LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL 2000 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 382 „DĖL PRIVALOMŲJŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO

 

2002 m. liepos 12 d. Nr. 267

Vilnius

 

Pakeičiu Privalomuosius pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimus, patvirtintus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382 „Dėl Privalomųjų pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų“ (Žin., 2001, Nr. 5 – 145) ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 267

 

PRIVALOMIEJI PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Privalomieji pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti pagal Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyvą Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyvą Nr. 2000/29/EB „Dėl apsaugos nuo kenksmingų organizmų augalams, augalų produktams ir kitiems objektams patekimo ir paplitimo Bendrijoje priemonių“, Tarybos 1970 m. rugsėjo 29 d. direktyvą Nr. 70/457/EEB „Dėl žemės ūkio augalų rūšių bendrojo katalogo“, Tarybos 1974 m. gegužės 2 d. direktyvą Nr. 74/268/EEB, nustatančią sąlygas dėl tuščiosios avižos buvimo pašarinių augalų ir javų sėkloje.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šių Reikalavimų tikslas – užtikrinti kokybiškos sertifikuotos ir komercinės pašarinių augalų sėklos išauginimą ir platinimą.

2. Reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems sertifikuotos ir komercinės pašarinių augalų sėklos auginimu, dauginimu ir platinimu Lietuvos Respublikoje.

3. Reikalavimai taikomi šių rūšių augalams:

3.1. ankštiniams javams:

baltažiedžiams lubinams – Lupinus albus L.;

geltoniesiems lubinams – Lupinus luteus L.;

pupoms – Vicia faba L. (partim);

ruginiams vikiams – Vicia villosa Roth;

sėjamiesiems vikiams – Vicia sativa L.;

sėjamiesiems žirniams – Pisum sativum L. (partim);

siauralapiams lubinams – Lupinus angustifolius L.;

vengriniams vikiams – Vicia pannonica Crantz;

3.2. ankštinėms žolėms:

apyninėms liucernoms – Medicago lupulina L.;

baltiesiems dobilams – Trifolium repens L.;

egiptiniams dobilams – Trifolium alexandrinum L.

margosioms liucernoms – Medicago x varia T. Martyn;

mėlynžiedėms liucernoms – Medicago sativa L.;

paprastiesiems gargždeniams – Lotus corniculatus L.;

persiniams dobilams – Trifolium resupinatum L.;

purpuriniams dobilams – Trifolium incarnatum L.;

raudoniesiems dobilams – Trifolium pratense L.;

rausviesiems dobilams – Trifolium hybridum L.;

sėjamiesiems esparcetams – Onobrychis viciifolia Scop.;

vainikiniams kirveniams – Hedysarum coronarium L.;

vaistinėms ožragėms – Trigonella foenum – graceum L;

3.3. varpinėms žolėms:

aukštosioms avižuolėms – Arrhenatherum elatius (L.) P. Beauv. ex J. S. et K. B Presl.

aviniams eraičinams – Festuca ovina L.;

baltosioms smilgoms – Agrostis stolonifera L.;

Bertolonio motiejukams – Phleum bertolonii DC;

Bušo svidrėms – Lolium x boucheanum Kunth;

daugiametėms svidrėms – Lolium parenne L.;

didžiosioms smilgoms – Agrostis gigantea Roth.;

gausiažiedėms svidrėms – Lolium multiflorum Lam.;

gelsvosioms visgėms – Trisetum flavescens (L.);

gojinėms miglėms – Poa nemoralis L.;

nendriniams eraičinams – Festuca arundinacea Schreber;

paprastosioms miglėms – Poa trivialis L.;

paprastosioms ragažolėms – Bromus catharticus Vahl;

paprastosioms smilgoms – Agrostis capillaris L.;

paprastosioms šunažolėms – Dactylis glomerata L.;

pašariniams motiejukams – Phleum pratense L.;

pelkinėms miglėms – Poa palustris L.;

pievinėms miglėms – Poa pratensis L.;

pieviniams pašiaušėliams – Alopecurus pratensis L.;

raudoniesiems eraičinams – Festuca rubra L.;

sitkinėms dirsėms – Bromus sitchensis Trin.;

šuninėms smilgoms – Agrostis canina L.;

tarpgentiniams hibridams – x Festulolium;

tikriesiems eraičinams – Festuca pratensis Hudson;

tikrosioms knisažolėms – Cynodon dactylon (L.) Pers.;

vandeniniams dryžučiams – Phalaris aquatica L.;

vienametėms miglėms – Poa annua L.

3.4. kitų rūšių augalams:

bitinėms facelijoms – Phacelia tanacetifolia Benth;

griežčiams – Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb.;

pašariniams kopūstams – Brassica oleracea L. convar. acephala (DC.) Alef. var. medullosa Thell.+var. varidis L.;

pašariniams ridikams – Raphanus sativus L. var. oleiformis Pers.

4. Reikalavimai taikomi pašarinių augalų sėklai nuo superelitinės iki komercinės.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Aprobavimas – sėklinių (veislinių) pasėlių veislinių savybių patikrinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės numatytos kategorijos sėklai išauginti.

Kenksmingi organizmai – gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti organizmai, bet kokioje vystymosi stadijoje galintys pakenkti patiems augalams bei produktams ar užkrėsti augalų augimo vietas.

Mažo svorio pakuotės:

mažo svorio A pakuotė – tai pašarinių augalų sėklos mišinių, neskirtų sėklos ruošimui, pakuotė, kurios svoris neviršija 2 kg svorio, neskaitant granuliavimo ar kitokių sėklos padengimo medžiagų;

mažo svorio B pakuotė – tai sertifikuotos ar komercinės pašarinių augalų sėklos arba šios sėklos mišinių, išskyrus mažo svorio A pakuotes, pakuotė, kurios svoris neviršija 10 kg svorio, neskaitant granuliavimo ar kitokių sėklos padengimo medžiagų.

Pašarinių augalų sėklos kategorijos – tai pašarinių augalų sėklos kokybinės grupės, nustatomos pagal sėklos dauginimo kartas reprodukcijas. Jų kokybė turi atitikti šių Reikalavimų 16 punkte bei 4–8 prieduose nustatytus minimalius kokybės reikalavimus.

Pašarinių augalų sėklos siunta – ne didesnis kaip šių Reikalavimų 29 punkte nustatytas vienos veislės ir kategorijos pašarinių augalų sėklos kiekis.

Pašarinių augalų sėklos sertifikavimas – procedūra, kuria Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) patvirtina pašarinių augalų botaninę rūšį, sėklos veislę ir kategoriją bei tai, kad sėkla atitinka nustatytus reikalavimus.

III. SĖKLOS KATEGORIJOS

 

6. Pašarinių augalų sėkla skirstoma į šias kategorijas:

6.1. Selekcinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas P) – tai selekcininkų ar jų įgaliotų atstovų sukurta originali tam tikros veislės sėkla, dauginama taikant palaikomosios selekcijos metodus.

Selekcinė sėkla naudojama žemesnių kategorijų sėklai išauginti.

6.2. Superelitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas A) – tai sėkla, kuri:

6.2.1. ruošiama selekcininkų ar jų įgaliotų atstovų pagal veislės palaikymo technologiją;

6.2.2. atitinka šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

Superelitinė sėkla naudojama elitinei ar žemesnių kategorijų sėklai išauginti.

6.3. Elitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla, kuri:

6.3.1. ruošiama selekcininkų arba jų įgaliotų atstovų pagal veislės palaikymo technologiją;

6.3.2. atitinka šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

Elitinė sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti.

6.4. Sertifikuotos kategorijos sėkla (šių Reikalavimų 3 punkte išvardytų augalų sėkla, išskyrus visų rūšių lubinų bei vikių, sėjamųjų žirnių, pupų ir mėlynžiedžių liucernų sėklą sutrumpintas žymėjimas C) – tai sėkla, kuri:

6.4.1. gaunama padauginus elitinę sėklą ar selekcininko arba jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.4.2. atitinka šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus sertifikuotai sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

Sertifikuotos kategorijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti.

6.5. Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla (visų rūšių lubinų bei vikių, sėjamųjų žirnių, pupų ir mėlynžiedžių liucernų sėkla – sutrumpintas žymėjimas C1) – tai sėkla, kuri:

6.5.1. gaunama padauginus elitinę sėklą ar selekcininko arba jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.5.2. atitinka šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus sertifikuotai sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėklai ruošti arba iš jos toliau neruošiama sėklinė medžiaga.

6.6. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla (visų rūšių lubinų bei vikių, sėjamųjų žirnių, pupų ir mėlynžiedžių liucernų sėkla – sutrumpintas žymėjimas C2) – tai sėkla, kuri:

6.6.1. gaunama padauginus sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą ar selekcininko arba jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.6.2. atitinka šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus sertifikuotai sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti.

6.7. Komercinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas CM) – tai sėkla, kuri:

6.7.1. identifikuojama kaip priklausanti tam tikrai rūšiai;

6.7.2. atitinka šių Reikalavimų 16 punkte bei 4–8 prieduose nurodytus minimalius reikalavimus komercinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą.

 

IV. SĖKLOS SERTIFIKAVIMAS

 

7. Sėkla sertifikuojama, jeigu:

7.1. sėklai naudojamos pašarinių augalų veislės įrašytos į Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą;

7.2. pašarinių augalų sėklos tiekėjai atestuoti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

7.3. sėklinis pašarinių augalų pasėlis atitinka jam keliamus reikalavimus;

7.4. pašarinių augalų sėklos augintojas yra sudaręs licencinę arba dauginimo sutartį su selekcininku arba jo įgaliotu atstovu;

7.5. sėkla supilta į pakuotes, kurias galima sandariai uždaryti.

8. Jeigu pašarinių augalų sėkla įvežama į Lietuvą pagal sutartį ją padauginti ir vėl išvežti į užsienį, šių pašarinių augalų veislės gali būti neįrašytos į Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą. Tuo atveju turi būti pateikta šios sutarties kopija ir sertifikate daromas įrašas „Nedauginama ir neplatinama Lietuvoje“.

9. Baltųjų dobilų, bušo svidrių, gausiažiedžių svidrių, griežčių, daugiamečių svidrių, nendrinių eraičinų, margųjų liucernų, mėlynžiedžių liucernų, paprastųjų šunažolių, pašarinių kopūstų, pašarinių motiejukų, pašarinių ridikų, raudonųjų eraičinų, raudonųjų dobilų, sėjamųjų žirnių, tarpgentinių hibridų, tikrųjų eraičinų sėkla tiekiama į rinką tik tada, kai ji sertifikuota kaip superelitinė, elitinė ar sertifikuotos kategorijos sėkla.

 

V. VEISLINIŲ PASĖLIŲ REIKALAVIMAI

 

10. Aprobatoriui atliekant sėklinių pasėlių apžiūrą, pasėlio savininkas privalo pateikti duomenis apie lauką, priešsėlius, sėjomainą, sėklos įsigijimą.

11. Sėkliniai pasėliai negali būti auginami tame pačiame lauke po tos pačios rūšies ir veislės augalų pasėlių.

12. Aprobuojama pagal 2001 m. birželio 14 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 193 „Dėl 2001 m. sėklinių pasėlių bei sodo augalų aprobavimo metodinių murodymų“ patvirtintus metodinius nurodymus. Sėkliniai pasėliai turi atitikti šių Reikalavimų 1–3 prieduose nurodytus rodiklius.

13. Pupų, sėjamųjų žirnių, griežčių, pašarinių kopūstų ir apomiktinių pievinių miglių veislių pasėliams būtinas minimalus veislės grynumas:

13.1. superelitinei ir elitinei – 99,7 proc.;

13.2. griežčių, pašarinių kopūstų ir apomiktinių pievinių miglių veislių pasėliams, skirtiems sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti, būtinas minimalus veislės grynumas – 98 proc.;

13.3. pupų, sėjamųjų žirnių pasėliams būtinas minimalus veislės grynumas:

13.3.1. sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos – 99,0 proc.;

13.3.2. sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos – 98,0 proc.

 

VI. SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

14. Sertifikuota sėkla turi atitikti šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus reikalavimus. Komercinė sėkla turi atitikti šių Reikalavimų 16 punkte bei 4–8 prieduose nurodytus reikalavimus.

15. Sėklų, naudojamų mišiniams, kiekvienas komponentas prieš juos sumaišant sertifikuojamas atskirai ir turi atitikti šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytus reikalavimus.

16. Komercinei sėklai taikomi reikalavimai:

16.1. kitų augalų rūšių ir vienos rūšies augalo sėklų gali būti 1 proc. daugiau negu sertifikuotoje sėkloje;

16.2. lubinų rūšims sėklos švarumas turi būti ne mažesnis kaip 97 proc.;

16.3. kitų spalvų sėklų alkoloidinių (karčiųjų) lubinų rūšių sėklose leidžiama 4 proc., nealkoloidinių lubinų rūšių sėklose – 2 proc.;

16.4. vikių sėklose leidžiama ruginio ir vengrinio vikio ar kitų giminingų rūšių sėklų priemaišų ne daugiau kaip 6 proc.;

16.5. sėjamuosiuose, ruginiuose ir vengriniuose vikiuose sėklos švarumas turi būti ne mažesnis kaip 97 proc.;

16.6. vienametės miglės sėklose 10 proc. kitų miglių rūšių sėklų nelaikoma priemaiša;

16.7. miglių sėklose 3 proc. kitų miglių rūšių sėklų, išskyrus vienametę miglę, nelaikoma priemaiša;

16.8. vainikinio kirvenio sėklose 1 proc. įvairių barkūno rūšių sėklų nelaikoma priemaiša;

16.9. kiti rodikliai, nurodyti šių Reikalavimų 4–8 prieduose, atitinka sertifikuotai sėklai keliamus reikalavimus.

17. Pašarinių augalų sėkla neturi būti užkrėsta kenksmingais organizmais, kurių sąrašą tvirtina žemės ūkio ministras.

18. Sėkloje negali būti gyvų svirno kenkėjų, jų lervų.

19. Sėkloje negali būti tuščiųjų, liudoviko ir bergždžiųjų avižų.

20. Sėkloje negali būti branto sėklų, tačiau jeigu tiriamame bandinyje, kurio svoris nurodytas šių Reikalavimų 4, 5 ir 7 prieduose (sėklų bandinys kitoms sėkloms nustatyti), randama viena branto sėkla, analizuojamas antras tokio pat dydžio bandinys. Tuo atveju, jeigu antrame bandinyje branto sėklų nerandama, laikoma, kad sėkla atitinka jai keliamus reikalavimus.*

21. Elitinėje ankštinių javų ir ankštinių žolių sėkloje negali būti įvairių barkūnų rūšių sėklų. Ankštinių javų, sėjamųjų esparcetų ir vaistinės ožragės elitinėje sėkloje įvairių barkūnų rūšių sėklų skaičius nustatomas, jeigu iškyla abejonės, kad tiriamojo bandinio rodikliai neatitinka keliamų reikalavimų. Jeigu ankštinių žolių, išskyrus sėjamųjų esparcetų ir vaistinės ožragės sėklą, elitinės sėklos tiriamame bandinyje, kurio svoris nurodytas šių Reikalavimų 5 priede (sėklų bandinys kitoms sėkloms nustatyti), randama viena barkūno sėkla, analizuojamas antras tokio pat dydžio bandinys. Tuo atveju, jeigu antrame bandinyje barkūno sėklų nerandama, laikoma, kad sėkla atitinka jai keliamus reikalavimus.

22. Jeigu sėkla neatitinka tam tikrai kategorijai šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodytų reikalavimų, ji gali būti priskirta žemesnei kategorijai arba pripažįstama netinkama.

23. Kiekvienai sertifikuotai sėklos siuntai Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduoda sėklos sertifikatą.

24. Pašarinių augalų sėklos siuntoms, naudojamoms bandymams, mokslo tikslams bei selekciniam darbui, gali būti netaikomi šių Reikalavimų 4–8 prieduose nurodyti reikalavimai.

25. Trūkstant pašarinių augalų sėklos, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu laikotarpiu gali būti nustatyti kitokie reikalavimai sertifikuotai arba komercinei sėklai, negu nurodyta šių Reikalavimų 16 punkte ir 4–8 prieduose.

 

VII. SĖKLOS PREKYBOS REIKALAVIMAI

 

26. Platinti pašarinių augalų sėklą, kuri nėra sertifikuota arba komercinė, draudžiama.

27. Jeigu sėklos tiekėjai raštiškai pageidauja, žinios apie jų veiklą, susijusią su sertifikavimu, yra konfidencialios.

28. Sėkla laikoma atskirai pagal rūšis ir kategorijas. Sėkla parduoti ruošiama ir laikoma siuntomis. Sėklos siuntos kokybė patvirtinama sertifikatu.

29. Maksimalus siuntos dydis ankštiniams javams – 20 000 kg, kitiems augalams – 10 000 kg.

30. Kiekviena superelitinės, elitinės, sertifikuotos ar komercinės kategorijos sėklos siunta, išskyrus mažo svorio pakuotes, turi būti paženklinta Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketėmis taip, kad jos negalima būtų atidaryti nepažeidus ženklinimo.

31. Mažo svorio sėklos pakuotės turi būti supakuotos ir paženklintos taip, kad jų negalima būtų atidaryti nepažeidus tiekėjo ženklinimo.

32. Ant sertifikuotos ar komercinės sėklos pakuočių, išskyrus mažo svorio sėklos pakuotes, turi būti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketės, kurios anksčiau nebuvo naudotos ir kurios atitinka šiame įsakyme nustatytus reikalavimus.

33. Etiketė turi būti ne mažesnė kaip 110 x 67 mm dydžio.

34. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketėje nurodoma:

34.1. superelitinės, elitinės ar sertifikuotos kategorijos sėklos etiketėje:

34.1.1. augalo rūšis;

34.1.2. augalo veislė;

34.1.3. sėklos kategorija;

34.1.4. siuntos numeris;

34.1.5. ženklinimo data (metai, mėnuo);

34.1.6. deklaruojamas siuntos neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

34.1.7. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio;

34.1.8. sertifikuotos sėklos siuntoms nurodoma metų skaičius po elito kategorijos.

34.2. Komercinės sėklos etiketėje:

34.2.1. augalo rūšis (lubinams būtina nurodyti, ar tai kartieji, ar nekartieji lubinai);

34.2.2. „komercinė sėkla“ (nenurodant veislės);

34.2.3. sėklos siuntos numeris;

34.2.4. ženklinimo data (metai, mėnuo);

34.2.5. deklaruojamas neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

34.2.6. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio;

34.2.7. jeigu pakartotinai buvo tirtas daigumas, turi būti rašoma nuoroda „pakartotinai tirta (metai ir mėnuo)“. Ši informacija užrašoma ant lipduko, kuris tvirtinamas ant etiketės.

34.3. Sėklos mišinių etiketėje:

34.3.1. sėklos mišinio tikslinis panaudojimas;

34.3.2. sėklos siuntos numeris;

34.3.3. ženklinimo data (metai, mėnuo);

34.3.4. deklaruojamas neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

34.3.5. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio;

34.3.6. sudedamų komponentų (rūšinių ar veislinių) pavadinimai ir jų santykis, išreikštas procentais;

34.3.7. jeigu pakartotinai buvo tirtas daigumas, turi būti rašoma nuoroda „pakartotinai tirta (metai ir mėnuo)“. Ši informacija užrašoma ant lipduko, kuris tvirtinamas ant etiketės.

35. Tiekėjo etiketėje ant mažo svorio sėklos pakuočių nurodoma:

35.1. Sertifikuotoms sėkloms:

35.1.1. nuoroda „mažo svorio B pakuotė“;

35.1.2. tiekėjo, atsakingo už ženklinimą, pavadinimas ir adresas arba jo identifikavimo numeris;

35.1.3. augalo rūšis;

35.1.4. augalo veislė;

35.1.5. kategorija;

35.1.6. deklaruojamas neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

35.1.7. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio.

35.2. Komercinei sėklai:

35.2.1. nuoroda „mažo svorio B pakuotė“;

35.2.2. tiekėjo, atsakingo už ženklinimą, pavadinimas ir adresas arba jo identifikavimo numeris;

35.2.3. augalo rūšis (lubinams būtina nurodyti, ar tai kartieji, ar nekartieji lubinai);

35.2.4. „komercinė sėkla“;

35.2.5. deklaruojamas neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

35.2.6. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio.

35.3. Sėklos mišiniams:

35.3.1. nuoroda „mažo svorio A arba B pakuotė“;

35.3.2. tiekėjo, atsakingo už ženklinimą, pavadinimas ir adresas arba jo identifikavimo numeris;

35.3.3. numeris, įgalinantis identifikuoti sėklos mišinio siuntą (A pakuotei);

35.3.4. sėklos mišinio paskirtis;

35.3.5. deklaruojamas neto ar bruto svoris arba sėklų skaičius;

35.3.6. kai sėkla yra apdorota pesticidais, granuliuota ar dražuota, nurodoma apdorojimo medžiaga ir apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro siuntos svorio;

35.3.7. sudedamų komponentų (rūšinių ar veislinių) pavadinimai ir jų santykis, išreikštas procentais.

36. Jeigu sėkla apdorota chemine medžiaga, etiketėje būtina nurodyti cheminės medžiagos pavadinimą.

37. Pašarinių augalų sėklos etikečių spalvos:

37.1. superelitinės – balta su violetine 5 mm pločio nuo kairiojo viršutinio kampo į dešinę įžambiai einančia juosta;

37.2. elitinės – balta;

37.3. sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos – mėlyna;

37.4. sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos – raudona;

37.5. komercinės – ruda;

37.6. sėklos mišinių – žalia.

38. Kiekvienai sėklos siuntai suteikiamas numeris, kuriame žymimi:

38.1. derliaus metai (du ženklai);

38.2. sėklos kategorija (santrumpa);

38.3. tiekėjo registracijos numeris (trys ženklai);

38.4. pašarinių augalų siuntos eilės numeris (du ženklai).

 

VIII. SĖKLOS LAIKYMO IR GABENIMO REIKALAVIMAI

 

39. Sėkla turi būti laikoma uždarose, kenkėjais ir jų lervomis neužkrėstose patalpose.

40. Jeigu sandėlio grindys ne medinės, pakuotės turi būti kraunamos ant medinių padėklų.

41. Kiekviena sėklos siunta laikoma atskirai. Tarp atskirų siuntų turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,7 m tarpas.

42. Sėkla turi būti gabenama tik dengta transporto priemone.

PASTABA.

* Iki 2004 01 01 superelitinėje ir elitinėje pašarinių varpinių žolių sėkloje skalsių skleročių gali būti ne daugiau kaip 0,1 proc., sertifikuotos kategorijos pirmosios ir antrosios reprodukcijų sėkloje – 0,2 proc., komercinėje sėkloje – 0,5 proc. Skalsėta sėkla prieš sėją turi būti išbeicuota.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų sėklos kokybės

reikalavimų

1 priedas

 

MINIMALŪS IZOLIACINIAI ATSTUMAI TARP TOS PAČIOS RŪŠIES AUGALŲ PASĖLIŲ, m

 

Pasėlis

 

Minimalus atstumas

Bitinių facelijų, griežčių bei pašarinių kopūstų augalai, skirti:

- elitinės sėklos gamybai

- sertifikuotos sėklos gamybai

 

 

400

200

Augalai kitų, nei bitinių facelijų, griežčių, pašarinių kopūstų, sėjamųjų žirnių rūšių, skirtų sėklai, kuri bus naudojama tolimesniam dauginimui:

- kai lauko plotas 2 ha ir mažiau

- kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

 

 

 

 

200

100

Augalai kitų, nei bitinių facelijų, griežčių, pašarinių kopūstų, sėjamųjų žirnių rūšių, skirtų sėklai, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams arba dekoratyviniams pasėliams:

- kai lauko plotas 2 ha ir mažiau

- kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

 

 

 

 

100

50

 

PASTABA.

Nurodyti atstumai taikomi kryžmiškai apsidulkinantiems augalams. Šie atstumai gali būti sumažinti, jeigu yra kokia nors natūrali kryžminio apsidulkinimo kliūtis.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų sėklos kokybės

reikalavimų

2 priedas

 

MAKSIMALUS LEIDŽIAMAS NETIPINGŲ VEISLEI AUGALŲ KIEKIS SĖKLINIUOSE PASĖLIUOSE

 

 

 

Augalų rūšys

Pasėlio kategorija

A ir B

C

Visos varpinės žolės, išskyrus migles

1 augalas 30 m2

1 augalas 10 m2

Visi ankštinai javai ir ankštinės žolės, išskyrus

sėjamuosius žirnius, pupas, griežčius ar pašarinius kopūstus

1 augalas 30 m2

1 augalas 10 m2

Miglės:

apomiktinės

 

neapomiktinės

1 augalas 20 m2

6 augalai 10 m2

1 augalas 20 m2

4 augalai 10 m2

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų

sėklos kokybės reikalavimų

3 priedas

 

MAKSIMALUS LEIDŽIAMAS SUNKIAI IŠVALOMŲ AUGALŲ RŪŠIŲ

KIEKIS PASĖLIUOSE*

 

Augalų rūšys

Pasėlio kategorija

 

A ir B

C

Kitų svidrių rūšių ar tarpgentinių hibridų svidrių ar tarpgentinių hibridų pasėliuose

1 augalas 50 m2

1 augalas 10 m2

 

PASTABA.* Iki 2004 01 01 sunkiai išvalomų augalų rūšių kiekis įvertinamas balais:

0 – nėra; 1 – yra pavieniai augalai; 2 – pasėlis vidutiniškai užterštas; 3 – pasėlis užterštas gausiai.

A; B kategorijų pasėliuose leidžiamas 1 balo, C kategorijos pasėliuose – 2 balų užterštumas sunkiai išvalomais augalais.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų sėklos

kokybės reikalavimų

4 priedas

 

MINIMALŪS KOKYBĖS REIKALAVIMAI ANKŠTINIŲ JAVŲ SĖKLAI

 

Augalų rūšys

Kategorija

Minimalus daigumas, %

Kietalukščių sėklų ne daugiau kaip, %

Sėklų drėgmė ne daugiau kaip, %

Švarumas

Kitų augalų sėklų, nustatytų sėklų bandinyje ne daugiau kaip, vnt.

Sėklų bandinys, kuriame nustatomos kitų augalų sėklos, g

sėklų švarumas ne mažiau kaip, %

kitų augalų sėklų ne daugiau kaip, % nuo svorio

vienos rūšies sėklų

įvairių rūgštynių, išskyrus smulkiąją ir šlaitinę rūgštynes

iš viso

vienos rūšies

barkūnų

Baltažiedžiai,

geltonieji ir siauralapiai lubinai

B

C

80

80

20

20

16,0

16,0

98,0

98,0

0,3

0,5**

 

0,3

 

0,3

20

 

2

5

1000

1000

Pupos

B

85

5

16,0

98,0

0,3

 

 

20

2

1000

C

85

5

16,0

98,0

0,5

0,3

0,3

 

5*

1000

Ruginiai, sėjamieji ir vengriniai vikiai

B

85

20

15,0

98,0

0,3

 

 

20

2

1000

C

85

20

15,0

98,0

1,0

0,5

0,3

 

5*

1000

Sėjamieji žirniai

B

80

 

15,5

98,0

0,3

 

 

20

2

1000

C

80

 

15,5

98,0

0,5

0,3

0,3

 

5

1000

 

PASTABOS.

Sertifikuotos kategorijos alkoloidinių (karčiųjų) lubinų sėkloje kitos spalvos sėklų gali būti ne daugiau kaip 2 proc., nealkoloidinių lubinų sėkloje – 1 proc. Alkaloidinių lubinų sėklų kituose lubinuose gali būti ne daugiau kaip: B kategorijai – 1 proc., C kategorijoms – 2,5 proc.;

* nustatoma tik tuo atveju, jei iškyla abejonės, kad šio bandinio rodikliai neatitinka keliamų reikalavimų;

** iki 0,5 proc. lubinų, sėjamųjų žirnių, pupų, vikių sėklų nelaikoma priemaiša.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų

sėklos kokybės reikalavimų

5 priedas

 

MINIMALŪS KOKYBĖS REIKALAVIMAI ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ IR KITŲ AUGALŲ RŪŠIŲ SĖKLAI*

 

Augalų rūšys

Kategorija

Minimalus daigumas, %

Kietalukščių sėklų ne daugiau kaip, %

Sėklų drėgmė ne daugiau kaip,%

Švarumas

Kitų augalų sėklų, nustatytų sėklų bandinyje ne daugiau kaip, vnt.

Sėklų bandinys, kuriame nustatomos kitų augalų sėklos, g

švarių sėklų, % nuo svorio

kitų augalų sėklų ne daugiau kaip, % nuo svorio

vienos rūšies sėklų

įvairių rūgštynių, išskyrus smulkiąją ir šlaitinę rūgštynes

iš viso

vienos rūšies

barkūnų

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

Ankštinės žolės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apyninės liucernos

B

C

80

80

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

5

10

50

50

Baltieji dobilai

B

C

80

80

40

13

97

0,3

 

 

20

5

20

40

13

97

1,5

1,0

0,3

 

10

20

Egiptiniai dobilai

B

C

80

80

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

20

1,0

 

0,3

20

3

10

60

60

Margosios ir mėlynžiedės liucernos

B

C

80

80

40

40

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

3

10

50

50

Paprastieji garždeniai

B

C

75

75

40

40

13

13

95

95

0,3

1,8**

 

1,0**

 

0,3

20

3

10

30

30

Persiniai dobilai

B

C

80

80

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

3

10

20

20

Purpuriniai dobilai

B

C

75

75

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

3

20

20

Raudonieji dobilai

B

C

80

80

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

5

10

50

50

Rausvieji dobilai

B

C

80

80

20

20

13

13

97

97

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

20

3

10

20

20

Sėjamieji esparcetai

B

C

75

75

20

20

14

14

95

95

0,3

2,5

 

1,0

 

0,3

20

2

5

400

400

Vainikiniai kirveniai

B

C

75

75

30

30

14

14

95

95

0,3

2,5

 

1,0

 

0,3

20

2

5

120

120

Vaistinės ožragės

B

C

80

80

 

 

15

15

95

95

0,3

1,0

 

0,5

 

0,3

20

2

5

450

450

Kitų rūšių augalai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bitinės facelijos

B

C

80

80

 

14

14

96

96

0,3

1,0

 

0,5

 

20

 

40

40

Griežčiai***

B

C

80

80

 

 

9

9

98

98

0,3

1,0

 

0,5

 

 

20

2

5

100

100

Pašariniai kopūstai***

B

C

75

75

 

9

9

98

98

0,3

1,0

 

0,5

 

 

20

 

3

10

100

100

Pašariniai ridikai***

B

C

80

80

 

9

9

97

97

0,3

1,0

 

0,5

 

 

20

 

2

5

300

300

PASTABOS.

* galioja nuo 2004 01 01;

** iki 1 proc. raudonųjų dobilų sėklų nelaikoma priemaiša;

*** griežčių, pašarinių kopūstų ir pašarinių ridikų sertifikuotoje sėkloje negali būti daugiau kaip 0,3 proc. svėrių ir dirvinių garstukų sėklų.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų sėklos kokybės

reikalavimų

6 priedas

 

MINIMALŪS KOKYBĖS REIKALAVIMAI ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ IR KITŲ RŪŠIŲ AUGALŲ SĖKLAI*

 

Žolių rūšys

Kate-gorija

Daigumas ne mažiau kaip, %

Sėklų drėgmė ne daugiau kaip, %

Švarumas

švarių sėklų, % nuo svorio

kitų augalų rūšių sėklų ne daugiau kaip

iš viso, %

vienos rūšies, %

barkūnų, %

įvairių rūgštynių, išskyrus smulkiąją ir šlaitinę rūgštynes, vnt./kg

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Ankštinės žolės

 

 

 

 

 

 

 

 

Apyninės liucernos

B

75

13

96

0,6

0,3

0

180

C

70

13

96

1,5

1,0

0,3

600

CM

70

13

94

2,5

2,0

0,3

 

Baltieji dobilai

B

80

13

97

0,6

0,2

0

500

 

C

70

13

94

1,5

1,0

0,3

1500

Paprastieji garždeniai

B

75

13

95

0,6

0,3

0

200

C

75

13

95

1,8

1,0

0,3

1000

CM

60

13

94

2,8

2,0

0,3

 

Raudonieji dobilai

B

80

13

96

0,5

0,2

0

200

C

75

13

96

1,5

1,0

0,3

600

Egiptiniai, persiniai, purpuriniai ir rausvieji dobilai

B

C

CM

80

70

60

13

13

13

97

94

94

0,6

1,5

2,5

0,2

1,0

2,0

0

0,3

0,3

500

1500

Sėjamieji esparcetai

B

75

14

95

0,5

0,3

0

20

C

75

14

95

2,5

1,0

0,3

30

CM

65

14

95

3,5

2,0

0,3

 

Vainikiniai kirveniai

B

C

CM

70

60

50

14

14

14

92

90

90

1,0

1,5

2,5

 

 

 

Vaistinės ožragės

B

C

CM

70

60

50

15

15

15

92

90

90

1,0

1,5

2,5

 

 

 

Kitų rūšių augalai

 

 

 

 

 

 

 

 

Bitinės facelijos

B

80

14

97

0,6

0,3

 

 

 

C

70

14

95

1,5

1,0

 

 

 

CM

60

14

90

2,5

2,0

 

 

Griežčiai

 

 

 

B

C

90

70

9

9

98

96

0,1

0,4

 

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Pašariniai kopūstai

 

B

85

9

98

0,5

 

 

 

C

70

9

98

1

 

 

 

Pašariniai ridikai

B

C

80

65

9

9

96

92

1,0

1,0

 

 

 

 

PASTABA.

* galioja iki 2004 01 01.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų

sėklos kokybės reikalavimų

7 priedas

 

MINIMALŪS KOKYBĖS REIKALAVIMAI VARPINIŲ ŽOLIŲ SĖKLAI*

 

Žolių rūšys

Kategorija

Minimalus daigumas, %

Sėklų drėgmė ne daugiau kaip, %

Švarumas

Kitų augalų sėklų, nustatytų sėklų bandinyje ne daugiau kaip, vnt.

Sėklų bandinys, kuriame nustatomos kitų augalų sėklos, g

švarių sėklų, % nuo svorio

kitų augalų sėklų ne daugiau kaip, % nuo svorio

vienos rūšies sėklų

paprastųjų varpučių

pelinių pašiaušėlių

įvairių rūgštynių, išskyrus smulkiąją ir šlaitinę rūgštynes

iš viso

vienos rūšies

paprastųjų varpučių

pelinių pašiaušėlių

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

Aukštosios avižuolės

B

C

75

75

15

15

90

90

0,3

3,0

 

1,0

 

0,5

 

0,3

20***

5

5

2

5*****

80

80

Aviniai eraičinai

B

75

14

85

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

30

 

C

75

14

85

2,0

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5*****

30

Baltosios, paprastosios ir šuninės smilgos

B

C

75

75

14

14

90

90

0,3

2,0

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20

1

1

1

2*****

5

5

Bertolonio ir pašariniai motiejukai

B

80

14

96

0,3

 

 

 

20

1

1

2

10

C

80

14

96

1,5

1,0

0,3

0,3

 

 

 

5

10

Bušo ir gausiažiedės svidrės

B

C

75

75

14

14

96

96

0,3

1,5

 

1,0

 

0,5

 

0,3

20***

5

5

2

5*****

60

60

Daugiametės svidrės

 

 

B

80

14

96

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

60

C

80

14

96

1,5

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5*****

60

Didžiosios smilgos

B

C

80

80

14

14

90

90

0,3

2,0

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20

1

1

1

2*****

5

5

Gelsvosios visgės

B

C

70

70

14

14

75

75

0,3

3,0

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20*******



1

1

1

2*****

5

5

Gojinės, paprastosios, pelkinės ir pievinės miglės

B

C

75

75

14

14

85

85

0,3

2,0**

 

1,0**

 

0,3

 

0,3

20****

1

1

1

2*****

5

5

Nendriniai eraičinai

B

80

14

95

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

50

C

80

14

95

1,5

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5*****

50

Paprastosios ragažolės, sitkinės dirsės

B

C

75

75

14

14

97

97

0,4

1,5

 

1,0

 

0,5

 

0,3

20

5

5

5

10*****

200

200

Paprastosios šunažolės

B

C

80

80

14

14

90

90

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20***

5

5

2

5*****

30

30

Pieviniai pašiaušėliai

B

70

14

75

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

30

C

70

14

75

2,5

1,0******

0,3

0,3

 

 

 

5*****

30

Raudonieji eraičinai

B

75

14

90

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

30

C

75

14

90

1,5

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5*****

30

Tarpgentiniai hibridai

B

75

14

96

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

60

C

75

14

96

1,5

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5*****

60

Tikrieji eraičinai

B

80

14

95

0,3

 

 

 

20***

5

5

2

50

 

C

80

14

95

1,5

1,0

0,5

0,3

 

 

 

5

50

Tikrosios knisažolės

B

C

70

70

14

14

90

90

0,3

2,0

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20***

1

1

 

1

2

5

5

Vandeniniai dryžučiai

B

C

75

75

14

14

96

96

0,3

1,5

 

1,0

 

0,3

 

0,3

20

5

5

2

5

50

50

Vienametės miglės

B

75

14

85

0,3

 

 

 

20****

1

1

1

10

 

C

75

14

85

2,0**

1,0**

0,3

0,3

 

 

 

5*****

10

 

PASTABOS.

* galioja nuo 2004 01 01;

** iki 0,8 proc. kitų miglių rūšių sėklų nelaikoma priemaiša;

*** leidžiama iki 80 vnt. įvairių miglių sėklų, nustatytų sėklų bandinyje;

**** nustatytas maksimalus vienos rūšies sėklų procentas netaikomas miglių rūšiai.

Leidžiama viena kitų miglių rūšių sėkla 500 sėklų bandinyje;

***** nustatoma tik tuo atveju, jei iškyla abejonės, kad šie bandinio rodikliai neatitinka keliamų reikalavimų;

****** nustatytas maksimalus vienos rūšies sėklų procentas netaikomas miglių rūšiai;

******* leidžiama iki 20 vnt. įvairių miglių sėklų, nustatytų sėklų bandinyje.

______________

 


Privalomųjų pašarinių augalų sėklos kokybės

reikalavimų

8 priedas

 

MINIMALŪS KOKYBĖS REIKALAVIMAI VARPINIŲ ŽOLIŲ SĖKLAI*

 

Žolių rūšys

Kate-

gorija

Mini-malus daigu-

mas, %

Drėgmė

ne dau-giau kaip, %

Švarumas

švarių sėklų, % nuo svorio

kitų augalų sėklų ne daugiau kaip

iš viso, %

vienos rūšies, %

papras-tųjų varpu-

čių, vnt.

ar %

įvairių rūgštynių, išskyrus smulkiąją ir šlaitinę rūgštynes, vnt./kg

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Aukštosios avižuolės

B

C

CM

75

72

65

15

15

15

90

85

80

2,5

3,0

3,0

0,3

1,0

2,0

300

0,5 %

400

800

Aviniai eraičinai

B

C

CM

75

70

60

15

15

15

90

88

85

0,6

1,5

2,5

0,3

1,0

2,0

165

0,5 %

130

330

Baltosios, paprastosios ir šuninės smilgos

B

75

15

90

0,5

0,2

200

400

C

72

15

85

2,0

1,0

0,3%

800

CM

65

15

80

3,0

2,0

 

 

Bertolonio motiejukai

B

C

CM

80

70

65

15

15

15

95

90

90

0,5

1,5

2,5

0,2

1,0

2,0

100

0,3 %

400

800

Bušo ir daugiametės svidrės

B

80

15

95

0,6

0,3

100

70

C

75

15

92

1,5

1,0

0,5%

170

 

 

 

 

 

 

 

 

Didžiosios smilgos

B

80

15

90

0,5

0,2

200

400

C

75

15

85

2,0

1,0

0,3%

800

CM

65

15

80

3,0

2,0

 

 

Gausiažiedės svidrės

B

75

15

95

0,6

0,3

100

70

C

72

15

92

1,5

1,0

0,5%

170

 

 

 

 

 

 

 

 

Gelsvosios visgės

B

C

CM

75

70

50

15

15

15

80

75

75

3,0

3,5

3,5

1,0

2,0

2,5

300

0,5 %

400

800

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Gojinės, paprastosios, pelkinės ir vienametės miglės

B

C

CM

70

65

60

15

15

15

85

82

80

0,5

2,0

3,0

0,2

1,0

2,0

200

0,3 %

400

800

Nendriniai eraičinai

B

80

15

95

0,6

0,3

100

80

C

75

15

92

1,5

1,0

0,5%

200

Paprastosios ragažolės, sitkinės dirsės

B

C

CM

75

70

65

15

15

15

95

92

90

0,6

1,5

2,5

0,3

1,0

1,0

100

0,5 %

110

220

Paprastosios

šunažolės

B

80

15

90

0,6

0,3

165

130

C

75

15

90

1,5

1,0

0,3%

330

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Pašariniai motiejukai

B

C

 

80

70

 

15

15

 

95

90

 

0,5

1,5

 

0,2

1,0

 

100

0,3%

400

1000

Pievinės miglės

B

C

CM

 

75

70

60

15

15

15

85

82

80

0,5

2,0

3,0

0,2

1,0

2,0

200

0,3%

400

800

Pieviniai pašiaušėliai

 

 

B

70

15

75

0,6

0,3

165

130

C

65

15

75

2,5

1,0

0,3%

330

CM

60

15

75

3,5

2,0

 

 

Raudonieji eraičinai

B

75

15

90

0,6

0,3

165

130

C

70

15

88

1,5

1,0

0,5 %

330

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarpgentinis hibridas

B

75

15

95

0,6

0,3

100

70

C

72

15

92

1,5

1,0

0,5%

170

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tikrieji eraičinai

B

80

15

95

0,6

0,3

100

80

 

C

78

15

92

1,5

1,0

0,5%

200

Tikrosios knisažolės

B

C

CM

70

65

60

15

15

15

90

88

85

1,5

2,5

3,0

0,3

1,0

2,0

200

0,5

400

800

Vandeniniai dryžučiai

B

C

CM

75

70

50

15

15

15

95

92

90

1,5

2,5

3,0

0,3

1,0

2,0

200

0,5

400

800

 

PASTABA.

* galioja iki 2004 01 01.

______________