LIETUVOS Respublikos SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS Respublikos sveikatos apsaugos ministrO

ĮSAKYMAS

 

DĖL Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo

 

2007 m. gruodžio 14 d. Nr. A1-366/V-1025

Vilnius

 

 

Įgyvendindami 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2006 L 114, p. 38), bei siekdami nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus:

1. Tvirtiname Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatus (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2010 m. balandžio 1 d.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                  Vilija Blinkevičiūtė

 

Sveikatos apsaugos ministras                                  Rimvydas Turčinskas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2007 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. A1-366/V-1025

 

Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai (toliau – Nuostatai) parengti vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L114, 2006, p. 38), nuostatomis.

2. Nuostatuose nustatyti būtiniausi darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią jų darbo metu kelia ar gali sukelti dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas, reikalavimai.

3. Nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai bet kurios ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės).

4. Nuostatų tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo rizikos jų sveikatai ir saugai dėl neigiamo dirbtinės optinės spinduliuotės poveikio akims ir odai.

5. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) reikalavimai taikomi Nuostatų 3 punkte nurodytai sričiai nepažeidžiant būtiniausių ir (arba) specifinių Nuostatų reikalavimų. Įmonės kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ir taikomos papildomos, aukštesnį, negu nustatyta šiuose Nuostatuose, darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės lygį užtikrinančios, nuostatos.

6. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Optinė spinduliuotė – bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 1 mm. Optinė spinduliuotė skirstoma į ultravioletinę, regimąją ir infraraudonąją spinduliuotes:

ultravioletinė spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 400 nm. Ultravioletinė sritis yra skirstoma į UVA (315–400 nm), UVB (280–315 nm) ir UVC (100–280 nm);

regimoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 380 nm iki 780 nm;

infraraudonoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 780 nm iki 1 mm. Infraraudonoji sritis yra skirstoma į IRA (780–1400 nm), IRB (1400–3000 nm) ir IRC (3000 nm–1 mm).

Lazeris (šviesos stiprinimas priverstine spinduliuote) – bet koks įtaisas, kuriuo galima sukelti ar sustiprinti elektromagnetinę spinduliuotę optinės spinduliuotės bangų ilgio diapazone, pirmiausia naudojant kontroliuojamą priverstinę spinduliuotę.

Lazerio spinduliuotė – optinė spinduliuotė, sukuriama lazeriu.

Nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę.

Veikimo ribinės vertės – optinės spinduliuotės veikimo ribos, tiesiogiai pagrįstos žinomu poveikiu sveikatai ir biologiniais aspektais. Šių ribų laikymasis užtikrina, kad darbuotojai, kuriuos veikia dirbtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, bus apsaugoti nuo bet kokio žinomo neigiamo poveikio sveikatai.

Apšvita (E) arba galios tankis – spinduliavimo galia, tenkanti paviršiaus ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui (W m-2).

Spinduliavimo veikimas (H) – apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui (J m-2).

Spinduliavimas (L) – spinduliavimo srautas ar išėjimo galia erdviniam kampui, ploto vienetui, išreiškiami vatais kvadratiniam metrui steradianui (W m-2 sr-1)

Lygis – darbuotoją veikiančios apšvitos, spinduliavimo veikimo ir spinduliavimo derinys.

Kitos Nuostatų sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokas.

 

II. VEIKIMO RIBINĖS VERTĖS

 

7. Nekoherentinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės, išskyrus atvejus, kai ją sukelia gamtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, yra nurodytos Nuostatų 1 priede.

8. Lazerio spinduliuotės veikimo ribinės vertės yra nurodytos Nuostatų 2 priede.

 

III. darbdavių pareigos

 

I. OPTINĖS SPINDULIUOTĖS VEIKIMO NUSTATYMAS IR RIZIKOS ĮVERTINIMAS

 

9. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504), organizuoja optinės spinduliuotės veikimo vertinimą ir, jei reikia, atlieka optinės spinduliuotės lygių matavimus ir (arba) skaičiavimus, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, kurios sumažintų optinės spinduliuotės veikimą iki šiuose Nuostatuose nustatytų taikytinų ribų.

10. Optinės spinduliuotės įvertinimo, matavimo ir (arba) skaičiavimo metodika turi atitikti Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (angl. – IEC) nustatytus standartus dėl lazerio spinduliuotės ir Tarptautinės apšvietimo komisijos (angl. – CIE) bei Europos standartizacijos komiteto (angl. – CEN) nustatytas rekomendacijas dėl nekoherentinės spinduliuotės.

11. Optinės spinduliuotės veikimui, kuriam netaikomi Nuostatų 10 punkte nurodyti standartai ir rekomendacijos, įvertinti, matuoti ir (arba) skaičiuoti, iki bus parengti tinkami Europos Sąjungos standartai ir rekomendacijos, naudojami kiti nacionaliniai ir tarptautiniai moksliškai pagrįsti standartai ir rekomendacijos.

12. Vertinant optinės spinduliuotės veikimą tiek 10, tiek 11 punktuose nurodytais atvejais galima atsižvelgti į įrenginio gamintojo pateiktus duomenis, jei įrangai taikomi atitinkamose Bendrijos direktyvose nustatyti privalomieji saugos reikalavimai.

13. Nuostatų 9–12 punktuose nurodytą optinės spinduliuotės veikimo vertinimą, matavimą ir (arba) skaičiavimą, konsultuodamasis ir suteikdamas darbuotojams ir (arba) darbuotojų atstovams teisę dalyvauti minėtoje veikloje, atitinkamu dažnumu organizuoja įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo. Optinės spinduliuotės keliama rizika vertinama Profesinės rizikos vertinimo nuostatų nustatyta tvarka.

Įvertinus, išmatavus ir (arba) apskaičiavus darbuotojus veikiančios dirbtinės optinės spinduliuotės lygius, gauti duomenys įrašomi į Profesinės rizikos nustatymo kortelę (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 1 priedas). Dirbtinės optinės spinduliuotės skaičiavimų ir matavimų duomenys bei Profesinės rizikos nustatymo kortelės nuolat saugomi įmonėje, kad vėliau duomenis būtų galima peržiūrėti ar palyginti. Darbdavys šiuos duomenis turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ar profesinę ligą tiriančiai komisijai, joms paprašius, bei leisti su jais susipažinti darbuotojui, jam paprašius.

14. Vertinant dirbtinės optinės spinduliuotės keliamą riziką darbuotojų sveikatai, ypač turi būti atsižvelgiama į:

14.1. dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių veikimo lygį, bangų ilgio diapazoną ir trukmę;

14.2. optinės spinduliuotės veikimo ribines vertes, nurodytas Nuostatų 7 ir 8 punktuose;

14.3. bet kokį poveikį ypač jautrių rizikos darbuotojų grupių (nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų, jaunų asmenų, neįgalių asmenų) saugai ir sveikatai;

14.4. bet kokį optinės spinduliuotės ir cheminių medžiagų, sukeliančių jautrumą šviesai, sąveikos darbovietėje galimą poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai;

14.5. bet kokį netiesioginį poveikį, tokį kaip laikinas apakinimas, sprogimas ar gaisras;

14.6. atsarginės įrangos, skirtos dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygiams sumažinti, buvimą;

14.7. atliekant sveikatos patikrinimus gautą atitinkamą informaciją, įskaitant, kiek tai įmanoma, paskelbtą informaciją;

14.8. sudėtinius dirbtinės optinės spinduliuotės šaltinius;

14.9. lazeriui taikomą klasifikaciją, apibrėžtą pagal atitinkamus IEC standartus, dirbtinio šaltinio, galinčio padaryti žalą, panašią į 3B ar 4 klasės lazerio padaromą žalą, atveju – bet kokią panašią klasifikaciją;

14.10. informaciją, kurią pagal atitinkamas Bendrijos direktyvas teikia optinės spinduliuotės šaltinių bei su ja susijusios darbo įrangos gamintojai.

15. Darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 2 punktu, privalo turėti rizikos įvertinimą ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis pagal Nuostatų 16–20 punktus. Rizikos įvertinimo duomenys turi būti surašyti Profesinės rizikos vertinimo nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės rizikos nustatymo kortelėje gali būti pateiktas pagrindimas, kad dėl rizikos, susijusios su optine spinduliuote, pobūdžio ir apimties išsamesnis rizikos įvertinimas nebūtinas. Rizikos įvertinimas turi būti reguliariai tikslinamas, ypač kai yra didelių pasikeitimų, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.

 

II. rizikos išvengimas ar jos sumažinimas

 

16. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, darbdavys turi imtis priemonių dėl dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo atsirandančiai rizikai visiškai pašalinti arba sumažinti iki minimumo. Dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo rizika mažinama laikantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme išdėstytų pagrindinių prevencijos principų.

17. Jeigu pagal 9–12 punktus atliktas rizikos, kylančios darbuotojams, veikiamiems dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, įvertinimas parodo bent mažiausią galimybę, kad veikimo ribinės vertės gali būti viršytos, darbdavys parengia ir įgyvendina veiksmų planą, apimantį technines ir (arba) organizacines priemones, skirtas apsaugoti nuo ribines vertes viršijančio veikimo, ypač atsižvelgdamas į:

17.1. kitus darbo metodus, kurie mažina optinės spinduliuotės keliamą riziką;

17.2. įrangos, skleidžiančios mažiau optinės spinduliuotės ir tinkamos numatomam darbui, pasirinkimą;

17.3. technines priemones skleidžiamai optinei spinduliuotei sumažinti, įskaitant, kur reikia, blokuojančių įtaisų, apsauginių ekranų ar panašių sveikatą apsaugančių mechanizmų panaudojimą;

17.4. atitinkamas darbo įrangos, darbo vietų ir darboviečių sistemų priežiūros programas;

17.5. darbo vietų ir darboviečių projektus bei išplanavimą;

17.6. veikimo trukmės ir lygio ribojimą;

17.7. esamas atitinkamas asmenines apsaugos priemones;

17.8. įrangos, jeigu jai taikomos atitinkamos Bendrijos direktyvos, gamintojo instrukcijas.

18. Remiantis 9–15 punktuose nustatyta tvarka atliktu rizikos įvertinimu, darbo vietos, kuriose darbuotojus veikiančios optinės spinduliuotės iš dirbtinių šaltinių lygis galėtų viršyti veikimo ribines vertes, atitinkamai pažymimos pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014). Kai techniškai įmanoma ir jeigu yra rizika, kad veikimo ribinės vertės galėtų būti viršytos, tokios vietos turi būti identifikuotos ir patekimas į jas apribotas.

19. Darbuotojai negali būti veikiami spinduliavimo, viršijančio veikimo ribines vertes. Tais atvejais, jeigu, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi siekdamas laikytis Nuostatų reikalavimų dėl dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, veikimo ribinės vertės yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų veikimui sumažinti žemiau ribinių verčių. Darbdavys nustato priežastis, dėl kurių veikimo ribinės vertės buvo viršytos, ir atitinkamai pritaiko apsaugos bei prevencijos priemones, kad nepasikartotų veikimo ribinių verčių viršijimas.

20. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo II dalį darbdavys Nuostatų 16–19 punktuose nurodytas priemones pritaiko taip, kad jos atitiktų darbuotojų, priskiriamų ypač jautrioms rizikos grupėms, reikalavimus.

 

III. darbuotojų informavimas ir mokymas

 

21. Nepažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų dėl darbuotojų mokymo ir jų informavimo, darbdavys užtikrina, kad darbuotojams, kuriems darbe kyla rizika dėl dirbtinės optinės spinduliuotės, ir (arba) jų atstovams būtų suteikta visa būtina informacija bei organizuojami mokymai, susiję su Nuostatų 9–15 punktuose nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, ypač su:

21.1. priemonėmis, kurių imtasi Nuostatams įgyvendinti;

21.2. veikimo ribinėmis vertėmis ir su jomis susijusia galima rizika;

21.3. pagal Nuostatų 9–15 punktus atliekamo dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygio įvertinimo, išmatavimo ir (arba) apskaičiavimo rezultatais, kartu paaiškinant jų svarbą ir galimą riziką;

21.4. tuo, kaip nustatyti neigiamą optinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir apie jį pranešti;

21.5. aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą;

21.6. saugia darbo praktika, kad veikimo rizika būtų kuo mažesnė;

21.7. atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių tinkamu naudojimu.

 

IV. konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas

 

22. Nuostatuose numatytais klausimais konsultuojamasi su darbuotojais ir (arba) jų atstovais, be to, jie dalyvauja diskusijose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

iV. DARBUOTOJŲ sveikatos priežiūra

 

23. Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui sveikatai ir laiku jį nustatyti, taip pat užkirsti kelią ilgalaikei rizikai sveikatai bei rizikai susirgti lėtinėmis ligomis dėl optinės spinduliuotės veikimo, darbuotojų sveikatos priežiūra vykdoma pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnį.

24. Darbuotojų sveikata tikrinama pagal Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365) (toliau – Privalomo sveikatos tikrinimo tvarka).

25. Įrašai apie kiekvieno darbuotojo, kurio sveikatos patikrinimai atliekami pagal Nuostatų 23 punktą, sveikatą daromi ir tikslinami pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką. Asmens sveikatos istorijose (forma 025/a, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972) pateikiama atliktų sveikatos patikrinimų rezultatų santrauka. Įrašai apie asmens sveikatą tvarkomi taip, kad vėliau jais būtų galima pasinaudoti laikantis visų konfidencialumo reikalavimų.

Atitinkamų įrašų apie asmens sveikatą kopijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atsakingos už darbuotojų sveikatos priežiūrą, prašymu pateikiamos jai laikantis visų konfidencialumo reikalavimų.

Darbdavys pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas ar už sveikatos priežiūrą atsakinga medicinos įstaiga galėtų susipažinti su 9–15 punktuose nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, jei tie rezultatai gali būti svarbūs sveikatos priežiūrai.

Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su įrašais apie savo sveikatą.

26. Bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, atitinkamas(-i) darbuotojas(-ai) gali pasitikrinti sveikatą pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką. Toks sveikatos patikrinimas taip pat atliekamas tada, kai sveikatos priežiūros rezultatai rodo, kad darbuotojas serga arba esama neigiamo poveikio jo sveikatai, ir gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas darbe. Abiem atvejais, kai yra viršijamos ribinės vertės ar yra nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas):

26.1. gydytojas arba kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo informuoja darbuotoją apie su darbuotoju asmeniškai susijusius rezultatus. Visų pirma darbuotojui suteikiama informacija ir patarimai, kokia jo sveikatos priežiūra turėtų būti, kai jį nustoja veikti dirbtinė optinė spinduliuotė;

26.2. darbdavys informuojamas apie visas svarbias sveikatos patikrinimo išvadas, laikantis visų medicininio konfidencialumo reikalavimų;

26.3. darbdavys:

26.3.1. peržiūri pagal Nuostatų 9–15 punktus atliktą rizikos įvertinimą;

26.3.2. peržiūri pagal Nuostatų 16–20 punktus numatytas priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką;

26.3.3. atsižvelgia į darbo medicinos gydytojo ar kito tinkamos kvalifikacijos asmens arba įstaigos, atsakingos už darbuotojų sveikatos priežiūrą, ar Valstybinės darbo inspekcijos patarimus, įgyvendindamas bet kurias priemones, reikalingas siekiant visiškai pašalinti ar sumažinti riziką pagal Nuostatų 16–20 punktus;

26.3.4. organizuoja tolesnę darbuotojų sveikatos priežiūrą bei pasirūpina, kad būtų apžvelgti bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų veikimą, sveikatos būklės duomenys. Tokiais atvejais darbo medicinos gydytojas arba kitas kompetentingas gydytojas, arba Visuomenės sveikatos priežiūros centras ar Valstybinė darbo inspekcija gali pasiūlyti, kad būtų atliktas veikimą patyrusių asmenų sveikatos patikrinimas.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Valstybinė darbo inspekcija vykdo Nuostatų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėse ir konsultuoja jų taikymo klausimais.

_________________

Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų

1 priedas

 

Nekoherentinė optinė spinduliuotė

 

Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo skleidžiamos spinduliuotės diapazono, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 1.1 lentelėje pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė.

 

Žymint raidėmis nuo a iki o, kartu nurodomos atitinkamos 1.1 lentelės eilutės.

 

a)

(Heff taikoma tik 180–400 nm diapazone)

b)

(HUVA taikoma tik 315–400 nm diapazone)

c, d)

(LB taikoma tik 300–700 nm diapazone)

e, f)

(EB taikoma tik 300–700 nm diapazone)

g–l)

(dėl atitinkamų λ1 ir λ2 verčių žr. 1.1 lentelę)

m, n)

(EIR taikoma tik 780–3 000 nm diapazone)

o)

(Hskin taikoma tik 380–3 000 nm diapazone)

 

Taikant Nuostatus, pirmiau minėtos formulės gali būti pakeistos toliau pateikiamais reiškiniais ir atskirų verčių, išdėstytų toliau pateiktose lentelėse, naudojimu:

 

a)

 

ir

b)

ir

c, d)

 

e, f)

 

g–l)

(dėl atitinkamų λ1 ir λ2 verčių žr. 1.1 lentelę)

m, n)

 

o)

ir

 

Pastabos:

Eλ (λ, t), Eλ

spektrinė apšvita arba galios spektrinis tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui nanometrui (W m-2nm-1); Eλ (λ, t) ir Eλ vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas;

Eeff

veiksminga apšvita (UV diapazonas): apšvita, apskaičiuota UV bangų ilgio 180–400 nm diapazone, taikant spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2];

H

spinduliavimo veikimas: apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2];

Heff

veiksmingas spinduliavimo veikimas: spinduliavimo veikimas pritaikius spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2];

EUVA

visuotinė apšvita (UV A): apšvita, apskaičiuota UV A spindulių bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2];

HUVA

spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma UV A bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2];

S (λ)

spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu akims ir odai, (1.2 lentelė) (nedimensinis);

t, Δt

veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s];

λ

bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm];

Δ λ

apskaičiavimo ar matavimo intervalų dažnių juostos plotis, išreiškiamas nanometrais [nm];

Lλ (λ), Lλ

šaltinio spektrinis spinduliavimas, išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui nanometrui [W m-2 sr -1 nm-1];

R (λ)

spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su regimosios šviesos ir IR A spinduliuotės akiai daroma termine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis);

LR

veiksmingas spinduliavimas (terminė žala): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą R (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr-1];

B (λ)

spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su mėlynosios šviesos spinduliuotės akiai daroma fotochemine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis);

LB

veiksmingas spinduliavimas (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr-1];

EB

veiksminga apšvita (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui [W m-2];

EIR

visuotinė apšvita (terminė žala): apšvita, apskaičiuota infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 780–3000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2];

Eskin

visuotinė apšvita (regimoji, IR A ir IR B): apšvita, apskaičiuota regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2];

Hskin

spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3000 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2];

α

amplitudė: kampas, kuriuo menamasis šaltinis matomas kaip tam tikras erdvės taškas, išreiškiamas miliradianais (mrad). Menamasis šaltinis yra realus ar virtualus objektas, suformuojantis tinklainėje mažiausią galimą vaizdą.

 

 

 

1.1 lentelė. Nekoherentinės optinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės

 

Eilutės nuorodos

Bangų ilgis, nm

Veikimo ribinė vertė

Matavimo vienetai

Pastabos

Kūno dalys

Pavojus

a.

180–400

(UV A, UV B ir UV C)

 

Heff = 30

Kasdienis dydis 8 val.

[J m-2]

 

akis: ragena

junginė

lęšiukas

oda

fotokeratitas (ragenos uždegimas)

konjunktyvitas

kataraktos formavimasis

eritema

elastozė

odos vėžys

b.

315–400

(UV A)

HUVA = 104

Kasdienis dydis 8 val.

[J m-2]

 

akies lęšiukas

kataraktos formavimasis

c.

300–700

(Mėlynoji šviesa)
žr. 1 pastabą

LB = ,

kai t ≤ 10000 s

LB:[W m-2 sr-1]

t: [sekundžių]

kai α ≥ 11 mrad

akies tinklainė

fotoretinitas (tinklainės uždegimas)

d.

300–700

(Mėlynoji šviesa)

žr. 1 pastabą

LB = 100,

kai t > 10000 s

[W m-2 sr-1]

e.

300–700

(Mėlynoji šviesa)

žr. 1 pastabą

EB = ,

kai t ≤ 10000 s

EB: [W m-2]

t: [sekundžių]

kai α < 11 mrad

žr. 2 pastabą

f.

300–700

(Mėlynoji šviesa)

žr. 1 pastabą

EB = 0.01

t >10000 s

[W m-2]

g.

380–1 400

(Regimosios ir IR A)

 

,

kai t >10 s

[W m-2 sr-1]

 

Cα = 1.7, kai

α ≤ 1.7 mrad

Cα = α, kai

1.7 ≤ α ≤ 100 mrad

Cα = 100, kai

α > 100 mrad

 

λ= 380; λ2= 1400

akies tinklainė

tinklainės nudegimas

h.

380–1 400

(Regimosios ir IR A)

 

,

kai 10 µs ≤ t ≤ 10 s

LR:[W m-2 sr-1]

t: [sekundžių]

i.

380–1 400

(Regimosios ir IR A)

 

,

kai t <10 µs

[W m-2 sr-1]

j.

780–1 400

(IR A)

 

 ,

kai t >10 s

[W m-2 sr-1]

Cα = 11, kai

α ≤ 11 mrad

Cα = α, kai

11≤ α ≤ 100 mrad

Cα = 100, kai

α > 100 mrad

(žvalgos zonos išmatavimai: 11 mrad)

 

λ= 780; λ2= 1400

akies tinklainė

tinklainės nudegimas

k.

780–1 400

(IR A)

 

LR =  ,

kai 10 µs ≤ t ≤ 10 s

LR: [W m-2 sr-1]

t: [sekundžių]

l.

780–1 400

(IR A)

 

 ,

kai t < 10 µs

[W m-2 sr-1]

m.

780–3 000

(IR A ir IR B)

 

EIR = 18000 t-0.75,

kai t ≤ 1000 s

E: [W m-2]

t: [sekundžių]

 

akis: ragena

lęšiukas

ragenos nudegimas

kataraktos formavimasis

n.

780–3 000

(IR A ir IR B)

 

EIR = 100,

kai t >1000 s

[W m-2]

o.

380–3 000

(Regimosios, IR A

ir IR B)

Hskin = 20000 t0.25,

kai t < 10 s

H: [J m-2]

t: [sekundžių]

 

oda

nudegimas

 

1 pastaba. 300–700 nm diapazonas apima dalį UV B, visus UV A ir didžiąją dalį regimosios spinduliuotės; tačiau susijusi rizika visuotinai vadinama „mėlynosios šviesos“ rizika. Mėlynoji šviesa iš esmės apima apytiksliai tik 400–490 nm diapazoną.

2 pastaba. Tam, kad būtų galima žvilgsniu užfiksuoti labai mažus šaltinius amplitude, mažesne nei 11 mrad, LB gali būti pakeistas į EB. Tai paprastai taikoma tik oftalmaloginiams instrumentams ar anestezijos metu stabilizuotai akiai. Maksimalų šaltinio fiksavimo žvilgsniu laiką galima nustatyti taikant formulę: tmax = 100 / EB, kai EB išreiškiamas W m-2. Dėl akių judėjimo įprastiniu regėjimo režimu šis laikas neviršija 100 s.

 

 

1.2 lentelė. S (λ) [nedimensinis], 180 nm–400 nm

 

λ vienam nm

S (λ)

λ vienam nm

S (λ)

λ vienam nm

S (λ)

λ vienam nm

S (λ)

λ vienam nm

S (λ)

180

0,0120

225

0,1500

270

1,0000

315

0,0030

360

0,000130

181

0,0126

226

0,1583

271

0,9919

316

0,0024

361

0,000126

182

0,0132

227

0,1658

272

0,9838

317

0,0020

362

0,000122

183

0,0138

228

0,1737

273

0,9758

318

0,0016

363

0,000118

184

0,0144

229

0,1819

274

0,9679

319

0,0012

364

0,000114

185

0,0151

230

0,1900

275

0,9600

320

0,0010

365

0,000110

186

0,0158

231

0,1995

276

0,9434

321

0,000819

366

0,000106

187

0,0166

232

0,2089

277

0,9272

322

0,000670

367

0,000103

188

0,0173

233

0,2188

278

0,9112

323

0,000540

368

0,000099

189

0,0181

234

0,2292

279

0,8954

324

0,000520

369

0,000096

190

0,0190

235

0,2400

280

0,8800

325

0,000500

370

0,000093

191

0,0199

236

0,2510

281

0,8568

326

0,000479

371

0,000090

192

0,0208

237

0,2624

282

0,8342

327

0,000459

372

0,000086

193

0,0218

238

0,2744

283

0,8122

328

0,000440

373

0,000083

194

0,0228

239

0,2869

284

0,7908

329

0,000425

374

0,000080

195

0,0239

240

0,3000

285

0,7700

330

0,000410

375

0,000077

196

0,0250

241

0,3111

286

0,7420

331

0,000396

376

0,000074

197

0,0262

242

0,3227

287

0,7151

332

0,000383

377

0,000072

198

0,0274

243

0,3347

288

0,6891

333

0,000370

378

0,000069

199

0,0287

244

0,3471

289

0,6641

334

0,000355

379

0,000066

200

0,0300

245

0,3600

290

0,6400

335

0,000340

380

0,000064

201

0,0334

246

0,3730

291

0,6186

336

0,000327

381

0,000062

202

0,0371

247

0,3865

292

0,5980

337

0,000315

382

0,000059

203

0,0412

248

0,4005

293

0,5780

338

0,000303

383

0,000057

204

0,0459

249

0,4150

294

0,5587

339

0,000291

384

0,000055

205

0,0510

250

0,4300

295

0,5400

340

0,000280

385

0,000053

206

0,0551

251

0,4465

296

0,4984

341

0,000271

386

0,000051

207

0,0595

252

0,4637

297

0,4600

342

0,000263

387

0,000049

208

0,0643

253

0,4815

298

0,3989

343

0,000255

388

0,000047

209

0,0694

254

0,5000

299

0,3459

344

0,000248

389

0,000046

210

0,0750

255

0,5200

300

0,3000

345

0,000240

390

0,000044

211

0,0786

256

0,5437

301

0,2210

346

0,000231

391

0,000042

212

0,0824

257

0,5685

302

0,1629

347

0,000223

392

0,000041

213

0,0864

258

0,5945

303

0,1200

348

0,000215

393

0,000039

214

0,0906

259

0,6216

304

0,0849

349

0,000207

394

0,000037

215

0,0950

260

0,6500

305

0,0600

350

0,000200

395

0,000036

216

0,0995

261

0,6792

306

0,0454

351

0,000191

396

0,000035

217

0,1043

262

0,7098

307

0,0344

352

0,000183

397

0,000033

218

0,1093

263

0,7417

308

0,0260

353

0,000175

398

0,000032

219

0,1145

264

0,7751

309

0,0197

354

0,000167

399

0,000031

220

0,1200

265

0,8100

310

0,0150

355

0,000160

400

0,000030

221

0,1257

266

0,8449

311

0,0111

356

0,000153

 

 

222

0,1316

267

0,8812

312

0,0081

357

0,000147

 

 

223

0,1378

268

0,9192

313

0,0060

358

0,000141

 

 

224

0,1444

269

0,9587

314

0,0042

359

0,000136

 

 

 

 

1.3 lentelė. B (λ), R (λ) [nedimensiniai], 380 nm–1400 nm

 

λ vienam nm

B (λ)

R (λ)

300 ≤ λ < 380

0,01

–

380

0,01

0,1

385

0,013

0,13

390

0,025

0,25

395

0,05

0,5

400

0,1

1

405

0,2

2

410

0,4

4

415

0,8

8

420

0,9

9

425

0,95

9,5

430

0,98

9,8

435

1

10

440

1

10

445

0,97

9,7

450

0,94

9,4

455

0,9

9

460

0,8

8

465

0,7

7

470

0,62

6,2

475

0,55

5,5

480

0,45

4,5

485

0,32

3,2

490

0,22

2,2

495

0,16

1,6

500

0,1

1

500 < λ ≤ 600

100,02·(450-λ)

1

600 < λ ≤ 700

0,001

1

700 < λ ≤ 1050

–

100,002·(700- λ)

1 050 < λ ≤ 1 150

–

0,2

1 150 < λ ≤ 1 200

–

0,2·100,02·(1150- λ)

1 200 < λ ≤ 1 400

–

0,02

_________________

 

Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų

2 priedas

 

Lazerinė optinė spinduliuotė

 

Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo šaltinio skleidžiamos spinduliuotės bangų ilgio bei trukmės, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 2.2–2.4 lentelėse pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu lazerinės optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė.

Koeficientai, kuriais pasinaudota atliekant skaičiavimus 2.2–2.4 lentelėse, yra pateikti 2.5 lentelėje, o korekcijos pakartotinio veikimo atveju yra pateiktos 2.6 lentelėje.

 [W m-2]

 [J m-2]

 

Pastabos:

dP

galia, išreiškiama vatais [W];

dA

paviršiaus plotas, išreiškiamas kvadratiniais metrais [m2];

E (t), E

apšvita, arba galios tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, paprastai išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]. E (t), E vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas;

H

spinduliavimo veikimas: apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2];

t

veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s];

λ

bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm];

γ

regėjimo lauko išmatavimus ribojantis kampas, išreiškiamas miliradianais [mrad];

γm

regėjimo lauko išmatavimai, išreiškiami miliradianais [mrad];

α

šaltinio amplitudė, išreiškiama miliradianais [mrad];

 

ribojanti apertūra: apskritas plotas, kurį naudojant apskaičiuojamas apšvitos ir spinduliuotės veikimo vidurkis;

G

integruotasis spinduliavimas: spinduliavimo per atitinkamą veikimo laiką integralas, išreiškiamas spinduliavimo energija, tenkančia spinduliuojančio paviršiaus ploto vienetui ir emisijos erdviniam kampui, – džauliais kvadratiniam metrui steradianui [J m-2 sr -1].

 

2.1 lentelė. Spinduliuotės pavojai

 

Bangų ilgis [nm] λ

Spinduliuotės diapazonas

Paveikiamas organas

Pavojus

Veikimo ribinių verčių lentelė

180–400

UV

akis

fotocheminis pakenkimas ir terminis pakenkimas

2.2, 2.3

180–400

UV

oda

eritema

2.4

400–700

regimoji

akis

tinklainės pakenkimas

2.2

400–600

regimoji

akis

fotocheminis pakenkimas

2.3

400–700

regimoji

oda

terminis pakenkimas

2.4

700–1400

IR A

akis

terminis pakenkimas

2.2, 2.3

700–1400

IR A

oda

terminis pakenkimas

2.4

1 400–2600

IR B

akis

terminis pakenkimas

2.2

2 600–106

IR C

akis

terminis pakenkimas

2.2

1 400–106

IR B, IR C

akis

terminis pakenkimas

2.3

1 400–106

IR B, IR C

oda

terminis pakenkimas

2.4

 

 

 

2.2 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Trumpos trukmės (< 10 s) akių veikimas

 

Bangų ilgisa [nm]

Apertūra

Trukmė [s]

10-13–10-11

10-11–10-9

10-9–10-7

10-7–1,8 · 10-5

1,8 · 10-5–5 · 10-5

5 · 10-5–10-3

10-3–101

UV C

180–280

1 mm, kai t<0,3 s; 1,5 · t0,375, kai 0,3<t<10 s

E = 3 · 1010   [W m-2]

Žr. c pastabą

 

 

 

H = 30 [J · m-2]

 

UV B

280–302

 

303

H = 40 [J m-2];

jei t < 2,6 · 10-9, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

304

H = 60 [J m-2];

jei t < 1,3 · 10-8, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

305

H = 100 [J m-2];

jei t < 1,0 · 10-7, tai

H = 5,6 · 103 t 0.25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

306

H = 160 [J m-2];

jei t < 6,7 · 10-7, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25[J m-2 ] žr. d pastabą

 

307

H = 250 [J m-2];

jei t < 4,0 · 10-6, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

308

H = 400 [J m-2];

jei t < 2,6 · 10-5, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2] žr. d pastabą

 

309

H = 630 [J m-2];

jei t < 1,6 · 10-4,

tai H = 5,6 · 103 t 0,25[J m-2 ] žr. d pastabą

 

310

H = 103 [J m-2];

jei t < 1,0 · 10-3, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

311

H = 1,6 · 103 [J m-2];

jei t < 6,7 · 10-3, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

312

H = 2,5 · 103 [J m-2];

jei t < 4,0 · 10-2, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

313

H = 4,0 · 103 [J m-2];

jei t < 2,6 · 10-1, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2] žr. d pastabą

 

314

H = 6,3 · 103 [J m-2];

jei t < 1,6 · 100, tai

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą

 

UV A

315–400

 

H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2]

 

Regimosios ir IR A

400–700

7 mm

H = 1,5 · 10-4 CE [J m-2]

H=2,7 · 104 t 0,75 CE [J m-2]

H = 5 · 10-3 CE [J m-2]

H = 18 · t 0,75 CE [J m-2]

 

700–1050

H = 1,5 · 10-4 CA CE [J m-2]

H=2,7 · 104 t 0,75 CA CE [J m-2]

H = 5 · 10-3 CA CE [J m-2]

H = 18 · t 0,75 CA CE [J m-2]

 

1050–1400

H = 1,5 · 10-3 CC CE [J m-2]

H=2,7 · 105 t 0,75 CC CE [J m-2]

H = 5 · 10-2 CC CE [J m-2]

H = 90 · t 0,75 CC CE [J m-2]

 

IR B ir IR C

1400–1500

Žr. pastabą b

E = 1012 [W m-2] Žr. c pastabą

H = 103 [J m-2]

H=5,6 · 103 · t 0,25 [J m-2]

 

1500–1800

E = 1013 [W m-2] Žr. c pastabą

H = 104 [J m-2]

 

800–2600

E = 1012 [W m-2] Žr. c pastabą

H = 103 [J m-2]

H=5,6 ·103 · t 0,25 [J m-2]

 

2600–106

E = 1011 [W m-2 ] Žr. c pastabą

H=100 [J m-2]

H = 5,6 · 103 · t 0,25 [J m-2]

 

 

Pastabos:

a       Jei lazerio bangos ilgis sutampa su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba.

b       Kai 1 400≤λ<105 nm: apertūros skersmuo = 1 mm, kai t ≤ 0,3 s ir 1,5 t0,375 mm, kai 0,3 s < t < 10 s; kai 105≤λ<106 nm: apertūros skersmuo = 11 mm.

c       Kadangi neturima duomenų apie šių impulsų ilgį, Tarptautinė komisija dėl apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės (ICNIRP) rekomenduoja taikyti 1 ns apšvitos ribas.

d      Lentelėje pateikiamos vienetinių lazerio impulsų vertės. Keleto lazerio impulsų atveju per intervalą Tmin įvykstančių lazerio impulsų trukmės (pateiktos 2.6 lentelėje) turi būti sudėtos ir gaunama laiko vertė turi būti naudojama vietoj t formulėje 5,6   103 t 0,25.

 

2.3 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Ilgos trukmės (≥ 10 s) akių veikimas

 

Bangų ilgisa [nm]

Apertūra

Trukmė [s]

101–102

102–104

104–3 · 104

UV C

180–280

3,5 mm

 

H = 30 [J m-2]

 

UV B

280–302

 

303

 

H = 40 [J m-2]

 

304

 

H = 60 [J m-2]

 

305

 

H = 100 [J m-2]

 

306

 

H = 160 [J m-2]

 

307

 

H = 250 [J m-2]

 

308

 

H = 400 [J m-2]

 

309

 

H = 630 [J m-2]

 

310

 

H = 1,0 103 [J m-2]

 

311

 

H = 1,6 103 [J m-2]

 

312

 

H = 2,5 103 [J m-2]

 

313

 

H = 4,0 103 [J m-2]

 

314

 

H = 6,3 103 [J m-2]

 

UV A

315–400

 

H = 104 [J m-2]

Regimosios

400–700

400–600

Fotocheminis b

tinklainės pakenkimas

7 mm

H = 100 CB [J m-2]

(γ = 11 mrad)d

E = 1 CB [W m-2]; (γ = 1,1 t0,5 mrad)d

E = 1 CB [W m-2]

(γ = 110 mrad)d

400–700

Terminis b

tinklainės pakenkimas

Jei α < 1,5 mrad, tai E = 10 [W m-2]

jei α > 1,5 mrad ir t ≤ T2, tai H = 18 CE t0,75 [J m-2 ]

jei α > 1,5 mrad ir t > T2, tai E = 18 CE T2-0,25 [W m-2]

IR A

700–1 400

7 mm

Jei α < 1,5 mrad, tai E = 10 CA CC [W m-2]

jei α > 1,5 mrad ir t ≤ T2, tai H = 18 CA CC CE t0,75 [J m-2 ]

jei α > 1,5 mrad ir t > T2, tai E = 18 CA CC CE T2-0,25 [W m-2] (neturi viršyti 1 000 W m-2)

IR B ir IR C

1 400–106

žr.c

E = 1 000 [W m-2]

 

 

a       Jei lazerio bangos ilgis ar kitas parametras sutampa su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba.

b       Mažų šaltinių, kurių kampas yra 1,5 mrad arba mažesnis, regimosios dvigubos ribos E nuo 400 nm iki 600 nm sumažėja iki terminių ribų 10s≤t<T1 trukmės atveju ir iki fotocheminių ribų ilgesnės trukmės atveju. Dėl T1 ir T2 žr. 2.5 lentelę. Fotocheminį pavojų tinklainei taip pat galima išreikšti kaip spinduliavimą, integruotą laiko atžvilgiu, G = 106 CB [J m-2 sr-1], kai t > 10 s iki t = 10 000 s ir L = 100 CB [W m-2 sr-1], kai t > 10 000 s. Matuojant G ir L, kaip regėjimo lauko vidurkis turi būti naudojamas γm. CIE oficialiai nustatyta, kad riba tarp regimosios šviesos ir infraraudonosios šviesos yra 780 nm. Atskirame stulpelyje bangų ilgio juostų pavadinimai pateikiami tik tam, kad palengvintų naudojimąsi lentele. (G žymėjimą naudoja CEN; Lt žymėjimą naudoja CIE; LP žymėjimą naudoja IEC ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC.)

c       Jei bangų ilgis 1400–105 nm, apertūros skersmuo = 3,5 mm; jei bangų ilgis 105–106 nm, apertūros skersmuo = 11 mm.

d      Išmatuojant veikimo vertę, į γ atsižvelgiama taip: jei α (šaltinio amplitudė) > γ (ribojantis kampas, nurodytas atitinkamame stulpelyje laužtiniuose skliaustuose), tai regėjimo lauko išmatavimui γm turėtų būti suteikiama vertė γ. (Panaudojus didesnį regėjimo lauko išmatavimą, pavojus būtų pervertintas.)

Jei α < γ, tai regėjimo lauko išmatavimas γm turi būti pakankamai didelis, kad apimtų visą šaltinį, bet nėra apribotas ir gali būti didesnis už γ.

 

2.4 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Odos veikimas

 

Bangų ilgisa [nm]

Apertūra

Trukmė [s]

< 10-9

10-9–10-7

10-7 – 10-3

10-3 – 101

101 – 103

103 – 3 · 104

UV

(A, B, C)

180–400

3. 5mm

E = 3 · 1010 [W m-2]

Tokios pačios kaip akių veikimo ribos

Regimosios

ir IR A

400–700

3. 5mm

E = 2 · 1011 [W m-2]

H=200 CA

[J m-2]

H = 1,1 · 104 CA t 0,25 [J m-2]

E = 2 · 103 CA [W m-2]

700–1400

E = 2 · 1011 CA [W m-2]

IR B ir IR C

400–1500

E = 1012 [W m-2]

Tokios pačios kaip akių veikimo ribos

1500–1800

E = 1013 [W m-2]

1800–2600

E = 1012 [W m-2]

2600–106

E = 1011 [W m-2]

 

a Jei bangos ilgis ar kitas lazerio parametras su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba.

 

 

 

2.5 lentelė. Taikomi korekcijos veiksniai ir kiti skaičiavimo parametrai

 

ICNIRP naudojamas parametras

Galiojantis spektrinis diapazonas

(nm)

Vertė

 

CA

λ < 700

CA = 1,0

700–1 050

CA = 10 0,002(λ - 700)

1 050–1 400

CA = 5,0

 

CB

400–450

CB = 1,0

450–700

CB = 10 0,02(λ -450)

 

CC

700–1 150

CC = 1,0

1 150–1 200

CC = 10 0,018(λ - 1150)

1 200–1 400

CC = 8,0

 

T1

λ < 450

T1 = 10 s

450–500

T1 = 10 · [10 0,02 (λ - 450) ] s

λ > 500

T1 = 100 s

ICNIRP naudojamas parametras

Galiojantis biologiniam poveikiui

Vertė

αmin

Visos terminio poveikio formos

αmin = 1,5 mrad

ICNIRP naudojamas parametras

Galiojanti amplitudė

(mrad)

Vertė

 

CE

α < αmin

CE = 1,0

αmin < α < 100

CE = α / αmin

α > 100

CE = α2 / (αmin · αmax) mrad,

kur αmax = 100 mrad

 

T2

α < 1,5

T1 = 10 s

1,5 < α < 100

T2 = 10 · [10 (α - 1,5) / 98,5 ] s

α > 100

T2 = 100 s

ICNIRP naudojamas parametras

Galiojantis veikimo laiko intervalas

(s)

Vertė


γ

t ≤ 100

γ = 11 [mrad]

100 < t < 104

γ = 1,1 t 0, 5 [mrad]

t > 104

γ = 110 [mrad]

 

2.6 lentelė. Korekcijos pakartotinio veikimo atveju

 

Visais pakartotinio veikimo naudojant pakartotinius impulsus siunčiančias arba žvalgos lazerines sistemas atvejais turėtų būti taikomos kiekviena iš trijų toliau pateikiamų bendrų taisyklių:

1. Impulsų sekos vienetinio impulso veikimas neturi viršyti atitinkamai vienetinio impulso trukmei nustatytos veikimo ribinės vertės.

2. Grupės impulsų (arba impulsų pogrupio impulsų sekos viduje) veikimas per laiko tarpą t neturi viršyti laiko tarpui t nustatytos veikimo ribinės vertės.

3. Bet kurio grupės impulsų vienetinio impulso veikimas neturi viršyti vienetinio impulso veikimo ribinės vertės, padaugintos iš kaupiamojo terminio koeficiento Cp=N-0,25, kur N yra impulsų skaičius. Ši taisyklė taikoma tik veikimo riboms, kuriomis siekiama apsaugoti nuo terminio sužalojimo, kur visi impulsai, įvykdomi per mažesnį nei Tmin laiko tarpą, laikomi vienetiniu impulsu.

 

Parametras

Galiojantis spektrinis diapazonas (nm)

Vertė

 

Tmin

315 <λ≤ 400

Tmin = 10 -9 s (= 1 ns)

400 <λ≤ 1 050

Tmin = 18 · 10 -6 s (= 18 μs)

1 050 <λ≤ 1 400

Tmin = 50 · 10 -6 s (= 50 μs)

1 400 <λ≤ 1 500

Tmin = 10 -3 s (= 1 ms)

1 500 <λ≤ 1 800

Tmin = 10 s

1 800 <λ≤ 2 600

Tmin = 10 -3 s (= 1 ms)

2 600 <λ≤ 10 6

Tmin = 10 -7 s (= 100 ns)

 

_________________