LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO

 

2004 m. kovo 8 d. Nr. V-114

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) ir siekdamas užtikrinti Lietuvos higienos normų reikalavimų atitiktį Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktų reikalavimams:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ (pridedama).

2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ įsigaliojimo datą: 2004 m. balandžio 1 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. kovo 8 d.

įsakymu Nr. V-114

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 60:2004 PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato pavojingų cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai.

2. Ši higienos norma taikoma gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui.

3. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su dirvožemio panaudojimu, galimu jo cheminiu teršimu, sanitarinės būklės pakeitimu ir galimu poveikiu žmogaus sveikatai, taip pat institucijoms, vykdančioms dirvožemio užteršimo stebėjimus bei kontrolę.

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).

4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75).

4.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868).

4.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).

4.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3017).

4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).

4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656).

 

III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

 

5. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžimai:

5.1. sveikatai pavojinga medžiaga

Cheminė medžiaga, galinti pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtiniams procesams.

5.2. dirvožemis

Viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos, veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiems organizmams), ir turintis potencialų derlingumą.

5.3. žemės ūkiui naudojamas dirvožemis

Dirvožemis, kuriame auginamos visų rūšių maistinės ar gyvulininkystei skirtos kultūros.

5.4. smėlio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 10%.

5.5. priesmėlio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 10% iki 20%.

5.6. priemolio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 20% iki 50%.

5.7. molio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra daugiau nei 50%.

5.8. užterštas dirvožemis

Dirvožemis, kuriame bent vienos cheminės medžiagos kiekis viršija savo DLK arba suminio užterštumo rodiklis Zd viršija leistiną lygį, ir tai kelia pavojų jame augantiems augalams, požeminiam vandeniui ir gyventojų sveikatai.

5.9. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)

Mokslinių žinių pagrindu nustatytas didžiausias cheminės medžiagos kiekis dirvožemyje, išreikštas mg/kg sausos medžiagos, kuris nekenkia žmogaus sveikatai, veikdamas jį neribotą laiką arba net visą gyvenimą per augalus, vandenį, orą, ir neturi įtakos paveldimumui ateinančioms kartoms tiesiogiai ar netiesiogiai.

5.10. foninis cheminės medžiagos kiekis

Natūraliai dirvožemyje esantis cheminių medžiagų kiekis.

5.11. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (Chemical Abstracts Service) suteiktas medžiagai registracijos numeris.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

6. Naudojant dirvožemio išteklius turi būti laikomasi aplinkos apsaugos, žemės įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų [4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7].

7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys dirvožemio išteklius, privalo neteršti dirvožemio buities, gamybos ir kitomis atliekomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir aplinkai cheminėmis medžiagomis, išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą [4.1, 4.8].

8. Vykdant statybos ir kitus darbus, susijusius su dirvožemio žalojimu, pažeistus dirvožemius būtina rekultivuoti [4.8].

9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veikla užteršę ar kitaip padarę žalą dirvožemiui, privalo ją atlyginti, išvalyti užterštą dirvožemį ir atkurti dirvožemio derlingumą teisės aktų nustatyta tvarka [4.8].

10. Užtikrinant dirvožemio saugą nuo taršos, dirvožemio programinė priežiūra turi būti vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar dirvožemio kokybė atitinka šioje higienos normoje pateiktas didžiausias leidžiamas cheminių medžiagų koncentracijų vertes, kurios nekelia grėsmės žmogaus sveikatai [4.1].

 

V. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE

 

11. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos pateiktos 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos ir jų foniniai kiekiai dirvožemyje

Medžiagos pavadinimas

CAS Nr.

Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/kg

Foninis cheminės medžiagos kiekis, mg/kg

smėlio ir priesmėlio dirvožemyje

priemolio ir molio dirvožemyje

1

2

3

4

5

Metalai ir neorganiniai junginiai

1. Alavas (Sn)

7440-31-5

10

2,1

2,3

2. Arsenas (As)

7440-38-2

10

2,5

3,6

3. Baris (Ba)

7440-39-3

600

345

426

4. Berilis (Be)

7440-41-7

10

1,0

1,5

5. Boras

7440-42-8

50

26

34

6. Chromas (Cr)

7440-47-3

100

30

44

7. Cinkas (Zn)

7440-66-6

300

26

36

8. Gyvsidabris (Hg)

7439-97-6

1,5

0,075

0,1

9. Kadmis (Cd)

7440-43-9

3

0,15

0,2

10. Kobaltas (Co)

7440-48-4

30

4,3

6,4

11. Manganas (Mn)

7439-96-5

1500

427

451

12. Manganas (Mn) + vanadis (V)

-

1000+100

-

-

13. Molibdenas (Mo)

7439-38-7

5

0,64

0,71

14. Nikelis (Ni)

7440-02-0

75

12

18

15. Selenas (Se)

7782-49-2

5

0,2

0,3

16. Sidabras (Ag)

7440-22-4

2

0,071

0,069

17. Stibis (Sb)

7440-36-0

10

1,0

1,5

18. Švinas (Pb)

7439-92-1

100

15

15

19. Uranas (U)

7440-61-1

20

2,2

3,0

20. Vanadis (V)

7440-62-2

150

32

49

21. Varis (Cu)

7470-50-8

100

8,1

11

22. Siera

7704-34-9

160

-

-

23. Cianidai (bendras)

-

5

0,5

0,5

24. Fluoridai

-

200

20

20

25. Kalio chloridas

7447-40-7

500

150

150

26. Nitratai (pagal NO)

-

130

-

-

Aromatiniai angliavandeniliai

27. Anilinas

62-53-3

5

-

-

28. Benzenas

71-43-2

0,5

-

-

29. Bifenilas

92-52-4

10

-

-

30. 2,3-dimetilfenolis

526-75-0

1

-

-

31. 2,4-dimetilfenolis

105-67-9

1

-

-

32. 2,5-dimetilfenolis

95-87-4

1

-

-

33. 2,6-dimetilfenolis

576-26-1

1

-

-

34. 3,4-dimetilfenolis

95-65-8

1

-

-

35. 3,5-dimetilfenolis

108-68-9

1

-

-

36. Etilbenzenas

100-41-4

5

-

-

37. Fenolis

108-95-2

10

-

-

38. Hidrohinonas

123-31-9

1

-

-

39. Izopropilbenzenas

98-82-8

0,5

-

-

40. Ksilenas

1330-20-7

0,1

-

-

41. 2-naftolis

135-19-3

1

-

-

42. Naftos produktai:

lengvieji angliavandeniliai (C6-C28)

sunkieji angliavandeniliai (C>28)

-

 

30

-

-

-

50

-

-

43. Nitrobenzenas

98-95-3

2

-

-

44. 3-nitrofenolis

554-84-7

1

-

-

45. 4-nitrofenolis

100-02-7

0,5

-

-

46. Pentachlorbenzenas

608-93-5

1

-

-

47. Stirenas

100-42-5

5

-

-

48. Toluenas

108-88-3

0,1

-

-

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

49. Antracenas

120-12-7

5

-

-

50. Benzo(a)pirenas

50-32-8

0,1

-

-

51. Chrizenas

218-01-9

2

-

-

52. Fenantrenas

85-01-8

5

-

-

53. Naftalenas

91-20-3

5

-

-

54. 1-metilnaftalenas

90-12-0

4

-

-

55. 2-metilnaftalenas

91-57-6

4

-

-

56. PAH (bendras)

-

5

-

-

57. Pirenas

129-00-0

5

-

-

Halogeninti angliavandeniliai

58. Anglies tetrachloridas

56-23-5

1

-

-

59. 2-chloretilvinileteris

110-75-8

5

-

-

60. Chloroformas

67-66-3

1

-

-

61. 1,2-dichloretanas

107-06-2

2

-

-

62. Dichlormetanas

75-09-2

2

-

-

63. 1,2-dichlorpropanas

78-87-5

10

-

-

64. Heksachloretanas

67-72-1

1

-

-

65. Polichlorintieji bifenilai (PCB)

-

0,1

-

-

66. Tetrachloretilenas

127-18-4

0,5

-

-

67. Trichloretilenas

79-01-6

2

-

-

Pesticidai

68. Aldrinas

309-00-2

0,1

-

-

69. Chlordanas

57-47-9

0,1

-

-

70. 2,4 D (dichlorfenoksiacto rūgštis)

94-75-7

0,1

-

-

71. DDT (dichlordifeniltrichloretanas)

50-29-3

0,1

-

-

72. Dieldrinas

60-57-1

0,05

-

-

73. Endrinas

72-20-8

0,1

-

-

74. Heksachlorbenzenas

118-74-1

0,5

-

-

75. Heksachlorcikloheksanas

319-84-6

0,02

-

-

76. Heptachloras

76-44-8

0,05

-

-

77. Pesticidai (bendras)

-

0,1

-

-

 

 

 

 

 

 

 

VI. DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO VERTINIMAS

 

12. Pagrindinis dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis vertinimo rodiklis yra pavojingų cheminių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) dirvožemyje (1 lentelė).

13. Cheminėmis medžiagomis užteršto dirvožemio vertinimas turi būti atliekamas pagal vienas schemas dirvožemiuose, kuriuose auginamos žemės ūkio kultūros, ir pagal kitas, kai tiriami gyvenamųjų vietovių, rekreacinių vietovių, vandens tiekimo šaltinių apsaugos zonų bei miškų dirvožemiai.

14. Kuo didesnė cheminės medžiagos koncentracija (C) (mg/kg) nustatyta tiriamame dirvožemyje už DLK (mg/kg), tuo didesnis dirvožemio užterštumo pavojus.

15. Lyginant cheminės medžiagos koncentraciją dirvožemyje su DLK nustatomas dirvožemio užterštumo šia medžiaga užterštumo koeficientas (K0), kuris lygus:

 

 

čia C – cheminės medžiagos koncentracija tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg),

DLK – cheminės medžiagos didžiausia leidžiama koncentracija dirvožemyje (mg/kg).

16. Dirvožemio užterštumas cheminiais elementais (pvz., sunkiaisiais metalais) vertinamas apskaičiuojant cheminio elemento koncentracijos koeficientą Kk, kuris lygus:

 

 

čia C – nustatytas cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg),

Cf – foninis cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg).

17. Jeigu dirvožemis yra užterštas ne viena chemine medžiaga arba cheminiu elementu (metalu), bet keliais, tuomet dirvožemio užterštumo laipsnis yra vertinamas pagal suminį užterštumo rodiklį Zd, kuris lygus:

 

 

čia n – cheminių elementų skaičius.

18. Vidutiniškai užterštų dirvožemių, kai Zd nuo 16 iki 32 imtinai (1 priedas) ar kai nors vienos medžiagos Ko nuo 1 iki 3 imtinai (2 priedas), plotuose rekomenduojama atlikti dirvožemio detalius tyrimus bei vykdyti nuolatinę dirvožemio užterštumo stebėseną.

19. Pavojingai užterštus dirvožemius, kai Zd nuo 32 iki 128 imtinai ar kai nors vienos medžiagos Ko nuo 3 iki 10 imtinai, gyvenamosiose ir rekreacinėse teritorijose būtina rekultivuoti (atskiesti, sumaišyti su neužterštais) iki leistino taršos lygio, o žemės ūkiui naudojamų dirvožemių plotuose būtina keisti žemėnaudos paskirtį, užsodinant mišku arba techninėmis kultūromis.

20. Ypač pavojingai užterštą dirvožemio sluoksnį, kai Zd daugiau negu 128 ar kai nors vienos medžiagos Ko daugiau negu 10, gyvenamuose ir rekreacinėse teritorijose būtina nukasti ir saugoti pavojingų atliekų sąvartyne arba rekultivuoti jį iki žemesnio pavojingumo lygio.

21. Dirvožemio užterštumo pavojingomis cheminėmis medžiagomis pavojingumo laipsnis priklauso ir nuo teršalų šaltinių specifikos (3 priedas) bei dirvožemio granuliometrinės sudėties (4 priedas).

22. Dirvožemiai, kurių pagrindinė mechaninė sudėtis yra smėlis ir priesmėlis, laikomi atspariais taršai. Priemoliai vertinami kaip vidutiniškai atsparūs taršai. Įvairaus sunkumo moliai laikomi lengvai pažeidžiamais dirvožemiais.

23. Dirvožemio užterštumo tyrimai turi būti atliekami pasirinktuose taškuose, pagal parengtą programą ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias metodikas. Jungtinis dirvožemio mėginys turi būti suformuotas iš ne mažiau nei 25 pagrindinių dirvožemio ėminių, tolygiai paimtų 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha tokios pačios žemėnaudos ploto.

24. Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami pagal LST ISO 10381-3:2003 bei tarptautinius standartus (ISO 10381-1:2002 ir ISO 10381-2:2002).

25. Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus (atominės absorbcijos spektrofotometrija, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrija, rentgeno fluorescencija, atominė emisinė spektrofotometrija ir kt.) šalies laboratorijose, turinčiose leidimus šiems tyrimams ir dalyvaujančiose atitinkamose tarptautinėse darbo kokybės patikros programose, arba užsienio laboratorijose, turinčiose tarptautinius sertifikatus.

26. Pesticidų tyrimai atliekami naudojant dujinės arba skystos chromatografijos metodus. Jei nėra teisės aktais ar standartais patvirtintų konkrečių pesticidų analizės metodų, galima taikyti tarptautinius (ISO), Europos (EN), Šiaurės šalių (NMKL) arba oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) metodus.

27. Nustatant kitas chemines medžiagas gali būti naudojami įvairūs įteisinti (atestuoti) analizės metodai, analogiški tarptautiniams standartams.

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios

leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

1 priedas

 

DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO LAIPSNIO ĮVERTINIMAS PAGAL SUMINĮ UŽTERŠTUMO RODIKLĮ Zd

 

Dirvožemio užterštumo kategorija-laipsnis

Zd

Gyventojų sveikatos rodiklių pasikeitimas dirvožemio užterštumo vietose

I. Leistinas

<16

Mažiausias vaikų sergamumas ir minimalus funkcinių nuokrypių dažnis

II. Vidutinio pavojingumo

16–32

Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas

III. Pavojingas

32–128

Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo sutrikimų

IV. Ypač pavojingas

>128

Vaikų sergamumo didėjimas, moterų reprodukcinės funkcijos pažeidimai (nėštumo intoksikacija, priešlaikinių gimdymų, negyvų naujagimių, naujagimių hipotrofijos skaičiaus didėjimas)

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios

leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

2 priedas

 

DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO CHEMINE MEDŽIAGA PAVOJINGUMO ĮVERTINIMAS PAGAL KOEFICIENTĄ K0

 

Dirvožemio užterštumo pavojingumo laipsnis

K0

Leistinas

K0£1

Vidutinio pavojingumo

1<K0£3

Pavojingas

3<K0£10

Ypač pavojingas

K0>10

______________

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios

leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

3 priedas

 

CHEMINIŲ ELEMENTŲ KAUPIMASIS PRAMONINIŲ IR KITŲ TARŠOS ŠALTINIŲ POVEIKIO ZONŲ DIRVOŽEMYJE

 

Taršos šaltiniai

Aptinkami ir rekomenduojami tirti cheminiai elementai

Antrinis spalvotų metalų perdirbimas, elektros, radiotechnikos ir elektronikos prietaisų gamyba

Alavas, arsenas, baris, berilis, boras, cinkas, chromas, sidabras, gyvsidabris, kadmis, selenas, kobaltas, nikelis, chromas, manganas, molibdenas, stibis, stroncis, švinas, varis, volframas

Ketaus, legiruotų specialių plienų gamyba ir apdorojimas, staklių gamyba, terminis metalų apdorojimas

Kobaltas, molibdenas, bismutas, volframas, cinkas, švinas, kadmis, chromas, vanadis, baris, arsenas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, nikelis, selenas, berilis, manganas, boras, galis, stroncis

Autoremonto, transporto įmonės, švininių akumuliatorių gamyba, spaustuvės (tipografija, šrifto liejimas)

Švinas, nikelis, kadmis, cinkas, manganas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, chromas, molibdenas, baris, vanadis, kobaltas, arsenas

Šiluminės katilinės, elektrocentralės

Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas, manganas, vanadis, kobaltas, uranas, galis, skandis, berilis, iterbis, volframas

Chemijos pramonė, plastmasių gamyba

Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas, stibis, bismutas, vanadis

Fosfatinių ir kitų trąšų gamyba

Stroncis, cinkas, fluoras, varis, chromas, arsenas, lantanas, itris, baris, kadmis, švinas, uranas

Odos apdorojimas ir avalynės gamyba, lengvoji pramonė

Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas

Statybinių, termoizoliacinių medžiagų, cemento, betoninių konstrukcijų, stiklo gamyba

Gyvsidarbis, stroncis, cinkas, chromas, nikelis, molibdenas, manganas, švinas, alavas, varis, sidabras, kadmis, baris, stibis, cirkonis, boras, galis, itris, bismutas, lantanas, ceris

Miestų kietos buitinės atliekos, naudojamos kaip trąšos

Švinas, kadmis, alavas, varis, sidabras, stibis, cinkas, gyvsidabris, nikelis, chromas, molibdenas, volframas, selenas, kobaltas, berilis, manganas, bismutas, vanadis, baris, boras, arsenas, galis, stroncis

Kanalizacijos nuotėkų dumblas, užterštas laistomasis vanduo

Švinas, kadmis, vanadis, nikelis, alavas, chromas, varis, cinkas, gyvsidabris, sidabras, molibdenas

______________

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios

leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

4 priedas

 

DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL GRANULIOMETRINĘ SUDĖTĮ

 

Dirvožemio tipas

Dirvožemių pažeidimo grupės pagal taršos poveikį

Fizinio molio (< 0,01) kiekis (%)

Fizinio smėlio (> 0,01) kiekis (%)

Smėlis

Atsparūs pažeidimui

0–10

100–90

Priesmėlis

10–20

90–80

Lengvas priemolis

Vidutiniškai atsparūs pažeidimui

20–30

80–70

Vidutinio sunkumo priemolis

30–40

70–60

Sunkus priemolis

40–50

60–50

Lengvas molis

Neatsparūs pažeidimui

50–65

50–35

Vidutinio sunkumo molis

65–80

35–20

Sunkus molis

> 80

< 20

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios

leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

5 priedas

 

DOKUMENTŲ, PANAUDOTŲ RENGIANT HIGIENOS NORMĄ HN 60:2004, SĄRAŠAS

 

1. Tarybos 1986 m. birželio 12 d. direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą = Council Directive 86/278/EEC of 12 June 1986 on the protection of the environment, and in particular of the soil, when sewage sludge is used in agriculture.

2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164).

3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

4. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 9-2002 „Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 119-5368).

5. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo, naudojamo tręšimui, reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196).

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 472 „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906).

7. V. Kadūnas, R. Budavičius, V. Gregorauskienė, V. Katinas, E. Kliaugienė, A. Radzevičius, R. Taraškevičius. Lietuvos geocheminis atlasas. Vilnius, 1999.

8. LST ISO 10381-3:2003. Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas.

9. LST ISO/TR 11046:2001. Dirvožemio kokybė. Alyvos kiekio nustatymas. Infraraudonosios spektrometrijos ir dujų chromatografijos metodas.

10. ISO 10381-1:2002: Part 1: Guidance on the design of sampling programs.

11. ISO 10381-2:2002: part 2: Guidance on sampling techniques.

12. Alina Kabata-Pendias, Henryk Pendias. Biogeochemia pierwiastkow sladowych. Warszawa. Wydawnitwo Naykowe PWN. 1993.

13. Pesticidų mikrokiekių nustatymo metodai maisto produktuose, pašaruose ir išorinėje aplinkoje. Žinynas (M. A. Klisenko, A. A. Kalinina ir kt.). II tomas. Maskva, 1992 (rusų k.).

14. Dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninis vertinimas (Metodiniai nurodymai). Vilnius, 1997.

15. Aplinkos apsaugos terminų žodynas. Vilnius, 2000.

16. Swedish Environmental Protection Agency: Environmental Quality Criteria, Assessment of contamination level. Guidelines for assessing current conditions. http://www.internat.environ.se/

______________