LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL VALSTYBĖS SIENOS ĮGALIOTINIŲ VEIKLOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

norėdamos prisidėti prie tolesnės geros kaimynystės santykių tarp valstybių raidos;

siekdamos palaikyti teisėtvarką, sureguliuoti pasienio incidentus Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienyje;

norėdamos spręsti visus iškylančius pasienio klausimus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia,

susitarė:

1 straipsnis

Šiame Susitarime vartojamos sąvokos:

1) valstybės sienos įgaliotiniai – Šalių valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti pasienio incidentus, kylančius prie valstybės sienos (toliau – siena), bei užtikrinti šio Susitarimo nuostatų įgyvendinimą;

2) valstybės sienos apsaugos institucijos – Šalių valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos institucijos ir pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti sienos apsaugos klausimus bei užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą;

3) pasienio incidentas – prie sienos dėl gyventojų, karių, kitų asmenų ar Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valdžios neteisėtų veiksmų kilęs įvykis, pasireiškiantis įvairiais sienos ir susitarimų pasienio klausimais pažeidimais;

4) tyrimas – visapusiškas, išsamus įvykio prie sienos išanalizavimas nustatant įvykio aplinkybes, kuriomis remiantis daromos atitinkamos išvados ir įforminami dokumentai;

5) keitimosi tarnybine korespondencija punktas – specialiai įrengta netoli sienos vieta, pasirinkta abipusiu susitarimu;

6) valstybės gyventojai – piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys valstybių teritorijose;

7) valstybės sienos pažeidėjai – asmenys, plaukiojančios priemonės, orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, kitos techninės priemonės, kurie kirto ar mėgina kirsti sieną pažeisdami nustatytas taisykles;

8) pasienio vandenys – teritorinės jūros, upių, ežerų, upelių, kanalų ruožai, kuriais eina siena, taip pat upių, upelių, kanalų, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių vandenys, kuriuos kerta valstybės siena, iki 500 m pločio į abi puses nuo sienos.

2 straipsnis

1. Abi Šalys, siekdamos įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, paskiria savo valstybės sienos įgaliotinį.

2. Viena Šalis apie valstybės sienos įgaliotinio paskyrimą praneša kitai Šaliai diplomatiniais kanalais. Pranešime taip pat nurodoma pavardė, vardas, pareigos, įgaliojimai ir nuolatinė buveinė.

3. Siekdamas užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių veiklą, kiekvienos Šalies valstybės sienos įgaliotinis skiria reikiamą padėjėjų, sekretorių skaičių ir turi teisę pasitelkti vertėjų bei ekspertų.

3 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniams suteikiami atitinkami įgaliojimai lietuvių ir latvių kalbomis.

2. Įgaliojimus suteikia Šalių valstybių valstybės sienos apsaugos institucijų vadovai.

3. Abiejų Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai įgaliojimų pavyzdžiais pasikeičia raštu.

4 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai:

1) užtikrina valstybinių susitarimų valstybės sienos klausimais įgyvendinimą;

2) tiria sienos apsaugos būklę, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, kurios tikslas – sienos apsauga ir bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ir neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, taip pat pavojingų cheminių medžiagų ir produktų, radioaktyviųjų medžiagų ir pavojingų atliekų apyvarta per sieną;

3) užtikrina tvarką Lietuvos ir Latvijos pasienyje tirdami bei analizuodami situaciją ir iškylančias problemas;

4) koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą;

5) sprendžia klausimus, susijusius su valstybės sienos supaprastinto perėjimo punktų veikla, derina ir nustato jų darbo režimą;

6) derina ir tvirtina keitimosi normatyvine informacija, reikalinga nenutrūkstamam sienos perėjimo punktų darbui, ir statistiniais duomenimis apie valstybės sienos kirtimą juose tvarką;

7) priima sprendimus dėl klausimų, kurių negalėjo išspręsti pasienio užkardų ir rinktinių pareigūnai;

8) perduoda nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešdami kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui;

9) nustato dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius;

10) pagal savo kompetenciją vykdo sprendimus probleminiais klausimais, nagrinėtais diplomatiniu lygiu.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusias funkcijas.

5 straipsnis

Siekdami įgyvendinti šio Susitarimo nustatytus uždavinius, valstybės sienos įgaliotiniai privalo:

1) organizuoti sienos kirtimo tikrinimą, užtikrinti tinkamą sienos perėjimo punktų darbą ir tarnybų, atliekančių tikrinimo funkcijas perėjimo punktuose, sąveiką;

2) spręsti klausimus, susijusius su įvykiais prie sienos, atlikti tarnybinius tyrimus dėl šių incidentų:

a) dėl kaimyninės valstybės teritorijos apšaudymo per sieną ir jo padarinių;

b) dėl asmenų nužudymo ir kūno sužalojimų, susijusių su veiksmais per sieną, taip pat dėl prievartos naudojimo prieš kaimyninės valstybės piliečius;

c) dėl to, kad asmenys, transporto priemonės neteisėtai kirto sieną, ir dėl neteisėto krovinių gabenimo per sieną;

d) dėl daiktų, turto ar naminių gyvūnų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims ar kuriuos valdo valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys, atsiradimo kitos valstybės teritorijoje;

e) dėl turto grobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, susijusio su veiksmais per sieną, taip pat dėl kitų pažeidimų pasienyje, dėl kurių iškilo būtinybė atlyginti nuostolius;

f) dėl neteisėtų pareigūnų kontaktų per sieną;

g) dėl to, kad plaukiojančios priemonės, orlaiviai ar kiti skraidymo aparatai neteisėtai bei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) kirto sieną, taip pat dėl jų buvimo kitos valstybės teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tokius atvejus ir, jei nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita tvarka, grąžina objektą tai valstybei, iš kurios teritorijos jis atvyko, vadovaudamiesi bendro tyrimo išvadomis;

h) dėl kitų su siena susijusių klausimų, nereikalaujančių priimti sprendimo diplomatine tvarka;

3) informuoti valstybės sienos apsaugos institucijų vadovybę, prireikus Užsienio reikalų ministeriją, kitas valstybės valdžios institucijas klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją;

4) užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamais kaimyninės Šalies pareigūnais bei valstybės sienos įgaliotiniu, siekiant užkirsti kelią gaisrams, epidemijoms, epizootijoms, pavojingoms cheminėms ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti per sieną, taip pat užtikrinti, kad gelbėtojų komandos ir reikalingi specialistai būtų praleisti per sieną stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atvejais remiantis tarptautinėmis sutartimis;

5) organizuoti, kad būtų išduoti leidimai kirsti sieną, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą kaimyninės valstybės piliečiams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, o jam užkirsti kelią gali tik kaimyninės valstybės medicinos darbuotojai;

6) organizuoti valstybės sienos pažeidėjų priėmimą ir perdavimą.

6 straipsnis

Kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti nedelsiant informuojamas apie:

1) pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;

2) pasienio vandenų ir aplinkos užterštumo, epidemijų, epizootijų, gaisrų ir kitų didelių avarijų grėsmės teritorijoje, esančioje šalia sienos, požymius, taip pat apie galimus asmenų, mėginančių išvengti minėtų pavojų, nesankcionuotus sienos kirtimus;

3) judėjimo per sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, apie karantino dėl ligų ir kitų svarbių priežasčių paskelbimą bei apie numatomus judėjimo per šiuos perėjimo punktus atnaujinimo terminus;

4) sienos ženklo dingimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

7 straipsnis

Valstybės sienos įgaliotiniai imasi priemonių užkirsti kelią neteisėtiems sienos kirtimams bei kitokiems veiksmams, darantiems žalos kitos Šalies valstybei. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tai, jog ėmėsi tokių priemonių.

8 straipsnis

1. Asmenys, kirtę sieną neteisėtai ir sulaikyti atitinkamų vienos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijų, perduodami kitos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijoms. Priimančios Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti supažindintas su motyvais, dėl kurių buvo priimtas sprendimas šiuos asmenis perduoti. Šalys susitaria, kad tokie asmenys turi būti perduoti po to, kai perduodančios Šalies valstybė baigia reikalingus procesinius veiksmus.

2. Kartu su asmenimis priimančios Šalies valstybės sienos įgaliotiniui taip pat perduodami ir daiktai, kuriuos perduodami asmenys turėjo sulaikymo metu, jei minėti daiktai buvo pergabenti iš priimančios Šalies teritorijos.

3. Šiame straipsnyje nurodyti asmenys kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui neperduodami, jeigu jie:

1) yra valstybės, kurios teritorijoje jie sulaikyti, gyventojai;

2) neskaitant to, kad neteisėtai kirto sieną, jie įvykdė kitas baudžiamaisiais įstatymais baudžiamas veikas valstybėje, kurios teritorijoje jie sulaikyti;

3) šie asmenys paprašė prieglobsčio valstybėje, kurios teritorijoje jie sulaikyti.

9 straipsnis

1. Jei Šalies valstybės, sulaikiusios 8 straipsnyje nurodytus asmenis, valstybės sienos įgaliotinis nusprendžia, jog būtina papildomai ištirti sulaikytų asmenų buvimo jos teritorijoje aplinkybes ar išnagrinėti prašymo suteikti šiems asmenims prieglobstį pagrindą, perduodančios Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi teisę sulaikyti nurodytus asmenis tiek laiko, kiek reikia aplinkybėms ištirti, kartu pranešdamas priimančios Šalies valstybės sienos įgaliotiniui apie sulaikymą.

2. Jei 8 straipsnyje nurodytų asmenų vienas iš Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotinių neperdavė dėl šiame straipsnyje nurodytų priežasčių ar jei nedelsiant perduoti asmenis neįmanoma dėl kitų priežasčių, apie tai informuojamas kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis.

10 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai atlieka bendrus tarnybinius tyrimus tose vietose, kuriose kilo pasienio incidentai, siekdami ištirti jų aplinkybes bei greitai ir geriausiu būdu juos išspręsti.

2. Bendrą tyrimą organizuoja tos valstybės, kurios teritorijoje jis atliekamas, valstybės sienos įgaliotinis.

3. Apie bendro tyrimo rezultatus surašomas aktas pridedant kitus reikalingus dokumentus, kurie pridedami prie susitikimo protokolo. Nurodytas aktas ir kiti reikalingi dokumentai surašomi laikantis šio Susitarimo 17 straipsnyje nustatytų taisyklių.

4. Bendras tarnybinis tyrimas vietoje, kurioje kilo pasienio incidentas, nelaikytinas teisminiu tardymu, kuris priklauso kiekvienos Šalies valstybės teisminių ar administracinių valdžios institucijų kompetencijai ir kuris numato procesinius veiksmus, nustatytus Šalių vidaus įstatymų.

5. Klausimai, kurių sienos įgaliotiniai nepajėgė bendrai išspręsti ir kurie neaptarti kituose teisės aktuose, per 14 parų perduodami spręsti diplomatiniu lygiu.

11 straipsnis

1. Asmenys, kirtę sieną netyčia ir sulaikyti kaimyninės valstybės teritorijoje, po to, kai netyčinio sienos kirtimo faktą patvirtina abiejų Šalių valstybės sienos įgaliotinių atlikto bendro tarnybinio tyrimo rezultatai, turi būti nedelsiant perduoti tos valstybės, iš kurios teritorijos jie atvyko, valstybės sienos įgaliotiniui.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai nustato šiame straipsnyje nurodytų asmenų perdavimo tvarką. Nė vienas Šalių valstybės sienos įgaliotinis neturi teisės atsisakyti priimti tokius asmenis.

12 straipsnis

1. Kilus stichinėms nelaimėms ir kitoms didelėms avarijoms arti sienos, valstybės sienos įgaliotiniai gali žodžiu duoti nurodymus valstybės sienos apsaugos institucijoms leisti gaisrininkų ir gelbėtojų komandoms, medicinos, veterinarijos ar kitų tarnybų personalui, teikiantiems pagalbą lokalizuojant ekstremalią situaciją, kirsti sieną bet kuriuo metu, bet kuriuose sienos perėjimo punktuose ar už jų ribų ir būti kitos valstybės teritorijoje tiek, kiek reikia pagalbai suteikti. Prieš duodami nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai suderina savo sprendimus ryšio priemonėmis. Davę nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai per 24 valandas savo sprendimus patvirtina raštu.

2. Specialiosios medžiagos ir įrengimai, technika ir transporto priemonės, šunys gelbėtojai, naudojami reikiamai pagalbai teikti, gelbėtojų komandų įranga ir (ar) individualios ekspertų priemonės, taip pat nurodyto personalo asmeninio naudojimo daiktai per sieną gabenami pagal atitinkamų tarptautinių sutarčių reikalavimus.

13 straipsnis

Pasienio rajonų gyventojai ir asmenys, esantys tuose rajonuose stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų metu, jei iškyla tiesioginis pavojus jų gyvybei ir sveikatai, turi teisę kirsti sieną bet kurioje vietoje, jei nėra kitų būdų išvengti pavojaus.

14 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai bendrai sprendžia, kaip atlyginti nuostolius, kuriuos vienos Šalies valstybė patyrė kitos Šalies valstybės teritorijoje, jei reikalaujama nuostolių atlyginimo suma jų atsiradimo metu neviršijo 1000 eurų. Tais atvejais, kai valstybės sienos įgaliotiniai negali priimti sprendimo, klausimas perduodamas spręsti diplomatiniu lygiu.

2. Sprendimas, kurį valstybės sienos įgaliotiniai priėmė remdamiesi šio straipsnio 1 dalimi, neatmeta galimybės klausimą spręsti teisminio nagrinėjimo būdu.

15 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai nustato naminių gyvūnų grąžinimo tvarką.

2. Naminiai gyvūnai grąžinami pagal taisykles, suderintas su abiejų Šalių valstybių veterinarijos tarnybomis, arti tos vietos, kur naminiai gyvūnai kirto sieną.

16 straipsnis

1. Valstybės sienos įgaliotiniai dirba kartu posėdžių ir susitikimų metu, taip pat atlieka bendrus pasienio incidentų bei įvykių tyrimus.

2. Valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai) rengiami pagal patvirtintą planą arba be plano vieno iš jų siūlymu. Planiniai posėdžiai ir susitikimai rengiami paeiliui abiejų valstybių teritorijose, neplaniniai posėdžiai ir susitikimai – paprastai posėdžio (susitikimo) iniciatoriaus teritorijoje.

3. Valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai) rengiami vieno iš jų kvietimu. Kartu su kvietimu surengti posėdį (susitikimą) siūloma jo darbotvarkė, rengimo laikas ir vieta.

4. Atsakyti į kvietimą būtina per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 48 valandas gavus kvietimą. Jei vienos Šalies valstybės sienos įgaliotinio pasiūlyti posėdžio (susitikimo) darbotvarkė, laikas ar vieta nepriimtini kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui, kviečiamos Šalies valstybės sienos įgaliotinis siūlo pakeisti posėdžio (susitikimo) darbotvarkę, laiką ir vietą.

5. Į posėdį (susitikimą), kurį rengia vienos Šalies valstybės sienos įgaliotinis, turi asmeniškai atvykti kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis. Jeigu dėl svarbių priežasčių jis atvykti negali, kviečiančios Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti apie tai informuojamas ne vėliau kaip prieš parą iki posėdžio (susitikimo) pradžios.

6. Valstybės sienos įgaliotinių susitikimai rengiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.

7. Posėdyje (susitikime) pirmininkauja tos valstybės, kurios teritorijoje jis vyksta, valstybės sienos įgaliotinis.

17 straipsnis

1. Posėdis (susitikimas) protokoluojamas, protokolas rašomas dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir latvių kalbomis. Visus protokolo egzempliorius pasirašo valstybės sienos įgaliotiniai.

2. Protokole nurodoma: posėdžio (susitikimo) rengimo laikas ir vieta, posėdžio dalyviai, darbotvarkė, eiga, priimti sprendimai ir jų įvykdymo terminai.

3. Valstybės sienos įgaliotinių sprendimai, priimti posėdžio (susitikimo) metu, reguliuoja bet kokį pasienio incidentą, kurio išsprendimas priklauso valstybės sienos įgaliotinių kompetencijai. Šie sprendimai yra privalomi vykdyti ir įsigalioja nuo protokolo pasirašymo, jei protokole nenumatyta kita sprendimų įsigaliojimo data.

4. Klausimai, kuriems spręsti valstybės sienos įgaliotiniai neturi asmeniškai susitikti, gali būti išnagrinėti ir išspręsti susirašinėjimo būdu ar kitais ryšio kanalais.

5. Valstybės sienos įgaliotiniai laiku informuoja vienas kitą apie priimtų sprendimų vykdymo eigą.

18 straipsnis

1. Per mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo valstybės sienos įgaliotiniai suderina ir nustato pasikeitimo tarnybine korespondencija, taip pat asmenų, naminių gyvūnų ir turto perdavimo per sieną vietas.

2. Šalių valstybės sienos įgaliotiniai žmones perduoda asmeniškai surašydami aktą.

3. Keitimosi tarnybine korespondencija punktai dirba visą parą, įskaitant poilsio ir švenčių dienas.

4. Valstybės sienos įgaliotiniai skiria asmenis, atsakingus už keitimąsi tarnybine korespondencija, naminių gyvūnų ir turto priėmimą, nustato tokių asmenų iškvietimo tvarką ir tvirtina priėmimo bei perdavimo dokumentus.

19 straipsnis

Valstybės sienos įgaliotiniai, atlikdami savo tarnybines pareigas pagal suteiktus jiems įgaliojimus, sieną kerta bet kurioje vietoje, iš anksto suderinę su kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniu.

20 straipsnis

Šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodyti asmenys sieną kerta remiantis šiais dokumentais:

1) valstybės sienos įgaliotiniai – remiantis įgaliojimais, numatytais šio Susitarimo 3 straipsnyje;

2) padėjėjai, sekretoriai, vertėjai, ekspertai ir valstybės sienos įgaliotinius aptarnaujantis personalas – remiantis vienkartiniais leidimais, kuriuos išduoda valstybės sienos įgaliotinis.

21 straipsnis

1. Šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, atlikdami tarnybines pareigas kitos Šalies valstybės teritorijoje, turi teisę dėvėti tarnybinę uniformą.

2. Šalys teikia minėtiems asmenims visokeriopą paramą, kai jie yra jų teritorijoje.

22 straipsnis

1. Valstybės sienos apsaugos institucijos apmoka visas išlaidas, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu savo valstybės teritorijoje.

2. Išlaidas, susijusias su posėdžių (susitikimų) organizavimu, apmoka tos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijos, kurios valstybės teritorijoje jie rengiami.

23 straipsnis

1. Šis Susitarimas neapima teisių ir įsipareigojimų, atsirandančių iš kitų Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarčių.

2. Šis Susitarimas įsigalioja po to, kai Šalys praneša viena kitai apie tai, kad buvo įvykdyti visi jo įsigaliojimui reikalingi vidaus teisės reikalavimai ir netenka galios praėjus trims mėnesiams nuo tada, kai viena Šalis gauna kitos Šalies rašytinį pranešimą apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

3. Susitarimas gali būti pakeistas ar papildytas abipusiu Šalių susitarimu. Papildymai ir pakeitimai įsigalioja šio straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

PASIRAŠYTAS 2002 m. kovo 1 d. dviem egzemplioriais lietuvių, latvių ir rusų kalbomis, visi tekstai turi vienodą teisinę galią.

Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, remiamasi tekstu rusų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	LATVIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________