LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ pakeitimo
2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. 03-117
Vilnius
1. Pakeisti Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ (Žin., 2008, Nr. 127-4888):
1.1. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Bazelio bankų priežiūros komiteto išleistus dokumentus: Vidaus kontrolės sistemų bankuose struktūra (angl. Framework for internal control systems in banking organisations), Patikimas paskolų vertinimas ir matavimas (angl. Sound credit risk assessment and valuation for loans), Palūkanų normos rizikos valdymo principai (angl. Principles for the management and supervision of interest rate risk), Patikima likvidumo valdymo bankinėse organizacijose praktika (angl. Sound practices for managing liquidity in banking organizations), Patikima operacinės rizikos valdymo ir priežiūros praktika (angl. Sound practices for the management and supervision of operational risk) ir į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (toliau – CEBS) išleistus dokumentus: Koncentracijos rizikos valdymo pagal priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą gairės (angl. Guidelines on the management of concentration risk under the supervisory review process), CEBS techninės paramos Europos Komisijai dėl likvidumo rizikos valdymo antroji dalis (angl. Second part of CEBS’ technical advice to the European Commission on liquidity risk managament), Likvidumo atsargų ir išgyvenimo laikotarpių gairės (angl. Guidelines on liquidity buffers & survival periods), Peržiūrėto didelių pozicijų režimo įgyvendinimo gairės (angl. Guidelines on the implementation of the revised large exposures regime).“
1.3. Papildyti II skyrių nauju 41 punktu:
1.5. Išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Bankas turi sugebėti užtikrinti, kad susiję skolininkai bus nustatyti ir bus tinkamai įvertinta jų kredito rizika. Tuo tikslu bankas turi būti įdiegęs į savo kredito rizikos valdymo sistemą tinkamas kontrolės ir valdymo procedūras, skirtas identifikuoti tarpusavyje susijusius klientus ir stebėti tolimesnius tarpusavyje susijusių klientų grupės pasikeitimus. Pats tarpusavyje susijusių klientų identifikavimo procesas periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas siekiant užtikrinti jo veiksmingumą. Tarpusavyje susijusios klientų grupės identifikuojamos ir stebimos laikantis šių principų:
28.1. bankas siekia, kad tarpusavyje susijusių klientų identifikavimo procedūros būtų taikomos prieš suteikiant asmeniui poziciją, neatsižvelgiant į jos dydį. Minimaliai reikalaujama, kad šios identifikavimo procedūros būtų taikomos bent toms pozicijoms, kurių vertė viršija 2 proc. banko kapitalo, ir šis procesas pagrindžiamas dokumentais;
28.2. kliento priklausymas tarpusavyje susijusių klientų grupei identifikuojamas, kai pirmą kartą suteikiama pozicija arba kai ji pasiekia 2 proc. banko kapitalo, o vėlesni pasikeitimai stebimi atliekant periodinę suteiktos pozicijos peržiūrą ir tada, kai planuojama ją padidinti;
28.3. siekiant identifikuoti tarpusavyje susijusių klientų grupę, naudojami visi prieinami informacijos šaltiniai, įskaitant viešai skelbiamą informaciją apie klientų verslo ryšius arba kitokią tarpusavio ekonominę priklausomybę, kuri papildo banko informacinėse sistemose sukauptus duomenis, o automatizuotos identifikavimo proceso procedūros naudojamos kartu su kitais analizės būdais, įskaitant ekspertų vertinimą pasitelkus banko paskolų vadybininkus ir rizikos valdymo specialistus;
28.4. atskirai analizuojamos schemos su pagrindinio turto pozicija. Bankas turi įvertinti, ar pati schema arba jos pagrindinio turto pozicijos, arba jos abi yra susijusios su kitais banko klientais (įskaitant kitas schemas), ir todėl turėtų būti vertinami kaip vienas skolininkas siekiant riboti didelių pozicijų riziką. Kai schema su pagrindinio turto pozicija yra kolektyvinio investavimo subjektas, šiuo tikslu vertinama valdymo įmonė arba asmenys, kuriems priskiriamas turtas, į kurį yra investavęs kolektyvinio investavimo subjektas arba jie abu. Kai vertinami asmenys, kuriems priskiriamos schemos pagrindinio turto pozicijos, banke turi būti įdiegtos procedūros schemos pagrindinio turto pozicijų pokyčiams stebėti ir įvertinti bent kartą per mėnesį. Jei bankas nustato, kad keli asmenys, kuriems priskiriamos vienos ir tos pačios schemos pagrindinio turto pozicijos, yra tarpusavyje susiję, jie laikomi tarpusavyje susijusių klientų grupe siekiant riboti didelių pozicijų riziką, tačiau neprivaloma jiems taikyti visų procedūrų, skirtų banko klientų tarpusavio ryšiams identifikuoti ir stebėti.“
1.6. Išdėstyti 49.7 punktą taip:
1.7. Išdėstyti 54 punktą taip:
„54. Banko valdyba turi užtikrinti, kad likvidumo rizikos valdymo politika atitiktų banko rizikos lygį, rizikos reikšmę finansų sistemai ir banko veiklą. Banko valdyba įvertina riziką, susijusią su turto ir įsipareigojimų terminų pakeitimu, ir užtikrina, kad palaikomas atitinkamas finansavimo lygis. Strategijoje, politikoje ir praktikoje atsižvelgiama į banko veiklą įprastomis ir nepalankiomis sąlygomis. Su likvidumo politikos nuostatomis supažindinami visi su likvidumo rizikos valdymu susiję banko darbuotojai. Šią politiką patvirtina ir reguliariai peržiūri banko valdyba. Likvidumo rizikos valdymo politikoje numatoma:
54.9. finansavimo šaltinių diversifikavimas pagal finansines priemones, lėšų skolintojus, geografines sritis ir pan.;
1.8. Išdėstyti VIII skyrių taip:
„VIII. KONCENTRACIJOS RIZIKOS VALDYMAS
63. Bankas turi turėti koncentracijos rizikos valdymo politiką, kurią tvirtina ir reguliariai peržiūri banko valdyba arba banko valdybos paskirtas padalinys.
64. Koncentracijos rizika valdoma vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgus į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas.
65. Valdant koncentracijos riziką atsižvelgiama į ekonominės aplinkos pokyčius, taip pat vertinama tų pokyčių įtaka (ypač kritinėmis situacijomis) koncentracijos rizikos lygiui.
66. Koncentracijos rizikos valdymas turi būti neatsiejama banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, ICAAP) dalis.
67. Užtikrindama koncentracijos rizikos valdymą banke banko valdyba arba banko valdybos paskirtas padalinys:
67.1. tvirtina koncentracijos rizikos (įskaitant koncentracijos riziką sukeliančius veiksnius) nustatymo, vertinimo, stebėjimo ir atskaitomybės procedūras;
67.2. nustato aiškias darbuotojų, įtrauktų į koncentracijos rizikos valdymo procesą, atsakomybės ribas, taip pat užtikrina tinkamą funkcijų atskyrimą siekiant išvengti interesų konflikto;
67.3. užtikrina, kad valdymas apima visas su koncentracijos rizika susijusias balansines ir nebalansines pozicijas;
67.4. užtikrina, kad banke reguliariai atliekama visų svarbiausių su koncentracijos rizika susijusių pozicijų faktinių charakteristikų (pvz., pelningumo, mokėjimo terminų pradelsimo, skolininkų rizikingumo) analizė;
67.5. nustato bankui reikšmingus koncentracijos rizikos šaltinius, t. y. tuos, kuriuos stebės ir kontroliuos, ir apibrėžia, kaip jie bus matuojami, kokie koncentracijos rizikos vertinimo metodai bus taikomi;
67.6. tvirtina koncentracijos rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras, vadovaudamasi Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrosiomis nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 133 (Žin., 2007, Nr. 109-4486), ir kitas koncentracijos rizikos valdymo priemones, pvz., su pozicijomis susijusios rizikos perleidimas trečiosioms šalims (kredito išvestinės finansinės priemonės, užtikrinimo priemonės, garantijos, pakeitimas vertybiniais popieriais); vidaus kapitalo dalies, skirtos koncentracijos rizikai padengti, padidinimas; tam tikro skaičiaus didžiausių individualių banko pozicijų vertės ir banko kapitalo, turto, grynojo pelno arba kito rodiklio santykio procentinio limito nustatymas; tam tikro skaičiaus didžiausių banko pozicijų susijusiems skolininkams vertės ir banko kapitalo, turto, grynojo pelno arba kito rodiklio santykio procentinio limito nustatymas; Herfindahl-Hirschmann indekso (HHI) taikymas; Gini koeficiento metodas; modeliais pagrįsti metodai ir kitos priemonės;
67.7. užtikrina koncentracijos rizikos valdymą dviem lygiais:
67.7.1. koncentracijos rizikos kitų rizikos rūšių viduje (angl. intra-risk concentrations) valdymą. Koncentracijos rizika kitų rizikos rūšių viduje – tikimybė, kad rizikos koncentracijos lygis tam tikros rūšies rizikos (pvz., kredito, prekybos knygoje įvardijamos rizikos) viduje gali būti pakankamai aukštas, kad sukeltų bankui nepageidaujamų nuostolių dėl tos rūšies rizikos pozicijų tarpusavio sąveikos;
67.7.2. koncentracijos rizikos tarp skirtingų rizikos rūšių (angl. inter-risk concentrations) valdymą. Koncentracijos rizika tarp skirtingų rizikos rūšių – tikimybė, kad rizikos koncentracijos lygis tarp skirtingų rizikos rūšių (pvz., kredito ir likvidumo rizikos, prekybos knygoje įvardijamos ir likvidumo rizikos) gali būti pakankamai aukštas, kad sukeltų bankui nepageidaujamų nuostolių dėl skirtingos rizikos pozicijų tarpusavio sąveikos;
67.8. užtikrindama koncentracijos rizikos kitų rizikos rūšių viduje valdymą tvirtina metodologiją, kuria vadovaudamiesi atsakingų banko padalinių darbuotojai galėtų:
67.8.1. atsižvelgus į kredito rizikos koncentracijos lygį vertinti kredito rizikos koncentraciją pagal tam tikrus klientus, produktus, ekonominės veiklos sektorius arba geografinį pozicijų išsidėstymą. Atlikdami šį vertinimą, atsakingų banko padalinių darbuotojai stebi ir testuoja dideles pozicijas, susijusių skolininkų pozicijas, pozicijas tuose pačiuose ekonominės veiklos sektoriuose, geografiniuose regionuose, pozicijas, susidariusias dėl panašios veiklos arba biržos prekių, pozicijas, susidariusias dėl kredito rizikos mažinimo priemonių, taip pat dideles netiesiogines pozicijas, pvz., didelės pozicijos, susidariusios dėl užtikrinimo priemonių teikimo iš vieno teikėjo;
67.8.2. atsižvelgus į prekybos knygoje įvardijamos rizikos koncentracijos lygį vertinti šios rizikos koncentraciją, kad būtų nustatytos pozicijų ta pačia valiuta koreliacijos, pozicijų palūkanų normų koreliacijos, pozicijų, susidariusių dėl tų pačių biržos prekių, koreliacijos, prekybai laikomų pozicijų ir bankinės knygos pozicijų koreliacijos, koreliacijų įtaka prisiimamos banko prekybos knygoje įvardijamos rizikos lygiui ir atitinkamų portfelių vertei. Be to, jeigu banko veikloje taikomi rizikos vertės (angl. Value-at-risk, VaR) modeliai, atsakingų banko padalinių darbuotojai stebi ir vertina atitinkamas pozicijas ir joms nustatytus limitus, siekdami išvengti per didelės koncentracijos pagal šias pozicijas;
67.8.3. atsižvelgus į operacinės rizikos koncentracijos lygį vertinti operacinės rizikos koncentraciją pagal pozicijas, susidariusias dėl tam tikrų rizikos mažinimo priemonių taikymo, banko priklausomybės nuo tam tikro informacinių technologijų paslaugų teikėjo, tam tikro draudimo paslaugų teikėjo, nuo tų pačių verslo procesų. Taip pat vertinamas pozicijų pažeidžiamumas dėl sukčiavimo, technologinių ir panašių sutrikimų, kitų su žmogiškuoju faktoriumi susijusių veiksnių koreliacijos;
67.8.4. atsižvelgus į likvidumo rizikos koncentracijos lygį vertinti likvidumo rizikos koncentraciją pagal turto ir įsipareigojimų struktūrą, finansavimo rūšis, tarpbankinės rinkos veiksnių koreliaciją, iš nebalansinių straipsnių kylančius likvidumo poreikius, lėšų šaltinius, pozicijų terminų neatitikimus;
67.9. užtikrindama koncentracijos rizikos tarp skirtingų rizikos rūšių valdymą, tvirtina metodologiją, kuria vadovaudamiesi atsakingų banko padalinių darbuotojai galėtų valdyti koncentracijos lygį vertindami:
67.9.1. kredito rizikos ir likvidumo rizikos koreliaciją, atsižvelgus į tai, kad skolininko finansinės būklės pablogėjimas gali turėti neigiamą įtaką banko pinigų srautams ir atitinkamai banko gebėjimui laiku vykdyti įsipareigojimus;
67.9.2. prekybos knygoje įvardijamos rizikos ir likvidumo rizikos koreliaciją, atsižvelgus į tai, kad tokių rinkos kintamųjų, kaip valiutų kursai, palūkanų normos, biržos prekių kainos ir kitų, svyravimai, taip pat sandorio šalies finansinė būklė, atsiskaitymų rizikos veiksniai, didelės pozicijos prekybos knygoje gali turėti neigiamą įtaką banko gebėjimui laiku vykdyti įsipareigojimus;
67.9.3. prekybos knygoje įvardijamos rizikos ir kredito rizikos koreliaciją, atsižvelgus į tai, kad tokių rinkos kintamųjų, kaip valiutų kursai, palūkanų normos, biržos prekių kainos ir kitų, svyravimai, taip pat sandorio šalies finansinė būklė, atsiskaitymų rizikos veiksniai, didelės pozicijos prekybos knygoje gali turėti neigiamą įtaką banko veiklos rezultatams;
67.9.4. operacinės rizikos ir kredito rizikos koreliaciją, atsižvelgus į tai, kad operacinės rizikos įvykiai, susiję su sukčiavimu, darbo sauga, žala fiziniam turtui, verslo sutrikdymu ir sistemų trikdžiais, taip pat kredito rizikos mažinimo priemonių (pvz., draudimo) taikymas ir kredito rizikos mažinimo priemonių teikėjo kreditingumas gali turėti neigiamą įtaką banko veiklos rezultatams;
67.10. užtikrina, kad banke veiks aiškiai apibrėžta ir dokumentuose aprašyta limitų ir kitų apribojimų nustatymo, stebėjimo, kontrolės sistema ir procedūros (toliau – limitų sistema), kurios atitiks šiuos reikalavimus:
67.10.1. limitų sistema turi riboti banko prisiimamos rizikos lygį ir apimti reikšmingas koncentracijos rizikos veiksnių koreliacijas;
67.10.2. limitų sistema tvirtinama tiek individualiai banke, tiek konsoliduotoje banko grupėje, apimant balansines ir nebalansines pozicijas;
67.10.3. nustatant limitus naudojami rodikliai nuosekliai taikomi ir kitoje banko veikloje, pvz., šie rodikliai suderinami su rodikliais, naudojamais priimant sprendimą suteikti poziciją (nesuteikti pozicijos);
67.10.4. taikant limitų sistemą aiškiai nustatoma, ar konkrečių limitų turi būti griežtai laikomasi (angl. hard limits), ar šie limitai bus naudojami tik kaip išankstinio įspėjimo priemonės (angl. soft limits);
67.10.5. taikant limitų sistemą aiškiai nustatoma, ar į limitus bus atsižvelgiama ir jų laikymasis bus vertinamas iš anksto (angl. ex-ante monitoring), pvz., prieš priimant sprendimą suteikti poziciją arba nesuteikti pozicijos, ar bus atliekama vėlesnė limitų laikymosi stebėsena (angl. ex-post monitoring);
67.10.6. limitų sistema organizuojama taip, kad bankas galėtų reguliariai vertinti, ar nustatyti limitai ir (arba) kiti apribojimai tikslingi ir patikimi;
67.10.7. limitų sistemoje aiškiai numatoma, kaip bus elgiamasi, jei viršijami konkretūs limitai, ir apibrėžiama su tuo susijusių darbuotojų atsakomybė;
671. Banke reguliariai vertinamas limitų ir kitų apribojimų bei jų nustatymo metodų, stebėjimo ir kontrolės sistemų bei procedūrų patikimumas. Patikimumo vertinimo metodiniai aspektai ir faktinių reguliariai atliekamų patikimumo vertinimų rezultatai aprašomi dokumentuose.
672. Banke turi būti tinkamai organizuota valdymo organų informavimo sistema, t. y. banko vadovams turi būti suteikta galimybė nuolat stebėti koncentracijos rizikos lygį ir laiku priimti tinkamus su koncentracijos rizikos valdymu susijusius sprendimus. Banko vadovai laiku, patikimai ir pakankamai išsamiai informuojami apie limitų struktūrą (kokie limitai nustatomi ir kokio yra dydžio, atsižvelgus į su koncentracijos rizika susijusių pozicijų atsiradimą konkrečiose verslo linijose, tam tikruose geografiniuose regionuose, ekonomikos sektoriuose, pagal tam tikrus verslo subjektus); koncentracijos rizikos lygį; limitų laikymąsi ir viršijimą; kokių priemonių imtasi siekiant išvengti limitų viršijimo arba, jeigu limitų viršijimas jau nustatytas, kokių priemonių imtasi, kad jis būtų pašalintas; kiekybinius ir kokybinius koncentracijos rizikos rodiklius dviem lygiais, aprašytais šių Nuostatų 67.7 punkte; reikšmingus koncentracijos riziką sukeliančius veiksnius ir priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti šią riziką; banko nustatytų limitų ir kitų apribojimų bei jų nustatymo metodų, stebėjimo ir kontrolės sistemų bei procedūrų patikimumo vertinimą.“