LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMOJO EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO OBJEKTŲ, JŲ REGISTRAVIMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKOS

 

1998 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 465

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2364) 2 straipsnio 5 punktą,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Užkrečiamųjų ligų registravimo ir informacijos teikimo tvarką (1 priedas).

2. Patvirtinti Šalutinių povakcininių reakcijų registravimo tvarką (2 priedas).

3. Patvirtinti Žmonių, kuriuos apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, galintys sirgti pasiutlige, registravimo tvarką (3 priedas).

4. Patvirtinti Registruojamų hospitalinių infekcijų sąrašą ir diagnozavimo kriterijus (4 priedas).

5. Patvirtinti Registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą (5 priedas).

6. Patvirtinti Hospitalinių infekcijų registravimo tvarką (6 priedas).

7. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimą ir informacijos pateikimą pagal įsakymo 1 priede nustatytą tvarką.

8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1990 11 07 įsakymą Nr. 356 „Dėl infekcinių ir parazitinių ligų registravimo Respublikoje“ pripažinti negaliojančiu.

9. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavesti viceministrui V. Kriauzai.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                    MINDAUGAS STANKEVIČIUS

______________


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

1 priedas

 

Užkrečiamųjų ligų registravimo ir informacijos teikimo

tvarka

 

1. Užkrečiamųjų ligų ir mirties atvejų nuo šių ligų registravimas

 

1.1. Užkrečiamąsias ligas privalo registruoti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, akredituoti sveikatos priežiūros veiklai.

1.2. Asmens sveikatos priežiūra užsiimantys medicinos darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą (5 priedas), arba nešiojantį šios ligos sukėlėją, taip pat mirties nuo šių ligų atveju privalo tvarkyti užkrečiamųjų ligų apskaitą, užregistruoti žurnale f. Nr. 060/y ir nustatyta tvarka (4.1 p.) teikti informaciją visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, respublikinėms odos ir veneros ligų, tuberkuliozės ir plaučių ligoninėms, vaikų ugdymo, senelių globos ir kt. įstaigoms.

1.3. Registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašas (5 priedas) sudarytas pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų statistinės klasifikacijos (dešimtoji redakcija) reikalavimus.

1.4. Informacijos apie užkrečiamąsias ligas, užregistruotas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžiose įstaigose bei kariniuose daliniuose, perdavimo tvarką visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su minėtomis ministerijomis.

1.5. Hospitalinės infekcijos (registravimo tvarka nurodyta 6 priede) registruojamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose pagal hospitalinių infekcijų sąrašą (nurodyta 6 priede).

1.6. Odos ir veneros ligų registravimas.

1.6.1. Gydytojas, nustatęs ar įtaręs odos užkrečiamąją ligą (trichofitiją, mikrosporiją, susną, pėdų mikozę, niežus), užpildo skubų pranešimą f. Nr. 058-089-151/a ir išsiunčia dermatovenerologijos įstaigai pagal paciento gyvenamąją vietą bei teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai 4.1 p. nurodyta tvarka.

1.6.2. Gydytojas, nustatęs sifilį, užpildo skubų pranešimą ir per 72 val. išsiunčia dermatovenerologijos įstaigai pagal paciento gyvenamąją vietą, taip pat Respublikinei odos ir veneros ligų ligoninei iki kito mėn. 5 d.

1.6.3. Kiekvieną mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos informaciją apie patvirtintus raupsus, mikrosporiją, trichofitiją, susną, giliąsias mikozes, niežus, sifilį, gonorėją, chlamidinę infekciją, trichomonozę ir kitas naujai išaiškintas lytiškai plintančias ligas (f. Sveikata Nr. 11.1-11.4) išsiunčia Respublikinei odos ir veneros ligų ligoninei iki kito mėnesio 5 d.

1.6.4. Respublikinė, miestų odos ir veneros ligų ligoninės bei rajonų kabinetai žinias apie naujai nustatytus sifilio, gonorėjos, chlamidinės infekcijos, trichomonozės ir kitų lytiškai plintančių ligų atvejus (šių ligų suma) pateikia raštu (faksu) visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pagal ligonių gyvenamąją vietą iki kito mėnesio 5 d. pagal statistinės ataskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė) reikalavimus.

1.7. Tuberkuliozės registravimas.

1.7.1. Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligoninė, miestų tuberkuliozės ligoninės (tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės), rajonų ligoninių tuberkuliozės skyriai, kabinetai, nustatę asmenį, pirmą kartą susirgusį kvėpavimo organų tuberkulioze, per 72 val. raštu (f. Nr. 058-089-151a arba Nr. 089/y) informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos tuberkuliozės kabinetą pagal ligonio gyvenamąją vietą.

1.7.2. Tuberkuliozės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nustačiusi baciliarinę tuberkuliozės formą, taip pat įregistravusi ar išregistravusi tokį ligonį iš įskaitos, hospitalizavusi jį arba jam išvykus, taip pat ligonio mirties atveju per 72 val. skubiu pranešimu (f. Nr. 058-089-151/a arba Nr. 089/y) informuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą pagal ligonio gyvenamąją vietą.

1.7.3. Respublikinės tuberkuliozės ir plaučių ligoninės registras kiekvieną mėnesį raštu (faksu) pateikia informaciją Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui apie ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejus (šių ligų skaičių) iki kito mėnesio 5 d. pagal statistinės ataskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė) reikalavimus.

1.8. Ligos, kuriomis susirgę ligoniai registruojami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kuriomis sergančių užregistruotų asmenų skaičius pateikiamas teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms raštu (faksu) pagal patvirtintą statistinės atskaitos f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė, metinė):

1.8.1. Gripas.

1.8.2. Ūmios viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos.

1.8.3. Kvėpavimo organų ir ekstrapulmoninė tuberkuliozė.

1.8.4. Lytiškai plintančios ligos.

1.8.5. ŽIV liga ir besimptomis žmogaus imunodeficito viruso nešiojimas.

1.9. Kitos būklės, apskaitomos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose:

1.9.1. Sukėlėjų nešiojimas: choleros, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos sukėlėjų.

1.9.2. Gyvulių įkandimai, apkandžiojimai, apseilėjimai (3 priedas).

1.9.3. Šalutinės povakcininės reakcijos (2 priedas).

 

2. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, apskaita asmens sveikatos priežiūros įstaigose

 

Visi medicininiai duomenys apie ligonį, sergantį užkrečiamąja liga, epidemiologinė anamnezė aprašoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentuose: ligonio medicininėje kortelėje f. Nr. 25, vaiko vystymosi istorijoje f. Nr. 02-112/a, gydymosi stacionare ligos istorijoje f. Nr. 003/a, dieninio stacionaro kortelėje f. Nr. 003-2/a. Kiekvienu gripo atveju užpildomas statistinis talonas (patikslintai) diagnozei registruoti f. Nr. 025-2/a. Taip pat užpildomi kiti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti dokumentai.

 

3. Skubaus pranešimo pildymo tvarka

 

Skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151a) užpildo gydytojas ar viduriniojo medicinos personalo darbuotojas, dirbantis valstybinėje, individualioje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nustatęs (įtaręs) užkrečiamąją ligą arba sukėlėjo nešiojimą (vidurių šiltinės, paratifų, choleros, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos sukėlėjų).

 

4. Skubaus pranešimo išsiuntimo tvarka

 

4.1. Informacija apie pavojingą užkrečiamąją ligą 1.2 punkte nurodytoms institucijoms ir pareigūnams pateikiama ne vėliau kaip per 12 val. telefonu (faksu) ir ne vėliau kaip per 72 val. raštu, o informacija apie ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas: cholerą, marą, beždžionių raupus, geltonąją karštligę ir virusines hemoragines karštliges (Ebola, Marburgo, Lassa), – ne vėliau kaip per 12 val. raštu ir ne vėliau kaip per 2 val. telefonu (faksu).

4.2. Medicinos personalas, aptarnaujantis vaikų ugdymo įstaigas (ikimokyklines vaikų įstaigas, mokyklas ir kt.), įtaręs ar nustatęs užkrečiamąją ligą, apžiūrėdamas vaikus įstaigoje, skubų pranešimą siunčia visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai pagal ligonio gyvenamąją vietą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prižiūrinčiai vaikų sveikatą šioje vaikų ugdymo įstaigoje.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įtarę ar nustatę sergant užkrečiamąja liga ikimokyklinę įstaigą lankantį vaiką, apie tai praneša telefonu (faksu) ir siunčia skubų pranešimą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir šiai ikimokyklinei įstaigai.

4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nustatę ar įtarę ligonį sergant užkrečiamąja liga ir palikę jį namie, informuoja apie tai telefonu asmens sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką, ambulatoriją, šeimos gydytojo kabinetą), kurioje ligonis yra prisirašęs medicinos pagalbai teikti.

4.4. Infekcinė ligoninė apie susirgusių registruojamomis užkrečiamosiomis ligomis ligonių hospitalizavimą informuoja raštu, faksu (skubaus pranešimo f. Nr. 058-089-151a) teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą pagal ligonio gyvenamąją vietą per 12 val. nuo jo patekimo į stacionarą.

4.5. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (infekcinė ligoninė), patikslinusi ar pakeitusi užkrečiamosios ligos diagnozę, per 12 valandų žodžiu arba faksu informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą, nurodydama skubaus pranešimo formoje pakeistą diagnozę, laboratorinio tyrimo rezultatus.

4.6. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubius pranešimus teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai siunčia tik apie užkrečiamąja liga susirgusius pareigūnus bei laisvai samdomus darbuotojus ir jų šeimos narius.

 

5. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, registravimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarka

 

5.1. Ligonių, sergančių užkrečiamąja liga, apskaita ir informacija apie išsiųstus skubius pranešimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruojama Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale f. Nr. 060/y.

5.2. Duomenys šiame žurnale gali būti patikslinti, gavus papildomą informaciją iš teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.

5.3. Vaikų ugdymo (lopšeliuose, darželiuose, mokyklose ir kt.), senelių globos įstaigose užkrečiamosios ligos, nustatytos šių įstaigų medicinos darbuotojų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, registruojamos tos pačios formos žurnale.

Šios ligos taip pat registruojamos pagal pažymas f. Nr. 094/a – pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą, apie vaiko ligą, karantiną, ikimokyklinės įstaigos, mokymo įstaigos nelankymo priežastis.

5.4. Žurnalo f. Nr. 060/y duomenys naudojami epidemiologinės situacijos analizei.

5.5. Gripo, ūmių virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų apskaita asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkoma pagal patikslintos diagnozės talonus (f. Nr. 025-2/a).

 

6. Asmenys, atsakingi už užkrečiamųjų ligų apskaitą ir informacijos pateikimą

 

6.1. Už informacijos apie ligonius, sergančius užkrečiamosiomis ligomis, tikslumą bei pateikimą nustatytu laiku nustatytoms institucijoms atsakingi asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

6.2. Vaikų ugdymo, vasaros sveikatingumo ir kitose vaikų įstaigose užkrečiamųjų ligų apskaitą tvarko ir už ją atsako įstaigos medicinos darbuotojas.

 

7. Užkrečiamųjų ligų registravimo ir žurnalo f. Nr. 060/y pildymo visuomenės sveikatos centruose tvarka

 

7.1. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamosios ligos registruojamos žurnale f. Nr. 060/y pagal raštu, faksu arba telefonu gautus skubius pranešimus.

7.2. Susirgus užkrečiamąja liga asmeniui, atvykusiam į komandiruotę, ekskursiją ar svečius, susirgimas registruojamas pagal ligonio užsikrėtimo vietą.

7.3. Asmeniui kreipiantis medicinos pagalbos į kitos administracinės teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pakeitus ligos diagnozę užkrečiamąja liga, liga registruojama ir apskaitoma pagal ligonio gyvenamąją vietą.

7.4. Ataskaitinio mėnesio pirmąją dieną žurnale f. Nr. 060/y duomenys apie praėjusį mėnesį sirgusius užkrečiamosiomis ligomis ligonius sumuojami ir bendras užregistruotų susirgimų skaičius per mėnesį pagal galutines diagnozes įregistruojamas į statistinę ataskaitą f. Nr. 4 Sveikata (mėnesinė-metinė) ir pagal šioje formoje nurodytus terminus pateikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

2 priedas

 

Šalutinių povakcininių reakcijų registravimo tvarka

 

Šalutinė povakcininė reakcija – bet kokie subjekto fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčiai, atsirandantys po vakcinos vartojimo, sukeliantys laikinus ar pastovius sveikatos būklės sutrikimus.

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, diagnozavęs šalutinę povakcininę reakciją ir suteikęs pacientui medicinos pagalbą, užpildo Sveikatos apsaugos ministerijos 1993 12 22 įsakymu Nr. 506 patvirtintą skiepų šalutinių reiškinių tyrimo protokolą, kurį išsiunčia per 24 valandas, nedelsdamas praneša savo vadovybei ir pateikia informaciją telefonu:

1.1. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui, Rožių alėja 4a, Vilnius, telefonai: (8 22) 22 73 63, (8 22) 22 76 73.

1.2. Administracinės teritorijos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.

1.3. Miesto sveikatos skyriui arba savivaldybės gydytojui.

2. Šalutinės povakcininės reakcijos registruojamos po skiepijimo vaikams ir suaugusiesiems pagal Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių bei skiepijant kitomis vakcinomis ir imunobiologiniais preparatais.

3. Pildant skiepų šalutinių reiškinių tyrimo protokolą, jame nurodomi paciento vardas, pavardė, gimimo data, adresas, lytis, gydymo įstaiga ir gydytojo pavardė, paciento anamnezė, vakcinos pavadinimas, dozė, gamintojas, serija, galiojimo laikas, kur, kada ir kokiu būdu pacientas skiepytas, šalutinės reakcijos pobūdis, gydymas ir baigtis.

4. Visuomenės sveikatos centrai nedelsdami atlieka išsamų epidemiologinį tyrimą, įvertina šalutines povakcinines reakcijas pagal vakcinų naudojimo laiką, pobūdį ir teritoriją bei informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.

5. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre pagal gautą informaciją registruojamos povakcininės reakcijos ir atliekama šių duomenų epidemiologinė analizė.

 

6. Lietuvoje registruojamos šalutinės povakcininės reakcijos

 

Vakcina, toksoidas

Reakcija

Laikotarpis po vakcinavimo

1. Bet kuri vakcina su stabligės antigenu:

KDS, K(a)DS, dS, DS, KDS-Hib, stabligės toksoidas

A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas

B. Brachialinis neuritas

C. Bet kokios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

28 dienos

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

2. Bet kuri vakcina su kokliušo antigenu:

KDS, K(a)DS, KDS-Hib, K

A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas

B. Encefalopatija (ar encefalitas)

C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

7 dienos

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

3. Bet kuri vakcina su tymų antigenu: tymų, epideminio parotito ir raudonukės antigenai: tymų-epideminio parotito-raudonukės, tymų-raudonukės, tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos

A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas

B. Encefalopatija (ar encefalitas)

C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

15 dienų

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

4. Bet kuri vakcina su raudo-nukės antigenu: tymų-epideminio parotito-raudonukės, tymų-raudonukės, raudonukės vakcinos

A. Lėtinis artritas

B. Bet kurios šio reiškinio komplikacijos (taip pat ir mirtis)

C. Reiškiniai, vakcinos anotatacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

42 dienos

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

5. Oralinė poliomielito vakcina

A. Paralitinis poliomielitas neturintiems imunodeficito recipientams turintiems imunodeficito recipientams su vakcinavimu susietas paralitinio poliomielito atvejis

B. Vakcinos viruso padermės infekcija neturintiems imunodeficito recipientams turintiems imunodeficito recipientams su vakcinavimu susietas paralitinio poliomielito atvejis

C. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

 

30 dienų

6 mėn.

Neribojama

 

30 dienų

6 mėn.

Neribojama

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

 

6. Inaktyvuota poliomielito vakcina

A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas

B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

 

 

 

 

7. Hepatito B vakcina

A. Anafilaksija ar anafilaksinis šokas

B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

 

Neribojama

 

Žr. pakuotės anotaciją

 

 

8. Haemophilus influenzae b vakcina

A. Ankstyva Hib liga

B. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos (taip pat ir mirtis)

C. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

7 dienos

Neribojama

Žr. pakuotės anotaciją

 

 

 

9. BCŽ vakcina

A. Diseminuotas BCŽ-itas

Iki 12 mėnesių po imunizavimo

 

 

 

 

Patvirtinama išsėjus tuberkuliozės sukėlėją

 

 

 

arba 1,5 cm diametro ar didesnis limfadenitas ar „šaltas“ abscesas

Iki 6 mėnesių

 

 

 

A. Osteitas, osteomielitas

Iki 8 mėnesių

 

D. Reiškiniai, vakcinos anotacijoje aprašyti kaip kontraindikacijos papildomai vakcinos dozei

Žr. pakuotės anotaciją

 

 

 

7. Kitos galimos registruoti šalutinės povakcininės reakcijos:

7.1. Vietinės reakcijos:

7.1.1. Sterilus arba pūlinis abscesas injekcijos vietoje.

7.1.2. Limfadenitas esant vienam iš šių požymių: padidėjęs bent vienas limfmazgis (1.5 cm dydžio ar didesnis), drenuojamas sinusas ties limfmazgiu.

7.1.3. Ryškus paraudimas ir (ar) patinimas esant vienam iš šių požymių: patinimas apie artimiausią sąnarį; skausmas, tinimas, paraudimas, trunkantys ilgiau kaip 3 dienas; būtinas paciento hospitalizavimas.

7.2. Centrinės nervų sistemos reakcijos:

7.2.1. Ūmus paralyžius.

7.2.2. Encefalopatija, pasireiškianti priepuoliais, sąmonės ir elgsenos pokyčiais, trunkančiais ilgiau kaip vieną dieną.

7.2.3. Encefalitas.

7.2.4. Meningitas.

7.2.5. Traukuliai be židininių neurologinių požymių ar simptomų.

7.3. Kitos reakcijos:

7.3.1. Alerginė reakcija, pasireiškianti odos simptomais (dilgėline), sunkiu kvėpavimu, veido arba „generalizavusis edema“.

7.3.2. Anafilaksinė reakcija, atsirandanti iki 2 valandų po skiepijimo, pasireiškianti bronchospazmais, laringospazmais, pasunkėjusiu kvėpavimu, alerginiais odos simptomais.

7.3.3. Anafilaksinis šokas.

7.3.4. Artralgija (skausmingumas, trunkantis iki 10 dienų).

7.3.5. Karščiavimas (temperatūra – per 39°C).

7.3.6. Šokas, kolapsas (pasireiškiantis iki 24 valandų po skiepijimo).

7.3.7. Osteitas, osteomielitas.

7.3.8. Nenutrūkstantis verksmas (trunkantis ne mažiau kaip 3 valandas).

7.3.9. Sepsis.

7.3.10. Toksinio šoko sindromas.

7.3.11. Bet kurios šių reiškinių komplikacijos, liekamosios komplikacijos, kitos neįprastos reakcijos, mirtis.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

3 priedas

 

Žmonių, kuriuos apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, galintys sirgti

pasiutlige, registravimo tvarka

 

1. Asmens sveikatos priežiūros gydytojas (chirurgas, traumatologas, šeimos gydytojas ir kiti medicinos darbuotojai), suteikę nukentėjusiajam būtiną pirmąją pagalbą, įvertina įkandimo (apseilėjimo) aplinkybes, užpildo kreipimosi dėl pasiutligės kortelę (f. Nr. 045/a) ir apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį užregistruoja infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (f. Nr. 060/y). Apie kiekvieną užregistruotą apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį ne vėliau kaip per 2 valandas telefonu ir per 12 valandų raštu išsiunčia skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.

2. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, telefonu gavusi informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį ar skubų pranešimą (f. Nr. 058-089-151/a), užregistruoja šį atvejį infekcinių susirgimų žurnale (f. Nr. 060/y) ir per 2 val. telefonu, taip pat per 12 val. raštu praneša apskrities valstybinei veterinarijos tarnybai apie privalomą gyvūno stebėjimą. Pranešimo veterinarijos tarnybai dokumento turinys nustatomas pagal apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos ir visuomenės sveikatos centro susitarimą. Pranešime nurodoma: tiksli gyvūno susirgimo data ir vieta, kur ji nustatyta (piliečio sodyba, kaimas, seniūnija), susirgimo aplinkybės, susirgusio gyvūno rūšis, amžius, lytis, diagnozės nustatymo data ir ekspertizės numeris.

3. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas epidemiologas ar jo padėjėjas, gavęs informaciją apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį, išsiaiškina, ar yra daugiau žmonių, apkandžiotų (apseilėtų) to paties gyvūno, ir pagal turimą informaciją užpildo Susirgimo zoonoze epizootologinį epidemiologinį protokolą (f. Nr. 391/a).

4. Apskrities valstybinė veterinarijos tarnyba po 10 dienų privalomo gyvūno stebėjimo raštu informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie gyvūno būklę. Nedelsdama informuoja apie gyvūno būklės pakitimus (gyvūnui susirgus, pabėgus ar kritus). Apskrities valstybinė veterinarijos tarnyba per 12 valandų informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie kritusio gyvūno mikroskopinio tyrimo rezultatus.

5. Asmens sveikatos priežiūros gydytojas, įtaręs žmogaus pasiutimo ligos atvejį, turi nedelsdamas pranešti telefonu (faksu) teritoriniam visuomenės sveikatos priežiūros centrui, o šis nedelsdamas praneša Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.

6. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui pateikia kiekvieno ketvirčio ir metinę ataskaitas (f. Nr. 49).

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

4 priedas

 

Registruojamų hospitalinių infekcijų sąrašas

ir diagnozavimo kriterijai

 

1. Hospitalinė infekcija – bet koks bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimas, susijęs su gulėjimu ar gydymu, tyrimais (apžiūra) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje.

2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga praneša teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai, o ši, gavusi tokį pranešimą, registruoja toliau išvardytų hospitalinių infekcijų atvejus.

 

Ligos kodas

Infekcijos pavadinimas

pagal TLK – 10

 

A40

Streptokokinė septicemija*

A41

Kitos septicemijos *

A48.0

Dujinė gangrena

J13

Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko

J14

Pneumonija, sukelta influensos hemofilo

J15

Bakterinė pneumonija, neklasifikuojama kitur

J18

Pneumonija, pneumonijos sukėlėjas nenustatytas

L00

Naujagimių pūslinė

M86.0

Ūminis hematogeninis osteomielitas*

M86.1

Kitas ūminis osteomielitas*

N30.0

Ūminis cistitas

O85

Sepsis po gimdymo

O86.0

Akušerinės operacinės žaizdos infekcija

O91.1

Krūties abscesas, susijęs su vaiko gimimu

P38

Naujagimių omfalitas su negausiu kraujavimu ar be jo*

P39.0

Naujagimio infekcinis mastitas

P39.4

Naujagimio odos infekcija

T80.2

Infekcija po infuzijos, transfuzijos ir terapinės injekcijos

T81.4

Infekcija po procedūros, neklasifikuojama kitur

T82.6

Infekcija ir uždegimo reakcija dėl širdies vožtuvo protezo

T82.7

Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kito širdies ir kraujagyslės įtaiso, implantato ir transplantato

T85.7

Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų

 

* Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama per 30 dienų nuo gimimo.

Kitų hospitalinių infekcijų diagnozė nustatoma atsižvelgus į inkubacinį periodą ir epidemiologinę anamnezę.

3. Bendrieji hospitalinių infekcijų diagnozavimo principai ir kriterijai:

3.1. Daugelis bakterinių hospitalinių infekcijų pasireiškia praėjus 48 ir daugiau valandų po hospitalizavimo, tačiau kiekvienos infekcijos atveju įvertinamas ryšys tarp jos atsiradimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

3.2. Infekcijos prie hospitalinių priskiriamos, remiantis klinikiniais ir (ar) laboratoriniais duomenimis, taip pat gali būti panaudoti pagalbiniai duomenys (pvz.: rentgenogramų, patologinių tyrimų išvados ir kt.).

PASTABA. Hospitalinė infekcija, įgyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kliniškai pasireiškia joje ar išvykus iš jos.

3.3. Hospitalinė infekcija yra laikoma ir naujagimių infekcija, įgyta gimdymo metu.

3.4. Infekcijos prie hospitalinių nepriskiriamos, jeigu:

3.4.1. Pacientas guldymo metu jau serga infekcine liga.

3.4.2. Pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo paguldytas, gydomas ar (ir) jam atliekami tyrimai (apžiūra) infekcinės ligos inkubacijos periodu.

3.4.3. Pacientui gulėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu komplikuojasi ar išplinta guldymo metu buvusi infekcija.

3.4.4. Žinoma ar įtariama, kad naujagimis užsikrėtė tranplacentiniu būdu (pvz.: herpes simplex, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusinė infekcija, sifilis) ir ši infekcija pasireiškia po gimdymo.

3.4.5. Kolonizacija mikroorganizmų ant žmogaus kūno ar jo viduje nesukelia klinikinių infekcijos simptomų.

3.4.6. Uždegimas yra organizmo atsakas į neinfekcinį veiksnį, pvz., sužeidimą.

4. Hospitalinių infekcijų diagnozavimo kriterijai:

4.1. Pirminėms kraujo infekcijoms (A40, A41, 085, T80.2, T81.4) priklauso laboratoriškai patvirtintos kraujo infekcijos ir klinikinis sepsis:

4.1.1. Kraujo infekcija diagnozuojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai ir yra šie požymiai:

4.1.1.1. Žinomų patogenų randama kraujo pasėlyje ir jie nesusiję su infekcija kitoje vietoje[1].

4.1.1.2. Karščiavimas (daugiau kaip 38°C), šalčio krėtimas ar hipotenzija ir kuris nors iš šių požymių:

– yra įprastinių sąlygiškai patogeninių (daugiausia nuo odos) mikroorganizmų[2], randamų dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;

– ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių odos mikroorganizmų, todėl gydytojas paskiria antimikrobinį gydymą;

– kraujyje[3] rasta antigenų ir nustatyta patogenų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje.

4.1.1.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui[4] būdingas vienas iš šių požymių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir bet kuris iš žemiau išvardytų:

– kraujyje yra įprastinių sąlygiškai patogeninių (daugiausia – nuo odos) mikroorganizmų, randamų dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;

– ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių odos mikroorganizmų, todėl gydytojas paskiria antimikrobinį gydymą;

– kraujyje rasta antigenų ir nustatyta patogenų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje.

4.1.2. Klinikinis sepsis diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:

4.1.2.1. Be jokios kitos priežasties nustatomas vienas iš šių klinikinių požymių ar simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotenzija (sistolinis spaudimas mažiau kaip 90mmHg) ar oligurija (mažiau kaip 20ml/val.), leukocitozė daugiau kaip 12 000 ir:

– kraujo pasėlis neatliktas arba kraujyje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;

– nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;

– gydytojo paskirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.

4.1.2.2. Be jokios kitos nustatytos priežasties ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių klinikinių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir visi šie:

– kraujo pasėlis neatliktas arba kraujyje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų;

– nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje;

– gydytojo paskirtas būdingas sepsio antimikrobinis gydymas.

4.2. Naujagimių pūslinė (L00) diagnozuojama, kai:

4.2.1. Naujagimis turi pūslelių ir tai yra gydytojo nustatyta diagnozė.

4.2.2. Gydytojo paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.

4.3. Osteomielitas (M86.0, M86.1) diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:

4.3.1. Iš kaulo pasėlio išaugo mikroorganizmų.

4.3.2. Operacijos ar histopatologinio tyrimo metu nustatyta osteomielito požymių.

4.3.3. Be jokios kitos priežasties yra du iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), vietinis patinimas, skausmas, karštis ar išskyrų įtariamoje infekcijos vietoje ir bet kuris iš šių požymių:

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– kraujyje nustatyta antigenų;

– radiografiniais tyrimais nustatyta infekcijos požymių[5].

4.4. Krūties abscesas ar mastitas (O91.1, P39.0) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:

4.4.1. Iš pažeistų krūties audinių ar skysčio, paimto incizijos ir drenavimo ar adatinės punkcijos metu, pasėlio išaugo mikroorganizmų.

4.4.2. Krūties abscesas ar kiti infekcijos požymiai nustatyti operacijos ar histopatologinio tyrimo metu.

4.4.3. Karščiavimas (daugiau kaip 38°C), vietiniai krūties uždegimo reiškiniai ir gydytojo diagnozė.

4.5. Naujagimio omfalitas (P38, ne vyresniems kaip 30 dienų amžiaus) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:

4.5.1. Eritema ir(ar) serozinės išskyros iš bambutės ir vienas iš mikrobiologinių tyrimų rezultatų:

– iš bambutės sekreto ar skysčio pasėlio išaugo mikroorganizmų;

– mikroorganizmų išaugo iš kraujo pasėlio.

4.5.2. Eritema ir pūlingos išskyros iš bambutės.

4.6. Naujagimio odos infekcija (P39.4) diagnozuojama, kai yra nors vienas šių požymių:

4.6.1. Pūlingos išskyros iš pustulių, pūslelių ar furunkulų.

4.6.2. Pažeistoje vietoje yra du iš šių simptomų: vietinis skausmas ar jautrumas, patinimas, paraudimas ar karštis ir gautas teigiamas atsakymas vieno iš šių tyrimų:

– iš pažeistos vietos punktato ar išskyrų pasėlio išskirta mikroorganizmų (jei išaugęs mikroorganizmas yra normalios odos mikrofloros, pasėlyje turi būti jo monokultūra);

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– nustatyta antigenų infekuotame audinyje ar kraujyje;

– į pažeistus audinius žiūrint pro mikroskopą matomos gigantinės daugiabranduolės ląstelės;

– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose.

4.7. Pneumonija (J13, J14, J15, J18) – tai įvairių klinikinių, radiologinių ir laboratorinių infekcijos požymių deriniai. Nors diagnozuojant pneumoniją skreplių pasėliai nereikšmingi, jie leidžia identifikuoti ligos sukėlėją ir pateikti vertingų duomenų apie jo jautrumą antibiotikams. Pakartotiniai krūtinės rentgenologiniai tyrimai gali būti naudingesni už vieną rentgenogramą. Pneumonija diagnozuojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:

4.7.1. Plaučiuose girdimi karkalai ar perkusinio garso paduslėjimas ir yra bet kuris iš šių simptomų:

– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– iš trachėjos aspirato, bronchų biopsijos pasėlio išaugo patogenų.

4.7.2. Krūtinės radiografiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skysčio pleuros ertmėje ir yra bet kuris iš šių požymių:

– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;

– išskirtas virusas ar nustatyta viruso antigenų kvėpavimo takų sekretuose;

– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;

– histopatologiškai nustatyta pneumonija.

4.7.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingi du simptomai iš šių: apnėja, tachipnėja, bradikardija, sunkus kvėpavimas, sausi ar drėgni karkalai arba kosulys ir bet kuris požymis iš šių:

– padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;

– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;

– kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;

– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;

– histopatologiškai nustatyta pneumonija.

4.7.4. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui krūtinės radiologiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skysčio pleuros ertmėje, taip pat yra bet kuris iš šių požymių:

– padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija;

– prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas;

– iš kraujo pasėlio išaugo kurios nors rūšies mikroorganizmų;

– iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogenų;

– kvėpavimo takų sekretuose nustatytas virusas ar viruso antigenų;

– nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;

– histopatologiškai nustatyta pneumonija.

4.8. Operacinių žaizdų infekcijoms (A48.0, O86.0, T81.4, T82.6, T82.7, T85,7) priklauso paviršinės ir giliosios operacinių žaizdų infekcijos.

4.8.1. Paviršinė operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija pjūvio vietoje prasideda per 30 dienų po operacijos ir apima odą, poodinį audinį ar raumenis, esančius virš fascijos sluoksnio, taip pat yra vienas iš šių požymių:

– pūlingos išskyros iš pjūvio ar drenos, esančios virš fascijos sluoksnio;

– iš pirminiu būdu sutvarkytos žaizdos sekreto pasėlio išaugo mikroorganizmų;

– gydant chirurginiu būdu atverta žaizda, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;

– chirurgo ar gydančio gydytojo diagnozuota infekcija.

4.8.2. Gilioji operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija operacijos vietoje atsiranda per 30 dienų po operacijos (jei nebuvo palikta jokio implantato[6]) arba per vienus metus (jei paliktas implantatas), kai infekcija susijusi su operacija, apima audinius ar ertmes, esančius ties ar žemiau fascijos, taip pat yra vienas iš šių požymių:

– pūlingos išskyros iš drenos, paliktos žemiau fascijos sluoksnio;

– spontaniškai atsivėrusi ar gydant chirurgo specialiai atverta žaizda, kai ligonis karščiuoja (daugiau kaip 38°C), ir (ar) jaučia vietinį skausmą arba vieta yra jautri, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;

– abscesas ar kitas infekcijos požymis, nustatytas tiesiogiai apžiūrint operacijos ar histopatologinio tyrimo metu;

– chirurgo diagnozuota infekcija.

4.9. Šlapimo takų infekcijos. Ūminis cistitas (N30.0). Simptominė šlapimo takų infekcija diagnozuojama, kai yra:

4.9.1. Vienas simptomas iš šių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, disurija ar skausmas viršgakčio srityje, šlapimo pasėlyje[7] išauga ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmų 105 ar daugiau kolonijų/ml.

4.9.2. Du simptomai iš šių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, disurija ar skausmas viršgakčio srityje, taip pat bet kuris vienas iš šių požymių:

– teigiamas leukocitų esterazės ir (ar) nitratų testas;

– piurija (10 ar daugiau leukocitų/ml3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke (didžiuoju padidinimu));

– Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;

– dviejuose šlapimo pasėliuose auga 102 ar daugiau kolonijų/ml šlapimo to paties šlapimo takų patogenų[8];

– šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml šlapimo vienos rūšies šlapimo takų patogenų ligoniui, kuriam paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas;

– gydytojo diagnozė;

– gydytojas skiria būdingą antimikrobinį gydymą.

4.9.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių simptomas: karščiavimas (ne mažiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja, bradikardija, disurija, letargija ar vėmimas; taip pat vienas iš šių požymių:

– teigiamas leukocitų esterazės ir(ar) nitratų testas;

– piurija;

– Gramo būdu nudažytame šlapimo tepinėlyje matoma mikroorganizmų;

– dviejuose šlapimo pasėliuose išauga 102 ar daugiau kolonijų/ml to paties šlapimo takų patogenų;

– šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml vienos rūšies šlapimo takų patogenų ligoniui, kuriam paskirtas būdingas antimikrobinis gydymas.

PASTABA.

Diagnozavimo kriterijai parengti pagal Lietuvos Respublikos SAM Higienos instituto 1996 m. leidinį „Hospitalinių infekcijų apibrėžimai“/JAV Ligų kontrolės centras 1988 m./

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

5 priedas

 

Registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašas

 

Ligos pavadinimas

Ligų kodas pagal TLK-10

1. Cholera

A00 (A00.0, A00.1, A00.9)

2. Vidurių šiltinė ir paratifai A, B, C

A01 (A01.0-A01.3)

3. Kitos salmoneliozės

A02 (A02.0-A02.2), A02.8, A02.9

4. Šigeliozės

A03 (A03.0-A03.3), A03.8, A03.9

5. Kitos patikslintos bakterinės žarnyno infekcijos

A04 (A04.0-A04.9)

6. Kitos bakterinės maisto toksinės infekcijos

A05

Iš jų:

 

6.1. Stafilokokinė maisto toksinė infekcija

A05.0

6.2. Botulizmas

A05.1

6.3. Kitos patikslintos bakterinės kilmės maisto toksinės infekcijos

(A05.2-A05.4), A05.8

6.4. Bakterinė maisto toksinė infekcija, nepatikslinta

A05.9

7. Virusinės patikslintos žarnyno infekcijos

A08 (A08.0-A08.5)

8. Diarėja ir gastroenteritas infekcinės kilmės

A09

9. Kvėpavimo organų tuberkuliozė patvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai

A15 (A15.0-A15.9)

10. Maras

A20 (A20.0-A20.3), (A20.7-A20.9)

11. Tuliaremija

A21 (A21.0-A21.3), (A21.7-A21.9)

12. Juodligė

A22 (A22.0-A22.2), (A22.7-A22.9)

13. Bruceliozė

A23 (A23.0-A23.3), A23.8, A23.9

14. Įnosės ir melioidozė

A24 (A24.0-A24.4)

15. Leptospirozė

A27 (A27.0, A27.8, A27.9)

16. Ekstraintestinė jersiniozė

A28.2

17. Raupsai

A30 (A30.0-A30.5), A30.8, A30.9

18. Listeriozė

A32 (A32.0, A32.1, (A32.7-A32.9)

19. Stabligė

A33, A35

20. Difterija

A36 (A36.0-A36.3), A36.8, A36.9

21. Kokliušas

A37 (A37.0, A37.1, A37.8, A37.9)

22. Skarlatina

A38

23. Meningokokinė infekcija

A39 (A39.0-A39.5), A39.8, A39.9

24. Bakterinis meningitas

G00 (G00.0-G00.3), G00.8, G00.9

25. Streptokokinė septicemija

A40 (A40.0-A40.3), A40.8, A40.9

26. Laimo liga

A69.2

27. Chlamidijų sukeltos ligos

A70-A74

28. Chlamidijų sukelta venerinė limfogranuloma

A55

29. Lytiškai santykiaujant plintančios chlamidijų sukeltos ligos

(A56.0-A56.4), A56.8

30. Šankroidas

A57

31. Donovanozė

A58

32. Epideminė šiltinė ir Brill’o liga

A75 (A75.0, A75.1)

33. Dėmėtoji šiltinė (erkių platinama riketsiozė)

A77 (A77.0-A77.3), A77.8, A77.9

34. Grįžtamoji karštligė

A68 (A68.0, A68.1, A68.9)

35. Ku karštligė

A78

36. Ūminis poliomielitas

A80 (A80.0-A80.4), A80.9

37. Pasiutligė

A82

38. Erkinis virusinis encefalitas (Rusijos pavasario-vasaros)

A84.0

39. Virusinis meningitas

A87 (A87.0-A87.2), A87.8, A87.9

40. Vėjaraupiai

B01

41. Tymai

B05

42. Raudonukė

B06

43. Įgimtos raudonukės sindromas

P35.0

44. Virusiniai hepatitai

B15-B19

Iš jų:

 

44.1. Ūminis hepatitas A

B15

44.2. Ūminis hepatitas B

B16

44.3. Ūminis hepatitas C

B17.1

44.4. Ūminis hepatitas E

B17.2

44.5. Virusinis hepatitas D

B17.8

45. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga

B20-B24

46. Besimptomis žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimas

Z21

47. Sifilis

A51-A53

48. Įgimtas sifilis

A50 (A50.0-A50.7) A50.9

49. Gonokokinė infekcija

A54

50. Citomegaloviruso sukeltos ligos

B25

Iš jų:

 

50.1. Įgimta citomegalo virusinė infekcija

P35.1

51. Kiaulytė

B26

52. Infekcinė mononukleozė

B27

53. Nepatikslintos lokalizacijos virusinės infekcijos

B34 (B34.0-B34.4), B34.8, B34.9

54. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

J00-J06

55. Gripas

J10-J11

56. Dujinė gangrena

A48.0

57. Legionierių liga

A48.1, A48.2

58. Beždžionių raupai

A20 (A20.0-A20.3), (A20.7-A20.9)

59. Moskitinis virusinis encefalitas

A83 (A83.0-A83.6), A83.8, A83.9

60. Denge karštligė

A90

61. Denge hemoraginė karštligė

A91

62. Kitos moskitų platinamos virusinės karštligės

A92 (A92.0-A92.4), A92.8, A92.9

63. Geltonoji karštligė

A95.0

64. Lassa karštligė

A96.2

65. Kitos virusinės hemoraginės karštligės

A98

Iš jų:

 

65.1. Marburgo virusinė liga

A98.3

65.2. Ebola virusinė liga

A98.4

65.3. Hemoraginė karštligė su inkstų sindromu

A98.5

66. Amebiazė

A06 (A06.0-A06.9)

67. Kitos pirmuonių sukeltos žarnyno ligos

A07 (A07.0-A07.3), A07.9

68. Pjautuvinės plazmodijos (Plasmodium falciparum) sukelta maliarija

B50 (B50.0, B50.8, B50.9)

69. Gajosios plazmodijos (Plasmodium vivax) sukelta maliarija

B51 (B51.0, B51.8, B51.9)

70. Keturdienės plazmodijos (Plasmodium maliariae) sukelta maliarija

B52 (B52.0, B52.8, B52.9)

71. Kitos parazitologiškai patvirtintos maliarijos

B53 (B53.0, B53.8)

72. Nepatikslinta maliarija

B54

73. Leišmaniozė

B55 (B55.0-B55.2), B55.9

74. Toksoplazmozė

B58 (B58.0-B58.3), B58.8, B58.9

75. Pneumocistozė

B59

76. Kitos pirmuonių sukeltos ligos, neklasifikuojamos kitur

B60 (B60.0-B60.3)

77. Nepatikslintos pirmuonių sukeltos ligos

B64

78. Šistosomotozė (schistosomiasis)

B65 (B65.0-B65.3), B65.8, B65.9

79. Kitos trematodų sukeltos infekcijos

B66 (B66.0, B66.4, B66.8)

80. Echinokokozė

B67 (B67.0-B67.9)

81. Teniazė

B68 (B68.0, B68.1, B68.9)

82. Cisticerkozė

B69 (B69.0, B69.1, B69.8, B69.9)

83. Difilobotriazė

B70.0

84. Kitos kaspinuočių sukeltos cestodinės infekcijos

B71 (B71.0, B71.9)

85. Trichineliozė

B75

86. Askaridozė

B77 (B77.0, B77.8, B77.9)

87. Strongiloidozė

B78 (B78.0, B78.1, B78.7, B78.9)

88. Trichiurozė (trichocefaliozė)

B79

89. Enterobiozė

B80

90. Kitos žarnyno helmintozės, neklasifikuojamos kitur

B81

Iš jų:

 

90.1. Anisakiazė

B81.0

91. Nepatikslintas žarnyno parazitizmas

B82 (B82.0, B82.9)

92. Kitos helmintozės

B83 (B83.0, B83.9)

93. Pedikuliozė ir ftiriazė

B85

94. Niežai

B86

95. Kitos invazijos

B87, B88

96. Nepatikslintos parazitinės ligos

B89

97. Dermatofitijos

B35 (B35.0-B35.6), B35.8, B35.9

98. Giliosios mikozės

B38-B47

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 14 įsakymu Nr. 465

6 priedas

 

Hospitalinių infekcijų registravimo tvarka

 

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, nustatęs ar įtaręs hospitalinę infekciją, privalo užpildyti pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) ir tuoj pat perduoti jį asmeniui, atsakingam už hospitalinių infekcijų priežiūrą įstaigoje.

2. Asmuo, atsakingas už hospitalinių infekcijų priežiūrą įstaigoje:

2.1. užregistruoja atvejį infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/y), atlieka epidemiologinį tyrimą ir analizę;

2.2. apie kiekvieną pavienį hospitalinės infekcijos susirgimą ar jį įtaręs ne vėliau kaip per 12 valandų praneša telefonu ir ne vėliau kaip per 72 valandas raštu (faksu) siunčia pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo užsikrėsti šia infekcija;

2.3. jei nustatytoji ar įtarta hospitalinė infekcija įrašyta į sąrašą (4 priedas), apie ją ir apie bet kokį grupinį (jeigu susirgo 3 ar daugiau žmonių) susirgimą ne vėliau kaip per 12 valandų praneša telefonu ir ne vėliau kaip per 72 valandas raštu (faksu) siunčia pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo užsikrėsti šia infekcija;

2.4. apie kiekvieną mirties nuo hospitalinės infekcijos atvejį visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ne vėliau kaip per 12 valandų praneša žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 72 valandas raštu (faksu) pranešimą pakartoja (forma Nr. 058-089-151/a.).

3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi pranešimą (forma Nr. 058-089-151/a), susirgimo atvejį užregistruoja infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/y). Ji tvarko visų teritorijoje užregistruotų atvejų apskaitą ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos 1997 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 600/528/1063 nustatyta tvarka informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.

Visus grupinius ir mirties nuo hospitalinės infekcijos atvejus tiria teritorinių visuomenės sveikatos įstaigų specialistai. Tyrimo rezultatus nustatyta tvarka jie pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui bei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje ligonis galėjo susirgti.

______________

 

 



[1] Kai iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas susijęs su kitos lokalizacijos hospitaline infekcija, kraujo infekcija vadinama antrine. Išimtis yra kraujo infekcijos, susijusios su kraujagyslių intervencinėmis priemonėmis, kurios visos priklauso pirminėms kraujo infekcijoms, nors kraujagyslės dūrio vietoje yra vietinių infekcijos požymių.

[2] Tai normalios odos mikrofloros mikroorganizmai (pvz.: difteroidai, Bacillus padermės, Propionibacterium padermės, koaguliazės nesintetinantys stafilokokai ar mikrokokai).

[3] Bakterijų, grybų ar virusų antigenų (pvz.: Candida padermių, herpes simplex, varicella zoster, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, Neisseria meningitidis, B grupės streptokokų) nustatymas greitais diagnostiniais testais (pvz.: imunoelektroforeze, lateksine agliutinacija).

[4] Šie kriterijai pritaikyti ne vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus kūdikiams; kartais jie gali būti taikomi vyresniems vaikams.

[5] Radiografiniai tyrimai patvirtina infekciją, kai ultragarso, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai neatitinka nustatytos normos.

[6] Ne žmogiškos kilmės svetimkūnis (pvz.: širdies vožtuvo protezas, ne žmogaus kraujagyslės lopas, mechaninė širdis ar šlaunikaulio protezas ir kt.), kuris yra implantuojamas ligoniui operacijos metu ilgam laikui.

[7] Šlapimo tyrimai nustatant šlapimo takų infekciją turi būti paimti aseptiškai, tinkamu būdu (pvz.: švaraus surinkimo, pūslės kateterizavimo ar viršgaktinės punkcijos).

[8] Gram neigiama bakterija ar Staphylococcus saprophyticus.