiekvieno mokinio gebėjimus ir poreikius, kiekvienam mokiniui sudarant individualią ugdymo programą. Mokiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ir formuojami savarankiškumo, socialiniai įgūdžiai;
5.3.3. atlikto tyrimo metu ir pedagogų, ir ekspertų atsakymai rodo, jog nepaisant mokinio negalės vis daugiau specialistų laiko galimu neįgalių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Tai įgalina Lietuvoje siekti inkliuzinio ugdymo ir užtikrinti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;
5.3.4. tyrimai Europoje rodo, kad vyresnėse klasėse inkliuzinis ugdymas susiduria ne tik su didesniu pedagogų (mokytojų dalykininkų) pasipriešinimu, bet ir su didesniais objektyviais sunkumais (didėjančia dalykine specializacija, didėjantis atotrūkiu tarp „sveikų“ ir neįgalių bendraamžių galimybių ir interesų). Taigi inkliuzija vidurinės mokyklos lygmenyje laikoma visų Europos šalių bendra problema (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, būtina vykdyti nuolatinį mokytojų, specialistų kvalifikacijos tobulinimą, naujų metodikų, ugdymo (-si) formų kūrimą ir diegimą.
5.4. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo grėsmės:
5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;
5.4.2. šiuolaikinės bendrojo lavinimo klasės realybė – skirtingus ugdymosi poreikius turintys mokinai – sukuria situaciją, kai mokytojui sunku klasikinės didaktikos metodais organizuoti kokybišką mokymo/si procesą klasėje. Tai patvirtina stebėjimo duomenys, kurie rodo, kad mokytojas pamokoje tik epizodiškai orientuojasi į specialiųjų poreikių mokinį, labai retai jį įtraukdamas į klasėje vykstančius procesus. Standartizuoto stebėjimo duomenys (Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas, prof. dr. J. Ruškus, R. Melienė, L. Elijošienė, 2003) leidžia teigti, kad specialiųjų poreikių mokinys bendrojo lavinimo klasėje yra nepakankamai aktyvus, dažnai tiesiog paliekamas vienas su jam skirtomis užduotimis, retai kada su juo aptariami pasiekimai konkrečioje pamokoje, ar keliami išmokimo tikslai, bendradarbiaujant, o ne vien bendraujant;
5.4.3. dauguma Lietuvos mokyklų neturi aiškių susitarimų dėl sutrikusio intelekto vaikų (vidutinis, žymus, labai žymus protinis atsilikimas) ugdymo organizavimo visiškos integracijos forma. Iškelti tikslai ir uždaviniai specialiojo ugdymo srityje nekonkretūs, mažai numatoma konkrečių priemonių sutrikusio intelekto moksleivių ugdymo kokybei gerinti ir nepakankami analizuojama veiklos planuose numatytų priemonių įgyvendinimo pažanga; mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mažiau nei pusei integruotai ugdomų sutrikusio intelekto moksleivių. Bendrojo lavinimo mokyklos beveik nesinaudoja bendrojo ugdymo plano teikiamomis galimybėmis teikti jiems pedagoginę pagalbą; nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti sutrikusio intelekto moksleivius ir nepakankamai tobulinama šioje srityje kvalifikacija.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie specialiųjų poreikių asmenų ugdymo (-si) organizavimo tobulinimo tikslai:
6.1 sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą;
7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. tobulinti mokytojų, pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją specialiojo ugdymo klausimais;
7.2. parengti dokumentus, reglamentuojančius švietimo pagalbos ir ugdymo (-si) formų specialiųjų poreikių-mokiniams plėtrą;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
2006 |
|
|
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
– |
690 |
|
| – švietimo pagalbos specialistai |
– |
690 |
|
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
680 |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
70 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius |
2006 |
– |
70 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius |
2006 |
– |
690 |
| Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos |
2006 |
– |
680 |
| darbuotojų ir mokytojų, skaičius |
|
|
|
| Parengta dokumentų, reglamentuojančių naujas ugdymo (si) formas, skaičius |
2006 |
– |
4 |
| Mokinių, ugdomų inkliuzinėje aplinkoje, skaičius |
2006 |
– |
120 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(-si) formų plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą, tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius, bei didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje.
14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
||
| 1. |
Bendra informacija |
|
||
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa |
||
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
||
| 1.3. |
Priemonė |
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra |
||
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
||
| 2. |
Finansavimas |
|
||
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
||
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 50 tūkst. Lt |
||
| 3. |
Tinkamumas |
|
||
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
||
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
||
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo administracijos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, stažuotės |
||
| 2. Dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų ugdymo(si) formų plėtrą, rengimas |
||||
| 3. Programų ir metodikų rengimas ir leidyba |
||||
| 4. Švietimo pagalbos teikimo specialiųjų poreikių mokiniams plėtra |
||||
| 5. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo (-si) formų plėtra |
||||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai) |
||
| 2. Švietimo administracijos darbuotojai |
||||
| 3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai |
||||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
||
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
||
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
||
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| 3.9. |
Projekto trukmė |
54 mėn. |
||
| I įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
||
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
||
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
||
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;
20. Numatomos viešinimo priemonės:
20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
16 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje“.
3. Komponento prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos ketvirtąją kryptį „Turinio tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama padidinti mokymosi turinio atitiktį darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą, sukaupti patirtį mokymosi krūvio individualizavimui ir subalansavimui pagal asmens poreikius ir gebėjimus.
4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai:
5.1.1. mokymosi mokytis, arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK – 970), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939));
5.1.2. remiantis Nacionalinių moksleivių pasiekimo tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus;
5.1.3. vykdomo BPD 2.4 priemonės projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse. IKT yra trumpinys informacinių komunikacinių technologijų.
5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai:
5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VII klasėse besimokančių mokinių amžiaus reikalavimus;
5.2.2. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis;
5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės:
5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK-4333/A1-83) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis;
5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam;
5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai:
5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs;
5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų;
5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t.t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų.
5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai:
5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus, ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta IKT panaudojimui mokantis dalyko;
5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui.
5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės:
5.6.1. išsamią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (V–VIII kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.
7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtos mokslų, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo metodiką.
7.2. padidinti švietimo konsultantų gebėjimus pritaikyti ugdymo turinį (dalykų turinį, mokymosi ir vertinimo būdus, mokymo priemones ir medžiagą) gamtos mokslų, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti;
7.3. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti;
7.4. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą mokymo(si) ir metodinę medžiagą (taip pat ir mokymosi objektus IKT pagrindu) bei rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
1200 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
30 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama-ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas), vnt. |
2006 |
– |
1 |
| Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt. |
|
|
60 |
| Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt. |
|
|
120 |
| Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk. |
2006 |
– |
50 |
| Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo įrankis ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.) |
2006 |
– |
3 |
| Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt. |
2006 |
– |
2 |
| Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt. |
2006 |
– |
40 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (5–8 kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.
15.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK.
16. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja LR švietimo ir mokslo ministerijos ŠPC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
| 1.4. |
Priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| 1.5 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 60 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo plėtotės centras |
| 3.2. |
Partneris (—iai) |
– |
| 1. Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos ir projekto veiksmingumo tyrimai; |
||
| 2. projekto vykdytojų ir dalyvių mokymai, konsultantų rengimas; |
||
| 3. gamtamokslės, komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodinės medžiagos kūrimas, išbandymas projekto mokyklose leidyba ir sklaida šalies mokyklose; |
||
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
4. elektroninio ugdymo turinio, skirto gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti rengimas ir leidyba; |
| 5. vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti rekomendacijų rengimas, leidyba ir sklaida; |
||
| 6. informavimas ir viešinimas; |
||
| 7. projekto auditas; |
||
| 8. projekto administravimas |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Pedagogai; |
| 2. Mokiniai; |
||
| 3. Mokinių tėvai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 10000,00 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000,00 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
64 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 32 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 32 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos Socialinio Fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenėms nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
20. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
21. Numatomos viešinimo priemonės:
21.1 žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
Mokyklų tobulinimo programos plius
17 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ IR BRANDOS EGZAMINŲ SISTEMOS TOBULINIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas“.
3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos penktąją kryptį „Personalo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama užtikrinti egzaminų užduočių rengėjų bei vertintojų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą.
4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. privalumai:
5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (jų tikslas – padėti susisteminti pateiktą medžiagą, patvirtinti moksleivio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti sąlygas moksleiviams pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Patikrinimai organizuojami ir jų rezultatai vertinami bendrojo lavinimo mokyklose. Patikrinimų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, mokiniui siekiant įgyti pagrindinį ir aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 134818 mokinių;
5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, teikti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, abiturientui siekiant įgyti aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. brandos egzaminus laikė 85652 mokiniai.
5.2. trūkumai:
5.2.1. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija finansavo užduočių vertintojų rengimą, dėl to buvo parengti 1353 vertintojai, tačiau daliai parengtų specialistų pasitraukus iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų programų ir užduočių rengėjų bei vertintojų apmokymų poreikis smarkiai išaugo, jo nebegali patenkinti ankstesnio projekto metu sukurti žmogiškieji ištekliai;
5.2.2. pastebimas nuolatinis profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų bei gerai parengtų vertintojų trūkumas – kasmet pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sesijai pasibaigus Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus rengėjų ir vertintojų darbo;
5.3. galimybės:
5.3.1. užduočių rengėjų, vertintojų kvalifikacijos kėlimo kursus baigę pedagogai ne tik geriau atlieka jiems patikėtas užduotis. Kursuose dalyvavę pedagogai dalinasi savo žiniomis su kolegomis, didina pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir egzaminų sistemos skaidrumą bei aktyviau prisideda prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos mokyklose. Todėl pagerėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdis bei veiklos efektyvumas.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo tikslas:
6.1. gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo ir kintančių, naujų švietimo ir visuomenės poreikių lankstų atitikimą, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjus;
7.2. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojus;
7.3. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų kvalifikacijos kėlimą;
7.4. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų kvalifikacijos kėlimą;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
834 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų |
2006 |
– |
30 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk. |
2006 |
– |
144 |
| Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk. |
2006 |
– |
288 |
| Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk. |
2006 |
– |
144 |
| Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk. |
2006 |
– |
288 |
| Parengta ir išleista leidinių, vnt. |
2006 |
– |
2 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
13. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo lankstų atitikimą kintantiems, naujiems švietimo ir visuomenės poreikiams, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
| 1.4. |
Priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| 1.5 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Nacionalinis egzaminų centras |
| 3.2. |
Partneris (—iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų mokymai; |
| 2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų mokymai; |
||
| 3. leidinio parengimas ir leidyba; |
||
| 4. projekto administravimas; |
||
| 5. informavimas ir viešinimas. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjai; |
| 2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojai; |
||
| 3. NEC darbuotojai; |
||
| 4. mokiniai; |
||
| 5. mokinių tėvai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
9000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
9000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
100 proc. tinkamų projekto išlaidų. |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
63 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 33 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 30 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos Socialinio Fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos ir t.t. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama kad apie 70 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir metodinė medžiaga, skatinanti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemoje, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto poveikyje bus ugdomi visų Lietuvos regionų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimai, tokiu būdu pagerės šių regionų žmogiškųjų išteklių kokybė, atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose kurti, paspartės regionų plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Kartu bus užtikrinama darbuotojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus Švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
20. Numatomos viešinimo priemonės:
20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
Mokyklų tobulinimo programos plius
18 priedas
BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLŲ KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Besimokančių mokyklų tinklų (grupės mokyklų, kurios įvairiomis bendravimo ir bendradarbiavimo formomis padeda rasti problemų sprendimo būdus, dalijasi naujomis idėjomis, kuria aplinką, palankią naujovėms įgyvendinti) komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.
3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.
4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Besimokančių mokyklų tinklų (toliau – BMT) programos bandomojo komponento veiklos analizės metu nustatyti privalumai ir trūkumai:
5.1. BMT vykdomos programos privalumai:
5.1.1. nuo 2006 m. gegužės mėn. pagal Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847, įgyvendinamas bandomasis besimokančių mokyklų tinklų kūrimo projektas. Projekte dalyvauja 42 įvairių tipų mokyklos iš skirtingų šalies regionų;
5.1.2. kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje išrinktos 2–5 mokytojų veiklos efektyvinimo mokykloje komandos (žmonių grupės, turinčios bendrus tikslus ir užduotis bei bendradarbiaujančios juos įgyvendinant), kurios mokomos atpažinti ir spręsti problemas pagal parengtas programas;
5.1.3. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos įgyja komandinio darbo įgūdžių, stiprėja narių bendravimas ir bendradarbiavimas, auga atsakomybė už savo veiklos rezultatus;
5.1.4. įgyvendinamas besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo projektas skatina komandų narių ir mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą tobulinant mokyklą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų mokytojai veda problemos identifikavimo ir sprendimo seminarus savo mokyklose, kartu su bendruomene rengia problemos sprendimo programas;
5.1.5. projekte dalyvaujančios mokyklos jungiasi į 7 tinklus. Kiekvieną tinklą sudaro po 6 mokyklas. Į tinklus mokyklos sugrupuotos pagal jų pačių identifikuotas problemų sritis;
5.1.6. vykdant projektą išryškėjo mokyklose vyraujančios problemų sritys, kurių sprendimui reikalinga išorės specialistų pagalba:
5.1.6.2. bendravimo ir bendradarbiavimo tarp mokyklos bendruomenės narių stoka – 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;
5.2. BMT vykdomos programos trūkumai:
5.2.1. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programoje dalyvauja nedidelis procentas – 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų, kurios mokosi tarpusavyje bendradarbiaudamos spręsti problemas ir tobulinti mokyklas;
5.2.2. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo komandų nariai stokoja gebėjimų ir kvalifikacijos identifikuojant pagrindines mokyklų problemas bei ieškant tinkamiausių jų sprendimo alternatyvų. Įgyvendinamas projektas rodo, jog BMT mokyklų mokytojams ypatingai trūksta žinių, kvalifikacijos bei praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių bei techninių žinių;
5.2.3. besimokančių mokyklų tinklų mokyklos yra skirtinguose problemos įvardijimo etapuose. Suformuotos veiklos efektyvinimo mokykloje komandos išryškino problemines sritis, specifiškai būdingas kiekvienai mokyklai. Tačiau pastebėta tendencija, jog komandos išskiria daugiau bendras, globalias problemas, kurios būdingos visoms šalies mokykloms. Mokytojams nepavyksta nustatyti giluminių, priežastinių, tik konkrečiai mokyklai būdingų problemų;
5.2.4. mokyklų komandų gebėjimai identifikuojant problemas labai skirtingi:
5.2.4.1. 57 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų yra pradiniame probleminės situacijos analizės etape – geba nustatyti problemą, būdingą visoms mokykloms;
5.2.4.2. 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų geba konkretizuoti problemą ir ją įvardija kaip socialinių ryšių stoką bendruomenėje;
5.2.5. įgyvendinant projektą pastebėta, kad pernelyg greitas projekto tempas ir mokyklos nepajėgios per vienerius metus išmokti identifikuoti ir išspręsti savo problemos;
5.2.6. dalyvavimas besimokančių mokyklų tinklų veikloje įtakoja mokyklos mokinių užsiėmimų organizavimą. Mokyklų komandos nariai dalyvauja pagal projektą organizuojamuose mokymuose, kai mokyklose vyksta pamokos mokiniams. Projekte dalyvaujančius mokytojus pavaduoja kiti mokyklos pedagogai arba kitaip organizuojamos pamokos. Mokyklų administracija bei mokytojai neturi pakankamų įgūdžių, kad mokinių mokymo procesas būtų sėkmingas mokytojams dalyvaujant mokymuose.
6. BMT vykdomos programos galimybės:
6.1. įgyvendinant Komponentą kuriami mokyklų bendradarbiavimo modeliai sprendžiantys:
6.2. besimokančių mokyklų tinklų dalyviams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją, ugdyti įsivertinimo, planavimo gebėjimus;
6.3. įgyvendinant programą atsiras galimybė stiprinti bendruomenės sutelktumą – įtraukti visus mokyklos mokytojus bei kitus darbuotojus, tėvus į mokyklos problemų identifikavimą, alternatyvių problemų sprendimų paiešką, efektyviausio sprendimo priėmimą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų nariai dalyvaus mokymuose, dalinsis savo patirtimi su kitomis mokyklomis, organizuos savo mokyklos bendruomenės mokymus, planuos ir įgyvendins kartu su bendruomene problemos sprendimo žingsnius;
6.4. mokyklos turės realią galimybę tapti besimokančia organizacija, kadangi visi mokyklos bendruomenės nariai bus potencialiai įtraukti į mokymosi procesą:
6.4.1. įgyvendinant programą, bus pasiekti šie besimokančios organizacijos rodikliai:
6.5. naujų sprendimų įgyvendinimas bei problemų sprendimų modelių taikymas stiprins mokinių mokymosi motyvaciją ir turės teigiamą poveikį mokinių mokymosi rezultatams;
6.6. gerės mokymo ir mokymosi kokybė, kurią galima pamatuoti pagal du rodiklius:
6.7. Komponento programos įgyvendinimas turės teigiamą psichologinį poveikį:
6.7.1. psichologinio poveikio rodikliai:
7. BMT vykdomos programos grėsmės:
7.1. įgyvendinant besimokančių mokyklų tinklų programą, atsirandantys pokyčiai gali paskatinti vidinę įtampą mokyklose. Gali formuotis ir individualus, ir institucinis pasipriešinimas pokyčių procesui;
7.2. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos gali būti nepakankamai stiprios ir visiškai nepaskatins mokyklos bendruomenės teigiamiems pokyčiams;
7.3. mokykla gali dalyvauti keliuose projektuose ir vykdytojams (mokytojams) truks laiko gerai atlikti užduotis;
7.4. mokyklų nesugebėjimas išspręsti besimokančių mokytojų pavadavimo bei pamokų organizavimo užtikrinimo problemos, gali turėti neigiamos įtakos mokinių mokymosi kokybei bei rezultatams;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo/si kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.
9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
9.2. remiantis užsienio ekspertų rekomendacijomis bei apibendrinta BMT pilotinio modelio patirtimi diegti BMT ugdymo institucijose;
9.3. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų mokyklų mokytojų gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas;
9.5. kaupti problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų duomenų bazę, kuria kūrybiškai galėtų naudotis kitos ugdymo institucijos;
9.6. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų koordinatorių ir ekspertų kompetencijas, padedančias veiksmingai plėtoti besimokančių mokyklų tinklų veiklą;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
2006 |
– |
672 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama |
padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
672 |
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Parengtų mokytojų skaičius |
|
|
| 1.1. |
Mokyklų mokytojų, dalyvaujančių mokymuose, skaičius |
Asmenų skaičius |
672 |
| 1.2. |
Mokyklų direktorių, dalyvaujančių mokymuose, skaičius |
Asmenų skaičius |
168 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis |
|
|
| 2.1. |
Besimokančių mokyklų tinklų mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius |
Įstaigų skaičius |
168 |
| 3. |
Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius |
|
|
| 3.1. |
Leidiniai ir rekomendacijos |
|
|
| 3.1.1. |
BMT rekomendacijos |
Pavadinimų skaičius |
1 |
| 3.2. |
Kitos priemonės |
|
|
| 3.2.1. |
Sukurtas ir išbandytas hipotetinis BMT modelis, kuris padės ugdymo įstaigoms efektyviai spręsti problemas |
Skaičius |
1 |
| 3.2.2. |
Sukurtas ir adaptuotas BMT vertinimo instrumentas, leidžiantis veiksmingiau organizuoti komandų veiklą |
Skaičius |
1 |
| 4. |
Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius |
– |
– |
| 4.1. |
Leidinius, rekomendacijas bei kitas priemones gavusios mokyklos |
Įstaigų skaičius |
168 |
| 5. |
Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma |
– |
– |
| 6. |
Naujai sukurtų darbo vietų skaičius |
|
|
| 6.1. |
Naujai įsteigtų etatų skaičius |
Etatų skaičius |
— |
13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
14. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Besimokančių mokyklų tinklai“ (toliau vadinama – Projektas).
15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas mokykloms bendradarbiaujant tinkluose, stiprinti mokyklų bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo(si) kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.
16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 700 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Tikslinių mokymų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams organizavimas ir vykdymas. |
| 2. Mokyklų bendradarbiavimo modelių, sprendžiant ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas, kūrimas, išbandymas, sklaida ir diegimas. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Tiesioginės tikslinės grupės: |
| 1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai. |
||
| 2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. |
||
| Netiesioginės tikslinės grupės: |
||
| 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 7000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 7000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
57 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 33 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
— |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų bendradarbiavimo modelius bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija, apie sukurtus bendradarbiavimo modelius, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus bendradarbiavimo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos |
| teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos besimokančių mokyklų tinklų suformavimui bei funkcionavimo užtikrinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Besimokančių mokyklų tinklų bendradarbiavimo modelių sukūrimas, išbandymas, sklaida bei diegimas, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
21. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;
22. Numatomos viešinimo priemonės:
22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai besimokančių mokyklų tinklų, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
19 priedas
ALTERNATYVAUS UGDYMO ŠVIETIMO SISTEMOJE KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2.. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.
3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:
5.1. jaunimo mokyklų kūrimas teigiamai įtakoja švietimo sistemos būklę. Siekiant sureguliuoti susidariusią situaciją (mokiniai palieka bendrojo lavinimo mokyklas), pradėtos kurti jaunimo mokyklos, skirtos pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų socialinių ekonominių priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams. Ir šis procesas, kai pradėjo kurtis jaunimo mokyklos, turėjo teigiamos įtakos švietimo sistemos būklei;
5.2. didelis jaunimo mokyklas baigusių mokinių skaičius. Per 13 jaunimo mokyklos gyvavimo metų 6333 mokiniai baigė pagrindinio ugdymo programą, 5112 mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą;
5.3. lyginant su kitomis Lietuvos mokyklomis, Jaunimo mokyklose derinamos teorinės bei praktinės žinios. Jaunimo mokykla teikia pagrindinį ugdymą ir siekia, kad kuo daugiau mokinių įgytų pagrindinį išsilavinimą. Taip pat įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus, turtina jų asmeninę patirtį, padeda pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui, socialiniam kultūriniam gyvenimui;
5.4. jaunimo mokykla „globoja“ socialinės rizikos vaikus. Jaunimo mokykla yra pagrindinės mokyklos tipas, kuri pagal savo veiklos pobūdį gali būti:
5.4.1. jaunimo mokykla (skirta vaikams ir jaunuoliams linkusiems į praktinę veiklą, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga resocializacinė pagalba);
5.5. jaunimo namai gali turėti trejopą paskirtį:
5.5.1. jaunimo namai skirti neteistiems vaikams ir jaunuoliams, linkusiems į įvairias priklausomybes bei vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, kuriems reikalinga pagerinti dvasinę savijautą, susigrąžinti mokymosi motyvaciją; jaunimo namuose vaikams ir jaunuoliams sudaromos sąlygos mokytis, gyventi ir dirbti pasirengiant išvengti socialinių pažeidimų ir socialinės izoliacijos;
5.5.2. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, kuriems buvo nustatyta priklausomybė psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui, lošimui ir kurie yra baigę gydymo ir reabilitacijos kursą reabilitacijos centruose; šiuose jaunimo namuose vaikai ir jaunuoliai gyvena ir mokosi, jiems teikiama tolesnė pagalba po gydymo ir reabilitacijos kurso reabilitacijos centre; jaunimo namai organizuoja ugdymo procesą, atsižvelgdami į mokinių sveikatos būklę, pasiekimus ir galimybes, sudaro sąlygas per praktinę veiklą susigrąžinti mokymosi motyvaciją, ugdyti, koreguoti socialinius ir gyvenimo gebėjimus bei įgūdžius;
5.5.3. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, turintiems gydytojo psichiatro išvadą apie emocijų ir elgesio sutrikimus ir rekomendaciją; jaunimo namai, atsižvelgiant į mokinių pomėgius, poreikius ir galimybes, per praktinę veiklą moko, koreguoja socialinius gebėjimus, įtvirtina socialiai priimtiną elgesį, teikia psichologinę pagalbą, medikamentinį gydymą;
5.6. mokymasis pagal gebėjimus. Jaunimo mokykloje mokymas individualizuojamas ir integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo, ikiprofesine veikla. Teikiama mokiniui kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba;
5.7. jaunimo mokyklos mokytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su mokinio šeima, padeda mokiniui atgauti dvasinę pusiausvyrą, ugdyti teigiamą mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas;
5.8. pozityvus jaunimo mokyklų vertinimas. Remiantis 2005 m. atlikto tyrimo „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“ ataskaita, jaunimo mokyklų koncepcija trečdalio apklaustų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų manymu, atitinka dabartines švietimo aktualijas;
5.9. jaunimo mokyklų pozityvų įvaizdį kiekviename regione sukuria pozityvus mokyklos mikroklimatas, saugi aplinka, popamokinės ir projektinės veiklos įvairovė, kompetentingi pedagogai;
5.10. mokinių adaptacijos procesas Jaunimo mokykloje yra pakankamai sėkmingas. Tačiau IX–X klasių mokiniai labiau nei V–VIII klasių mokiniai yra linkę bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais. Jaunimo mokykloje mokytis labiau patinka vyresnių nei jaunesnių klasių mokiniams;
5.11. jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai:
5.12. ateities planus Jaunimo mokyklų mokiniai sieja su mokymusi trečios pakopos profesinėse mokyklose (su viduriniu išsilavinimu) ir galimybe įsidarbinti:
5.13. teigiamas jaunimo mokyklų mikroklimatas. Jaunimo mokyklos mokiniai šio tipo mokykloje jaučiasi saugūs, mokytojų ir draugų palaikomi, pripažinti. Ypač pozityviai mokiniai vertina mokykloje sudaromą galimybę dalyvauti žygiuose, projektuose, ekskursijose, šventėse, galimybę konsultuotis su mokytojais;
5.17. dažniausiai pagalbos Jaunimo mokyklos mokiniai sulaukia iš klasės auklėtojo, dalyko mokytojo, socialinio pedagogo, rečiau – iš psichologo;
5.20. jaunimo mokyklose sudaromos pakankamos sąlygos mokinių savirealizacijai:
5.20.1. merginos labiau nei vaikinai patenkinti Jaunimo mokykloje sudarytomis galimybėmis lankyti būrelius, dalyvauti įvairiose šventėse, akcijose;
5.21. jaunimo mokyklų reikalingumas. Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažįsta 9 iš 10 apklaustų mokinių. Ypač šio tipo mokykla, mokinių požiūriu, reikalinga tiems, kuriems nesiseka mokytis, turintiems elgesio problemų arba nesutariantiems su mokytojais;
5.22. IX–X klasių mokiniai Jaunimo mokyklos paskirtį dažniau sieja su elgesio ir drausmės problemas turinčiais ir neturtingų šeimų vaikais;
5.23. jaunimo mokyklų pedagogai:
5.24. dauguma pedagogų siekia savo, kaip specialistų, pedagoginių – psichologinių, dalykinių kompetencijų tobulinimo;
6. alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje esamos situacijos trūkumai:
6.1. 1990–1993 m., vykstant spartiems Lietuvos valstybės socialinio ekonominio, kultūrinio gyvenimo pokyčiams, bendrojo lavinimo mokykla nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl mokyklas pradėjo palikti didelis mokinių skaičius;
6.2. per 1990–1993 m. mokymąsi nutraukė dalis pagrindinio ugdymo programą baigusiųjų, taip pat 16 metų neturinčių bei pagrindinio išsiugdymo neįgijusių asmenų;
6.3. dalis Jaunimo mokyklos mokinių neatitinka Jaunimo mokykloms nustatyto amžiaus. Pagal 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenis tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko tuo laikotarpiu nustatytą jaunimo mokyklų mokinių amžių:
6.4. peraugusių mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežastys:
6.5. jaunimo mokyklos neprisitaiko prie kintančių ugdymo sąlygų. 2004–2005 m. jaunimo mokyklose mokėsi 2200 mokinių, iš jų:
6.5.1. 8 proc. prieš įstodami į jaunimo mokyklas niekur nesimokė ir nebuvo įgiję pagrindinio išsilavinimo;
6.6. aukščiau pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir jų problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją;
6.7. jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai:
6.8. jaunimo mokyklos mokinių nesėkmingo mokymosi priežastys susijusios su:
6.9. pagrindinės Jaunimo mokyklos mokinių išėjimo iš ankstesnės mokyklos priežastys – mokymosi nesėkmės ir nesutarimas su mokytojais;
6.10. neigiamas požiūris į jaunimo mokyklas. Negatyvų Jaunimo mokyklų požiūrį dažniausiai lemia:
6.11. mokymosi proceso trūkumai jaunimo mokyklose. Jaunimo mokyklose vaikinai ypač pasigenda sporto, merginos pageidautų kulinarijos, keramikos, muzikos ir dailės būrelių;
6.12. mokymosi procesą apsunkinantis veiksnys jaunimo mokykloje yra kai kurių mokinių elgesio ir drausmės problemos;
6.13. jaunimo mokyklos mokytojų požiūriu į šias mokyklas dažniausiai patenka mokiniai iš nepilnų, socialiai remtinų, asocialių šeimų. Šių mokinių tėvams dažnai būdingas menkas pedagoginis, psichologinis išprusimas;
7. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje tobulinimo galimybės:
7.1. pagrindinės Jaunimo mokyklos koncepcijos tobulinimo galimybės:
7.1.5. pakeisti teisės aktus užtikrinant didesnį ugdymo finansavimą ir specialiosios, socialinės ir psichologinės pagalbos teikimą mokyklose;
7.1.8. tobulinti pedagogų ir vadovų kompetencijas (tobulinti Jaunimo mokyklų mokytojų kompetencijas šiose srityse: dirbant su mokiniais, stokojančiais mokymosi motyvacijos, nekoncentruojančiais dėmesio, vartojančiais psichotropines medžiagas, linkusiais nusikalsti);
7.1.14 keisti Jaunimo mokyklų įvaizdį – būtina keisti visuomenės bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į šio tipo mokyklas (bendradarbiauti su žiniasklaida, siekiant formuoti pozityvų Jaunimo mokyklos įvaizdį);
7.2. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūriu, pagrindines Jaunimo mokyklų auklėtinių tolesnio mokymosi galimybes ir pasiūlą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai sieja su profesinėmis, suaugusiųjų vidurinėmis mokyklomis ar mokymo centrais, kursais;
7.3. galimybės steigti Jaunimo mokyklas kiekvienoje savivaldybėje. Šio tipo mokyklos turėtų būti steigiamos mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir turintiems emocinių elgesio problemų;
7.4. atkreiptinas dėmesys į šiuos pedagoginius – psichologinius mokymosi veiksnius:
7.5. pageidautini tęstiniai kvalifikacijos tobulinimo seminarai šiomis temomis:
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.
10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
10.1. padėti mokiniams atstatyti prarastą mokymosi motyvaciją, įveikti mokymosi sunkumus ir skatinti grįžti į nuosekliojo švietimo sistemą;
10.2. sudaryti sąlygas formuotis pozityviai mokinių socialinei adaptacijai, ugdant savęs pažinimo, gyvenime iškylančių probleminių situacijų tinkamo sprendimo ir atsparumo neigiamai socialinei įtakai gebėjimus;
10.3. sudaryti sąlygas dalyvauti produktyvioje praktinėje veikloje, kad mokinys galėtų plėtoti asmeninius interesus ir gebėjimus įvairiose veiklose ir padėti socialiai adaptuotis per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą;
10.4. sudaryti sąlygas mokytojams įgyti kompetencijas, reikalingas alternatyviam ugdymui įgyvendinti;
10.6. atlikti alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių vertinimus Lietuvoje (atlikti galimybių studijas);
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
2006 |
–* |
90** |
| procentais |
|
|
|
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių: |
2006 |
– |
500 |
| – švietimo pagalbos specialistai |
|||
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtinapadėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
500 |
13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1. |
Parengtų mokytojų skaičius |
|
|
| 1.1. |
Pedagogų bei vadovų mokymai |
Asmenų skaičius |
500 |
| 2. |
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis |
|
|
| 2.1. |
Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemos plėtros mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius |
Įstaigų skaičius |
25 |
| 3. |
Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius |
|
|
| 3.1. |
Priemonės |
|
|
| 3.1.1. |
Jaunimo namų aprašai |
Skaičius |
3 |
| 3.1.2. |
Rekomendacijos V–X klasių dalykų modulių rengimui |
Skaičius |
9 |
| 3.1.3. |
Pedagogų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo programos |
Skaičius |
1 |
| 3.1.4. |
Kvalifikacijos programos |
Skaičius |
4 |
| 3.2. |
Kitos priemonės |
|
|
| 3.2.1. |
Alternatyvaus ugdymo galimybių studija |
Skaičius |
1 |
| 3.2.2. |
Alternatyvaus ugdymo strategija (programa) |
Skaičius |
1 |
| 3.2.3. |
Eksperimentiniai alternatyvaus ugdymo modeliai |
Skaičius |
3 |
| 4. |
Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius |
|
|
| 4.1. |
Mokymo priemones gavusios mokyklos |
Įstaigų skaičius |
25 |
| 5. |
Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma |
– |
– |
| 6. |
Naujai sukurtų darbo vietų skaičius |
|
|
| 6.1. |
Naujai įsteigtų etatų skaičius |
Etatų skaičius |
6 |
14. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
14.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
15. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ (toliau vadinama – Projektas).
16. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;
17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
17.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja LR švietimo ir mokslo ministerijos ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Uždavinys |
Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 130 tūkst. Lt |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Eksperimentinių „produktyvaus mokymo“ modelių jaunimo mokyklai sukūrimas. |
| 2. Ikiprofesinio mokymo aprašo ir metodinių rekomendacijų ikiprofesinio mokymo programoms ar jų moduliams parengimas. |
||
| 3. Jaunimo namų aprašų, jaunimo namų ugdymo modelių, rekomendacijų dalykų modulių rengimui, parengimas. |
||
| 4. Mokytojų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų parengimas. |
||
| 5. Prevencinių programų tėvams parengimas, mokymo priemonių sukūrimas. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Jaunimo mokyklų administracijos darbuotojai, mokytojai, pagalbos specialistai. |
| 2. Jaunimo mokyklų mokiniai. |
||
| 3. Jaunimo mokyklų mokinių tėvai. |
||
| 4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai. |
||
| 3.5. |
Projekto dydis |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 10000,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
57 mėn. |
| I įgyvendinimo etapas 33 mėn. |
||
| II įgyvendinimo etapas 24 mėn. |
||
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais, nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant jaunimo mokyklų ir namų mokytojų kvalifikaciją, kuriant programas, modelius, aprašus bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus „produktyvaus mokymo“ modelius, programas, aprašus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtrai, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Sukurti „produktyvaus mokymo“ modeliai, jų pritaikymas Lietuvos jaunimo mokyklose bei namuose, jaunimo mokyklų bei namų mokytojų gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo turinio planavimo, mokymosi motyvacijos bei kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Alternatyvaus ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtra (jaunimo mokyklų ir namų teikiamų paslaugų kokybės gerinimas), turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų (1) vidutinės trukmės bei (2) trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: (1) pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, (2) tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
22.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti jaunimo mokyklų bei namų veikla;
22. Numatomos viešinimo priemonės:
22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai alternatyvaus ugdymo, jaunimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;
Mokyklų tobulinimo programos plius
20 priedas
LYDERIŲ LAIKO (ŠVIETIMO BENDRUOMENIŲ SAVARANKIŠKUMO SKATINIMO) KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. Švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimo komponentas lyderių laikas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis ir siekia jos tikslų.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skiriamos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinio „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ įgyvendinimo antrosios grupės veikloms, susijusioms su valdymo decentralizacija, švietimo įstaigų savarankiškumo didinimu, vidinio valdymo ir personalo motyvacijos sistemų tobulinimu, vadybinių gebėjimų stiprinimu ir kt.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
4. Pagrindinės švietimo vadybos būklės stiprybės lyderystės aspektu:
4.1. Lietuva yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės (organizacijos tobulėjimo užtikrinimas savarankiško įsipareigojimo pagrindu.;
4.2. yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, yra tobulinimo talkos, konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema;
5. Pagrindinės silpnybės:
5.1. Patirtis yra labai lokali, neišplitusi, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir į konkrečias iškilusias problemas nukreipto specializuoto pripažįstamo mokymo, trūksta lektorių;
6. Atsiveriančios svarbiausios galimybės:
6.1. lyderystei yra palankūs pagrindiniai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
6.2. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija taip pat palanki lyderystės, savarankiškumo skatinimui, o lyderystė savo ruožtu gerina paramos panaudojimą;
7. Didžiausios kylančios grėsmės:
7.1. smulkmeniškas mokyklos ir konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžys kūrybinę mintį ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą;
7.2. pavargusi pedagoginė bendruomenė nepatikės naujomis galimybėmis, vengs pokyčių, nesikonsultuos, nebendradarbiaus;
8. Išvados iš nustatytų esminių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių strateginių ryšių analizės:
8.1. situacija yra palanki lyderystės sklaidai, kuri būtų savo ruožtu naudinga pastebėtų silpnybių bei grėsmių slopinimui (palanki politika, sukaupta patirtis ir sukurtas institucinis pagrindas, atviri ES lėšų ir patirties šaltiniai, egzistuoja patogūs technologiniai sprendimai);
8.2. naudojantis sukaupta šalyje patirtimi, universitetų pajėgomis, užsienio konsultantais yra įmanoma sustiprinti ir susisteminti lyderių kompetencijų plėtotės galimybes;
8.3. remiantis šalyje esančiais gerosios praktikos pavyzdžiais, užsienio konsultantų intelektualine paspirtimi esamų institucijų pagrindu galima išplėtoti mokyklų ir švietimo skyrių konsultavimo infrastruktūrą, kuri palaikytų ir skatintų lyderių veržlumą, mokyklų bendradarbiavimą, geriausios praktikos sklaidą, apskritai žmogiškųjų išteklių veiksmingesnį panaudojimą, švietimo asmenybių saviraišką, gerintų susikalbėjimą ir darną švietimo sistemoje;
8.4. technologijos ir ankstesnė jų naudojimo patirtis leidžia sukurti veiksmingą virtualią aplinką, tarnaujančią lyderių konsultavimui, bendravimui, bendradarbiavimui inicijuoti;
8.5. didesnei projekto sėkmei būtų svarbu inicijuoti lyderystės ir konsultavimo praktikos plėtrai reikalingą reguliavimo mažinimą, naujų organizacinių sprendimų ir jų savarankiškos paieškos erdvės įteisinimą (mokinio krepšelio panaudojimo, valdymo modelių liberalizavimas,);
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas toks pagrindinis Komponento tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus.
10. Daliniai tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai:
10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms:
10.1.1. sukurti ir mokyklose išbandyti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką;
10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis;
10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius;
10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes:
10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis;
10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui:
10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą;
10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (proc.) |
2006 |
–* |
80** |
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2006 |
–* |
90** |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
50 |
| Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2006 |
– |
765 |
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).
** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų. |
2006 |
– |
45 |
| Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai |
2006 |
– |
75 |
14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
| 1 |
Konsultavimo temų skaičius |
Vienetai |
15 |
| 2 |
Teikiamų elektroninių paslaugų skaičius |
Vienetai |
6 |
| 3 |
Sukurtų studijų modulių skaičius |
Vienetai |
10 |
| 4 |
Komponento veikloje dalyvavusių savivaldybių skaičius |
Vienetai |
40 |
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:
16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
19. Išskiriami šie pagrindiniai atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1 |
Bendra informacija |
|
| 1.1 |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2 |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3 |
Veiklų grupė |
Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą |
| 1.4 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Iki 1318 tūkst. Lt (I etapas) |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
Bus remiama: konsultacinių paslaugų rinkos, jautrios švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms, plėtojimas, lyderių konsultavimo (si) virtualioje erdvėje galimybių kūrimas, sąlygų vientisai ir integruotai visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotei ir karjeros sistemai, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, kūrimas, lyderyste paremtų mokyklų valdymo modelių kūrimas ir bandymas. |
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, viduriniosios grandies vadovai, mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai, mokyklų administracijos darbuotojai, savivaldybių administracijų darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, švietimo konsultantai |
| 3.5 |
Projekto dydis |
Iki 20000 tūkst. lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis (Lt) |
Iki 20000 tūkst. lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas, proc. |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8 |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto trukmė |
60 mėn. |
| I etapas – 30 mėn. |
||
| II etapas – 30 mėn. |
||
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1 |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto vykdymo metu bus suteiktos vienodos galimybės visiems asmenims nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ir išsilavinimo lygio. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.3 |
Informacinės visuomenės plėtra |
Bus sukurta virtuali aplinka, sudaranti galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas. |
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos yra skirtos ugdymo kokybei bei prieinamumui didinti, mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybei gerinti, jos prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas. |
| 7.5 |
Darnus vystymasis |
Bus suformuoti prieinami ir patrauklūs paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindai. Bus sukurtas realus pagrindas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės ir karjeros sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, tobulinimui. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
20. Projekto veiklų viešinimui planuojamos tokios viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
21 priedas
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas, gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai:
5.1.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2001 m. kovo 16 d. parengta programa „Švietimas informacinei visuomenei“ prisidėjo prie mokyklų aprūpinimo informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT). Per 2001–2005 m. laikotarpį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms paskirstyta 8197 vnt. techninės bei 44348 vnt. programinės įrangos komplektų;
5.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;
5.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas (toliau – LITNET), jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. Bendras prie LITNET prijungtų institucijų skaičius siekia 900, o naudotojų skaičius – 200 tūkst. ribą;
5.1.4. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 470 Lietuvos mokyklų buvo apmokytos diegti ir naudoti sistemą. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) skirtomis lėšomis buvo apmokyta naudotis MOBIS 233 bibliotekininkai, iš mokyklų krepšelio lėšų – 56 bibliotekininkai;
5.2. mokyklų bibliotekų modernizavimo trūkumai:
5.2.1. švietimo įstaigose nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui – nepakankama kompiuterizuotų bibliotekininkų darbo vietų (prasta patalpų būklė), kompiuterinė bei organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos bei baldų;
5.2.2. nepakankamas darbuotojų bei mokymą aptarnaujančio personalo informacinio raštingumo bei informacinių technologijų įgūdžių įvaldymas;
5.3. mokyklų bibliotekų modernizavimo galimybės:
5.3.1. priimti ilgalaikiai Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai; Mokymosi visą gyvenimą strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83) ir kt.), kuriuose akcentuojama švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra;
5.3.2. kuriama įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojanti teisinė bazė – standartai, normos ir pan. Mokyklų aprūpinimo standartai (patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1180) reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt. Teisinė bazė leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, efektyviai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas:
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
60000 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
1 |
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius |
2006 |
– |
240 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modernizuotų bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų skaičius |
2006 |
– |
240 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas (ai) |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
Švietimo įstaigų steigėjai |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų aprūpinimas įranga ir baldais |
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai; |
| 2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai; |
||
| 3. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. |
||
| 3.5. |
Projekto dydis |
Iki 22440,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 22440,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
25 mėn. |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
– |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų darbuotojams bei mokiniams pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teiks modernizuotos mokyklų bibliotekos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų aprūpinimas reikiama technine ir programine įranga, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Bendrojo lavinimo mokyklos bus atrenkamos naudojant metodiką, kas leis sumažinti skirtumus tarp didžiųjų bei mažesnių Lietuvos miestų mokyklų. Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Mokyklų bibliotekų modernizavimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie vienos iš priemonių įgyvendinimo: plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
18. Komponento tikslą ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19. Numatomos viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
22 priedas
PEDAGOGINIŲ PSICHOLOGINIŲ TARNYBŲ INFRASTRUKTŪROS, ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ, PSICHOLOGŲ, LOGOPEDŲ DARBO APLINKOS MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos.
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.5 uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos stiprybės (privalumai):
5.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokykloje dirbantys specialistai):
5.1.1. Mokyklos specialistai nedubliuoja vieni kitų funkcijų, o papildo vienas kito veiklą:
5.1.1.1. socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais;
5.1.1.2. mokyklos logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, taip pat kochlearinių implantų naudotojams;
5.1.1.3. specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir ribotą intelektą, jei nėra tiflopedagogo – turintiesiems regos sutrikimų, jei nėra surdopedagogo – kurtiesiems ir silpnaregiams, taip pat kochlearinių implantų naudotojams.
5.2. pedagoginės psichologinės pagalbos (PPT) teikimo antrasis lygmuo (pedagoginė psichologinė tarnyba, arba PPT, teikia specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą 3–18 metų (iki 21 metų, turintiems specialiųjų poreikių) mokiniams, jų šeimoms, mokytojams ir ugdymo įstaigoms. Pagalba teikiama individualaus ir grupinio psichologinio konsultavimo, pedagoginio konsultavimo, specialiųjų poreikių įvertinimo, specialaus ugdymo rekomendavimo, specialistų mokymo ir švietimo formomis):
5.2.1. iki 2003 m. Lietuvoje veikė tik 26 PPT (34 savivaldybės tokių tarnybų neturėjo, todėl veikla buvo vykdoma apskričių lygmeniu), tačiau nuo 2003 m. antrojo lygio pagalba mokiniui buvo „priartinta prie vaiko“ ir šiuo metu teikiama 53 PPT beveik visose savivaldybėse;
5.2.2. PPT pradėjo vykdyti prevencinę veiklą – LR Vyriausybės patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 m. programos (2003 balandžio 10 d., Nr. 451; Žin., 2003, Nr. 36-1575), vykdymas. Šios programos vykdymu siekiama, kad:
5.2.2.1. didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms;
5.2.2.2. psichologinė pagalba turi būti prieinama kiekvienam, įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba;
5.2.3. savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, būdamos arčiau vaiko, šeimos ir mokyklos gali geriau vykdyti pagrindinius joms keliamus uždavinius:
5.2.3.1. kuo anksčiau įvertinti asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, padėti jas išspręsti, surasti jam optimalią ugdymo vietą ir formą;
5.2.4. PPT vykdo konsultacinę ir metodinę švietėjišką veiklą – organizuojami mokymo seminarai pedagogams, pagalbos specialistams bei vaikų tėvams;
5.2.6. materialinį metodinį PPT aprūpinimą tikimasi pagerinti struktūrinių fondų lėšomis, Respublikos PPT dalyvauja ES struktūrinių fondų projektuose „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę ir „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę.
5.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):
5.3.1. specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, vystanti šalies specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemą, koordinuojanti ir organizuojanti jos lygmenų veiklą, tirianti ir nagrinėjanti jos poreikius ir problemas;
5.3.2. ypač daug dėmesio SPPC skiria metodinės ir konsultacinės pagalbos teikimui PPT:
5.3.2.1. PPT specialistai metodinių dienų metu konsultuojami įvairiais pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai klausimais. 2005–2006 m. SPPC specialistų komanda aplankė 35 PPT tikslu pastebėti ir įvertinti kiekvieno regiono pagalbos mokiniui teikimo aktualijas. Konsultacijų metu specialistai turėjo galimybę betarpiškai aptarti PPT veiklos organizavimo klausimus, numatyti teikiamos pagalbos kokybės gerinimo galimybes;
5.3.2.2. svarbus yra ne tik profesinis bendradarbiavimas su PPT, bet ir tinkamų darbo sąlygų specialistams gerinimas, siekiant efektyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo. SPPC išanalizavo PPT poreikius ir aprūpino 53 PPT kompiuterine technika, vaiko psichologinio vertinimo metodikomis WISC-III, metodine literatūra;
5.3.2.3. ypač daug dėmesio skiriama PPT bei mokyklų specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginiams. Tuo tikslu nuolat atliekama poreikio analizė ir stengiamasi reaguoti į labiausiai akcentuojamus probleminius klausimus, iškylančius teikiant pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai;
5.3.3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų iniciatyva, tikslingai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, numatoma išleisti įvairių rekomendacijų rinkinį. Tikėtina, kad tėvų ir mokytojų poreikis profesionaliai informacijai apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais bus patenkintas.
6. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos silpnybės (trūkumai):
6.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):
6.1.1. „Pedagoginės psichologinės pagalbos mokykloje veiksmingumas“ (mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų funkcijos: mokyklose pagal pareigines instrukcijas ir realų darbo turinį) tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m. rugsėjo 22 d.) teigiama, kad vaiko vertinimas ir jo specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) tenkinimas pirmuoju (ugdymo įstaigos SUK) lygiu yra nepakankamas. Daugumoje šalies ugdymo įstaigų veikia nepilnos specialiojo ugdymo komisijos (pilnų ir nepilnų SUK santykis 1:10). Apibendrinus 38 savivaldybių pateiktus duomenis, aiškėja, kad tik 6,5 procento bendrojo lavinimo mokyklų, esančių 38 savivaldybių teritorijose, turi specialistų komandas, pajėgiančias atlikti kompleksinį mokinio tyrimą ir įvertinimą;
6.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):
6.2.1. „Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m.) teigiama, kad:
6.2.1.1. kokybiškai atlikti PPT funkcijas trukdo vertinimo instrumentų ir metodinių priemonių stoka. Būdingos pavienės, stichiškos psichologinio ir pedagoginio vaiko įvertinimo instrumentų paieškos, negrindžiamos aiškia ir nuoseklia tyrimų metodologija ir prioritetų politika. Per visą PPT ir PPC gyvavimo laikotarpį situacija vertinimo instrumentų kūrimo ir pritaikymo srityje iš esmės mažai pasikeitė;
6.2.1.2. PPT specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų ir kt.) darbo krūviai žymiai viršija PPT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytas normas. Tai neigiamai veikia darbo kokybę, trukdo visiškai atlikti visas PPT deleguojamas funkcijas;
6.2.1.3. problemiškas ugdytinių ir kitų ugdymo proceso dalyvių (pedagogų, tėvų) psichologinių poreikių tenkinimas dėl psichologų stokos PPT ir ugdymo įstaigose;
6.2.1.4. PPT operuoja nepakankamai tiksliais duomenimis apie teikiamos pagalbos rodiklius, trūksta informacijos apie tam tikras veiklos sritis;
6.2.2. „Pedagoginių psichologinių tarnybų organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai tenkinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2004 m.) teigiama, kad:
6.2.2.1. analizuojant disfunkcinius PPT veiklos organizacijos veiksnius pačiu svarbiausiu trukdžiu nurodomas menkas ir neaiškus tarnybų finansavimas. Trūksta darbui reikalingų vertinimo metodikų, reikalingos literatūros. PPT, atlikdamos tuos pačius uždavinius, dirba skirtingomis metodikomis, daugelis kurių yra neaprobuotos, nestandartizuotos Lietuvos sąlygoms;
6.2.2.2. PPT organizavimo ir veiklos planavimo prioritetų, tenkinant specialiuosius poreikius turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius tyrimas, atliktas 2004 metais, parodė, kad didžiausi PPT funkcijų realizavimo trukdžiai (disfunkcinius veiksniai): finansiniai sunkumai ir PPT materialinės bazės skurdumas (71 proc.), specialistų stoka (57 proc.), vertinimo ir darbo metodinių priemonių stoka (52 proc.);
6.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):
6.3.1. vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodikų bazė nėra pakankama, stinga adaptuotų, standartizuotų Lietuvoje metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt;
6.3.2. PPT specialistų naudojamas WISC-III metodas nepakankamai aiškiai diferencijuoja skirtingo amžiaus vaikų intelektinių gebėjimų lygius, kitos metodinės priemonės yra nestandartizuotos ir neaprobuotos , trūksta metodikų, kurios padėtų įvertinti įvairaus amžiaus vaikų atskirus pažintinius gebėjimus, ypač kitakalbiams vaikams arba vaikams, turintiems kalbos raidos sunkumų;
6.3.3. neįrengti specialistų darbo kabinetai (trūksta baldų, kompiuterinės įrangos, specialiosios metodinės literatūros). Neturint tinkamai įrengtų patalpų nukenčia darbo kokybė bei darbų apimtys;
7. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos galimybės (rekomendacijos):
7.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):
7.1.1. svarbu užtikrinti, kad ugdymo įstaigose funkcionuotų pilnos SUK komandos, dirbtų visi numatyti pagal normatyvus specialistai (specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti). Specialistų etatų steigimo prioritetai turėtų būti nustatomi pagal įstaigos edukacinių, psichologinių, socialinių poreikių turinį, kurį turėtų padėti identifikuoti tą ugdymo įstaigą aptarnaujanti PPT;
7.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):
7.2.1. aktualus pedagoginių psichologų rengimo ir jų skatinimo dirbti ugdymo įstaigose ir PPT problemos sprendimas – rengti daugiau šios specializacijos psichologų, peržiūrėti jų darbo apmokėjimo esamus normatyvus;
7.2.2. derėtų tikslinti rodiklius duomenų bazei, aiškiai apibrėžti kategorijų turinį. Tuo tikslu būtina kurti kompiuterinę šalies PPT duomenų bazę su tam tikrų apibrėžtų rodiklių fiksavimo programa;
7.2.3. svarbus bendros šalies PPT veiklos strategijos kūrimas, PPT veiklos prioritetų numatymas, įtraukiant visas šalies tarnybas, sudarant galimybes strategijos kūrime ir jos realizavime dalyvauti ir mokytis visų tarnybų specialistams;
7.2.4. tikslinga organizuoti mokymus PPT specialistams apie įstatyminę bazę, reglamentuojančią specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimą. Metodinė pagalba apie veiklos strategiją ypač reikalinga naujai besikuriančioms ir neseniai susikūrusioms PPT;
7.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):
7.3.1. siekiant užtikrinti savalaikę pagalbą mokiniui būtina nuolat tobulinti savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklų psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų profesinę kvalifikaciją;
7.3.2. svarbu inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių PPT veiklos organizavimą specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, tobulinimą;
7.3.3. reikėtų skirti PPT reikiamą finansavimą ir kt. materialinius išteklius, kurie leistų organizuoti veiklą pagal reikalavimus, nurodytus norminiuose LR švietimo ir mokslo ministerijos dokumentuose. Tuo tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti savivaldos institucijų atsakomybę už specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą (finansavimas, materialinis aprūpinimas, organizavimas ir kt.) gyventojams;
7.3.4. būtina rengti vaiko įvertinimo instrumentų komplektą (paketą), grindžiamą situacijos ir poreikių analize (ypač aktualu adaptyvaus elgesio vertinimo instrumentų pritaikymas ar rengimas, kompleksinių negalių turinčių vaikų įvertinimo sistemos (metodikos) diegimas ir kt.) ir užtikrinti visų PPT tarnybų aprūpinimą šiuo paketu.
8. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos grėsmės:
8.1. Lietuvos socialiniai-ekonominiai regionų skirtumai (nepakankamai surenkamas savivaldybių biudžetas, valdžios institucijų neadekvatus požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius) stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį (ypač gyvenančiųjų kaimo vietovėse);
8.2. valstybės formalus požiūris į vaikų su negale integraciją į visuomenę tiesiogiai veikia pagalbos mokiniui sistemos funkcionavimą ir kokybę. Lietuva priklauso Centrinės ir Rytų Europos regionui, pasižyminčiam dideliu institucijose globojamų vaikų skaičiumi; dėl šios priežasties ji yra priskiriama šalims, pažeidžiančioms demokratijos ir normalizacijos principus, neatitinka deinstitucionalizacijos, integruoto mokymo ir ugdymo, šiuolaikinės vaiko globos bei vaiko interesų pirmumo principų. Tokiu būdu mažinama Lietuvoje vykdomų švietimo reformų vertė Europos kontekste;
8.3. didėjantis „iškritimo“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalę integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant pakankamai dėmesio šių problemų sprendimui dabar, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, gerinant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų – darbo aplinką;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
714 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
3 |
13. Komponento įgyvendinimo stebėseną Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius |
2006 |
– |
714 |
14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modernizuotų mokyklų skaičius |
2006 |
– |
120 |
| Modernizuotų PPT skaičius |
2006 |
– |
53 |
| Modernizuotų SPPC skaičius |
2006 |
– |
1 |
15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
16. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
16.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“ ir jo paprojekčius (toliau vadinama – Projektas):
17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja MKC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas (iai) |
Mokytojų kompetencijos centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
1. Mokyklų ir PPT steigėjai; |
| 2. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
||
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (baldų ir įrangos, reikalingos kvalifikuotai psichologinei, logopedinei bei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, įsigijimas); |
| 2. Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms tarnybų funkcijoms atlikti, įsigijimas); |
||
| 3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms centro funkcijoms atlikti, įsigijimas). |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Bendrojo lavinimo įstaigų pagalbos specialistai; |
| 2. Pedagoginių psichologinių tarnybų pagalbos specialistai; |
||
| 3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pagalbos specialistai. |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 25910,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 25910,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
24 mėnesiai |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2009 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
1. Finansuojamos tik įstaigos, kuriose yra įsteigti pagalbos specialistų etatai. |
| 2. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus. |
||
| 3. Įranga nebuvo atnaujinta per paskutinius 5 metus. |
||
| 4. Patalpų rekonstrukcija ir remontas remiamas tik PPT, nedalyvavusiuose projekte „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ (Bendrojo programavimo dokumento 1.5. priemonė) arba dalyvavusių, bet projekto metu neturėjusios galimybių sudaryti sąlygas šiuolaikiškam vaikų konsultavimui, t.y. renovuoti patalpas, skirtas konsultavimui, vaikų įvertinimui ir darbui su vaikais, taip pat PPT, kurios yra su švietimo centrais. |
||
| 5. SPPC – nacionalinis centras, kuris yra atsakingas už pagalbos mokiniui teikimo sistemos plėtojimą, todėl jo aplinkos atnaujinimui teikiamas prioritetas. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams, mokytojams ir pagalbos specialistams, Pedagoginių psichologinių tarnybų bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas mokyklose, PPT ir SPPC bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: |
| 1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; |
||
| 2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų jaunimo mokyklas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie priemonės „tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą“ įgyvendinimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusius švietimo ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę mokyklose, PPT ir SPPC. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
22.1.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos mokyklos, PPT ir SPPC), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti teikiamomis švietimo ir švietimo pagalbos paslaugomis;
23. Numatomos viešinimo priemonės:
23.2. švietimo ir švietimo pagalbą teikiančiose įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;
Mokyklų tobulinimo programos plius
23 priedas
JAUNIMO MOKYKLŲ APLINKOS PRITAIKYMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo.
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai Lietuvos bendrojo ugdymo jaunimo mokyklose situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:
5.1. stiprybės (privalumai):
5.1.1. mokyklų vadovai yra suinteresuoti pedagogų profesiniu augimu, sudaro sąlygas jiems išvykti į kvalifikacijos tobulinimo renginius, skatina mokytojus skleisti gerąją patirtį ir ją pritaikyti ugdymo procese;
5.1.2. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklų funkcija – padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams, sudaryti sąlygas sėkmingam ugdymuisi, jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai. Šiai funkcijai atlikti visose jaunimo mokyklose įvesti socialinių pedagogų etatai;
5.1.3. jaunimo mokyklose sudarytos sąlygos taikyti inovatyvius mokymo metodus. Daugelyje jaunimo mokyklų mokiniai išmokomi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais: spauda, žodynais, žinynais, diagramomis, internetu ir kt. Pamokose taikomi įvairūs (individualus darbas, darbas grupėse, testai, diskusijos) metodai. Siekiant likviduoti atskirų dalykų žinių ir įgūdžių spragas sudaromos mobilios grupės. Ugdymo procese naudojamos įvairios ugdymo priemonės: vaizdajuostės, kompiuterių programos, plakatai, žiūrimos televizijos laidos, diskutuojama, vyksta viktorinos, ugdymo proceso metu taikomi žaidybiniai elementai;
5.1.4. kasmet į jaunimo mokyklas ateina mokiniai, turintys skirtingų poreikių, siekių ir gebėjimų, žinių, su skirtinga tiek mokymosi, tiek gyvenimo patirtimi. Mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus. Jaunimo mokyklose pagrindinis tyrimų metodas -anketinės apklausos. Anketos dažniausiai rengiamos kolegialiai, įtraukiant mokytojus, klasių vadovus, socialinius darbuotojus;
5.1.5. jaunimo mokyklų pasirinkta ugdymo turinio struktūra (integruota-diferencijuota – ugdymo formos yra diferencijuojamos ir individualizuojamos, užtikrinant ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis) sudaro prielaidas per praktinę veiklą teikti bendrąjį ugdymą, pradines darbo, profesijos žinias ir įgūdžius. Mokytojai ruošdamiesi ir organizuodami įvairių dalykų pamokas, parenka taikomojo pobūdžio praktinės naudos turinčias užduotis, leidžiančias suvokti, kad įgytas žinias ir įgūdžius galės panaudoti praktikoje. Tai skatina mokinius mokytis, gerina jų pasiekimų rezultatus;
5.1.6. jaunimo mokyklos palaiko glaudžius ryšius su artimiausiomis profesinėmis mokyklomis, kurių specialistai talkina rengiant programas, dalyvauja vertinant praktinius darbus;
5.1.7. daugumoje šalies jaunimo mokyklų siekiama, kad kiekvienas mokinys dalyvautų papildomo ugdymo veikloje, nes įvairiuose saviraiškos būreliuose mokiniai įgyja pasitikėjimo savimi. Jaunimo mokyklos siūlo jiems įvairias popamokines veiklas, skatina savivaldą, vykdo projektus, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė;
5.1.8. jaunimo mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje, organizuoja bendrus konkursus, varžybas, yra kviečiamos dalyvauti rajonų renginiuose;
5.1.9. daugumoje jaunimo mokyklų teikiamos planinės psichologinės pedagoginės konsultacijos aktualiais klausimais mokytojams ir mokiniams. Į jas kviečiami konsultantai (psichologai, psichoterapeutai, gydytojai, teisėsaugos specialistai);
5.2. silpnybės (trūkumai):
5.2.1. mažėja mokyklų skaičius (2004 m. Lietuvoje veikė 26 jaunimo mokyklos, tačiau iki 2006 m. jų skaičius sumažėjo iki 24 mokyklų), nors mokinių, paliekančių švietimo sistemą, skaičius kasmet tik didėja;
5.2.2. 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenimis, tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko nustatytą amžių; net 7,7 proc. buvo vyresni nei 18 metų, o 0,4 proc. sudarė vaikai iki 12 metų; penkiose jaunimo mokyklose daugiau kaip 50 proc. mokinių buvo vyresni nei 16 metų. Viena iš „peraugusių“ mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežasčių – privalomas mokyklinis amžius pasibaigia, vaikui dar nebaigus pagrindinės mokyklos. Kita priežastis – 16–17 metų dirbančio jaunimo klasių, skyrių, suaugusiųjų skyrių, filialų ar mokyklų stoka savivaldybėse. Savivaldybės nesprendžia 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, todėl jaunimo mokyklos pradėjo priiminėti mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, nepaisydamos to, kad negalės visaverčiai padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams sudaryti sąlygų sėkmingam ugdymuisi jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai (šaltinis: Jaunimo mokyklų koncepcija);
5.2.3. pagal jaunimo mokyklų darbo pobūdį darbas jaunimo mokyklose gali būti laikomas itin sudėtingas ir nepatrauklus aukštos kvalifikacijos mokytojui dėl mažų atlyginimų. Dėl šios priežasties jaunimo mokyklose dirba mažai atestuotų mokytojų (atestuoti tik 66 proc. mokytojų, kai šalies vidurkis 2004 m. sausio 1 d. – 78,6 proc.). Be to, pagal Jaunimo mokyklų veiksmingumo tyrimo ataskaitą ugdymo kokybė, mokytojo ir mokinių santykių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar mokytojui ši darbovietė yra pagrindinė, tačiau dauguma jaunimo mokyklose dirbančių pedagogų dirba antraeilėse pareigose. Jaunimo mokykloms tenka rinktis: ar turėti visų dalykų specialistus, iš kurių dauguma dirba ne visu krūviu, ar mažiau mokytojų, kurie, be savo mokomojo dalyko, turi dar kelis kitus mokomuosius dalykus ir juos dėsto kaip ne specialistai. Dėl šios priežasties nukenčia mokymo kokybė bei mokinių pasiekimų rezultatai, nėra vykdomas ugdymas, atliepiantys rinkos poreikius;
5.2.4. jaunimo mokyklų pedagogai tobulina savo dalykinę kvalifikaciją, mokosi spręsti mokinių psichologines, bendravimo problemas. Tačiau daugumoje jaunimo mokyklų (19 iš 24 mokyklų) mokytojų kvalifikacijos tobulinimas nėra vykdomas planingai, nes mokyklų vadovai ir mokytojai skundžiasi pasigendą daugiau aktualių, jaunimo mokyklos specifiką atitinkančių kvalifikacijos tobulinimo programų šalies kvalifikacijos tobulinimo institucijose;
5.2.5. mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus, tačiau daugumoje mokyklų atliekami mokinių mokymosi poreikių ir gebėjimų tyrimai yra konstatuojamojo pobūdžio, neieškoma pokyčių priežastingumo, neprognozuojami tolesni pokyčiai. Be to, skirtingi mokinių gebėjimai, siekiai ir kitose mokymo įstaigose įgyta patirtis verčia ieškoti ugdymo turinio individualizavimo sprendimų. Tokiais sprendimais galėtų būti išlyginamosios, modulinės ir mobilios grupės, tačiau mokyklose šios galimybės dar nėra pakankamai išnaudojamos (išlyginamųjų bei modulinių klasių nėra, o mobilių grupių valandos naudojamos tik trijose jaunimo mokyklose);
5.2.6. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklose mokiniui turėtų būti teikiama kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba. Vis dėlto ši pagalba nėra teikiama ar jos teikimas yra nepakankamai prieinamas:
5.2.6.1. nepriklausomai nuo to, kiek mokinių yra mokykloje, be kitų specialistų šioje švietimo įstaigoje turi dirbti psichologas, tačiau šiuo metu psichologai dirba tik 7 jaunimo mokyklose;
5.2.6.2. jaunimo mokyklose yra integruojami specialiųjų poreikių mokiniai, tačiau specialiųjų poreikių mokinių ugdymui specialiuosius pedagogus turi tik 7 jaunimo mokyklos;
5.2.6.3. ne visose mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniams – nėra įrengtos specialistų darbo vietos, trūksta kompiuterių ir organizacinės technikos, garso įrangos, mokomųjų programų ir priemonių specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, multimedijos įrangos, kabinetų baldų, specialiosios literatūros;
5.2.7. šiuo metu ikiprofesinis mokymas vykdomas visose jaunimo mokyklose, tačiau iki 2006 rugsėjo 1 d. jis buvo vykdomas tik 9 jaunimo mokyklose. Ikiprofesinis mokymas yra laikomas vienu iš motyvacijos didinimo veiksnių, todėl materialinės bazės jaunimo mokyklose stoka stabdo efektyvesnę jaunimo mokyklų veiklą. Jaunimo mokyklose mokiniai turi galimybes įgyti stalystės, siuvimo, namų ūkio ekonomikos, buitinės technikos remonto, metalo apdirbimo profesijų pagrindus, įvairesnę profesijų pasiūlą riboja mokymo bazės neturėjimas, mokinių amžius ir išsilavinimo lygis;
5.2.8. ne visose jaunimo mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti įvairaus pobūdžio papildomo ugdymo paslaugas (materialinės bazės bei priemonių trūkumas). Dėl šios priežasties yra ribojamos mokinių galimybės rinktis veiklą ir užsiėmimus pagal savo interesus, galimybes atitinkančią veiklą ir tenkinti saviraiškos poreikius;
5.2.9. jaunimo mokyklų mokymo materialinė bazė labai skirtinga, todėl nėra įmanoma atlikti išsamios jaunimo mokyklų bazės analizės. Tai rodo vieningos jaunimo mokyklų aprūpinimo programos nebuvimą. Jaunimo mokyklos gauna finansavimą iš savivaldybių biudžeto bei iš Mokyklų tobulinimo programos, tačiau šios lėšos tik iš dalies patenkina mokyklos poreikius (jaunimo mokyklų aprūpinimas mokymo ištekliais lieka kiekvienos mokyklos administracijos rūpestis). Mokykloms labiausiai trūksta kompiuterių bei kitos organizacinės technikos, mokomųjų kompiuterinių programų, cheminių medžiagų (reagentų), mikroskopų, žemėlapių, sporto inventoriaus, įvairių darbo priemonių dailei ir technologijoms. Kai kurių mokyklų praktinio mokymo patalpos neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo higienos normos ir taisyklės“ nustatytų reikalavimų;
5.2.10. patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija, kurioje numatoma jų įvairovė, orientuojantis į skirtingus jaunimo mokyklų modelius (jaunimo mokykla ir jaunimo namai), tačiau koncepcija lieka deklaratyvaus pobūdžio dokumentu, kadangi jos nuostatoms įgyvendinti trūksta atitinkamos materialinės bazės ir žmogiškųjų išteklių (specialistų;
5.3. galimybės:
5.3.1. būtina sukurti ir diegti jaunimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, rengti mokomuosius seminarus bei sukurti galimybes mokytojų bendradarbiavimui (renginiai, informacinės ir komunikacinės technologijos (internetas, intranetas ir kt.) bei gerosios patirties sklaida);
5.3.2. 18 proc. jaunimo mokyklų mokinių yra įrašyti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą, 9 proc. – teisti. Be to, jaunimo mokyklose mokosi išvykusių į užsienį tėvų vaikai, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir norminius aktus kol kas dar nėra priskiriami prie rizikos grupių, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu. Pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją. Jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai: mokykloms sudarytos galimybės labiau diferencijuoti mokymą, 1997 m. įteisintas pagrindinis profesinis mokymas 4 pakopomis ir mokinių priėmimas į profesines mokyklas nuo 14 metų;
5.3.3. sukūrus mokinių poreikių, nuostatų, pasiekimų vertinimo programas bei metodikas, leidžiančias analizuoti pokyčių priežastingumą bei prognozuoti tolimesnius pokyčius, jaunimo mokyklose būtų sudarytos sąlygos veiksmingai individualizuoti ugdymo turinį ir taip užtikrinti mokymo, atliepiančio rinkos poreikį, kokybę;
5.4. grėsmės ir pasekmės:
5.4.1. Neplečiant jaunimo mokyklų tinklo, didės „iškritusių“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, kas lems asocialių gyventojų skaičiaus, nedarbo, nusikalstamumo lygio ir neigiamų socialinių-ekonominių veiksnių didėjimą;
5.4.2. savivaldybėms neišsprendus 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, jaunimo mokyklos ir toliau priiminės vyresnius nei 16 metų mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, pažeidžiamos Jaunimo mokyklos koncepciją;
5.4.3. mokyklų steigėjai neranda galimybių įsteigti psichologų, specialiųjų pedagogų etatų, mokyklose per mažai pagrindines pareigas einančių mokytojų. Neatradus šių pareigybių finansavimo šaltinių, jaunimo mokyklos negalės teikti kokybiškų ir veiksmingų mokymo, atliepiančio rinkos poreikius, paslaugų.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo tikslai:
6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;
7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:
7.1. mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas;
7.2. mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui, atliepiančiam mokinių interesus, poreikius bei jaunimo mokyklos tikslus;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
6000 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
1 |
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius |
2006 |
– |
25 |
| Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius |
2006 |
– |
375 |
| Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius |
2006 |
– |
75 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo, mokymosi aplinka |
2006 |
– |
25 |
| Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose atnaujintos priemones, skirtos įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės) |
2006 |
– |
25 |
| Jaunimo mokyklų skaičius, kurios aprūpintos ikiprofesinio mokymo įranga bei priemonėmis |
2006 |
– |
25 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“ (toliau vadinama – Projektas):
17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2. |
Partneris (iai) |
Jaunimo mokyklų steigėjai |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas (baldų pirkimas, organizacinės technikos pirkimas, kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas, mokymo procesui reikiamos įrangos bei mokymo priemonių pirkimas); |
| 2. Mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės); |
||
| 3. Technologijų, ikiprofesinio mokymo įrangos bei priemonių įsigijimas, atkreipiant dėmesį į ikiprofesinį mokymą, atliepiantį rinkos poreikius, mokinių interesus ir jaunimo mokyklos tikslus. |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Jaunimo mokyklų mokiniai; |
| 2. Jaunimo mokyklų mokytojai; |
||
| 3. Jaunimo mokyklų pagalbos specialistai. |
||
| 3.5. |
Projekto dydis |
Iki 23370,0 tūkst. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 23370,0 tūkst. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
24 mėn. |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2009 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
1. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus; |
| 2. Privalomas švietimo įstaigos steigėjo pritarimas projektui; |
||
| 3. Įranga ir priemonės atitinka mokyklos poreikius; |
||
| 4. Kiekvienas įrangos ir priemonių paketas turės prekių sąvadą, kas suteiks galimybę mokykloms pasirinkti iš siūlomų variantų (2–4 variantai) labiausiai atitinkančią mokyklos poreikius rangą; |
||
| 5. Įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokyklos turimą materialinę bazę. Atnaujinama įranga ir priemonės turi būti įsigyta ne anksčiau, kaip prieš 5 metus; |
||
| 6. Ikiprofesinio mokymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokykloje dėstomas ir naujai įvedamas specialybes. Ši įranga ir priemonės turi būti suderinti su jaunimo mokyklų ugdymo planais; |
||
| 7. Modernizuojamos ar įvedamos profesijos pasirinkimas derinamas su rajone paklausiomis specialybėmis bei veikiančiomis profesinėmis mokyklomis. Šis kriterijus užtikrins, kad mokiniams bus sudarytos sąlygos, baigus jaunimo mokyklą, tęsti mokslus profesinėje mokykloje ir įgyti specialybę, atliepiančią rinkos poreikius; |
||
| 8. Papildomo ugdymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokinių poreikius, suderinus su turimais žmogiškaisiais ištekliais bei vietovės tradicijomis. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – jaunimo mokyklų mokiniams, mokytojams bei pagalbos specialistams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas jaunimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: |
| 1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; |
||
| 2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: |
| 1. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; |
||
| 2. Tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
22.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos jaunimo mokyklos), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti jaunimo mokyklų teikiamomis paslaugomis;
23. Numatomos viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
24 priedas
TECHNOLOGIJŲ, MENŲ IR GAMTOS MOKSLŲ MOKYMO INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąjį kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant Komponentą, bus atnaujinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.
4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.3 uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskiriami šie pagrindiniai technologijų, gamtos mokslų ir meninio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. technologinio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokinių technologiniam raštingumui įgyti, turimos patirties, naujų žinių ir ugdomųjų technologinių gebėjimų, privalumai:
5.1.1. dėmesys technologijų mokslams atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. 2003 m. parengtas technologinio ugdymo koncepcijos projektas;
5.1.2. atsižvelgiant į visuomenės gyvenimo pokyčius ir mokslo pasiekimus, mokinių poreikius, technologinis ugdymas įgyvendinamas formaliajame, neformaliajame ir informaliajame ugdyme, įvairių tipų pagrindinį, vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose;
5.1.3. užtikrinant tęstinį technologinį ugdymą nuo pradinės iki vidurinės ugdymo pakopos, atnaujinamas technologinio ugdymo turinys visoje bendrojo lavinimo mokykloje. Tai sudaro prielaidas kryptingai ugdyti mokinių technologinius gebėjimus pradiniame, pagrindiniame, viduriniame ugdyme, susitarti dėl ugdymo turinio dermės profesiniame mokyme. Technologinis ugdymas siejasi su tolimesniu mokinio karjeros projektavimu, padeda mokiniams „susivokti“ darbo ir veiklos pasaulyje;
5.1.4. pakankama technologinio ugdymo pasirinkimo galimybių įvairovė skirtingose mokyklos pakopose. Pagrindiniame ugdyme IX–XII kl. mokiniai gali rinktis vieną iš penkių technologijų programų, o nuo 2007–2008 m.m. mokosi pagal privalomą naują Integruoto technologijų kurso programą. Viduriniame ugdyme nuo 2002 m. galioja vienuolika technologinio ugdymo programų viduriniam ugdymui, 2007–2008 m. siūlomos penkios naujos technologijų programos IX–XII klasių mokiniams;
5.1.5. parengtas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-259 patvirtintas Vidurinio ugdymo programos technologinės pakraipos technologijų dalyko modulių įskaitymo mokiniams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas, tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2474 patvirtintas Profesinio mokymo programos modulių įtraukimo į vidurinio ugdymo programą ir įskaitymo tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programą tvarkos aprašas;
5.1.6. sėkmingai vykdomas 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės projektas „Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes ir mokymosi nesėkmės pavojaus mažinimą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme“, kurio metu kuriami Technologijų projektavimo ir konstravimo kabinetai (renovuojamos patalpos) 26 Lietuvos mokyklose trylikoje Lietuvos savivaldybių;
5.2. technologinio ugdymo trūkumai:
5.2.1. mokyklose visai nėra arba yra nepakankamai šiuolaikinių technologijų mokymo priemonių, kurių mokytojai patys negali pasigaminti (įvairių įrengimų, veikiančių modelių, filmų ir kt.), nepatenkinama jų kokybė. Nuo 1989 m. sparčiai kito technologinio ugdymo turinys, tačiau mokymo bazei atnaujinti nebuvo skiriamas reikiamas finansavimas. Dėl mokymo bazės atnaujinimo ir modernizavimo sunkumų, praktinio darbo prestižo stokos, praktinius gebėjimus turintys mokiniai, nesugebėdami realizuoti savo poreikių ir galimybių, „iškrenta“ iš nuosekliojo švietimo sistemos, nenoriai pasirenka mokymąsi profesinėse mokyklose;
5.2.2. pasirinkimo galimybių įvairovę skirtingose mokyklos pakopose lemia ir riboja mokyklų turima materialinė bazė, mokymo priemonių stoka. Daugumoje mokyklų pasenusios mokymo priemonės, dėl to technologijų mokymas tampa teoriniu arba mokoma tik senųjų technikų;
5.3. technologinio ugdymo teikiamos galimybės:
5.3.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1465 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms ir 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1147 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui, keičiama technologinio ugdymo samprata, pereinama nuo „amatinio“ prie „projektinio“ mokymo tipo;
5.3.2. technologinio ugdymo turinys, sukūrus lanksčią technologinio ugdymo sistemą tarp bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos, sudaro sąlygas mokiniams, baigus technologinę pakraipą bendrojo lavinimo mokykloje, nuosekliai tęsti pasirinktą technologijų programą profesinėje mokykloje, nekartoti įvadinio kurso, o susipažinti su atitinkamos ūkio šakos ypatumais dar bendrojo lavinimo mokykloje;
5.3.3. kokybiškas technologinis ugdymas sudaro prielaidas mažinti „iškritimo“ iš bendrojo lavinimo sistemos ir mažinti kurso kartojimo apimtis. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-4333/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis. Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 m. pasiekti, kad nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių (18 – 24 metų asmenų, turinčių tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir netęsiančių mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršytų 9 proc.;
5.4. gamtos mokslų, kurie yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokiniams gamtamoksliniam raštingumui įgyti, turimų žinių, pasaulio pažinimo gebėjimų ir išsiugdytų vertybių pagrindu padedanti mokiniams pasirengti tolesniam gyvenimui kaip visaverčiams piliečiams, gebantiems sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, privalumai:
5.4.1. gamtos mokslai padeda pažinti pasaulį, atrasti dėsningumus, pajusti žmogaus ir supančio pasaulio vienybę ir neatsiejamumą, ugdytis atsakomybę už save, savo sveikatą, prognozuoti poelgių pasekmes sau, žmonėms ir gamtai;
5.4.2. gamtos pasaulį vaikai pradeda pažinti jau priešmokyklinio ugdymo pakopoje. Pažinimo kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje pereina į gamtos mokslų mokymą pradinėse ir V–VI klasėse ir vėliau išsišakoja į gamtos mokslų – biologijos, fizikos, chemijos – mokymąsi pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose. Pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopoje visi mokiniai vienodai mokosi gamtos mokslų dalykų. Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai gali pagal poreikius rinktis kelių gamtos mokslų ir kokiu kursu (bendruoju ar išplėstiniu) mokytis;
5.4.3. šiuolaikinis gamtos dalykų mokymas orientuotas į praktinę veiklą: patys mokiniai, bendraudami su mokytoju ir draugais, atlieka tyrimus, ieško, apibendrina, pateikia informaciją. Tokiu būdu mokiniai ugdosi įvairius praktinius ir informacinius komunikacinius gebėjimus, būtinus tolimesniam gyvenimui;
5.4.4. 2003 m. TIMSS tyrimų matematikos ir gamtos mokslų srityje testų rezultatų analizė atskleidžia akivaizdžią mūsų šalies pažangą. Gamtos mokslų srityje, lyginant 1995 m. ir 2003 m., Lietuvos VIII klasių mokinių rezultatai kyla į viršų. Anglijos ir JAV rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei Lietuvos, o Latvijos, Škotijos, Malaizijos ir Izraelio – statistiškai reikšmingai blogesni nei Lietuvos. Pagal 1995–2003 m. įvairių šalių rezultatų kaitą Lietuva yra pirma gamtos mokslų srityje. Per šį laikotarpį vidutiniai Lietuvos gamtos mokslų rezultatai pakilo net 55 TIMSS skalės taškais;
5.5. gamtos mokslų trūkumai:
5.5.1. šiuo metu bendrojo ugdymo strateginiuose švietimo dokumentuose gamtos mokslams skiriama nepakankami dėmesio. Iškėlus tikslą humanizuoti bendrąjį ugdymą, sustiprinti humanitarinių ir socialinių dalykų mokymą, gamtos mokslai buvo nepelnytai primiršti;
5.5.2. gamtos mokslų patrauklumas mokiniams mažėja, vis mažiau mokinių vidurinėje mokykloje renkasi mokytis gamtos mokslus išplėstiniu kursu (European Science Education Network. Report: http://www.pedagogika.lt/Lithuania.pdf.);
5.5.3. mokinių susidomėjimo gamtos mokslais mažėjimui įtakos turi įvairūs veiksniai: skurdi mokyklų materialinė techninė bazė, menkos galimybės atlikti eksperimentus ir praktikos darbus, mokytojų kvalifikacijos taikyti modernius mokymo metodus trūkumas ir pan. Dėl dėstymo abstraktumo gamtos mokslai sunkiai įsisavinami ir kelia baimę daugeliui mokinių;
5.5.4. pagal nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, apie ketvirtadalis gamtos dalykų mokytojų nurodė, kad jie neturi pakankamai įrangos ir medžiagų, reikalingų laboratoriniams darbams atlikti bei bandymams demonstruoti, todėl sunkėja jų darbas pamokose bei prastėja mokinių pasiekimai. (2004 m. Nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimai. Bendroji ataskaita);
5.6. gamtos mokslų teikiamos galimybės:
5.6.1. gamtos mokslai leidžia gilinti sampratą apie supančio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, atskleisti gamtos mokslų reikšmę praktiniame gyvenime, mokytis atsakingai taikyti gamtos mokslų žinias savo veikloje;
5.6.2. kokybiškas gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje įgalina didinti studijuojančių gamtos mokslus aukštojoje mokykloje skaičių. Gamtos mokslus studijuojančiųjų skaičiaus didinimas yra viena iš žinių visuomenės sukūrimo sąlygų;
5.7. meninio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, suteikianti bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, sudaranti sąlygas ugdytis mokinių bendriesiems, meniniams ir estetiniams gebėjimams, padedantiems išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą., privalumai:
5.7.1. menas – tai žmonijos subjektyvioji patirtis, pasireiškianti jausmų pasaulio savitumu, priešsąmonės ypatumais. Menas teikia galimybių subjektyviai patirti dvasinio pasaulio niuansus, emocijų įvairovę;
5.7.2. įvairios meninės veiklos sritys lavina erdvinį, loginį matematinį, verbalinį ir garsinį pasaulio suvokimą, formuoja judėjimo, bendravimo, savistabos ir pažintinius įgūdžius. Meninis ugdymas egzistuoja tam, kad būtų išugdytas kiekvieno asmens jautrumas meno galioms, išjudintas kūrybinis potencialas;
5.7.3. menas mokiniams teigiamų išgyvenimų teikia daugiau negu matematika ar gamtos mokslai, kurie kreipiami į objektyvumą, praktiškumą ir rezultatus. Meno dalykai yra labai svarbūs, nes daugeliui mokinių gamtos mokslų ir matematikos pamokos negali suteikti teigiamų išgyvenimų;
5.8. meninio ugdymo trūkumai:
5.8.1. mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai. Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos ekonominės, sociologinės ir demografinės padėties analizės „Lietuva stojant į Europos Sąjungą“ duomenimis (2004 m.), visų masinės komunikacijos priemonių atžvilgiu abiturientai prieš dvidešimt metų buvo nusiteikę palankiau (dažniau lankydavosi, vartodavo, laikė reikšmingesnėmis). 1983 m. 78 proc. abiturientų teigė, kad teatrų, koncertų, parodų lankymas turi labai didelę arba gana didelę reikšmę. 2002 m. taip teigė tik 47 proc. Nuo 1983 m. iki 2002 m. sumažėjo mokinių domėjimasis kultūra ir menu. 1983 m. 62 proc. teigė, jog labai arba nemažai domisi kultūra ir menu, 2002 m. tai teigė tik 43 proc.;
5.8.2. naujausi 2005 m. Tado Tamošiūno atlikto tyrimo „Panevėžio miesto vaikų ir jaunimo meninio ugdymo veiklos organizavimas, būklė ir ją lemiantys veiksniai“ duomenys leidžia teigti, jog vaikų netenkina meninio ugdymo organizavimo kryptys. Į klausimą „Ką VII–XII klasių mokiniai pirmiausia patobulintų meninio ugdymo organizavime mokykloje?“ 65 proc. atsakė, kad „daugiau atsižvelgčiau į mokinių poreikius“ (pvz.: „įsteigčiau naujus užsiėmimus – 22 proc., „pakviesčiau įdomius, kūrybingus vadovus“, „sustiprinčiau materialinę bazę“ – 36 proc.). Vaikus labiausiai trikdo tai, kad ugdymo procese per mažai atsižvelgiama į jiems aktualius poreikius. Tai mažina motyvaciją (38–45 proc. VII–XII klasių mokinių atsakė, jog jie metė lankytus meninio ugdymo būrelius dėl to, kad „atsibodo“). Šio bodėjimosi viena iš priežasčių yra ta, jog mokytojai dirba pasenusiais metodais, mokiniams per mažai suteikiama galimybių savarankiškai, kūrybiškai reikštis meninėje veikloje;
5.9. meninio ugdymo galimybės:
5.9.1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose pažymima, jog ypatingas dėmesys skirtinas originalioms mokomosioms kompiuterinėms programoms kurti bei pritaikyti mokymuisi kai kurias profesionalias programas mokomosioms garso ir vaizdo priemonėms kurti, naudoti internetą mokinių mokymuisi bei savišvietai;
5.9.2. informacinės kultūros ugdymą pagerintų informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) taikymas per visų dalykų, taip pat ir meninio ugdymo pamokas, neformaliojo meninio švietimo užsiėmimus. IKT taikymo galimybės diegiant aktyvius, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinančius mokymo ir mokymosi metodus yra labai didelės;
5.9.3. 2002–2003 m. sukurtas meninio ugdymo turinys yra orientuotas į kiekvieno vaiko bendrąsias kompetencijas (taip pat ir į komunikacinę), tačiau tam, kad ugdymo procese mokytojai ir mokiniai galėtų sėkmingai šį tikslą pasiekti, būtini lygiagrečiai vykstantys procesai: mokyklų aprūpinimas informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis, mokytojų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas, mokinių gebėjimų naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ugdymas;
5.9.4. IKT taikymas meninio ugdymo procese:
5.9.4.1. išplečia meninės raiškos priemonių, kūrybos būdų, formų galimybes. IKT priemonės leidžia naudoti tokias raiškos priemones ir kurti tokias formas, kurios prieš dešimtį ar daugiau metų masiškai nebuvo prieinamos: laikraščiai, filmai, didelės formos muzikos kūriniai ir kt.;
5.9.4.2. leidžia naudotis elektroniniais meno kūrinių ir kultūrinės informacijos ištekliais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, todėl mokiniai gali greičiau ir išsamiau įgyti žinių ir gebėjimų iš meno šakų teorijos, istorijos, estetikos ir kultūros, susipažinti su daugeliu įvairių epochų ir stilių meninės kūrybos pavyzdžių ir juos pritaikyti meninei raiškai, socialiniam bendravimui;
5.9.4.3. sudaro sąlygas kūrybiniam įvairių žinių ir gebėjimų integravimui. Integravimo būdų tikslas yra mokymasis kuriant, žinių ir gebėjimų taikymas gyvenimo praktikos kontekste, mokinio kompetencijos vystymas;
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie technologinio, meninio ir gamtamokslinio ugdymo kokybės tobulinimo tikslai:
6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;
7. Tikslų pasiekimui keliamas šis uždavinys: modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei profesinio rengimo įstaigas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius, atnaujinant gamtos, menų bei technologijų mokymo priemones, stakles ir įrengimus (įskaitant organizacinę techniką).
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
70000 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
1 |
9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius |
2006 |
– |
400 |
10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius |
2006 |
– |
400 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Gamtos, menų ir technologijų mokslų mokymo infrastruktūra“ (toliau vadinama – Projektas):
12.2.1. pagrindinis Projekto uždavinys – aprūpinti gamtos, menų bei technologijų mokymo priemonėmis, staklėmis ir įrengimais bei organizacine technika Lietuvos Respublikos savivaldybių ir LR švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo vidurines mokyklas ir gimnazijas bei profesines mokyklas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius.
17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1 |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2 |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, |
|
|
|
švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3 |
Priemonė |
Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas |
| 1.4 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas (ai) |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
Lietuvos Respublikoje veikiančių švietimo įstaigų steigėjai |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
Technologiniam, gamtamoksliniam bei meniniam ugdymui reikalingos įrangos ir organizacinės technikos įsigijimas |
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
1. Švietimo įstaigų mokiniai 2. Švietimo įstaigų mokytojai |
| 3.5 |
Projekto dydis |
Iki 88790 tūkst. Lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis |
Iki 88790 tūkst. Lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8 |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto trukmė |
30 mėn. |
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2009 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą. |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1 |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3 |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5 |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
22. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
22.1. savivaldybių, kurių švietimo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes bendrojo ugdymo paslaugas;
23. Numatomos viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
25 priedas
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.
4. Komponentas įgyvendina siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“ įgyvendinimo.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini mokytojų darbo vietų aprūpinimo informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT) ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis bendrojo lavinimo mokyklose situacijos šalyje privalumai, trūkumai ir galimybės:
5.1. Privalumai:
5.1.1. mokyklų, pradėjusių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių diegimo ir taikymo mokytojų darbe procesą, įgyta patirtis ir vertinimai sudaro prielaidas sėkmingam ir kryptingam bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimui, įrengiant atskiras patalpas su šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintomis mokytojų darbo vietomis, baldais, organizacine technika. Užsienio mokyklų patirtis rodo, kad patalpos, skirtos to paties dalyko mokytojų darbo vietoms įkurti, ženkliai pagerina mokytojų darbo kokybę. Toje pačioje vietoje kaupiama metodinė medžiaga, to dalyko vadovėliai, žinynai, vaizdinės priemonės, mokytojams suteikiama galimybė dalintis patirtimi, medžiaga, geromis idėjomis. Mokytojas, kuris rengiasi pamokai naudodamas baltąją lentą, skatina ir kitus savo kolegas naudotis moderniomis technologijomis ir taip paįvairinti pamoką bei sudominti mokinius;
5.1.2. pastaraisiais metais IKT ir šiuolaikinės mokymo priemonės vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro įtaką ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Dabartinė švietimo būklė įvardijama perėjimu iš industrinei visuomenei būdingo mokymo, grindžiamo tiesioginio žinių perteikimo metodais, prie informacinei ir žinių visuomenei tinkamesnio mokymo ir mokymosi, paremto kryptingu gebėjimų ir kompetencijos formavimu, konstruktyvistiniais žinių įgijimo metodais;
5.1.3. nustatyti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos mokytojų IKT kompetencijai įgyti, kuriuose numatyta, kad kiekvienas mokytojas, dalyvaudamas ugdymo procese ir naudodamas šiuolaikines technologijas turi mokėti ir gebėti kūrybiškai individualizuoti savo dalyko ugdymo turinį, tikslingai naudoti kompiuterines priemones, planuoti šių technologijų panaudojimo veiklą, organizuoti technologinių išteklių valdymą bei vertinti IKT panaudojimą ugdymo procese;
5.1.4. didžioji dalis šalies bendrojo lavinimo mokyklų naudoja kompiuterius ir turi interneto prieigą. Taip pat Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų mokytojų, įgijusių kompiuterinį raštingumą ir naudojančių IKT ir šiuolaikines mokymo priemones ugdymo procese. Dalyje bendrojo lavinimo mokyklų jau yra įrengti IKT ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis aprūpinti mokytojų darbo kabinetai;
5.1.5. daugėja valstybės ir ES finansuojamų programų, skatinančių ir remiančių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimą švietime. Remiant struktūriniams fondams vykdomi proveržio projektai, kuriais siekiama padėti pradinių klasių mokytojams taikyti IKT ugdymui, atlikti svarbūs parengiamieji darbai: kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys, keliose dešimtyse mokyklų išbandomos galimybės taikyti IKT gerinant mokinių motyvaciją, ugdant jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuojant mokymąsi.
5.2. Trūkumai:
5.2.1. apklaustose mokyklose mokytojų darbo vietų kūrimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į mokyklos disponuojamas laisvas patalpas, dalyko mokytojų skaičių ar pasirinktą mokyklos profilį. Daugumoje mokyklų IKT pritaikymui mokytojų darbe pasirinktas toks modelis, kai kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos įrengtos mokomojo dalyko kabinetuose, taip pat keletas darbo vietų mokytojų kambaryje. Kitose mokyklose mokytojų darbui skirta keletas kompiuterių bibliotekose, atskiriant šias darbo vietas nuo mokinių. Tokie mokytojų darbo vietos sprendimo būdai sveikintini, tačiau pasiteisina tik kaip pirmi bandymai. Taip sukuriama asmeninė erdvė mokytojams ruoštis pamokoms, savišvietai, tačiau neskatina jų kolegialiai tartis, diskutuoti, dalintis patirtimi, bendradarbiauti, skatinti vieni kitus naudoti šiuolaikines mokymo priemones pamokose;
5.2.2. ugdymo procese ne visai išnaudojamos IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių galimybės. Itin svarbūs informacinių technologijų galimybių neišnaudojimo veiksniai yra nepakankama mokytojų IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimo kompetencija ir motyvacija, mokyklos vidaus politikos, skatinat IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių panaudojimą, nebuvimas, IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių trūkumas. Lyginant su ES šalių vidurkiu Lietuvos mokytojų pasiekimai IKT kompetencijos srityje gana vidutiniški, tik dalis mokytojų naudoja IKT savo darbe, nepakankama vadovų kompetencija taikyti IKT mokyklos valdymui;
5.2.3. IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimas mokymo ir mokymosi procese dažniausiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimų jomis naudotis bei mokyklos aprūpinimo jomis. Mokytojams trūksta patirties ir žinių, kaip efektyviai ugdymo procese panaudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones. Taip pat trūksta modernių technologijų (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) dalyko kabinetuose, mokyklose nėra sąlygų pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai (atskirai nuo mokinių), panaudojant šiuolaikines technologijas;
5.2.4. mokyklos, jau pradėjusios IKT diegimo mokytojų darbe procesą, skundžiasi nepakankama interneto sparta, dalies įrangos nebeatitikimu šiuolaikiniams reikalavimams. Todėl IKT taikymui mokymo ir mokymosi procese, neatsilikimui nuo inovacinių sprendimų būtinas nuolatinis infrastruktūros ir technologijų atnaujinimas bei palaikymas.
5.3. Galimybės:
5.3.1. siekiant motyvuoti mokytojus dažniau naudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones, būtina tikslingai jomis aprūpinti įvairių mokomųjų dalykų kabinetus bei mokytojų darbo vietas ir patalpas, sudaryti sąlygas mokytojams prieiti prie kompiuterinės technikos ir šiuolaikinių mokymo priemonių, sudaryti galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms. Mokytojų darbo vietų patalpos, aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, skatins mokytojus individualiai konsultuotis vieniems su kitais, stebėti vieni kitų pasirengimą pamokai, perimti gerąją vieni kitų patirtį.
III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo tikslas: kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
46000 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
1 |
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šį nacionalinio lygio rodiklį:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius |
2006 |
– |
5448 |
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2010 |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokyklų skaičius, kuriose įrengtos mokytojų darbo vietos, aprūpinant jas šiuolaikinėmis technologijomis ir baldais |
2006 |
– |
454 |
| Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius |
2006 |
– |
5448 |
11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ (toliau vadinama –Projektas):
13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1 |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2 |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3 |
Priemonė |
Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas |
| 1.4 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas |
Švietimo aprūpinimo centras |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
Mokytojų darbo patalpų aprūpinimas baldais, organizacine technika; mokytojų darbo vietų aprūpinimas informacinių ir komunikacinių technologijų priemonėmis, viduriniosios grandies vadovų aprūpinimas nešiojamais kompiuteriais |
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir viduriniosios grandies vadovai |
| 3.5 |
Projekto vertė |
Iki 34200,0 tūkst. Lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis |
Iki 34200,0 tūkst. Lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8 |
Projekto įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto įgyvendinimo |
24 mėn. |
|
|
trukmė |
|
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2009 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Mokyklų skaičių, tenkanti savivaldybei, nustato ŠAC pagal mokinių skaičių savivaldybėje. |
| Tiesioginės naudos gavėjų (bendrojo lavinimo mokyklų) atranką vykdo Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos pagal ŠAC patvirtintus kriterijus ir metodiką. |
||
| Numatomi tokie kriterijai: |
||
| 1. mokyklos perspektyva pagal Bendrąjį mokyklų tinklo planą; |
||
| 2. mokytojų etatų skaičius mokykloje; |
||
| 3. planuojamai paskirčiai tinkamų patalpų plotas. |
||
| 4. mokykla (ar jos steigėjas) privalo atlikti patalpų remontą bei įrengti interneto prieigas; |
||
| 5. projektų, kuriuose mokykla dalyvavo per paskutinius 3 metus, skaičius (prioritetas mokykloms, dalyvaujančioms Besimokančių mokyklų tinklų programoje, Lyderių laiko projekte); |
||
| 6. mokytojų, gebančių naudotis kompiuteriu, skaičius; |
||
| 7. mokytojų, turinčių kompiuterį darbui, skaičius; |
||
| 8. mokykloje esančių kompiuterių, ne senesnių kaip 3 metai, santykis su mokytojų etatais; |
||
| 9. interneto sparta mokykloje. |
||
| Investiciniai paketai formuojami atsižvelgiant į parengtoje mokyklų atrankos metodikoje numatytas kriterijų reikšmes. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1 |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams ir viduriniosios grandies vadovams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3 |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu diegiant IKT bendrojo lavinimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: |
| 1. užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; |
||
| 2. siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projektų vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų bendrojo lavinimo mokyklas. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5 |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: |
| 1. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; |
||
| 2. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19. Numatomos viešinimo priemonės:
Mokyklų tobulinimo programos plius
26 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO IR BRANDOS EGZAMINŲ VERTINIMO SISTEMOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.
4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ 3.1 uždavinio „Tobulinti egzaminų sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai ir trūkumai:
5.1. Privalumai:
5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (jo tikslas – patikrinti įgytą pagrindinį išsilavinimą ir suteikti informacijos mokiniui apie tolesnio mokymosi galimybes, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Pasiekimų patikrinimai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Pasiekimų patikrinimas nėra privalomas, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą, tačiau jo rezultatai suteikia moksleiviui informacijos apie jo tolesnio mokymosi galimybes;
5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, tekti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra pagrindinis kriterijus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų priėmimo konkursams.
5.2. Trūkumai:
5.2.1. vykstant sparčiai švietimo sistemos kaitai, įgyvendinus egzaminų reformą, leidusią pereiti prie centralizuotos egzaminų sistemos ir parengusią branduolį specialistų egzaminų vadybos, egzaminų programų ir užduočių rengimo, informacinių technologijų pritaikymo egzaminų sistemos funkcionavime srityse, Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) privalo modernizuoti savo darbo principus ir užtikrinti, kad baigiamasis vidurinio ugdymo programos vertinimas būtų vykdomas pagal naujas metodikas, atsižvelgiant į kintančius reikalavimus. Kadangi brandos egzaminų turinys, vykdymo tvarka bei vertinimo rezultatai itin stipriai įtakoja visų švietimo sistemos dalyvių (mokinio, mokytojo, mokyklos ir tėvų) veiklą, egzaminų kokybės užtikrinimo sistemos plėtra yra vienas aktualiausių NEC, atsakingo už šių egzaminų vykdymą, uždavinių, kurio įgyvendinimą apsunkina nepakankamai išvystyta vertinimo sistemos infrastruktūra;
5.2.2. kasmet egzaminų sesijai pasibaigus NEC sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų, vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo;
5.3. Galimybės:
5.3.1. šiuolaikinių technologijų pažanga ir jų pritaikymo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemoje galimybės leidžia siekti geresnės vertinimo kokybės, didinti su egzaminų rengimu ir vykdymu susijusios sistemos skaidrumą bei aktyviau prisidėti prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos mokyklose, gerinti pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį.
III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros tikslas: pastovus ir kryptingas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas, siekiant geresnės vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo.
6. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
6.1. modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę;
6.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengimo bei vertinimo tobulinimui išnaudoti technines galimybes;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
90000 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
– |
– |
2 |
8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina rezultatus pagal šį komponento lygio rodiklį:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2011 |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Įstaigų skaičius, kuriose modernizuota pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūra, atnaujinta centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinė bazė |
2006 |
– |
1 |
9. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
9.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
10. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).
11. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę.
12. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
12. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
14. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
15. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:
| Eil.Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1 |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2 |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3 |
Priemonė |
Aukštojo mokslo, profesinio rengimo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas |
| 1.4 |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas |
Nacionalinis egzaminų centras |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
– |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos įrangos įsigijimas ir dokumentacijos parengimas |
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvaujantys ir brandos egzaminus laikantys mokiniai |
| 3.5 |
Projekto dydis |
Iki 4000,0 tūkst. Lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis |
Iki 4000,0 tūkst. Lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas, proc. |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8 |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto trukmė |
54 mėnesiai |
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2008 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Visos Projekto investicijos turi prisidėti prie komponento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Turi būti užtikrintas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 5 metus po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus ir pajėgumus (žmonių, finansinių, materialinių ir kitų išteklių) Projekto įgyvendinimui. Numatomas įgyvendinti Projektas turi atitikti Europos Sąjungos horizontaliąsias sritis. |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1 |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto tikslinėms grupėms (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengėjams, užduočių vertintojams, NEC darbuotojams, mokiniams) bus sudarytos geresnės darbo sąlygos ir užtikrinta aukštesnė pasiekimų patikrinimo bei egzaminų kokybė nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3 |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemoje diegiant naujas technologijas bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, tikslo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Įgyvendinus Projektą visos šalies moksleiviams bus užtikrinta aukštesnė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų kokybė, Lietuvos egzaminų sistema savo efektyvumu ir skaidrumu priartės prie ES šalių. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5 |
Darnus vystymasis |
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos materialinės bazės atnaujinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
16. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir egzaminų sistemos infrastruktūros plėtrai. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
17. Numatomos viešinimo priemonės:
17.1. informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai švietimo įstaigų, naujienų agentūrų tinklalapiuose (iš viso – 2 pranešimai projekto įgyvendinimo metu);
Mokyklų tobulinimo programos plius
27 priedas
UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ STEIGIMO IR PLĖTROS
KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Universalių daugiafunkcinių centrų (toliau vadinama – UDC) steigimo ir plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus kuriama ir diegiama liberali švietimo, apimančio įvairaus gyventojų amžiaus grupes, idėja, steigiant ir plėtojant UDC (ypač kaimo vietovėse).
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtinos šios pagrindinės UDC steigimo ir plėtros Lietuvos kaimo vietovėse situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:
5.1. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse privalumai:
5.1.1. švietimo reforma, iš dalies sąlygota demografinių pokyčių (gimstamumo mažėjimo) ir kaimo nykimo tendencijų, įgalino naujų mokymo ir ugdymo formų paiešką ir diegimą;
5.1.2. siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, dėl reorganizacijos proceso padarinių neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje jau įsteigta 35–40 universalių daugiafunkcinių centrų. Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kelerių metų patirtis leidžia teigti, kad:
5.1.2.1. UDC iš dalies prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan. Tačiau esamas UDC tinklas (nepakankamas įstaigų skaičius) neleidžia spręsti problemų platesniu mastu;
5.1.2.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;
5.1.2.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;
5.1.2.4. UDC prisideda prie infrastruktūros panaudojimo problemų sprendimo: nebenaudojamuose pastatuose įrengiant UDC bei sutelkiant kitų viešojo intereso paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas;
5.1.3. 2007 m. atliktos Lietuvos savivaldybių apklausos duomenimis, savivaldybės turėtų poreikį bent 140 skirtingų lygių ir paslaugų universaliems daugiafunkciniams centrams. Turint omenyje, kad apklausti švietimo skyriai turi informaciją apie savivaldybės švietimo paslaugų būklę, plėtros galimybes bei gali apytiksliai numatyti švietimo paslaugų poreikių gaires, apklausos duomenys rodo didelį poreikį UDC veiklai;
5.2. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse trūkumai:
5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;
5.2.2. esami UDC tik iš dalies sprendžia nepakankamo švietimo kaime paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, paprastai didžiausią dėmesį skiriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui (vaiko dienos, ugdymo centrai ir pan.). Dėl šios priežasties nepakankamas dėmesys skiriamas kitų amžiaus grupių gyventojų švietimo poreikiams. Švietimo paslaugų susitelkimas ties viena tiksline grupe stabdo švietimo paslaugų kompleksiškumą ir kontekstualumą. Be platesnio tikslinių grupių įtraukimo į UDC veiklą šie centrai susidurs su žmogiškųjų išteklių nepakankamumo, paslaugų pasiūlos ribotumo, veiklos nepakankamo efektyvumo, menko plėtros potencialo problemomis. Pastebima ir tai, kad UDC steigimui/plėtrai opus infrastruktūros, būtinos kokybiškam paslaugų teikimui, trūkumo klausimas. Veikiantys UDC neturi patalpų, tinkamų suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, patalpos nepritaikytos ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti;
5.2.3. per trumpas UDC funkcionavimo laikotarpis neleidžia nuodugniai ir išsamiai išanalizuoti jų veiklos efektyvumo, kuriant veikmingą UDC steigimo ir/ar plėtros metodiką. Per trumpas veiklos laikotarpis taip pat neleidžia identifikuoti problemų bei ištirti jų priežastis, paskleisti tinkamą informaciją vietos savivaldos institucijoms, pradėti brandinti vietos bendruomenę UDC sąvokos suvokimui ir pritarimui;
5.2.4. Lietuvoje nėra atliekamos sistemingos konkrečios vietovės skirtingų gyventojų amžiaus grupių švietimo poreikių analizės. Dėl šios priežasties vietos savivaldos institucijos ne visada turi tikslios informacijos apie švietimo paslaugų poreikio organizavimo tikslingumą. Prieš steigiant ir/ar plėtojant UDC kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų švietimo poreikio analizę, užtikrinant didesnį UDC paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą;
5.3. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse galimybės:
5.3.1. švietimo kontekste: vienas efektyvesnių geografinio prieinamumo problemos sprendimo būdas (be mokinių vežiojimo) – kaimo vietovėse uždaromose bendrojo ugdymo įstaigose steigti universalius daugiafunkcinius centrus. UDC teiktų ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Tokių įstaigų steigimas ir plėtra ne tik tenkintų gyvybinius bendruomenės (ypač kaimo vietovėse) poreikius, bet ir palengvintų neretai skausmingą mokyklų tinklo pertvarką, kuri būtina siekiant veiksmingiau naudoti švietimo sistemos išteklius;
5.3.2. UDC, atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:
5.3.2.1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo organizavimas. Viena didžiausių problemų – ikimokyklinio ugdymo įstaigų stoka. Tose vietovėse, kur tokių įstaigų yra, pastebima kita problema – įstaigos veiklos organizavimo nelankstumas. Išanalizavus tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje“ duomenis nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, – tai nesudarytos galimybių vaikui nereguliariai (kas antrą dieną, kelias valandas per dieną ir kt.) lankyti vaikų darželį. Tai nurodė (49,8 proc.) respondentų. Išsprendus šią problemą (koreguojant darbo laiką, krūvius ir pan.), tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugomis besinaudojančių vaikų skaičius būtų žymiai didesnis. Steigiant UDC, galėtų būti sprendžiama ši problema, teikiant lankstesnes paslaugas pagal nustatytus poreikius;
5.3.2.2. papildomo ugdymo, kryptingo laisvalaikio užimtumo veiklų, kaip prevencijos priemonių, sprendžiant bendruomenės problemas, organizavimas. UDC galėtų būti organizuojamos šios erdvės papildomam ugdymui: sporto ir žaidimų (krepšinis, minifutbolas, šachmatai, stalo tenisas ir pan.), būrelių (muzikiniai instrumentai, techninė ar kitokia kūryba, vaidyba, choreografija ir kt.), laisvalaikio (televizorius, skaitymas, kompiuteriai ir kt.), mokymosi (pamokų ruoša) bei kitos erdvės, priklausomai nuo konkrečios vietovės gyventojų poreikių bei disponuojamų išteklių;
5.3.2.3. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pvz., galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos, taip UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. UDC galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;
5.3.2.4. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:
5.3.2.4.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis, į UDC veiklą integruojant veikiančių bibliotekų tinklą. Tokiu atveju vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, Internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan. Bibliotekos, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, tampa kertine bendruomenių kultūrinio švietimo ir savaiminio mokymo ašimi. Seniūnijų centrų viešųjų bibliotekų tinklas yra gerai išvystytas (jų yra 600), todėl galėtų veiksmingai prisidėti prie UDC kaimo vietovėse tinklo kūrimo veiklos, skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Tai paskatintų socialinių ryšių stiprinimą, pilietiško sąmoningumo ugdymą kaimo vietovėse, kas ypač svarbu ir aktualu šiose vietovėse;
5.3.2.4.2. socialinės pagalbos ir ugdymo kontekste: UDC galėtų būti vykdoma parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas, sisteminis darbas su vaiko socialine aplinka bei kt. (bendravimas, informacija, socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas, savivoka ir tapatumas, pasirinkimo laisvė). Pvz.: esant poreikiui, steigiamuose UDC kaimo gyventojai turėtų galimybę gauti nestacionarias socialines paslaugas, kurias šiuo metu jiems dažniausiai teikia seniūnijos socialinio darbo organizatoriai. Šių paslaugų svarbą išryškina savivaldybių, kurios teritorijoje veikia panašūs centrai (UDC prototipai) darbuotojai: visų socialinių grupių laisvalaikio užimtumo ir pozityviosios socializacijos programų/projektų skatinimas; dienos paslaugų vaikams, šeimai ir socialiai pažeistoms grupėms inicijavimas; informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas; individuali ir grupinė pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba asmeniui, šeimai, pedagogams ir kitiems sociokultūrinės veiklos profesionalams, didėjant rizikos šeimų bei jose augančių vaikų skaičiui, didėjant socialinių išmokų ir pašalpų bei jų dydžiui kaimo vietovėse, aktualėja pagalbos vaikui ir šeimai problema. UDC galėtų iš dalies mažinti problemos padarinius – šiuose centruose galėtų būti (pagal poreikį) organizuojamas vaikų maitinimas, sudaromos sąlygos vaikams paruošti namų darbus, išmokti elementarių gyvenimo įgūdžių (auklėjamoji švietimo funkcija);
5.3.2.4.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kitokių pomėgių būrelius ir kt.;
5.3.2.4.4. UDC atskirai gali teikti paraiškas bei organizuoti įvairias kitas veiklas, pvz., nestacionarias vasaros stovyklas, prevencines programas ir kt. Šios veiklos būtų finansuojamos atskirai savivaldybės ir/ar kitų institucijų lėšomis ir padėtų spręsti kitokias (ilgalaikes ir trumpalaikes) kaimo vietovių problemas;
5.4. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse grėsmės:
5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC sąvokos suvokimas, nepakankamai didelė savivaldybių švietimo specialistų motyvacija ir ribotas konkrečios vietovės gyventojų poreikių žinojimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamos švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;
5.4.2. UDC administravimo, veiklos, finansavimo neapibrėžtumas: kiekviena savivaldybė turėtų spręsti problemas, susijusias su UDC išlaikymu: eksploatacinių išlaidų padengimas, paslaugų kompleksiškumo užtikrinimas, etatų steigimas ir išlaikymas, UDC vadovavimas ir pan. Siekiant išvengti šių problemų tikslinga detaliai nagrinėti UDC steigimo metodiką, įskaitant įstaigų funkcijų apjungimą toje pačioje vietovėje (kiek tai įmanoma) bei funkcijų decentralizavimą, esant tam tikroms veikiančioms įstaigoms (pvz., esant vaikų kūrybos namams, steigiamuose UDC gali būti atsisakyta papildomo ugdymo funkcijų arba UDC galėtų įsikurti vaikų kūrybos namų pagrindu (bazėje));
5.4.3. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla. Esant tokiai situacijai steigiamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Tokioje situacijoje neefektyviai veikiantys UDC keltų tas pačias išlaikymo problemas, kaip ir nereorganizuotos švietimo įstaigos, arba būtų per daug apkrautos (per dideli darbuotojų krūviai, neatitinkantis atlyginimas, specialistų pritraukimo ir įstaigų plėtros klausimas). Dėl šios priežasties siūloma detaliai parengti UDC steigimo aprašą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius;
5.4.4. specialistų (auklėtojų, mokytojų, psichologų, logopedų ir kt.) trūkumas bei nepakankama kvalifikacija kaimo vietovėse gali būti priežastis, kodėl vaikų mokymosi pasiekimai atsilieka nuo mieste augančių vaikų pasiekimų lygio. Steigiant UDC, turėtų būti numatomas šių įstaigų aprūpinimas tinkamos kvalifikacijos specialistais (žmogiškųjų išteklių pakankamumas). Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingų specialistų, potencialių UDC darbuotojų, rasti kaimo vietovėse galėtų būti sunku, turėtų būti numatyti būdai, kaip pritraukti šiuos darbuotojus dirbti kaimiškose vietovėse (patrauklių darbo sąlygų sukūrimas, lankstaus darbo grafiko sudarymas, kvalifikaciją atitinkantis darbo užmokesčio dydis ir pan.);
5.4.5. mažėjantis gyventojų (ir ypač vaikų) skaičius yra grėsmė, kad per tam tikrą laikotarpį nuo UDC steigimo datos šie centrai pradės veikti labai neefektyviai, sumažėjus tikslinių grupių skaičiui. Tikslinga sukurti UDC steigimo aprašą, kuriame didelis dėmesys būtų atkreiptas į steigimo aspektą (pvz., numatant vietovės perspektyvumą, užtikrinant tikslinių grupių pakankamumą ir t.t.).
6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:
6.1. UDC paskirtis – teikti būtiniausias, aktualiausias, konkrečios vietovės gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl UDC galėtų pasirinkti vykdyti vieną ar kelias funkcijas (iš išskirtųjų dalyje „galimybės“), pvz.:
6.1.1. savivaldybė galėtų apsispręsti dėl švietimo ir socialinių paslaugų teikimo vienoje vietoje pvz., popamokinę veiklą organizuoti reabilitacijos įstaigoje (esant įstaigų tikslinių grupių ir jų interesų suderinamumui, įstatyminės bazės vieningumui ir kitoms būtinoms sąlygoms);
6.1.2. savivaldybė galėtų apsispręsti vienos infrastruktūros pagrindu steigti UDC ir lokalizuoti kitas svarbias viešąsias funkcijas vykdančius objektus – pvz., medicinos punktą, pašto, bibliotekos, banko filialą ir pan.;
6.1.3. UDC veiklos ypatumai:
6.2. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;
6.3. vieningo kaimo vietovės gyventojų jungiančio centro (edukacinio ir sociokultūrinio), kurio funkcijas tikėtina galėtų geriausiai atlikti UDC, steigimas kaimo vietovėse padėtų suburti aktyvią bendruomenę, sudarytų prielaidas socialinei partnerystei, bendruomenės stiprinimui, būtų plėtojamas socialinis kapitalas, gimtų inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;
6.4. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie įrodytų UDC veiklos veiksmingumą, todėl bus ypač svarbu, planuojant naujų UDC steigimą ir esamų UDC plėtrą, sukurti šių centrų veiklos vertinimo aprašą bei pagrindines monitoringo nuostatas, kurios leistų stebėti efektyvumą, pasiekimų ir rezultatų rodiklius bei pan.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją. Tam reikėtų, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius, steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.
8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti švietimo paslaugas teikiančių įstaigų (ar kitų tai veiklai pritaikytinų patalpų) infrastruktūrą, įkuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse:
IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|||
| Metai |
Reikšmė |
||||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
||
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
38000 |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
||
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
52 |
||
10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius |
2006 |
– |
76 |
11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Alytaus apskrityje |
2006 |
– |
4 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Kauno apskrityje |
2006 |
– |
15 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Klaipėdos apskrityje |
2006 |
– |
9 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Marijampolės apskrityje |
2006 |
– |
5 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Panevėžio apskrityje |
2006 |
– |
7 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Šiaulių apskrityje |
2006 |
– |
8 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Tauragės apskrityje |
2006 |
– |
3 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Telšių apskrityje |
2006 |
– |
4 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Utenos apskrityje |
2006 |
– |
4 |
| Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Vilniaus apskrityje |
2006 |
– |
19 |
12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:
14. Pagrindinis visų UDC projektų uždavinys – atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.
15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė (projekto vykdytojas), informaciją apie visų UDC projektus kaupia ir kontroliuoja ŠAC.
15.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);
15.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;
15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – ŠAC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas, o centralizuotą įrangos pirkimą atlieka ŠAC.
15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas ŠAC, kuri apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Atsižvelgiant į UDC projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto (atskirų UDC steigimo/plėtros projektų) atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Regionų projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatomas |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas (-ai) |
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos |
| 3.2. |
Partneris (-iai) |
1. Švietimo įstaigos arba jų steigėjai |
| 2. Kitos viešosios paskirties institucijos Partnerio/partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas, racionalus ir naudingas (projekto pasiekimams, eigai, veiksmingumui ir pan.) – įrodant partnerio būtinumą |
||
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus |
| 2. Aprūpinti įstaigų patalpas būtina įranga ir baldais |
||
| 3. Atsižvelgiant į UDC funkcijas bei tikslinių grupių poreikius, aprūpinti įstaigų patalpas šiuolaikine mokymo(si) ir metodine medžiaga bei papildomo ugdymo priemonėmis |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. UDC darbuotojai (mokytojai, švietimo administracijos darbuotojai ir kt.) |
| 2. Vietos gyventojai: vaikai iki 18 metų, jaunimas, suaugę asmenys |
||
| 3.5. |
Projekto vertė |
Iki 87800,0 tūkst. Lt: |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Iki 87800,0 tūkst. Lt: |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
24 mėn. |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2011 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Atrenkant finansuotinus UDC projektus, pagrindiniai kriterijai galėtų būti: |
| 1. vietovės perspektyvumas: nutolimas nuo rajono centro, potencialių UDC paslaugų vartotojų skaičius ir kt. |
||
| 2. UDC paslaugų atitikimas savivaldybės sprendžiamoms švietimo paslaugų prieinamumo problemoms |
||
| Kiti pagrindiniai atrankos kriterijai turėtų būti parengti ir patikslinti Aprašo rengimo metu (po atlikto UDC tyrimo). |
||
| Pareiškėjas, teikdamas paraišką UDC steigimui/plėtrai, privalo užtikrinti, kad: |
||
| 1. Tinkamai įvertino UDC poreikį savivaldybėje (turi būti pateikiama galimybių studija ar investicinis projektas pagal UDC steigimo/ plėtros Aprašą) |
||
| 2. Turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti UDC projektą (institucinis aspektas) |
||
| 3. Turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas) |
||
| 4. Turės pagrįsti, kokiu būdu (tvarka, lėšos, etatai) išlaikys sukurtą infrastruktūrą ir palaikys (arba ateityje net plės) UDC veiklą (finansinis aspektas) |
||
| 5. UDC projektas yra savivaldybės išskirtas kaip veiklos prioritetas (turi būti pateikiamas patvirtintas prioritetinių projektų sąrašas ar jo ištrauka, savivaldybės strateginis plėtros planas arba jo ištrauka, savivaldybės tarybos pritarimas UDC projektui ar kiti dokumentai, įrodantys savivaldybės prioritetus dėl UDC steigimo/ plėtros) |
||
| 6. Numatomos investicijos bus nukreiptos į UDC projekto vykdytojui priklausantį turtą (UDC projekto vykdytojas turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su UDC projektu |
||
| 7. UDC veiklą kuruojantis asmuo turės visas būtinas kompetencijas (vadyba, švietimas ir kt.) UDC veiklai organizuoti |
||
| 8. Kiekvienas atskiras UDC projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus |
||
| Steigiant/plėtojant UDC, konkreti savivaldybė galėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: |
||
| 1. Numatyti nuosavą piniginį indėlį į tinkamas UDC projekto išlaidas |
||
| 2. Turėti patirtį ir įdirbį UDC steigimo/plėtros veikloje |
||
| 3. Investicijas nukreipti į veikiantį UDC; |
||
| 4. Sudaryti sąlygas UDC daugiafunkcionalumo didinimui, vienoje įstaigoje pagrįstai sukoncentruojant kitų (ne švietimo) paslaugų teikimą (pvz., paštas, medicinos punktas, viešoji biblioteka, kultūros įstaiga ir pan.) |
||
| UDC projektui įgyvendinti būtinas Regiono plėtros tarybos pritarimas. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
UDC projektų tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus. |
| Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, ugdymo ir darbo sąlygas. Be to, bus siekiama išspręsti (ar bent sumažinti) nevienodo švietimo paslaugų prieinamumo problemą didesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse. |
||
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Steigiant UDC, diegiamas naujas, modernus, inovatyvus švietimo paslaugų organizavimo modelis, kuris galėtų veiksmingai prisidėti prie nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo problemų sprendimo Lietuvoje. Tai leistų priartinti švietimo paslaugas prie rizikos, socialiai pažeidžiamų asmenų, paslaugos būtų teikiamos pagal vietos bendruomenės poreikius lanksčiu grafiku ir apimtimi. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
UDC projektų įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas (IKT diegimas projekte numatomas ne kaip pagrindinė UDC veikla, tačiau atskirų UDC projektų įgyvendinimo metu planuojama sukurti sąlygas UDC plėtoti ir savo veikloje naudoti IKT: organizuoti suaugusiųjų mokymus, naudoti IKT ugdymo kontekste, užtikrinti kitas funkcijas) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.4.. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). UDC projektų vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. |
| Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
||
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą, tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
19. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:
19.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą UDC projektams, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šios veiklos tikslinės grupės:
19.1.1. rajonų, kuriuose vykdomi UDC projektai, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC teikiamomis paslaugomis;
19.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, kurios savo įstaigose galėtų steigti/plėtoti panašius centrus, diegiant liberalią UDC idėją ir sprendžiant konkretaus regiono švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra);
19.2. numatomos viešinimo priemonės:
19.2.2. UDC – kiekviename įrengiant informacines lentas (įrengiami kiekvienoje renovuojamoje įstaigoje (iš viso – ne mažiau kaip 76 informacinės lentos);
19.3. numatoma viešinimo priemones realizuoti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos turėtų apsispręsti kiekvienas UDC projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į UDC projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį;
27 komponento
1 priedas
REIKALAVIMAI UDC STEIGIMO/PLĖTROS APRAŠUI
UDC steigimo/plėtros aprašas skirtas savivaldybėms, kurios savo teritorijoje planuoja steigti / plėtoti universaliuosius daugiafunkcinius centrus, skirtus švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimui tam tikroje vietovėje (gyvenvietėje), atsižvelgiant į šios vietovės gyventojų poreikius.
Aprašą turėtų sudaryti šios pagrindinės dalys:
| Aprašo dalis |
Dalies pagrindiniai nagrinėjami aspektai |
Galimi dalies punktai |
| Idėja |
Trumpai aprašoma UDC steigimo/plėtros idėja: kam skirtas UDC, kodėl jis galėtų būti steigiamas ir/ar plėtojamas |
Poreikio pagrindimas |
| UDC esmė |
||
| UDC paskirtis |
||
| Paslaugos |
Aprašoma, kokios paslaugos galėtų būti teikiamos UDC: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, papildomas ugdymas, suaugusiųjų mokymas ir t.t. |
Galimos paslaugos |
| UDC paslaugų papildomumas |
||
| (kokias papildomas, pvz., socialines, paslaugas galėtų teikti UDC) |
||
| Veiklos modelis |
Trumpai aprašoma, kokiu būdu galėtų veikti steigiamas/plėtojamas UDC: kokie žmogiškieji ištekliai (darbuotojų skaičius, kvalifikacijai, reikalavimai) turėtų organizuoti UDC veiklą ir jame dirbti, kokio pavaldumo UDC galėtų būti steigiamas (savarankiškas juridinis vienetas arba jungiantis prie bendrojo ugdymo įstaigų). Be to, sudaromi atskiri baldų, įrangos ir mokymo priemonių katalogai – atskiroms UDC paslaugoms teikti. Iš šių katalogų savivaldybės gali pasirinkti savo krepšelius, orientuojantis į savo steigimo/plėtojamo UDC paslaugas, vartotojų skaičių ir pan. |
Žmogiškieji ištekliai |
| Organizacinė valdymo schema |
||
| Vartotojų struktūra |
||
| Katalogai |
||
| Teisiniai dokumentai |
||
| Pavyzdinis viešinimo planas |
Pateikiamas trumpas pavyzdinis viešinimo planas: kokias priemones, kokioms tikslinėms auditorijoms reikėtų taikyti, kokia apimtimis |
Viešinimo tikslai |
| Tikslinės grupės |
||
| Viešinimo priemonės ir jų pateikimo būdai |
||
| Viešinimo planas |
||
| Viešinimo biudžetas |
||
| Reikalavimai galimybių studijų/ investicinių projektų rengimui |
Pateikiama informacija, kaip turėtų atrodyti pateikiama galimybių studija/ investicinis projektas. Numatoma, kad pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į šias dalis: poreikio pagrindimas (tyrimai, anketos ir pan.), tolimesnis sukurtos infrastruktūros išlaikymas, investicijų pagrindimas. Dalių išsidėstymas ir/ar papildymas bus parengtas Aprašo rengimo metu, vadovaujantis CPVA parengtomis rekomendacijomis viešojo sektoriaus investiciniams projektams |
|
| Kriterijai |
Sudaromas kriterijų ir prioritetų sąrašas, kurį naudos: savivaldybės (pareiškėjai) – vertinant savo sudarytą dokumentaciją UDC steigimui/plėtrai (vertinant investicinius planus ir paraiškas), Regionų plėtros tarybos – vertinant savivaldybių pateiktus UDC steigimo/plėtros idėjų aprašymus ir išrenkant finansuotinas idėjas, CPVA – vertinant savivaldybių pateiktas projektų paraiškas |
Kriterijai (atrankai) |
| Prioritetai (atrankai) |
||
| Forma UDC steigimo/plėtros idėjos aprašymui (kuri bus teikiama Regionų plėtros taryboms) |
Už Aprašo parengimą atsakingas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras bei jo suburta Darbo grupė.
Vadovaujantis Apraše pateikta informacija, savivaldybės (potencialūs projektų vykdytojai) pateiks UDC steigimo/plėtros idėjos savo teritorijoje aprašymą Regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros tarybos pagal Apraše pateiktą metodiką bei atsižvelgdamos į Regionui skiriamą lėšų sumą atrinks savivaldybės, kurių idėjos geriausiai atitiko UDC steigimo/plėtros Aprašą. Atitinkamos atrinktos savivaldybės pagal Apraše pateiktas rekomendacijas parengs galimybių studijas/investicinius projektus, kurie taps pagrindu teikti paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai.
______________
Mokyklų tobulinimo programos plius
28 priedas
SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PERTVARKOS, METODINIŲ CENTRŲ STEIGIMO KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“.
3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.
4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės:
5.1. stiprybės:
5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų ugdymo modelius, įgyvendinama daug įvairių projektų. Ugdymo centruose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc. specialiųjų poreikių mokinių;
5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;
5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas „Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas“, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas;
5.2. silpnybės:
5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalės pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių asmenų ugdymas);
5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vidutinių ugdymosi poreikių. Esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos;
5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai;
5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A.Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo virš 50 proc. pedagogų;
5.3. galimybės:
5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus („Specialiojo ugdymo pagrindai“, 2003 m.);
5.3.2. kai kurios specialiosios mokyklos galėtų tapti metodiniais centrais, kuriuose nuolat dirbtų aukštos kvalifikacijos konsultantai, būtų ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, centruose galėtų būti kaupiama specialiosios mokymo priemonės, kompensacinė technika ir pan.;
5.4. grėsmės:
5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10 proc. visų Lietuvos mokinių;
5.4.2. 2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-663 patvirtintuose 2005–2007 m. bendruosiuose ugdymo planuose numatyta keletas galimybių teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Tyrimo duomenimis, dauguma mokyklų nepakankamai išnaudoja suteiktas galimybes. Nepakankamai išnaudojama teisinių dokumentų teikiama galimybė sutrikusio intelekto mokinius ugdyti dalinės integracijos principu, t.y. neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose klasėse (grupėse).
IV. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas:
VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
2006 |
– |
1560 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Projektų skaičius |
2006 |
– |
10 |
9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius |
2006 |
– |
10 |
10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 |
|
| Metai |
Reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Modernizuotų specialiojo ugdymo įstaigų skaičius |
2006 |
|
10 |
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:
12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama techninė dokumentacija, kurios reikia Regionų plėtros taryboms priimant sprendimus dėl tinkamų finansuoti projektų sąrašo patvirtinimo ir pareiškėjams, ketinant steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus.
12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos administruoja atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba kiti pareiškėjai, Regionų plėtros tarybose patvirtinti kaip atskirų specialiojo ugdymo centrų steigimo projektų vykdytojai.
13. Pagrindinis visų specialiojo ugdymo centrų steigimo projektų (toliau – Projektų) uždavinys – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus;
14. Projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba konkreti specialiojo ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visų projektų vykdymą kaupia ir kontroliuoja ŠAC
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
17. Atsižvelgiant į Projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Regionų projektai |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Nenumatoma |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1 |
Pareiškėjas (iai) |
Švietimo įstaigos ar jų steigėjai |
| 3.2 |
Partneris (iai) |
Švietimo įstaigos ar jų steigėjai |
| 3.3 |
Remiamos veiklos |
Metodinių centrų steigimas ir jų aprūpinimas reikiamais materialiniais ištekliais. |
| 3.4 |
Tikslinės grupės |
1. Specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojai; |
| 2. Specialiųjų poreikių mokiniai. |
||
| 3.5 |
Projekto vertė |
Iki 20000,0 tūkst. Lt |
| 3.6 |
Prašomos paramos dydis |
Iki 20000,0 tūkst. Lt |
| 3.7 |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. |
| 3.8 |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9 |
Projekto trukmė |
30 mėn. |
| 3.10 |
Projekto pradžia |
2009 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą. Specialiojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos ir metodinių centrų steigimo metodiką ir atrankos kriterijus rengia specialiai sudaryta darbo grupė. |
| Juose nurodomos specialiojo ugdymo metodinių centrų teikiamos paslaugos ir joms teikti būtinų išteklių sąrašas, pateikiami reikalavimai potencialių pareiškėjų investicinių projektų rengimui. Remiantis metodika ir kriterijais regionų plėtros tarybos atrenka projektų pareiškėjus, o šie pasirengia dokumentus ir teikia paraiškas. |
||
| 5. |
Administruojanti institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas užtikrins jiems vienodas mokymosi sąlygas kitų vaikų atžvilgiu. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Netaikoma |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4 |
Regioninė plėtra |
Investicijos į specialiojo ugdymo mokyklas bus skirstomos pagal nustatytus kriterijus, kas leis vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5 |
Darnus vystymasis |
Specialiojo ugdymo paslaugų plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
19. Numatomos viešinimo priemonės:
20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.
21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, tačiau išlaidos yra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Viešinimo priemonių biudžetą pateiks kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto mastą. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo projekto įgyvendinimo ribose.
Mokyklų tobulinimo programos plius
29 priedas
INTEGRUOTO DALYKO IR UŽSIENIO KALBOS MOKYMO PLĖTRA UGDYMO PROCESE KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas (angl. CLIL, pranc..EMILE) Europos kalbų mokymo politikoje yra taikomas nuo 1990 metų. Lietuvos mokyklose toks mokymas vis dar yra naujovė. Tai ir integracijos tikrovė, paskatinusi ieškoti naujų kelių ir švietimo politikos ugdymo procesuose. Šis metodas atveria plačias galimybes ugdyti asmenybę, mokyti mokinius savarankiškumo, kelti mokymosi motyvaciją bei ugdyti kalbines kompetencijas taikant jas profesiniame gyvenime. Dideles galimybes šis metodas atveria ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir profesinių mokyklų bei kolegijų mokytojams, savo ugdymo procese taikantiems šį sąlyginai naują mokymo būdą. Dalyko galima mokytis įvairiomis mūsų mokyklose dėstomomis kalbomis. Šiam mokymo būdui labai tinka ir tautinių mažumų ar migrantų kalbos. Tai laikmečio padiktuota naujovė, Lietuvai labai plačiai integruojantis į bendrus Europos Sąjungos procesus, išnaudojant studijų, darbo mobilumo galimybes ir pan.).
2. Visko pradžia – mokytojų parengimas dirbti šiuo metodu, mokomosios medžiagos rengimas, užsienio patirties perėmimas. Lietuvai svarbu, kad dalyko mokytojai mokėtų/mokytųsi užsienio kalbas ir vykdydami projektą kartu įgytų metodines-didaktines kompetencijas ir užsienio kalbų gebėjimų ugdymui. Užsienio šalyse – tai jau dešimtmečiais praktikuojamas toks integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, tačiau mums tenka tik išnaudoti tų Europos šalių patirtį, ko mus ir ragina Lietuvos kalbų politiką analizavę, vertinę ir rekomendacijas teikę Europos tarybos kalbų ekspertai.
3. Lietuvos švietimo sistemoje buvo vykdomas pilotinis „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo“ projektas, kuris baigtas 2006 metais, darbą apibendrinus tarptautinėje konferencijoje. Projekto darbe dalyvavo apie 60 mokyklų, pasiektas pradinis lygmuo. Mokyklos turėjo galimybę susipažinti su struktūra, metodika (tiek dalyko, tiek užsienio kalbų mokyme) bei pradėti šį labai aktualų Lietuvos ugdymo turinio kaitoje darbą. Šiuo metu būtinas tęstinumas, investuojant didesnes lėšas, nes vien atskirų mokyklų pajėgomis gero rezultato įgyvendinant šį projektą visoje Lietuvoje, pasiekti nebūtų neįmanoma. Projekto tęstinumas padėtų didinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą, kokybę, o taip pat būtų jungtis tarp bendrojo lavinimo, profesinio ir aukštojo mokslo. Tai būtų svarbi viso bendrojo lavinimo proceso modernizavimo dalis.
4. Kokias programas diegti mokytojų rengime, kokiu būdu apmokyti Lietuvos mokytojus, kaip efektyviai įdiegti šį šiuolaikišką mokymą Lietuvos mokyklose – būtų pagrindinis projekto darbo tikslas.
5. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas aktualus didėjant mobilumui profesinėje srityje, ypač Lietuvai esant ES nare. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – puikus instrumentas mokyklos struktūros kaitoje, ieškant dinamiškumo, atsigręžimo į mokinio individualius interesus. Todėl būtina plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant šį naują mokymo metodą bei vykdant Europos tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.
6. Populiarinant Europos kalbų mokymo naujoves, įgyvendinant naują mokymo turinį ir vykdant integracinius procesus dalyko ir užsienio kalbų mokyme, galima parengti naujos kartos šias kompetencijas turinčius mokytojus ir suteiktume didelę galimybę Lietuvos mokiniams rengtis savarankiškam gyvenimui bei mokymuisi visą gyvenimą.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
7. Tiesioginės tikslinės grupės:
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9. Tikslas: plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą bei vykdant Europos Tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.
10. Uždaviniai:
10.2. parengti rekomendacijas ugdymo proceso kaitai bei integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtrai Lietuvos mokyklose;
10.3. efektyviai panaudoti persikvalifikavusių dalykų mokytojų su užsienio kalbos mokymo kvalifikacija potencialą, rengiant integruoto mokymo programas (modulius);
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
|
|
|
Projektų ataskaitos |
| Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
– |
1000 |
||
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
1000 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
21. Pareiškėjais gali būti:
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
24.Prioritetas teikiamas projektams, kuriuose pareiškėjai:
24.2. turi ne mažesnę nei 3 metų sėkmingos darbo praktikos patirtį pedagogų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo srityje;
24.3. turi nacionalinių ir/ar tarptautinių švietimo projektų įgyvendinimo patirtį: sėkmingai įgyvendino mažiausiai vieną nacionalinį ar tarptautinį projektą pedagogų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo srityje;
Mokyklų tobulinimo programos plius
30 priedas
SUKURTI, ĮDIEGTI IR TOBULINTI VERSLUMO UGDYMO PRIEMONES KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Ekonomikos mokymas bei su šiuo dalyku bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas žymia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo. Mokytojų parengimui skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant“. Mokytojų pasiruošimas, kvalifikacija ir kompetencija yra produktyvaus rinkos ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo pagrindas.
2. Daugelis dirbančių pedagogų nėra įgiję išsilavinimo rinkos ekonomikos srityje. Verslumo ugdymas tampa vis aktualesnis visais lygiais, tai pabrėžiama tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos dokumentuose, kaip 2004 m. birželio 2 dieną Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-835 patvirtinta „Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija“ bei rengiamas „Nacionalinė jaunimo ir verslumo skatinimo 2007–2011 m. programa“. Viena iš pagrindinių dalyko mokymo formų yra integracija į kitų dalykų dėstymą. Efektyviam ir kokybiškam dėstymui užtikrinti būtina, kad pedagogai įgytų rinkos ekonomikos pagrindus ir sužinotų metodikas ir būdus kaip juos taikyti ne tik ekonomikos pamokose. Tam reikia sudaryti galimybes, kad visi mokyklose dirbantys mokytojai galėtų praplėsti savo kompetenciją, dalyvaudami specialiuose rinkos ekonomikos pagrindų mokymo kursuose. Tokia pati problema egzistuoja ir profesinėse mokyklose, reikia, kad šie mokymai apimtų ir profesinių mokyklų mokytojus.
3. Rinkos ekonomikos žinios leis visų dalykų mokytojams panaudoti įgytas žinias savo dėstomame dalyke, taip formuojant ne tik teigiamą verslumo ugdymo aplinką, bet ir papildant bei praplečiant visų mokytojų, dalyvausiančių kursuose, kompetenciją. Kiekvienas kursų dalyvis įgautų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingos tiek aplamai orientuojantis rinkos ekonomikos sistemoje, tiek ir tiesioginiame darbe.
4. Toks mokymo kursas, jo vadovėliai, mokymo kursų metodinė medžiaga ir virš 70 lektorių jau parengta ankstesniame ESF paramos etape. Nuosekliai įgyvendinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą, reikia užtikrinti projekto sklaidą, įgyvendinant mokymus kuo platesniam mokytojų ratui. Taigi būtina užtikrinti 2004–2006 metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotą projektą „Rinkos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“.
5. Verslumo ugdymas yra sąlygojamas ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės. Didžiulę įtaką turi ir visos visuomenės požiūris į verslą, verslininkus. Nepaprastai svarbus ir verslo atstovų dalyvavimas verslumo ugdymo projektuose. Verslo atstovų įtraukimui į verslumo ugdymą skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006m. Europos Sąjungos komunikatas dėl verslumo ugdymo.
6. Verslo atstovų įtraukimą į ugdymo procesus labai skatina bendra teigiama viešoji nuomonė apie ekonominį raštingumą ir verslumą. Viešosios nuomonės formavime reikia propaguoti geriausias šalies ir užsienio patirtis, skatinti aktyvius ir inovatyvius dalyvius, pristatant jų veiklą plačiajai visuomenei, tuo skatinant dar platesnį mokyklų bendruomenių ir ypač vietinių verslo atstovų dalyvavimą verslumo ugdymo projektuose. Šiems tikslams reikia ir specialios leidinių, pradedant lankstinukais, plakatais paruošimo ir atspausdinimo, tiek ir geriausios praktikos pavyzdžius aprašančių leidinių parengimo ir išleidimo. Reikalingos ir specialūs renginiai – konferencijos, seminarai, efektyvus komunikavimas su žiniasklaida.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
12. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, mokinių kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
– |
2500 |
Projektų ataskaitos |
| – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
2500 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
31 priedas
ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBOS MOKYMO GERINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų 13 punktas numato, kad siekiant užtikrinti švietimo plėtotės kokybę, „sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis“, 14 punktas numato, kad plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, jog „ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų siūlomą „Slenksčio“ lygmenį; ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį“. Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategija padeda įgyvendinti Europos Komisijos daugiakalbystės politiką, kuri skatina mokytis kalbų, propaguoja visuomenės kalbų įvairovę, skatina gyvybingą daugiakalbę ekonomiką. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo ankstyvos vaikystės mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų. Komisijos tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, praktiškai mokės bent dvi kalbas.
2. 2003 m. Komisija įsipareigojo imtis 45 naujų priemonių, skatinančių nacionalines, regiono ir vietos valdžios institucijas prisidėti iš esmės keičiant kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės propagavimą. Valstybės narės kalbinių gebėjimų tobulinimą paskelbė prioritetu, o nacionalinių kalbų ekspertų grupė paruošė rekomendacijas dėl pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų. Viena iš tokių sričių yra ankstyvas kalbų mokymasis. Pažymima, kad daugelyje valstybių mažiausiai pusė iš visų pradinių mokyklų mokinių dabar mokosi užsienio kalbos. Tačiau Komisija jau anksčiau nurodė, kad anksti pradėjus mokytis kalbų nauda pajuntama tik tuomet, jei mokytojai yra specialiai pasiruošę mokyti kalbų labai mažus vaikus, klasės yra nedidelės, disponuojama tinkama mokymo medžiaga ir mokymo plane kalbų mokymui yra skiriama pakankamai laiko.
3. Lietuvoje yra sukaupta ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ankstyvajame amžiuje patirtis, auga pradinių klasių mokinių, besimokančių užsienio kalbos nuo antros klasės, procentas (2006 m. jis sudarė 65,8 proc.). Tačiau jo plėtrai (ypatingai pradedant vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymą tose mokyklose, kuriose tai nebuvo daroma anksčiau) ir kokybei garantuoti reikalingos investicijos į tinkamos kalbų mokymui aplinkos sukūrimą, pedagogų parengimą. Tai patvirtino ir 2006 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Ankstyvasis kalbų mokymas pradinėse klasėse“.
4. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir turimą ankstyvojo užsienio kalbų mokymo Lietuvoje patirtį, parengta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 1519 patvirtinta „Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa“, kurioje numatoma rengti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui bei tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją.
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tikslas – didinti pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojų kompetenciją vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, sudarant lygias galimybes visiems pradinių klasių mokiniams ugdytis užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją.
7. Uždaviniai:
7.1. tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų rengimą, sudarant galimybes įgyti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingas kompetencijas;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
8. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Skaičiais išreikšti uždaviniai2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais; |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Mokytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis procentais |
|
80 |
Projektų atskaitos |
|
| Produkto |
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, kurių trukmė ne mažiau nei 60 val., skaičius |
– |
2000 |
Projektų ataskaitos |
|
|
– |
|
|
|
| Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo (studijų) programas, kurių apimtis ne mažiau kaip 80 kreditų, skaičius |
|
250 |
Projektų ataskaitos |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:
17.1. bus nukreipti į mokytojų kompetencijų didinimą darbui su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais;
Mokyklų tobulinimo programos plius
32 priedas
PSICHOLOGINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMO DIDINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Nagrinėjant šalies psichologinės pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui ir šeimai pagalba vis dar nėra prieinama visiems šalies gyventojams. Pastebėta, kad kaimuose, miesteliuose ir atokesnėse vietovėse psichologinė pagalba vaikams ir jų šeimoms yra sunkiai pasiekiama, nes pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos ir krizių centrai yra sutelkti didesniuose miestuose ir rajonų centruose. Susidariusią situaciją lemia keli veiksniai, iš kurių pagrindinis – psichologų trūkumas. Šiuo metu Pedagoginėse Psichologinėse tarnybose dirba 128, šalies ugdymo įstaigose – virš 300 psichologų, tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinamas vis didėjantis psichologinės paramos bei psichologų daugiau nei 1500 šalies bendrojo lavinimo įstaigų. Šiuo metu dauguma pedagoginių psichologinių tarnybų turi tik po vieną psichologą, neretai tas pats psichologas dirba ne vienoje darbovietėje, todėl dėl didelio darbo krūvio psichologai ne visada gali skirti pakankamai laiko individualiai ar grupinei psichologinei konsultacijai arba priimti konsultuoti visus, kuriems psichologinė pagalba reikalinga.
2. Kitas nemažiau svarbus aspektas – teikiančių paslaugas specialistų kvalifikacija. Dėl didelio psichologų poreikio, psichologais neretai įdarbinami asmenys, neatitinkantys psichologams praktikams keliamų reikalavimų, neturintys reikiamo psichologinio išsilavinimo. Daugelis iš jų, jau turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgiję (arba rengiasi įgyti) psichologijos magistro arba psichologijos bakalauro laipsnį, kuriuos kai kurios aukštosios mokyklos suteikia studentams, baigusiems tam tikrą studijų programą ir įskaičiusios išlyginamuosius dalykus. Tačiau pabaigę tokias studijas psichologai susiduria su dvejopa problema:
3. Remiantis psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatais, patvirtintais, 2007 m. sausio 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-101, psichologas gali atestuotis, jeigu turi psichologo kvalifikaciją (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų) ar psichologijos kvalifikacinį laipsnį (ne mažiau 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos studijų). Taigi, asmenys nebaigę nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų negali atestuotis psichologo kvalifikacijai.
4. Psichologai, nebaigę nuosekliųjų universitetinių studijų, negali būti priimti dirbti mokyklos psichologo pareigose.
5. Kaip matome, psichologų trūkumą lemia ne tik nepakankamas psichologų etatų skaičius pedagoginėse psichologinėse tarnybose, psichologų kvalifikacija, taip pat mažas valstybės finansuojamų vietų skaičius psichologijos krypties studijų programose. Tai skatina ieškoti naujų papildomų šios problemos sprendimo būdų. Viena iš jų – sudaryti galimybę asmenims, nebaigusiems nuosekliųjų psichologijos krypties studijų, įgyti visavertį kiekvienam psichologui reikalingą išsilavinimą. Baigusieji šią programą ateityje įgytų galimybę dirbti mokyklos psichologo pareigose Lietuvoje ir konkuruoti Europos sąjungos darbo rinkoje ir svarbiausia – padidintų, kvalifikuotų specialistų, leidžiančių kokybiškiau ir laiku suteikti psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, skaičių.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – didinti psichologinės pagalbos šalyje efektyvumą, rengiant psichologus tikslinių perkvalifikavimo studijų metu pagal aukštojo mokslo įstaigos turimas ir vykdomas bakalauro ir magistro psichologijos studijų programas.
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
9. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais |
|
80 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
|
|
Projektų ataskaitos |
| socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys |
– |
– |
||
| švietimo pagalbos specialistai |
– |
120 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“ |
| Uždavinio priemonė |
Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. |
| Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
17. Pareiškėjas turi būti aukštojo mokslo įstaiga, turinti psichologų rengimo patirtį bei vykdanti tikslinio perkvalifikavimo psichologijos krypties bakalauro ir magistro studijų programas.
18. Pareiškėjas, organizuojantis psichologijos krypties bakalauro ir magistro perkvalifikavimo studijas, turėtų būti viena ir ta pati aukštojo mokslo įstaiga.
19. Pareiškėjas gali dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu(iais).
19.1. Rinkdamasis partnerį pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo žinias, įgūdžius, patirtį bei galimybes papildyti projektą reikalingais ištekliais. Pasirinkęs partnerį, pareiškėjas su juo turi aptarti vaidmenis ir atsakomybės projekto įgyvendinime pasidalijimą bei kitus su projekto įgyvendinimu susijusius klausimus.
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
33 priedas
UŽSIENIEČIŲ VAIKŲ LIETUVOJE IR LIETUVIŲ VAIKŲ UŽSIENYJE UGDYMO ORGANIZAVIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. liepos 25 d. Europos Tarybos 77/486/EEB direktyvos dėl darbuotojų migrantų vaikų (toliau užsieniečių vaikų) mokymo nuostatas, stengiasi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas kaip vienas iš prioritetinių uždavinių nurodomas Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595, Lietuvių kalbos ugdymo strategijoje bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1100, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose integracinėse programose (Buvusių politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą programoje; Prieglobstį gavusių užsieniečių programoje) ir 2004 m. balandžio 29 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. IX-2206 Dėl užsieniečių teisinės padėties.
2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 2007m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimą „Dėl ekonominės migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 m. plano patvirtinimo“, pagal tarptautinius susitarimus teikia užsienyje gyvenantiems lietuviams valstybės paramą švietimo srityse, gerina mokymosi prieinamumą, didina neformaliojo švietimo programų pasiūlą, teikia metodinę bei organizacinę paramą lituanistiniam švietimui užsienyje.
3. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plane numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas sudarymą, projektų reikiamų teisės aktų dėl neigiamo poveikio laikinai į užsienio valstybes išvykstančių dirbti tėvų vaikų socializacijai šalinimo parengimą.
4. Remiantis statistikos departamento duomenimis 2003–2006 m. oficialiai, deklaravę išvykimą, emigravo – 40350 piliečių, imigravo – 24815. 2005 m. vaikų kartu su tėvais emigravo – 2648. Aktuali problema yra išvykusių į užsienį gimtosios kalbos mokymas. Svarbu stiprinti užsienio lietuvių švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių mokinių ryšį su Lietuva, kelti jų motyvaciją mokyti ir mokytis lietuvių kalbos.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – sudaryti sąlygas užsieniečiams ir užsieniečių vaikams adaptuotis Lietuvoje ir integruotis į šalies švietimo sistemą bei sudaryti didinti galimybes užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams ir jų tėvams gauti visavertes švietimo paslaugas vartojant lietuvių kalbą.
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
– |
700 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
700 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
34 priedas
GABIŲ VAIKŲ IR JAUNUOLIŲ UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Nepaisant didelio susidomėjimo gabiais vaikais ir jų problemomis užsienio šalyse, Lietuvoje gabiais vaikais pradėta domėtis tik pastaraisiais metais. LR švietimo ir mokslo ministerijos kartu Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikta tiriamoji „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) parodė, kad nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, nėra specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo. Reikalinga vieninga visos šalies sistema, apimanti visus paieškos, atpažinimo, ugdymo etapus įvairiuose amžiaus tarpsniuose, suteikianti galimybę nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus lyties, kalbinės aplinkos ir kt. rinktis poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si).
2. Gabių vaikų įvertinimas ir atpažinimas – pirmasis svarbus žingsnis bendroje gabių vaikų ugdymo sistemoje. Gabumai yra daugialypis fenomenas, todėl įvertinant gabius vaikus atsižvelgiama į kelių rūšių informaciją, gautą apie gabų vaiką. Labiausiai paplitę gabių vaikų identifikavimo metodai yra šie: IQ nustatymas, standartizuoti žinių testai, tėvų, bendraamžių ir mokytojų nuomonė, moksleivių veiklos ir jos rezultatų analizė. Standartizavus Wechlerio intelekto skalę vaikams atsivėrė galimybės įvertinti gabių vaikų intelektinius sugebėjimus. Tačiau Pedagoginių ir psichologinių tarnybų bei mokyklų psichologams atliekant daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko įvertinimą reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus. Nemažiau reikšmingas ir gabaus vaiko kūrybiškumo įvertinimas, kuris yra būtina daugelį kriterijų apimančio gabumų įvertinimo dalis. Jam atlikti reikalinga adaptuota ir standartizuota Lietuvoje kūrybiškumo įvertinimo metodika, leisianti ne tik įvertinti kūrybiškumą, bet ir atpažinti potencialius visų vaikų kūrybiškumo sugebėjimus.
3. Užsienio šalyse sukaupta literatūra bei patirtis įvairiausiais gabių vaikų įvertinimo ir ugdymo aspektais dar menkai prieinama Lietuvoje dirbančiam specialistui, todėl gabumus įvertinantiems specialistams bei pedagogams ypač trūksta teorinių žinių, literatūros, praktinių mokymų bei patirties darbo su gabiais kitose užsienio šalyse pasidalinimo, suteikiančių galimybę visiems Lietuvos specialistams susipažinti su naujausiomis tendencijomis gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
4. Švietimo pagalbos darbuotojai (pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai, pedagogai, mokyklų administracijos atstovai ir kt.);
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tikslas – didinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo efektyvumą, kuriant gabių vaikų metodinę bazę, specialistų, dirbančių su gabiais vaikais, kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.
7. Uždaviniai:
7.1. sukurti ir tobulinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo metodinę bazę, leisiančią atlikti daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko psichologinį – pedagoginį įvertinimą ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje bei tinkamai ugdyti gabius ir talentingus vaikus.
7.2. tobulinti Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų, mokytojų ir mokyklos administracijos atstovų profesinę kvalifikaciją bei kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje;
7.3. mažinti mokyklos ir regiono ar socialinių veiksnių daromą įtaką moksleivio galimybėms gauti tokio pat lygmens ugdymą jį dominančioje srityje, kokį turi didmiesčių ir prestižinėmis vadinamų mokyklų vaikai, užtikrinant tęstinumą jau vykdytiems 2004, 2005, 2006 metais projektams;
7.4. sukurti sąlygas gabių, aukštą motyvaciją ir aukštų pasiekimų potencialą turinčių vaikų gabumų, gebėjimų ir kūrybiškumo sklaidai, organizuojant įvairioms mokslo sritims gabiems vaikams bendrą ugdymo procesą, kuriame dalyvauja studentai, turintys itin aukštus atitinkamo dalyko pasiekimus, mokslininkai ir mokytojai, turintys darbo su gabiais vaikais patirtį; tęsti naujos ugdymo formos gabiems vaikams įgyvendinimą ir ją tobulinti (formos pradmenys sukurti ES projektu BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0003)
7.5. ugdyti socialinę, komunikacinę gabių vaikų, besigilinančių į vieną sritį, kompetenciją bei skatinti vaikų ir jaunuolių kultūrinį prusinimą(si);
7.6. spręsti informacijos apie gabių vaikų ugdymą sistemiškumo problemą – tobulinti turimą gabių vaikų ugdymo bazę ir sudaryti sąlygas gauti tokią informaciją jos pageidaujantiems;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
8. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
|
|
Projektų ataskaitos |
| socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir |
– |
– |
||
| socialinės atskirties asmenys švietimo pagalbos specialistai, pedagogai, tėvai |
– |
750 |
||
| mokiniai |
– |
700 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“ |
| Uždavinio priemonė |
Ypatingai gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
9. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus gabių vaikų atrankos metodikos parengimas bei specialistų apmokymas dirbti naujai įsigytomis atrankos metodikomis;
10. Kūrybiškumo įvertinimo metodikos adaptavimas ir standartizavimas darbui Lietuvoje. Specialistų aprūpinimas ir apmokymas dirbti naujai įsigyta metodika;
11. Gabių vaikų pedagoginio įvertinimo ir ugdymo metodų pritaikymas darbui su gabiais vaikais Lietuvoje;
12. Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, aprūpinimas profesine gabumų srities literatūra;
14. Bendradarbiavimas gabumų tyrimų ir ugdymo srityje su užsienio universitetų gabumų tyrimų, ugdymo centrais, kitomis aukšto lygio specializuotomis gabių vaikų ugdymo/konsultavimo institucijomis, siekiant tobulinti Lietuvoje jau vykdomas gabių vaikų ugdymui, tyrimams, konsultavimui skirtas veiklas;
15. Duomenų bazės, reikalingos gabių vaikų ugdymo sistemiškumui užtikrinti, tobulinimas ir sąlygų ja naudotis sudarymas;
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
21. Pareiškėjas, teikiantis siūlymus psichologinės gabių vaikų įvertinimo bazės kūrimui ir psichologų kvalifikacijos tobulinimui gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo srityje, turi būti aukštoji mokslo įstaiga, turinti psichologinių gabių vaikų įvertinimo metodikų parengimo, adaptavimo ir standartizavimo patirtį.
22. Pareiškėjas, teikiantis gabių vaikų ugdymo, pedagogų kompetencijos tobulinimui skirtų kvalifikacijos kėlimo kursų, metodinės ir kt. literatūros, reikalingos darbui su gabiais vaikais parengimo ir leidybos, duomenų bazės tobulinimo ir sąlygų ja naudotis sudarymo, bendradarbiavimo su užsienio ekspertais srityse, turi būti švietimo įstaiga:
22.1. turinti bendradarbiavimo sutartį su užsienio universitetiniu gabumų tyrimo/konsultavimo centru;
22.2. Lietuvoje įgyvendinusi mažiausiai vieną tarptautinį gabių vaikų problematikai skirtą projektą, kuriame dalyvavo bent vienas užsienio gabių vaikų tyrimų ekspertas, ir bent vieną nacionalinį gabių vaikų ugdymo projektą, kurį įgyvendinant dalyvavo mažiausiai penkių Lietuvos ir bent dviejų užsienio mokslo įstaigų mokslininkai, bent vienas darbuotojas turi būti stažavęsis užsienio universitetiniame gabumų tyrimo/ugdymo centre;
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
35 priedas
INKLIUZIJOS TECHNOLOGIJŲ TEIKIMO PASLAUGŲ SISTEMOS SUKŪRIMO KOMPONENTAS
I. Probleminės situacijos apibūdinimas
1. Besiplečiančioje informacinėje visuomenėje didėjant gyventojų prieigai prie paslaugų, kompiuteriniam raštingumui, ypač svarbu užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems.
2. Dauguma šalių pripažįsta, kad informacinės ir komunikacinės technologijos gali sumažinti nelygybes švietime, kad jos gali būti galinga inkliuzinio ugdymo priemonė. O IKT prieinamumo apribojimai (skaitmeninė atskirtis) gali išryškinti nevienodas švietimo paslaugų prieinamumo galimybes specialiųjų poreikių mokiniams. Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad tas efektas, kurio gali pasiekti mokytojai, naudojantys IKT ypač reikšmingas specialiojo ugdymo sektoriuje. (OECD, 2001).
3. Nuo 2000 metų specialiųjų poreikių mokinius siekiama aprūpinti kompiuterine technika ir priemonėmis. ŠMM parengė „Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą“, „Aprūpinimo specialiosiomis mokomosiomis priemonėmis modelį“.
4. Įgyvendinant programą „Švietimas informacinei visuomenei“ nuo 2002 m. specialiajam ugdymui skirta:
5. Nupirktos ir perduotos mokykloms mokomosios kompiuterinės priemonės (žr. lentelėje):
| Metai |
Suma litais |
Pastabos |
| 2002 |
105 350 |
|
| 2004 |
55 120 |
|
| 2005 |
218 214 |
su Nuotoliniais mokymo kursais |
| 2006 |
57 730 |
|
| Viso |
441 274 |
|
7. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo specialiųjų mokyklų kasmetinės ataskaitos patvirtina, kad skirtų mokomųjų kompiuterinių priemonių nepakanka, o kompensacinės technikos, kuri skirta specialiųjų poreikių mokiniams, aprūpinimo sistema neveikia. Kartu, reikalinga specialiojo ugdymo paslaugų aprūpinimo ir diegimo sistema, kuri užtikrintų informacijos susikeitimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų.
8. Naujoje informacinių komunikacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime strategijoje (2007) yra išskirti keturi pagrindiniai tikslai: (1) skaitmeninis mokymosi turinys; (2) mokyklų aprūpinimas programine įranga bei technika; (3) mokyklų bendruomenių kompetencijos; (4) mokyklų valdymo elektroninėje erdvėje vystymas. Didesnė šių tikslų uždavinių dalis yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos žinių / išteklių saugyklų ir atitinkamų paslaugų visuma suprojektuota, kaip kompleksinė informacinė sistema. Jų įgyvendinimas specialiajame ugdyme sudarytų sąlygas kiekvienam mokiniui gauti kokybiškas švietimo paslaugas ir išsilavinimą atitinkančius jo poreikius.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
9. Specialiųjų poreikių mokiniai (mokiniai, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų);
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
11. Tikslas – užtikrinti IKT grindžiamų švietimo paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių mokiniams ir švietimo pagalbos specialistams.
12. Uždaviniai:
12.2. modernizuoti švietimo paslaugas, įdiegiant IKT specialiojo ugdymo paslaugas teikiančiose švietimo įstaigose;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
13. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
.* |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
– |
3200 |
Projektų ataskaitos |
| socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai; |
– |
200 |
||
| švietimo pagalbos specialistai. |
– |
3000 |
Pastaba. –* šiuo metu duomenų nėra, bus atliekamas papildomas tyrimas.
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“ |
| Uždavinio priemonė |
Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
14. Kokybės užtikrinimo sistemos plėtra, specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemos modernizavimas:
14.1. elektroninių paslaugų specialiųjų poreikių mokiniams kūrimas, vartotojų ir paslaugų duomenų bazių kūrimas ir kaupimas, informacinių sistemų kūrimas;
15. Mokymo ir studijų medžiagos sukūrimas ir publikavimas: elektroninių išteklių ir paslaugų kūrimas; specialiųjų poreikių mokinių mokymo ir mokymosi medžiagos apie naujų paslaugų naudojimą rengimas;
16. Mokytojų rengimo sistemos tobulinimas:
16.1. mokytojų, specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo medžiagos ir kursų rengimas;
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. Maksimali paramos suma projektui ir finansavimo intensyvumas
20. Maksimali paramos suma vienam projektui:
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
22. Pareiškėjais ir partneriais gali būti valstybinės švietimo įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su:
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
25. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:
Mokyklų tobulinimo programos plius
36 priedas
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Neformalusis ugdymas Europoje yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, padedanti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemas, verslumą, skatinti mokymosi motyvaciją, ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių.
2. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115). Koncepcijoje buvo įvardintos aktualiausios su neformaliojo vaikų švietimu susijusios problemos. Įvardintos problemos apima:
2.1. neformaliojo švietimo pedagogų kvalifikacijos neatitikimas, kompetencijos stoka bei įgytų neformaliojo švietimo kompetencijų pripažinimo sistemos nebuvimas.
2.2. neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo mokytojų atestacijos tvarka ir pedagogų kvalifikacijos vertinimo rodikliai yra bendri, nors veiklos formos ir tikslai skiriasi.
2.3. Nėra neformaliojo vaikų švietimo įstaigos veiklos įvertinimo metodikos, todėl daugelis tokių įstaigų vykdo tik papildomo ugdymo programas, orientuotas į kiekybę, bet ne į kokybę.
2.4. Apibrėžtų aiškių reikalavimų neformaliojo švietimo programų turiniui nebuvimas, kuris sąlygoja nekokybiškų paslaugų atsiradimą.
3. Išvardintos problemos apima neformaliojo švietimo mokytojų kvalifikacijos, neformaliojo švietimo programų, neformaliojo švietimo įstaigų kokybės vertinimą.
4. Svarbu parengti optimalų neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo planą, kurį įgyvendinus neformalusis švietimas būtų ne tik prieinamas kiekvienam vaikui, bet taip pat atlieptų kokybės reikalavimus bei kitus strateginius švietimo tikslus. Būtina tobulinti minėtus veiksnius, siekiant užtikrinti efektyvų ir visuomenei naudingą neformaliojo švietimo paslaugų teikimą.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
5. Švietimo administracijos darbuotojai (neformaliojo švietimo įstaigų vadovai, formaliojo švietimo įstaigų direktoriai, savivaldybių atstovai kt. su vaikų neformaliuoju švietimu susiję asmenys);
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – tobulinti Lietuvos neformalųjį vaikų švietimą, įgyvendinant Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje numatytus tikslus ir uždavinius.
8. Uždaviniai:
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
– |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
|
3860 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
3860 |
10. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
– |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
– |
1000 |
Projektų ataskaitos |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTO SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
17. Maksimali paramos suma 1 projektui:
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
22. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:
Mokyklų tobulinimo programos plius
37 priedas
GAMTOS MOKSLŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS.
1. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, kurie atliekami periodiškai rodo, kad tyrime dalyvavusių mokinių gamtamokslinio ugdymo pasiekimai iš esmės atitinka Nacionalinių bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, bet mažėja gamtos mokslų populiarumas, ypač chemijos dalyko, ganėtinai silpni mokinių eksperimentiniai bei tyrimo planavimo įgūdžiai. Ugdymo procesas, kaip rodo tyrimai, gamtos mokslų dalykų pamokose nėra pakankamai modernus, nekelia mokinių motyvacijos, mokiniai nenoriai sieja savo ateitį su gamtos mokslais. Silpnus eksperimentinius įgūdžius bei gamtos mokslų populiarumo kritimą įtakoja silpna gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) kabinetų bazė ir dėstančių mokytojų kompetencija. Dalies mokytojų kompetenciją būtina plėtoti, nes labai svarbu ugdyti mokinių eksperimentinius bei naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius. 2008–2010 ERPF l lėšomis vykdomas „Technologijų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ projektas, kurio metu mokyklos bus aprūpintos moderniomis gamtos mokslų kabinetams reikalingomis mokymo priemonėmis. Projekte įgytos mokymo priemonės turi būti efektyviai panaudojamos ugdymo procese. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais mokinių mokymosi stilius ir poreikius. Keičiantis mokymo tikslams reikalinga ir mokymo metodų bei metodinių mokymo priemonių kaita.
2. Šiuo metu yra parengta atnaujintų Bendrųjų programų pagrindiniam ugdymui projektai. 2008–2009 m. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programas planuojama pradėti ugdymo turinyje vadovautis atnaujintomis Bendrosiomis programomis. Bendrosios programos atnaujintos orientuojantis į mokinių kompetencijas, didelis dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui. Siekiant kokybiškai ugdyti mokinių kompetencijas gamtamoksliniame ugdyme būtina tobulinti bei plėtoti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų kompetencijas. Svarbu suvienodinti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų supratimą apie gamtos mokslų turinio kontekstualumą bei individualizavimą bei mokymosi aplinkų kūrimą.
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
4. Tikslas – tobulinti ir plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose gamtos mokslus: biologiją, fiziką, chemiją dėstančių mokytojų dalykines kompetencijas bei didinti gamtos mokslų dalykų patrauklumą bendrojo lavinimo mokyklose.
5. Uždaviniai:
5.1. vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kurio pabaigoje gamtos mokslų mokytojai gebės ugdymo procese tinkamai naudotis moderniomis šiuolaikinėmis mokymo/si priemonėmis, kurios bus diegiamos švietimo įstaigose projekto „Technologijų, gamtos ir menų mokslų mokymo infrastruktūra“ metu, taikyti ugdymo procese šiuolaikinius mokymo ir mokymosi metodus ir IT, ugdyti mokinių eksperimentinius įgūdžius, kurti tinkamas mokymuisi aplinkas;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
6. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
– |
2000 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
2000 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
VI. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
14. Pareiškėjų ir partnerių patirtis:
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
38 priedas
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ IR PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS UGDYMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Vaikų socializacijos centrų steigimas ir veikla yra reglamentuoti 2007 m. birželio 28 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Jame numatoma, kad vidutinės priežiūros priemonė – vaikų siuntimas į socializacijos centrą – bus vykdoma vaikų socializacijos centruose (taip pervadinti specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai), kurie bus steigiami apskrityse. Vaikų socializacijos centrai skirti ugdyti probleminio ir delinkventinio elgesio vaikus, teikti jiems švietimo pagalbą, siekiant sėkmingos jų socializacijos ir integracijos į visuomenę.
2. Vaikų socializacijos centras – tai bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti vaiko vidutinę priežiūrą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir (ar) pirminio profesinio mokymo programas, taip pat vaiko laikinąją globą (rūpybą).
3. Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų socializacijos centrų veiklą tikslinga nukreipti į personalo reformą. Būtent žmogiškųjų išteklių valdymo reformoje slypi esminis vidutinės priežiūros įstaigų tobulinimo, modernizavimo ir atsinaujinimo vadybinis svertas. Personalo kokybiniai pokyčiai įgalins vidutinės priežiūros įstaigas tinkamai atlikti joms deleguotas funkcijas ir pasiekti reikiamą socialinę ir edukacinę kokybę.
4. Ugdymo kokybė esančiuose vaikų socializacijos centruose nėra pakankama, trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, mokytojų kvalifikacija netenkina šioms įstaigoms keliamų reikalavimų: mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų dirbant su delinkventinio elgesio vaikais, ugdymo procese nepakankamai taikomi šiuolaikiniai mokymo / mokymosi metodai ir mokymo priemonės. Pakankami silpna mokinių mokymosi motyvacija, dalis jų iki patekimo į šio tipo įstaigas nelankė mokyklos.
5. Nepakankamą ugdymo ir socialinio darbo kokybę įtakoja silpna mokymo/si bazė, jaunų mokytojų bei pagalbos specialistų trūkumas, šių specialistų kompetencijos stoka. Svarbu, kad į naujai įsteigtus vaikų socializacijos centrus ateitų dirbti kvalifikuoti, turintys šiam darbui reikiamų žinių specialistai. Būtina tobulinti šių specialistų kompetenciją, aprūpinti šias įstaigas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, turtinti įstaigų materialinę bazę. Šis procesas padidintų ugdymo kokybę, švietimo pagalbos vaikams veiksmingumą, mokymosi motyvacijos didėjimą, sėkmingesnę vaikų elgesio korekciją ir socializaciją.
6. 2005–2007 m. vykdomas UNDP inicijuotas projektas „Pagalba kuriant efektyvią nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“, kurio tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo sistemą įvairių institucijų darbuotojams – teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, socialiniams pedagogams. Iš švietimo sistemos projekte dalyvauja specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų darbuotojai, dirbantys su delinkventinio elgesio vaikais. Tačiau šioje programoje turi galimybę dalyvauti robotas skaičius žmonių – apmokyta 13 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų specialistų.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9. Tikslas: tobulinti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijas, dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais.
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
– |
90 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
– |
77 |
12. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
|
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
|
|
Projektų ataskaitos |
| socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys |
– |
151 |
||
| švietimo pagalbos specialistai |
– |
13 |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
VI. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
21. Pareiškėjais gali būti:
21.1. švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos (neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos, kiti švietimo teikėjai), koordinuojančios ar organizuojančios specialistų mokymus bei kompetencijų ugdymą;
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
25. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai:
25.1. turi ne mažesnę kaip 5 metų veiklos patirtį koordinuojant ar organizuojant specialistų mokymus bei kompetencijų ugdymą šiame projekte nurodyta tema;
Mokyklų tobulinimo programos plius
39 priedas
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS ĮGYVENDINIMO VALDYMO SCHEMA
Mokyklų tobulinimo programos plius
40 priedas
PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS
| Komponentas |
Pasirašyta paramos sutarčių, mln. Lt. |
||||
| 2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011–2013 |
|
| Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas |
|
1,3 |
2,4 |
|
1,3 |
| Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas |
|
0,8 |
0,8 |
|
0,4 |
| Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas |
|
2,4 |
|
|
2,6 |
| E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį |
|
1,2 |
|
|
1,8 |
| Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas |
|
1,0 |
|
|
2,0 |
| Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones |
|
0,7 |
|
|
2,3 |
| Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui |
|
6,8 |
|
|
3,2 |
| Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas |
|
4,1 |
|
|
1,9 |
| Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas |
|
9,7 |
|
|
7,3 |
| Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis |
|
4,4 |
|
7,6 |
|
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra |
|
8,1 |
|
21,9 |
|
| Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas |
|
4,1 |
|
5,9 |
|
| Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra |
|
5,48 |
|
3,52 |
|
| Specialiųjų mokymo priemonių rengimas |
|
3,08 |
|
6,92 |
|
| Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra |
|
5,23 |
|
4,77 |
|
| Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas |
|
6,0 |
|
|
4,0 |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas |
|
4,81 |
|
|
4,19 |
| Besimokančių mokyklų tinklai |
|
3,9 |
|
|
3,1 |
| Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje |
|
3,8 |
|
|
6,2 |
| Lyderių laikas |
|
13,3 |
|
|
6,7 |
| Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra |
|
|
|
87,8 |
|
| Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas |
|
|
22,44 |
|
|
| Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas |
|
|
|
20,0 |
|
| Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas |
|
|
25,91 |
|
|
| Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas |
|
|
23,37 |
|
|
| Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra |
|
88,79 |
|
|
|
| Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas |
|
|
34,2 |
|
|
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra |
|
2,62 |
|
1,38 |
|
| Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus |
|
10,34 |
|
|
|
| Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas |
|
|
14,0 |
|
14,04 |
| Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese |
|
|
2,0 |
|
3,0 |
| Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones |
|
|
1,0 |
|
|
| Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas |
|
|
3,0 |
|
3,0 |
| Psichologinės pagalbos prieinamumo |
|
|
1,5 |
|
1,5 |
| didinimas |
|
|
|
|
|
| Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas |
|
|
2,0 |
|
2,0 |
| Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas |
|
|
2,5 |
|
2,5 |
| Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas |
|
|
3,5 |
|
7,5 |
| Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas |
|
|
4,0 |
|
3,0 |
| Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas |
|
|
2,0 |
|
2,0 |
| Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas |
|
|
1,1 |
|
|
| Švietimo inovacijos |
|
|
10,0 |
|
10,0 |
| Iš viso |
|
191,95 |
155,72 |
159,79 |
95,53 |
| Iš jų ESF ir nacionalinės projektų lėšos |
|
90,20 |
35,80 |
50,61 |
81,49 |
| Iš jų ERPF ir nacionalinės projektų lėšos |
|
101,75 |
119,92 |
109,18 |
14,04 |
______________