LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMOJO EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO OBJEKTŲ, JŲ REGISTRAVIMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKOS
1998 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 465
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2364) 2 straipsnio 5 punktą,
3. Patvirtinti Žmonių, kuriuos apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, galintys sirgti pasiutlige, registravimo tvarką (3 priedas).
7. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimą ir informacijos pateikimą pagal įsakymo 1 priede nustatytą tvarką.
8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1990 11 07 įsakymą Nr. 356 „Dėl infekcinių ir parazitinių ligų registravimo Respublikoje“ pripažinti negaliojančiu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
1 priedas
Užkrečiamųjų ligų registravimo ir informacijos teikimo
tvarka
1. Užkrečiamųjų ligų ir mirties atvejų nuo šių ligų registravimas
1.1. Užkrečiamąsias ligas privalo registruoti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, akredituoti sveikatos priežiūros veiklai.
1.2. Asmens sveikatos priežiūra užsiimantys medicinos darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą (5 priedas), arba nešiojantį šios ligos sukėlėją, taip pat mirties nuo šių ligų atveju privalo tvarkyti užkrečiamųjų ligų apskaitą, užregistruoti žurnale f. Nr. 060/y ir nustatyta tvarka (4.1 p.) teikti informaciją visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, respublikinėms odos ir veneros ligų, tuberkuliozės ir plaučių ligoninėms, vaikų ugdymo, senelių globos ir kt. įstaigoms.
1.3. Registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašas (5 priedas) sudarytas pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų statistinės klasifikacijos (dešimtoji redakcija) reikalavimus.
1.4. Informacijos apie užkrečiamąsias ligas, užregistruotas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžiose įstaigose bei kariniuose daliniuose, perdavimo tvarką visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su minėtomis ministerijomis.
1.5. Hospitalinės infekcijos (registravimo tvarka nurodyta 6 priede) registruojamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose pagal hospitalinių infekcijų sąrašą (nurodyta 6 priede).
1.6. Odos ir veneros ligų registravimas.
1.6.1. Gydytojas, nustatęs ar įtaręs odos užkrečiamąją ligą (trichofitiją, mikrosporiją, susną, pėdų mikozę, niežus), užpildo skubų pranešimą f. Nr. 058-089-151/a ir išsiunčia dermatovenerologijos įstaigai pagal paciento gyvenamąją vietą bei teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai 4.1 p. nurodyta tvarka.
1.6.2. Gydytojas, nustatęs sifilį, užpildo skubų pranešimą ir per 72 val. išsiunčia dermatovenerologijos įstaigai pagal paciento gyvenamąją vietą, taip pat Respublikinei odos ir veneros ligų ligoninei iki kito mėn. 5 d.
1.6.3. Kiekvieną mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos informaciją apie patvirtintus raupsus, mikrosporiją, trichofitiją, susną, giliąsias mikozes, niežus, sifilį, gonorėją, chlamidinę infekciją, trichomonozę ir kitas naujai išaiškintas lytiškai plintančias ligas (f. Sveikata Nr. 11.1-11.4) išsiunčia Respublikinei odos ir veneros ligų ligoninei iki kito mėnesio 5 d.
1.6.4. Respublikinė, miestų odos ir veneros ligų ligoninės bei rajonų kabinetai žinias apie naujai nustatytus sifilio, gonorėjos, chlamidinės infekcijos, trichomonozės ir kitų lytiškai plintančių ligų atvejus (šių ligų suma) pateikia raštu (faksu) visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pagal ligonių gyvenamąją vietą iki kito mėnesio 5 d. pagal statistinės ataskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė) reikalavimus.
1.7. Tuberkuliozės registravimas.
1.7.1. Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligoninė, miestų tuberkuliozės ligoninės (tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės), rajonų ligoninių tuberkuliozės skyriai, kabinetai, nustatę asmenį, pirmą kartą susirgusį kvėpavimo organų tuberkulioze, per 72 val. raštu (f. Nr. 058-089-151a arba Nr. 089/y) informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos tuberkuliozės kabinetą pagal ligonio gyvenamąją vietą.
1.7.2. Tuberkuliozės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nustačiusi baciliarinę tuberkuliozės formą, taip pat įregistravusi ar išregistravusi tokį ligonį iš įskaitos, hospitalizavusi jį arba jam išvykus, taip pat ligonio mirties atveju per 72 val. skubiu pranešimu (f. Nr. 058-089-151/a arba Nr. 089/y) informuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą pagal ligonio gyvenamąją vietą.
1.7.3. Respublikinės tuberkuliozės ir plaučių ligoninės registras kiekvieną mėnesį raštu (faksu) pateikia informaciją Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui apie ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejus (šių ligų skaičių) iki kito mėnesio 5 d. pagal statistinės ataskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė) reikalavimus.
1.8. Ligos, kuriomis susirgę ligoniai registruojami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kuriomis sergančių užregistruotų asmenų skaičius pateikiamas teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms raštu (faksu) pagal patvirtintą statistinės atskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė):
1.9. Kitos būklės, apskaitomos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose:
1.9.1. Sukėlėjų nešiojimas: choleros, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos sukėlėjų.
2. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, apskaita asmens sveikatos priežiūros įstaigose
Visi medicininiai duomenys apie ligonį, sergantį užkrečiamąja liga, epidemiologinė anamnezė aprašoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentuose: ligonio medicininėje kortelėje f. Nr. 25, vaiko vystymosi istorijoje f. Nr. 02-112/a, gydymosi stacionare ligos istorijoje f. Nr. 003/a, dieninio stacionaro kortelėje f. Nr. 003-2/a. Kiekvienu gripo atveju užpildomas statistinis talonas (patikslintai) diagnozei registruoti f. Nr. 025-2/a. Taip pat užpildomi kiti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti dokumentai.
3. Skubaus pranešimo pildymo tvarka
Skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151a) užpildo gydytojas ar viduriniojo medicinos personalo darbuotojas, dirbantis valstybinėje, individualioje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nustatęs (įtaręs) užkrečiamąją ligą arba sukėlėjo nešiojimą (vidurių šiltinės, paratifų, choleros, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos sukėlėjų).
4. Skubaus pranešimo išsiuntimo tvarka
4.1. Informacija apie pavojingą užkrečiamąją ligą 1.2 punkte nurodytoms institucijoms ir pareigūnams pateikiama ne vėliau kaip per 12 val. telefonu (faksu) ir ne vėliau kaip per 72 val. raštu, o informacija apie ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas: cholerą, marą, beždžionių raupus, geltonąją karštligę ir virusines hemoragines karštliges (Ebola, Marburgo, Lassa), – ne vėliau kaip per 12 val. raštu ir ne vėliau kaip per 2 val. telefonu (faksu).
4.2. Medicinos personalas, aptarnaujantis vaikų ugdymo įstaigas (ikimokyklines vaikų įstaigas, mokyklas ir kt.), įtaręs ar nustatęs užkrečiamąją ligą, apžiūrėdamas vaikus įstaigoje, skubų pranešimą siunčia visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai pagal ligonio gyvenamąją vietą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prižiūrinčiai vaikų sveikatą šioje vaikų ugdymo įstaigoje.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įtarę ar nustatę sergant užkrečiamąja liga ikimokyklinę įstaigą lankantį vaiką, apie tai praneša telefonu (faksu) ir siunčia skubų pranešimą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir šiai ikimokyklinei įstaigai.
4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nustatę ar įtarę ligonį sergant užkrečiamąja liga ir palikę jį namie, informuoja apie tai telefonu asmens sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką, ambulatoriją, šeimos gydytojo kabinetą), kurioje ligonis yra prisirašęs medicinos pagalbai teikti.
4.4. Infekcinė ligoninė apie susirgusių registruojamomis užkrečiamosiomis ligomis ligonių hospitalizavimą informuoja raštu, faksu (skubaus pranešimo f. Nr. 058-089-151a) teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą pagal ligonio gyvenamąją vietą per 12 val. nuo jo patekimo į stacionarą.
4.5. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (infekcinė ligoninė), patikslinusi ar pakeitusi užkrečiamosios ligos diagnozę, per 12 valandų žodžiu arba faksu informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą, nurodydama skubaus pranešimo formoje pakeistą diagnozę, laboratorinio tyrimo rezultatus.
5. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, registravimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarka
5.1. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, apskaita ir informacija apie išsiųstus skubius pranešimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruojama Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale f. Nr. 060/y.
5.2. Duomenys šiame žurnale gali būti patikslinti, gavus papildomą informaciją iš teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.
5.3. Vaikų ugdymo (lopšeliuose, darželiuose, mokyklose ir kt.), senelių globos įstaigose užkrečiamosios ligos, nustatytos šių įstaigų medicinos darbuotojų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, registruojamos tos pačios formos žurnale.
Šios ligos taip pat registruojamos pagal pažymas f. Nr. 094/a – pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą, apie vaiko ligą, karantiną, ikimokyklinės įstaigos, mokymo įstaigos nelankymo priežastis.
6. Asmenys, atsakingi už užkrečiamųjų ligų apskaitą ir informacijos pateikimą
6.1. Už informacijos apie ligonius, sergančius užkrečiamosiomis ligomis, tikslumą bei pateikimą nustatytu laiku nustatytoms institucijoms atsakingi asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
7. Užkrečiamųjų ligų registravimo ir žurnalo f. Nr. 060/y pildymo visuomenės sveikatos centruose tvarka
7.1. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamosios ligos registruojamos žurnale f. Nr. 060/y pagal raštu, faksu arba telefonu gautus skubius pranešimus.
7.2. Susirgus užkrečiamąja liga asmeniui, atvykusiam į komandiruotę, ekskursiją ar svečius, susirgimas registruojamas pagal ligonio užsikrėtimo vietą.
7.3. Asmeniui kreipiantis medicinos pagalbos į kitos administracinės teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pakeitus ligos diagnozę užkrečiamąja liga, liga registruojama ir apskaitoma pagal ligonio gyvenamąją vietą.
7.4. Ataskaitinio mėnesio pirmąją dieną žurnale f. Nr. 060/y duomenys apie praėjusį mėnesį sirgusius užkrečiamosiomis ligomis ligonius sumuojami ir bendras užregistruotų susirgimų skaičius per mėnesį pagal galutines diagnozes įregistruojamas į statistinę ataskaitą f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė-metinė) ir pagal šioje formoje nurodytus terminus pateikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
2 priedas
Šalutinių povakcininių reakcijų registravimo tvarka
Šalutinė povakcininė reakcija – bet kokie subjekto fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčiai, atsirandantys po vakcinos vartojimo, sukeliantys laikinus ar pastovius sveikatos būklės sutrikimus.
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, diagnozavęs šalutinę povakcininę reakciją ir suteikęs pacientui medicinos pagalbą, užpildo Sveikatos apsaugos ministerijos 1993 12 22 įsakymu Nr. 506 patvirtintą skiepų šalutinių reiškinių tyrimo protokolą, kurį išsiunčia per 24 valandas, nedelsdamas praneša savo vadovybei ir pateikia informaciją telefonu:
1.1. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui, Rožių alėja 4a, Vilnius, telefonai: (8 22) 22 73 63, (8 22) 22 76 73.
2. Šalutinės povakcininės reakcijos registruojamos po skiepijimo vaikams ir suaugusiesiems pagal Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių bei skiepijant kitomis vakcinomis ir imunobiologiniais preparatais.
3. Pildant skiepų šalutinių reiškinių tyrimo protokolą, jame nurodomi paciento vardas, pavardė, gimimo data, adresas, lytis, gydymo įstaiga ir gydytojo pavardė, paciento anamnezė, vakcinos pavadinimas, dozė, gamintojas, serija, galiojimo laikas, kur, kada ir kokiu būdu pacientas skiepytas, šalutinės reakcijos pobūdis, gydymas ir baigtis.
4. Visuomenės sveikatos centrai nedelsdami atlieka išsamų epidemiologinį tyrimą, įvertina šalutines povakcinines reakcijas pagal vakcinų naudojimo laiką, pobūdį ir teritoriją bei informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.
5. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre pagal gautą informaciją registruojamos povakcininės reakcijos ir atliekama šių duomenų epidemiologinė analizė.
6. Lietuvoje registruojamos šalutinės povakcininės reakcijos
| Vakcina, toksoidas |
Reakcija |
Laikotarpis po vakcinavimo |
| 1. Bet kuri vakcina su stabligės antigenu: KDS, K(a)DS, dS, DS, KDS-Hib, stabligės toksoidas |
A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas B. Brachialinis neuritas C. Bet kokios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos 28 dienos Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
| 2. Bet kuri vakcina su kokliušo antigenu: KDS, K(a)DS, KDS-Hib, K |
A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas B. Encefalopatija (ar encefalitas) C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos 7 dienos Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
| 3. Bet kuri vakcina su tymų antigenu: tymų, epideminio parotito ir raudonukės antigenai: tymų-epideminio parotito-raudonukės, tymų-raudonukės, tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos |
A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas B. Encefalopatija (ar encefalitas) C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos 15 dienų Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
| 4. Bet kuri vakcina su raudo-nukės antigenu: tymų-epideminio parotito-raudonukės, tymų-raudonukės, raudonukės vakcinos |
A. Lėtinis artritas B. Bet kurios šio reiškinio komplikacijos (taip pat ir mirtis) C. Reiškiniai, vakcinos anotatacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
42 dienos Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
| 5. Oralinė poliomielito vakcina |
A. Paralitinis poliomielitas neturintiems imunodeficito recipientams turintiems imunodeficito recipientams su vakcinavimu susietas paralitinio poliomielito atvejis B. Vakcinos viruso padermės infekcija neturintiems imunodeficito recipientams turintiems imunodeficito recipientams su vakcinavimu susietas paralitinio poliomielito atvejis C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
|
| 30 dienų |
||
| 6 mėn. |
||
| Neribojama |
||
|
|
||
| 30 dienų |
||
| 6 mėn. |
||
| Neribojama |
||
| Neribojama |
||
| Žr. pakuotės anotaciją |
||
|
|
||
| 6. Inaktyvuota poliomielito vakcina |
A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
|
|
||
|
|
||
|
|
|
|
| 7. Hepatito B vakcina |
A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos |
|
|
Neribojama |
|
|
|
Žr. pakuotės anotaciją |
|
|
|
|
|
| 8. Haemophilus influenzae b vakcina |
A. Ankstyva Hib liga B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis) C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
7 dienos Neribojama Žr. pakuotės anotaciją |
|
|
||
|
|
||
|
|
||
| 9. BCŽ vakcina |
A. Diseminuotas BCŽ-itas |
Iki 12 mėnesių po imunizavimo |
|
|
|
|
|
|
|
Patvirtinama išsėjus tuberkuliozės sukėlėją |
|
|
|
|
|
|
arba 1,5 cm diametro ar didesnis limfadenitas ar „šaltas“ abscesas |
Iki 6 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
A. Osteitas, osteomielitas |
Iki 8 mėnesių |
|
|
D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei |
Žr. pakuotės anotaciją |
|
|
|
7. Kitos galimos registruoti šalutinės povakcininės reakcijos:
7.1. Vietinės reakcijos:
7.1.2. Limfadenitas esant vienam iš šių požymių: padidėjęs bent vienas limfmazgis (1.5 cm dydžio ar didesnis), drenuojamas sinusas ties limfmazgiu.
7.2. Centrinės nervų sistemos reakcijos:
7.2.2. Encefalopatija, pasireiškianti priepuoliais, sąmonės ir elgsenos pokyčiais, trunkančiais ilgiau kaip vieną dieną.
7.3. Kitos reakcijos:
7.3.1. Alerginė reakcija, pasireiškianti odos simptomais (dilgėline), sunkiu kvėpavimu, veido arba „generalizavusis edema“.
7.3.2. Anafilaksinė reakcija, atsirandanti iki 2 valandų po skiepijimo, pasireiškianti bronchospazmais, laringospazmais, pasunkėjusiu kvėpavimu, alerginiais odos simptomais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
3 priedas
Žmonių, kuriuos apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, galintys sirgti
pasiutlige, registravimo tvarka
1. Asmens sveikatos priežiūros gydytojas (chirurgas, traumatologas, šeimos gydytojas ir kiti medicinos darbuotojai), suteikę nukentėjusiajam būtiną pirmąją pagalbą, įvertina įkandimo (apseilėjimo) aplinkybes, užpildo kreipimosi dėl pasiutligės kortelę (f. Nr. 045/a) ir apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį užregistruoja infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (f. Nr. 060/y). Apie kiekvieną užregistruotą apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį ne vėliau kaip per 2 valandas telefonu ir per 12 valandų raštu išsiunčia skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
2. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, telefonu gavusi informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį ar skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151/a), užregistruoja šį atvejį infekcinių susirgimų žurnale (f. Nr. 060/y) ir per 2 val. telefonu, taip pat per 12 val. raštu praneša apskrities valstybinei veterinarijos tarnybai apie privalomą gyvūno stebėjimą. Pranešimo veterinarijos tarnybai dokumento turinys nustatomas pagal apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos ir visuomenės sveikatos centro susitarimą. Pranešime nurodoma: tiksli gyvūno susirgimo data ir vieta, kur ji nustatyta (piliečio sodyba, kaimas, seniūnija), susirgimo aplinkybės, susirgusio gyvūno rūšis, amžius, lytis, diagnozės nustatymo data ir ekspertizės numeris.
3. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas epidemiologas ar jo padėjėjas, gavęs informaciją apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį, išsiaiškina, ar yra daugiau žmonių, apkandžiotų (apseilėtų) to paties gyvūno, ir pagal turimą informaciją užpildo Susirgimo zoonoze epizootologinį epidemiologinį protokolą (f. Nr. 391/a).
4. Apskrities valstybinė veterinarijos tarnyba po 10 dienų privalomo gyvūno stebėjimo raštu informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie gyvūno būklę. Nedelsdama informuoja apie gyvūno būklės pakitimus (gyvūnui susirgus, pabėgus ar kritus). Apskrities valstybinė veterinarijos tarnyba per 12 valandų informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie kritusio gyvūno mikroskopinio tyrimo rezultatus.
5. Asmens sveikatos priežiūros gydytojas, įtaręs žmogaus pasiutimo ligos atvejį, turi nedelsdamas pranešti telefonu (faksu) teritoriniam visuomenės sveikatos priežiūros centrui, o šis nedelsdamas praneša Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
4 priedas
Registruojamų hospitalinių infekcijų sąrašas
ir diagnozavimo kriterijai
1. Hospitalinė infekcija – bet koks bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimas, susijęs su gulėjimu ar gydymu, tyrimais (apžiūra) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga praneša teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai, o ši, gavusi tokį pranešimą, registruoja toliau išvardytų hospitalinių infekcijų atvejus.
| Ligos kodas |
Infekcijos pavadinimas |
| pagal TLK – 10 |
|
| A40 |
Streptokokinė septicemija* |
| A41 |
Kitos septicemijos * |
| A48.0 |
Dujinė gangrena |
| J13 |
Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko |
| J14 |
Pneumonija, sukelta influensos hemofilo |
| J15 |
Bakterinė pneumonija, neklasifikuojama kitur |
| J18 |
Pneumonija, pneumonijos sukėlėjas nenustatytas |
| L00 |
Naujagimių pūslinė |
| M86.0 |
Ūminis hematogeninis osteomielitas* |
| M86.1 |
Kitas ūminis osteomielitas* |
| N30.0 |
Ūminis cistitas |
| O85 |
Sepsis po gimdymo |
| O86.0 |
Akušerinės operacinės žaizdos infekcija |
| O91.1 |
Krūties abscesas, susijęs su vaiko gimimu |
| P38 |
Naujagimių omfalitas su negausiu kraujavimu ar be jo* |
| P39.0 |
Naujagimio infekcinis mastitas |
| P39.4 |
Naujagimio odos infekcija |
| T80.2 |
Infekcija po infuzijos, transfuzijos ir terapinės injekcijos |
| T81.4 |
Infekcija po procedūros, neklasifikuojama kitur |
| T82.6 |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl širdies vožtuvo protezo |
| T82.7 |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kito širdies ir kraujagyslės įtaiso, implantato ir transplantato |
| T85.7 |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų |
* Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama per 30 dienų nuo gimimo.
Kitų hospitalinių infekcijų diagnozė nustatoma atsižvelgus į inkubacinį periodą ir epidemiologinę anamnezę.
3. Bendrieji hospitalinių infekcijų diagnozavimo principai ir kriterijai:
3.1. Daugelis bakterinių hospitalinių infekcijų pasireiškia praėjus 48 ir daugiau valandų po hospitalizavimo, tačiau kiekvienos infekcijos atveju įvertinamas ryšys tarp jos atsiradimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
3.2. Infekcijos prie hospitalinių priskiriamos, remiantis klinikiniais ir (ar) laboratoriniais duomenimis, taip pat gali būti panaudoti pagalbiniai duomenys (pvz.: rentgenogramų, patologinių tyrimų išvados ir kt.).
PASTABA. Hospitalinė infekcija, įgyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kliniškai pasireiškia joje ar išvykus iš jos.
3.4. Infekcijos prie hospitalinių nepriskiriamos, jeigu:
3.4.2. Pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo paguldytas, gydomas ar (ir) jam atliekami tyrimai (apžiūra) infekcinės ligos inkubacijos periodu.
3.4.3. Pacientui gulėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu komplikuojasi ar išplinta guldymo metu buvusi infekcija.
3.4.4. Žinoma ar įtariama, kad naujagimis užsikrėtė tranplacentiniu būdu (pvz.: herpes simplex, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusinė infekcija, sifilis) ir ši infekcija pasireiškia po gimdymo.
3.4.5. Kolonizacija mikroorganizmų ant žmogaus kūno ar jo viduje nesukelia klinikinių infekcijos simptomų.
4. Hospitalinių infekcijų diagnozavimo kriterijai:
4.1. Pirminėms kraujo infekcijoms (A40, A41, 085, T80.2, T81.4) priklauso laboratoriškai patvirtintos kraujo infekcijos ir klinikinis sepsis:
4.1.1. Kraujo infekcija diagnozuojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai ir yra šie požymiai:
4.1.1.1. Žinomų patogenų randama kraujo pasėlyje ir jie nesusiję su infekcija kitoje vietoje[1].
4.1.1.2. Karščiavimas (daugiau kaip 38°C), šalčio krėtimas ar hipotenzija ir kuris nors iš šių požymių:
– yra įprastinių sąlygiškai patogeninių (daugiausia nuo odos) mikroorganizmų[2], randamų dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;
– ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių odos mikroorganizmų, todėl gydytojas paskiria antimikrobinį gydymą;
– kraujyje[3] rasta antigenų ir nustatyta patogenų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje.
4.1.1.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui[4] būdingas vienas iš šių požymių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir bet kuris iš žemiau išvardytų:
– kraujyje yra įprastinių sąlygiškai patogeninių (daugiausia – nuo odos) mikroorganizmų, randamų dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;
– ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių odos mikroorganizmų, todėl gydytojas paskiria antimikrobinį gydymą;
– kraujyje rasta antigenų ir nustatyta patogenų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje.
4.1.2. Klinikinis sepsis diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
4.1.2.1. Be jokios kitos priežasties nustatomas vienas iš šių klinikinių požymių ar simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotenzija (sistolinis spaudimas mažiau kaip 90mmHg) ar oligurija (mažiau kaip 20ml/val.), leukocitozė daugiau kaip 12 000 ir:
– kraujo pasėlis neatliktas arba kraujyje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;
– nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;
– gydytojo paskirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.
4.1.2.2. Be jokios kitos nustatytos priežasties ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių klinikinių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir visi šie:
– kraujo pasėlis neatliktas arba kraujyje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;
– nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;
– gydytojo paskirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.
4.2. Naujagimių pūslinė (L00) diagnozuojama, kai:
4.3. Osteomielitas (M86.0, M86.1) diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
4.3.3. Be jokios kitos priežasties yra du iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), vietinis patinimas, skausmas, karštis ar išskyrų įtariamoje infekcijos vietoje ir bet kuris iš šių požymių:
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– kraujyje nustatyta antigenų;
– radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių[5].
4.4. Krūties abscesas ar mastitas (O91.1, P39.0) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
4.4.1. Iš pažeistų krūties audinių ar skysčio, paimto incizijos ir drenavimo ar adatinės punkcijos metu, pasėlio išaugo mikroorganizmų.
4.4.2. Krūties abscesas ar kiti infekcijos požymiai nustatyti operacijos ar histopatologinio tyrimo metu.
4.5. Naujagimio omfalitas (P38, ne vyresniems kaip 30 dienų amžiaus) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
4.5.1. Eritema ir(ar) serozinės išskyros iš bambutės ir vienas iš mikrobiologinių tyrimų rezultatų:
– iš bambutės sekreto ar skysčio pasėlio išaugo mikroorganizmų;
– mikroorganizmų išaugo iš kraujo pasėlio.
4.6. Naujagimio odos infekcija (P39.4) diagnozuojama, kai yra nors vienas šių požymių:
4.6.2. Pažeistoje vietoje yra du iš šių simptomų: vietinis skausmas ar jautrumas, patinimas, paraudimas ar karštis ir gautas teigiamas atsakymas vieno iš šių tyrimų:
– iš pažeistos vietos punktato ar išskyrų pasėlio išskirta mikroorganizmų (jei išaugęs mikroorganizmas yra normalios odos mikrofloros, pasėlyje turi būti jo monokultūra);
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– nustatyta antigenų infekuotame audinyje ar kraujyje;
– į pažeistus audinius žiūrint pro mikroskopą matomos gigantinės daugiabranduolės ląstelės;
– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.
4.7. Pneumonija (J13, J14, J15, J18) – tai įvairių klinikinių, radiologinių ir laboratorinių infekcijos požymių deriniai. Nors diagnozuojant pneumoniją skreplių pasėliai nereikšmingi, jie leidžia identifikuoti ligos sukėlėją ir pateikti vertingų duomenų apie jo jautrumą antibiotikams. Pakartotiniai krūtinės rentgenologiniai tyrimai gali būti naudingesni už vieną rentgenogramą. Pneumonija diagnozuojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
4.7.1. Plaučiuose girdimi karkalai ar perkusinio garso paduslėjimas ir yra bet kuris iš šių simptomų:
– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– iš trachėjos aspirato, bronchų biopsijos pasėlio išaugo patogenų.
4.7.2. Krūtinės radiografiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skysčio pleuros ertmėje ir yra bet kuris iš šių požymių:
– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;
– išskirtas virusas ar nustatyta viruso antigenų kvėpavimo takų sekretuose;
– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
– histopatologiškai nustatyta pneumonija.
4.7.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingi du simptomai iš šių: apnėja, tachipnėja, bradikardija, sunkus kvėpavimas, sausi ar drėgni karkalai arba kosulys ir bet kuris požymis iš šių:
– padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;
– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;
– kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;
– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
– histopatologiškai nustatyta pneumonija.
4.7.4. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui krūtinės radiologiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skysčio pleuros ertmėje, taip pat yra bet kuris iš šių požymių:
– padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;
– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;
– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;
– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;
– kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;
– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
– histopatologiškai nustatyta pneumonija.
4.8. Operacinių žaizdų infekcijoms (A48.0, O86.0, T81.4, T82.6, T82.7, T85,7) priklauso paviršinės ir giliosios operacinių žaizdų infekcijos.
4.8.1. Paviršinė operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija pjūvio vietoje prasideda per 30 dienų po operacijos ir apima odą, poodinį audinį ar raumenis, esančius virš fascijos sluoksnio, taip pat yra vienas iš šių požymių:
– pūlingos išskyros iš pjūvio ar drenos, esančios virš fascijos sluoksnio;
– iš pirminiu būdu sutvarkytos žaizdos sekreto pasėlio išaugo mikroorganizmų;
– gydant chirurginiu būdu atverta žaizda, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;
– chirurgo ar gydančio gydytojo diagnozuota infekcija.
4.8.2. Gilioji operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija operacijos vietoje atsiranda per 30 dienų po operacijos (jei nebuvo palikta jokio implantato[6]) arba per vienus metus (jei paliktas implantatas), kai infekcija susijusi su operacija, apima audinius ar ertmes, esančius ties ar žemiau fascijos, taip pat yra vienas iš šių požymių:
– pūlingos išskyros iš drenos, paliktos žemiau fascijos sluoksnio;
– spontaniškai atsivėrusi ar gydant chirurgo specialiai atverta žaizda, kai ligonis karščiuoja (daugiau kaip 38°C), ir (ar) jaučia vietinį skausmą arba vieta yra jautri, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;
– abscesas ar kitas infekcijos požymis, nustatytas tiesiogiai apžiūrint operacijos ar histopatologinio tyrimo metu;
– chirurgo diagnozuota infekcija.
4.9. Šlapimo takų infekcijos. Ūminis cistitas (N30.0). Simptominė šlapimo takų infekcija diagnozuojama, kai yra:
4.9.1. Vienas simptomas iš šių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, disurija ar skausmas viršgakčio srityje, šlapimo pasėlyje[7] išauga ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmų 105 ar daugiau kolonijų/ml.
4.9.2. Du simptomai iš šių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, disurija ar skausmas viršgakčio srityje, taip pat bet kuris vienas iš šių požymių:
– teigiamas leukocitų esterazės ir (ar) nitratų testas;
– piurija (10 ar daugiau leukocitų/ml3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke (didžiuoju padidinimu));
– Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;
– dviejuose šlapimo pasėliuose auga 102 ar daugiau kolonijų/ml šlapimo to paties šlapimo takų patogenų[8];
– šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml šlapimo vienos rūšies šlapimo takų patogenų ligoniui, kuriam paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas;
– gydytojo diagnozė;
– gydytojas skiria būdingą antimikrobinį gydymą.
4.9.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių simptomas: karščiavimas (ne mažiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja, bradikardija, disurija, letargija ar vėmimas; taip pat vienas iš šių požymių:
– teigiamas leukocitų esterazės ir(ar) nitratų testas;
– piurija;
– Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;
– dviejuose šlapimo pasėliuose išauga 102 ar daugiau kolonijų/ml to paties šlapimo takų patogenų;
– šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml vienos rūšies šlapimo takų patogenų ligoniui, kuriam paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.
PASTABA.
Diagnozavimo kriterijai parengti pagal Lietuvos Respublikos SAM Higienos instituto 1996 m. leidinį „Hospitalinių infekcijų apibrėžimai“/JAV Ligų kontrolės centras 1988 m./
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
5 priedas
Registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašas
| Ligos pavadinimas |
Ligų kodas pagal TLK-10 |
| 1. Cholera |
A00 (A00.0, A00.1, A00.9) |
| 2. Vidurių šiltinė ir paratifai A, B, C |
A01 (A01.0-A01.3) |
| 3. Kitos salmoneliozės |
A02 (A02.0-A02.2), A02.8, A02.9 |
| 4. Šigeliozės |
A03 (A03.0-A03.3), A03.8, A03.9 |
| 5. Kitos patikslintos bakterinės žarnyno infekcijos |
A04 (A04.0-A04.9) |
| 6. Kitos bakterinės maisto toksinės infekcijos |
A05 |
| Iš jų: |
|
| 6.1. Stafilokokinė maisto toksinė infekcija |
A05.0 |
| 6.2. Botulizmas |
A05.1 |
| 6.3. Kitos patikslintos bakterinės kilmės maisto toksinės infekcijos |
(A05.2-A05.4), A05.8 |
| 6.4. Bakterinė maisto toksinė infekcija, nepatikslinta |
A05.9 |
| 7. Virusinės patikslintos žarnyno infekcijos |
A08 (A08.0-A08.5) |
| 8. Diarėja ir gastroenteritas infekcinės kilmės |
A09 |
| 9. Kvėpavimo organų tuberkuliozė patvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai |
A15 (A15.0-A15.9) |
| 10. Maras |
A20 (A20.0-A20.3), (A20.7-A20.9) |
| 11. Tuliaremija |
A21 (A21.0-A21.3), (A21.7-A21.9) |
| 12. Juodligė |
A22 (A22.0-A22.2), (A22.7-A22.9) |
| 13. Bruceliozė |
A23 (A23.0-A23.3), A23.8, A23.9 |
| 14. Įnosės ir melioidozė |
A24 (A24.0-A24.4) |
| 15. Leptospirozė |
A27 (A27.0, A27.8, A27.9) |
| 16. Ekstraintestinė jersiniozė |
A28.2 |
| 17. Raupsai |
A30 (A30.0-A30.5), A30.8, A30.9 |
| 18. Listeriozė |
A32 (A32.0, A32.1, (A32.7-A32.9) |
| 19. Stabligė |
A33, A35 |
| 20. Difterija |
A36 (A36.0-A36.3), A36.8, A36.9 |
| 21. Kokliušas |
A37 (A37.0, A37.1, A37.8, A37.9) |
| 22. Skarlatina |
A38 |
| 23. Meningokokinė infekcija |
A39 (A39.0-A39.5), A39.8, A39.9 |
| 24. Bakterinis meningitas |
G00 (G00.0-G00.3), G00.8, G00.9 |
| 25. Streptokokinė septicemija |
A40 (A40.0-A40.3), A40.8, A40.9 |
| 26. Laimo liga |
A69.2 |
| 27. Chlamidijų sukeltos ligos |
A70-A74 |
| 28. Chlamidijų sukelta venerinė limfogranuloma |
A55 |
| 29. Lytiškai santykiaujant plintančios chlamidijų sukeltos ligos |
(A56.0-A56.4), A56.8 |
| 30. Šankroidas |
A57 |
| 31. Donovanozė |
A58 |
| 32. Epideminė šiltinė ir Brill’o liga |
A75 (A75.0, A75.1) |
| 33. Dėmėtoji šiltinė (erkių platinama riketsiozė) |
A77 (A77.0-A77.3), A77.8, A77.9 |
| 34. Grįžtamoji karštligė |
A68 (A68.0, A68.1, A68.9) |
| 35. Ku karštligė |
A78 |
| 36. Ūminis poliomielitas |
A80 (A80.0-A80.4), A80.9 |
| 37. Pasiutligė |
A82 |
| 38. Erkinis virusinis encefalitas (Rusijos pavasario-vasaros) |
A84.0 |
| 39. Virusinis meningitas |
A87 (A87.0-A87.2), A87.8, A87.9 |
| 40. Vėjaraupiai |
B01 |
| 41. Tymai |
B05 |
| 42. Raudonukė |
B06 |
| 43. Įgimtos raudonukės sindromas |
P35.0 |
| 44. Virusiniai hepatitai |
B15-B19 |
| Iš jų: |
|
| 44.1. Ūminis hepatitas A |
B15 |
| 44.2. Ūminis hepatitas B |
B16 |
| 44.3. Ūminis hepatitas C |
B17.1 |
| 44.4. Ūminis hepatitas E |
B17.2 |
| 44.5. Virusinis hepatitas D |
B17.8 |
| 45. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga |
B20-B24 |
| 46. Besimptomis žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimas |
Z21 |
| 47. Sifilis |
A51-A53 |
| 48. Įgimtas sifilis |
A50 (A50.0-A50.7) A50.9 |
| 49. Gonokokinė infekcija |
A54 |
| 50. Citomegaloviruso sukeltos ligos |
B25 |
| Iš jų: |
|
| 50.1. Įgimta citomegalo virusinė infekcija |
P35.1 |
| 51. Kiaulytė |
B26 |
| 52. Infekcinė mononukleozė |
B27 |
| 53. Nepatikslintos lokalizacijos virusinės infekcijos |
B34 (B34.0-B34.4), B34.8, B34.9 |
| 54. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos |
J00-J06 |
| 55. Gripas |
J10-J11 |
| 56. Dujinė gangrena |
A48.0 |
| 57. Legionierių liga |
A48.1, A48.2 |
| 58. Beždžionių raupai |
A20 (A20.0-A20.3), (A20.7-A20.9) |
| 59. Moskitinis virusinis encefalitas |
A83 (A83.0-A83.6), A83.8, A83.9 |
| 60. Denge karštligė |
A90 |
| 61. Denge hemoraginė karštligė |
A91 |
| 62. Kitos moskitų platinamos virusinės karštligės |
A92 (A92.0-A92.4), A92.8, A92.9 |
| 63. Geltonoji karštligė |
A95.0 |
| 64. Lassa karštligė |
A96.2 |
| 65. Kitos virusinės hemoraginės karštligės |
A98 |
| Iš jų: |
|
| 65.1. Marburgo virusinė liga |
A98.3 |
| 65.2. Ebola virusinė liga |
A98.4 |
| 65.3. Hemoraginė karštligė su inkstų sindromu |
A98.5 |
| 66. Amebiazė |
A06 (A06.0-A06.9) |
| 67. Kitos pirmuonių sukeltos žarnyno ligos |
A07 (A07.0-A07.3), A07.9 |
| 68. Pjautuvinės plazmodijos (Plasmodium falciparum) sukelta maliarija |
B50 (B50.0, B50.8, B50.9) |
| 69. Gajosios plazmodijos (Plasmodium vivax) sukelta maliarija |
B51 (B51.0, B51.8, B51.9) |
| 70. Keturdienės plazmodijos (Plasmodium maliariae) sukelta maliarija |
B52 (B52.0, B52.8, B52.9) |
| 71. Kitos parazitologiškai patvirtintos maliarijos |
B53 (B53.0, B53.8) |
| 72. Nepatikslinta maliarija |
B54 |
| 73. Leišmaniozė |
B55 (B55.0-B55.2), B55.9 |
| 74. Toksoplazmozė |
B58 (B58.0-B58.3), B58.8, B58.9 |
| 75. Pneumocistozė |
B59 |
| 76. Kitos pirmuonių sukeltos ligos, neklasifikuojamos kitur |
B60 (B60.0-B60.3) |
| 77. Nepatikslintos pirmuonių sukeltos ligos |
B64 |
| 78. Šistosomotozė (schistosomiasis) |
B65 (B65.0-B65.3), B65.8, B65.9 |
| 79. Kitos trematodų sukeltos infekcijos |
B66 (B66.0, B66.4, B66.8) |
| 80. Echinokokozė |
B67 (B67.0-B67.9) |
| 81. Teniazė |
B68 (B68.0, B68.1, B68.9) |
| 82. Cisticerkozė |
B69 (B69.0, B69.1, B69.8, B69.9) |
| 83. Difilobotriazė |
B70.0 |
| 84. Kitos kaspinuočių sukeltos cestodinės infekcijos |
B71 (B71.0, B71.9) |
| 85. Trichineliozė |
B75 |
| 86. Askaridozė |
B77 (B77.0, B77.8, B77.9) |
| 87. Strongiloidozė |
B78 (B78.0, B78.1, B78.7, B78.9) |
| 88. Trichiurozė (trichocefaliozė) |
B79 |
| 89. Enterobiozė |
B80 |
| 90. Kitos žarnyno helmintozės, neklasifikuojamos kitur |
B81 |
| Iš jų: |
|
| 90.1. Anisakiazė |
B81.0 |
| 91. Nepatikslintas žarnyno parazitizmas |
B82 (B82.0, B82.9) |
| 92. Kitos helmintozės |
B83 (B83.0, B83.9) |
| 93. Pedikuliozė ir ftiriazė |
B85 |
| 94. Niežai |
B86 |
| 95. Kitos invazijos |
B87, B88 |
| 96. Nepatikslintos parazitinės ligos |
B89 |
| 97. Dermatofitijos |
B35 (B35.0-B35.6), B35.8, B35.9 |
| 98. Giliosios mikozės |
B38-B47 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 08 14 įsakymu Nr. 465
6 priedas
Hospitalinių infekcijų registravimo tvarka
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, nustatęs ar įtaręs hospitalinę infekciją, privalo užpildyti pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) ir tuoj pat perduoti jį asmeniui, atsakingam už hospitalinių infekcijų priežiūrą įstaigoje.
2. Asmuo, atsakingas už hospitalinių infekcijų priežiūrą įstaigoje:
2.1. užregistruoja atvejį infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/y), atlieka epidemiologinį tyrimą ir analizę;
2.2. apie kiekvieną pavienį hospitalinės infekcijos susirgimą ar jį įtaręs ne vėliau kaip per 12 valandų praneša telefonu ir ne vėliau kaip per 72 valandas raštu (faksu) siunčia pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo užsikrėsti šia infekcija;
2.3. jei nustatytoji ar įtarta hospitalinė infekcija įrašyta į sąrašą (4 priedas), apie ją ir apie bet kokį grupinį (jeigu susirgo 3 ar daugiau žmonių) susirgimą ne vėliau kaip per 12 valandų praneša telefonu ir ne vėliau kaip per 72 valandas raštu (faksu) siunčia pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo užsikrėsti šia infekcija;
3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a), susirgimo atvejį užregistruoja infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/y). Ji tvarko visų teritorijoje užregistruotų atvejų apskaitą ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos 1997 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 600/528/1063 nustatyta tvarka informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.
Visus grupinius ir mirties nuo hospitalinės infekcijos atvejus tiria teritorinių visuomenės sveikatos įstaigų specialistai. Tyrimo rezultatus nustatyta tvarka jie pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui bei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo susirgti.
______________
[1] Kai iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas susijęs su kitos lokalizacijos hospitaline infekcija, kraujo infekcija vadinama antrine. Išimtis yra kraujo infekcijos, susijusios su kraujagyslių intervencinėmis priemonėmis, kurios visos priklauso pirminėms kraujo infekcijoms, nors kraujagyslės dūrio vietoje yra vietinių infekcijos požymių.
[2] Tai normalios odos mikrofloros mikroorganizmai (pvz.: difteroidai, Bacillus padermės, Propionibacterium padermės, koaguliazės nesintetinantys stafilokokai ar mikrokokai).
[3] Bakterijų, grybų ar virusų antigenų (pvz.: Candida padermių, herpes simplex, varicella zoster, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, Neisseria meningitidis, B grupės streptokokų) nustatymas greitais diagnostiniais testais (pvz.: imunoelektroforeze, lateksine agliutinacija).
[4] Šie kriterijai pritaikyti ne vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus kūdikiams; kartais jie gali būti taikomi vyresniems vaikams.
[5] Radiografiniai tyrimai patvirtina infekciją, kai ultragarso, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai neatitinka nustatytos normos.
[6] Ne žmogiškos kilmės svetimkūnis (pvz.: širdies vožtuvo protezas, ne žmogaus kraujagyslės lopas, mechaninė širdis ar šlaunikaulio protezas ir kt.), kuris yra implantuojamas ligoniui operacijos metu ilgam laikui.
[7] Šlapimo tyrimai nustatant šlapimo takų infekciją turi būti paimti aseptiškai, tinkamu būdu (pvz.: švaraus surinkimo, pūslės kateterizavimo ar viršgaktinės punkcijos).
[8] Gram neigiama bakterija ar Staphylococcus saprophyticus.