LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-636

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3261) 3 straipsniu,

tvirtinu Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles (pridedama).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636

 

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato rajono ir vietovės lygmens vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiųjų planų (toliau – Planai) rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo ir keitimo tvarką bei planavimo proceso ir procedūrų dalyvių tarpusavio santykius.

2. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai, Planų rengėjai, planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, Planus derinančios, tvirtinančios ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo planavimo procese ir procedūrose.

3. Taisyklės taikomos rengiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, numatytus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 14 straipsnyje.

4. Pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją Planai yra savivaldybės lygmens. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie Planų lygmenys:

4.1. rajono – regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) konkrečiu funkciniu bendrumu;

4.2. vietovės – žemės sklypai ar jų grupės.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) sąvokas.

 

II. PLANAVIMO TIKSLAI IR OBJEKTAS

 

6. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo teritorijų planavimo tikslai yra šie:

6.1. nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas;

6.2. nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis.

7. Specialiojo planavimo objektas – žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė, vandens ūkio paskirties žemė, komunikaciniai koridoriai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

 

III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS

 

8. Planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.

9. Planavimo organizatorius Planų rengėją parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Planus rengti turi teisę:

10.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo specialistas; tais atvejais, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą – atestuotas specialistas;

10.2. teritorijų planavimo specialistas ar atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą.

11. Planų rengimą finansuoja planavimo organizatorius.

 

IV. PLANAVIMO PROCESAS

 

12. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, Planų rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai.

13. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu:

13.1. nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus užsako atlikti tyrimus, vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje paskelbia apie priimtą sprendimą dėl Plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Plano rengėju, jam pateikia sprendimą dėl Plano rengimo, galiojantį planuojamos teritorijos topografinį planą, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus (jei tokia informacija disponuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas) teritorijų planavimo dokumentus, parengtų programų, atliktų tyrimų ataskaitų ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje kopijas;

13.2. jeigu tai numato įstatymai bei kiti teisės aktai, šiame etape planavimo organizatorius ar jo įgaliotas Plano rengėjas atlieka atranką ir nustato, ar privaloma atlikti konkretaus Plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, bei parengia vertinimo atrankos dokumentą. Atrankos atlikimo ir vertinimo atrankos dokumento rengimo tvarką reglamentuoja Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-456 (Žin., 2004, Nr. 136-4971);

13.3. prieš pradėdamas rengti Planą, planavimo organizatorius Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293), nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šių Taisyklių 13.4 punkte nurodytas suinteresuotas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas.

Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie jų neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis, pasibaigus planavimo sąlygų išdavimo terminui, per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;

13.4. planavimo sąlygas rengia ir išduoda šios institucijos:

apskrities viršininkas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, Visuomenės sveikatos centro teritorinis padalinys, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų, naftos tiekimo įmonės, kai numatoma prie jų prijungti naujus abonentus, vandens tiekėjai nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir naudojantys planuojamoje teritorijoje esančią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai numatoma ją išplėsti ar nutiesti naują.

14. Planų rengimo etapą sudaro:

14.1. esamos būklės analizės stadija:

14.1.1. atliekama planuojamoje teritorijoje esančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės analizė, šios infrastruktūros objektų išsidėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimas, taikomo individualaus vandens išgavimo ir (ar) individualaus nuotekų šalinimo esamų objektų išsidėstymo vertinimas;

14.1.2. atliekama geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikio analizė ir įvertinimas;

14.1.3. nustatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tendencijos, prognozės ir problemos.

14.2. koncepcijos rengimo stadija:

14.2.1. nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; kuriose yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; kuriose gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą;

14.2.2. nustatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas, parengiami perspektyviniai infrastruktūros išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai;

14.2.3. nustatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos;

14.2.4. atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 130-4650).

14.3. sprendinių konkretizavimo stadija:

14.3.1. pažymimos planuojamos viešojo vandens tiekimo teritorijos;

14.3.2. pažymimi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros esami ir numatomi objektai: vandenvietės, vandentiekio siurblinės, vandens talpyklos, vandentakiai, magistraliniai ir skirstomieji vandentiekio tinklai, lauko nuotakynai, nuotekų siurblinės, nuotekų valyklos ir kiti šios infrastruktūros objektai;

14.3.3. pažymimi individualaus vandens išgavimo ir (ar) nuotekų šalinimo infrastruktūros objektai;

14.3.4. konkretizuojami įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai;

14.3.5. nustatomas ar pakeičiamas planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, nustatomi reikalavimai ir reguliavimo reglamentai objektų plėtrai.

15. Planų sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, pagal ją nustatytais aspektais įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

Plano sprendinių poveikio vertinimas atliekamas parengus Plano sprendinius prieš juos pateikiant derinti derinančioms institucijoms. Sprendinių poveikio vertinimo proceso pabaigoje parengiama ataskaita, kuri pateikiama aiškinamajame rašte arba atskirai. Ataskaitoje turi būti aprašyta numatoma veikla, įvertinta sprendinių atitiktis numatomiems planavimo tikslams įgyvendinti, institucijų išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas rengiamo Plano ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) patvirtintais ilgalaikiais ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais, įvertinta status quo situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis, numatytos neigiamą sprendinių poveikį pašalinančios ar mažinančios priemonės. Šis Planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228).

16. Jei pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82- 1965; 2005, Nr. 84-3105) Plano sprendiniui turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, šis vertinimas atliekamas įgyvendinant Plano sprendinį.

17. Baigiamąjį etapą sudaro:

17.1. Plano svarstymo ir derinimo stadija -viešas svarstymas su visuomene, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

17.2. Plano tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

18. Planavimo viešumą užtikrina planavimo organizatorius, vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje informuodamas apie Planų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, organizuodamas viešą svarstymą ir gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, vykdydamas informacijos suteikimo ir konsultavimo procedūras Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), nustatyta tvarka.

19. Planų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti Planą pateikimo dienos. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius arba jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Planas yra suderintas, jei tam pritaria visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria Plano derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti Plano. Nepritarimo motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

20. Jei savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas dėl pateikto Plano derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, laikoma, kad Planas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša protokolą turėjusiai pateikti savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai.

21. Plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, atitinkamo lygmens galiojantiems bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, įregistruotiems savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre.

22. Viešai apsvarstytą ir suderintą Plano projektą planavimo organizatorius teikia patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Tikrinimui teikiami Plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo terminui (vienas mėnuo nuo atsakymo raštu į visuomenės pateiktus pasiūlymus dienos). Apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756), patikrina Plano sprendinius ir procedūrų dokumentus ir patikrinimo rezultatus įformina patikrinimo aktu. Patikrinimo aktas turi būti pateiktas planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo Plano pateikimo tikrinti dienos.

23. Planavimo organizatoriai, gavę teigiamą patikrinimo išvadą, pateikia Planų projektus tvirtinti savivaldybės tarybai.

24. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Plano tvirtinimo yra neigiama.

25. Jei Planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl Plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas apskrityje turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 51-1392; 2004, Nr. 98-3626) 5 straipsnio 2 dalyje.

26. Planavimo organizatorius patvirtintą Planą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos privalomai pateikia registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui. Planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 nutarimu Nr. 721 patvirtintais Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035). Plano sprendiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 nutarimu Nr. 721 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų banko nuostatų (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035) nustatyta tvarka fiksuojami savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banke.

 

V. PLANO PASKELBIMAS, ĮSIGALIOJIMAS, KEITIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

27. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje.

28. Patvirtintas Planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

29. Plano keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Planas. Sprendimą dėl Plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima savivaldybės taryba.

30. Patvirtinus Planą, vykdoma Plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su Teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Plano sprendiniams įgyvendinti.

31. Plano sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja savivaldybės institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Plano dokumentais registrą tvarkančioje institucijoje ir gauti kopiją už nustatytą valstybės rinkliavą.

 

VI. PLANŲ SUDĖTIS, PLANAVIMO PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI

 

33. Planas rengiamas 3 egzemplioriais. Jį sudaro tekstinė dalis – aiškinamasis raštas ir grafinė dalis – brėžiniai:

33.1. brėžinyje pažymimos nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos, kuriose pažymimas taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas ir planuojamos teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sistemos elementai. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiami papildomi brėžiniai. Brėžiniai sudaromi pagal georeferencinę duomenų bazę, jeigu jos nėra, – pagal naujausius topografinius žemėlapius. Brėžinių mastelis pasirenkamas pagal planuojamos teritorijos dydį ir jis gali būti nuo 1: 2 000 iki 1: 25 000;

33.2. aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie planuojamos teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės ir potencialių plėtros galimybių bei probleminių situacijų analizę, duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant planuojamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepciją ir konkretizuojant sprendinius, pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota Plano rengimo metodika ir kiti su Plano rengimu susiję paaiškinimai.

34. Planavimo procedūrų dokumentai yra šie:

34.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl Plano rengimo;

34.2. planavimo darbų programa;

34.3. planavimo sąlygos;

34.4. sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita;

34.5. apibendrinanti ataskaita apie visuomenės dalyvavimą svarstyme;

34.6. derinimo dokumentai;

34.7. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

35. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Plano rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.

36. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

37. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Ginčai dėl Planų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėjami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851, 2004, Nr. 109-4075), nustatyta tvarka.

______________