LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. sausio 5 d. Nr. 10
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 12 straipsniu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 369 „Dėl įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo“,
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10
SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO IR PRIEŽIŪROS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka reglamentuoja gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai saugius atstumus nuo stacionarių aplinką teršiančių šaltinių, transporto objektų ir komunikacijų, specialiąsias šių zonų projektavimo sąlygas, jų dydžių nustatymo, derinimo procedūras ir ūkinės veiklos jose reglamentavimo ir priežiūros principus.
2. Aplinką teršiantys objektai turi būti išdėstyti saugiu atstumu nuo gyvenamųjų ir viešosios paskirties statinių, gyvenamųjų teritorijų, kurortų, rekreacijos teritorijų, maisto, farmacijos ir medicininių bei kosmetikos produktų gamybos įmonių, sandėlių (terminalų), vandenviečių.
II. Terminai ir apibrėžimai
4. Šioje tvarkoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
4.1. sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialiosios sąlygos;
4.2. SAZ tikslinimas – pagrįstas SAZ dydžio pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į projektavimo organizatorių, valstybės priežiūros institucijų arba kitų juridinių ir fizinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių (SAZ naudotojų) motyvuotus pasiūlymus;
4.3. SAZ tvarkymo režimas – planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyto SAZ naudojimo būdo ir veiklos joje apribojimų visuma;
4.4. gyvenamoji aplinka – aplinka, kurioje gyvena, poilsiauja žmonės, išskyrus jų darbo aplinką ir objektų SAZ;
4.5. viešosios paskirties statinys – sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos, vaikų ugdymo, mokymo įstaigos, sporto įrenginiai;
4.6. teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą, vandenį, dirvožemį ir, veikdamas atskirai ar su kitais aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai;
4.7. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – didžiausia medžiagos koncentracija gyvenamojoje aplinkoje, nustatyta per tam tikrą laiką, kuri, veikdama žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, nesukelia kenksmingo poveikio žmogui, įskaitant pasekmes palikuonims; radijo nuklidų fizinio ar savitojo aktyvumo leidžiama vertė;
4.8. leistinas taršos dydis – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės užterštumo vertės;
4.10. taršos objektas – aplinką teršianti įmonė, taršos šaltinių grupė, įskaitant stacionarius, mobilius taršos šaltinius;
4.12. mobilus taršos šaltinis – motorinė transporto priemonė, judantis mechanizmas, naudojantis degalus;
4.13. cheminė tarša – aplinkos teršimas cheminėmis (sprogstamosiomis, oksiduojančiomis, ypač degiomis, labai degiomis, degiomis, labai toksiškomis, toksiškomis, kenksmingomis, ardančiomis (ėsdinančiomis), dirginančiomis, jautrinančiomis (sensibilizuojančiomis), kancerogeninėmis, mutageninėmis, toksiškomis reprodukcijai) medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai;
4.14. biologinė tarša – aplinkos tarša mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai;
4.15. fizikinė tarša – gyvenamosios aplinkos tarša triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai;
4.16. nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams;
4.17. žemės sklypo naudojimo būdas – veikla, apibūdinama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtimi.
4.18. žemės sklypo naudojimo pobūdis – veikla, patikslinanti ar konkretizuojanti leidžiamą žemės sklypo naudojimo būdą;
4.19. SAZ žemės naudotojas – neišnuomotos privačios žemės savininkas, fizinis, juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kuriems nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė ar išnuomota privati žemė;
4.20. rekreacinė teritorija – teritorija, turinti gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir sąlygas žmonių pilnaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti;
4.21. foninė oro teršalų koncentracija – oro kokybė, tiesiogiai nesusijusi su tiriamųjų taršos šaltinių poveikiu jai;
III. SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS NUSTATYMAS
5. Pilnavertei, sveikai ir harmoningai gyvenamajai ir poilsio aplinkai formuoti teritorijos turi būti suskirstytos į gyvenamąją, pramoninę, sandėlių (terminalų), transporto zonas ir atskirtos nuo gyvenamosios zonos saugiais atstumais, želdinių juostomis ar kitomis priemonėmis.
6. SAZ turi būti nustatomos objektams ir teritorijoms, nurodytoms šios SAZ tvarkos priede, ir kitiems objektams, kurie teršia aplinką kenksmingomis sveikatai cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžia pašalinius kvapus.
7. SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų.
8. Įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdydamos statybos specialiųjų reikalavimų ir poveikio gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinės priežiūros, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, subjekto funkcijas:
8.1. pagal savivaldybės ar ūkinės veiklos organizatoriaus paraišką pateikia specialiąsias SAZ projektavimo, rajonų savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo; specialiojo planavimo, detaliojo planavimo projektuojamiems, statomiems ir rekonstruojamiems objektams;
8.2. patikrina, ar bendrojo teritorijos plano preliminarūs sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus, ar specialiųjų, detaliųjų teritorijų planų sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams;
8.3. atlieka statinių projektų ir baigtų statyti statinių visuomenės sveikatos saugos (higieninę) ekspertizę;
8.4. nustatyta tvarka vertina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą, teikia išvadas dėl SAZ dydžio pagrįstumo;
8.5. įvertina statinių projektų sprendinius dėl taršos šaltinio, objekto ar teritorijos SAZ dydžio, įrengimo ir naudojimo;
9. Pareiškėjas, norėdamas gauti specialiąsias SAZ projektavimo sąlygas planavimo, statybos projektams, privalo įgaliotai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai pateikti:
9.2. duomenis apie planuojamų teritorijų gyventojų demografinius, sergamumo rodiklius, suderinimų dokumentus su planuojamų teritorijų žemės savininkais;
9.3. duomenis apie esančius ir planuojamus cheminės, fizikinės, biologinės taršos šaltinius ir jų poveikį gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai;
9.5. parengti sprendinius sveikai aplinkai sukurti (priemonės triukšmui, spinduliuotei, oro, paviršinio, gruntinio ir požeminio vandens, dirvožemio taršai mažinti, eismo saugai didinti ir kt.);
9.6. pasiūlymus dėl SAZ dydžių, atsižvelgiant į SAZ tvarkos priede nurodytus atstumus ir planuojamą (faktišką) taršą ir pateikti motyvuotus siūlymus dėl jų patikslinimo (pvz., triukšmo sklaidos, elektromagnetinių laukų, cheminės taršos sklaidos dirvožemyje, automobilių eismo intensyvumo žemėlapius);
9.7. teritorijų, skirtų pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo objektų, susisiekimo, ryšių, energetikos objektų statybos, požeminio geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių SAZ įrengimo ir naudojimo sprendinius.
10. Fizinis ar juridinis asmuo bei juridinio asmens teisių neturinti įmonė, norintys gauti įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl SAZ projekto, turi pateikti šiuos dokumentus:
10.2. aiškinamąjį raštą, pridedant specialiąsias SAZ projektavimo sąlygas planavimo, statybos projektams, išduotas pagal šios tvarkos 9 punktą;
10.3. vietovės topografinę nuotrauką su pažymėta objekto SAZ, patikslintą pagal vyraujančių vėjų kryptis, su gyvenamaisiais ir visuomeniniais statiniais, gyventojų SAZ skaičiumi, tarp jų vaikų iki 16 metų amžiaus;
10.5. teršalų pasklidimą, pažymėtą izolinijomis topografinėje nuotraukoje, įvertinus foninį užterštumo lygį;
11. Projektuojant SAZ dydį ir nustatant teritorijos panaudojimo ūkinei ir kitokiai veiklai reikalavimus, turi būti įvertinta:
11.1. taršos šaltinio į aplinką išmetamų teršalų galimos ar nustatytos įtakos gyventojų sveikatai duomenys;
11.3. cheminių teršalų pavojingumo žmonių sveikatai savybės: toksiškumas, kenksmingumas, ardančios, dirginančios, jautrinančios savybės, kancerogeniškumas bei toksiškumas reprodukcijai, sklaidos aplinkos ore sąlygos;
11.4. cheminių ir biologinių teršalų koncentracija gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos pažeminiame oro sluoksnyje normaliomis ir nepalankiomis teršalų išsisklaidymo sąlygomis;
11.7. taršos šaltinių skleidžiama fizikinė tarša, jų lygiai gyvenamojoje ir rekreacinėje aplinkoje, fizikinės taršos sklaidos sąlygos;
11.9. taršos šaltinio pavojingumas gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai sprogimo ir/arba šiluminės bangos poveikio metu;
11.10. taršos objekto poveikis, sukeliantis aplink gyvenančių žmonių psichologinį diskomfortą: depresiją, irzlumą, agresyvumą, miego sutrikimus ir kt.;
IV. sanitarinės apsaugos zonos dydžių TIKSLINIMAS
13. SAZ nustatyta tvarka gali būti tikslinama, atsižvelgiant į naudojamos technologijos pažangą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės užterštumą (pagal faktiškus stebėjimo duomenis), vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, išmetamų teršalų sudėtį, jų suminį poveikį, kamino aukštį, išmetamų teršalų pobūdį ir kiekį, teršalų sklaidos sąlygas, aplinkos užterštumo dėl avarinių situacijų galimybę, motyvuotus visuomenės siūlymus.
14. SAZ gali būti tikslinama, kai:
14.1. taikant papildomas priemones, atliktus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje arba rekreacinėje teritorijoje, teršalų koncentracijų vertė ne didesnė kaip didžiausia leidžiama vidutinė paros teršalų koncentracijų vertė, akustinio triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių lygiai ne didesni kaip leidžiami ekvivalentiniai triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku;
14.2. pagal atliktus taršos tyrimus nustatyta, kad triukšmo, vibracijos, ultragarso, elektromagnetinių radijo dažnio bangų, statinės elektros ir jonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje neviršija nustatytų dydžių;
14.3. kvapai gyvenamojoje aplinkoje per metus sklinda ne daugiau kaip 52 dienas ir ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę;
14.4. nepalankūs psichologiniai veiksniai (laidotuvės, raudos, procesijos, mašinų eskortai, muzika ir kt.) veikia aplinkinius gyventojus dienos metu ne daugiau kaip 52 kartus per metus ir ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę;
14.5. kai pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos arba pagal statinio projekto duomenis projektuojami taršos šaltiniai (objektai) nedaro neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei aplinkai ir žmonių sveikatai;
14.8. nėra galimybių sumažinti sklindantį į aplinką triukšmą, vibraciją, elektromagnetines radijo dažnio bangas, kvapus, jonizuojančiąją spinduliuotę, kitus kenksmingus sveikatai veiksnius iki nustatytų leistinų lygių;
15. SAZ dydžius gali tikslinti planavimo organizatoriai, įvertinę šios tvarkos teiginius ir atsižvelgę į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijos įgaliotų įstaigų išvadas dėl ūkinės veiklos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
16. Nustatyta SAZ neturi būti mažinama, kai planuojama, kad taršos šaltinis aplinkos orą terš toksiškomis, kancerogeninėmis, mutageninėmis, toksiškomis reprodukcijai cheminėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis arba jeigu neįmanoma prognozuoti galimų avarijų pasekmių gyvenamajai aplinkai ir gyventojų sveikatai.
V. SanitarinĖS apsaugos zonOS naudojimas IR PRIEŽIŪRA
17. Objektų SAZ turi būti naudojama atsižvelgiant į teršalų, kuriuos objektas išmeta į orą, dirvožemį, vandens kiekį bei kenksmingumą ir SAZ galimą bei faktišką užterštumą.
18. Jeigu keičiamas esamų statinių ūkinės veiklos pobūdis ir dėl to padidėja SAZ tarša kenksmingomis medžiagomis, turi būti sureglamentuota ūkinė veikla, patikslintas SAZ dydis.
19. žemės ūkio paskirties SAZ ribose esančių žemių panaudojimas ir specialiosios sąlygos ūkinei veiklai nustatomi atsižvelgiant į dirvožemio (gruntinių vandenų) biologinę ir cheminę taršą, taip pat ir į užterštumą sunkiaisiais metalais.
20. objektų SAZ taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidas), apskrities viršininko administracijos sprendimu, suderintu su Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis, gali būti nustatytas SAZ tvarkymo režimas – reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkinės veiklos pobūdis, mineralinių, organinių trąšų, pesticidų, augimo reguliatorių naudojimas.
21. Pramoninių teritorijų arba atskirų įmonių, sandėlių, kuriuose laikomos kenksmingos aplinkai ir sveikatai medžiagos, teritorijos turi būti apželdintos, sutvarkytos ir prižiūrimos pagal SAZ sutvarkymo projektą, kuris turi būti rengiamas kartu su įmonės arba jos rekonstrukcijos projektu.
22. SAZ negali būti statomi: gyvenamieji ir viešosios paskirties statiniai, sanatorijos, maisto, farmacijos, medicininių bei kosmetikos produktų gamybos įmonės, vandenvietės, įrengiamos rekreacijos teritorijos.
24. SAZ teritorijoje leidžiama:
24.1. statyti įmones (išskyrus maisto, farmacijos, medicininių bei kosmetikos produktų gamybos), jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos SAZ;
24.2. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurie aptarnauja SAZ teritorijoje esančios įmonės arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus;
24.3. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti įmonės reikmėms artezinius techninio ir geriamojo vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, sodinti medelynus.
25. SAZ žemės naudotojas SAZ skirtą teritoriją privalo tvarkyti pagal projektą ir atsižvelgdamas į nustatytus ūkinės veiklos apribojimus bei reglamentus.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar juridinio asmens teisių neturintis taršos objektas, pažeidęs šios SAZ tvarkos reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
28. Taršos šaltinio naudotojas, saz žemės naudotojas, neteisėta veika užteršęs aplinką (aplinkos orą, dirvožemį, paviršinius, požeminius vandenis) ir sukėlęs pavojų žmonių sveikatai, privalo atlyginti padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Sanitarinių apsaugos zonų
nustatymo ir priežiūros tvarkos
priedas
Žemės ūkio, gamybos, aptarnavimo, komunalinių objektų bei įrenginių sanitarinIŲ apsaugos zonŲ DYDŽIAI
1. Žemės ūkio objektai
| Objekto pavadinimas |
Tarša |
SAZ dydžiai (m) |
| 1.1. Kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus) |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
1000 |
| 1.2. Kiaulių auginimo įmonės (iki 12000 kiaulių per metus) |
|
500 |
| 1.3. Galvijų kompleksai: |
|
|
| - daugiau kaip 6000 karvių |
|
500 |
| - 1200–6000 karvių |
|
300 |
| - mažiau kaip 1200 karvių |
|
100 |
|
|
|
|
| 1.4. Paukštynai (85000 ir daugiau broilerių; 60000 ir daugiau vištų) |
|
1000 |
| 1.5. Paukštynai (10000–85000 broilerių; 10000–60000 kitų paukščių) |
|
750 |
| 1.6. Kitų paukščių paukštynai (mažiau kaip 10000 paukščių) |
|
500 |
| 1.7. Kitų naminių gyvulių (raguočių, arklių, avių, ožkų, |
|
50-100 |
| triušių ir kitų) auginimas. |
|
|
| 1.8. Švelniavilnių žvėrelių auginimas. |
|
300 |
| 1.9. Kiaulidė ūkininko sodyboje: |
|
|
| - daugiau kaip 400 penimų kiaulių arba mažiau kaip 80 paršavedžių |
|
100 |
| - iki 400 penimų kiaulių arba iki 80 paršavedžių |
|
70 |
| - iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių |
|
50 |
| 1.10. Avidė: |
|
|
| - daugiau kaip 50 ėriavedžių |
|
50 |
| - iki 50 ėriavedžių |
|
30 |
| 1.11. Paukštidė: |
|
|
| - daugiau kaip 1000 broilerių |
|
70 |
| - iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių |
|
50 |
| 1.12. Arklidė |
|
20 |
| 1.13. Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti |
|
50 |
| daugiabučių namų kvartale |
|
|
| 1.14. Sandėliai: |
Cheminė, fizikinė tarša |
|
| - mineralinių trąšų iki 20 tonų talpos |
|
100 |
| - mineralinių trąšų iki 5 tonų talpos ir nuo 5 iki 10 t |
|
50 |
| - mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų: |
|
|
| - nuo 300 iki 500 tonų talpos ir daugiau |
|
500 |
| - nuo 100 iki 300 tonų talpos ir daugiau |
|
400 |
| - nuo 50 iki 100 tonų talpos ir daugiau |
|
300 |
| - nuo 20 iki 50 tonų talpos ir daugiau |
|
200 |
| - nuo 10 iki 20 tonų talpos ir daugiau |
|
100 |
| - iki 5 tonų talpos ir nuo 5 iki 10 tonų talpos |
|
50 |
| - naftos produktų sandėliai, bazės, terminalai |
|
50-150 |
| - akmens anglių sandėlių |
|
50 |
2. Kasybos pramonė ir karjerų eksploatavimas
| 2.1. Durpių kasimas ir aglomeracija |
Cheminė, fizikinė tarša |
500 |
| 2.2. Statybinio akmens skaldymas |
|
500 |
| 2.3. Klinčių, gipso ir kreidos gavyba |
|
300 |
| 2.4. Smėlio ir molio gavyba |
|
300 |
| 2.5. Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas |
|
300 |
| 2.6. Molio ir baltmolio gavyba |
|
300 |
| 2.7. Mineralinių žaliavų gavyba chemijos pramonei ir trąšoms gaminti |
|
300 |
| 2.8. Kita niekur nepriskirta kasyba ir kitų karjerų eksploatavimas |
|
300 |
3. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba
| 3.1. Žaliavinė naftos ir gamtinių dujų gavyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
1000 |
4. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba
| 4.1. Mėsos ir mėsos produktų gamyba, perdirbimas ir konservavimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
100–500 |
| 4.2. Naminės paukštienos gamyba ir konservavimas (kombinatai) |
|
|
| 4.3. Žuvų ir žuvies produktų perdirbimas, konservavimas ir rūkymas |
|
|
| 4.4. Rūkyklos, veikiančios visą parą: |
|
|
| – kūrenamos mediena |
|
100 |
| – kūrenamos dujomis |
|
50 |
| – elektra |
|
nenormuojama |
| 4.5. Skerdykla |
|
300 |
| 4.6. Sanitarinė skerdykla |
|
500 |
| 4.7. Gyvulių supirkimo punktai, bazės |
|
300 |
| 4.8. Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba |
|
50–100 |
| 4.9. Maltų grūdų produktų gamyba |
|
|
| 4.10. Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba |
|
|
| 4.11. Gatavų pašarų ūkių ir naminiams gyvuliams gamyba |
|
|
| 4.12. Cukraus gamyba iš cukrinių runkelių |
|
300 |
| 4.13. Elevatoriai, malūnai |
|
100 |
| 4.14. Vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas |
|
Iki įmonės sklypo |
| 4.15. Bulvių perdirbimas ir konservavimas |
|
|
| 4.16. Vaisių ir daržovių sulčių gamyba |
|
|
| 4.17. Aliejaus, majonezo ir gyvulinių riebalų gamyba |
|
|
| 4.18. Pieno produktų gamyba |
|
|
| 4.19. Pieninių veikla ir sūrių gamyba |
|
|
| 4.20. Grietininių ledų gamyba |
|
|
| 4.21. Kitų maisto produktų gamyba |
|
|
| 4.22. Duonos gamyba, šviežių konditerijos gaminių ir pyragaičių gamyba |
|
|
| 4.23. Džiūvėsių ir sausainių gamyba, gerai išsilaikančių konditerijos produktų ir pyragaičių gamyba |
|
|
| 4.24. Kakavos, šokolado ir saldumynų gamyba |
|
|
| 4.25. Makaronų, lakštinių ir panašių miltinių produktų gamyba |
|
|
| 4.26. Arbatžolių ir kavos pupelių perdirbimas |
|
|
| 4.27. Prieskonių gamyba |
|
|
| 4.28. Homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba |
|
|
| 4.29. Gėrimų gamyba |
|
|
| 4.30. Distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba |
|
|
| 4.31. Fermentuotų medžiagų etilo spirito gamyba |
|
|
| 4.32. Vyno gamyba |
|
|
| 4.33. Sidro (obuolių vyno) ir kitokio vaisių vyno gamyba |
|
|
| 4.34. Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba |
|
|
| 4.35. Alaus gamyba |
|
|
| 4.36. salyklinio alaus gamyba |
|
|
| 4.37. Mineralinio vandens ir nealkoholinių gėrimų gamyba |
|
|
| 4.38. Acto gamyba |
|
|
| 4.39. Tabako produktų gamyba |
|
|
| 4.40 Šaldytuvai iki 600 t talpos |
|
|
5. Tekstilės gaminių gamyba
| 5.1. Linų pirminio apdirbimo įmonės |
Cheminė, fizikinė tarša |
300 |
| 5.2. Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
|
100 |
| 5.3. Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
|
100 |
| 5.4. Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
|
|
| 5.5. Linų pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
|
100 |
| 5.6. Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas, šilko su sintetiniais ar dirbtiniais pluoštais mišinių paruošimas |
|
100 |
| 5.7. Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba |
|
100 |
| 5.8. Siuvimo siūlų gamyba |
|
50 |
| 5.9. Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas |
|
50 |
| 5.10. Medvilninių, vilnonių, šukuotinės vilnos, šilkinių, kitų audinių audimas ir apdaila |
|
50 |
| 5.11. Gatavų austinių dirbinių, išskyrus rūbus, gamyba |
|
50 |
| 5.12. Kilimų ir kiliminių takų gamyba |
|
50 |
| 5.13. Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba |
|
50 |
| 5.14. trikotažinių (megztų) ir nertų audinių) ir nertų megztinių, nertinių ir panašių dirbinių gamyba |
|
50 |
| 5.15. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių gamyba |
|
|
6. Drabužių siuvimas (gamyba). Kailių išdirbimas ir dažymas
| 6.1. Odinių drabužių siuvimas |
Cheminė, fizikinė tarša |
Iki įmonės sklypo ribos – 25 |
| 6.2. Darbo drabužių siuvimas |
|
|
| 6.3. Kitų, niekur nepriskirtų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba |
|
|
| 6.4. Kailių išdirbimas ir dažymas; kailių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
100 |
7. Odų rauginimas ir išdirbimas, lagaminų, rankinukų, balnų, pakinktų ir avalynės gamyba
| 7.1. Odų rauginimas ir išdirbimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
300 |
| 7.2. Lagaminų, rankinių ir panašių dirbinių, balnų ir pakinktų, šepečių, šerių ir plaukų gamyba |
|
50 |
| 7.3. Avalynės gamyba |
|
50 |
8. Medienos ir medinių bei kamščio dirbinių, išskyrus baldus, gamyba, šiaudelių ir pintų dirbinių gamyba
| 8.1. Medžio pjaustymas ir obliavimas, medienos impregnavimas |
Cheminė, fizikinė tarša |
300–500 |
| 8.2. Vienasluoksnės neklijuotos faneros gamyba; klijuotos faneros, |
|
300 |
| plonų lentų, medžio drožlių plokščių, medienos plaušo plokščių, kitų plokščių gamyba |
|
|
| 8.3. Statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba |
|
50–100 |
| 8.4. Medinių talpyklų gamyba |
|
|
| 8.5. Kitų medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medžiagų gamyba |
|
|
9. Celiuliozės, popieriaus ir popierinių dirbinių gamyba
| 9.1. Celiuliozės, popieriaus ir storo kartono gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
500 |
| 9.2. Gofruoto popieriaus ir storo kartono bei popierinių ir kartoninių talpyklų gamyba |
|
50–100 |
| 9.3. Namų apyvokos ir higienos prekių bei tualeto reikmenų gamyba |
|
|
| 9.4. Rašomojo popieriaus gamyba |
|
|
| 9.5. Sienų apmušalų gamyba |
|
|
| 9.6. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, popierinių ir storo kartono dirbinių gamyba |
|
|
10. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų informacijos laikmenų dauginimas
| 10.1. Knygų, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
Iki įmonės sklypo ribos |
| 10.2. Garso įrašų leidyba |
|
|
| 10.3. Spausdinimas ir su tuo susijusi veikla |
|
|
| 10.4. Knygų įrišimas ir apdaila |
|
|
| 10.5. Rinkimas ir spausdinimo formų gamyba |
|
|
| 10.6. Kita su spausdinimu susijusi veikla |
|
|
| 10.7. Įrašytų informacijos laikmenų, garso įrašų, vaizdo įrašų, kompiuterinių priemonių dauginimas |
|
|
11. Kokso, valytos naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba
| 11.1. Naftos perdirbimo produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
1000 |
| 11.2. Medžio anglių gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
300–500 |
12. Cheminių medžiagų, produktų ir dirbtinių pluoštų gamyba
| 12.1. Pramoninių dujų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
500–1000 |
| 12.2. Dažų ir pigmentų gamyba |
|
|
| 12.3. Pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamyba |
|
|
| 12.4. Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba |
|
|
| 12.5. Trąšų ir azoto junginių gamyba |
|
|
| 12.6. Plastmasinių žaliavų gamyba, augalinių produktų gamyba |
|
|
| 12.7. Sintetinio kaučiuko žaliavų gamyba |
|
|
| 12.8. Pesticidų ir kitų agrochemijos produktų gamyba |
|
|
| 12.9. Pokosto ir panašių dangų, spaustuvės dažų ir mastikų gamyba |
|
300–500 |
| 12.10. Farmacinių preparatų, medicininių cheminių ir augalinių produktų gamyba |
|
|
| 12.11. Muilo, dezinfekcinių valymo priemonių ir poliravimo preparatų, parfumerijos ir tualetinių preparatų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
100–300 |
| 12.12. Kitų cheminių produktų gamyba |
|
100–1000 |
| 12.13. Sprogstamųjų medžiagų gamyba |
|
300–500 |
| 12.14. Klijų ir želatinos gamyba |
|
500–1000 |
| 12.15. Eterinių aliejų gamyba |
|
100–300 |
| 12.16. Fotocheminių medžiagų gamyba |
|
100–300 |
| 12.17. Gatavų neįrašytų priemonių įrašams gamyba |
|
50–100 |
| 12.18. Kitų niekur nepriskirtų cheminių produktų gamyba |
|
100–300 |
| 12.19. Dirbtinių pluoštų gamyba |
|
500–1000 |
13. Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba
| 13.1. Guminių padangų ir kamerų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
100–300 |
| 13.2. Guminių padangų atnaujinimas |
|
|
| 13.3. Kitų guminių dirbinių gamyba |
|
|
| 13.4. Plastmasinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profilių gamyba |
|
|
| 13.5. Plastmasinių dirbinių prekėms įpakuoti gamyba |
|
|
| 13.6. Statybinių plastmasinių dirbinių gamyba |
|
|
| 13.7. Statybinių polimerinių dirbinių gamyba |
|
|
| 13.8. Porolono gamyba |
|
|
| 13.9. Kitų plastmasinių dirbinių gamyba |
|
|
14. Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba
| 14.1. Cemento, kalkių ir gipso gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
500–1000 |
| 14.2. Asfaltbetonio gamyba |
|
300 |
| 14.3. Statybinio betono, cemento ir gipso produktų gamyba |
|
300–500 |
| 14.4. Lakštinio, pūstinio, stiklo pluošto, kitokio stiklo, įskaitant |
|
50–100 |
| techninius stiklo dirbinius, formavimas, perdirbimas ir gamyba |
|
|
| 14.5. Ugniai neatsparių ir ugniai atsparių keraminių prekių, išskyrus statybos tikslams, gamyba |
|
|
| 14.6. Buitinių ir dekoratyvinių keraminių dirbinių gamyba |
|
|
| 14.7. Keraminių sanitarinių vidaus įrengimų gamyba |
|
|
| 14.8. Keraminių izoliatorių ir izoliacinės armatūros gamyba |
|
|
| 14.9. Kitų techninių keraminių dirbinių gamyba |
|
|
| 14.10. Ugniai atsparių keraminių plytelių ir plokščių gamyba |
|
|
| 14.11. Degto molio plytų, plytelių ir statybinių medžiagų gamyba |
|
|
| 15. Raštinės mašinų ir kompiuterių gamyba |
|
|
| 15.1. Raštinės mašinų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
Iki įmonės sklypo |
| 15.2. Kompiuterių ir kitų informacijos apdorojimo įrengimų gamyba |
|
|
| 16. Kitur nepriskirtų elektros mašinų ir prietaisų gamyba |
|
|
| 16.1. Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 16.2. Elektros srovės paskirstymo ir kontrolės aparatūros gamyba |
|
|
| 16.3. Izoliuotų laidų ir kabelių gamyba |
|
|
| 16.4. Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba |
|
|
| 16.5. Apšvietimo įrengimų ir elektros lempų gamyba |
|
|
17. Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros gamyba
| 17.1. Elektroninių lempų ir vamzdelių bei kitų elektroninių prietaisų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 17.2. televizijos ir radijo siųstuvų bei telefono ir telegrafo linijų aparatūros gamyba |
|
|
| 17.3. televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo |
|
|
18. Medicinos prietaisų, tiksliųjų ir optinių įrankių, rankinių ir kitų laikrodžių gamyba
| 18.1. Medicinos ir chirurginių įrengimų ir ortopedinių prietaisų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 18.2. Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitų, išskyrus pramoninių procesų kontrolės įrenginius, įrankių ir prietaisų gamyba |
|
|
| 18.3. Pramoninių procesų kontrolės įrenginių gamyba |
|
|
| 18.4. Optinių įrankių ir fotografavimo įrenginių gamyba |
|
|
| 18.5. Rankinių ir kitų laikrodžių gamyba |
|
|
19. Automobilių, priekabų ir puspriekabių gamyba
| 19.1. Automobilių gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 19.2. Automobilių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamyba |
|
|
| 19.3. Automobilių ir jų variklių dalių ir reikmenų gamyba |
|
|
20. Kitų transporto priemonių gamyba
| 20.1. Laivų statyba ir remontas |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 20.2. Pagalbinio uosto laivyno gamyba ir remontas |
|
|
| 20.3. Pramogoms skirtų ir sportinių valčių statyba bei remontas |
|
|
| 20.4. Geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų remontas |
|
|
| 20.5. Skraidymo aparatų ir kosminių skraidymo aparatų gamyba |
|
|
| 20.6. Motociklų gamyba |
|
|
| 20.7. Dviračių gamyba |
|
|
| 20.8. Invalidų vežimėlių gamyba |
|
|
| 20.9. Niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba |
|
|
21. Baldų gamyba: niekur kitur nepriskirta gamyba
| 21.1. Baldų gamyba |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 21.2. Čiužinių gamyba |
|
|
| 21.3. Juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba |
|
|
| 21.4. Niekur kitur nepriskirtų juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba |
|
|
| 21.5. Monetų ir medalių kalimas |
|
|
| 21.6. Muzikos instrumentų gamyba |
|
|
| 21.7. Sporto prekių gamyba |
|
|
| 21.8. žaidimų ir žaislų gamyba |
|
|
| 21.9. Šluotų ir šepečių gamyba |
|
|
| 21.10. Niekur kitur nepriskirta gamyba |
|
|
22. Antrinis perdirbimas
| 22.1. Antrinis metalo atliekų ir laužo perdirbimas |
Cheminė, fizikinė tarša |
100 |
| 22.2. Antrinis ne metalo laužo ir atliekų perdirbimas |
Cheminė, fizikinė tarša |
100–500 |
23. Elektros, dujų ir vandens tiekimas
| 23.1. Elektros gamyba ir paskirstymas: |
Cheminė, fizikinė tarša |
Pagal galiojančius normatyvus |
| – atominė elektrinė |
|
|
| – šiluminė elektrinė |
|
|
| 23.2. Dujų kuro paskirstymas magistralėms |
Cheminė, fizikinė tarša |
300–500 |
| – dujų paskirstymo stotis |
|
|
| 23.3. Garų ir karšto vandens tiekimas |
|
|
24. Vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas
| 24.1. Gėlo geriamojo ir mineralinio vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas |
Cheminė, biologinė tarša |
HN 44–2000 |
25. Automobilių ir motociklų parkavimas, techninė priežiūra ir remontas.
Automobilių degalų mažmeninė prekyba
| 25.1. Automobilių degalų mažmeninės prekybos SAZ nustatomos pagal galiojančius norminius dokumentus. |
|
|
| 25.2. Automobilių, motociklų priežiūra ir remontas |
Cheminė, fizikinė tarša |
25–50 |
| 25.3. Automobilių degalų, dujų mažmeninė prekyba |
|
|
| 25.4. Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas |
|
50 |
| 25.5. Lengvųjų automobilių skardų ištiesinimas, kėbulų remontas, gruntavimas, dažymas, purškimas, vulkanizavimas, degimo reguliavimas |
Cheminė, fizikinė tarša |
50–100 |
| 25.6. Sunkiųjų automobilių, autobusų priežiūra ir remontas, tarp jų žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninės |
|
|
| priežiūros bei remonto parkai, kuriuose yra daugiau kaip 200 mašinų ar mechanizmų |
|
|
26. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai
26.1. Geležinkelių transportas – SAZ iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų 100 metrų nuo kraštinio bėgio.
27. Nešvaraus nutekamojo vandens dorojimas
| Įrenginių pavadinimas |
Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrai), kai įrenginių našumas – tūkst. kub. metrų per parą |
|||||||
|
|
iki 0,05 |
nuo 0,05 iki 0,2 |
nuo 0,2 iki 5 |
nuo 5 iki 50 |
daugiau kaip 50 |
|||
| 27.1. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiromis dumblo aikštelėmis |
100 |
150 |
200 |
400 |
500 |
|||
| 27.2. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą |
50 |
100 |
150 |
300 |
500 |
|||
| 27.3. Uždarieji biologinio valymo įrenginiai |
10 |
25 |
50 |
100 |
– |
|||
| 27.4. Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą) |
40 |
50 |
50 |
– |
– |
|||
| 27.5. Antžeminiai filtravimo laukai |
100 |
200 |
300 |
500 |
– |
|||
| 27.6. Biologiniai tvenkiniai |
– |
200 |
200 |
300 |
300 |
|||
| 27.7. Požeminiai filtravimo laukai |
15 |
– |
– |
– |
– |
|||
| 27.8. Smėlio bei žvyro filtrai |
25 |
– |
– |
– |
– |
|||
| 27.9. Septikai |
5 |
– |
– |
– |
– |
|||
| 27.10. Filtravimo šuliniai |
8 |
– |
– |
– |
– |
|||
| 27.11. Siurblinės |
10 |
15 |
20 |
20 |
30 |
|||
| 27.12. Lietaus vandens nuo užterštų teritorijų valymo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
100 |
||||||
| 27.13. Lietaus vandens nuo neužterštų teritorijų valymo įrenginiai |
|
|
|
|
50 |
|||
| 27.14. Lietaus vandens valymo įrenginiai nuo gyvenamųjų teritorijų |
|
|
|
|
25 |
|||
| 27.15. Siurblinės |
|
|
|
|
15 |
|||
| 27.16. Gyvulininkystės įmonių mėšlo utilizavimo ir kaupimo įrenginiai: |
|
|
|
|
|
|||
| kiaulių auginimo įmonių (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) galvijų įmonių: |
|
|
|
|
1500 |
|||
| daugiau kaip 6000 karvių |
|
|
|
|
1000 |
|||
| nuo 1200 iki 6000 karvių |
|
|
|
|
500 |
|||
| mažiau kaip 1200 karvių |
|
|
|
|
300 |
|||
| paukštynų |
|
|
|
|
1000 |
|||
| 27.17. gyvulininkystės įmonių nuotėkų lietinimo laukai |
|
|
|
|
|
|||
| ūkio ir buities nuotėkų |
|
|
|
|
500 |
|||
| naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius |
|
|
|
|
200 |
|||
| išlaistant nuotėkas mobiliomis priemonėmis |
|
|
|
|
100 |
|||
| naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius |
|
|
|
|
100 |
|||
| įterpiant nuotėkas į dirvą |
|
|
|
|
50 |
|||
| pieno pramonės įmonių |
|
|
|
|
30 |
|||
28. Atliekų tvarkymo objektai
| 28.1. Respublikinė pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonė |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
500–1000 |
| 28.2. Regioninė atliekų deginimo įmonė (prie pavojingų atliekų aikštelių) |
|
500 |
| 28.3. Vietinė atliekų deginimo įmonė |
|
100 |
| 28.4. Buitinių atliekų sąvartynas |
|
500 |
| 28.5. Statybinių atliekų sąvartynas |
|
300 |
| 28.6. Regioninė pavojingų atliekų aikštelė |
|
500 |
| 28.7. Pesticidų užkasimo aikštelė |
|
500 |
| 28.9. Antrinių žaliavų surinkimo bazė |
|
100 |
| 28.10. Antrinių žaliavų surinkimo punktas |
|
50 |
| 28.11. Stambiagabaritinių atliekų aikštelė |
|
50 |
| 28.12. Konteinerių aikštelės prie gyvenamųjų namų |
|
Ne arčiau kaip 20 m, ne toliau kaip 50 m |
| 28.13. Gyvulių užkasimo vieta |
|
500 |
29. Pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veikla
| 29.1. Radijo ir televizijos programų transliavimas (SAZ nustatoma pagal HN 80). |
|
| 29.2. Šokių ir pramogų salių ir kitų kultūros objektų, prekybos centrų, restoranų veikla (SAZ nustatoma pagal HN 33). |
|
| 29.3. Zoologijos sodų veikla |
500–1000 m |
| 29.4. Sporto arenų ir lenktynių trasų |
500–1000 m |
| 29.5. Šunų išvedžiojimo aikštelės |
ne mažiau kaip 20 m |
30. Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla
| 30.1. Kapinės: |
|
|
| – tradicinio laidojimo |
Fizikinė tarša |
300 |
| – laidojimo po kremacijos |
|
100 |
| – uždarytų (po paskutinio laidojimo – 25 m.) |
|
100 |
| 30.2. Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpos (pagal projektą) |
Fizikinė tarša |
100 |
31. Kita aptarnavimo veikla
| 31.1. Tekstilės ir kailių skalbyklos-fabrikai |
Cheminė, fizikinė tarša |
50 |
| 31.2. Tekstilės ir kailių valyklos-fabrikai |
|
50 |
| 31.3. Drabužių cheminis valymas |
|
50 |
Pastaba. Mažoms cheminėms valykloms, kuriose yra valymo įrenginys, SAZ nereglamentuojamos.
32. Teritorijos, kurioms turi būti sudaromos SAZ
33. Garažai, parkavimo aikštelės, techninės priežiūros stotys
33.1. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninės priežiūros stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:
| Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas |
Atstumas (metrais) nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius |
||||
|
|
10 ir mažiau |
11–50 |
51–100 |
101–300 |
daugiau kaip 300 |
| Gyvenamieji namai |
10 |
15 |
25 |
35 |
50 |
| Visuomeniniai pastatai |
10 |
10 |
15 |
25 |
25 |
| Vaikų įstaigos |
15 |
25 |
25 |
50 |
x |
| Medicinos įstaigų stacionarai |
25 |
50 |
x |
x |
x |
Pastaba. X – nustatomas, suderinus su įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga.
______________