LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO RUOŽO REŽIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO POLICIJOS KONTROLĖS PUNKTŲ IR PASIENIO MUITINĖS ĮSTAIGŲ VEIKLOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1994 m. spalio 25 d. Nr. 1028
Vilnius
Atsižvelgdama į įstatymų valstybės sienos apsaugos klausimais pasikeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 293 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pasienio kontrolės punktų ir muitinių postų veiklos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 15-391);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pasienio kontrolės punktų ir muitinių postų veiklos taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-651);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1028
Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo laikinosios taisyklės
Bendroji dalis
1. Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo laikinosios taisyklės parengtos vykdant Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymą.
2. Šios taisyklės reglamentuoja:
2.1. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimą į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą (toliau vadinama – pasienio ruožas) ir buvimą jame;
2.4. laivų plaukimą teritorine jūra ir pasienio ruožo mariomis, upėmis, ežerais bei kitais vandens telkiniais (toliau vadinama – pasienio ruožo vandenys);
3. Pasienio ruožui priskiriami kaimai, miesteliai, miestai ir kiti teritoriniai – administraciniai vienetai, esantys iki 5 kilometrų atstumu į teritorijos gilumą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos (toliau vadinama – valstybės siena) linijos arba nuo kranto linijos, jeigu valstybės siena eina jūra, mariomis, ežeru, upe ar kitokiu vandens telkiniu.
4. Pasienio ruožo plotis priklauso nuo gyventojų tankumo, jų gamybinės bei ūkinės veiklos ir ekonominės jos reikšmės, taip pat gamtinių sąlygų ir kitų vietinių aplinkybių.
5. Pasienio ruožo riba žymima standartiniu kelio ženklu „Objekto pavadinimas“ (mėlyname stačiakampio ženklo fone įrašas baltomis raidėmis „Pasienio ruožas“).
6. Pasienio juosta yra 5 metrų pločio pasienio ruožo dalis, esanti prie valstybės sienos linijos arba ant kranto, jeigu valstybės siena eina jūra, mariomis, ežeru, upe ar kitokiu vandens telkiniu (vadovaujantis pasienio ženklų, kuriais vietovėje žymima valstybės siena, statymo instrukcija).
Pasienio juostoje iškertamas miškas, medžiai, krūmai, išraunami medžių ir krūmų kelmai, nupjaunama žolė, kad gerai būtų matyti du gretimi pasienio ženklai.
Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Pasienio policijos departamentas) skirtomis lėšomis pasienio juosta sukultūrinama, apsėjama daugiametėmis žolėmis, o prireikus joje įrengiami keliai ar takai, kurių reikia valstybės sienai saugoti.
Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimas į pasienio ruožą ir buvimas jame
8. Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, turintys teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, į pasienio ruožą vyksta be leidimų:
9. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gali vykti į pasienio ruožą ar jame nuolat apsigyventi turėdami pasą arba jam prilygintą dokumentą, leidimą ar kitus dokumentus, kurie išduodami Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
10. Vaikai iki 16 metų į pasienio ruožą gali vykti pateikę mokymo įstaigos pažymėjimą, gimimo liudijimą arba pažymėjimą iš gyvenamosios vietos.
11. Asmenys, vykstantys per valstybės sieną arba per pasienio ruožą ir valstybės sieną tranzitu, privalo turėti asmens dokumentus, nustatytosios formos leidimus, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius legalų jų vykimą.
Gamybinė, ūkinė ir kitokia juridinių bei fizinių asmenų veikla pasienio ruože
13. Gamtos išteklių naudojimo pasienio ruože tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija kartu su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis, suderinusios su Pasienio policijos departamentu.
14. Medžioklės tvarką pasienio ruože nustato Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su Pasienio policijos departamentu.
Medžioklės plotus, esančius tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos linijų bei inžinerinių užtvarų (spygliuotosios vielos tvorų su signalizacija), nuomoti draudžiama.
Valstybinių miškų, esančių pasienio ruože, apsaugą, atkūrimą ir kirtimą organizuoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, suderinę su Pasienio policijos departamentu.
Verslinės žūklės leidimas suteikia teisę žvejoti pasienio ruožo vandens telkinyje (įskaitant ir pasienio juostą), jeigu leidimą gavusi organizacija užregistruoja jį pasienio policijos kontrolės punkte (pasienio policijos užkardoje).
Žvejai mėgėjai, turintys mėgėjiškos žūklės pasienio ruožo vandens telkinyje leidimus, gali dienos metu be atskiro pasienio policijos leidimo žvejoti nuo telkinio kranto.
15. Telekomunikacijų linijas, dujų, naftos ir elektros energijos magistrales aptarnaujantys (prižiūrintys ir remontuojantys) darbuotojai į pasienio juostą patenka pateikę specialų leidimą, išduotą Pasienio policijos departamento pagal suinteresuotų valstybinių tarnybų pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinį pažymėjimą.
Traukinių vykimas per pasienio ruožą
17. Asmenys, traukiniu vykstantys per valstybės sieną arba pasienio ruožą ir valstybės sieną tranzitu, privalo turėti asmens dokumentus, leidžiančius vykti per valstybės sieną.
18. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, pasienio geležinkelio stotyse bei tarpustotėse perduodantys ir priimantys traukinius (taip pat tikrinantys keleivių vizas), ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos pareigūnai, kontroliuojantys pasienio ruože vežėjų darbą, privalo turėti nustatytosios formos leidimus, išduotus Pasienio policijos departamento pagal Susisiekimo ministerijos pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinius pažymėjimus.
19. Užsienio valstybių tarnybos, dalyvaujančios perduodant ir priimant traukinius, pasienio geležinkelio stotyse turi teisę (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse) ženklinti užrašais savo kalba ir savo valstybės herbu bei vėliava joms suteiktus pastatus ir tarnybines patalpas. Šios tarnybos pasienio geležinkelio stotyse vadovaujasi savo valstybės įstatymais, o jų veiksmų teisinis įvertinimas turi būti toks pat kaip ir jų valstybės teritorijoje.
Laivų plaukimas teritorine jūra ir pasienio ruožo vandenimis
21. Visi savaeigiai ir nesavaeigiai (upių, smulkieji, mažieji, sportiniai, buriniai) laivai (toliau vadinama – laivai), kurie yra ar bazuojasi pasienio ruožo vandenyse, Baltijos jūros pakrantėje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, taip pat plaukia tranzitu per teritorinę jūrą arba pasienio ruožo vandenis iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, turi laikytis šių plaukimo taisyklių:
21.1. teritorine jūra ir pasienio ruožo vandenimis turi teisę plaukti tie Lietuvos Respublikos gyventojams, įmonėms, įstaigoms, firmoms ir organizacijoms priklausantys laivai, kurie registruoti Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijoje ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Kapitono valdyboje. Nurodytieji gyventojai, įmonės, įstaigos, firmos ir organizacijos laivų registracijos duomenis privalo pateikti pasienio policijos kontrolės punktams (pasienio policijos užkardoms);
21.2. nurodytieji laivai turi būti pažymėti Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos nustatyta tvarka;
21.3. burinių laivų (jachtų) kapitonai, išplaukdami į teritorinę jūrą, pasienio policijai privalo pateikti bilietą, techninės apžiūros aktą (galiojantį vienus metus), kapitono kvalifikacijos pažymėjimą, laivo įgulos narių sąrašą, pasirašytą laivo savininko (kapitono) ir patvirtintą išleidžiančiojo uosto kapitono arba jachtklubo direktoriaus, arba sportinių laivų registro inspektoriaus parašais bei antspaudais.
22. Laivų vairininkai (kapitonai) – Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, – plaukdami į teritorinę jūrą ir pasienio ruožo vandenis, privalo turėti pasą ar jam prilygintą dokumentą, vairininko pažymėjimą, laivo įgulos narių sąrašą, techninį pasą arba kitus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus dokumentus.
23. Laivų vairininkai (kapitonai), prieš įplaukdami į teritorinę jūrą ar pasienio ruožo vandenis, apie išvykimo iš bazavimosi vietos laiką praneša artimiausio pasienio policijos kontrolės punkto (pasienio policijos užkardos) budėtojui. Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos Valstybinės miškų kontrolės inspekcijos, Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos bei Lietuvos valstybinės vandens kelių valdybos pareigūnams, nustatantiems įstatymų aplinkos apsaugos bei miškų apsaugos klausimais pažeidimus, taip pat laivybos saugumo taisyklių pažeidimus ir atliekantiems vandens kelių techninę priežiūrą. Šie pareigūnai privalo turėti specialius leidimus, išduotus Pasienio policijos departamento pagal Susisiekimo ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, miškų urėdijų bei nacionalinių parkų pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinius pažymėjimus.
24. Privatūs asmenys smulkiaisiais laivais pasienio ruožo vandenimis gali plaukti šviesiuoju paros metu, o tamsiuoju paros metu – tik suderinę su pasienio policija.
25. Užsienio valstybių piliečiai tose valstybėse registruotais laivais gali plaukti į teritorinę jūrą ir pasienio ruožo vandenis, laikydamiesi tarpvalstybinių susitarimų reikalavimų.
26. Laivų vairininkai (kapitonai), įgulų nariai ir keleiviai teritorinėje jūroje ir pasienio ruožo vandenyse privalo laikytis uosto, navigacijos, muitinės, higienos ir radiotelegrafijos taisyklių.
27. Laivų prieplaukos, esančios teritorinės jūros pakrantėje ir pasienio ruožo vandenyse, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
28. Laivų vairininkai (kapitonai) neturi teisės nenumatytose tam vietose išlaipinti ar įlaipinti žmonių, iškrauti ar perkrauti krovinių, išskyrus tuos atvejus, kai:
29. Važiuoti techninėmis priemonėmis arba eiti pėsčiomis per užšalusius pasienio ruožo vandenis (neįvažiuojant arba neįeinant į pasienio juostą) leidžiama tik vietos savivaldybių nurodytu laiku ir kryptimis (maršrutais), suderintais su artimiausiu pasienio policijos kontrolės punktu (pasienio policijos užkarda).
Lietuvos Respublikos kontrolės institucijų pareigūnų vykimas į pasienio ruožą ir veikla jame
30. Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai vyksta į pasienio ruožą bei pasienio policijos kontrolės punktus (pasienio policijos užkardas) ir muitinės įstaigas pasienio ruože be apribojimų, turėdami tarnybinius pažymėjimus.
31. Aplinkos apsaugos ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos Valstybinės miškų kontrolės inspekcijos tarnybų pareigūnai, nustatantys įstatymų aplinkos apsaugos ir miškų apsaugos klausimais pažeidimus ir nuolat dirbantys valstybiniuose miškuose bei rezervatuose, esančiuose pasienio ruože, taip pat automobilių kelius aptarnaujančių organizacijų darbuotojai, tiesiantys, remontuojantys bei prižiūrintys kelius pasienio ruože, ir pasienio ruože įsikūrusių tam tikrų infrastruktūrų tarnybų darbuotojai į pasienio ruožą įleidžiami be apribojimų, turėdami tarnybinius pažymėjimus.
Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų ir padalinių veikla pasienio ruože derinama su Vidaus reikalų ministerija.
Baigiamosios nuostatos
32. Į Lietuvos Respublikos pasienyje esančių pasienio policijos objektų (rinktinių, užkardų) teritorijas ne Pasienio policijos departamento pareigūnams leidžiama įeiti tik su padalinio vadovo ar jo tiesioginio viršininko leidimu.
33. Šios taisyklės privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems ūkio subjektams, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Lietuvos Respublikos pasirašytose tarpvalstybinėse sutartyse numatyta kitaip, vadovaujamasi tomis sutartimis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1028
Lietuvos Respublikos pasienio policijos kontrolės punktų ir pasienio muitinės įstaigų veiklos taisyklės
1. Lietuvos Respublikos pasienio policijos kontrolės punktai ir pasienio muitinės įstaigos (toliau vadinama – pasienio policijos kontrolės punktai ir pasienio muitinės įstaigos) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir tarptautinėmis sutartimis.
2. Pasienio policijos kontrolės punktai ir pasienio muitinės įstaigos steigiami Lietuvos Respublikos valstybės sienos (toliau vadinama – valstybės siena) perėjimo vietose.
3. Valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje yra muitinės priežiūros zona (automobilių keliuose ši zona ribojama įleidžiamąja ir išleidžiamąja užtvaromis). Muitinės priežiūros zonoje savo teisėtą veiklą vykdo pasienio policijos kontrolės punktas ir pasienio muitinės įstaiga, taip pat Valstybinė pasienio augalų karantino inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos ministerija, Valstybinė higienos inspekcija ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Kitos organizacijos, susijusios su asmenų perėjimu ir krovinių bei bagažo pervežimu per valstybės sieną, savo veiklą muitinės priežiūros zonoje derina su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Pasienio policijos departamentas) ir pasienio muitinės įstaigomis.
Asmenys, transporto priemonės ir prekės, įleisti į muitinės priežiūros zoną muitiniam tikrinimui atlikti, negali išvykti ar būti išgabenti iš šios zonos be pasienio policijos kontrolės punkto ir pasienio muitinės įstaigos leidimų.
4. Pasienio policijos departamento pareigūnai, atlikdami pasienio kontrolę valstybės sienos perėjimo punktuose:
4.3. tikrina, ar važiuojančių per valstybės sieną transporto priemonių variklio, kėbulo ir važiuoklės numeriai atitinka nurodytuosius dokumentuose, tikrina ir įformina kitus transporto priemonių dokumentus, kurių sąrašą nustato Vidaus reikalų ministerija;
4.4. apžiūri transporto priemones ir vežamus krovinius, kad užkirstų kelią valstybės sienos pažeidimams;
4.5. sulaiko nustatytąja tvarka nelegaliai vykstančius per valstybės sieną asmenis, o ten, kur nėra pasienio muitinės įstaigų, – neteisėtai gabenamus krovinius;
4.6. praleidžia per valstybės sieną transporto priemones, krovinius ir bagažą (tik atlikus muitinį bei kitą tikrinimą ir įforminus reikiamus dokumentus);
4.7. per valstybės sienos perėjimo punktus, kuriuose nėra pasienio muitinės įstaigų, įskaitant paprastesnio (be muitinio tikrinimo) vykimo per valstybės sieną punktus, praleidžia asmenis, kuriems teisė vykti per šiuos punktus suteikta Lietuvos Respublikos įstatymų ar tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Vykstantys per šiuos valstybės sienos perėjimo punktus asmenys, gabendami daiktus, už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, turi laikytis nustatytų šių daiktų įvežimo (išvežimo) normų.
5. Muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį tikrinimą:
5.2. gali reikalauti, kad prekes ar bagažą gabenantis juridinis ar fizinis asmuo pateiktų identifikuojantį dokumentą, patvirtinantį gabenimo teisėtumą;
5.7. nustatytais atvejais ima importo ir eksporto mokesčius bei rinkliavą arba reikalauja sumokėti užstatą ar pateikti garantiją;
6. Pasienio policijos kontrolės punktai ir pasienio muitinės įstaigos dirba visą parą, jeigu kitaip nenumatyta tarptautiniuose ir tarpžinybiniuose susitarimuose. Jų darbo režimas derinamas su kitų valstybių atitinkamų tarnybų darbo režimu.
7. Pasienio ruožo režimą valstybės sienos perėjimo punkte užtikrina pasienio policijos kontrolės punkto skiriama sargyba; už tai, kad būtų laikomasi šio režimo, atsako nurodytojo punkto vadovas. Muitinį tikrinimą užtikrina pasienio muitinės įstaigos viršininkas.
8. Pasienio policijos departamentas, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), Valstybinė pasienio augalų karantino inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinė higienos inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos bei Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydami savo funkcijas, bendradarbiauja ir netrukdo teisėtai vieni kitų veiklai.
Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų ir padalinių veikla pasienio policijos kontrolės punktuose derinama su Vidaus reikalų ministerija ir Pasienio policijos departamentu.
9. Pasienio policijos kontrolės punktų (pasienio policijos užkardų) ir muitinių vadovai, remdamiesi įstatymais bei kitais teisės aktais, taip pat šiomis taisyklėmis, nustato valstybės sienos perėjimo punkto teritorijos ribas bei pasienio policijos kontrolės punktų ir pasienio muitinės įstaigų bendrą darbo tvarką, kurią tvirtina Pasienio policijos departamentas ir Muitinės departamentas.
10. Atvykstant į Lietuvos Respubliką ir išvykstant iš jos, pasienio ir muitinis tikrinimas vykdomi šia tvarka:
10.2. atliekama (tuo pačiu metu) transporto priemonių pasienio apžiūra, muitinė, veterinarinė, augalų karantino ir medicinos karantino kontrolė. Prireikus muitinės pareigūnai privalo iškviesti Valstybinės pasienio augalų karantino inspekcijos, Valstybinės veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos ir Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnus;
Pasienio policijos pareigūnai asmenis, transporto priemones, krovinius ir bagažą išleidžia iš valstybės sienos perėjimo punkto teritorijos tik atlikę visą reikiamą kontrolę ir įforminę dokumentus Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
Atlikti papildomą patikrinimą pasienio policijos arba muitinės pareigūnams leidžiama tik gavus operatyvinį pranešimą. Patikrinimą gali atlikti tik pasienio policijos kontrolės punkto pamainos vyresnysis kartu su pasienio muitinės įstaigos pamainos viršininku. Nė vienas iš jų neturi teisės atsisakyti atlikti patikrinimo. Jį privaloma atlikti ir pareikalavus aukštesniojo rango pareigūnams. Patikrinimas įforminamas bendru nustatytojo pavyzdžio aktu, kuris pateikiamas pasienio policijos kontrolės punkto (pasienio policijos užkardos) ir muitinės vadovams.
11. Automobilių transporto vykimo per valstybės sieną punktuose už transporto ir keleivių praleidimą iki muitinės priežiūros zonos atsakingas pasienio policijos kontrolės punkto pamainos vyresnysis, o muitinės priežiūros zonoje – pasienio muitinės įstaigos viršininkas. Geležinkelio, oro ir jūrų transporto vykimo per valstybės sieną punktuose už šį darbą atsakingos atitinkamos Susisiekimo ministerijos tarnybos, veikiančios pagal suderintą su Pasienio policijos departamentu ir Muitinės departamentu schemą.
12. Atlikus transporto priemonės pasienio ir muitinį tikrinimą, papildomai krauti į ją (arba iš jos) krovinius ir prekes, įlaipinti į ją (arba išlaipinti iš jos) žmones galima tik su pasienio policijos ir muitinės leidimu.
13. Statybos ir montavimo darbai valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje atliekami tik suderinus su pasienio policijos kontrolės punktų ir muitinių vadovais.
14. Transporto priemones, krovinius ir asmenis, kurie gabena šiuos krovinius per valstybės sieną aplenkdami pasienio muitinės įstaigas, pasienio policijos pareigūnai sulaiko ir pristato į artimiausią pasienio muitinės įstaigą, esančią saugomame ruože (prireikus į įvykio vietą iškviečiamas muitinės pareigūnas). Sulaikyti kroviniai pasirašytinai perduodami muitinei pagal pasienio policijos pareigūnų surašytą aktą.
15. Valstybės sienos perėjimo punkte (muitinės priežiūros zonoje) kilus konfliktui su asmenimis, atsisakiusiais vykdyti teisėtus pasienio policijos arba muitinės pareigūnų reikalavimus, šios tarnybos padeda viena kitai.
16. Pasienio policijos departamento ir Muitinės departamento darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas, su tarnybiniais pažymėjimais turi nekliudomai patekti į pasienio policijos kontrolės punkto teritoriją ir muitinės priežiūros zoną. Į jas gali patekti ir kitų muitinių darbuotojai, turintys tarnybinius, komandiruotės pažymėjimus ir Muitinės departamento direktoriaus (jo pavaduotojo) įsakymą dėl komandiruotės. Be to, į pasienio policijos kontrolės punkto teritoriją ir muitinės priežiūros zoną vykdyti savo pareigų nekliudomai gali patekti Vidaus reikalų ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos saugumo departamento, Valstybinės pasienio augalų karantino tarnybos, Valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės higienos inspekcijos, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos darbuotojai, turintys tarnybinius pažymėjimus.
17. Pasienio policijos departamentas ir Muitinės departamentas susitaria su Susisiekimo ministerija dėl traukinių sustojimo pasienyje laiko, kad būtų galima atlikti pasienio ir muitinį tikrinimą.
18. Pasienio policijos departamentas gali nustatyti laikinas arba nuolatines papildomo režimo zonas, o jeigu jų nustatymas susijęs su bendra tarnybų veikla – suderina šį klausimą su Muitinės departamentu.
19. Nesutarimus tarp pasienio policijos kontrolės punktų ir pasienio muitinės įstaigų pareigūnų nagrinėja šių tarnybų vadovai, o jiems nepriėmus bendro sprendimo – muitinės ir pasienio policijos kontrolės punkto (pasienio policijos užkardos) vadovai, apie tai raštu informavę Pasienio policijos departamento ir Muitinės departamento vadovus.
20. Nesutarimus, kilusius dėl šių taisyklių vykdymo, nagrinėja Pasienio policijos departamento ir Muitinės departamento vadovai.
21. Pasienio policijos departamentas ir Muitinės departamentas, taip pat jiems pavaldžios tarnybos operatyviai keičiasi reikiama informacija apie pasienio policijos kontrolės punktų ir pasienio muitinės įstaigų veiklą.
22. Pasienio policijos departamentas ir Muitinės departamentas operatyviai informuoja Susisiekimo ministeriją apie Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vežėjų padarytus pažeidimus automobilių transporto srityje.