LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PROGRAMOS

 

1993 m. gruodžio 18 d. Nr. 954

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl priemonių ekonominių nusikaltimų prevencijai ir kontrolei gerinti“ (Žin., 1993, Nr. 13-333) 2.1 punktą ir atsižvelgdama į būtinumą sutelkti teisėsaugos bei kitų institucijų pastangas, kad būtų užkirstas kelias ekonominiams nusikaltimams valstybėje, taip pat į Koordinacinės grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento išvadas bei pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programai (pridedama).

2. Pavesti Teisingumo ministerijai:

2.1. koordinuoti Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimą ir ne rečiau kaip kas pusmetį informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip vykdomos šioje programoje numatytos priemonės;

2.2. kartu su kitais programos vykdytojais iki 1994 m. sausio 20 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei programos vykdymo finansavimo sąmatą 1994 metams.

3. Įpareigoti Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės

programoje nurodytus vykdytojus iki 1993 m. gruodžio 30 d. pateikti Teisingumo ministerijai konkrečius programoje numatytų priemonių įgyvendinimo planus ir šių planų vykdymo finansavimo sąmatas.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                                            JONAS PRAPIESTIS

______________


PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 954

 

Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa

 

1. Vienas svarbiausiųjų Lietuvos valstybės uždavinių šiuo metu – sustabdyti ekonominių nusikaltimų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyta vykdyti aktyvią politiką nusikalstamumo kontrolės srityje. Kad ši politika būtų sėkminga, būtina analizuoti nusikalstamumo priežastis (iš jų ir socialines), taip pat veiksmingiau taikyti nusikaltimų kontrolės bei prevencijos priemones. Reikia derinti teisėsaugos institucijų veiklą nusikaltimų prevencijos srityje su vykdomos Lietuvoje ekonominės ir socialinės sistemų reformos nuostatomis, laiku užkirsti kelią galimiems šios reformos kriminogeniniams padariniams, kompleksiškai šalinti esamus padarinius.

Svarbiausiasis šios programos tikslas – nustatyti pagrindines problemas, susijusias su ekonominių nusikaltimų kontrole, šių nusikaltimų prevencijos kryptis bei uždavinius, taip pat numatyti priemones šioms problemoms spręsti ir uždaviniams įgyvendinti.

Ši programa parengta remiantis Ekonominių nusikaltimų kontrolės programa (metmenimis), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl priemonių ekonominių nusikaltimų prevencijai ir kontrolei gerinti“ (Žin., 1993, Nr. 13-333). Šie metmenys sukonkretinti ir papildyti atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją.

Rengiant programą, remtasi Teisingumo ministerijos Teisės instituto kriminologinių tyrimų medžiaga, Vidaus reikalų ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Finansų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos policijos akademijos ir kitų institucijų bei specialistų pasiūlymais, taip pat tarpžinybinio koordinacinio pasitarimo ekonominių nusikaltimų kontrolės programos prioritetams bei priemonėms aptarti, įvykusio 1993 m. gegužės 13 d. Vidaus reikalų ministerijoje, medžiaga.

2. Ekonominiai nusikaltimai – tai neteisėti, nusikalstami veiksmai ir metodai ekonomikos srityje, kuriais kėsinamasi į valstybės bei gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę (ekonominės sistemos pagrindą), ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (taip pat neteisėtas materialinių vertybių, lėšų bei intelektualinės veiklos produktų valdymas, tvarkymas ir naudojimas). Konkrečios nusikalstamos veikos bei jų sudėtis nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies skirsniuose, kuriuose nustatyta atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams, tarnybai. Prie ekonominių nusikaltimų priskiriami įvairiais būdais padaromi turto grobimai (vagystės), turto prievartavimas, iššvaistymas, komercinis kyšininkavimas, korupcija, fiktyvi ūkinė-komercinė veikla, kontrabanda, vartotojų apgaudinėjimas, prekių, jų kainų klastojimas, pajamų slėpimas ir vengimas mokėti mokesčius, aplaidžiai atlikta apskaita, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, jų paleidimas į apyvartą, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimas, dokumentų klastojimas, tarnybinių įgaliojimų viršijimas ir kitokie veiksmai. Šių nusikaltimų subjektai paprastai yra pareigūnai, verslininkai, kiti asmenys, susiję su materialinių vertybių bei lėšų valdymu, tvarkymu ir naudojimu. Ekonominiai nusikaltimai dažniausiai yra grupiniai, organizuoti.

Pažymėtina, kad nusikaltimai bei piktnaudžiavimas ekonomikos srityje ir su tuo susijusi korupcija Lietuvoje įgauna didelį mastą, o kai kurių specialistų teigimu – virsta organizuoto, tarptautinio pobūdžio požymių turinčiu reiškiniu.

Be tiesioginės žalos valstybei bei privačiam sektoriui, kuri pagal ekspertų vertinimus sudaro šimtus milijonų litų ir yra kur kas didesnė už materialinę žalą, susijusią su kitokiais kriminaliniais nusikaltimais, ekonominiai nusikaltimai daro ypač neigiamą įtaką ūkinei-komercinei veiklai, rinkos santykiams, ekonomikos sistemai apskritai. Ekonominiai nusikaltimai trukdo numatyti ir vykdyti ekonomikos politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas, didina infliaciją, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybine valdžia, jos institucijomis, formuoja teisinį nihilizmą.

3. Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės objektas – ne tik šių nusikaltimų visuma ir jų socialiniai padariniai, bet ir jų atsiradimo, funkcionavimo bei plitimo priežastys ir sąlygos.

Svarbiausieji ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo veiksniai yra šie:

3.1. objektyvūs esminiai pereinamojo laikotarpio prieštaravimai bei valstybės ekonominės, socialinės, kultūrinės, politinės, teisinės sistemų netobulumas (ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo priežastys);

3.2. subjektyvios ekonomikos, žemės ūkio, finansų sistemos reformos klaidos bei spragos: turto privatizavimas gerai jam nepasirengus ir pan. (ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo sąlygos);

3.3. socialinės teisinės kontrolės stoka, nepakankamai veiksmingas teisinis reguliavimas, silpna ekonominių nusikaltimų prevencija, teisėsaugos institucijų veikla, susijusi su ekonominių nusikaltimų atskleidimu ir tyrimu. Ši aplinkybė lemia 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytus veiksnius, dėl kurių atsiranda ir plinta ekonominiai nusikaltimai, taip pat susidaro palankios sąlygos legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Kapitalas dažnai kaupiamas naudojantis tuo, kad neefektyvi socialinė teisinė kontrolė arba visiškai jos nėra.

Pereinant į rinkos ekonomiką, administraciniai komandiniai ūkio valdymo bei kontrolės svertai liaujasi veikę, tačiau naujieji (bankų, finansų, kredito sistemos) dar tik formuojasi. Tai pasakytina ir apie specialių socialinės teisinės kontrolės institucijų sistemą – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentą, Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos, revizijos bei audito aparatą, mokesčių inspekcijas, teisėsaugos institucijas. Baudžiamoji teisinė ekonominių nusikaltimų kontrolė šiuo metu iš esmės yra tik epizodiška, ir jos sistema dar nefunkcionuoja. Apytiksliais ekspertų apskaičiavimais, dabar fiksuojamas 1 iš 100 šių nusikaltimų, gerokai mažiau jų atskleidžiama ir dar mažiau nuteisiama asmenų, padariusių šiuos nusikaltimus.

4. Tobulinant ekonominių nusikaltimų kontrolę, pateikiant jų prevencijos kryptis bei priemones šioje programoje, vadovaujamasi šiomis svarbiausiomis nuostatomis:

4.1. ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės tikslas – nurodytųjų nusikaltimų priežasčių bei sąlygų kompleksinis šalinimas ir neutralizavimas;

4.2. strateginė ekonominių nusikaltimų kontrolės kryptis (prevencijos bazė) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas valstybės ekonomikos būklės stabilizavimas, ekonomikos reformos tolesnis plėtojimas, socialinės apsaugos ir teisinės sistemų sukūrimas, subalansavimas ir tobulinimas;

4.3. ekonominės, socialinės ir teisinės sistemų reformos spragoms bei klaidoms, taip pat šios reformos kriminogeniniams padariniams šalinti numatomos ir nuolat įgyvendinamos specialios (tikslinės) ekonominių nusikaltimų prevencijos priemonės;

4.4. optimaliai derinami perspektyviniai ir neatidėliotini ekonominių nusikaltimų kontrolės tikslai bei uždaviniai, nustatant svarbiausiąsias problemas, kurių sprendimas padėtų šalinti šį reiškinį;

4.5. svarbiausiosios ir pirmiausia spręstinos problemos, susijusios su ekonominių nusikaltimų prevencija ir kontrole, yra šios:

4.5.1. ekonominių nusikaltimų kontrolės subjektų (struktūrų) sukūrimas bei šios kontrolės metodikos rengimas;

4.5.2. socialinės teisinės kontrolės (nusikaltimų prevencijos) nuosavybės apsaugos, ūkinėje, finansinėje, komercinėje srityse mechanizmų kūrimas bei diegimas;

4.5.3. teisėsaugos institucijų veiklos atskleidžiant ir tiriant ekonominius nusikaltimus tobulinimas, teisinių sąlygų vykdyti šią veiklą rengimas.

Nurodytosioms problemoms spręsti programoje numatomos šios priemonės:

organizacinės metodinės;

ekonominės finansinės;

teisinės informacinės.

5. Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės priemonės:

Tikslas

Priemonės turinys laikas

Įvykdymo

Vykdytojai

1. Organizacinės metodinės priemonės

1.1. suformuoti veiksmingas valstybės kontrolės, mokesčių išieškojimo bei revizijų atlikimo struktūras, užkertančias kelią ekonominiams nusikaltimams ir tiriančias juos

kompleksiškai išanalizuoti revizijų atlikimo pa gal teisėsaugos institucijų pavedimus būklę ir išnagrinėti klausimą dėl specialaus revizijos aparato steigimo Lietuvos Respublikoje – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993 metai ir 1994 metų I ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu, Finansų ministerija

 

įsteigti Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje specializuotą skyrių, nustatantį vengiančius mokėti mokesčius juridinius bei fizinius asmenis ir tiriantį šiuos faktus, suteikti valstybės kontrolės, mokesčių inspekcijos bei revizijos aparato pareigūnams kvotėjų teises, tiriant veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 162, 162-1, 162-2, 162-3, 162-4, 162-5 ir kituose straipsniuose – pasiūlymai, įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1994 metai

Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Teismo ekspertizės institutu

 

įsteigti nepriklausomų auditorių tarnybas, pakeitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus taip, kad nepriklausomi auditoriai privalomai tikrintų ir tvirtintų įmonių bei bendrovių metinę ataskaitą – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1994 metai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Finansų ministerija kartu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija

1.2. stiprinti turto apsaugos, finansinių ir materialinių išteklių naudojimo savivaldybėse kontrolės struktūras

numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones miestų, rajonų tarybų kontrolės tarnybų finansinei ir materialinei bazei stiprinti, darbuotojų (etatų) problemai spręsti, šių tarnybų veiklai tobulinti – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priemonių įgyvendinimas

1993-1994 metai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Savi- valdybių skyrius, Finansų ministerija, miestų, rajonų tarybos

1.3. teikti specialias žinias apie ekonominius nusikaltimus

sudaryti laikiną specialistų (ekspertų) darbo grupę ekonominių nusikaltimų mechanizmams atskleisti ir įvertinti – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rekomendacijos bei išvados teisėsaugos institucijoms

1993-1994 metai

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu, Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija

 

išnagrinėti klausimą dėl bankininkystės ekspertizių atlikimo galimybių Teismo ekspertizės institute – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1994 metų I ketvirtis

Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutas kartu su Lietuvos banku

1.4. kelti darbuotojų kvalifikaciją

organizuoti ekonominių nusikaltimų kontrolės tarnybų darbuotojų mokymą, atsižvelgiant į kintančias ūkininkavimo, apskaitos ir kontrolės sąlygas – atitinkamos mokymo programos ir jų įgyvendinimas

1993-1995 metai (nuolat, pagal su- derintą planą- programą)

Lietuvos policijos akademija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Teismo ekspertizės institutas

1.5. kurti ekonominių nusikaltimų prevencijos informacinę bei analitinę bazę, mokslinius metodinius pagrindus

atsižvelgiant į realią ekonominių nusikaltimų būklę, struktūrą, kitimo tendencijas, nuolat tirti šių nusikaltimų priežastis, rengti prevencines priemones – informacinė bei analitinė medžiaga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rekomendacijos teisėsaugos institucijoms

1993-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Teisės institutas, Lietuvos policijos akademija kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu, Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija

2. Ekonominės finansinės priemonės nusikaltimų prevencijai gerinti

2.1. skatinti privačią iniciatyvą, verslą, investicijas, riboti biurokratinius varžymus ir draudimus

sudaryti palankias ūkininkavimo ir investicijų sąlygas bei garantijas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektams, šalinti teisinių aktų nuostatas, ne- pagrįstai ribojančias privatinės nuosavybės teises ūkinėje, komercinėje srityse – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1995 metai

Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Teisingumo ministerija

2.2. šalinti privatizaciją reglamentuojančių įstatymų pažeidimo sąlygas

tobulinti privatizaciją reglamentuojančius normatyvinius aktus, numatant veiksmingesnes sankcijas už nustatytosios tvarkos pažeidimus, nu- pirkto objekto naudojimą keičiant veiklos pobūdį, jo konservavimą spekuliacijos tikslais ir pan. – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1994 metai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas privatizavimo klausimais ir Juridinis skyrius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Ekonomikos ministerija

2.3. sukurti kontrolės mechanizmus, trukdančius legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas

parengti normatyvinių ak- tų dėl apribojimų visų nuosavybės formų ūkio subjektams vykdyti sandorius, kurių vertė didesnė už nustatytąją sumą grynais pinigais (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 673 „Dėl priemonių atsiskaitymų tvarkai pa- gerinti ir atsiskaitymams tarp Lietuvoje esančių ūkio subjektų sureguliavimo“ (Žin., 1993, Nr. 43- 886), projektus, įvesti kreditines ir depozitines korteles vidaus ir užsienio atsiskaitymams už paslaugas ir prekes, nustatyti tvarką, kuria bankai informuotų mokesčių inspekciją ir teisėsaugos institucijas apie įnešamas stambias pinigų sumas, jeigu kyla įtarimas, kad tai gali būti kriminalinės kilmės kapitalo legalizavimas, taip pat apie sandorius, neatitinkančius subjekto ūkinės-komercinės veiklos pobūdžio; įpareigoti finansų įstaigas saugoti penkerius (šešerius) metus vi- sus reikiamus dokumentus, susijusius su sandoriais Lietuvoje arba užsienyje, tam, kad būtų galima su- rinkti įrodymus vykdant baudžiamąjį persekiojimą; pripažinti neteisėtomis anonimines sąskaitas, įpareigojant bankus imtis priemonių, kad būtų nu- statyti asmenys, kurių vardu atidaroma sąskaita ar sudaromas sandoris – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1994 metai (pagal suderintą darbo planą-programą)

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Lietuvos bankas (dalyvaujant komerciniams bankams), Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija

 

kaupti ir analizuoti informaciją apie nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimo etapus, būdus – metodinės rekomendacijos (naudotis tarnyboje) teisėsaugos institucijoms

1994 metų IV ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Finansų ministerija, Teismo ekspertizės institutas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu, Lietuvos banku, Finansų ministerija

2.4. palengvinti pajamų, lėšų, turto teisėtos ar kriminalinės kilmės nustatymą

įdiegti pajamų deklaravimą, nustatant atvejus, kai deklaravimas yra būtinas be papildomų sąlygų (privatizuojant turtą, sudarant stambius sandorius ir pan.), taip pat kai deklaravimas būtinas kontrolės ir teisėsaugos institucijų reikalavimu; nustatyti veiksmingas ekonomines sankcijas už klaidingus duomenis apie pajamas, jų slėpimą, vengimą mokėti mokesčius – įstatymo projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993 metai, 1994 metų I ketvirtis

Finansų ministerija

2.5. tobulinti finansinės-ūkinės veiklos apskaitą ir jos teisinį reglamentavimą

reglamentuoti operacijas su vertybiniais popieriais, taip pat pinigų, pelno, kapitalo pervedimo tvarką – įstatymo arba normatyvinio akto projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1994 metų II ketvirtis

Finansų ministerija, Lietuvos bankas kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža

 

tobulinti vartojimo rinkos apsaugos mechanizmą, nustatant prekių nekenksmingumo normatyvus, standartus, įvedant privalomąjį prekių sertifikavimą bei ekonomines sankcijas už šių normatyvų bei deklaruojamų reikalavimų prekėms pažeidimus – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos, Valstybinė kokybės inspekcija kartu su Pramonės ir prekybos ministerija, Žemės ūkio ministerija

 

nustatyti reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojams, disponuojantiems lėšomis ar kitomis materialinėmis vertybėmis

1994 metų I ketvirtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Juridinis skyrius, Finansų ministerija

 

 

rengti ir leisti finansinę atskaitomybę ir buhalterines operacijas reglamentuojančius normatyvinius aktus

1994-1995 metai (nuolat)

Finansų ministerija

2.6. įvertinti normatyvinių aktų, reglamentuojančių ūkio reformą, projektus ekonominių nusikaltimų prevencijos požiūriu

teikti ekspertų išvadas dėl įstatymų ir kitų normatyvinių aktų (programų) projektų, reglamentuojančių ūkio reformą, tikslingumo ir tobulinimo, rengti pasiūlymus dėl šių išvadų teikimo ir jų įvertinimo svarstant ir priimant aktus tvarkos bei procedūros – išvados bei pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui

1993-1995 metai (nuolat)

Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Teisingumo ministerijos Teisės institutas, Teismo ekspertizės institutas, Lietuvos policijos akademija

3. Teisinės informacinės priemonės ekonominių nusikaltimų atskleidimui, tyrimui ir kontrolei gerinti

3.1. sudaryti sąlygas atskleisti ekonominius nusikaltimus, gerinti jų tyrimą

sukurti strateginės ir taktinės informacijos apie ekonominius nusikaltimus (faktus, dokumentus bei asmenis) rinkimo, analizės ir naudojimo atskleidžiant bei tiriant šiuos nusikaltimus sistemą (pagal galimybes ją kompiuterizuojant) – informacinės sistemos koncepcijos metmenys (programa)

1993-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Teisingumo ministerija kartu su Teismo ekspertizės institutu, Lietuvos policijos akademija, Teisingumo ministerijos Teisės institutu

 

parengti ekonominių nusikaltimų, įskaitant latentinius, tyrimo bei atskleidimo metodiką ir ją taikyti atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį šiais klausimais – metodinės rekomendacijos (informacinė metodinė medžiaga)

1994-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kartu su Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Lietuvos policijos akademija, Teismo ekspertizės institutu, Teisingumo ministerijos Teisės institutu

 

parengti ekonominių nusikaltimų padarytos žalos nustatymo ir įvertinimo metodiką-metodinės rekomendacijos

1994-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kartu su Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutu, Lietuvos policijos akademija, Teisingumo ministerijos Teisės institutu

3.2. sudaryti sąlygas atskleisti organizuotus ekonominius nusikaltimus

parengti ir įgyvendinti priemonių organizuotiems ekonominiams nusikaltimams atskleisti sistemą, apibendrinti užsienio valstybių patirtį šiuo klausimu – metodinės rekomendacijos (informacinė metodinė medžiaga)

1994-1995 metai (pagal suderintą planą-programą)

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos kartu su Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutu, Lietuvos policijos akademija, Teisingumo ministerijos Teisės institutu

3.3. parengti baudžiamąsias ir administracines – teisines kontrolės priemones, atitinkančias dabartinę situaciją

nustatyti baudžiamąją bei administracinę atsakomybę už naujas nusikalstamas veikas, būdingas rinkos ekonomikos sąlygomis, suderinti atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso skirsnius ir straipsnius – įstatymų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1993-1995 metai

Teisingumo ministerija, kodeksų rengimo darbo grupės

 

nustatyti nusikalstamu būdu įgyto turto ir lėšų konfiskavimo bei naudojimo tvarką, numatant sukurti turto konfiskavimo fondą, kurio lėšos būtų panaudotos nukentėjusiems nuo nusikaltimų remti, nusikalstamumo kontrolės programoms rengti, teisė- saugos institucijų darbuotojams skatinti ir jų socialinėms garantijoms stiprinti – normatyvinio akto projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1994 metai

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija

 

parengti įstatymų ekonominių nusikaltimų (kriminalizuotų naujų veikų) klausimais komentarą, kad būtų efektyviau taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos – komentaras teisėsaugos institucijoms

1994 metai

Teisingumo ministerija, Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupė

3.4. parengti baudžiamojo proceso bei operatyvines kontrolės priemones, atitinkančias dabartinę situaciją

patikslinti bankų veiklą reglamentuojančius įstatymus, numatant teisėsaugos institucijų teisę, iki iškeliant baudžiamąją bylą pagal nusikalstamos veiklos požymius, operatyviai naudotis ekonomine, finansine, bankų veiklos ir kita informacija – įstatymų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1994 metų I ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos banku

 

nustatyti ūkinės-komercinės veiklos sustabdymo, kai ūkio subjekto prekės pagal ekspertizės išvadas neatitinka standartų, tvarką – normatyvinių ak- tų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1994 metų I ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Teismo ekspertizės institutas

3.5. bendradarbiauti su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ekonominių nusikaltimų kontrolės srityje

prisijungti prie tarptautinių konvencijų, sutarčių, programų veikų, su- sijusių su ekonominiais nusikaltimais, ribojimo bei kontrolės klausimais – pasiūlymai dėl konvencijų ratifikavimo, teisinio bendradarbiavimo sutartys, programos

1993-1995 metai

Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

 

6. Šios programos įgyvendinimas derinamas bei koordinuojamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, taip pat su Nusikaltimų asmeninei (privatinei) nuosavybei kontrolės programa, Nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepcija ir kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija priemonėmis, kitomis tikslinėmis programomis.

7. Vykdant neatidėliotinus šios programos uždavinius, tikslinga sustiprinti Koordinacinės grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento veiklą, ypač organizuotų ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje.

Organizuoti programos įgyvendinimą, jį koordinuoti bei kontroliuoti pavedama Teisingumo ministerijai.

8. Konkrečias programoje numatytas priemones rengia ir įgyvendina programoje nurodytos institucijos bei darbo grupės.

Rengiant ir įgyvendinant nurodytąsias priemones, sprendžiant neatidėliotinas su programos vykdymu susijusias problemas, prireikus sudaromi konkretūs darbo planai-programos (programoje numatytų priemonių finansavimo, įstatymų, kitų normatyvinių aktų tobulinimo ir pan.).

9. Šioje programoje numatytos priemonės (prioritetai), jų įgyvendinimo laikas, vykdytojai gali būti tikslinami atsižvelgiant į kintančią situaciją ekonominių nusikaltimų srityje, taip pat konkrečius poreikius.

10. Programos įgyvendinimą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

______________