Audito ir APSKAITOS tarnybOS DIREKTORiaUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS 2003 M. GRUODŽIO 18 D. NUTARIMO NR. 1 „DĖL VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2012 m. birželio 4 d. Nr. VAS-8

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2012, Nr. 51-2531) 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Apskaitos standartų komiteto 2012 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 24-8-3.2:

1. Pakeičiu 9-ąjį verslo apskaitos standartą „Atsargos“, patvirtintą viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 20-616; 2007, Nr. 1-48) 9 punktu, ir:

1.1. išdėstau 1 punktą taip:

„1. Šio standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.“

1.2. išdėstau 2 punktą taip:

„2. Standartas nustato atsargų įsigijimo savikainos nustatymo, sunaudotų (parduotų) atsargų ir jų likučių įkainojimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.“

1.3. išdėstau 3.2 punktą taip:

„3.2. finansinį turtą;“.

1.4. išdėstau 4 punktą taip:

„4. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.“

1.5. išdėstau 5.2 punktą taip:

„5.2. jeigu atsargos dar neparduotos, koreguojama jų įsigijimo savikaina mažinant ją šioms atsargoms tenkančia nuolaidų ir nukainojimo suma. Tačiau jei įsigijimo savikainos koreguoti neįmanoma, koreguojama parduotų prekių savikaina, kaip nurodyta 5 punkto 1 papunktyje.“

1.6. papildau šiuo 71 punktu:

„71. Jei už įsigyjamas atsargas bus atsiskaitoma per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, atsargos apskaitoje turi būti registruojamos tikrąja atlygio verte, kuri būtų lygi kainai, už kurią jas galima įsigyti atsiskaitant iš karto. Mokėtinos sumos ir tikrosios atlygio vertės skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą atsiskaitymo laikotarpį.“

1.7. papildau šiuo 81 punktu:

„81. Neatlygintinai gautų (dovanotų) atsargų savikainą sudaro dovanojimo sutartyje ar kitame dokumente nurodyta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už grynąją galimo realizavimo vertę, ir su šių atsargų gavimu ir paruošimu parduoti (naudoti) susijusios išlaidos.“

1.8. papildau šiuo 82 punktu:

„82. Jei nėra neatlygintinai gautų (dovanotų) atsargų aktyviosios rinkos arba negalima patikimai nustatyti grynosios galimo realizavimo vertės, nemokamai arba už labai mažą kainą gauto turto įsigijimo savikaina yra išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu parduoti (naudoti), suma.“

1.9. papildau šiuo 83 punktu:

„83. Jei atsargų aktyviosios rinkos nėra arba turto grynosios galimo realizavimo vertės patikimai nustatyti negalima, o neatlygintinai gaunant turtą nepatiriama jokių išlaidų, šio turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui.“

1.10. išdėstau 19 punktą taip:

„19. Gamybos procesą gali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau kaip vienas gaminys, pavyzdžiui, kai gaminami sudėtiniai gaminiai arba vienas iš gaminių yra pagrindinis, o kitas – šalutinis. Kai kiekvieno gaminio išlaidų atskirai nustatyti negalima, jos turi būti paskirstomos racionaliai ir tinkamai. Išlaidos gali būti paskirstomos remiantis, pavyzdžiui, kiekvieno gaminio pardavimo kaina tiek tame gamybos etape, kuriame gaminiai tampa atskiri, tiek gamybai pasibaigus. Jeigu patirtos išlaidos negali būti priskirtos konkrečiam gaminiui, jos pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kai jos patiriamos, sąnaudomis.“

1.11. papildau šiuo 191 punktu:

„191. Išlaidų, neįtrauktų į gaminių savikainą ir pripažįstamų to ataskaitinio laikotarpio, kai jos patiriamos, sąnaudomis pavyzdžiai:

191.1. nepagrįstai didelės medžiagų, darbo užmokesčio arba kitos gamybos išlaidos;

191.2. sandėliavimo išlaidos, išskyrus prieš tolesnį gamybos etapą būtinas sandėliavimo išlaidas;

191.3. papildomos administravimo išlaidos, nesusijusios su gaminių pristatymu į jų dabartinę vietą ir su jų būkle;

191.4. pardavimo išlaidos.“

1.12. išdėstau 23 punktą taip:

„23. Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėse ataskaitose atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte.“

1.13. išdėstau 26 punktą taip:

„26. Grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais, kuriuos galima gauti tuo metu, kai vertinamos atsargos. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, įvertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susiję su įvykiais, kurie vyksta nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas.“

1.14. išdėstau 35 punktą taip:

„35. Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti FIFO būdą (daroma prielaida, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (daroma prielaida, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio arba konkrečių kainų. Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir kitas sąlygas, gali būti naudojami ir kiti atsargų įkainojimo būdai.“

1.15. išdėstau X skyriaus pavadinimą taip:

„X. Informacijos atskleidimas aiškinamajame rašte“.

1.16. išdėstau 41 punktą taip:

„41. Aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama:“.

1.17. išbraukiu 41.3 punktą ir buvusį 41.4 punktą laikau atitinkamai 41.3 punktu.

1.18. papildau šiuo 41.4 punktu:

„41.4. atsargų balansinė vertė, pripažinta pardavimo savikainos sąnaudomis;“.

1.19. išdėstau 42 punktą taip:

„42. Šis standartas taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.“

2. Įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.

 

 

 

Direktorius                                                                                    Audrius Linartas