LIETUVOS RESPUBLIKOS

ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO UŽKARDYMO

ĮSTATYMAS

 

1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-353

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato prevencinių poveikio priemonių taikymą asmeniui, kuris savo veiksmais gali varžyti kitų žmonių teises ir laisves, sudaro sąlygas organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms atsirasti ir plėtotis, kelia grėsmę visuomenės saugumui.

 

2 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencinių poveikio priemonių taikymo principai

Prevencinės poveikio priemonės taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principų.

 

3 straipsnis. Prevencinės poveikio priemonės

Jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės:

1) oficialus perspėjimas;

2) įrašymas į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą;

3) teismo įpareigojimai.

 

4 straipsnis. Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai

1. Šiame įstatyme numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio atžvilgiu yra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir yra pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo:

1) gali būti susijęs su nusikalstamo susivienijimo veikla arba gali priklausyti nusikalstamam susivienijimui;

2) teikia nusikalstamam susivienijimui finansinę ar materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti;

3) gali padaryti banditizmą, turto prievartavimą, asmens terorizavimą, ūkinius bei finansinius nusikaltimus ar kitokią neteisėtą veiką ir sukelti sunkias pasekmes ar padaryti didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS VYKDYMAS

 

5 straipsnis. Sprendimo dėl prevencinės poveikio priemonės parinkimo priėmimas

Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie asmens veiklos pavojingumą bei remdamasis šio įstatymo 4 straipsnio pagrindais, priima sprendimą dėl prevencinės poveikio priemonės parinkimo ir taikymo tikslingumo. Sprendimą vykdo policijos įstaigos vadovo įgaliotas policijos pareigūnas.

 

 

6 straipsnis. Prevencinių poveikio priemonių taikymo tvarka

1. Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl prevencinių poveikio priemonių parinkimo, turi teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą ir taikyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytas priemones.

2. Sprendimas dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas.

3. Nusprendus, kad asmeniui tikslinga taikyti teismo įpareigojimą, įgaliotas policijos pareigūnas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka surašo teikimą teismui.

4. Jeigu asmuo vengia atvykti į policijos įstaigą, jis gali būti traukiamas atsakomybėn ar atvesdinamas įstatymo nustatyta tvarka.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

OFICIALUS PERSPĖJIMAS

 

7 straipsnis. Oficialaus perspėjimo sąvoka

Oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno raštiškas reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

 

8 straipsnis. Oficialaus perspėjimo pareiškimo tvarka ir pasekmės

1. Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti.

2. Jeigu perspėjamasis asmuo pageidauja, jam turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas.

3. Asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas jo laisvių ir teisių neriboja.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

POLICIJOS OPERATYVINĖ-PREVENCINĖ ĮSKAITA

 

9 straipsnis. Policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos sąvoka

Policijos operatyvinė-prevencinė įskaita – tai informacijos sistema apie asmenis ir nusikalstamus susivienijimus, savo veiksmais keliančius grėsmę visuomenės saugumui ar galinčius sudaryti sąlygas organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms atsirasti ir plėtotis.

 

10 straipsnis. Įrašymas į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą

1. Asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas, tačiau veiksmų, keliančių grėsmę visuomenės saugumui nenutraukė, arba asmuo, dėl kurio veiklos gauti duomenys yra pakankami, kad būtų taikomos griežtesnės nei perspėjimas prevencinės poveikio priemonės, policijos įstaigos vadovo nutarimu gali būti įrašomas į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą laikotarpiui nuo 6 mėnesių iki 2 metų.

2. Policijos operatyvinė-prevencinė įskaita tvarkoma Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

3. Į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą taip pat įrašomas asmuo, kuriam buvo skirti teismo įpareigojimai.

4. Apie įrašymą į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą asmeniui pranešama pasirašytinai.

5. Įrašymą į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą asmuo gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

11 straipsnis. Policijos pareigūno, kuris atlieka asmens, įrašyto į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą, priežiūrą, teisės

1. Įgaliotas policijos pareigūnas, prižiūrintis asmenį, įrašytą į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą, turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka atlikti operatyvinius veiksmus;

2) reikalauti asmens atvykti ir gauti jo paaiškinimus apie tikrinamas aplinkybes;

3) reikalauti pateikti duomenis apie gaunamas pajamas;

4) kreiptis į įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovus dėl jų kompetencijai priklausančios informacijos apie prižiūrimą asmenį pateikimo;

5) reikalauti, kad asmuo informuotų policijos įstaigą apie gyvenamosios vietos ar veiklos pobūdžio pakeitimą.

2. Asmuo privalo įvykdyti priežiūrą vykdančio įgalioto policijos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus.

3. Už įgalioto policijos pareigūno teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4. Asmenį prižiūrintis įgaliotas policijos pareigūnas privalo užtikrinti gautos informacijos, kuri yra valstybės, tarnybinė, pramoninė, komercinė ar banko paslaptis, apsaugą.

 

12 straipsnis. Išbraukimo iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos pagrindai

1. Iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos asmuo išbraukiamas:

1) anksčiau nustatyto termino, kai gauti duomenys rodo, kad prevencinės poveikio priemonės pasiekė užkardymo tikslus;

2) pasibaigus nustatytam terminui, jeigu nėra pagrindo jį pratęsti;

3) teismo sprendimu pripažinus įrašymą į įskaitą neteisėtu.

2. Atsisakymą išbraukti iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos asmuo gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TEISMO ĮPAREIGOJIMAI

 

13 straipsnis. Teismo įpareigojimų skyrimo tvarka

1. Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas policijos įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio policijos pareigūno sprendimą dėl teismo įpareigojimo skyrimo asmeniui tikslingumo, turi teisę asmenį iškviesti atvykti į policijos įstaigą ir apklausti apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą ir skirti teismo įpareigojimus.

2. Įgaliotas policijos pareigūnas, išnagrinėjęs turimą medžiagą, surašo motyvuotą teikimą, kad asmeniui būtų skirti teismo įpareigojimai. Teikime nurodoma:

1) įgalioto policijos pareigūno, surašiusio motyvuotą teikimą, pavardė ir pareigos;

2) asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, darbo (užsiėmimo) pobūdis, pagrindinis pajamų šaltinis, šeiminė padėtis;

3) nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnyje numatytą pagrindą taikyti prevencinio poveikio priemones;

4) siūlomų skirti įpareigojimų rūšys, trukmė bei sąlygos;

5) prie teikimo pridedami dokumentai – sprendimas dėl prevencinių poveikio priemonių parinkimo ir taikymo tikslingumo, įgalioto policijos pareigūno pagal gautus duomenis parengta medžiaga apie asmens veiklos pavojingumą, kiti dokumentai.

3. Motyvuotą teikimą nagrinėja ir sprendžia dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui apylinkės teismo pirmininkas, apygardos teismo teisėjas arba apygardos teismo skyriaus pirmininkas, dalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimą, ir įgaliotam policijos pareigūnui. Nagrinėjant medžiagą, gali dalyvauti advokatas.

4. Teismas gautą teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas. Išklausęs paaiškinimų ir susipažinęs su medžiaga, teisėjas priima sprendimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus ar motyvuotai atsisako skirti tokius įpareigojimus.

5. Asmuo, dalyvaujantis sprendžiant teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo, turi teisę duoti teisėjui paaiškinimus. Be to, teisėjas susipažįsta su visa įgalioto policijos pareigūno pateikta medžiaga, tačiau neturi teisės paskelbti medžiagos duomenų.

6. Teismo įpareigojimai gali būti skiriami laikotarpiui nuo vieno iki šešių mėnesių ir gali būti pratęsiami iki vienerių metų.

7. Remdamasis įgalioto policijos pareigūno nauju teikimu, teismas pratęsia skirtus įpareigojimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 48 valandas nuo teikimo gavimo.

8. Asmuo, kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai, ir pats, ir per savo advokatą, taip pat įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą aukštesniajam teisėjui: apylinkės teismo pirmininko – apygardos teismo teisėjui, apygardos teismo teisėjo – apygardos teismo skyriaus pirmininkui, apygardos teismo skyriaus pirmininko – apygardos teismo pirmininkui. Skundai paduodami per tris dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos.

9. Apskundęs teismo sprendimą skirti teismo įpareigojimą, asmuo privalo laikytis įpareigojimo sąlygų iki galutinio sprendimo priėmimo.

10. Aukštesniojo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

14 straipsnis. Teismo įpareigojimų rūšys

1. Teismas, gavęs teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo ir susipažinęs su visa įgalioto policijos pareigūno pateikta medžiaga, gali skirti asmeniui vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

1) gyventi asmens nurodytoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

2) nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis;

3) būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku;

4) nesilankyti nurodytose vietose;

5) nevairuoti motorinės transporto priemonės;

6) informuoti įgaliotą policijos pareigūną, atliekantį priežiūrą, apie visus sandorius, kurių vertė didesnė kaip 2000 litų;

7) laikinai perduoti policijos įstaigai saugoti teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, neturėti ir nelaikyti kitų ginklų.

2. Skirdamas teismo įpareigojimus, teismas nustato įpareigojimų trukmę, būtinas laikytis sąlygas.

 

15 straipsnis. Teismo įpareigojimų vykdymo kontrolė

Teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą kontroliuoja policijos įstaigos.

 

16 straipsnis. Teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmės

Asmuo, pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS