LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINĖS Į ATMOSFERĄ IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VALDYMO (RIBOJIMO) IKI 2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-89

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 544 punktą,

1. Tvirtinu Nacionalinę į atmosferą išmetamų teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 metų programą (pridedama).

2. Pavedu Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriui koordinuoti Nacionalinės į atmosferą išmetamų teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 metų programos įgyvendinimą.

L. e. aplinkos ministro pareigas Arūnas Kundrotas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-89

NACIONALINĖ Į ATMOSFERĄ IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VALDYMO (RIBOJIMO) IKI 2010 M. PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinė į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 m. programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 23 d. direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų nacionalinių limitų (OL 2001 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 320) (toliau ši direktyva – NEL direktyva; į direktyvos reguliavimo sritį patenkantys teršalai – sieros dioksidas (SO₂), azoto oksidai (NOx), lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną (LOJ) ir amoniakas (NH₃) NEL teršalai; NEL teršalams nustatyti metiniai į atmosferą išmetamo kiekio limitai – NEL limitai) nuostatomis ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 2006–2008 m. programos įgyvendinimo priemonę.

2. Programoje pateikta informacija apie į atmosferą išmetamą NEL teršalų kiekį, parodytos jo kitimo tendencijos, nustatytas šios programos tikslas, jo įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės, numatyti už priemonių įgyvendinimą atsakingi vykdytojai, priemonių įvykdymo terminai ir apibrėžiami laukiami šios programos uždavinių įgyvendinimo rezultatai.

II. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Programos tikslas – užtikrinti, kad 2010 m. nebūtų viršijami sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako nacionaliniai limitai, nustatyti nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

4. Numatomi šie uždaviniai:

4.1. riboti išmetamą į atmosferą sieros ir azoto junginių kiekį energetikos ir transporto sektoriuose;

4.2. riboti išmetamą į atmosferą lakiųjų organinių junginių kiekį pramonės sektoriuje;

4.3. riboti išmetamą į atmosferą amoniako kiekį žemės ūkio sektoriuje;

4.4. vykdyti mokslinius-taikomuosius tyrimus, susijusius su taršos masto ir poveikio aplinkai įvertinimu.

iii. esamos būklės analizė ir probleminės sritys

5. Vadovaujantis NEL direktyvos ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostatomis, aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 468 (Žin., 2003, Nr. 99-4465) patvirtinti NEL limitai ir nustatyta, kad 2010 metais ir kiekvienais vėlesniais metais į atmosferą išmetamas NEL teršalų kiekis neturi viršyti patvirtintų nacionalinių limitų, į atmosferą išmetamas jų kiekis reguliuojamas vadovaujantis nacionaline į atmosferą išmetamų teršalų kiekio valdymo (ribojimo) programa.

6. Nustatyti tokie nacionaliniai limitai (tūkst. t):

SO₂	NO_X	LOJ	NH₃
145	110	92	84

7. Pagal NEL direktyvos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų (toliau – TTOTP) konvencijos ir jos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteburgo protokolas) (Žin., 2004, Nr. 44-1438) reikalavimus Lietuvoje kasmet atliekama į atmosferą išmetamo NEL teršalų kiekio apskaita ir pagal nustatytą formą Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir TTOTP konvencijos sekretoriatui teikiamos šios apskaitos ataskaitos.

8. Į atmosferą išmestas NEL teršalų kiekis (tūkst. t):

Metai	SO₂	NO_X	LOJ	NH₃
2004	42,3	54,7	69,1	33,4
2005	43,7	57,6	84,1	39,4
2006	42,8	61,3	77,9	34,9

2004–2006 m. į atmosferą išmestas šių teršalų kiekis ir 2010 m. nustatyti limitai pavaizduoti 1 paveiksle.

(pav.)

____________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2008, Nr. 17-613, 114 psl. **

1 pav. 2004–2006 m. į atmosferą išmestas NEL teršalų kiekis ir šiems teršalams nustatyti NEL limitai.

9. 2004–2006 m. į atmosferą išmestas teršalų kiekis buvo mažesnis už jiems nustatytą limitą: 2005 m. ir 2006 m. išmestas SO₂kiekis atitinkamai sudarė 30,1% ir 29,5% limito, NO_x – 52,4% ir 55,7% limito, NH₃ – 46,9% ir 41,5% limito. 2005 m. į atmosferą išmestas LOJ kiekis sudarė 91,4% limito, o 2006 m. sumažėjo 6,7% ir sudarė 84,7% limito.

10. 2004–2006 m. į atmosferą išmestas NEL teršalų kiekis pagal pagrindinius šiuos teršalus išmetančius veiklos sektorius pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. NEL teršalų kiekis, išmestas iš pagrindinių šiuos teršalus išmetančių veiklos sektorių.

Teršalas	NFR kodas	Sektorius	Išmestas kiekis, tūkst. t	Indėlis, %	Išmestas kiekis, tūkst. t	Indėlis, %	Išmestas kiekis, tūkst. t	Indėlis, %
			2004	2004	2005	2005	2006	2006
SO2	1A1b	Naftos perdirbimo pramonė	7,21	17,04	12,61	28,84	11,53	26,90
	1A1a	Elektros ir šilumos gamyba	11,39	26,90	10,37	23,71	9,14	21,33
	1A1c	Kita energetikos pramonė	4,99	11,79	5,14	11,76	4,37	10,20
	1A4b i	Namų ūkis	3,85	9,09	4,02	9,20	4,60	10,73
	1A4a	Paslaugos ir kitos veiklos	2,83	6,69	3,17	7,25	4,21	9,82
	1A2f	Kita pramonė	2,36	5,57	2 22	5,08	2,64	6,16
	2B5	Kitų cheminių medžiagų gamyba	1,41	3,33	1,79	4,10	1,62	3,78
	1A3b iii	Sunkieji krovininiai automobiliai	1,38	3,26	1,65	3,77	1,87	4,36
	1A3b ii	Lengvieji krovininiai automobiliai	0,64	1,51	0,73	1,66	0,74	1,73
NO_x	1A3b i	Keleiviniai automobiliai	19,35	35,37	18,95	32,89	19,64	32,00
	1A3b iii	Sunkieji krovininiai automobiliai	9,42	17,22	10,54	18,30	13,03	21,23
	1A1a	Elektros ir šilumos gamyba	6,00	10,96	6,21	10,77	5,75	9,37
	1A2f	Kita pramonė	2,28	4,17	4,98	8,63	6,30	10,27
	1A3b ii	Lengvieji krovininiai automobiliai	3,17	5,80	3,73	6,48	3,73	6,08
	1A3c	Geležinkelių transportas	3,4	6,21	3,45	5,98	3,32	5,41
	1A1b	Naftos perdirbimo pramonė	2,83	5,17	3,08	5,34	2,51	4,09
	1A4c ii	Ne kelių transportas ir kt. mašinos	1,67	3,05	1,72	2,98	1,68	2,74
	1A4b i	Namų ūkis	1,65	3,02	1,69	2,94	1,74	2,84
	1A1c	Kita energetikos pramonė	0,78	1,43	1.02	1,76	0,87	1,42
NH₃	4B1a	Pieninių karvių mėšlo tvarkymas	12,89	37,49	12,37	31,36	11,37	32,51
	4B8	Kiaulių mėšlo tvarkymas	6,87	19,98	8,38	21,24	8,20	23,45
	4D1	Tiesioginės emisijos iš dirvų	4,76	13,85	7,63	19,35	4,06	11,61
	4B1b	Nepieninių karvių mėšlo tvarkymas	5,30	15,42	5,68	14,40	6,29	17,99
	4B9	Naminių paukščių mėšlo tvarkymas	2,53	7,36	4,30	10,91	3,95	11,30
LOJ	3A	Dažų naudojimas	16,78	21,81	16,68	19,83	16,59	21,29
	1B2a iv	Naftos produktų gamyba ir laikymas	9,60	12,48	14,38	17,09	9,90	12,70
	1A4b i	Namų ūkis	11,11	14,44	11,13	13,23	11,16	14,32
	2D2	Maisto ir gėrimų gamyba	5,64	7,33	8,27	9,83	5,97	7,66
	1A3b i	Keleiviniai automobiliai	8,32	10,82	8,21	9,76	8,50	10,91
	1A3b v	Kelių transporto benzino garavimas	–	–	7,16	8,51	7,32	9,39
	3D	Kitų produktų naudojimas	4,79	6,23	4,76	5,67	4,74	6,08
	1A2f	Kita pramonė	1,45	1,88	2,50	2,98	2 27	2,91
	3B	Nuriebalinimas ir sausas valymas	2,19	2,85	2,18	2,59	2,17	2,78
	1B2a v	Naftos produktų paskirstymas	1,36	1,77	2,09	2,49	2,25	2,89
	1A3b iii	Sunkieji krovininiai automobiliai	2,34	3,04	2,08	2,48	2,42	3,11
	1A4c ii	Ne kelių transportas ir kitos mašinos	1,48	1,92	1,22	1,45	1,32	1,69

11. Didžiausi NEL teršalų šaltiniai – energetikos, transporto ir pramonės sektoriai:

11.1. apie 50% viso SO₂ kiekio 2004–2006 m. į atmosferą išmesta iš naftos perdirbimo pramonės, elektros ir šilumos gamybos sektorių;

11.2. maždaug pusė bendro iš visų sektorių į atmosferą išmesto NO_x kiekio išmesta tik iš vieno transporto sektoriaus (iš keleivinių automobilių ir iš sunkiųjų krovininių automobilių). Tarša iš keleivinių automobilių labai viršijo taršą ir sunkiųjų krovininių automobilių, nes 2005 m. atitinkamai išmesta 32,9% ir 18,3%, o 2006 m. – 32,0% ir 21,2%);

11.3. NH₃pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkio sektorius. Didžiausias NH₃kiekis išsiskiria iš gyvulių ir paukščių mėšlo, taip pat iš mineralinėmis trąšomis tręšiamų dirvų. 2005 m. ir 2006 m. tarša iš pieninių karvių, kiaulių ir nepieninių karvių mėšlo sudarė atitinkamai 31,4% ir 32,5%, 21,2% ir 23,4%, 14,4% ir 18,0%. Dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų į atmosferą iš dirvos 2005 m. ir 2006 m. pateko atitinkamai 19,3% ir 11,6% bendro amoniako kiekio.

11.4. didžiausia tarša LOJ yra susijusi su tirpiklių turinčių dažų naudojimu (2005 m. sudarė 19,8%, 2006 m. – 21,3%), naftos produktų gamyba ir laikymu (2005 m. – 17,1%, 2006 m. – 12,7%), kuro namų ūkyje deginimu (2005 m. – 13,2%, 2006 m. – 14,3%).

12. Lietuvoje prognozuojamas į atmosferą išmesti NEL teršalų kiekis vertinamas naudojant RAINS (anglų kalba – Regional Air Pollution Information and Simulation) modelį. Buvo atlikti tokie skaičiavimai 2005 m. ir 2010 m. numatomam į atmosferą išmesti NEL teršalų kiekiui, kurių rezultatai pavaizduoti 2 paveiksle ir apibūdinti 13–16 punktuose.

(pav.)

____________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2008, Nr. 17-613, 115 psl. **

2 pav. 2005 m. išmestas NEL teršalų kiekis, prognozės 2005 m. ir 2010 m.; 2010 m. nustatyti nacionaliniai limitai.

13. 2005 m. prognozuotas išmesti NH₃ kiekis, kitaip nei kitų NEL teršalų, yra didesnis už faktiškai išmestą kiekį, kas gali būti paaiškinama modelyje atskaitos metais (2000 m.) naudotomis nepakankamai tiksliomis (didesnėmis) išmesto amoniako kiekio vertėmis. Pagal prognozę, lyginant su 2005 m., 2010 m. numatomas išmesti NH₃ kiekis išaugs tik 0,95% ir 2010 m. turėtų sudaryti tik 66% nustatyto limito.

Daroma išvada, kad Lietuva 2010 m. neviršys nustatyto NH₃ limito, tačiau yra galimybė NH₃taršai iš žemės ūkio sektoriaus mažinti taikant agroaplinkosaugines programas, laiku ir veiksmingai įgyvendinant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 1991/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 1991 m., specialusis leidimas 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) (toliau – Nitratų direktyva) ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos kontrolės (OL 1996 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) (toliau – TIPK direktyva) reikalavimus. Svarbu užtikrinti tinkamą pievų ir ganyklų priežiūrą, pašarų ruošimą ir saugojimą, gyvuliams skirtų pastatų statymą, subalansuotą šėrimą, tinkamas mėšlo ir srutų saugyklas. Svarbiausi nacionaliniai aplinkos apsaugos žemės ūkio sektoriuje dokumentai yra Valstybinė vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa (Žin., 2003, Nr. 83-3792), parengta pagal minėtos Nitratų direktyvos reikalavimus dėl tinkamo mėšlo saugojimo ir organinių trąšų naudojimo ir Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programa (Žin., 2006, Nr. 71-2629).

14. 2005 m. prognozuotas SO₂kiekis yra mažesnis už faktiškai 2005 m. išmestą šio teršalo kiekį ir tai taip pat šiek tiek siejama su 2000 m. įvesties duomenimis. SO₂kiekio mažėjimas prognozuotas visuose sektoriuose ir, nepaisant galimų įvesties duomenų netikslumų, 2010 m. numatomas išmesti SO₂ kiekis turėtų sudaryti tik 25% patvirtinto SO₂ limito.

Daroma išvada, kad Lietuva 2010 m. neviršys nustatyto SO₂ limito, nes energetikos sektoriuje bus įgyvendinamos toliau aptariamos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytos ir pagal ES reikalavimus privalomos įgyvendinti priemonės, sudarančios sąlygas per metus 3% arba 1 tūkst. t sumažinti į atmosferą išmetamą SO₂ kiekį.

15. 2005 m. prognozuotas NO_xkiekis taip pat mažesnis už faktiškai 2005 m. išmestą jo kiekį (15,7%). Nors 2010 m. prognozuojamas išmesti NO_x kiekio sumažėjimas tik šiluminėse elektrinėse ir transporto sektoriuje, o namų ūkyje iš būsto šildymo sektoriaus prognozuojamas išmesti didesnis NO_x kiekis, tačiau bendras 2010 m. numatomas išmesti NO_x kiekis sudarys tik 40% patvirtinto limito.

Daroma išvada, kad Lietuva 2010 metais neviršys nustatyto NO_x limito taip pat dėl numatomų energetikos ir transporto sektoriuose įgyvendinti toliau aptariamų nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytų ir pagal ES reikalavimus privalomų įgyvendinti priemonių. Nustatyta, kad į atmosferą išmetamas NO_x kiekis pagal iki 2010 m. numatytą energijos taupymo, veiksmingo transformavimo, vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo potencialą per metus sumažės 21% arba 10 tūkst. t.

16. 2005 m. faktiškai į atmosferą išmestas LOJ kiekis, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dėl patikslintos LOJ apskaitos, t. y. pradėjus vertinti išsklaidytų taršos šaltinių (pvz., garavimas iš transporto priemonių) sukeltą taršą ir sudarė 91,4% LOJ limito. Apskaičiuotos prognozės rodo, kad 2010 m. LOJ kiekis bus mažesnis už faktinį į atmosferą 2005 m. išmestą LOJ kiekį. Mažėjimas numatomas svarbiausiuose LOJ išmetančiuose sektoriuose (pramonės procesai, namų ūkis, transportas) dėl pagal ES reikalavimus įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti priemonių benzino saugojimo ir paskirstymo procese, pramonėje ribojant tirpiklių kiekį tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose ir naudojamų produktų sudėtyje, diegiant naujas mažai taršias technologijas tokioje veikloje kaip riebalų šalinimas, sausas valymas, spausdinimas, automobilių remontas, naudojant griežtus kokybės reikalavimus atitinkantį benziną, dyzeliną ir kt.

Daroma išvada, kad dėl to Lietuva 2010 m. neviršys nustatyto LOJ limito.

17. Nors per pastarąjį penkmetį iš energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 12%, šio sektoriaus tarša bendrame į atmosferą išmetamų teršalų kiekyje sudaro didžiausią dalį.

18. Pagrindiniai uždaviniai ir priemonės, numatyti strateginiuose energetikos sektoriaus dokumentuose (Nacionalinė energetikos strategija, Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metais programa, Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa, Daugiabučių namų modernizavimo programa), yra pramonės sektoriaus plėtros orientavimas į naujausias ir aplinkai palankias technologijas, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių energetinio efektyvumo didinimas, centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veiksmingumo didinimas, suderinta visų transporto rūšių plėtra, pirmenybę teikiant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, energetikos šaltinių įvairovės didinimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimas, energijos gamybos termofikaciniu režimu plėtojimas, ekonomiškai efektyvaus energijos naudojimo skatinimas, efektyvaus energijos išteklių naudojimo skatinimas vykdant „žaliąją mokesčių“ reformą ir įgyvendinant 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2003 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 405), reikalavimus ir kt.

19. Priemonių tikslas – pasiekti, kad atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių (medienos, durpių, komunalinių ir kitų degiųjų atliekų, vėjo, vandens energijos) dalis bendrame pirminės energijos balanse iki 2012 m. kasmet didėtų po 1,5%, o 2010 m. sudarytų iki 12%. Iki 2010 m. reikia įgyvendinti bendros 200 MW galios vėjo elektrinių statybos programą ir parengti naują vėjo energetikos naudojimo Lietuvoje ilgalaikę programą. Užtikrinus planuojamą atsinaujinančių energijos išteklių pirminės energijos balanse augimą, atitinkamai sumažės taršaus iškastinio kuro naudojimas.

20. Esamos rajonų šildymo sistemos leidžia efektyviau naudoti pirminę energiją didinant bendrai gaminamą elektros ir šilumos energijos kiekį. Numatyta, kad termofikacinėse elektrinėse tokiu būdu pagamintos elektros energijos dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. pabaigoje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 35%. Numatytas centralizuotos šildymo sistemos efektyvumo didėjimas dėl jos atnaujinimo, šilumos vartojimo esamuose pastatuose sumažėjimas (7%).

21. Didelis potencialas energijos taupymui yra gyventojų ūkių sektoriuje. Dėl to numatyta pastatų renovacija, energijos tiekimo įrenginių modernizavimas, informacijos sklaida, švietimas, gyventojų konsultavimas.

22. Gaminamos šilumos kiekis ir jo augimas priklauso nuo šilumos poreikių. 2008–2010 m. šilumos poreikis, palyginti su 2000 m., bendrai išaugs tik 2%. Nors pirminių energijos išteklių balanse mažės naftos produktų dalis, tenkanti šilumos ir elektros energijos gamybai, naftos produktai išliks svarbus rezervinis kuras šiluminėse elektrinėse ir stambiose centralizuoto šildymo sistemose. Tačiau išmetamam SO₂ ir NO_x kiekiui didelę įtaką darys griežti reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams (50 MW ir didesniems) ir vartojamam kurui.

23. TIPK direktyvos reikalavimai taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir mažinti neigiamą pramonės įtaką aplinkai spartina aplinkai palankesnių technologijų, švaresnių gamybos metodų diegimą ir efektyvesnių aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą.

24. Pramonės įmonių privatizavimas ir rinkos ekonomika pagrįstų ekonominių santykių įvedimas ir įsigalėjimas daro įtaką gamybos efektyvumo didėjimui daugelyje pramonės šakų. Diegiamos prevencinės aplinkos apsaugos priemonės ir švaresnės produkcijos gamybos metodai. Smarkiai išaugo skaičius įmonių, turinčių ISO 9000 ir ISO 14001.

25. Įgyvendinami dvišaliai techninės pagalbos projektai (daugiausiai, su partneriais iš Skandinavijos šalių), skirti švaresnės gamybos būdų diegimui, mokymams, aplinkosaugos valdymui ir kt.

26. Transporto sektoriuje išmetamo SO₂ kiekio mažėjimui didžiausią įtaką daro ES priimti griežtesni benzino ir dyzelino kokybės reikalavimai. Lengvųjų angliavandenilių kiekio ribojimas benzine taip pat turės teigiamą efektą ir LOJ kiekio iš automobilių garavimo mažinimui.

27. Nors neišvengiamai didėja degalų suvartojimas transporto sektoriuje, į atmosferą išmetamo NO_x kiekio mažėjimui įtaką daro naujų ES reikalavimų, ribojančių iš motorinių transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį, įgyvendinimas. Motociklams, žemės ūkio technikai, statybų įrenginiams ir laivams palaipsniui taip pat nustatomi taršos mažinimo reikalavimai. Kadangi išmetamas teršalų kiekis iš paminėtų priemonių, palyginti su išmetamu kiekiu iš sunkiųjų ir lengvųjų automobilių, yra mažas, joms taikytinų taršos mažinimo priemonių poveikis taip pat mažas.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

28. Programos įgyvendinimo priemonės, užtikrinančios, kad nebūtų viršyti 2010 m. nustatyti limitai, pateiktos priede.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

29. Įgyvendinus Programą:

29.1. išmetamas į atmosferą NEL teršalų kiekis 2010 m. neviršys nustatytų nacionalinių limitų;

29.2. bus įvykdyti nacionaliniai įsipareigojimai, numatyti TTOTP konvencijos Geteborgo protokole, NEL direktyvoje ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje;

29.3. sumažės rūgštėjimą ir eutrofikaciją skatinančių teršalų poveikis šalies ekologinėms sistemoms;

29.4. sumažės tarpvalstybinės oro teršalų pernašos iš Lietuvos į kaimynines šalis;

29.5. bus įgyvendinamos ES teminės oro taršos strategijos nuostatos.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

30. Pavienės Programos įgyvendinimo priemonės bus vertinamos pasibaigus jų įvykdymo terminui.

31. Programos įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal tokius kriterijus:

31.1. išmetamas į atmosferą SO₂ kiekis (tonomis);

31.2. išmetamas į atmosferą NO_xkiekis (tonomis);

31.3. išmetamas į atmosferą LOJ kiekis (tonomis);

31.4. išmetamas į atmosferą NH₃ kiekis (tonomis).

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

32. Programoje numatytos priemonės bus finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

_________________

Nacionalinės į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 m. programos

priedas

NACIONALINĖS Į ATMOSFERĄ IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VALDYMO (RIBOJIMO) IKI 2010 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždavinys	Priemonė	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminas	Laukiamas rezultatas
1. Sumažinti išmetamą į atmosferą sieros ir azoto junginių kiekį energetikos ir transporto sektoriuose	1.1. Parengti aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimą	Aplinkos apsaugos agentūra	2009–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, NOx, LOJ ir NH₃ kiekis
	1.2. Parengti aplinkos ministro įsakymą dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį (EURO VI), ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija	Aplinkos ministerija	2009–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą NOx, LOJ kiekis
	1.3. Parengti aplinkos ministro, ūkio ministro ir susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-399/4-336/3-340 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimą	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija	2009–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, LOJ kiekis
	1.4. Rengti ir įgyvendinti vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimo studijas ir programas	Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	2008–2010 metai	Sumažės iškastinio kuro naudojimas ir išmetamas į atmosferą teršalų kiekis
	1.5. Rengti ir įgyvendinti pagal ES direktyvų reikalavimus teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus, skirtus energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumui didinti	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	2008–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, NOx, LOJ kiekis
	1.6. Rengti ir įgyvendinti teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus, skatinančius energijos taupymo priemonių gamybą ir diegimą	Ūkio ministerija	2008–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, NOx, LOJ kiekis
	1.7. Parengti Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programą	Susisiekimo ministerija	2008–2009 metai	Sumažės vartojamų degalų ir išmetamų į atmosferą teršalų kiekis
	1.8. Rengti ir įgyvendinti pagal ES direktyvų ir tarptautinių dokumentų reikalavimus reikiamus teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus, skirtus vietinių, atsinaujinančių (tarp jų ir biodegalų) ir atliekinių energijos išteklių naudojimui didinti	Ūkio ministerija	2008–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, NOx, LOJ kiekis
	1.9. Organizuoti pavyzdinių, naujausių technologijų taikymą bendrai elektros ir šilumos gamybai (kogeneracijai)	Ūkio ministerija	2008–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą SO₂, NOx, LOJ kiekis
2. Sumažinti išmetamą į atmosferą lakiųjų organinių junginių kiekį pramonės sektoriuje	2.1. Sustiprinti kontrolę ūkio subjektų veiklos, susijusios su į atmosferą išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ) valdymu, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą	Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija	2008–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą LOJ kiekis
	2.2. Įvertinus išmetamo į atmosferą LOJ kiekio kitimo tendencijas pramonės sektoriuje, parengti pasiūlymus dėl tolimesnio veiklos, susijusios su tam tikrų LOJ turinčių medžiagų ir preparatų naudojimu, valdymo tobulinimo	Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra	2009–2010 metai	Sumažės išmetamas į atmosferą LOJ kiekis
3. Sumažinti išmetamą į atmosferą amoniako kiekį žemės ūkio sektoriuje	3.1. Parengti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ pakeitimo projektą	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija	2009 metai	Bus tiksliau reglamentuotas organinių trąšų (mėšlo, srutų ir kt.) naudojimas atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų jautrumą, sumažės išmetamas į atmosferą NH₃ kiekis
	3.2. Sudaryti sąlygas gauti Europos Sąjungos paramą ūkiams, turintiems daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų, įrengti mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus	Žemės ūkio ministerija	2008–2010 metai	Ūkiuose pagal reikalavimus įrengus mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, sumažės į atmosferą patenkantis NH₃ kiekis
	3.3. Kontroliuoti, kad ūkiai, turintys daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, įsirengtų mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudotų organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus	Aplinkos ministerija	2008–2010 metai	Didžiuosiuose ūkiuose įrengus mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, sumažės į atmosferą patenkantis NH₃ kiekis
	3.4. Tobulinti su žemės ūkio veikla susijusios atmosferos taršos vertinimą	Aplinkos apsaugos agentūra	2008–2010 metai	Bus tiksliau įvertinamas antropogeninės taršos mastas
4. Vykdyti mokslinius-taikomuosius tyrimus, susijusius su taršos masto ir poveikio aplinkai vertinimu ir valdymu	4.1. Vykdyti išmetamų į atmosferą teršalų monitoringą ir kiekvienais metais rengti apskaitos ataskaitas	Aplinkos apsaugos agentūra	2008–2010 metai	Bus renkama informacija apie atskirų ūkio sektorių išmetamų teršalų kiekio kitimą ir įgyvendinamų priemonių efektyvumą
	4.2. Įvertinti žemės ūkio naudmenų savybes, kitas vietos ekologines sąlygas ir sudaryti Lietuvos Respublikos jautrumo žemės ūkio taršai žemėlapį	Aplinkos apsaugos agentūra	2009 metai	Bus sudarytas žemės ūkio naudmenų žemėlapis pagal teritorijų jautrumą žemės ūkio taršai
	4.3. Skatinti bendrus mokslo ir verslo įstaigų taikomuosius mokslo tiriamuosius ir technologinės plėtros darbus, skirtus energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui didinti	Ūkio ministerija	2008–2010 metai
	4.4. Rengti ir skleisti informaciją apie projektų, didinančių energijos vartojimo efektyvumą, finansavimo galimybes	Ūkio ministerija	2008–2010 metai
	4.5. Parengti ūkio subjektams rekomendacijas, kaip atlikti žemės ūkio veiklos poveikio aplinkai stebėseną	Aplinkos apsaugos agentūra	2009 metai	Bus parengtos rekomendacijos ūkio subjektams, kaip atlikti gyvulininkystės kompleksų poveikio aplinkai stebėseną
	4.6. Rinkti informaciją apie trąšų naudojimą ūkiuose	Žemės ūkio ministerija	2008–2010 metai	Bus renkama informacija apie trąšų naudojimą ūkiuose ir tai leis tiksliau nustatyti išmetamą NOx ir NH₃ kiekį iš žemės ūkio sektoriaus

_________________