LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KARO INŽINERIJOS SPECIALISTŲ KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. spalio 18 d. Nr. 1358
Vilnius
Siekdamas tobulinti karo inžinerijos specialistų rengimo sistemą ir vadovaudamasis KASOKTĮ 10 str. 2 d., 3 ir 19 p.,
2. Laikau netekusiu galios krašto apsaugos ministro 1995 03 30 įsakymą Nr. 235 „Sprogdinimo darbų specialistų kvalifikacijos ir parengimo tvarka“.
PATVIRTINTA
krašto apsaugos ministro
2001 10 18 įsakymu Nr. 1358
Karo inžinerijos specialistų kvalifikacinių kategorijų NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai nustato karo inžinerijos specialistų kvalifikacines kategorijas, kvalifikacinius karo inžinerijos specialistams (sprogdintojams išminuotojams ir kitiems karo inžinerijos specialistams) keliamus reikalavimus kvalifikacinei kategorijai suteikti ir karo inžinerijos specialistų kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pažeminimo ir atėmimo tvarką.
2. Kvalifikacinės kategorijos gali būti suteikiamos karo inžinerijos vienetų profesinės karo tarnybos inžinierių specialybių, patvirtintų krašto apsaugos ministro 1999 06 22 įsakymu Nr. 710 „Dėl karinių specialybių kodų“, kariams ir kitų krašto apsaugos sistemos struktūrinių vienetų profesinės karo tarnybos kariams, dirbantiems mokymo ir kitokį darbą, tiesiogiai susietą su karo inžinerija, turintiems pakankamai teorinių žinių, praktinės darbo patirties ir išlaikiusiems atitinkamus kvalifikacinius egzaminus.
3. Nustatomos šios karo inžinerijos specialistų kvalifikacinės kategorijos:
3.1. sprogdintojų išminuotojų: III kategorija – sprogdintojo išminuotojo padėjėjas, II kategorija – sprogdintojas išminuotojas, I kategorija – sprogdinimo darbų vadovas;
II. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI SPROGDINTOJO IŠMINUOTOJO
KVALIFIKACINEI KATEGORIJAI SUTEIKTI
4. III kvalifikacinė – sprogdintojo išminuotojo padėjėjo – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris turi ne mažesnį kaip vienerių metų profesinės tarnybos stažą Lietuvos kariuomenės inžinerijos vienetuose arba tokį laikotarpį vykdo pareigas, susijusias su sprogdinimo, minavimo ir išminavimo, nesprogusių šaudmenų paieškos ir jų naikinimo arba nukenksminimo darbais (toliau – sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbai) kituose kariniuose vienetuose, išlaikė kvalifikacinius egzaminus ir atitinka šiuos reikalavimus:
4.1. privalo žinoti:
4.1.1. saugaus elgesio su sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogdinimo priemonėmis taisykles bei saugos taisykles, vykdant sprogdinimo, minavimo ir išminavimo, nesprogusių šaudmenų paieškos ir jų naikinimo arba nukenksminimo darbus;
4.1.2. valdymo, perspėjamuosius signalus ir komandas, įspėjamuosius informacinio pobūdžio ženklus, naudojamus atliekant sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbus;
4.1.3. sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių klasifikaciją, paskirtį, pagrindines charakteristikas, gamyklinį žymėjimą ir naudojimo tvarką;
4.1.5. pagrindinių inžinerinių minų, turimų savo ir kaimyninių šalių kariuomenių ginkluotėje, tipus, konstrukcijos ypatumus, taktines ir technines charakteristikas, minų naudojimo ir nukenksminimo būdus ir taisykles;
4.1.7. pagrindines nesprogusių šaudmenų pašalinimo iš vietovės ir objektų taisykles ir vykdomų darbų eiliškumą;
4.1.8. ataskaitinių dokumentų, įforminamų atliekant sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbus formas ir jų pildymo taisykles;
4.1.9. savo ir kaimyninių šalių ginkluotėje esančią karo inžinerijos techniką ir įrangą, naudojamą atliekant sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbus, jos paskirtį ir pagrindinę naudojimo tvarką;
4.2. moka ir geba:
4.2.2. nustatyti reikiamą sprogstamųjų užtaisų, naudojamų pavieniams mediniams, metaliniams, betoniniams (gelžbetoniniams) ir mūro konstrukcijų elementams sprogdinti, masę, atlikdamas paprasčiausius skaičiavimus arba naudodamasis specialiomis lentelėmis;
4.2.3. gaminti sprogstamuosius užtaisus lauko sąlygomis ir paruošti juos tvirtinti prie sprogdinamų konstrukcijų elementų;
4.2.4. atlikti paruošiamuosius darbus prieš sprogdinant objektus (ruošiant sprogstamųjų užtaisų padėjimo vietas, sprogdinimo tinklus ir pan.);
4.2.5. savarankiškai atlikti paprasčiausius sprogdinimus pavieniais sprogstamaisiais užtaisais, kai sprogdinimo darbai nesusieti su saugaus atstumo skaičiavimais (dirbant poligonuose, kitokiuose karinių mokymų laukuose ir pan.);
4.2.6. dirbti su minų ir bombų ieškikliais (metalo detektoriais)ir kitokiais minų žvalgybos ir paieškos prietaisais bei įrankiais, atlikti jų techninę priežiūrą;
4.2.7. savarankiškai dėti ir nuimti savo paties padėtas inžinerines minas ir vadovauti skyriaus (grandies) dydžio vienetui, vykdančiam minavimo arba išminavimo darbus;
4.2.8. įforminti ataskaitinius minų užtvarų įrengimo dokumentus ir suprasti minų laukų schemas pagal analogiškus dokumentus, gautus iš šalies;
4.2.9. elgtis minų lauke, vietovėje bei statiniuose ir vadovauti pavaldiems kariams, vadovaujantis principu „čia gali būti užminuota“;
5. II kvalifikacinė – sprogdintojo išminuotojo – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris atitinka visus III kvalifikacinės kategorijos reikalavimus, turi ne mažesnį kaip 1 metų sprogdintojo išminuotojo padėjėjo stažą ir:
5.1. privalo žinoti:
5.1.1. sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių apskaitos, sandėliavimo, išdavimo ir transportavimo taisyklių reikalavimus;
5.1.2. lauko (laikinų) sandėlių sprogstamosioms medžiagoms ir sprogmenims laikyti variantus, jų įrengimo bei apsaugos organizavimo tvarką;
5.1.3. norminius dokumentus, apibrėžiančius sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbų organizavimo ir vykdymo tvarką;
5.1.4. sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių laikymo, saugojimo ir panaudojimo techninę, kovinę apskaitos ir ataskaitinę dokumentaciją, jos įforminimo taisykles;
5.1.5. įrangos, prietaisų ir įrankių naudojamų sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbuose techninės priežiūros tvarką ir taisykles;
5.1.6. elektros maitinimo šaltinių parinkimo ir elektros tinklų įrengimo tvarką, vykdant sprogdinimo darbus;
5.1.7. informacijos perdavimui naudojamų formalizuotų pranešimų formas, jų pildymo ir teikimo tvarką;
5.2. moka ir geba:
5.2.1. atlikti sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių poreikio skaičiavimus, sprogdinant gruntus, medines, metalines, betonines (gelžbetonines) ir mūro konstrukcijas;
5.2.2. atlikti skaičiavimus, parenkant elektros maitinimo šaltinius, kai sprogdinama elektriniu arba kombinuotu būdu;
5.2.3. atsižvelgdamas į naudojamų sprogstamųjų užtaisų masę, atlikti saugaus atstumo skaičiavimus, vykdant sprogdinimo darbus;
5.2.4 nustatyti sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių poreikį ir padėjimo vietas, sprogdinant kovos ir kitokią techniką, transporto ir ryšio komunikacijas;
5.2.5. tvarkyti sprogstamųjų medžiagų, sprogdinimo priemonių ir kitokių inžinerinių šaudmenų apskaitą, organizuoti jų sandėliavimą, transportavimą, išdavimą ir nurašymą;
5.2.6. tvarkyti techninę, kovinę apskaitos ir ataskaitinę dokumentaciją vykdant sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbus;
5.2.7. sprogdinant konstrukcijas ir kitokius objektus vadovauti grupei, atliekančiai paruošiamuosius darbus;
5.2.8. vadovauti iki būrio dydžio struktūriniam vienetui, vykdančiam minavimo arba išminavimo darbus;
5.2.9. turimomis ryšio priemonėmis perduoti tikslias žinias apie minų užtvarų įrengimą vyresniesiems ir kaimyninių vienetų vadams;
6. I kvalifikacinė – sprogdinimo darbų vadovo – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris atitinka visus II kvalifikacinės sprogdintojo išminuotojo kategorijos reikalavimus, turi ne mažesnį kaip 2 metų sprogdintojo išminuotojo darbo stažą po II kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir:
6.1. privalo žinoti:
6.1.1. norminių dokumentų, reglamentuojančių sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių, inžinerinių minų ir kitokių inžinerinių šaudmenų panaudojimą, sandėliavimą, apskaitą ir transportavimą, reikalavimus;
6.1.3. nestandartinių (savadarbių) sprogstamųjų įtaisų skiriamuosius požymius, pagrindinius veikimo principus ir jų nukenksminimo principus bei būdus;
6.1.4. kitų, NATO ir kaimyninių šalių inžinerinių minų tipus ir konstrukcijas, veikimo principus, pagrindines taktines ir technines charakteristikas, jų naudojimo ir nuėmimo arba nukenksminimo būdus ir priemones;
6.1.5. kitų, NATO ir kaimyninių šalių pagrindinės minavimo ir išminavimo technikos ir įrangos tipus, paskirtį, taktines ir technines charakteristikas, naudojimo taisykles;
6.1.6. specialistų, dirbančių su sprogstamomis medžiagomis, sprogdinimo priemonėmis, technika ir įranga, rengimo būdus ir metodus;
6.1.7. vadovavimo darbų, susijusių su sprogmenų panaudojimu ir jų nukenksminimu, principus ir metodus;
6.1.8. minų užtvarų (savo ir priešo) apskaitos ir informacijos apie susiklosčiusią „minų situaciją“ teikimo tvarką;
6.1.9. inžinerinių užtvarų sistemos planavimo principus, jos efektyvumo nustatymo ir įrengimo organizavimo tvarką;
6.2. moka ir geba:
6.2.1. atpažinti sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis ir sprogstamuosius, tarp jų ir nestandartinius (savadarbius) užtaisus;
6.2.2. nukenksminti pagrindinių tipų ir modifikacijų karinius standartinius sprogmenis, neturinčius nenukenksminimo ar nenuėmimo įtaisų;
6.2.3. savarankiškai dirbti su visa savo kariuomenės ginkluotėje esančia sprogdinimo, minavimo ir išminavimo įranga;
6.2.4 organizuoti tinkamą sprogdinimo, minavimo ir išminavimo įrangos, esančios savos kariuomenės ginkluotėje, techninę priežiūrą;
6.2.5. atlikti reikiamus skaičiavimus, planuojant inžinerinių užtvarų sistemą iki bataliono dydžio kovos vieneto atsakomybės rajone, ir vadovauti sprogdinimo, minavimo ir išminavimo darbams;
6.2.6. atlikti reikiamus skaičiavimus, planuojant minų užtvarų įveikimą iki bataliono dydžio atsakomybės rajone, ir vadovauti perėjų per inžinerines užtvaras įrengimui;
6.2.7. atlikti saugaus atstumo skaičiavimus, vykdant sprogdinimo darbus užstatytoje vietovėje, kur yra galima grėsmė objektų ir žmonių saugumui, ir organizuoti jų apsaugą;
6.2.8. metodiškai teisingai organizuoti karių mokymą dirbti su sprogmenimis, sprogdinimo priemonėmis, minavimo ir išminavimo įranga, prietaisais ir įrankiais;
6.2.9. vadovauti struktūriniams vienetams, šalinantiems nesprogusius šaudmenis iš visos vietovės ir objektų;
III. Kvalifikaciniai reikalavimai profesinės karo tarnybos kariams karo inžinerijos specialisto kvalifikacinei kategorijai suteikti
7. III kvalifikacinė – karo inžinerijos specialisto – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris turi ne mažesnį kaip 1 metų profesinės tarnybos stažą Lietuvos kariuomenės inžinerijos vienetuose arba tokį laikotarpį vykdo pareigas, tiesiogiai susijusias su karo inžinerija kituose krašto apsaugos sistemos struktūriniuose vienetuose, ir atitinka šiuos reikalavimus:
7.1. yra baigęs karo inžinerijos specialistų rengimo kursus Lietuvoje arba užsienyje arba turi civilinį, jo karinę specialybę atitinkantį, aukštesnįjį išsilavinimą ir papildomai:
7.2. turi:
7.2.1. vadovavimo karo inžinerijos skyriui (grandžiai) įgūdžius arba pakankamą praktinę darbo patirtį pagal savo karinę specialybę;
7.3. privalo žinoti:
7.3.1. pagrindines karo inžinerijos struktūrinių vienetų užduotis, atliekamas paremiant struktūrinių kovos vienetų veiksmus;
7.3.2. pagrindinės karo inžinerijos technikos, esančios savo kariuomenės ginkluotėje, tipus, paskirtį ir naudojimo taisykles;
7.3.3. saugaus elgesio ir darbo saugos taisyklių reikalavimus, vykdant karo inžinerijos užduotis, nesusijusias su sprogstamųjų medžiagų, sprogdinimo priemonių ir kitokių inžinerinių šaudmenų naudojimu;
7.3.4. valdymo ir perspėjamuosius signalus ir komandas, įspėjamuosius ir informacinio pobūdžio ženklus, naudojamus karo inžinerijos srityje;
7.3.5. topografinius sutartinius ženklus, karinių topografinių žemėlapių paskirtį, klasifikaciją ir nomenklatūrą;
7.3.8. maskuojamąsias vietovės savybes, pagrindines maskavimo(si) karo inžinerijos būdais ir priemonėmis taisykles, savo kariuomenės ginkluotėje esančių tabelinių maskavimo(si) priemonių panaudojimo tvarką;
7.3.9. inžinerinių kliūčių ir užtvarų tipus, paskirtį, pagrindines taktines ir technines charakteristikas, įrengimo būdus ir metodus;
7.4. moka ir geba:
7.4.2. atlikti paprasčiausius darbų apimties ir medžiagų poreikio skyriaus gynybinei pozicijai įrengti skaičiavimus;
7.4.3. organizuoti skyriaus gynybinės pozicijos įrengimą, maskuoti gynybines pozicijas, technikos ir inžinerinius statinius tabelinėmis priemonėmis bei vietos medžiagomis ir vadovauti pavaldžiam vienetui;
7.4.5. įrengti inžinerines kliūtis pėstiesiems, kovos ir kitai technikai, panaudojant tabelines priemones, vietos medžiagas ir konstrukcijas, bei vadovauti pavaldžiam vienetui;
7.4.6. savarankiškai įrengti perėjas ir vadovauti pavaldžiam vienetui, įveikiančiam inžinerines užtvaras ir kliūtis;
7.4.7. gaminti klaidinančių objektų maketus ir vadovauti klaidinančius objektus įrengiančiam vienetui;
7.4.8. dėti inžinerines minas ir vadovauti pavaldžiam vienetui, įrengiant prieštankines apsaugines minų užtvaras;
7.4.9. nuimti savo paties padėtas minas ir vadovauti pavaldžiam vienetui, nuimančiam savas prieštankines minas;
8. II kvalifikacinė – karo inžinerijos specialisto – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris visiškai atitinka visus III kvalifikacinės – karo inžinerijos specialisto – kategorijos reikalavimus, turi karo inžinerijos vadybos arba specialųjį inžinerinį išsilavinimą pagal bakalaurų rengimo programą, ne žemesnę kaip II kvalifikacinę – sprogdintojo išminuotojo – kategoriją, vadovavimo karo inžinerijos būrio arba panašaus dydžio vienetui arba pakankamą praktinę darbo patirtį pagal karinę specialybę karo inžinerijos struktūriniuose vienetuose ir papildomai:
8.1. privalo žinoti:
8.1.1. savo ir NATO šalių sausumos kariuomenės kovos vienetų iki bataliono dydžio imtinai struktūrą, ginkluotę ir techniką bei jų taktines galimybes;
8.1.2. kovos vienetų iki bataliono dydžio imtinai veiksmų inžinerinės paramos planavimo principus ir tvarką;
8.1.3. norminių dokumentų, apibrėžiančių karo inžinerijos užduočių planavimą, organizavimą ir vykdymą, paremiant kovos vienetų veiksmus, reikalavimus;
8.1.4. taktinių inžinerinių užtvarų paskirtį ir klasifikaciją, jų įrengimo būdus, metodus ir priemones;
8.1.7. techninę ir kovinę karo inžinerijos vienetų iki kuopos dydžio imtinai dokumentaciją, pranešimų formas ir būdus;
8.1.8. karo inžinerijos techniką ir ginkluotę, esančią savos kariuomenės kovos vienetuose iki bataliono dydžio imtinai, jos paskirtį, taktines ir technines charakteristikas bei panaudojimo galimybes;
8.1.9. kaimyninių šalių karo inžinerijos vienetų iki bataliono dydžio imtinai struktūrą, techniką ir ginkluotę, paskirtį ir taktines galimybes, paremiant kovos veiksmus;
8.2. moka ir geba:
8.2.1. atlikti reikiamus darbų apimties, medžiagų, konstrukcijų, inžinerinių šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių skaičiavimus, planuojant inžinerinę kovos vienetų iki bataliono imtinai veiksmų paramą, ir vadovauti pavaldžiam vienetui, atliekant karo inžinerijos užduotis;
8.2.2. pagal bendros ir inžinerinės žvalgybos duomenis bei kitus šaltinius įvertinti vietovės pereinamumą ir tinkamumą mūšio pozicijoms įrengti;
8.2.3. organizuoti karo inžinerijos užduočių vykdymą pavaldaus struktūrinio vieneto jėgomis pagal jo tiesioginę paskirtį;
8.2.4. organizuoti inžinerinių užtvarų sistemos įrengimą ir priežiūrą kovos vieneto iki bataliono dydžio imtinai atsakomybės rajone;
8.2.6. organizuoti perėjų įrengimą per inžinerines užtvaras ir kliūtis, paremiant kovos vienetų kovos veiksmus;
8.2.8. pagal bendros ir inžinerinės žvalgybos duomenis sudaryti schemas (planus), pildyti techninę ir kovinę dokumentaciją, pateikti pranešimus;
8.2.9. organizuoti savo ir aptiktų priešo minų užtvarų apskaitą, paremiant iki bataliono dydžio kovos vieneto kovos veiksmus jo atsakomybės rajone, ir teikti duomenis apie „minų situaciją“ vyresniesiems ir kaimyninių vienetų vadams;
9. I kvalifikacinė – karo inžinerijos specialisto – kategorija gali būti suteikta profesinės karo tarnybos kariui, kuris visiškai atitinka visus II kvalifikacinės – karo inžinerijos specialisto – kategorijos reikalavimus, turi karo inžinerijos vadybos arba specialųjį inžinerinį išsilavinimą pagal magistro programą, ne žemesnę kaip I kvalifikacinę – sprogdinimo darbų vadovo – kategoriją, vadovavimo ne mažesniam kaip karo inžinerijos kuopa struktūriniam vienetui įgūdžių ir papildomai:
9.1. privalo žinoti:
9.1.1. savo ir NATO šalių sausumos kariuomenės kovos vienetų iki brigados dydžio imtinai struktūrą, ginkluotę ir techniką bei jų taktines galimybes;
9.1.2. kovos vienetų iki brigados dydžio imtinai veiksmų inžinerinės paramos planavimo principus ir tvarką;
9.1.4. karo inžinerijos vienetų iki bataliono dydžio imtinai techninę, kovinę dokumentaciją, pranešimų formas ir būdus;
9.1.5. karo inžinerijos techniką ir ginkluotę, esančią savos kariuomenės kovos vienetuose iki brigados dydžio imtinai, jos paskirtį, taktines ir technines charakteristikas bei panaudojimo galimybes;
9.1.6. kaimyninių šalių karo inžinerijos vienetų iki pulko (brigados) dydžio imtinai struktūrą, techniką ir ginkluotę, paskirtį ir taktines galimybes, paremiant kovos veiksmus;
9.2. moka ir geba:
9.2.1. atlikti reikiamus darbų apimties, medžiagų, konstrukcijų, inžinerinių šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių skaičiavimus, planuojant inžinerinę brigados lygio ir didesnių kovos vienetų veiksmų paramą, ir vadovauti pavaldžiam vienetui, vykdant karo inžinerijos užduotis;
9.2.2. organizuoti inžinerinių užtvarų sistemos įrengimą ir priežiūrą brigados lygmens ir didesnio kovos vieneto atsakomybės rajone;
9.2.3. organizuoti karo inžinerijos bataliono ir didesnio vieneto štabo darbą, planuojant, organizuojant ir vykdant kovos vienetų veiksmų inžinerinę paramą;
9.2.4. organizuoti savo ir aptiktų priešo minų užtvarų apskaitą, paremiant brigados lygmens ir didesnio kovos vieneto kovos veiksmus jo atsakomybės rajone, ir teikti duomenis apie „minų situaciją“ vyresniesiems ir kaimyninių vienetų vadams;
IV. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA
10. Kandidatų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina Lietuvos Respublikos kariuomenės vado įsakymu skirta Kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisija (toliau tekste – komisija).
11. Kandidatus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai suteikti atrenka ir komisijai teikia kariuomenės dalinių, padalinių vadai arba struktūrinių vienetų viršininkai.
12. Kvalifikacinei kategorijai suteikti komisijai negali būti teikiamos profesinės tarnybos karių kandidatūros, kurie:
13. Dalinio, padalinio vadas arba karinio vieneto viršininkas komisijai pateikia kandidato charakteristiką ir krašto apsaugos ministro patvirtintos formos rekomendaciją kvalifikacinei kategorijai suteikti.
14. Komisija įvertina karių, pristatomų atitinkamai kvalifikacinei kategorijai suteikti, profesines žinias ir įgūdžius pagal kvalifikacinius reikalavimus, įvertina kandidato tarnybą, darbo patirtį, drausmę, charakterį, moralines bei kitas savybes ir išvadas pateikia Karo inžinerijos mokyklos viršininkui.
15. Komisija savo sprendimu gali sugriežtinti šiuose nuostatuose nustatytus kvalifikacinių kategorijų reikalavimus kandidatams, prižiūrintiems ar naudojantiems techniką ar įrangą, sukeliančią didesnį pavojų.
16. Remiantis komisijos išvadomis, kvalifikacinės kategorijos suteikiamos Lietuvos Respublikos kariuomenės vado įsakymu Karo inžinerijos mokyklos viršininko teikimu.
V. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ PAŽEMINIMAS IR ATĖMIMAS
18. Kvalifikacinė kategorija gali būti pažeminta, kai paaiškėja, kad karys neatitinka jam suteiktos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
19. Kvalifikacinė kategorija gali būti atimta, kai karys tyčia nesilaiko saugaus elgesio reikalavimų, dirbdamas su įrankiais ar priemonėmis, priskirtinais prie didesnio pavojaus šaltinių (sprogmenys, šaudmenys, cheminės medžiagos, technika ir kt.), arba grubiai pažeidžia drausmę.
20. Apie tai, kad tam tikrą kvalifikacinę kategoriją turintis karys blogai atliko savo pareigas, neįvykdė tarnybos instrukcijos reikalavimų arba nesilaikė saugumo taisyklių, dalinio, padalinio vadas arba struktūrinio vieneto viršininkas nedelsdamas raštu informuoja Lietuvos kariuomenės karo inžinerijos mokyklos (toliau tekste – Karo inžinerijos mokyklos) viršininką.
21. Karo inžinerijos mokyklos viršininkas, gavęs dalinio, padalinio vado arba karinio vieneto viršininko tarnybinį pranešimą, kad karys neatitinka jam suteiktos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų arba sąmoningai juos pažeidžia, teikia rekomendaciją kariuomenės vadui dėl kario kvalifikacinės kategorijos pažeminimo arba atėmimo, jei sprendžiant iš įvykio aplinkybių galima manyti, kad karys tyčia nesilaikė saugaus elgesio reikalavimų, dirbdamas su įrankiais ar priemonėmis, priskirtinais prie didesnio pavojaus šaltinių.
22. Kariuomenės vadas Karo inžinerijos mokyklos viršininko teikimu gali kario kvalifikacinę kategoriją pažeminti, o remdamasis išvadomis, pateiktomis nustačius sąmoningą saugaus elgesio reikalavimų dirbant su įrankiais ar priemonėmis, priskirtinais prie didesnio pavojaus šaltinių, nesilaikymą, kvalifikacinę kategoriją atimti.
23. Dalinio, padalinio vadas arba karinio vieneto viršininkas turi teisę iš naujo teikti komisijai kario kandidatūrą kvalifikacinei kategorijai atkurti, kai ji pažeminta, tačiau ne anksčiau kaip po 1 metų ir tik kariui įvykdžius visus kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.