LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. sausio 21 d. Nr. IX-1298

Vilnius

 

 

Pirmasis skirsnis

PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5 straipsnių PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

(Žin., 2002, Nr. 95-4088)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio 3 dalies pakeitimas

2 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių „22-25“ įrašyti skaičius „22-23“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Asmenims iki 18 metų, kurie gali įrodyti turėtą tėvų, senelių ar prosenelių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ar lietuvių kilmę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 ir 9 straipsnių bei 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktų arba Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 22–23 straipsnių ir 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktų reikalavimus. Sprendžiant vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnį, vieno iš tėvų auginami nepilnamečiai vaikai prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems vaikams, gyvenantiems su išsituokusiais tėvais.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas ir papildymas

3 straipsnyje vietoj žodžių „Užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės“ įrašyti žodį „Asmuo“, vietoj žodžių „teisėtai gyvena“ įrašyti žodžius „nuolat gyvena“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo padavimas

1. Asmuo, kuris kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 ar 14 straipsnius, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jis teisėtai atvyko ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytą laikotarpį, bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimai.

2. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiu asmeniu yra laikomas užsienietis, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.“

 

3 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas

4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo, pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų pripažinimas negaliojančiais pasekmes sukelia tik dėl pilietybės dokumentų.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

5 straipsnyje vietoj žodžių „stoti į kitos valstybės karo tarnybą“ įrašyti žodžius „tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, išduodanti leidimą

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, išduodanti leidimą tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ar dirbti pareigūnu valstybės tarnyboje, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

Antrasis skirsnis

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMAS IR PAKEITIMAS

 

(Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2002, Nr. 101-4491)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi:

„Nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.“

2. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis.

 

trečiasis skirsnis

ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO pakeitimas

 

(Žin., 1994, Nr. 96-1873; 1998, Nr. 98-2708; 2000, Nr. 89-2750)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai:

1) vaikai invalidai ir I, II ar III grupės invalidai nuo vaikystės arba tapę invalidais nesukakę 18 metų;

2) asmenys, kurie tapo invalidais mokydamiesi nustatyta tvarka įregistruotų vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat būdami doktorantais, tačiau ne vyresni negu 24 metų;

3) nustatyta tvarka įregistruotų vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų dieninių skyrių absolventai, kurie tapo invalidais iki naujų mokslo metų pradžios (iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos arba, jeigu stoja mokytis, - iki tos datos, nuo kurios toje mokykloje prasideda nauji mokslo metai);

4) nustatyta tvarka įregistruotų vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų dieninių skyrių absolventai, kurie tapo invalidais prasidėjus naujiems mokslo metams (nuo einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos arba, jeigu stoja mokytis, bet neįstoja, – nuo tos datos, nuo kurios toje mokykloje prasideda nauji mokslo metai), nustatyta tvarka užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje bedarbiais, bet ne vėliau kaip pirmaisiais metais po šių mokyklų dieninių skyrių baigimo;

5) tėvai (įtėviai), sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžius) arba pripažinti I ar II grupės invalidais, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius) invalidus ar savo vaikus (įvaikius) I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno invalido slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;

6) globėjai ir rūpintojai, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar II grupės invalidais, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, arba visiškos negalios invalidus. Už vieno invalido slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;

7) tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaikus (įvaikius) invalidus arba I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno invalido slaugą šalpos (socialinė) pensija skiriama tik vienam asmeniui. Jeigu tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai slaugo namuose kelis vaikus (įvaikius) invalidus ar (ir) I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų, šalpos (socialinė) pensija skiriama vienam iš tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojų už kiekvieno invalido slaugą;

8) motinos, sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos I ar II grupės invalidėmis, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.“

 

ketvirtasis skirsnis

Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo

1 straipsnio papildymas

 

(Žin., 1995, Nr. 1-4)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas

Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Teisė gauti mokslininkų valstybinę pensiją

Teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas.

Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.“

 

penktasis skirsnis

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymas

 

(Žin., 1994, Nr. 101-2018; 1995, Nr. 59-1476; 1996, Nr. 73-1750; 1997, Nr. 104-2622; 1998, Nr. 114-3192; 2000, Nr. 52-1487)

 

1 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, negaunantys iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

2) politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

3) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 – 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.“

 

šeštasis skirsnis

Baigiamosios nuostatos

 

1 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

 

2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2003 m. kovo 1 d. patvirtina Piliečių pripažinimo turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje tvarką.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS