LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2010 m. lapkričio 23 d. Nr. XI-1152

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 73-3085, Nr. 123-5539; 2003, Nr. 15-601, Nr. 42-1925, Nr. 75-3474, Nr. 102-4586, Nr. 116-5254, Nr. 123-5585; 2004, Nr. 25-749, Nr. 50-1633, Nr. 60-2118, Nr. 73-2535, Nr. 98-3628, Nr. 134-4837, Nr. 158-5757, Nr. 167-6108; 2005, Nr. 76-2743, 2744, Nr. 81-2943, Nr. 88-3293, Nr. 121-4332, Nr. 153-5634, 5636; 2006, Nr. 41-1462, Nr. 50-1801, Nr. 48-1702, Nr. 82-3249, 3263, Nr. 111-4197, Nr. 127-4821, Nr. 141-5396; 2007, Nr. 43-1629; 2008, Nr. 15-510, Nr. 47-1750, Nr. 63-2381, Nr. 149-6028, 6029, 6033; 2009, Nr. 25-978, Nr. 93-3977, Nr. 153-6882; 2010, Nr. 41-1931)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nomos veiklą;“.

2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;“.

3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai;“.

4. 2 straipsnio 22 dalyje po žodžių „verčiantis individualia veikla“ įrašyti žodžius „ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos įtrauktos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:

33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.“

6. Papildyti 2 straipsnį nauja 35 dalimi:

35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.“

7. Buvusią 2 straipsnio 35 dalį laikyti 36 dalimi.

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 6 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).“

2. Buvusią 6 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.

3. Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi:

5. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, jeigu jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“

4. Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi:

6. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas

10 straipsnio 1 dalyje po žodžių „individualios veiklos turto“ įrašyti žodžius „išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.“

 

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš vieneto dalyvių įnašų, vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma, kad pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta padidinus įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, o ne iš vieneto dalyvių įnašų.“

 

5 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;“.

2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

23) pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju;“.

2. 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte po žodžio „seserų“ įrašyti žodį „vaikaičių“ ir šį punktą išdėstyti taip:

26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų;“.

3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“.

4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 51 punktą ir jį išdėstyti taip:

51) pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų gaunamos išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį;“.

5. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“

 

7 straipsnis. 18 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 13 dalimi

1. 18 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj skaičiaus „2“ įrašyti skaičių „3“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos šio straipsnio 3 dalyje, įskaitant:

1) palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;

2) honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.“

2. Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi:

13. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jeigu ta suma buvo įtraukta į gyventojo individualios veiklos pajamas. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose. Jeigu atskaitytas beviltiškas skolas skolininkas ar kitas asmuo vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu gyventojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolos sumos įtraukimo į individualios veiklos pajamas ar nuo skolų atsiradimo užfiksavimo individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais gyventojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolų beviltiškumo, pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šioje dalyje nustatyta tvarka.“

 

8 straipsnis. 19 straipsnio pavadinimo ir 1, 2, 6 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos“.

2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:

1) turto įsigijimo kaina;

2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi.“

4. 19 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius „ne individualios veiklos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.“

 

9 straipsnis. 20 straipsnio 7 dalies pakeitimas

20 straipsnio 7 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašyti žodžius „apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat“ ir šią dalį išdėstyti taip:

7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD).“

 

10 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalies pakeitimas

21 straipsnio 3 dalyje po žodžių „apmokestinamųjų pajamų“ įrašyti žodžius „kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokesčio tarifas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.“

 

11 straipsnis. 22 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. A klasės pajamoms priskiriamos:

1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, ir šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir

2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.“

 

12 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Apskaičiuojant ir deklaruojant pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais savanoriškai įsiregistravusių gyventojų 2011 metų apmokestinamąsias pajamas, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatyta lengvata taikoma, jeigu tas gyventojas 2011 m. gruodžio 31 d. nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

4. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

_________________