LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1990 m. lapkričio 26 d. Nr. 359
Vilnius
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1979 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 386 „Dėl tolesnio kapinių tvarkymo respublikoje“ (Žin., 1979, Nr. 35-466).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. Bendrieji nuostatai
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios kapinės yra vietos savivaldybių žinioje. Kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai.
2. Tikintiesiems pageidaujant, kapinės arba jų dalis gali būti perduotos religinės bendruomenės žinion. Už tokių kapinių priežiūrą ir laidojimo tvarką atsako religinės bendruomenės taryba arba kita religinė organizacija, kuriai šias funkcijas atlikti paveda aukštesnės religinės bendruomenės vadovybė. Kapinių perdavimas turi būti įformintas atitinkamais dokumentais (perdavimo aktu), prieš tai atlikus jų inventorizaciją. Prie akto pridedama laidojimo ir kapinių statinių registravimo knyga.
3. Kapinės, priklausančios religinėms bendruomenėms, tvarkomos pagal šias taisykles, o papildomas laidojimo sąlygas gali nustatyti atitinkamos religinės bendruomenės taryba.
4. Tikintiesiems pageidaujant, suderinus su respublikos miesto arba rajono valdyba, bažnyčios vadovybe ir architektu, bendruomenės lėšomis kapinėse gali būti pastatyta nedidelė bažnyčia, koplyčia, varpinė, šarvojimo pastatas. Kapinėse, kurios yra kultūros ir istorijos paminklai, nurodytųjų statinių statybos klausimą reikia derinti ir su Kultūros paveldo inspekcija.
5. Kapinių įrengimo, tvarkymo ir apsaugos darbus apmoka savivaldybės iš savo biudžeto arba atitinkamos visuomeninės organizacijos iš savų lėšų.
Kapines prižiūrinčios organizacijos jų tvarkymui skiria prižiūrėtojus.
Karių, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių kapams ir jų laidojimo vietoms prižiūrėti Krašto apsaugos departamento Karių kapų priežiūros komitetas gali skirti savus prižiūrėtojus.
6. Steigiant naujas kapines respublikos miestuose ar rajonų centruose, kur gyvena įvairių tikėjimų bei įsitikinimų žmonės, kai nėra galimybės įrengti kelių atskirų kapinių, religinėms bendruomenėms pageidaujant, naujų kapinių teritoriją galima suskirstyti kvartalais pagal gyventojų įsitikinimus.
7. Tvarkant kapinių įrengimo techninę dokumentaciją, vadovaujamasi statybos normomis ir taisyklėmis, kapinių projektavimo nuostatais ir sanitarinėmis normomis, taip pat vietos architektūros ir techninių tarnybų reikalavimais.
Skiriant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosauginį statusą ir prireikus atlikti tyrimus. Kapinių, turinčių paminklosauginį statusą, tvarkymo darbai derinami su vietos kultūros paveldo inspekcija. Kapinių projektas turi būti aptartas su suinteresuotomis religinėmis bendruomenėmis ir patvirtintas vietos savivaldybės Taryboje.
Pasiūlymus dėl numatomos naujų kapinių vietos, taip pat jų tvarkymo principinės schemos projektus vietos savivaldybė turi pateikti svarstyti vietos gyventojams.
Naujose kapinėse laidoti leidžiama tik po to, kai jos galutinai įrengtos ir kai valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktą patvirtina respublikos miesto meras, rajono valdytojas arba jų įgaliotas asmuo.
8. Esant paklausai, kapines prižiūrinčios organizacijos prie kapinių organizuoja gėlių, juodžemio ir smėlio pardavimą, kapų tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuomą ir pačių kapų tvarkymą pagal gyventojų užsakymus.
II. Laidojimas, kapų priežiūra ir vidaus tvarkos taisyklės
10. Prie įėjimo į kapines įrengiamas stendas, kuriame iškabinama kapinių schema, kapinių tvarkymo taisyklių išrašas, nurodoma kapines prižiūrinti organizacija, kapinių prižiūrėtojas, laidojimo patarnavimus ir kitas paslaugas teikiančios organizacijos, jų adresai, telefonų numeriai, jų darbo laikas ir kita būtina informacija.
Kapinių schemose turi būti nurodyti žymių žmonių kapai, kapinėse esantys istorijos, kultūros paminklai ir kiti svarbiausieji objektai.
Kapines leidžiama lankyti: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 8–21 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. – 9–19 val., o lapkričio 1 ir 2 dienomis – 9–22 val.
Laidojama nuo 10 val. iki 17 val. Pirmąją šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną, taip pat valstybinių švenčių dienomis nelaidojama.
11. Mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m (1,5x2,5), o šeimos kapui – 7 kv. m (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,5 m, galiniai – 0,75 m pločio).
12. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Laidojimui sklypas skiriamas iš eilės pagal kapinių išplanavimą. Raštišką laidojimo leidimą (l priedas) išduoda miestuose merai arba jų paskirti kiti pareigūnai, kaimuose – apylinkės (gyvenvietės) viršaičiai, suinteresuotam asmeniui (organizacijai) pateikus mirties liudijimą.
Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Mirus paskutiniam šeimos nariui, leidimas išduodamas suinteresuotam asmeniui arba organizacijai. Pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo.
Kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas). Nurodytosios knygos saugomos neterminuotai.
13. Laidojama ne anksčiau, kaip praėjus 24 val. po mirties, jeigu nėra vidaus reikalų ir prokuratūros, gydymo ar sanitarijos ir epidemiologijos įstaigų specialių nurodymų.
Kapo duobė turi būti ne mažiau kaip 2 m gylio. Palaidojus pastatoma laikina lentelė su mirusiojo vardu ir pavarde, gimimo ir mirimo datomis bei kapo numeriu.
Palaikai urnose laidojami kolumbariumų nišose arba įprastine tvarka kape, o kapines prižiūrinčiai organizacijai pateikiamas mirties liudijimas ir krematoriumo pažyma.
14. Kai nėra mirusiojo artimųjų, kitų asmenų arba organizacijų, galinčių apmokėti laidojimo išlaidas (karsto ir įkapių pirkimo, duobės kasimo ir transporto), jos padengiamos iš atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kapinėms tvarkyti. Tokių kapų priežiūra organizuojama kapines prižiūrinčios organizacijos arba atitinkamų visuomeninių organizacijų lėšomis.
15. Kapų statiniai turi būti pagaminti pagal patvirtintus tipinius arba individualius projektus, suderintus su miestų, rajonų architektais ar dailininkais. Veikiančiose kapinėse paminklosaugos ir paminklotvarkos tarnybų nustatytos kultūros ir istorijos paminklų teritorijoje ir jų įtakos zonoje statomų paminklų projektai derinami ir su Kultūros paveldo inspekcija.
16. Asmenų ir organizacijų kapo ribose pastatyti kapo statiniai ir pasodinti augalai, išskyrus medžius, yra jų nuosavybė. Kapines prižiūrinti organizacija statinius sunumeruoja kapo numeriais ir įregistruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje.
Už kapų statinių saugumą atsakinga kapines prižiūrinti organizacija.
17. Asmenys ir organizacijos, kurių vardu skirti sklypai, privalo nuolat prižiūrėti kapus, jų statinius ir laisvą plotą šeimų kapuose. Jei kapas netvarkomas daugiau kaip dvejus metus, kapines prižiūrinti organizacija raštiškai įspėja kapą prižiūrintį asmenį ar organizaciją, kad būtina jį sutvarkyti. Per metus po įspėjimo nesutvarkius kapo, miesto, rajono valdybos arba apylinkės (gyvenvietės) viršaičio sudaryta komisija surašo atitinkamą aktą. Po to kapas perduodamas tvarkyti 14 punkte numatyta tvarka. Kaip toliau naudoti laisvą plotą, sprendžia kapines prižiūrinti organizacija, vadovaudamasi 12 punkte nustatyta tvarka.
18. Palaikus perkelti galima tik išimtiniais atvejais, sanitarijos ir epidemiologijos stočiai bei kapines prižiūrinčiai organizacijai leidus ir laikantis sanitarijos reikalavimų.
Palaikus perkelti iš kapinių, pripažintų paminklais, galima tik gavus Kultūros paveldo inspekcijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimus.
Teismo nutartimi, tardymo organų nutarimu arba dėl kitų ypatingų priežasčių leidžiama kapą atkasti atitinkamam palaikų tyrimui. Apie kapo atkasimą pranešama jį prižiūrinčiam asmeniui (organizacijai) ir pažymima laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje.
19. Kapinėse draudžiama:
c) be kapines prižiūrinčios organizacijos žinios išvežti remontuoti kapų statinius, sodinti arba persodinti medžius, juos genėti arba naikinti;
d) kultūros ir istorijos paminklų sąraše esančius statinius perkelti į kitą vietą arba juos rekonstruoti, nesuderinus su Kultūros paveldo inspekcija;
III. Kapinių uždarymas
20. Laidojimui nebetinkamas kapines (neatitinka sanitarijos reikalavimų, nėra vietos laidoti, laidojama labai retai arba dėl kitos, valstybinės svarbos priežasties) uždaro miesto arba rajono valdyba, suderinusi su vietos religine bendruomene, sanitarijos ir epidemiologijos stotimi, ir apie tai praneša vietos spaudoje. Prie įėjimo į kapines iškabinamas atitinkamas skelbimas.
Jeigu kapinėse nėra sklypų naujiems kapams, bet yra vietos laidoti šeimų kapuose, kapinės gali būti iš dalies uždarytos.
21. Visiškai arba iš dalies uždarytos kapinės tvarkomos pagal miestų arba rajonų valdybų patvirtintą ir su vietos kultūros paveldo inspekcija suderintą šios kategorijos kapinėms privalomų darbų sąrašą.
IV. Kapinių panaikinimas
23. Visos neveikiančios kapinės ir laidojimo vietos, taip pat visų karių, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių kapai ir laidojimo vietos yra kultūros ir istorijos paminklai.
Ypatingais valstybinės svarbos atvejais miesto ar rajono valdyba, suderinusi su atitinkamos religinės bendruomenės aukščiausiąja vadovybe, Kultūros ir švietimo ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros paveldo inspekcija ir Krašto apsaugos departamentu, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei medžiagą dėl kapinių panaikinimo ir perkėlimo.
Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas panaikinti arba perkelti kapines prieš pusę metų skelbiamas respublikinėje ir vietos spaudoje. Atitinkamas skelbimas iškabinamas ir prie kapinių įėjimo.
Mirusiųjų artimieji, suinteresuoti asmenys bei organizacijos per metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo paskelbimo spaudoje dienos gali palaikus ir kapų statinius perkelti į kitas kapines šių taisyklių 12 ir 18 punktuose nustatyta tvarka.
Gyventojams ir organizacijoms pageidaujant, palaikai iš naikinamų arba perkeliamų kapinių perkeliami ir perlaidojami, o kapų statiniai nukeliami ir sumontuojami naujojoje vietoje kitų kapinių įrengimo sąmatoje šiam reikalui numatytomis lėšomis.
V. Kiti klausimai
24. Kitus kapinių tvarkymo klausimus, nenumatytus šiose taisyklėse, sprendžia miestų arba rajonų valdybos bei atitinkamos religinės bendruomenės.
Kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
Laidojimo leidimas
Mirusiojo pavardė
vardas
tėvo vardas
gimimo metai
Kapinių pavadinimas
kvartalo ir kapo numeriai
kapo sklypo dydis
Kapą prižiūrinčio asmens, pavardė, inicialai, giminystės ryšiai su mirusiuoju............................
....................................................................................................................................................
Leidimo išdavusio asmens pavardė, pareigos ir parašas.............................................................
______________
Kapinių tvarkymo taisyklių
2 priedas
(1 lapas)
REGISTRAVIMO KNYGA
__________________________________________________________________________
(kapines prižiūrinčios organizacijos pavadinimas)
__________________________________________________________________________
(kapinių pavadinimas, adresas)
(2 lapas)
REGISTRAVIMO KNYGA
Pradėta 19 __ m.________________ d.
Baigta 19 __ m._________________ d.
Įrašai nuo Nr.___________ iki Nr._____
(3 ir tolesnis lapai)
| Pavardė, vardas, tėvo vardas |
Velionio |
Kapo statinių |
Pastabos |
|||||||
| Gimimo ir mirimo datos |
Paskutinė gyvenamoji vieta |
Laidojimo data |
Kapinių kvartalo ir kapo numeriai bei sklypo matmenys |
Įstaiga, išdavusi mirties liudijimą, jo numeris ir išdavimo data |
Kapą prižiūrinčio asmens pavardė (organizacijos adresas) |
Pastatymo data |
Vieta, rb |
Statytojo pavardė (organizacijos adresas) |
||
______________
Kapinių tvarkymo taisyklių
3 priedas
Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos pildymo nurodymai
Knygos forma A3 (420*279).
Lapai susiuvami ir sunumeruojami eilės tvarka.
Įrašai rašomi rašalu arba tušiniu pieštuku (juodos ar mėlynos spalvos), pildant kiekvienos skilties reikalavimus.
Pastabų skiltyje gali būti nurodytos medžiagos, iš kurių atlikti statiniai, originalių statinių autoriai ir pan.
Vienam mirusiajam užregistruoti gali būti skiriama atskira knyga, tačiau prireikus kapines prižiūrinti organizacija gali skirti vieną knygą kelioms kapinėms.
Knyga skiriama neterminuotam saugojimui ir naudojama visiems civiliniams laidojimams Respublikoje registruoti.
______________