LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MIŠKOTVARKOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2003 m. vasario 12 d. Nr. 76

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 14 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu,

1. Tvirtinu Lietuvos miškotvarkos taisykles (pridedama).

2. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76

 

LIETUVOS MIŠKOTVARKOS TAISYKLĖS

 

I. BENDRIEJI TEIGINIAI

 

1. Miškotvarkos taisyklių paskirtis

Šios miškotvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos miškų inventorizavimą sklypiniu metodu ir miškotvarkos projektų rengimą.

 

2. Miškotvarkos taisyklių pagrindas

Miškotvarkos taisyklės parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 str., kuriame teigiama, kad:

a) miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą;

b) miškotvarkos projektai turi būti sudaromi visoms valdoms.

Miškotvarkos taisyklės atsižvelgia į šalies miškų politikos siekius ir tarptautinių susitarimų reikalavimus dėl ekonominių, ekologinių ir socialinių miško funkcijų darnos užtikrinimo, skatina miškotvarkos projektų viešumą ir įvairių visuomenės grupių dalyvavimą miškų tvarkyme plačiąja prasme, numato naujausių informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir sudaro normatyvinį pagrindą tvariam miškų ūkiui organizuoti bei plėtoti. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti visas miško funkcijas.

 

3. Miškotvarkos samprata

Miškotvarka yra miškų ūkio planavimo sistema. Ji apima miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę bei miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą.

 

4. Miškotvarkos projektų samprata

Miškotvarkos projektas – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami dviejų tipų miškotvarkos projektai:

miškų tvarkymo schemos – rengiamos miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamos bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti, atsižvelgiant į perspektyvinius regiono plėtros poreikius;

vidinės miškotvarkos projektai – rengiami miško valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, atsižvelgiant į bendruosius regiono miškų tvarkymo schemos reikalavimus.

 

5. Miškotvarkos projektų pagrindai

Miškotvarkos projektų pagrindus sudaro:

teisinis – Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir kiti su miškais susiję įstatymai;

normatyvinis – nustatyta tvarka patvirtinta Lietuvos miškų ūkio plėtros strategija, tarptautiniai susitarimai, LR Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos; Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų patvirtintos, su miškais susijusios rekomendacijos, taisyklės, normatyvai bei norminiai aktai, teritorijų planavimo specialieji ir detalieji planai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašai, Raudonoji knyga;

organizacinis – Aplinkos ministerijos sprendimai ir miškotvarkos pasitarimai;

gamtosauginis, ekonominis ir socialinis – miškų grupių ir pogrupių sistema;

ekologinis – augaviečių klasifikacija;

kartografinis – topografiniai žemėlapiai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94;

techninis – aerofotonuotraukos ir ortofotoplanai;

informacinis – Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos (LMIIIS) duomenų bazių duomenys;

finansinis – valstybės arba kitų užsakovų lėšos.

 

6. Miškotvarkos informacinė sistema

Miškotvarkos informacinė sistema yra sudėtinė Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos dalis. Miškotvarkos informacinę sistemą sudaro centrinė duomenų bazė, veikianti Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje, ir paskirstytosios duomenų bazės, veikiančios miškų urėdijose, nacionaliniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir pas miškotvarkos darbų vykdytojus. Centrinė duomenų bazė funkcionuoja integruotai su paskirstytosiomis duomenų bazėmis. Valstybinė miškotvarkos tarnyba užtikrina duomenų bazių tvarkymą ir programinį aprūpinimą. Duomenų bazių struktūra ir turinys nustatoma duomenų bazių reglamentais. Miškotvarkos duomenys teikiami vartotojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

 

7. Miškotvarkos projektų užsakovai ir vykdytojai

Miškų tvarkymo schemų užsakovas – Aplinkos ministerija. Miškų tvarkymo schemas rengia juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Vidinės miškotvarkos projektų užsakovai valstybinėms miško valdoms – Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, privačioms miško valdoms – privačių miškų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Vidinės miškotvarkos projektus rengia juridiniai ir fiziniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

 

II. MIŠKŲ TVARKYMO SCHEMA

 

8. Miškų tvarkymo schemos objektas

Miškų tvarkymo schemos objektas yra regionas arba valstybinių ir privačių miško valdų grupė, išskirti šalies administracinio suskirstymo (apskritys) arba fizinio-geografinio (landšaftinio) ir ekonominio rajonavimo pagrindais.

 

9. Miškų tvarkymo schemos tikslas

Miškų tvarkymo schemos tikslas yra regiono miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna strateginiam laikotarpiui.

 

10. Miškų tvarkymo schemos uždaviniai

Miškų tvarkymo schemos uždaviniai yra:

1) nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis;

2) įvertinti miškų ploto didinimo galimybes;

3) įvertinti miško žemių pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes;

4) įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti;

5) įvertinti esamą ūkinį ir administracinį miškų suskirstymą ir pateikti siūlymus jam tobulinti;

6) nustatyti miškų inventorizacijos ir miško ūkinių priemonių projektavimo ypatumus.

 

11. Miškų tvarkymo schemos sprendinių derinimas

Miškų tvarkymo schema yra rengiama, vadovaujantis galiojančiais miškų ūkio organizavimą, planavimą, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Schemos sprendiniai yra derinami su patvirtintais teritorijų planavimo bendraisiais ir specialiaisiais planais.

 

12. Medžiaga miškų tvarkymo schemai parengti

Miškų tvarkymo schema yra rengiama, remiantis šiais dokumentais:

bendrieji savivaldybių teritorijų planai;

kadastro vietovių (žemės naudojimo) planai (M 1:50000);

miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (M 1:50000);

žemės reformos žemėtvarkos projektai;

savivaldybių kraštotvarkos schemos;

savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos;

saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, Raudonosios knygos augalų ir gyvūnų buveinių, kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiaga;

valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai;

miškų žemėlapiai pagal nuosavybės formas (valstybinės reikšmės miškai, privatūs ir kiti miškai);

miškų paskirstymo miškų grupėmis ir pogrupiais žemėlapiai (M1: 50000) ir planai (M1:25000 arba M1:20000);

ankstesnės miškotvarkos projektų aiškinamieji raštai;

gamtinio miškų rajonavimo schemos (bendroji, miško našumo, miško provenencijų); aerofotografavimo medžiaga (ortofotoplanai, aerofotonuotraukos).

 

13. Miškų tvarkymo schemos rengimo procesas

Miškų tvarkymo schemos rengimo procesą sudaro:

1) patvirtintų teritorijos planavimo dokumentų analizė;

2) sprendinių parengimas;

3) derinimas;

4) viešas svarstymas;

5) schemos tvirtinimas.

 

14. Miškų tvarkymo schemos turinys

Miškų tvarkymo schemą sudaro aiškinamasis raštas, sprendiniai, kartografinė medžiaga ir priedai (procedūrų dokumentai).

 

14.1. Aiškinamasis raštas

Aiškinamajame rašte yra nurodomi miškų tvarkymo schemos rengimo tikslai, uždaviniai, objekto charakteristika, apibūdinama schemos rengimui panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, faktografinė, kartografinė, projektavimo ir tyrimų medžiaga.

 

14.1.1. Geografinė objekto charakteristika

Geografinei teritorijos charakteristikai pateikiami duomenys apie regiono gamtines, ekonomines ir socialines sąlygas, infrastruktūrą (keliai, miestai, gyvenvietės), gyventojus, žemės ūkio ir pramonės plėtros kryptis, medienos perdirbimo pramonę, žemės fondo sudėtį pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teritorijų naudojimo prioritetus, valstybinio (savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės) ir miškų ūkio (valstybinės reikšmės miškų valdytojai, privačių ir kitų miškų valdymo institucijos) administracinius vienetus. Apibūdinamos teritorijos ypatybės, ypač saugomų teritorijų. Saugomoms teritorijoms yra pateikiami pavadinimai, miškų plotai, esami planavimo dokumentai, vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai, kertinės buveinės (pagal tyrinėjimų, inventorizacijos medžiagą).

 

14.1.2. Objekto miškų charakteristika

Miškai yra apibūdinami, pateikiant duomenis apie regiono miškų plotą ir miškingumą, jų kitimą per pastaruosius 20-30 metų, miškų ploto pasiskirstymą pagal nuosavybę, žemės naudmenas, miškų funkcinę paskirtį ir apie miškų sveikatingumą.

 

14.1.3. Miško išteklių naudojimo ir atkūrimo objekte charakteristika

Miško išteklių naudojimas ir atkūrimas yra apibūdinamas, aprašant ir įvertinant patvirtintas metines miško kirtimų apimtis, patvirtintų kirtimo normų keitimus, priežastis, projektuotų miško atkūrimo darbų apimtis pagal atkūrimo būdus, esamą miško genetinių išteklių ir sėklinę bazę, pateikiant duomenis apie kitus miško išteklius.

 

14.2. Sprendiniai

 

14.2.1. Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai

Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai objekte yra apibūdinami, pagrindžiant miškų priskyrimą grupėms ir pogrupiams, aprašant miško daugiatikslio naudojimo kryptis, prioritetus, medienos perdirbimo pramonės plėtojimą, bioenergetinių išteklių panaudojimą, rekreacinių, medžioklės ir kitų paslaugų teikimą visuomenei, darbo vietų miškų ūkio sistemoje išsaugojimą ir naujų kūrimą, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimą.

 

14.2.2. Miškingumo plėtros prognozė

Miškingumo plėtra objekte yra apibūdinama, įvertinant miškų ir saugomų teritorijų išsidėstymą, objekto infrastruktūrą, medienos perdirbimo pramonę, gyventojų užimtumą, nenaudojamų ir netinkamų žemdirbystei (našumo balas ≤32) žemės ūkio naudmenų plotus, karjerus, durpynus, krūmynus, laisvą valstybinės žemės fondą ir kitus, galimus apželdinti plotus, atžėlusius ir prognozuojamus atželti per artimiausius 10 metų plotus, miškingumo plėtros perspektyvas 20-30 metų laikotarpiui, miško veisimo eiliškumą, atsižvelgiant į miškams nustatytas funkcijas.

 

14.2.3. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis prognozė

Analizuojami poreikiai ir galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis, ypač siekiant valdyti urbanizacijos plėtotę objekto miškuose ir pagrindžiant teritorijas, kuriose galėtų būti formuojami namų valdų ir komercinės paskirties žemės sklypai.

 

14.2.4. Miškų administravimo ir nuosavybės keitimo prognozė

Prognozė objektui yra rengiama, siūlant miškų valdytojų ribų (plotai, kvartalai, sklypai) keitimus, pateikiant rekomendacijas dėl neracionalių ribų tarp valstybinių ir privačių ribų koregavimo, galimybių perduoti laisvos valstybinės žemės plotus į valstybinį miškų fondą.

 

14.2.5. Miško išteklių naudojimo ir atkūrimo prognozės

Pateikiama miško kirtimų prognozuojamos apimtys objekte 30 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į miškų ūkio plėtrą, miškų atkūrimo ir įveisimo būdų prioritetai, rekomendacijos dėl atkuriamų medžių rūšių, ąžuolynų atkūrimo programos ir kitų direktyvinių dokumentų įgyvendinimo.

 

14.2.6. Miškotvarkos darbų gairės

Aprašomi atlikti objekte miškotvarkos darbai: paskutinės miškų inventorizacijos metai, plotai, parengti miškotvarkos projektai, esamos kartografinės ir projektinės medžiagos būklė, vykdyta projektų valstybinė priežiūra, atliktas projektų koregavimas. Pateikiami siūlymai dėl objekto miškų inventorizacijos darbų planavimo, naudotinų miškų inventorizacijos metodų, tikslumo reikalavimų, normatyvų koregavimo ar naujų rengimo, nemedinių miško išteklių inventorizavimo, tyrinėjimo darbų atlikimo, miškotvarkos projekto. Atkreipiamas dėmesys į vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, Raudonosios knygos gyvūnų, augalų rūšių, bendrijų, kertinių buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiagos panaudojimą miškotvarkos darbų metu.

 

14.3. Kartografinė medžiaga

Pagrindinis miškų tvarkymo schemos kartografinės medžiagos dokumentas yra žemėlapis M 1:50000. Jo pagrindas yra Miškų informacinės sistemos duomenų bazių, kosminio vaizdo žemėlapio (M 1:50000) ir miško sklypų (M 1:10000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Plane turi būti georeferenciniai duomenys apie magistralinius, krašto, vietinės reikšmės ir pagerintos dangos miško kelius, geležinkelius, vandenis (upės, ežerai, tvenkiniai), miestus, miestelius, kitus kadastro vietovių centrus, savivaldybių teritorijų ir kadastro vietovių ribas.

Plane sutartiniais ženklais pažymima:

miško masyvai (kontūrai, kvartalinės linijos ir kvartalų numeriai), suskirstyti pagal miškų nuosavybę;

valstybinės reikšmės miško valdų ribos, valdytojų pavadinimai;

saugomų teritorijų ribos ir pavadinimai, funkcinių zonų ribos ir pavadinimai, buferinių apsaugos zonų ribos;

vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai;

Raudonosios knygos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei augalų bendrijų radvietės, europinės svarbos buveinės, kertinės miško buveinės;

miškų grupės ir pogrupiai (miško sklypo lygmenyje);

žemės ūkiui netinkamos žemės (našumo balai ≤27), menkavertės žemės (našumo balai 28-31) bei jose suprojektuoti ir įteisinti sklypai miškui įveisti;

išžvalgyti (nenaudojami), naudojami, išnaudoti (nerekultivuoti) naudingųjų iškasenų telkiniai arba palikti renatūralizacijai karjerai ir durpynai;

teritorijos, kuriose būtų galima miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

 

14.4. Priedai

Miškų tvarkymo schemos priedus sudaro procedūrų dokumentai: planavimo sąlygų derinimo dokumentai ir protokolai, pagalbinė kartografinė medžiaga, vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, rekreacijos objektų, Raudonosios knygos gyvūnų, augalų rūšių bei augalų bendrijų, kertinių miško buveinių sąrašai bei žiniaraščiai, darbų svarstymo su visuomene ataskaitos.

 

15. Miškų tvarkymo schemos tvirtinimas

Miškų tvarkymo schema yra svarstoma, derinama ir tvirtinama aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

III. VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

 

BENDRIEJI TEIGINIAI

 

16. Vidinės miškotvarkos objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas

Vidinės miškotvarkos objektas – valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, kitų valdytojų miškai) ar privati miško valda arba privačių miško valdų grupė.

Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą.

Vidinės miškotvarkos uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją, ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Vidinės miškotvarkos darbų rezultatas yra vidinės miškotvarkos projektas.

 

17. Vidinės miškotvarkos darbų ir jų kontrolės organizavimas

 

17.1. Darbų organizavimo, kontrolės ir kokybės reikalavimai

Vidinės miškotvarkos darbų organizavimo reikalavimus, apibrėžiančius pasitarimų skaičių ir jų turinį, projekto rengimą, jo trukmę, derinimą, tvirtinimą, registravimą, viešumą, tikslinimo atvejus, kokybės kontrolę, vykdytojų atsakomybę, aerofotografavimą, duomenų bazių formavimo principus ir struktūrą nustato Aplinkos ministerijos patvirtinta Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarka.

Vidinės miškotvarkos darbų tinkamai kokybei užtikrinti yra būtina parengti:

normatyvus, skirtus taksacinių sklypų skyrimo, rodiklių nustatymo, vertinimo bei projektavimo tikslumui bei įvairių

ūkinių priemonių apskaitos ir projektavimo tvarkai apibrėžti;

metodus, skirtus medynų taksaciniams rodikliams normatyviniu arba užsakovo pageidaujamu tikslumu nustatyti;

technologijas, skirtas sklypų riboms išskirti;

instrukciją, skirtą taksacinės kortelės pildymo reikalavimams nustatyti;

informacines technologijas, skirtas duomenims apie miško išteklius surinkti, kaupti, atnaujinti, apdoroti, projektiniams sprendimams bei kartografinei medžiagai parengti (miškotvarkos duomenų bazės, Geografinės informacinės sistemos, Globalinio padėties nustatymo sistemos, skaitmeninės technologijos miškų kartografijoje, elektroniniai duomenų imtuvai).

Vidinės miškotvarkos darbų tinkamai kokybei užtikrinti yra būtina atlikti:

technines treniruotes, rengiamas kasmet visiems specialistams, atliekantiems vidinės miškotvarkos darbus valstybinėse valdose, ir rekomenduojamas privačių valdų miškotvarkos projektų rengėjams;

tyrinėjimus, skirtus medynams, želdiniams, žėliniams, atliktoms ūkinėms priemonėms, dirvožemiams, sausinimo sistemai, sanitarinei medynų būklei, biologinei įvairovei arba medžioklės ūkio sąlygoms ir pan. detaliau įvertinti;

kontrolę, skirtą normatyvų laikymuisi natūriniuose ir kameriniuose miškotvarkos darbuose planingai ir vieningai tikrinti;

analizę, skirtą buvusiai ūkinei veiklai ir miško rodiklių dinamikai įvertinti.

 

17.2. Darbų techninė užduotis

Pagrindas vidinės miškotvarkos darbų techninei užduočiai stambioje valdoje parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai yra sudaroma, remiantis valdos ūkinio- administracinio suskirstymo schema.

 

17.3. Darbų sudėtis

Vidinė miškotvarka susideda iš parengiamųjų ir pagrindinių (inventorizacija, analizė, projektavimas) darbų, atliekamų natūriniu ir kameriniu būdais.

 

17.3.1. Parengiamieji darbai

Parengiamųjų darbų tikslas yra užtikrinti sklandžią pagrindinių miškotvarkos darbų eigą valdoje.

Parengiamųjų darbų uždavinys yra iki pagrindinių darbų pradžios surinkti normatyvinę, dokumentinę ir kartografinę medžiagą, patikslinti aplinkines ribas ir, reikalui esant, kvartalines linijas, parengti kvartalų skaidymo sklypais (vidaus situacijos) projektą, organizuoti ir pravesti taksatorių treniruotę.

 

17.3.2. Pagrindiniai darbai

Pagrindinių darbų tikslas yra parengti miško valdos vidinės miškotvarkos projektą.

Pagrindinių darbų uždaviniai yra:

1) nustatyti taksacinių sklypų ribas;

2) įtaksuoti visus sklypus;

3) įvertinti sklypuose vykdytas ūkines priemones;

4) atlikti buvusios ūkinės veiklos ir miško išteklių rodiklių analizes;

5) parengti miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos sprendinius vykmečiui;

6) parengti naują kartografinę medžiagą.

 

17.4. Darbų ir jų kontrolės metodikų rengimas ir tvirtinimas

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos rengia ir tvirtina: medynų taksacinių rodiklių nustatymo normatyviniu ar užsakovo pageidaujamu tikslumu metodikas, sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) skyrimo metodikas, techninių treniruočių metodikas, taksacinės kortelės pildymo instrukciją, tyrinėjimų metodikas, duomenų bazių formavimo ir atnaujinimo metodikas, informacinių technologijų panaudojimo metodikas.

Aplinkos ministerija tvirtina miškų inventorizacijos tikslumo, ūkinių priemonių projektavimo ir jų kokybės vertinimo normatyvus bei vieningą miškotvarkos darbų kontrolės metodiką.

 

17.5. Bendrieji darbų užsakovo ir vykdytojo įsipareigojimai

Vidinės miškotvarkos darbų užsakovas ir vykdytojas glaudžiai bendradarbiauja viso darbų ciklo metu.

Darbų užsakovo (2-5 papunkčiai) bendrieji įsipareigojimai:

1) užtikrinti miškotvarkos darbų apmokėjimą,

2) patikrinti natūroje ir pateikti vykdytojui kartografinėje medžiagoje pažymėtas aplinkines ribas, parengti duomenis apie nepažymėtus natūroje jų pakitimus,

3) išvalyti aplinkines ribas ir kvartalines linijas,

4) pateikti praėjusio vykmečio statistinę, taksacinę ir kartografinę medžiagas.

Darbų vykdytojo bendrieji įsipareigojimai:

1) supažindinti užsakovą su regiono miškų tvarkymo schemos sprendiniais ir su jais susijusiais miškotvarkos darbų ypatumais,

2) laikytis miškotvarkos taisyklėse suformuluotų normatyvinių reikalavimų,

3) teikti užsakovui konsultacijas miško ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų darnos klausimais,

4) informuoti užsakovą apie pastebėtus miške pažeidimus ar veiklos trūkumus,

5) reguliariai informuoti užsakovą apie darbų eigą ir laiku parengti miškotvarkos projektą.

Visi darbų vykdytojo ir užsakovo tarpusavio įsipareigojimai yra suformuluojami darbų atlikimo sutartyje.

 

INVENTORIZACIJA

 

18. Tikslas ir uždaviniai

Inventorizacijos tikslas yra įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Inventorizacijos uždaviniai:

nustatyti sklypų ribas;

aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus;

parengti duomenis apie valdos miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines buveines, vykdytas ūkines priemones.

Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Miško informacinės sistemos pagrindą.

 

19. Valdos ir jos skirstinių ribos, plotas bei vietovardžiai

 

19.1. Valdos skirstiniai

Valdos skirstiniai yra geografiniai (miško masyvai), struktūriniai (valstybinėse valdose), ūkiniai (miškų grupės ir pogrupės) ir valstybinio administravimo vienetai.

 

19.2. Ribos

Valdos (miškų urėdijų – ir girininkijų) ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis.

Valdos ribos yra nustatomos pagal žemės kadastro žemėlapį, o miško masyvų ribos – geodeziniais matavimais, susiejant jų posūkio taškus su valstybine koordinačių sistema LKS-94 (3 priedas). Nustatomas valytinų aplinkinių ribų ilgis bei keistinų ar naujai statytinų riboženklių kiekis.

Valdos skirstinių ribos pažymimos kartografinėje medžiagoje. Valstybinei valdai yra parengiama geografinio, struktūrinio, ūkinio ir administracinio skaidymo schema (M 1:50000).

 

19.3. Plotas

Valdos plotas yra apskaičiuojamas nustatytu tikslumu (3 priedas). Aprašomi valdos juridinių ribų ir ploto pokyčiai (valstybinėse valdose – naujai prijungti ar perduoti plotai, skirti privačios nuosavybės teisėms atkurti plotai ir kt.) per praėjusį vykmetį.

 

19.4. Vietovardžiai

Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai yra įrašomi taksacinėse kortelėse ir kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo žinynu, Miškų vardynu, Kultūros paveldo registru, Gamtos paminklų registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje yra įrašomas skliausteliuose.

 

20. Miško skaidymas

Miško skaidymo tikslas yra suformuoti (atriboti) patogius inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą tenkintų praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribų pastovumas yra esminė sąlyga medyno istorijai sekti.

 

20.1. Kvartalai

Kvartalų tinklo ir numeracijos sistema iš esmės yra nusistovėjusi ir nekeistina, tačiau išimtiniais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas ar numerius bei formuoti naujus kvartalus (6 priedas).

Valdos kvartalai yra sunumeruojami paeiliui arabiškais skaičiais. Miško masyve kvartalai numeruojami nuo jo šiaurės vakarinio kampo eilėmis iki pietrytinio kampo

 

20.2. Sklypai

Sklypai yra išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (2 priedas) ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo.

Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemių, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (4 priedas).

 

20.2.1. Sklypų ribų projektas

Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas yra parengiamas ortofotoplanų (analoginėje ar skaitmeninėje formoje), aerofotonuotraukų (palydovinių nuotraukų, kai jų skiriamoji geba ir apdorojimo technologijos leidžia išskirti sklypus) dešifravimo arba instrumentinės nuotraukos (kai nėra aerofotomedžiagos ir dėl stichinių nelaimių, įvykusių po miško aerofotografavimo) metodais. Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga.

 

20.2.2. Sklypų ribų projekto įtvirtinimas

Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, atliekant dalinę instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką ir naudojant sklypų taksacinių rodiklių duomenis.

Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS prietaiso, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.) ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai.

 

21. Pirminiai sklypų išskyrimo ir taksacinio aprašymo dokumentai

Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė ir fotoabrisas (abrisas).

Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo instrukciją, parengtą, vadovaujantis vieningos sklypų duomenų bazės ir vieningos miško išteklių bei jų naudojimo apskaitos valdos, regiono ir visos šalies lygmenyse reikalavimais.

Sklypai yra išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fototoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti.

Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti Lietuvos miškų valstybinio kadastro duomenų integraciją į kitus valstybinius kadastrus ir registrus.

 

22. Sklypų taksacinis aprašymas

Darbo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti nustatyto pobūdžio informaciją (įtaksuoti) apie kiekvieną kvartalo sklypą.

Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis- instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (3 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių.

Sklypų taksacinio aprašymo uždaviniams spręsti gali būti atliekami specialūs tyrinėjimai pagal atitinkamas metodikas.

Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis.

 

22.1. Bendrieji rodikliai

 

22.1.1. Adresas

Sklypo adresas yra užrašomas, nurodant valdos pavadinimą, kvartalo ir sklypo numerius. Privačiose valdose papildomai yra užrašomas kadastrinis adresas: kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris, savininkas.

 

22.1.2. Naudmena

Miško valdos naudmenos tipas (4 priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, aprašomas visiems sklypams.

 

22.1.3. Augavietė

Augavietė yra aprašoma visų, išskyrus technologinės paskirties, miško valdos naudmenų sklypams.

Augavietės tipas miško žemės naudmenų sklypuose yra perrašomas pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Jis gali būti patikslinamas vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą.

Augavietės požymiai yra dirvožemio drėgnumas, derlingumas ir granuliometrinė sudėtis bei reljefas ir augalija. Augavietę papildomai gali charakterizuoti miško tipas (7 priedas).

 

22.1.4. Sklypo ypatybės

 

22.1.4.1. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai

Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės ir miškų urėdijų bei nacionalinių parkų valdomuose ne miško žemės sklypuose turi būti aprašyti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Valstybiniu bei savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Saugomų teritorijų registru, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radviečių ir kertinių buveinių sąrašais. Pastarieji du aktualizuojami sklypų aprašymo metu.

 

22.1.4.2. Įrenginiai

Įrenginiai, esantys sklype – tiltai, pralaidos, priešgaisriniai bokštai, medžiokliniai bokšteliai, rekreaciniai įrenginiai ir kt. – yra įrašomi taksacinėje kortelėje ir pažymimi kartografinėje medžiagoje.

 

22.2. Apaugusios mišku (medynų) žemės sklypai

Medžiais apaugusios medynų žemės sklypai yra aprašomi, nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius.

 

22.2.1. Medyno rodikliai

Medyno rodikliai yra nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus standartiniu tikslumu (3 priedas).

 

22.2.1.1. Rūšinė sudėtis

Miško elemento medžių rūšis yra užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas).

Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6-15%). Rūšinės sudėties formulė yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai.

Vyraujanti ardo ir medyno medžių rūšis yra įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis (8 priedas). Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia yra laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Medyno vyraujanti medžių rūšis atitinka pirmojo ardo vyraujančią medžių rūšį.

Medynai pagal jų rūšinę sudėtį yra skirstomi į grynus (vyraujantis miško elementas sudaro ≥76% pirmojo ardo tūrio) ir mišrius.

 

22.2.1.2. Kilmė

Miško elemento kilmė gali būti savaiminė arba kultūrinė. Ardo kilmė yra nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kultūrinės kilmės elementas ≤75%), kultūrinė (kultūrinės kilmės elementas >75%).

Medyno kilmė nustatoma pagal pirmojo ardo kilmę.

 

22.2.1.3. Amžius

Miško elemento amžius yra nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu.

Amžiaus klasė yra nustatoma pirmajam ardui pagal jo vyraujančio miško elemento amžių ir medynui pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę.

 

22.2.1.4. Aukštis

Miško elemento aukštis yra nustatomas kaip vidutinis svertinis pagal storumo laipsnį sudarančių medžių aukštį ir skersplotį.

Ardo aukštis yra nustatomas kaip jį sudarančių miško elementų aukščių svertinis pagal rūšinės sudėties koeficientus vidurkis.

 

22.2.1.5. Skersmuo

Miško elemento skersmuo yra nustatomas kaip vidutinis kvadratinis jį sudarančių medžių skersmuo. Nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m.

 

22.2.1.6. Skerspločių suma

Miško elemento skerspločių suma nustatoma instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose.

Pirmojo ardo skerspločių sumą sudaro jo miško elementų skerspločių sumos. Žemesniems ardams yra nustatomas tik skalsumas.

 

22.2.1.7. Skalsumas

Ardo skalsumas paprastai yra nustatomas iš akies.

Ardo skalsumas gali būti apskaičiuotas pagal instrumentiniu metodu nustatytos ir normalios medyno skerspločių sumos santykį.

Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas pagal 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1 ha, vienas medelis = 1 m2) medelių skaičių santykį, želdiniuose – pagal normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičių santykį.

 

22.2.1.8. Boniteto klasė ir medyno našumo indeksas

Boniteto klasė (9 priedas) yra nustatoma vyraujančiam miško elementui pagal jo amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m).

Medyno boniteto klasė atitinka vyraujančio miško elemento boniteto klasę.

Medyno našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto pagal vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje (10 priedas).

Jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir neapaugusios medynų žemės sklypuose boniteto klasė arba medyno našumo indeksas yra nustatomi pagal augavietės potencialų derlingumą.

 

22.2.1.9. Tūris

Medžių stiebų su žieve tūris 1 ha yra nustatomas miško elementui pagal jo vidutinį aukštį ir skerspločių sumą.

Ardo tūris yra nustatomas kaip jo miško elementų tūrių suma arba pagal vyraujančio miško elemento, kai jo vidutinis aukštis yra ≥2 m, tūrio lenteles, atsižvelgiant į ardo skalsumą ir aukštį.

Medyno tūris yra nustatomas kaip ardų tūrių suma.

Jaunuolynų tūris yra nustatomas pagal normatyvus (3 priedas).

 

22.2.1.10. Prekingumas

Prekingumas yra nustatomas tik miško elementui pagal jį sudarančių padarinių medžių tūrį.

 

22.2.1.11. Selekcinė vertė

Selekcinė vertė yra nustatoma pušynams, maumedynams, uosynams, eglynams, klevynams, guobynams, ąžuolynams, beržynams, juodalksnynams, liepynams ir drebulynams pagal nustatytus reikalavimus (11 priedas).

 

22.2.1.12. Sanitarinė būklė

Medyno sanitarinė būklė yra įvertinama, nustatant tokius rodiklius:

vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančių medžių, sausuolių ir miško šlamšto kiekiai nuo 5 m3/ha; patvenktas plotas;

žvėrių, pastariesiems išskiriant pažeidimų pobūdį bei šviežius – praeitos žiemos – pažeidimus, jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentas (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą – silpnai, vidutiniškai, stipriai, žuvę).

 

22.2.1.13. Pomiškis

Pomiškis yra aprašomas, kai po medyno danga yra ≥500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, pagal tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha.

Pomiškio gyvybingumas yra nustatomas, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika.

 

22.2.1.14. Trakas

Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančios ploto dangos% tvarka (retas – iki 30, vidutinio tankumo – 40-60, tankus – per 60). Esant reikalui, trako krūmų rūšims gali būti nurodyta ūkinė vertė.

Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys.

 

22.2.1.15. Polajiniai želdiniai

Polajiniai želdiniai yra aprašomi, nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir medelių skaičių 1 ha arba skalsumą.

 

22.2.1.16. Pavieniai medžiai

Pavieniai medžiai yra aprašomi apaugusios (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusios medynų bei ne miško žemės sklypuose, nurodant rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį 1ha.

 

22.2.2. Kiti rodikliai

Kiti rodikliai gali būti papildyti arba pakeisti I miškotvarkos pasitarime arba sutartyje su darbų užsakovu.

 

22.2.2.1. Pašaringumas

Pašaringumas yra nustatomas pagal normatyvus.

 

22.2.2.2. Miško želdinių būklė

Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti yra gaunami iš Miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių. Aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, buvusi žemės naudmena, amžius (miško sodmenų amžius yra įskaitomas), medžių rūšys (iki trijų), želdinimo tikslingumas ir želdintų medžių rūšių atitikimas augavietei bei miško funkcinei paskirčiai, želdinių tankumas, gyvybingų (perspektyvių) medelių skaičius 1 ha (pagal vidutinį aukštį), tikslinių medžių rūšių pakenkimai, prigijimas pagal medžių rūšis ir vidutinis svertinis sklypui (12 priedas).

 

22.2.2.3. Miško žėlinių būklė

Savaiminukų apskaita vykmečio žėlinių sklypuose atliekama ir jų būklė įvertinama, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, pagal tokius rodiklius:

Žėlimo tikslingumas ir želiančių medžių rūšių atitikimas augavietei bei miško funkcinei paskirčiai, perspektyvių (gyvybingų) savaiminukų (sėklinės ir vegetatyvinės kilmės) skaičius pagal tikslines ir nepageidaujamas medžių rūšis bei aukščio grupes (12 priedas).

 

22.2.2.4. Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė

Sklypo sausinimo įrenginiai yra pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė yra įvertinama pagal normatyvus (13 priedas).

Sausintų sklypų būklė yra nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų (14 priedas).

 

22.2.2.5. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai

Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai yra nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą – naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu.

Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą).

 

22.2.2.6. Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai

Poilsiniai ištekliai yra aprašomi valstybinių parkų ir draustinių rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.) sklypuose.

Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę vertę, rekreacinę digresiją (15 priedas).

Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje.

 

22.3. Neapaugusios mišku žemės sklypai

Medžiais neapaugusios medynų žemės sklypams, nurodžius jų naudmenų tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, žuvęs medynas) ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems žemės sklypams miškui įveisti (informacija apie juos yra gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei pas privačios žemės savininkus), nurodžius jų esamą naudmeną pagal žemės kadastrą, yra aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1ha ir numatomas miško atkūrimo būdas – žėlimas (bent dvi medžių rūšys, nurodant tikslines) arba želdinimas (medžių rūšys ir sodinimo vietų skaičius 1ha).

 

22.4. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai

Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas) ir plotą.

 

22.5. Miško sėklinės bazės sklypai

Miško sėklinės bazės sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų archyvai ir pan.), plotą, įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis.

 

22.6. Technologinės paskirties miško žemės sklypai

Visi technologinėms reikmėms tenkinti skirtieji objektai yra pažymimi kartografinėje medžiagoje. Miško sandėliai, priešgaisriniai barjerai (mineralizuoti proskiebiai ar lapuočių juostos), keliai ir trasos >10 m pločio yra aprašomi taksacinėje kortelėje.

Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis.

Grioviams yra nurodoma jų plotis ir būklė.

Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms.

 

22.7. Kitos paskirties miško naudmenų sklypai

Kitos paskirties miško naudmenų sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (šalutinių miško žaliavų plantacija, pašarinė miško aikštelė, poilsiavietė, dekoratyvinis miško želdynas, miško įrenginių žemė).

Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms yra nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys.

 

22.8. Ne miško žemės naudmenų sklypai

Ne miško žemės naudmenų sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (4 priedas).

Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai yra nurodoma jų paskirtis (tarnybinė arba bendroji), kokybė (pievoms ir ganykloms – sausminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms – durpių sluoksnio gylis ir ploto dalis, apaugusi menkmiškiu.

Žėlimas ne miško žemės naudmenų sklype yra aprašomas, kai jo ploto vienete yra ≥2000 ir ≥1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥4000 ir ≥2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių medžių.

 

23. Inventorizacijos duomenų įjungimas į miškotvarkos informacinę sistemą

Inventorizacijos duomenys yra apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į miškotvarkos informacinės sistemos centrinę duomenų bazę.

 

MIŠKO IŠTEKLIŲ IR PRAĖJUSIO VYKMEČIO ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ

 

24. Tikslas ir uždaviniai

Miško išteklių ir praėjusio vykmečio darbų rezultatų analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendimams pagerinti.

Analizės uždaviniai yra nustatyti: atliktų ūkinių priemonių atitikimą projektinėms bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšis, apimtis ir kokybę; miško išteklių pokyčius, jų priežastis bei atitikimą tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams (valstybinėse valdose); ekonominius veiklos rezultatus (valstybinėse valdose); įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui.

Analizuojamo laikotarpio trukmė ir tikrinami rodikliai yra nustatomi pirmajame miškotvarkos pasitarime.

Analizei naudojami valdos miško ūkinės veiklos metinių ataskaitų, ūkinių priemonių posistemės, Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado, Aplinkos ministerijos leidinių bei sklypų taksacinių aprašymų duomenys.

Analizė atliekama natūriniu (sklypo lygmuo) ir kameriniu (valdos lygmuo) metodais.

 

25. Miško išteklių kokybės rodikliai

Miško išteklių kokybės rodikliai, jų kitimo tendencijos bei priežastys yra analizuojami pagal žemiau išvardytus tvaraus miškų ūkio kriterijus, priimtus Europos Ministrų konferencijoje (Lisabona, 1998), pateikiant juos atitinkančių rodiklių dinamiką per praėjusį vykmetį arba ilgesnį laikotarpį.

 

25.1. Miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra:

apaugusios ir neapaugusios medynais žemės plotai;

medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, kilmę, amžiaus

klases ir brandumo grupes;

visų ir brandžių medynų visas ir vidutinis tūriai ir jų prieaugiai (pokyčiai) pagal vyraujančias medžių rūšis ir valdoje;

sukauptos anglies atsargos ir jų metinis prieaugis bei naudojimas valdos miško ekosistemoje, mineraliniuose ir organiniuose dirvožemiuose, medžiuose bei augalinėje dirvožemio dangoje.

 

25.2. Miško ekosistemų sveikatingumo ir gyvybingumo išsaugojimas

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: biotinių ir abiotinių pakenkimų plotai, taip pat želdiniuose, pagal priežastis (vabzdžiai, ligos, ugnis, vėjas, sniegas, šalnos, žvėrys).

 

25.3. Miško prekinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: medyno tūrio prieaugio ir iškirstos jo dalies santykis; apvaliosios medienos kainos ir pajamos; miško gerinimo darbų (miško žėlimas, želdinimas, miško žėlimą skatinančios priemonės, tręšimas, sausinimas ir jo tinklo priežiūra, ugdymo kirtimai, atkuriamieji kirtimai, nutiesti keliai, priešgaisrinės priemonės) apimtys.

 

25.4. Biologinės įvairovės išsaugojimas, apsauga ir gausinimas miško ekosistemose

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra:

visų miško grupių medynuose – savaiminės ir kultūrinės kilmės miško, mišrių ir grynų medynų, neplynųjų ir plynųjų kirtimų, žėlinių ir želdinių, sausintų ir nesausintų aukštapelkių ir žemapelkių, išnaudotų ir renatūralizuotų ar rekultivuotų durpynų, karjerų plotai (palyginimas tarpusavyje ha ir %), jaunuolynų, brandžių medynų, žemo našumo medynų, sengirių, sėklinių medynų, genetinių draustinių, introdukuotų medžių rūšių, natūralių pievų, aikščių ir kitų erdvių plotai (ha ir %) pagal miško grupes, pogrupes ir vyraujančias medžių rūšis;

retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių skaičiai (absoliutinis ir santykinis) ir sąrašai;

II-IV miško grupių medynuose ir biržėse – visas ir vidutinis ploto vienete sausuolių, virtėlių, paliktų augti lapuočių tūris;

III-IV miško grupių medynuose – mikrorezervatų, kertinių buveinių skaičius ir plotai pagal augavietes, vyraujančias medžių rūšis ir paskirtį.

 

25.5. Miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra:

vandenų, laukų, dirvožemio ir kitų objektų apsauginių miškų plotai (visas ir santykinis), jų atitikimas normatyvams.

 

25.6. Miško socialinių ir kultūrinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas

Kriterijaus laikymosi rodikliai yra:

regioninių parkų, kraštovaizdžio draustinių miškų plotai (visas ir santykinis pagal saugomų teritorijų rūšis);

kultūros paminklų ir vertybių skaičius pagal miškų grupes;

poilsio miškų plotas (visas, santykinis ir vienam gyventojui);

darbo vietų skaičius miškų ūkyje ir jo procentas nuo visų darbo vietų skaičiaus miškų urėdijos ar nacionalinio parko teritorijoje;

miško darbininkų ir specialistų skaičiai;

eksportuojamų ir vietinėje rinkoje sunaudojamų produktų ir paslaugų santykis;

visuomenės dalyvavimas (visuomenės grupių ir nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių organizuojant miškų ūkio veiklą, skaičius ir pavadinimai);

įrengtų poilsio vietų skaičius ir lankytojų skaičius poilsiniuose miškuose.

 

26. Atliktos ūkinės priemonės ir jų rodikliai

Atliktų ūkinių priemonių analizė apima pagrindinius, atkuriamuosius, ugdymo ir sanitarinius kirtimus, miško želdinimą ir žėlimą, miško sėklinės bazės, priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos gerinimą, aplinkosauginės, rekreacinės ir kitos ūkinės veiklos priemones.

 

26.1. Miško pagrindinių kirtimų rodikliai

Pagrindiniams kirtimams yra vertinama (16 priedas) kirtimo būdo pagrįstumas bei projektuoti kirsti ir iškirsti metiniai bei vykmečio visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje).

Tik neplyniems pagrindiniams kirtimams sklypų lygmenyje yra vertinama medžių atrankos kokybė, kirtimo intensyvumas ir tolygumas.

 

26.2. Miško ugdymo kirtimų rodikliai

Ugdymo kirtimams yra vertinama (16 priedas) tikslingumas, intensyvumas, tolygumas, medžių atrankos kokybė, ugdyta medyno dalis bei projektuoti kirsti ir iškirsti plotai, visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje).

 

26.3. Miško želdinių ir žėlinių kokybės rodikliai

Želdiniams yra palyginami projektuotas apželdinti ir apželdintas plotai (visas ir kirtavietėse) pagal medžių rūšis ir augavietes valdos lygmenyje ir apibendrinama želdinių kokybė pagal vyraujančias medžių rūšis ir augavietes (geri, patenkinami, blogi, žuvę, nurodant blogos būklės ar žuvimo priežastis) sklypo ir valdos lygmenyse (12 priedas).

Žėliniams, taip pat ir kirtavietėse, yra pateikiami plotai pagal medžių rūšis ir augavietes valdos lygmenyje, įvertinant žėlinių kokybę (12 priedas).

 

26.4. Miško sėklinės bazės būklės rodikliai

Miško sėklinės bazės būklės rodikliai: įveistų sėklinių plantacijų, bandomųjų želdinių, išskirtų sėklinių medynų, aprobuotų genetinių draustinių plotai, pliusiniai medžiai, klonų archyvai, paruošti sėklų, tarp jų iš sėklinių plantacijų, kiekiai, medynų pasiskirstymas pagal selekcinės kokybės klases.

 

26.5. Miško priešgaisrinės apsaugos rodikliai

Miško priešgaisrinės apsaugos rodikliai: stebėjimo sistema, darbuotojų skaičius, įrengtų priešgaisrinių proskiebių, mineralizuotų juostų ilgis, gaisrų rūšys, kiekis, vidutinis plotas, priežastys.

 

26.6. Miško sanitarinės apsaugos rodikliai

Miško sanitarinės apsaugos rodikliai: naudotos kovos su ligomis ir kenkėjais priemonės, jų apimtys ir efektyvumas.

Sanitariniams kirtimams yra vertinami projektuoti kirsti ir iškirsti plotai, visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje).

 

26.7. Miško sausinimo efektyvumo rodikliai

Sausinimo efektyvumas yra vertinamas pagal atitinkamuose sklypuose esančių sausinimo įrenginių (13 priedas) ir medynų (14 priedas) būklę.

Sausinti sklypai, kuriuose buvo nustatyti teigiami medynų rodiklių poslinkiai, priskiriami pakankamai nusausintiems plotams ir atvirkščiai.

 

27. Ekonominių veiklos rezultatų rodikliai

Ekonominių veiklos rezultatų (valstybinėms ir didesnėms nei 150 ha privačioms valdoms) analizės paskirtis yra išsiaiškinti finansinių sąnaudų valdoje efektyvumą (ploto ar paruoštos produkcijos vienetui), analizuojant normatyvines bei faktines išlaidas miško ištekliams naudoti, atkurti ir gerinti. Greta natūrinių ir normatyvinių finansinių ūkinės veiklos rodiklių yra naudojami faktiniai:

bendrosios pajamos už produkciją ir paslaugas pagal jų rūšis;

bendrosios sąnaudos visiems darbams pagal jų rūšis;

darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes;

kapitalinės investicijos pagal jų rūšis.

 

PROJEKTAVIMAS

 

28. Tikslas ir uždaviniai

Inventorizacijos duomenys apie augavietes, miškų grupes ir pogrupius, sklypus, praėjusio vykmečio darbų rezultatus kartu su miškininkystės normatyvais, valstybinės miškų politikos ir bendrosios ūkio plėtros regione reikalavimais, vietinių miškininkų siūlymais sudaro projektavimo pagrindą.

Projektavimo tikslai yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų ir dėl miško ūkinių priemonių vykmečiui, kurie artintų valdos mišką prie tikslinės būsenos ir padėtų jos savininkui gauti naudą.

Projektavimo uždaviniai yra nustatyti valdos išteklių naudojimo ir gerinimo apimtis pagal rūšis, laiką, vietą ir projektavimo vienetų lygį apibrėžtu tikslumu (3 priedas).

Projektavimo vienetai yra taksacinis sklypas, poūkis ir miško valda.

Projektiniai sprendimai dėl atskirų sklypų gali pasikeisti, rengiant sprendimus poūkiui ar valdai.

Projektavimas suderina ūkinės veiklos intensyvumą su vyraujančia miško funkcija projektavimo vienete, todėl, projektuojant miško auginimo, naudojimo ir gerinimo priemones, būtina atsižvelgti į valdos teritorijoje esančių saugomų teritorijų ribas ir paskirtį, biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus, kertinių buveinių inventorizacijos duomenis, sklypų taksacijos metu nustatytas retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų radvietes bei buveines, vietinės bendruomenės interesus.

 

29. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai

Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Tikslai formuluojami visai valdai, o valstybinių miškų valdoms ir jos struktūriniams padaliniams (girininkijoms).

 

29.1. Miško funkcinė struktūra

Miško funkcinė struktūra yra nustatoma pagal valdoje išskiriamų miško grupių ir pogrupių plotus daugiatiksliam ūkiui organizuoti. Vyraujančios miško funkcijos tampa ilgalaikiais ūkio tikslais ir turi būti plėtojamos, užtikrinant jų tvarų ir visuomenę tenkinantį naudojimą. Miško funkcinė struktūra turi būti optimizuota pagal miškų tvarkymo schemos sprendinius. Esant būtinybei, miškų tvarkymo schema gali būti papildyta vidinės miškotvarkos siūlymais dėl miškų masyvų ar jų dalių priskyrimo miško grupėms ar pogrupėms.

 

29.2. Miško rūšinė sudėtis

Tikslinė miško rūšinė sudėtis yra nustatoma, derinant augaviečių našumą, joms nustatytas tikslines medžių rūšis, valdoje plėtojamas miško funkcijas, medienos rinkos poreikius bei biologinės įvairovės reikalavimus.

Tikslinė rūšinė sudėtis nenustatoma pirmosios grupės miškams.

 

29.3. Miško amžiaus struktūra

Tikslinė amžiaus struktūra yra nustatoma plynų kirtimų ūkio formos miškuose, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintais kirtimo amžiais. Įvertinamas poūkių amžiaus klasių realių plotų nuokrypis nuo normalių (idealių).

Atrankinių kirtimų ūkio formos miškuose tiksliniai amžiaus klasių plotai gali būti pakeisti tiksliniu medžių pasiskirstymu storumo laipsniais, o medynų kirtimo amžiai – tiksliniais skersmenimis.

Tikslinė amžiaus struktūra nenustatoma pirmosios ir antrosios grupių miškams.

 

29.4. Miško erdvinė struktūra

Miško erdvinė struktūra yra formuojama priklausomai nuo atitinkamoje jo ploto dalyje vyraujančios funkcijos (miškų grupės).

Medienai auginti skirtuose (IV miškų grupė) ir apsauginiuose (III miškų grupė) miškų masyvuose siekiama ≥95% jų miškingumo, formuojami našūs, maksimalaus skalsumo medynai. Plynų kirtimų ūkio formos miške gali būti formuojamos medynų sekos.

Ekosistemų apsaugai ir poilsiui skirtuose miškuose (II miškų grupė) erdvės tarp medynų turėtų sudaryti 6-24% atitinkamo miško masyvo ploto, medynų skalsumas turėtų atitikti optimalų vyraujančiai miško funkcijai lygį (visada < 1,0).

Pirmosios grupės miškuose medynų skalsumas ir erdvės tarp jų nereguliuojami.

 

30. Projektiniai sprendimai sklypo lygmenyje

 

30.1. Medynų žemės sklypai

 

30.1.1. Pagrindiniai kirtimai

Pagrindiniai (plynieji, atvejiniai, atrankiniai) kirtimai yra projektuojami III-IV miško grupių medynuose, atsižvelgiant į miško paskirtį, augavietę, medynų amžių ir būklę bei vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis.

Vadovaujantis miškų ūkio plėtros strateginiais tikslais, privalu didinti neplynų kirtimų apimtis III-IV grupių miškuose. II miškų grupės miškuose pagrindinių kirtimų rekomenduojama neprojektuoti.

 

30.1.2. Miško atkūrimas ir įveisimas

Miško atkūrimas yra projektuojamas II-IV miško grupių kirtavietėse, o įveisimas – ne miško žemės naudmenų sklypuose, atsižvelgiant į augavietę, tikslinių medžių rūšių normatyvus, sklypo būklę, savaiminukų skaičių ir kokybę, miško paskirtį bei vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimo, atkūrimo ir ūkininkavimo metodiniais nurodymais, Saugomų teritorijų bendraisiais ar individualiaisiais nuostatais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais, Kraštovaizdžio architektūros reikalavimais (miško parkuose ir poilsiaviečių sklypuose).

 

30.1.3. Ugdymo kirtimai

Ugdymo kirtimai yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose pagal miško paskirtį, medyno amžių, skalsumą iki kirtimo ir paliekamą po kirtimo (17 priedas), esamą ir tikslinę rūšines sudėtis, tikslinį miško produktą ar paslaugą, būklę, tikslinę rūšinę valdos miško sudėtį, nurodant ugdymo skubą (nedelsiant, pirmoje eilėje ar antroje eilėje ugdytina), vadovaujantis Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis.

 

30.1.4. Plynieji sanitariniai kirtimai

Plynieji sanitariniai kirtimai yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose, vadovaujantis Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis.

 

30.1.5. Kiti kirtimai

Kiti kirtimai (medyno arba jo viršutinio ardo rekonstrukcija, miško pašaringumo didinimo, kraštovaizdžio gerinimo kirtimai, plotų valymas, trasų, priešgaisrinių juostų kvartalinių ir ribinių linijų kirtimas) yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose, nepasiekusiuose pagrindinių kirtimų amžiaus, atsižvelgiant į miško paskirtį ir būklę.

 

30.1.6. Poilsiavimo išteklių gerinimas

Poilsiavimo ištekliams gerinti rekreacinių miškų (II grupė) medynuose turi būti formuojami įvairiaamžiai, grupinio medžių išsidėstymo, netaisyklingos teritorinės formos medynai bei erdvės juose ir tarp jų.

Projektuojamos tokios ūkinės priemonės:

atkuriamieji kirtimai (tik neplyni) gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Išretėję, bet geros būklės, medynai paliekami augti, siekiant palaikyti miško estetinę vertę;

ugdymo kirtimai, didinantys medynų estetinę vertę (nurodoma išsaugoti neįprastų kamieno formų medžius, lapuočius medžius spygliuočių medynuose, vaismedžius, dekoratyvius, ornitofilinius krūmus);

rekonstrukciniai kirtimai mažos estetinės vertės medynams pakeisti;

kraštovaizdžio formavimo kirtimai vietoj ugdymo ir rekonstrukcinių kirtimų kraštovaizdžio apžvalgai pagerinti;

žėliniai bei mišrūs, netolygaus sodinukų išdėstymo želdiniai.

Miško parkuose ir poilsiavietėse būtina atsižvelgti į kraštovaizdžio architektūros reikalavimus.

 

30.1.7. Vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų skatinimas

Vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų skatinimo priemonės yra projektuojamos užsakovui pageidaujant, vadovaujantis jų išteklių įvertinimo sklypuose rezultatais (produktyvūs, rezerviniai): medynų skalsumo optimizavimas (mažinimas) ugdymo kirtimais, trako, neperspektyvaus pomiškio kirtimas, biotechniniai kirtimai.

 

30.1.8. Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas

Mikrorezervatai yra projektuojami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas ir normatyvus:

medynuose bei neapaugusiuose mišku sklypuose ar jų dalyse, kur yra išskirtos kertinės buveinės, retų ar nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių radvietės;

natūraliuose ir artimuose natūraliems pelkiniuose III-IV miško grupių medynuose.

Kitos priemonės biologinės įvairovės apsaugai bei gausinimui atskiruose sklypuose yra projektuojamos, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planu bei tokiais reikalavimais ir normatyvais:

projektuojant plynus, ugdymo ar sanitarinius kirtimus, numatoma kirtavietėse bei medynuose palikti pavienius stuobrius, senus, uoksinius, drevėtus medžius (7-10 vnt./ha), retų medžių ar krūmų rūšių biologines grupes, neliestas medžių juostas ar grupes prie pelkių ar upelių;

projektuojant miško atkūrimą ar įveisimą, ne ūkinės prioritetinės funkcinės paskirties miškuose pirmenybė teikiama savaiminiam žėlimui, intensyvesniam želdinių mišrinimui bei entomofiliniams ir ornitofiliniams želdiniams miško – lauko sandūroje;

projektuojant specialias priemones, numatoma: apsaugos zonos gamtos paminklams, biotechniniai kirtimai ir želdiniai, pašarų aikštelės ir slėpimosi vietos medžiojamajai faunai, dirbtinės lizdavietės, inkilai paukščiams ir kamanėms, skruzdėlynų aptvėrimas, plynumų valymas, kūdrų ir tvenkinėlių įrengimas, priešgaisrinės priemonės, karjerų, durpynų renatūralizacija ar rekultivacija.

 

30.2. Žemės ūkio naudmenų sklypai

Valstybinėse miško valdose esančių bendros paskirties žemės ūkio naudmenų sklypams gali būti projektuojamas miško įveisimas arba jų gerinimo priemonės – sausinimas, krūmų šalinimas, tręšimas, kova su piktžolėmis, ligomis bei kenkėjais ir kt.

 

31. Projektiniai sprendimai poūkio lygmenyje

 

31.1. Poūkių organizavimas

Poūkių organizavimo tikslas yra palengvinti miško produktų ir paslaugų tvaraus naudojimo projektavimą ir kontrolę.

Poūkiai yra organizuojami pagal vyraujančias medynų medžių rūšis (paprastai pušis, eglė, ąžuolas, uosis, beržas, juodalksnis, drebulė, baltalksnis) miškų grupėse. Jie gali būti sustambinti pagal vyraujančių medžių rūšių grupes (spygliuočiai; kietieji lapuočiai; minkštieji lapuočiai).

Vyraujančių medžių rūšių poūkiai gali būti sudalyti į smulkesnius poūkius pagal augaviečių tipų (bonitetų) grupes, kirtimo apyvartą, ūkio formą (plyni, neplyni kirtimai), pakenkimus (oro tarša, žvėrys), kuriems yra nustatomos pagrindinių ir ugdymo

kirtimų normos bei projektuojamos ūkinės

priemonės.

 

31.2. Amžiaus klasių lentelė

Amžiaus klasių lentelė yra poūkio informacinis pagrindas. Ji pateikia apibendrinančius duomenis apie poūkio amžiaus, ploto ir tūrio struktūrą.

Amžiaus klasės intervalas – 10 metų. Amžiaus klasės yra numeruojamos pagal medynų amžiaus dešimtmečius. Medynas (plotas ir tūris) yra priskiriamas atitinkamai amžiaus klasei pagal jame vyraujančios medžių rūšies amžių.

 

31.3. Poūkio rodikliai

 

31.3.1. Kirtimo apyvarta ir amžius

Kirtimo apyvarta yra nustatoma III ir IV miškų grupių plynų ir atvejinių kirtimų ūkio formos poūkiams kaip jų medynų auginimo trukmė tikslinei brandai pasiekti pagal fizinius (galimos išauginti medienos kokybė bei sortimentų stambumas) ir/arba finansinius (medynų auginimo išlaidos bei galimos gauti pajamos) rodiklius.

Kirtimo apyvarta nusako tikslinį amžiaus klasių skaičių poūkyje. Ji negali būti mažesnė negu kiekinės brandos amžius ir gali atitikti apsauginės, techninės, finansinės ar ekonominės medynų brandos amžius.

Poūkio medynų kirtimo amžius yra nustatomas pagal kirtimo apyvartos paskutinio dešimtmečio pirmuosius metus (19 priedas).

Atrankinių kirtimų poūkiuose kirtimo apyvartą ir amžių pakeičia tiksliniai medžių skersmenys, nustatomi pagal numatomo gaminti sortimento reikalavimus.

Kirtimo apyvarta II miškų grupės poūkiams yra nustatoma pagal gamtinę medynų brandą.

 

31.3.2. Medynų brandumo grupės

Medynų brandumo grupės III ir IV miškų grupių poūkiuose yra sudaromos, sujungiant gretimų amžiaus klasių plotus: jaunuolynai (pirmųjų keturių amžiaus klasių medynų plotas spygliuočių ir kietųjų lapuočių poūkiuose, pirmųjų dviejų – minkštųjų lapuočių poūkiuose), pusamžiai (amžiaus klasių tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų plotas), bręstantys (priešpaskutinės amžiaus klasės nustatytoje kirtimo apyvartoje medynų plotas) ir brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutiniosios ir, jei yra, vyresnių už ją amžiaus klasių medynų plotas). Darbo tikslai yra palengvinti poūkio amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę, apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą.

Medynų brandumo grupės I ir II miškų grupių poūkiuose gali būti sąlyginai sudarytos pagal III miškų grupės normatyvus (19 priedas).

 

31.3.3. Plotas ir jo struktūra

Poūkio plotas yra apskaičiuojamas kaip jį sudarančių amžiaus klasių plotų suma.

Poūkio ploto struktūrą nusako:

medynų brandumo grupių plotai (apskaičiuojami kaip juos sudarančių amžiaus klasių plotų sumos);

faktinių amžiaus klasių plotų vidutinis kvadratinis nuokrypis nuo idealių (vienodų) amžiaus klasių plotų (III-IV miškų grupių plynų kirtimų ūkio formos poūkiuose).

 

31.3.4. Tūris ir tūrio prieaugis

Tūris (visas ir vidutinis) yra apskaičiuojamas visam poūkiui ir brandiems medynams.

Tūrio prieaugis yra apskaičiuojamas poūkiui ir ploto vienetui.

 

31.3.5. Vidutinis amžius, skalsumas ir bonitetas

Poūkio vidutinis amžius, skalsumas ir bonitetas yra apskaičiuojamas kaip vidutiniai svertiniai pagal amžiaus klasių plotus rodikliai.

 

31.4. Miško kirtimai

 

31.4.1. Pagrindinių kirtimų norma

Poūkio metinė pagrindinių kirtimų norma (plotas, visas, likvidinis ir padarinis tūriai, iškertamos tūrio ploto vienete viso medynų ploto ir jų tūrio prieaugio dalys) yra nustatoma vykmečiui plotų ir tūrio bei prieaugio reguliavimo metodais, užtikrinant tvarų medienos išteklių naudojimą ir vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos skaičiavimo metodika, Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais.

Pagrindiniais kirtimais iškertama tūrio prieaugio (viso poūkio ir 1 ha) dalis yra apskaičiuojama kubiniais metrais ir procentais. Pateikiamas projektinio sprendimo dėl iškertamos tūrio prieaugio dalies pagrindimas.

 

31.4.2. Ugdymo kirtimų norma

Ugdymo kirtimų norma (visas ir likvidinis tūris – m3 ir m3/ha, plotas – ha, intensyvumas – %) yra nustatoma vykmečiui pagal kirtimų rūšis, remiantis ugdytinų sklypų plotu ir numatytu juose iškirsti tūriu.

 

31.4.3. Sanitarinių kirtimų norma

Sanitarinių kirtimų norma (visas ir likvidinis tūris – m3 ir m3/ha) yra nustatoma II-IV miškų grupių pušies, eglės ir lapuočių poūkiams pagal normatyvus (18 priedas), išsaugant biologinei įvairovei medynuose palaikyti būtiną sausuolių kiekį, atsižvelgiant į ligų bei kenkėjų padarytą žalą ir jos galimybę bei vadovaujantis Miškų sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimo, atkūrimo ir ūkininkavimo metodiniais nurodymais.

 

31.4.4. Kitų kirtimų norma

Kitų kirtimų norma (visas ir likvidinis tūris – m3 ir m3/ha) yra nustatoma, dalijant visą numatytą medynuose kirsti medienos kiekį iš vykmečio trukmės.

 

32. Projektiniai sprendimai valdos lygmenyje

 

32.1. Visi kirtimai

Visų kirtimų metinė apimtis valdoje yra nustatoma kaip visų kirtimo rūšių metinių apimčių suma, kartu pateikiant kirtimo rūšių plotus (išskyrus papildomus pagrindinius – pavienių medžių ir brandžių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimus – ir sanitarinius – plyni sanitariniai kirtimai medynuose, kurių vidutinis medžių skersmuo yra 18 cm, priskiriami pagrindiniams – kirtimus), visos ir likvidinės medienos tūrius bei jų tarpusavio santykį, likvidinės medienos kiekį. Pateikiami kirtimų intensyvumą valdoje ir pagal miškų grupes charakterizuojantys rodikliai: medienos kiekis, iškertamas iš 1 ha apaugusios medynų žemės, iškertamo tūrio santykinė dalis nuo viso medynų tūrio, pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos tūrio ir tūrio prieaugio (viso ir 1 ha) santykis, pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais paruošiamos medienos tūrių santykis, kirtimų (visų ir plynų) ploto santykinė dalis nuo apaugusios medynų žemės ploto.

 

32.2. Pagrindinių kirtimų normos išdėstymas

Metinė pagrindinių kirtimų norma (visas ir likvidinis tūris, m3) yra išdėstoma valdos teritorijoje pagal poūkius, atsižvelgiant į medynų kirtimo eilę, formuojant plyno kirtimo biržes, prisilaikant leistinų nuokrypių (3 priedas), patikrinant projektuotą miško atkūrimo būdą kiekvienam kertamam medynui ar jo daliai ir vadovaujantis Kirstinų medynų sąrašu (Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika) bei Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis:

valstybinėse miško valdose – pirmajam penkmečiui, o po penkerių metų – atnaujinus Kirstinų medynų sąrašą – antrajam penkmečiui;

privačiose miško valdose -atskirai penkmečiais visam vykmečiui iš karto.

 

32.2.1. Biržių sekų formavimas

Biržių sekų formavimas yra sudėtinė pagrindinių kirtimų išdėstymo dalis. Jį reglamentuoja Pagrindinių miško kirtimų taisyklės.

 

32.3. Pajamos už medieną

Pajamos už medieną, numatomą paruošti per vykmetį visais kirtimais, yra projektuojamos, vadovaujantis miškotvarkos darbų valdoje metu galiojančiomis nenukirsto miško ir vidutinėmis rinkos žaliavinės medienos (kirtimų rūšis, medžių rūšis, tūris – visas, t. t. padarinės – visos bei pagal stambumo klases ir malkinės) kainomis.

 

32.4. Miško želdinimo norma

Valdos metinės miško atkūrimo ir įveisimo normos yra nustatomos visam vykmečiui ir atskirai jo penkmečiams iš miško žėlimo ir želdinimo fondo duomenų pagal žemės naudmenas, atkūrimo ir įveisimo būdus, augavietes bei tikslines medžių rūšis, nurodant sodinimo vietų skaičių 1ha, reikalingą sodmenų kiekį, vadovaujantis sprendimais sklypuose ir pagrindinių kirtimų išdėstymo projekte.

 

32.5. Miško sėklinės bazės plėtra

Pateikiamos rekomendacijos dėl sėklinės bazės tvarkymo ir plėtros, atsižvelgiant į valdos poreikius miško dauginamajai medžiagai.

 

32.6. Miško priešgaisrinė apsauga

Miško priešgaisrinės apsaugos projektas (būtini elementai – miškų suskirstymas degumo klasėmis, priešgaisrinių juostų sistema) yra rengiamas miško masyvui, išskiriant nuosavybės formas ir valdų ribas, atsižvelgiant į augavietes, medynų rūšinę sudėtį bei amžių ir vadovaujantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, Valstybine miškų priešgaisrinės apsaugos programa bei Administracinio rajono generalinio priešgaisrinių priemonių plano principais.

Valdos miškų priešgaisrinės apsaugos priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines priemones, yra pateikiama miškotvarkos projekte ir kartografinėje medžiagoje kaip sudėtinė priešgaisrinės apsaugos projekto miško masyvui dalis.

 

32.7. Miško sausinimas

Sausintinų sklypų sąrašas gali būti sudaromas, atsižvelgiant į esantį sausinimo tinklą, jo būklę ir sklypų priskyrimą augavietės tipui. Sąrašo sklypai sudaro valdos sausintinų žemių fondą.

 

32.8. Miško tręšimas

Miško tręšimo projektas gali būti parengtas valdos savininko ar valdytojo pageidavimu. Kitais atvejais miškotvarkos projekte gali būti pateikiamos tręšimo rekomendacijos daigynams, medelynams, sėklinėms plantacijoms, jaunuolynams, ariamai žemei, ganykloms, išnaudotiems (rekultivuotiems) durpynams ar karjerams.

 

32.9. Medžioklėtvarkos sprendimai

Medžioklėtvarkos sprendimai (bendrieji ir profesionaliosios medžioklės plotams) yra rengiami kaip sudėtinė valstybinių miško valdų vidinės miškotvarkos projekto dalis, vadovaujantis medžioklės plotų aprašymo (naudotojai, nuosavybės formos, medynų mišrumas, pašarinės ir apsauginės sąlygos, želdinių, jaunuolynų ir vyresnių medynų pažeidimai, medžiojamosios faunos ir jos sumedžiojimo dinamika, teritorijos talpumas stambiajai medžiojamajai faunai, bebraviečių radvietės, tauriųjų elnių rujos vietos, biotechniniai įrenginiai, tvoromis ir repelentais saugomas plotas) duomenimis.

Atskiri medžioklėtvarkos projektai yra sudaromi pagal specialią programą medžioklės plotų vienetams, suformuotiems administracinių vienetų teritorijose, vadovaujantis Medžioklės įstatymo reikalavimais.

 

32.10. Nemedieninių produktų ruoša

Nemedieninių produktų (grybai, sula, vaisiai ir vaistiniai augalai) ruošos projektas gali būti rengiamas, pageidaujant valdos savininkui ar valdytojui, vadovaujantis tų augalų apskaitos sklypuose duomenimis, Laukinės augalijos įstatymu bei Aplinkos ministerijos patvirtintais Ūkinės veiklos apribojimo laukinei augalijai ir jos ištekliams apsaugoti tvarka, Prekybos laukiniais augalais, jų dalimis ir grybais tvarka, Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašu.

Kitais atvejais miškotvarkos projeke yra pateikiama tik suvestiniai duomenys bei kartografinė medžiaga apie nemedienininių produktų išteklius valdoje.

 

32.11. Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas

Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas valdos lygmenyje yra užtikrinama, priskiriant miškus grupėms, pogrupėms bei įvairioms saugomoms teritorijoms (draustiniams, parkams, rezervatams), kurių gamtinių išteklių naudojimo tvarka yra numatyta įstatymais, kitais normatyviniais aktais, bei apibendrinant šios krypties projektinius sprendimus sklypų lygmenyje.

 

32.12. Socialinės miško funkcijos stiprinimas

Socialinė miško funkcija valdos lygmenyje yra stiprinama:

tobulinant miško suskirstymą grupėmis ir pogrupiais;

projektuojant ūkinių priemonių sistemą, skatinančią vyraujančių miško funkcijų pasireiškimą;

projektuojant normatyvais pagrįstą darbo vietų (tarnautojų ir darbininkų) skaičių;

projektuojant miško verslų organizavimą pagal numatomą ruošti miško produkciją (medžiagas ir paslaugas);

pagrindžiant vietos gyventojų dalyvavimą miško ūkio veikloje;

projektuojant paslaugų teikimą vietos gyventojams.

 

32.13. Kitos priemonės

Tarp kitų projektinių priemonių gali būti rekomenduojamas trasų ruožų pavertimas žemės ūkio naudmenomis, kalėdinių eglučių, vaisinių, vaistinių ir medingų augalų plantacijomis, medžiojamos faunos pašariniais laukeliais, aplinkinių ribų ir kvartalinių proskynų valymas, platinimas, prakirtimas.

 

33. Projektavimo ypatumai saugomų teritorijų miškuose

Miškotvarkos projektai nacionalinių parkų (turint išskirtas jų funkcines ir tvarkomąsias zonas) ir valstybinių rezervatų miškams yra rengiami pagal atskiras nustatyto turinio programas (20 priedas), panaudojant mokslinių tyrimų juose duomenis ir papildant temine kartografine medžiaga.

Miškotvarkiniai sprendimai dėl valstybinių parkų rezervatinių zonų bei rezervatinių apyrubių miškų yra priimami, vadovaujantis valstybinių rezervatų nuostatais, ir pateikiami kaip sudėtinė valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto dalis.

Miškotvarkiniai sprendimai regioninių parkų, valstybinių draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškams, turintiems administracinę tarnybą be teisės juos valdyti, yra pateikiami nustatyto turinio ištraukoje iš valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto (20 priedas).

Miškotvarkiniai sprendimai saugomų teritorijų be administracinės tarnybos miškams yra pateikiami valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekte.

 

34. Projektavimo ypatumai kitų valdytojų miškuose

Miškotvarkos projektai kitų valdytojų miškams (miestų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, kitų institucijų miškai) yra rengiami atsižvelgiant į jų valdytojų pageidavimus, vadovaujantis įvadinio šalių pasitarimo protokolu. Tokiuose projektuose privalo būti duomenys, reikalingi valstybinei miškų apskaitai.

 

35. Projektavimo ypatumai privačių valdų miškuose

Privačių valdų miškotvarkos projektai yra rengiami, atsižvelgiant ir į Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Privačių miško valdų miškotvarkos projektuose yra būtina pagrįsti pagrindinių miško kirtimų ir miško atkūrimo apimtis bei būdus ir išdėstyti privalomus gamtosaugos laikymosi reikalavimus. Kiti šiose taisyklėse reglamentuojami projektiniai sprendimai gali būti pateikti pagal sutartį su darbų užsakovu.

 

36. Projektinių sprendinių vertinimas

Projektiniai sprendiniai yra vertinami ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais pagal Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

Vertinant ekologiniu aspektu, įvertinama projektinių sprendinių įtaka miškų ir medynų rūšinei sudėčiai, miškų amžiaus struktūrai, produktyvumui ir stabilumui.

Vertinant ekonominiu aspektu, įvertinama projektinių sprendinių įtaka miškų ūkio veiklos ekonomiškumui ir pelningumui.

Vertinant socialiniu aspektu, įvertinama numatomų priemonių įtaka miškų ūkio socialinei aplinkai.

 

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TURINYS

 

37. Vidinės miškotvarkos projekto turinys

Vidinės miškotvarkos projekto turinys valstybinei valdai: aiškinamasis raštas, taksoraštis, suvestinės miško inventorizacijos duomenų lentelės, ūkinių priemonių projektavimo bei plotų apskaitos žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga.

Vidinės miškotvarkos projekto turinys privačiai valdai: aiškinamasis raštas, taksoraštis, suvestinės miško inventorizacijos duomenų lentelės, miško kirtimų norma, ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai, ūkinės veiklos apribojimai, valdos miško žemės ir ūkinių priemonių planai (M 1:5000 arba M 1: 10000). Pateikiama miškų bazinio žemėlapio (M 1:10000) kopija su teritorijos situacija 300-500 m spinduliu apie valdą.

 

38. Aiškinamasis raštas

Aiškinamajame rašte yra pateikiama valdos istorija, gamtinių, ekonominių ir socialinių sąlygų charakteristika, ūkio tikslai, apibendrinami inventorizacijos duomenys ir jų tikslumas, gamtosauginiai apribojimai, miško išteklių būklės analizės, ūkinių priemonių projektavimo rezultatai, įvertinami projektiniai sprendiniai bei jų laukiamos pasekmės.

Valstybinei valdai papildomai yra pateikiama aiškinamojo rašto santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (santrauka lietuvių kalba yra skelbiama apskrities arba administracinio rajono spaudoje ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos tinklalapyje), apibendrinami miško inventorizacijos metodai bei buvusios ūkinės veiklos analizės rezultatai.

 

39. Taksoraštis

Taksoraštyje (valstybinei valdai pagal girininkijas ir kvartalus) yra pateikiama taksacinė informacija apie kiekvieną sklypą, nurodoma vykdytina jame priemonė ir skiriama vieta įrašams apie atliktas ūkines priemones (21 priedas).

 

40. Miško išteklių duomenų suvestinės lentelės

Lentelėse pateikiami duomenys apie valdos (valstybinei valdai – pagal girininkijas) miško išteklius pagal medžių rūšis, jų grupes, miškų grupes, augavietes, amžiaus klases. Lentelių struktūra turi būti suderinta su valstybinės miškų apskaitos reikalavimais.

 

41. Ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai

Žiniaraščiuose pateikiami projektiniai duomenys apie pagrindinių kirtimų normos nustatymą (valstybinei valdai – poūkiais) ir jos išdėstymą, miško atkūrimą ir įveisimą, jaunuolynų priežiūrą ir ugdymą ir kitas ūkines priemones įvairiuose (valdos, sklypo) lygmenyse.

 

42. Plotų apskaitos žiniaraščiai

Žiniaraščiuose pateikiami duomenys apie valdos (valstybinei valdai ir jos skirstinių) ploto ir ribų matavimus, jų palyginimą su žemės kadastro duomenimis, plotų ir ribų pokyčius per vykmetį.

 

43. Kartografinė medžiaga

Planinis pagrindas visai miškotvarkos kartografinei medžiagai (miškų žemėlapiams) paruošti yra ortofotografiniai žemėlapiai, parengti Lietuvos topografinių žemėlapių (M 1:10000) pagrindu (valstybinė koordinačių sistema LKS-94).

Visa žemiau išvardijama kartografinė medžiaga yra rengiama teritorijai, kurioje vykdoma valstybinė miškų inventorizacija. Privačioms valdoms, kuriose vykdoma nevalstybinė inventorizacija, yra rengiama sutartyje numatyta kartografinė medžiaga. Valstybinių miškų valdytojai gali užsisakyti papildomą kartografinę medžiagą. Kartografinės medžiagos kiekis pateikiamas 5 priede.

 

44.1. Bazinis miškų žemėlapis

Bazinis miškų žemėlapis (M 1:10000) yra rengiamas skaitmeninėje ir analoginėje formose. Jo formatas, skaidymas lapais ir numeracija yra Lietuvos topografinių žemėlapių atitikmenys.

 

44.1.1. Informacija žemėlapio vaizdo rėmuose

Žemėlapio vaizdo rėmuose yra pateikiama:

koordinačių sistema (kilometrinis tinklas su plokštuminių koordinačių reikšmėmis; lapų kampuose nurodomos geodezinės koordinatės); poligonai ir linijos (administracinių rajonų, naudotojų, saugomų teritorijų, urbanizuotų teritorijų ribos, kvartalinės linijos, miško sklypų ir intarpų ribos, inžineriniai įrenginiai, kelių tinklas, hidrografija, trasos ir kitos technologinės linijos);

užrašai (gretimybės, kvartalų ir sklypų numeriai, kelių ir griovių pločiai, upių, upelių ir vandens telkinių pavadinimai bei tekėjimo kryptis, urbanizuotų teritorijų pavadinimai); poligoną identifikuojantys simboliai (kirtavietės, žuvę medynai, pašarų aikštelės, pelkės ir pelkiniai medynai, miško sandėliai);

taškiniai objektai (miškų urėdijų ir girininkijų būstinės, gamtos ir kultūros paminklai, Raudonosios knygos, paukščių lizdavietės ir perimvietės bei augalų radvietės, rekreaciniai įrenginiai);

spalvos, identifikuojančios miško naudotojus ir valdytojus (valstybinės reikšmės, privatūs, rezervuoti privačios nuosavybės teisėmis atkurti ir kitų naudotojų – savivaldybių, susisiekimo bei krašto apsaugos ministerijų ir kt. – miškai.

 

44.1.2. Informacija už žemėlapio vaizdo rėmų

Už žemėlapio vaizdo rėmų yra pateikiama:

miškų urėdijos ir girininkijos pavadinimai (viršutiniame kairiajame lapo kampe);

topografinio žemėlapio nomenklatūrinis numeris (centre);

žemėlapio pavadinimas (viršutiniame dešiniajame lapo kampe); koordinačių sistemos pavadinimas, magnetinės rodyklės nuokrypis nuo kilometrinio tinklo (apatiniame kairiajame lapo kampe);

mastelis (centre);

inventorizacijos ir aerofotografavimo metai, vykdytojas (apatiniame dešiniajame lapo kampe).

 

44.2. Teminiai žemėlapiai

Teminių žemėlapių (medynų planai, miško grupių ir pogrupių planai bei kiti parengti užsakovų pageidavimu planai, M 1:25000 arba M 1:20000 – kompaktiškoms teritorijoms) pagrindas yra skaitmeniniai miškų žemėlapiai M 1:10000.

Teminiame žemėlapyje perimama visa miško žemėlapio informacija, papildant ją sutartinėmis temų (vyraujančių medžių rūšių, medynų brandumo grupių, miško grupių ir pogrupių, vaisinių ar vaistinių augalų sąžalynai, degamumo klasių) spalvomis bei sutartinių ženklų lentele.

Girininkijų miško masyvai teminiuose planuose yra pateikiami pagal jų geografinį išsidėstymą (nesuartinti).

Miško grupių ir pogrupių žemėlapio priedas yra saugomų teritorijų sąrašas.

 

44.3. Kvartalų žemėlapių albumas

Kvartalų žemėlapių albumas yra ruošiamas M 1:10000, formatas A4 (teritoriniams miškų kontrolės padaliniams – A3), horizontalus.

Albumo pradžioje yra įdedamas jo turinys, girininkijos miškų masyvų ir sunumeruotų kvartalų schema.

Žemėlapių albume kiekvienas kvartalas turi būti pateiktas ištisai viename puslapyje. Kvartalų plane sutartiniais ženklais pažymimos visos suprojektuotos ūkinės priemonės arba vyraujančios medžių rūšys ir brandumo grupės. Greta kvartalų plano yra pateikiama taksoraščio santrauka.

 

44.4. Apžvalginiai žemėlapiai

Apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50000 arba M 1:100000) paprastai yra rengiami skaitmeninio miškų žemėlapio (M 1:10000) ir sklypinės duomenų bazės informacijos (kvartalinis tinklas, jo numeracija, generalizuotos pagal temas sklypų ribos, atributiniai duomenys) pagrindu miškotvarkos objekto teritorijos ūkiniam ir administraciniam suskaidymui, miškų grupių ir pogrupių išsidėstymui, priešgaisrinėms priemonėms, miškų urėdijos gretimybių pavadinimams ir pan. pavaizduoti. Administracinės ribos, kelių tinklas, hidrografija, urbanizuotos teritorijos ir jų pavadinimai yra imami iš palydovinių nuotraukų kartografinės duomenų bazės (M 1:50000).

 

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO KOREGAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

 

45. Miškotvarkos projekto sprendinių keitimas

Miškotvarkos projekto sprendiniai gali būti pakeisti, nesibaigus vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikui arba pratęsus jos projektinį laikotarpį. Sprendiniai gali būti pakeisti, nesibaigus vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikui stichinių nelaimių (kenkėjai, oro tarša, gaisras, uraganas ir pan.) ir esminių valdos tikslų pakeitimo atvejais. Miškotvarkos projektinis laikotarpis gali būti pratęstas. Pratęstam laikotarpiui turi būti suformuluoti veiklos tikslai ir patvirtinti sprendiniai.

 

46. Miškotvarkos projekto priežiūra

Miškotvarkos projekto vykdymo valstybinę priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Projekto vykdymo patikrinimas atliekamas, įpusėjus projekto galiojimo periodui, t. y. penktaisiais arba šeštaisiais metais nuo projekto įsigaliojimo. Projekto priežiūra vykdoma kiekvienoje miško įmonėje ir nacionaliniame parke.

Miškotvarkos projekto priežiūra atliekama pagal programą, kurios turinį tvirtina Aplinkos ministerija.

______________

 

 

1 priedas

 

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

Abrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizas su instrumentinės nuotraukos duomenimis.

Ardas – medyno dalis, vienoda pagal vertikalią struktūrą. Yra skiriami pirmasis (arba viršutinis, skalsumas ≥0,3, bonitetas ≥5B) ir antrasis (arba žemutinis, žemesnis už pirmąjį ≥20%, skalsumas ≥0,3, vidutinis aukštis ≥5 m) ardai. Taksacijos metu dėl informacijos apdorojimo patogumo sutartinius ardų numerius gauna trakas, pomiškis, polajiniai želdiniai ir pavieniai medžiai.

Ardų skyrimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose: želdiniai ir juos praaugę savaiminiai minkštieji lapuočiai yra priskiriami vienam ardui, jei aukščių skirtumas nesiekia 4 m; želdiniai yra priskiriami antrajam ardui, jei jie atitinka antrojo ardo reikalavimus arba sutartiniam šeštajam ardui, kai savaiminiai minkštieji lapuočiai yra juos praaugę daugiau kaip 4 m (išimtis – eglių iki penkerių ir pušų iki trejų metų amžiaus želdiniuose jų medeliai yra priskiriami pirmajam, o minkštųjų lapuočių savaiminukai, praaugę spygliuočius ne daugiau kaip 4 m, yra priskiriami sutartiniam penktajam ardui).

Biologinė įvairovė – visų gyvybės formų ir jos organizacijos lygių įvairovė miške, tai apima įvairovę viduje ir tarp rūšių bei ekosistemų.

Biržė – vieno medyno ploto ar kelių medynų vientisa plotų dalis, numatyta iškirsti pagrindiniais ar tarpiniais kirtimais.

Biržių seka – taisyklingos formos plyno kirtimo biržių, sušlietų iš rytų į vakarus nustatytais metų intervalais vientisame vienos ar kelių giminingų augaviečių plote, eilė, siekiant suformuoti atsparesnę vėjams miško masyvo erdvinę struktūrą – nuosekliai iškertamose biržėse įveisiamų vienos vyraujančios medžių rūšies kaimyninių medynų aukščiai didėja pakopomis iš vakarų į rytus, užtikrinant aukštesnių ir vyresnių medynų priedangą nuo tiesioginių vėjo smūgių.

Elektroniniai duomenų imtuvai – rankiniai kompiuteriai, skirti duomenims miške užrašyti, preliminariai apdoroti ir perduoti į bazinio kompiuterio duomenų bazes.

Fotoabrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizinis brėžinys aerofotonuotraukoje (ortofotoplane) su dešifruotomis sklypų ribomis ir instrumentinės nuotraukos duomenimis.

Geografinė informacinė sistema – techninės ir programinės įrangos sistema objektams žemėje identifikuoti, duomenims apie juos kaupti, atnaujinti ir apdoroti, padedanti integruoti ir analizuoti miškotvarkinę informaciją kartu su kitų bazių duomenimis.

Gero ūkininkavimo sertifikatas – nepriklausomo vertintojo išduotas dokumentas, liudijantis, kad valdos miško būklė ir ūkinė veikla jame atitinka nustatytus standartus.

Globalinė padėties nustatymo sistema – objekto buvimo vietos nustatymo sistema, pagrįsta atstumo tarp objekto ir kosminio palydovo matavimais radijo signalų pagalba.

Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto klasifikavimo ir apskaitos teritoriniu principu elementas, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir skaitmeninį kodą.

Kirtimo amžius – nustatyta tvarka patvirtintas medynų amžius, kuriame galima pradėti pagrindinus kirtimus. Jis gali būti diferencijuotas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, augavietes, bonitetus, vidutinius skersmenis ir kt.

Kirtimo apyvarta – medynų auginimo trukmė, įskaitant medyno atkūrimo laikotarpį, nustatytai brandai pasiekti.

Kirtimo norma – nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas medienos kiekis ar miško plotas, kuris bus paruošiamas valdoje per metus pagrindiniais ir/arba tarpiniais miško kirtimais. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras – visuma duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių:

grynas medynas – pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies tūris sudaro ≥75% medyno tūrio;

mišrus medynas – pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro < 75% medyno tūrio;

įvairiaamžis medynas – išskiriamos vienos rūšies medžių kartos, kurių amžius skiriasi ≥20 metų ir tūriai sudaro ≥10% ardo tūrio.

Medynų brandumo grupė – medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis arba brandus medynas).

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės).

Miškingumas – miško žemės ploto santykis su administracinio, geografinio vieneto ar miškų urėdijos veiklos teritorijos plotu.

Miško elementas – vienos medžių rūšies, sąlyginai vienaamžių, vienodos kilmės ir vieno ardo medžių bendrija medyne.

Miško sklypas – vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas.

Miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas, miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis savo nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Nedideli miško masyvai gali sudaryti atskirus kvartalus arba būti sujungti į vieną kvartalą.

Miško masyvas – miško žemės plotas, apsuptas ne miško žemės.

Miškotvarkos duomenų informacinė sistema – vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimams priimti ir miškų ūkinei veiklai organizuoti.

Miškotvarkos projektas – teritorijų specialiojo planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami miškų naudojimo, atkūrimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas gali būti skirtas regionui – miškų tvarkymo schema arba miško valdai (jų grupei) – vidinės miškotvarkos projektas.

Miško valda – privačios ar valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės plotas:

stambi – ≥500 ha, smulki < 500 ha.

Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas;

pogrupis – miškų grupės dalis, kurioje dominuoja vienoda miškų funkcinė paskirtis.

Pavieniai medžiai – medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis ≥15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35%) bei neapaugusioje medynų ir ne miško žemėje (skalsumas ≤0,2, vidutinis aukštis ≥10 m, vidutinis skersmuo ≥12 cm).

Polajiniai želdiniai – želdiniai, įveisti po medyno ardų danga, ir želdiniai, įveisti neapaugusioje medynų žemėje, bet, laiku neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis.

Pomiškis – po medyno ardų danga augantys, gyvybingi, savaiminės kilmės, dviejų metų ir vyresni, ≤4 m aukščio medeliai bei 5-8 m aukščio medeliai, nesudarantys antrojo ardo.

Poūkis – miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vieninga kirtimų normos nustatymo metodika.

Trakas – sumedėjusi krūminė augalija miško ir ne miško žemės naudmenose, dengianti ne mažiau kaip 10% sklypo ploto.

Tvarus miškų ūkis – miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas tokiu būdu ir tokiu laipsniu, kurie palaiko jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti, gyvybingumą ir jų pajėgumą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir kurie nedaro žalos kitoms ekosistemoms.

Valstybinė miškų apskaita – Lietuvos miško išteklius charakterizuojančių kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, parengta valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti.

Vykmetis – periodas, kuriam patvirtintas miškotvarkos projektas.

______________

 

 

2 priedas

 

SKLYPŲ IR MEDYNŲ SKYRIMO NORMATYVAI

 

Minimalūs taksacinių sklypų plotai

 

Naudmenos tipas

Minimalus sklypo plotas valdoje, ha

Valstybinėje

Privačioje

Miško žemė

0,3 (0,1)

0,1

Vykmečio želdiniai

Jaunuolynai ir pusamžiai medynai

0,5

0,5 (0,3)

Bręstantys ir brandūs medynai, vyresnio amžiaus medynai, įsiterpę vykmečio želdiniuose

0,3

0,3 (0,1)

Neapaugusi medynų žemė

0,3

0,1

Miško sėklinės bazės objektai, medienos sandėliai

0,1

0,1

Vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai

0,1

0,1

Ne miško žemė

Ariamoji žemė, sodai, karjerai, smėlynai

0,1

–

Pievos ir ganyklos

0,3

–

Pelkės

0,3 (0,1)

Intarpai 0,1-0,2

 

1. Skliaustuose nurodyti sklypų dydžiai yra taikomi, kai medyno rodikliai skiriasi dvigubai, negu nurodyta medynų skyrimo normatyvuose, arba medynas yra vertingas dėl jame esančių saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.

2. Sklypas gali būti išskiriamas 0,1 ha ploto ir tais atvejais, kai ūkinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti jų charakteristikos (pelkė, nenaudojamas karjeras, smėlynas ir kt.).

3. Sklypai, mažesnio negu nustatyto minimalaus ploto, bet savo rodikliais labai besiskirią nuo gretimų sklypų, išskiriami intarpais, pažymint jų kontūrus ir nesuteikiant jiems numerio.

4. Linijiniai 2,1-10 m pločio objektai žymimi plane viena linija, nesuteikiant jiems sklypo numerio, bet apskaičiuojant jų plotus (1-2 m pločio objektai žymimi plane, jei jie turi ūkinę reikšmę). Linijiniai didesnio kaip 10 m pločio objektai žymimi plane dviem linijomis, suteikiant jiems sklypo numerį ir apskaičiuojant jo plotą.

5. Sklypas, perskirtas platesnio negu 10 m linijinio (kelias, upė, trasa) arba nepriklausančio miško valdai objekto, yra skaidomas į atskirus sklypus.

 

Medynų skyrimo rodikliai

 

Rodiklis

Rodiklio skirtumai

Augavietė

Hidrotopas arba trofotopas

Forma

Vienaardis, dviardis

Medžių rūšis

Vyraujanti

Rūšinė sudėtis

Vyraujančios medžių rūšies koeficientas skiriasi ≥2

Kitų medžių rūšių koeficientai skiriasi ≥3

Kilmė

Savaiminė, kultūrinė, mišri

Amžius

Medynams ≤20 metų – 5 metai

Medynams 21-100 metų – 10 metų

Medynams ≥100 metų – 15 metų

Skalsumas

0,2 (pirmojo ardo)

Bonitetas

Viena klasė

Pomiškis

Ūkinė priemonė

______________

 

 

3 priedas

 

MIŠKOTVARKOS DARBŲ TIKSLUMO NORMATYVAI IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO GRADACIJA

 

Ribų, linijų ir kampų matavimo tikslumas

 

Matuojant valdos (miško masyvo) ribas, bent du gretimų valdų pastovius riboženklius būtina susieti su valstybiniu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, turinčiu ryšį su valstybiniu. Kai vietinio geodezinio tinklo punktai nėra koordinuoti 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (toliau – LKS-94), jie yra perskaičiuojami.

Naudojant Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) prietaisą, koordinatės yra nustatomos ne mažiau kaip trimis stygomis pagal matavimų programą, užtikrinančią vidutinę kvadratinę paklaidą ≤0,1 m (koordinačių nustatymo pradinių punktų atžvilgiu).

Naudojant teodolitą, leistini nesąryšiai ir klaidos priklauso nuo ėjimo perimetro ir nuo kampų skaičiaus (N):

 

Ėjimo perimetras, km

Kampų nesąryšis, fpl

Atstumo klaida, 1/N

≤3

1’

1/3500

≤5

30“

1/4500

 

Pastovūs valdos riboženkliai turi būti susieti su mažiausiai dviem, o kai matuojama be pradinių krypčių (koordinatėmis) – su trimis valstybinio arba vietinio geodezinio tinklo punktais.

Geodeziškai matuojamų ir išmatuotų valdų bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi viršyti 60 cm.

Kvartalinės ir kitos linijos miško masyvo viduje matuojamos juosta. Leistinas nesąryšis yra 0,2 m per 100 m. Šlaito polinkio kampas matuojamas nuo 10°, abrise įrašant du linijos ilgius – išmatuotąjį (tarp skliaustelių) ir apskaičiuotąjį horizontalioje plokštumoje. Matavimo ženklai (piketai) pastatomi kas 100 metrų. Linijos nematuojamos, kai yra naudojamas GPS prietaisas.

Darant instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką, leistinas nesąryšis linijų ilgiams yra 0,5 m per 100 m, kampams – 0,5°.

 

Plotų skaičiavimo tikslumas

 

Skaitmeninės geografinių duomenų bazės leidžia apskaičiuoti plotus be nesąryšių. Kitais atvejais leistinas miško masyvo ploto (P) nesąryšis su jo juridiniu plotu yra ± 0,05 . Leistini nesąryšiai išdėstomi proporcingai kvartalų plotams. Leistinas nesąryšis tarp kvartalo ploto ir jį sudarančių sklypų plotų sumos yra ± 0,08 . Jis yra proporcingai išdėstomas sklypams, kurių plotai turi būti apskaičiuoti ne mažesniu kaip 0,1 ha tikslumu:

 

Sklypo plotas, ha

Leistinas nesąryšis

≤1,0

0,07

1,1 – 2,0

0,08

2,1 – 4,0

0,09

4,1 – 10,0

0,1

>10,0

0,12

 

Natūrinių linijų perkėlimo į planinę medžiagą tikslumas

 

Rengiant planinę medžiagą, leistinas natūrinių linijų perkėlimo tikslumas taksacinių sklypų riboms yra 0,6 mm, visoms kitoms linijoms – 0,2 mm.

 

Medynų rodiklių matai ir gradacijos

 

Eil. Nr.

Rodiklis

Matai ir gradacijos

Taksacijoje

Tyrimuose

1.

Miško elementas (medžių rūšies koeficientas) rūšinėje sudėtyje

10% (1)

1% (0.1)

2.

Miško elemento amžius:

 

1 metai

kultūrinės kilmės iki 20 m

1 metai

savaiminės kilmės iki 10 m

1 metai

– medynuose iki 120 m

5 metai

– medynuose virš 120 m

10 metų

3.

Miško elemento, medyno (ardo) vidutinis aukštis:

 

0,1 m

– iki 5 m

0,5 m

 

– virš 5 m

1 m

 

4.

Miško elemento vidutinis skersmuo

2 cm

0,1 cm

5.

Medyno (ardo) vidutinis skalsumas

0,1 vieneto

0,01 vieneto

6.

Miško elemento, medyno (ardo) skerspločių suma

0,5 m2

0,1 m2

7.

Miško elemento, medyno (ardo) tūris

 

1 m3

– iki 50 m3/ha

5 m3

– virš 50 m3/ha

10 m3

8.

Vyraujančio miško elemento bonitetas

1 klasė

1 klasė

9.

Pomiškio vidutinis amžius:

 

1 metai

– iki 10 m

1 metai

– virš 10 m

5 metai

10.

Pomiškio vidutinis aukštis:

 

0,1 m

– iki 2 m

0,5 m

 

– virš 2 m

1 m

 

11.

Pomiškio kiekis

0,5 tūkst.

vnt./ha

0,1 tūkst.

vnt./ha

12.

Pavienių medžių, sausuolių, užšlamštinimo tūris 1 ha

5 m3

1 m3

13.

Plotai

 

 

kvartalo

0,1 ha

 

sklypo

0,1 ha

 

tyrimo barelio

 

0,01 ha

14.

Kirtimo normos išdėstymo projektas

 

 

plotas

1 ha

tūris

100 m3

15.

Miško išteklių suvestiniai duomenys

 

 

plotas

1 ha

tūris

100 m3

tūrio prieaugis

100 m3

 

Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė 0,683)

 

Rodiklis

Paklaidos matas

Taksacijos metodas

Vizualinis

Vizualinis-instrumentinis

Medžių stiebų tūris

 

20

15

Rūšinės sudėties koef.

vienetai

1

1

Vidutinis aukštis

 

10

7

Vidutinis skersmuo

 

15

12

Amžius

metai

 

 

≤40

 

5

5

41-120

 

10

5

>120

 

20

10

Skalsumas

vieneto dalys

0,1

0,07

Skerspločių suma

 

–

10

 

Pastabos:

1. Amžius spygliuočių želdinių iki 20 metų, lapuočių iki 10 metų, savaiminės kilmės jaunuolynų – atitinkamai iki 10 ir 5 metų yra nustatomas 1 metų tikslumu.

2. Medynų mažų rodiklių (aukštis ≤15 m, skersmuo ≤18 cm ir tūris ≤70 ktm) nustatymo paklaidos, gali būti didesnės nei nurodytos lentelėje dėl priimtų apvalinimo normų (aukščiui – 1 m, skersmeniui – 2 cm, tūriui – 10 m3).

3. Nurodyti leistinų paklaidų dydžiai yra nustatyti visiems matavimams. Dvigubos paklaidos yra leidžiamos 32, trigubos – lemiančios neteisingą projektinį sprendimą – 5 arba nelemiančios neteisingo projektinio sprendimo – 10 matavimo atvejų.

4. Rūšinės sudėties koeficiento nuokrypis vienetu, pakeičiantis tikrovėje vyraujančią medžių rūšį, prilyginamas dvigubai, dvejetu ir daugiau – trigubai paklaidai.

5. Tūrio nustatymo paklaida objekte: ≤10 (≤250 ha), ≤8 (251-25 000) ir ≤6 (>25 000).

 

Jaunuolynų tūrio nustatymas

 

1. Tūris 1-4 m aukščio jaunuolynams yra apskaičiuojamas pagal vidutinį aukštį ir jį atitinkantį 1,0 skalsumo jaunuolyno tūrį, padaugintą iš faktinio jaunuolyno skalsumo:

 

Vyraujanti medžių rūšis

Aukštis, m

1

2

3

4

Tūris m3, esant 1,0 skalsumui

P/E

4/4

10/11

20/21

33/34

Ą

2

7

13

21

B

2

4

8

12

J/D

2/2

6/6

11/12

17/20

Bt

2

8

16

27

Kitos medžių rūšys

2

7

13

20

 

2. Kai jaunuolyno vidutinis aukštis yra ≥5 m, tūris yra nustatomas pagal normalių medynų tūrio lenteles.

 

Pagrindinių kirtimų normos išdėstymo tikslumas

 

Kirtimo norma, m3

Leistini maksimalūs metiniai nuokrypiai,

Miškų urėdijose, nac. parkuose

Girininkijose

≤1000

30

100

1001-10000

15

50

10001-30000

10

30

30001-60000

5

–

>60000

3

–

 

Penkmetinės kirtimo normos išdėstymo nuokrypis turi būti 1,5 karto mažesnis už metinį. Poūkio kirtimo normos išdėstymo nuokrypis gali būti 2 kartus didesnis už nuokrypį objekto lygmenyje. Projektuojami iškirsti pagrindinių kirtimų biržėje ir ugdymo kirtimų medyne medienos tūriai rašomi 1 ktm tikslumu.

 

Kiti reikalavimai

 

Želdinimo darbų žiniaraštyje sklypui yra nurodomas visas ir, jei jame paliekamos neželdomos aikštelės, želdomas plotas.

______________

 

 

4 priedas

 

MIŠKO VALDOS NAUDMENŲ KLASIFIKACIJA

 

1. MIŠKO ŽEMĖ – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

1.1. MEDYNŲ ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti medynams auginti.

1.1.2. Apaugusi mišku žemė – žemės sklypai, apaugę medžiais, atitinkantys glaudumo ir našumo normatyvus pagal augavietės kokybę.

1.1.2.1. Savaiminių medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga savaiminės kilmės medynai.

1.1.2.2. Kultūrinių medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga sodinimu ar sėjimu įveisti medynai.

1.1.2.3. Mišrios kilmės medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga mišrios kilmės medynai.

1.1.3. Neapaugusi mišku žemė – žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia nustatyto minimumo.

1.1.3.1. Miško aikštė – žemės sklypas, kuriame nėra medžių, bet yra išlikusių miško ekosistemos požymių (elementų).

1.1.3.2. Miško kirtavietė – žemės sklypas, kuriame medynas buvo iškirstas (ne seniau kaip prieš 10 metų), bet neatkurtas.

1.1.3.3. Žuvęs medynas – žemės sklypas, kuriame vyrauja džiūstantys, nudžiūvę, vėjo išversti ir nulaužti arba gaisro sunaikinti (pažeisti) medžiai, o sveiki medžiai netenkina medynų skalsumo ir našumo normatyvų pagal augavietės kokybę.

1.2. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IŠAUGINIMO ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei bazei organizuoti.

1.2.1. Miško daigynas – žemės sklypas, kuriame iš miško medžių ir krūmų sėklų bei gyvašakių auginami miško sodmenys. Miško daigynas gali būti savarankiškas vienetas arba miško medelyno sudėtinė dalis.

1.2.2. Miško medelynas – žemės sklypas, kuriame auginami medžių ir krūmų sodinukai miško ir dekoratyviniams želdiniams veisti.

1.2.3. Miško sėklinė plantacija – žemės sklypas, kuriame auga geriausių atitinkamos rūšies medžių palikuonių želdiniai, skirti selekcinėms sėkloms auginti.

1.3. TECHNOLOGINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei miško valdymo, auginimo ir naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti.

1.3.1. Kvartalinė linija – proskyna, skaidanti miško masyvą į mažesnius teritorinius vienetus – kvartalus.

1.3.2. Technologinė linija – proskyna, skirta miško technologiniams įrenginiams perkelti, medienai ištraukti ir išvežti.

1.3.3. Miško kelias – žemės ruožas, pritaikytas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui.

1.3.4. Miško priešgaisrinė juosta – žemės ruožas, skirtas miško gaisro plitimui stabdyti.

1.3.5. Miško sandėlis – žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.

1.3.6. Trasa – žemės ruožas, skirtas ryšių, energijos perdavimo, melioracijos ir kt. linijoms įrengti.

1.4. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti nemedinei miško produkcijai auginti ir miško paslaugoms teikti.

1.4.1. Šalutinių miško žaliavų plantacija – žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai techninėms, vaistinėms ir maistinėms žaliavoms gauti.

1.4.2. Pašarinė miško aikštelė – žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims šerti.

1.4.3. Poilsiavietė – žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (laukymės, vaizdingos aikštės, žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos).

1.4.4. Dekoratyvinis miško želdynas – želdynas, įveistas vietovės vaizdingumui pagerinti.

1.4.5. Miško įrenginių žemė – žemės sklypas, kuriame yra trobesiai, įrenginiai ir naudmenos miško apsaugai aprūpinti.

 

2. NE MIŠKO ŽEMĖ

2.1. Ariamoji žemė – žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai (sklypai, daugiau kaip metus nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui).

2.2. Sodai – žemės sklypai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais.

2.3. Pievos – žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis pievų žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti laikinai ganomos.

2.4. Natūralios ganyklos – žemės sklypai, natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba galimi naudoti gyvulių ganiavai.

2.5. Pelkė – žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ≥30 cm gylio durpės sluoksnį.

2.6. Pažeista žemė – žemės sklypai sudarkytu paviršiumi (sąvartynai, naudojami ir išnaudoti, bet nerekultivuoti ir nenumatyti rekultivuoti karjerai, durpynai), neparuošti miškui želdinti ar kitoms miško ūkio reikmėms tenkinti.

2.7. Nenaudojama žemė – žemės sklypai, netinkami arba negalimi naudoti žemės ar miškų ūkiui (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, dykvietės, miškų ūkio paskirties plotai po aukštos įtampos elektros linijomis, jei ten neauginami miško augalai, nėra kelių, pelkių ar kitų žemės naudmenų).

2.8. Kita, sumedėjusia augalija apaugusi, žemė – žemės sklypai, apaugę krūmais ar medžiais, kurių aukštis brandos amžiuje nesiekia nustatyto normatyvo.

2.8.1. Krūmynas – žemės sklypas, apaugęs krūmais ir dėl augavietės sąlygų netinkamas medynui suformuoti.

2.8.2. Menkmiškis – žemės sklypas, apaugęs medžiais, kurių aukštis brandos amžiuje nesiekia nustatyto normatyvo.

 

PASTABOS:

1. Natūralios pievos ar ganyklos, kurios yra supelkėję ar apaugę krūmais ir medžiais ir dėl to daugiau kaip 70% jų ploto yra išnykusios pašarinės žolės, yra priskiriamos pelkėms, krūmynams arba apaugusiai medynų žemei.

2. Pelkė, apaugusi medžiais, kurie brandos amžiuje pasiekia ≥ 5 m aukštį, priskiriama medynų žemei.

3. Pelkė, apaugusi sumedėjusia augalija, kurios aukštis nesiekia 5 m, priskiriama menkmiškiui (ne miško žemė).

______________

 

 

5 priedas

 

GAMINAMA KARTOGRAFINĖ MEDŽIAGA IR VALSTYBINEI MIŠKOTVARKOS TARNYBAI PERDUODAMA MEDŽIAGA

 

Valstybinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotų miškų vidinės miškotvarkos projekte pateikiama kartografinė medžiaga pateikiama lentelėje. Gali būti rengiama ir kitokia kartografinė medžiaga. Jos rengimas aptariamas techninėje užduotyje.

 

Kartografinė medžiaga

Gaminama kopijų

Miškų valdytojui (miškų urėdijai, nac. parko direkcijai)

Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai

Aplinkos minis- terijai

Generalinei miškų urėdijai

Bazinis miškų žemėlapis M 1: 10000

1

 

 

 

Medynų planas M 1:20000 arba M 1:25000

1

1

1

1

Miško kvartalų žemėlapis M 1: 10000, dažytas vyr. medžių rūšimis ir brandumo grupėmis

1

 

 

 

Miško kvartalų žemėlapis M 1: 10000, dažytas pagal suprojektuotas ūkines priemones

2

 

 

 

Miškų administracinio suskirstymo žemėlapis M 1:50000

1

1

1

1

Priešgaisrinių priemonių planas

Kiek yra priešgaisrinių bokštų + 2

 

 

 

 

Miškotvarkos medžiagos, perduodamos Valstybinei miškotvarkos tarnybai, sąrašas

 

1. Medynų planai M 1:25000; M 1:20000

2. Planšetų albumai M 1:10000

3. Miškų žemėlapiai M 1:50000

– miškų administracinio suskirstymo,

– miškų grupių ir pogrupių

4. Miškų urėdijų miškotvarkos projektai (aiškinamieji raštai)

5. Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys; kitų naudotojų miškų inventorizacijos duomenys

6. Skaitmeniniai miškų kartografijos ir atributiniai duomenys

______________

 

 

6 priedas

 

MIŠKO KVARTALŲ FORMAVIMO NORMATYVAI

 

Optimalus kvartalo plotas yra 50 ± 25 ha.

 

1. Prijungiant valdai naujus žemės sklypus:

1.1. Formuojamų kvartalų plotai ir kvartalinės linijos turi būti pritaikyti prie esamo kvartalinio tinklo.

1.2. Žemės sklypai iki 25 ha gali būti jungiami prie gretimų kvartalų, neviršijant jų optimalaus dydžio.

1.3. Didesniuose nei 25 ha žemės sklypuose formuojami nauji kvartalai, suteikiant jiems eilinį arba tarpinį (kai yra masyvo kvartalų numeracijos pertrūkiai) miško masyvo kvartalo numerį.

2. Formuojant naujus kvartalus:

2.1. Kvartalo plotas neturi viršyti 100 ha, išskyrus kvartalus pelkių masyvuose.

2.2. Kvartalo plotas gali būti < 25 ha, kai jį sudaro miško masyvai, nutolę vienas nuo kito daugiau nei per 200 m.

2.3. Spindžiai (plotis – 0,5 m), žymintys naujai suprojektuotų kvartalų ribas miško masyve, yra prakertami miškotvarkos darbų metu. Miško valdytojas arba savininkas praplatina spindžius iki 4 m pločio per vienerius metus po miško inventorizacijos darbų.

______________

 

 

7 priedas

 

MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS IR DIRVOŽEMIAI

 

misko2003-03-19_027_zinios-65

Paaiškinamieji ženklai

 

Drėgnumo laipsniai

 

Š

normalaus drėkinimo šlaitų dirvožemiai (>15°)

N

normalaus drėkinimo dirvožemiai

L

laikinai perteklingo drėkinimo dirvožemiai (glėjiški)

U

pastoviai perteklingo drėkinimo dirvožemiai (glėjiniai)

Pn

pelkiniai durpiniai nusausinti dirvožemiai

P

pelkiniai durpiniai dirvožemiai

 

Derlingumo laipsniai

 

a

labai nederlingi

b

nederlingi

c

derlingi

d

labai derlingi

f

ypatingai derlingi

e

degraduoti (vėjo, vandens, erozijos, gaisrų)

 

Uolienos

 

l

lengvos (smėliai, priesmėliai, gargždai, žvirgždai, žvyrai, kalkių tufai)

s

sunkios (priemoliai, moliai, dolomitai, klintys ne giliau kaip 0,4 m)

p

dvinarės (lengvos uolienos ant sunkių uolienų, slūgsančių 0,5-2,0 m gylyje)

______________

 

 

8 priedas

 

MEDŽIŲ, KRŪMŲ, VAISINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ RŪŠYS

 

Medžių rūšys, jų grupės ir pavadinimų santrumpos

 

 

Spygliuočiai

Kietieji lapuočiai

Minkštieji lapuočiai

P – Pušis paprastoji

Ą – Ąžuolas

B – Beržas

Pk – Pušis kalninė

U – Uosis

J – Juodalksnis

Pb – Pušis Bankso

K – Klevas

L – Liepa

Pj – Pušis juodoji

Sb – Skroblas

D – Drebulė

E – Eglė

G – Guoba

Bt – Baltalksnis

M – Maumedis

S – Skirpstas

T – Tuopa

Pc – Pocūgė

Kk – Kiti kietieji

Gl – Gluosnis

Kn -Kėnis

 

Bl – Blindė

Ks – Kiti

 

Km – Kiti minkštieji spygliuočiai

 

Retai sutinkamoms medžių rūšims taksacinėje kortelėje greta grupės pavadinimo santrumpos (Ks, Kk, Km) įrašomas pilnas rūšies pavadinimas, pvz., „Ks veimutinė pušis“, „Kk pilkasis riešutmedis“ ir pan.

Medžių rūšys, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė, dygioji slyva, vinkšna ir kt.), yra aprašomos, nurodant, kurioje sklypo dalyje ir kiek medžių auga.

 

Pagrindinės medžių rūšys

 

Pagrindinės medžių rūšys nustatomos, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais.

 

Trako krūmų rūšys ir jų pavadinimų santrumpos

 

Al – alyvos

Ln – lanksva

Šn – šunobelė

Ar – aronija

O – obelis

Šv – šeivamedis

Am – ameliankis

Ož – ožekšnis

Šl – šaltalankis

Er – erškėtrožė

Pt – putinas

Tr – trešnė

Gd – gudobelė

Rg – raugerškis

Zk – zuikiakrūmis

Iv – ieva

Sm – sausmedis

Žl – žalčialunkis

Kd – kadagys

Sr – serbentas

Ps – pūslenis

Kr – karklas

Sd – sedula

Kt – kita trako rūšis

Kš – kriaušė

Št – šaltekšnis

 

Lz – lazdynas

Šm – šermukšnis

 

 

Vaisiniai ir vaistiniai augalai

 

Nustatomi rodikliai

 

1. Rūšies sutinkamumas (S), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi apskaitoma rūšis procentais, tikslumas 10%.

2. Sąžalyno tankumas (T) procentais, tikslumas 10%.

3. Rūšies augalų projekcinė danga (PD) sklypo plote procentais: PD = S x T : 100.

4. Ištisinio sąžalyno plotas (Q) sklypo plote (q) hektarais: Q = q x PD.

5. Tinkamumas verslinėms paruošoms (ūkinė vertė) balais.

 

Minimalūs vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų plotai ir tankumas apskaitai sklype

 

Augalo pavadinimas ir jo santrumpa

Plotas, ha

Tankumas,%

Avietė (Av), gailis (Gl), lazdynas (Lz), putinas (Pt), šaltekšnis (Št), viržis (Vr)

0,5

20

Kadagys (Kd), meškauogė (Mš), vaivoras (Va)

0,3

20

Bruknė (Br), čiobrelis (Čb), jonažolė (Jn), pakalnutė (Pk), spanguolė Sp), šlamutis (Šlm), tekšė (Tk), žemuogė (Ž)

0,2

10

Dilgėlė (Dl), puplaiškis (Pp)

0,3

30

Islandinė kerpena (Isk), vaistinis pataisas (Vsp)

0,1

10

______________

 

 

9 priedas

 

Normalių (1.0 skalsumo) medynų tūriai (V), skerspločių sumos (G). Formrodiniai aukščiai (Hf). Bonitetinės skalės (minimalūs bonitetiniai aukščiai).

 

PUŠIS

EGLĖ

BERŽAS, Sb

H

V

G

Hf

Amž

Va

V

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

V

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

V

IV

III

II

I

Ia

5

50

16,7

3,0

5

 

 

 

1

1

1

2

5

48

19,5

2,9

5

 

 

 

1

1

2

5

16

7,5

2,7

5

 

 

1

1

2

4

6

65

18,5

3,5

10

 

1

1

2

3

4

5

6

74

21,9

3,4

10

 

 

1

2

4

5

6

27

9,2

3,1

10

 

1

2

4

6

8

7

80

20,1

4,0

15

1

1

2

3

4

6

8

7

94

24,0

3,9

15

 

1

3

5

6

8

7

38

10,8

3,5

15

1

2

4

7

9

12

8

97

21,6

4,5

20

1

2

3

5

7

9

11

8

114

25,8

4,4

20

 

2

5

7

9

11

8

48

12,3

3,9

20

2

4

6

9

12

15

9

114

22,9

5,0

25

2

3

5

7

9

11

14

9

135

27,3

4,9

25

1

4

7

9

12

14

9

59

13,8

4,3

25

3

5

8

11

15

18

10

131

24,0

5,4

30

3

4

6

8

11

13

16

10

158

28,8

5,4

30

2

5

9

12

14

16

10

72

15,3

4,7

30

4

7

10

13

17

20

11

148

25,0

5,9

35

4

6

8

10

13

16

18

11

179

30,1

5,9

35

3

7

11

14

16

19

11

87

16,7

5,2

35

5

8

11

15

18

22

12

165

26,0

6,4

40

5

7

9

12

14

17

20

12

202

31,3

6,4

40

5

9

13

16

19

21

12

103

18,1

5,7

40

6

9

12

16

19

23

13

183

26,9

6,8

45

5

8

10

13

16

19

22

13

224

32,3

6,9

45

6

11

14

18

20

23

13

118

19,3

6,1

45

7

10

13

17

20

24

14

201

27,7

7,2

50

6

9

12

14

17

21

24

14

245

33,2

7,4

50

7

12

16

19

22

25

14

136

20,6

6,6

50

7

11

14

17

21

24

15

219

28,5

7,7

55

7

10

13

16

19

22

25

15

267

34,0

7,9

55

9

13

17

21

24

26

15

152

21,7

7,0

55

8

11

15

18

21

25

16

237

29,3

8,1

60

8

11

14

17

20

23

26

16

290

34,8

8,3

60

10

14

18

22

25

28

16

169

22,8

7,4

60

8

12

15

18

22

25

17

255

30,0

8,5

65

9

12

15

18

21

24

27

17

310

35,4

8,8

65

11

15

19

23

26

29

17

186

23,8

7,8

65

9

12

15

19

22

25

18

274

30,8

8,9

70

10

12

16

19

22

25

28

18

331

36,0

9,2

70

12

16

20

24

27

30

18

201

24,8

8,1

70

9

12

16

19

22

26

19

293

31,6

9,3

75

10

13

16

19

23

26

29

19

351

36,5

9,6

75

12

17

21

25

28

31

19

218

25,7

8,5

75

9

13

16

19

23

26

20

312

32,4

9,6

80

11

14

17

20

23

26

30

20

371

36,9

10,0

80

13

18

22

25

29

32

20

233

26,5

8,8

80

9

13

16

19

23

26

21

332

33,2

10,0

85

11

15

18

21

24

27

30

21

391

37,3

10,5

85

13

18

22

26

30

33

21

248

27,3

9,1

85

10

13

16

19

23

26

22

353

34,0

10,4

90

12

15

18

21

24

28

31

22

411

37,7

10,9

90

14

18

23

27

30

33

22

267

28,1

9,5

90

10

13

16

20

23

26

23

375

34,9

10,7

95

12

16

19

22

25

28

31

23

428

38,0

11,3

95

14

19

23

27

31

34

23

283

28,9

9,8

95

10

13

16

20

23

26

24

398

35,8

11,1

100

13

16

19

22

25

28

32

24

447

38,3

11,6

100

15

19

23

27

31

35

24

299

29,6

10,1

100

10

13

16

20

23

26

25

421

36,6

11,5

105

13

16

20

23

26

29

32

25

467

38,5

12,0

105

15

19

24

28

32

35

25

315

30,3

10,4

105

10

13

17

20

23

26

26

445

37,6

11,8

110

14

17

20

23

26

29

32

26

482

38,8

12,4

110

15

19

24

28

32

35

26

332

31,0

10,7

110

10

13

17

20

23

26

27

470

38,6

12,2

115

14

17

20

23

26

29

32

27

500

39,1

12,8

115

15

20

24

28

32

36

27

351

31,6

11,1

115

10

13

17

20

23

26

28

497

39,6

12,5

120

14

17

20

24

27

30

33

28

517

39,4

13,1

120

15

20

24

28

32

36

28

366

32,1

11,4

120

10

13

17

20

23

26

29

524

40,6

12,9

125

15

18

21

24

27

30

33

29

536

39,7

13,5

 

 

 

 

 

 

 

29

385

32,6

11,8

Pastaba: Liepos bonitetas

nustatomas pagal beržynų

lenteles

30

552

41,5

13,3

130

15

18

21

24

27

30

33

30

553

40,0

13,8

 

 

 

 

 

 

 

30

404

33,1

12,2

31

580

42,4

13,7

135

15

18

21

24

27

30

33

31

571

40,3

14,2

 

 

 

 

 

 

 

31

 

 

12,6

32

607

43,2

14,0

140

15

18

21

24

27

30

33

32

588

40,5

14,5

 

 

 

 

 

 

 

32

 

 

12,9

33

634

44,0

14,4

145

15

18

21

24

27

30

33

33

603

40,8

14,8

 

 

 

 

 

 

 

33

 

 

13,3

 

ĄŽUOLAS, G, K

UOSIS

MAUMEDIS

LIEPA

H

V

G

Hf

Amž

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

V

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

II

I

Ia

H

V

G

Hf

5

34

10,3

3,2

5

 

 

1

2

3

5

28

9,1

3,1

5

1

1

2

3

4

6

5

 

 

3,0

10

1

3

5

5

43

14,1

3,1

6

44

12,1

3,5

10

 

1

2

4

6

6

38

10,8

3,5

10

1

2

4

5

7

9

6

63

19,0

3,4

20

5

8

11

6

56

16,1

3,5

7

56

13,7

4,0

15

1

2

4

6

8

7

49

12,4

3,9

15

2

4

5

7

9

11

7

93

24,0

3,9

30

9

13

17

7

70

17,8

3,9

8

69

15,2

4,5

20

1

3

5

8

11

8

60

13,8

4,4

20

3

5

7

9

11

13

8

123

28,0

4,4

40

13

17

21

8

85

19,3

4,4

9

82

16,6

5,0

25

2

4

7

10

13

9

72

15,1

4,8

25

4

6

8

10

13

15

9

157

32,0

4,9

50

17

21

25

9

97

20,6

4,8

10

99

18,0

5,5

30

3

5

8

12

15

10

86

16,6

5,2

30

5

7

9

12

14

17

10

175

33,5

5,2

60

20

25

28

10

109

21,9

5,2

11

114

19,3

5,9

35

3

7

10

13

17

11

100

17,8

5,6

35

6

8

10

13

16

18

11

190

34,0

5,6

70

23

27

31

11

127

23,4

5,6

12

129

20,4

6,3

40

4

8

11

15

18

12

113

18,8

6,0

40

6

9

11

14

17

20

12

205

34,5

6,0

80

26

30

33

12

146

25,0

6,0

13

144

21,5

6,7

45

5

9

13

16

20

13

127

19,8

6,4

45

7

10

12

15

18

21

13

220

35,0

6,3

90

28

31

34

13

166

26,6

6,4

14

160

22,5

7,1

50

6

10

14

18

21

14

142

20,9

6,8

50

8

11

13

16

19

22

14

235

35,5

6,6

100

29

33

35

14

188

28,1

6,8

15

176

23,5

7,5

55

7

11

15

19

23

15

158

21,9

7,2

55

8

11

14

17

20

23

15

250

36,0

7,0

110

31

34

36

15

211

29,7

7,2

16

193

24,4

7,9

60

8

12

16

20

24

16

173

22,8

7,6

60

9

12

15

18

21

24

16

267

36,5

7,3

120

32

35

37

16

235

31,3

7,6

17

211

25,4

8,3

65

9

13

17

21

25

17

190

23,8

8,0

65

10

13

16

19

22

25

17

285

37,0

7,7

 

 

 

 

17

261

32,8

8,0

18

230

26,4

8,7

70

10

14

18

22

26

18

207

24,7

8,4

70

10

13

17

20

23

26

18

305

37,2

8,2

 

 

 

 

18

288

34,4

8,4

19

247

27,3

9,1

75

11

15

19

23

26

19

223

25,9

8,8

75

11

14

17

20

24

27

19

325

37,7

8,6

 

 

 

 

19

316

36,0

8,8

20

266

28,3

9,5

80

12

16

20

24

27

20

240

26,3

9,1

80

11

15

18

21

24

27

20

345

38,3

9,0

 

 

 

 

20

346

37,5

9,2

21

289

29,2

9,9

85

12

17

21

24

28

21

259

27,2

9,5

85

12

15

18

22

25

28

21

370

39,3

9,4

 

 

 

 

21

377

39,1

9,6

22

308

30,2

10,2

90

13

17

21

25

29

22

277

28,0

9,9

90

12

16

19

22

25

29

22

400

40,8

9,8

 

 

 

 

22

410

40,7

10,1

23

331

31,2

10,6

95

14

18

22

26

29

23

295

28,8

10,2

95

13

16

19

23

26

29

23

425

41,3

10,3

 

 

 

 

23

443

42,7

10,5

24

353

32,1

11,0

100

14

19

22

26

30

24

315

29,7

10,6

100

13

16

20

23

27

30

24

455

41,7

10,9

 

 

 

 

24

478

43,8

10,9

25

376

33,0

11,4

105

15

19

23

27

30

25

333

30,3

11,0

105

14

17

20

24

27

30

25

475

42,7

11,1

 

 

 

 

25

514

45,4

11,3

26

399

33,8

11,8

110

16

20

23

27

31

26

350

30,9

11,3

110

14

17

21

24

27

31

26

515

44,7

11,5

 

 

 

 

26

552

47,0

11,7

27

422

34,6

12,2

115

16

20

24

28

31

27

368

31,5

11,7

115

14

18

21

24

28

31

27

550

46,2

11,9

 

 

 

 

27

591

48,5

12,2

28

446

35,4

12,6

120

17

21

24

28

31

28

386

32,1

12,0

120

15

18

21

25

28

32

28

585

47,5

12,3

 

 

 

 

28

632

50,1

12,6

29

469

36,1

13,0

125

17

21

25

28

32

29

406

32,7

12,4

 

 

 

 

 

 

 

29

620

48,8

12,7

 

 

 

 

29

673

51,6

13,0

30

490

36,8

13,3

130

18

21

25

29

32

30

423

33,2

12,7

 

 

 

 

 

 

 

30

655

50,0

13,1

 

 

 

 

30

716

53,2

13,4

31

514

37,5

13,7

135

18

22

25

29

32

31

441

33,6

13,1

 

 

 

 

 

 

 

31

700

51,4

13,6

 

 

 

 

 

 

 

 

32

540

38,0

14,1

140

18

22

26

29

33

32

458

34,1

13,4

 

 

 

 

 

 

 

32

740

52,8

14,0

 

 

 

 

 

 

 

 

33

561

38,6

14,5

145

19

22

26

29

33

33

476

34,5

13,8

 

 

 

 

 

 

 

33

780

54,1

14,4

 

 

 

 

 

 

 

 

34

582

39,1

14,9

150

19

23

26

30

33

34

492

34,8

14,1

 

 

 

 

 

 

 

34

825

55,7

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DREBULĖ, TUOPA

JUODALKSNIS

BALTALKSNIS, Gl, BL

H

V

G

Hf

Amž

H

V

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

V

IV

III

II

I

Ia

H

V

G

Hf

Amž

IV

III

II

I

Ia

5

34

11,3

3,0

5

7

1

2

2

2

3

4

5

34

10,6

3,2

5

 

1

1

2

3

4

5

47

14,4

3,2

5

 

1

3

5

7

6

44

13,1

3,4

10

9

2

3

4

5

6

7

6

44

12,2

3,6

10

1

2

3

4

6

8

6

58

16,0

3,6

10

1

4

6

9

11

7

56

14,7

3,8

15

13

3

4

6

7

9

10

7

55

13,8

4,0

15

2

3

5

7

9

11

7

71

17,8

4,0

15

3

6

9

11

14

8

69

16,2

4,3

20

16

4

6

8

10

11

13

8

68

15,2

4,4

20

3

5

7

9

11

14

8

85

19,5

4,4

20

4

8

11

13

16

9

82

17,6

4,7

25

19

6

8

10

12

13

15

9

82

17,1

4,8

25

4

6

9

11

13

16

9

100

21,0

4,8

25

6

9

12

15

17

10

98

19,3

5,1

30

21

7

9

11

13

15

17

10

98

18,7

5,2

30

5

8

10

13

15

18

10

116

22,5

5,2

30

7

10

13

16

19

11

113

20,4

5,5

35

23

8

11

13

15

17

19

11

115

20,4

5,6

35

7

9

11

14

17

19

11

133

23,9

5,6

35

8

11

15

17

19

12

128

21,5

5,9

40

25

9

12

14

17

19

21

12

133

22,0

6,1

40

8

10

13

15

18

20

12

151

25,3

6,0

40

8

12

15

17

20

13

143

22,6

6,3

45

26

10

13

15

18

20

22

13

153

23,6

6,5

45

9

11

14

16

19

22

13

169

26,5

6,4

45

9

12

15

18

21

14

160

23,7

6,7

50

28

10

13

16

19

21

24

14

174

25,2

6,9

50

9

12

15

17

20

22

14

187

27,7

6,8

50

9

12

15

18

21

15

176

24,8

7,1

55

29

11

14

17

20

23

25

15

197

26,8

7,3

55

10

13

15

18

21

23

15

207

28,9

7,2

55

9

12

15

18

21

16

193

25,8

7,5

60

30

11

15

18

21

24

26

16

220

28,3

7,8

60

11

13

16

19

21

24

16

226

30,0

7,6

60

9

12

16

19

22

17

213

27,0

7,9

65

31

12

15

19

22

24

27

17

245

29,9

8,2

65

11

14

17

19

22

24

17

248

31,1

8,0

 

 

 

 

 

 

18

233

28,0

8,3

70

32

12

16

19

22

25

28

18

271

31,3

8,7

70

12

14

17

20

22

25

18

267

32,0

8,7

 

 

 

 

 

 

19

254

29,1

8,7

75

33

13

16

20

23

26

29

19

297

32,6

9,1

75

12

15

17

20

22

25

19

288

32,9

8,8

 

 

 

 

 

 

20

277

30,3

9,1

80

34

13

17

20

24

27

29

20

324

33,9

9,6

80

13

15

18

20

23

25

20

310

33,8

9,2

 

 

 

 

 

 

21

300

31,4

9,5

85

35

13

17

21

24

27

30

21

352

35,1

10,0

85

13

15

18

20

23

25

21

332

34,7

9,6

 

 

 

 

 

 

22

325

32,4

10,0

90

36

13

17

21

25

28

31

22

380

36,2

10,5

90

13

16

18

21

23

26

22

355

35,5

10,0

 

 

 

 

 

 

23

348

33,5

10,4

95

36

14

17

21

25

28

31

23

408

37,3

10,9

95

13

16

18

21

23

26

23

379

36,3

10,4

 

 

 

 

 

 

24

372

34,7

10,8

100

37

14

18

22

25

29

32

24

437

38,3

11,4

100

14

16

19

21

23

26

24

402

37,0

10,9

 

 

 

 

 

 

25

398

35,7

11,2

105

37

14

18

22

26

29

32

25

466

39,3

11,8

105

14

16

19

21

23

26

25

427

37,8

11,3

 

 

 

 

 

 

26

424

36,9

11,5

110

38

14

18

22

26

29

33

26

495

40,2

12,3

110

14

16

19

21

24

26

 

27

450

37,9

11,9

 

 

 

 

 

 

 

 

27

524

41,1

12,7

115

14

16

19

21

24

26

 

28

475

38,9

12,2

 

 

 

 

 

 

 

 

28

554

42,0

13,2

120

14

17

19

21

24

26

 

29

500

39,9

12,6

 

 

 

 

 

 

 

 

29

583

42,7

13,6

 

 

 

 

 

 

 

 

30

528

40,7

13,0

 

 

 

 

 

 

 

 

30

611

43,4

14,0

 

 

 

 

 

 

 

 

31

553

41,6

13,3

 

 

 

 

 

 

 

 

31

628

44,0

14,5

 

 

 

 

 

 

 

 

32

580

42,3

13,7

 

 

 

 

 

 

 

 

32

660

44,5

14,9

 

 

 

 

 

 

 

 

33

607

43,3

14,0

 

 

 

 

 

 

 

 

33

 

 

15,3

 

 

 

 

 

 

 

 

34

635

44,1

14,4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

 

10 priedas

 

MEDYNŲ NAŠUMO INDEKSAI (HAB)

 

Amžius

Medynų našumo indeksai (aukštis baziniame amžiuje)

15

18

21

24

27

30

33

36

Vidutinis medyno aukštis, metrais

Pušynai H100

20

 

 

6,0

7,1

8,2

9,4

10,5

11,6

30

6,1

7,6

9,2

10,8

12,3

13,9

15,5

17,0

40

8,1

10,0

12,0

13,9

15,8

17,8

19,7

21,6

50

9,8

12,0

14,3

16,5

18,7

21,0

23,2

25,4

60

11,2

13,7

16,2

18,7

21,1

23,6

26,1

28,6

70

12,5

15,1

17,8

20,5

23,1

25,8

28,4

31,1

80

13,5

16,3

19,1

21,9

24,7

27,5

30,3

33,1

90

14,3

17,2

20,1

23,1

26,0

28,9

31,8

34,7

100

15,0

18,0

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

36,0

110

15,6

18,7

21,7

24,8

27,8

30,9

33,9

37,0

120

16,1

19,2

22,3

25,4

28,5

31,6

34,7

37,8

Eglynai H100

20

 

 

 

5,8

7,0

8,1

9,3

10,5

30

 

6,6

8,2

9,8

11,4

13,0

14,6

16,2

40

 

9,2

11,2

13,1

15,1

17,1

19,1

21,1

50

 

11,4

13,7

16,0

18,3

20,5

22,8

25,1

60

 

13,3

15,8

18,3

20,9

23,4

25,9

28,5

70

 

14,8

17,5

20,3

23,0

25,7

28,4

31,1

80

 

16,1

19,0

21,8

24,7

27,5

30,4

33,2

90

 

17,2

20,1

23,0

26,0

28,9

31,9

34,8

100

 

18,0

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

36,0

110

 

18,7

21,7

24,7

27,8

30,8

33,8

36,8

120

 

19,2

22,3

25,3

28,3

31,4

34,4

37,4

Beržynai H70

10

 

 

 

5,1

5,9

6,7

7,5

 

20

6,6

7,5

8,9

10,4

11,8

13,3

14,7

 

30

8,8

10,7

12,7

14,6

16,6

18,6

20,5

 

40

10,9

13,3

15,7

18,0

20,4

22,7

25,1

 

50

12,7

15,3

18,0

20,6

23,3

25,9

28,6

 

60

14,0

16,9

19,7

22,6

25,4

28,3

31,2

 

70

15,0

18,0

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

 

80

15,8

18,8

21,9

25,0

28,1

31,2

34,3

 

90

16,4

19,5

22,6

25,8

28,9

32,0

35,2

 

Drebulynai H60

10

 

 

5,0

5,8

6,7

7,5

8,3

 

20

 

 

9,8

11,3

12,8

14,3

15,8

 

30

 

 

13,7

15,7

17,8

19,8

21,8

 

40

 

 

16,8

19,2

21,7

24,2

26,6

 

50

 

 

19,2

22,0

24,7

27,5

30,3

 

60

 

 

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

 

70

 

 

22,3

25,5

28,6

31,8

34,9

 

80

 

 

23,2

26,5

29,7

33,0

36,2

 

Juodalksnynai H70

10

 

 

 

5,5

6,4

7,2

 

 

20

 

7,9

9,4

11,0

12,5

14,0

 

 

30

 

11,2

13,2

15,2

17,3

19,3

 

 

40

 

13,7

16,1

18,5

21,0

23,4

 

 

50

 

15,6

18,3

21,0

23,7

26,4

 

 

60

 

17,0

19,9

22,7

25,6

28,5

 

 

70

 

18,0

21,0

24,0

27,0

30,0

 

 

80

 

18,8

21,8

24,9

28,0

31,1

 

 

90

 

19,4

22,5

25,6

28,8

31,9

 

 

Baltalksnynai H40

10

6,0

7,3

8,7

10,0

 

 

 

 

20

10,5

12,7

14,9

17,1

 

 

 

 

30

13,3

16,0

18,8

21,5

 

 

 

 

40

15,0

18,0

21,0

24,0

 

 

 

 

50

16,1

19,3

22,4

25,5

 

 

 

 

Ąžuolynai H100

20

 

 

5,5

6,5

7,5

8,5

9,5

 

30

 

 

8,5

9,9

11,3

12,7

14,1

 

40

 

 

11,1

12,9

14,7

16,4

18,2

 

50

 

 

13,4

15,5

17,6

19,7

21,7

 

60

 

 

15,5

17,8

20,1

22,5

24,8

 

70

 

 

17,2

19,8

22,3

24,9

27,4

 

80

 

 

18,7

21,4

24,2

26,9

29,6

 

90

 

 

19,9

22,8

25,7

28,6

31,5

 

100

 

 

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

 

110

 

 

21,9

25,0

28,1

31,1

34,2

 

120

 

 

22,6

25,8

28,9

32,1

35,2

 

130

 

 

23,2

26,4

29,6

32,8

36,0

 

140

 

 

23,7

26,9

30,2

33,4

36,6

 

Uosynai H100

10

 

 

 

 

5,1

5,7

 

 

20

 

6,9

8,0

9,1

10,2

11,3

 

 

30

 

9,9

11,4

13,0

14,5

16,1

 

 

40

 

12,5

14,4

16,3

18,2

20,1

 

 

50

 

14,6

16,8

19,0

21,2

23,4

 

 

60

 

16,4

18,9

21,3

23,7

26,2

 

 

70

 

17,9

20,5

23,2

25,8

28,4

 

 

80

 

19,1

21,9

24,7

27,5

30,3

 

 

90

 

20,1

23,0

25,9

28,9

31,8

 

 

100

 

21,0

24,0

27,0

30,0

33,0

 

 

110

 

21,7

24,8

27,9

31,0

34,1

 

 

120

 

22,4

25,6

28,8

31,9

35,1

 

 

______________

 

 

11 priedas

 

MEDYNŲ SELEKCINĖS VERTĖS NORMATYVAI

 

Medynas yra priskiriamas vienai iš trijų selekcinės kokybės klasių:

I – labai gero tvarumo, kokybės ir produktyvumo medynai;

II – vidutinio ir aukštesnio tvarumo, produktyvumo ir kokybės medynai;

III – medynai, nepriskirti I ir II selekcinei grupei.

1. Bendrieji rodikliai:

1.1. Amžius: pušynai, maumedynai, uosynai – nuo 71 metų, klevynai, guobynai – nuo 61 metų, eglynai, ąžuolynai – nuo 51 metų, beržynai, juodalksnynai – nuo 41 metų, drebulynai – nuo 31 metų;

1.2. Medyno sudėtis – vyraujanti medžių rūšis turi sudaryti ne mažiau 80% medyno tūrio, o ąžuolynuose, uosynuose, klevynuose,

liepynuose, guobynuose – ne mažiau 70%.

1.3. Augavietė – medynai, augantys rūšiai būdingose augavietėse.

2. Medyno tvarumo rodikliai:

2.1. Medžių išsidėstymo tolygumas – aikštelių (skersmuo ≤0,5 medžių aukščio) plotas medyne, procentais: I grupė – ≤10, II ir III grupei nenustatomas.

2.2. Pažeistų medžių skaičius procentais: žvėrių, kenkėjų I grupė ≤10; II – 11-20; III – >20 grybinių ligų I grupė ≤5; II – 6-10; III – >10

2.3. Medžių lajų defoliacija procentais: I grupė ≤20; II – 21-40; III – >40.

3. Medynų produktyvumas:

3.1. Medyno prieaugis – vertinamo medyno vidutinio prieaugio dalis nuo augimo, eigos lentelėse nurodyto procentais: I grupė – >20; II – 20; III – < 20.

3.2. Medyno bonitetinė klasė: I grupė – 1A-I; II – II-III; III – IV-V; eglynams atitinkamai IA-II; III-IV; V.

4. Medyno kokybė (vidutiniam medyno medžiui pagal aukštį ir skersmenį)

4.1. Stambiašakių medžių skaičius procentais: I grupė – ≤10; II – 11-20; III – >20.

4.2. Blogų (kreivų, suktų, plyšusių, dvišakių) stiebų skaičius procentais I grupė – ≤10; II – 11-20; III – >20.

4.3. Bešakės kamieno dalies ilgis, m I grupė – >7; II – 7-4; III – < 4.

4.4. Stiebų nulaibėjimas: pagal medyno vidutinio aukščio ir vidutinio skersmens santykį techninės brandos amžiuje

Pastaba. Genetiniu požiūriu vertinguose miškuose gali būti atliekami detalesni medynų selekcinės vertės tyrimai.

______________

 

 

12 priedas

 

MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMO NORMATYVAI

 

Vertinami 2-6 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių ir 2-4 metų minkštųjų lapuočių vykmetyje įveisti želdiniai, nepriskirti prie mišku apaugusios žemės.

Želdiniai vertinami pagal šiuos rodiklius:

– želdintų rūšių atitikimas pagal augavietę ir funkcinę paskirtį;

– želdinimo ploto parinkimo teisingumas;

– tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių skaičius 1 ha.

 

Miško želdinių kokybės vertinimas

1 lentelė

Vyraujanti medžių rūšis

Augavietės

Tikslinių medelių skaičius, tūkst. vnt./ha, 2-4 metų/ 5-6 metų

geri

patenkinami

blogi

žuvę

Pušis

Nae, Ua, Ub, Uc, Pan, Pbn, Pcn

>6,1

6,1-4,0

3,9-1,8

< 1,8

>5,5

5,5-3,8

3,7-1,8

< 1,8

Pušis su beržu

>5,3

5,3-3,5

3,4-1,6

< 1,6

>4,9

4,9-3,3

3,2-1,6

< 1,6

Pušis

kitos augavietės

>4,9

4,9-3,2

3,1 -1,3

< 1,3

>4,6

4,6-3,1

3,0-1,3

< 1,3

Pušis su beržu

>4,2

4,2-3,5

3,4-1,3

< 1,3

>3,8

3,8-3,3

3,2-1,3

< 1,3

Eglė (gryni ir mišrūs su kitomis rūšimis)

visos augavietės

>2,9

2,9-2,0

1,9-0,8

< 0,8

>2,8

2,8-2,0

1,9-0,8

< 0,8

Eglė su pušimi

visos augavietės

>3,5

3,5-2,3

2,2-1,0

< 1,0

>3,2

3,2-2,2

2,1-1,0

< 1,0

Ąžuolas (gryni ir mišrūs, išskyrus beržą)

visos augavietės

>2,8

2,8-1,8

1,7-0,8

< 0,8

>2,5

2,5-1,6

1,5-0,8

< 0,8

Uosis, klevas, liepa (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>2,9

2,9-2,0

1,9-0,9

< 0,9

>2,8

2,8-2,0

1,9-0,9

< 0,9

Juodalksnis (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>2,9

2,9-2,2

2,1-0,8

< 0,8

Beržas (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>3,5

3,5-2,3

2,2-1,0

< 1,0

 

Įveistų medžių rūšių atitikimas augavietei ir funkcinei paskirčiai vertinamas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9, 10, 11 priedus. Jei vyraujanti medžių rūšis neatitinka šių priedų reikalavimų, želdiniai vertinami blogai.

Želdinamo ploto parinkimo teisingumas vertinamas blogai, jei sklype buvo pakankamas kiekis tikslinių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų (vertinama, vadovaujantis šio priedo 3 lentele).

Kai dėl valksmų ar kitų priežasčių neapželdinto ploto dalis sudaro daugiau kaip 25%, želdiniai vertinami blogai.

Tikslinių medžių rūšių perspektyvių medelių skaičius sklype nustatomas vizualiai arba atliekant apskaitą pagal Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką. Želdinių kokybė nustatoma lyginant faktinį medelių skaičių su normatyviniu (pradiniu želdinių tankumu).

Vyresni nei 6 metų spygliuočių bei kietųjų lapuočių želdiniai ir vyresni nei 4 metų minkštųjų lapuočių želdiniai vertinami pagal 2 lentelę.

 

2 lentelė

Vyraujanti medžių rūšis

Augavietės

Tikslinių medelių skaičius, tūkst./ha

geri

patenkinami

blogi

Pušis

Na, Nb, Lb, Nc, Lc

≥4,0

3,9-3,0

2,9-1,3

Pušis

Nae, Ub, Uc, Pan, Pbn, Pcn

≥5,0

4,9-3,5

3,4-1,8

Eglė

Visos

≥2,5

2,4-2,0

1,9-0,8

Ąžuolas

Visos

≥2,0

1,9-1,2

1,1-0,8

Uosis, klevas, liepa

Visos

≥2,5

2,4-2,0

1,9-0,9

Juodalksnis

Visos

≥2,4

2,3-2,2

2,1-0,8

Beržas

Visos

≥3,0

2,9-2,2

2,1-1,0

 

Pastabos:

1. Kai sklype liko 25% ir mažiau sodintų tikslinių medžių rūšių medelių, miško želdiniai nurašomi, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir sklypas želdinamas iš naujo.

2. Tais atvejais, kai želdiniai nurašomi, o sklype yra pakankamas kiekis tikslinių medžių rūšių savaiminukų, atitinkančių 2 lentelės reikalavimus, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir miško žėliniai priskiriami prie mišku apaugusios žemės.

 

Miško žėlinių kokybės vertinimas

 

Miško žėlinių kokybės vertinimas atliekamas, praėjus 4 metams po sklypo palikimo atželti, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika. Į apskaitą įtraukiami tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai, vadovaujantis šių taisyklių 12 priedo 3 lentele. Savaiminukų perspektyvumas (gyvybingumas) nustatomas pagal Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių vertinimo metodikos 1 ir 3 lenteles. Jei savaiminukų kiekis sudaro daugiau kaip 85% šių taisyklių 12 priedo 3 lentelėje nurodyto savaiminukų kiekio, žėliniai vertinami gerai, jei savaiminukai sudaro 51-85% nurodyto kiekio, žėliniai vertinami patenkinamai, jei 26-50% – vertinami blogai. Kai savaiminukai sudaro 25% ir mažiau nurodyto kiekio, laikoma, kad sklypas neatžėlė, miško žėliniai nurašomi ir sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas.

 

Pakankamas perspektyvių tikslinių savaiminukų kiekis medynui atkurti III-IV grupės miškuose

 

3 lentelė

Tikslinė medžių rūšis

Augavietės

Savaiminukų kiekis, tūkst. vnt.

aukštis

≤0,5 m

>0,5 m

Pušis

Na, Nae

8

6

 

Nb, Lb, Nc, Lc, Ua, Ub, Uc

6

4

 

Pa, Pan

1

0,5

 

Pb, Pbn

3

2

Eglė

Nb, Lb

5

4

 

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Ud, Uf, Pbn, Pcn, Pdn

4

3

Ąžuolas

Nc, Nd, Lc, Ld, Nf, Lf, Uf

4

3

Uosis

Nd, Ld, Nf, Lf, Ud, Uf, Pdn

6

4

Juodalksnis

Nf, Ld, Lf, Uc, Ud, Uf, Pc, Pd, Pcn, Pdn

6

4

Beržas

Lb

7

5

 

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Uc, Ud, Uf Pc, Pcn, Pd, Pdn

6

4

 

Pb, Pbn

3

2

Drebulė

Lc, Ld, Nf, Lf, Uf

6

4

Liepa

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf

4

3

Klevas

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf

6

4

______________

 

 

13 priedas

 

GRIOVIŲ BŪKLĖS NORMATYVAI

 

Būklė

Griovių požymiai

Ūkinės priemonės

Gera

Griovio gylis sumažėjęs ≤30%, dugne nėra sąnašų arba slenksčių. Vanduo teka projektine vaga be patvankos. Griovio vagoje neauga krūmai bei medžiai.

Nuolatinė griovių priežiūra, profilaktinis einamasis remontas

Patenkinama

Griovio gylis sumažėjęs 31-50%, dugne pasitaiko sąnašų ir slenksčių, kurių aukštis ≤50% projektinio gylio. Vandens tėkmė vingiuota, aplenkianti kliūtis. Griovio dugnas vietomis apaugęs krūmais.

Einamasis remontas

Bloga

Griovio gylis sumažėjęs >50%. Vanduo teka tik pavasario polaidžių bei vasaros liūčių metu lėkštomis, vingiuotomis vagomis, aplenkdamas sąnašų sankaupas.

Kapitalinis remontas arba rekonstrukcija

Avarinė

Griovių šlaitai išplauti potvynių vandens, tiltų pralaidos suirę. Grioviai užtvenkti kirtimo atliekomis, išvirtusiais medžiais, dirvožemio erozijos produktais. Vanduo teka tik pavasario polaidžių metu eroduotomis, vingiuotomis vagomis.

Avarinis griovių remontas

______________

 

14 priedas

 

SAUSINTŲ SKLYPŲ BŪKLĖS NORMATYVAI

 

Sausintai žemei priskiriami pelkinių (P), užmirkusių (U) ir laikinai užmirkusių (L) augaviečių sklypai, kurie visi arba ne mažiau kaip 75% savo ploto yra griovių arba drenažo veikimo zonoje (Pa augavietėje – 25-40 m atstumu nuo griovio, Pb, Pc – 70-80, Lc, Ld – 100, Pc, Pd, Ud – 100-130 m).

Sklypai yra priskiriami pakankamai arba nepakankamai nusausintai žemei pagal tokius rodiklius:

prieš 10 metų ar seniau sausintuose sklypuose – medžių augimo pagerėjimas (akivaizdus, neakivaizdus), jų atžėlimas kirtavietėse bei medynuose (savaiminukai gausūs – visame tarpkupsčių plote, negausūs), žolinė danga (pakitusi, nepakitusi);

per paskutinius 10 metų sausinti sklypai – gruntinio vandens lygis (žemiau ar aukščiau kaip 30 cm gegužės – birželio mėnesiais, žemiau ar aukščiau kaip 60 cm vasarą).

______________

 

 

15 priedas

 

SKLYPŲ POILSINĖS VERTĖS NORMATYVAI

 

1. Sklypų poilsinė vertė nustatoma poilsiui skirtuose miškuose (II B miškų grupė).

2. Estetinė vertė:

 

Rodikliai

Vertinimo klasės

1

2

3

Pramatomumas (apaugusi medynų žemė), metrais

≤25

26-70

>70

Apžvelgiamumas (neapaugusi medynų žemė), metrais

≤200

201-400

>400

Ekosistemos komponentų natūralumas

dauguma komponentų nenatūralūs (vyrauja želdintos medžių rūšys)

dauguma komponentų natūralūs (vyrauja atžėlusios medžių rūšys)

visi komponentai natūralūs (sudėtyje nėra želdintų medžių rūšių)

Reljefas

lyguma su išreikštu arba neišreikštu mikroreljefu

banguotas su nedidelio nuolydžio šlaitais arba vidutiniškai kalvotas (yra vienas šlaitas >10°)

labai kalvotas (yra keletas šlaitų 6-10° arba bent vienas >10°)

Užšiukšlinimas, užšlamštinimas

visas sklypas arba daugiau 50% ploto

50-10% sklypo ploto

nėra arba mažiau 10% ploto

 

2. Rekreacinė digresija (žolinės-samaninės dangos ištrypimas iki mineralinės dirvožemio dalies) yra nustatoma tiems sklypams, kur digresija yra pastebima: taškinė (laužavietė, stipriai nutryptas nedidelis plotas), linijinė (nutrypti takai, nenumatyti rekreacinio planavimo schemoje) ir plotinė (išskiriama atskiru sklypu).

Digresijos stadijos:

 

Vertinimo rodikliai

Sklypo digresijos stadija

Ištrypta sklypo ploto dalis%

Sklypo ploto dalis su tipiška žolių- samanų danga%

Sklypo ploto dalis su sveiko pomiškio ir trako danga %

Medyno skalsumo sumažėjimas, vieneto dalys

≤5

6-50

51-95

< 0,1

I – nepažeistas arba silpnai pažeistas

6-40

< 50

49-5

0,1-0,2

II – vidutiniškai pažeistas

>40

nėra arba tik fragmentai

< 5

>0,2

III – stipriai pažeistas

 

Ploto dalis, ištrypta iki mineralinės dirvožemio dalies, ir dalis su tipiška žolių-samanų danga yra nustatomos vizualiai 10 m2 aikštelėse, kurios išdėstomos tolygiai visame sklype (30 apskaitos aikštelių 1-3 ha ir 40, didesniuose kaip 3 ha sklypuose).

Ploto dalis su sveiko pomiškio ir trako danga nustatoma 10-20 m2 apskaitos aikštelėse, kurios išdėstomos tolygiai po visą pomiškiu ir traku padengtą plotą (4 aikštelės iki 1 ha, 6 aikštelės 1-3 ha ir 8 apskaitos aikštelės didesniuose kaip 3 ha sklypuose). Apskaitos aikštelėse vertinami visi pomiškio ir trako augalai. Sužalotais vadinami augalai, kurie turi bent vieną nulaužtą šakelę ar ūglį, taip pat žaizdą iki brazdo ant liemens nepriklausomai nuo sužalojimo senumo. Kai pomiškio ir trako užimamas plotas yra nepakankamas visoms apskaitos aikštelėms išdėstyti, atliekamas ištisinis pomiškio ir trako įvertinimas.

Medyno skalsumo sumažėjimas nustatomas, lyginant ankstesnės miškotvarkos nustatytą skalsumą su dabartiniu skalsumu, atsižvelgiant į ūkinės veiklos ypatumus (vykdyti kirtimai ar kitos ūkinės priemonės).

Digresijos stadija nustatoma pagal keturių rodiklių vidurkį.

Pastaba. Vykdant specialius užsakymus rekreacinių miškų tvarkymo projektams parengti, gali būti taikoma 5 balų vertinimo sistema.

______________

 

 

16 priedas

 

MIŠKO KIRTIMŲ KOKYBĖS VERTINIMO NORMATYVAI

 

Normatyvai naudojami atliekant valstybinę miškų inventorizaciją. Pagrindinių ir ugdymo kirtimų kokybė yra vertinama iki 5 metų senumo kirtaviečių. Taikant vizualinį vertinimą, gali būti naudojama dviejų balų skalė (patenkinamai, blogai).

 

Kokybės rodikliai

Įvertinimas

Pastabos

gerai

patenkinamai

blogai

Pagrindiniai plynieji kirtimai

1. Kirtimo būdas

atitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus

 

neatitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimų

 

2. Biržės parametrai, kryptys ir šliejimas

atitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus

 

neatitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimų

Vertinama kameraliai

Pagrindiniai neplynieji kirtimai

1. Kirtimo būdas

atitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus

 

neatitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimų

 

2. Biržės parametrai ir šliejimas

atitinka pagrindinių iško kirtimų taisyklių reikalavimus

 

neatitinka pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimų

 

3. Išsaugotas perspektyvus pomiškis, II ardas arba polajiniai želdiniai,% nuo buvusio skaičiaus

≥60

59-40

< 40

 

4. Atvejinių kirtimų intensyvumas – paskutiniam atvejui paliktas skalsumas:

 

 

 

 

 

a) pušynuose taikant supaprastintus 2 atvejų B. Labanausko kirtimus

0,2-0,3

≤0,1

b) eglynuose

≥0,5

< 0,5

c) kituose medynuose

≥0,4

< 0,4

5. Nebrandžiuose medynuose po brandžių medžių kirtimo palikęs skalsumas

≥0,5

 

< 0,5

 

Pastaba: Neplynųjų kirtimų kokybė nustatoma pagal bet kurio punktų rodiklių mažiausią įvertinimo balą.

Ugdymo kirtimai

1. Ploto parinkimo ugdymui tikslingumas

Kirtimai, atlikti optimaliu laiku

santykinai pavėluotas ugdymas

nereikalingas arba labai pavėluotas

 

2. Kirtimo intensyvumas (paliktų medžių skaičius % nuo nurodyto normatyvuose):

 

 

 

 

a) padidintas

< 10

10-20

>20

b) sumažintas

< 15

15-30

>30

3. Neišugdytas medynas arba jo dalis, ha

 

 

 

Blogai vertinama konkreti neišugdyto medyno dalis

4. Ugdymas skirtingų taksacinių parametrų medyne ( „vietinis ugdymas“).

„salelės“, išugdytos pagal normatyvus

 

ugdyta nepakankamu intensyvumu

Vertinama pagal 2 punkto reikalavimus

Pastaba: Ugdymo kirtimų kokybė nustatoma pagal bet kurio punkto rodiklių mažiausią įvertinimo balą.

______________

 

 

17 priedas

 

UGDYMO KIRTIMŲ INTENSYVUMO NORMATYVAI

 

Medynų charakteristika

Jaunuolynų ugdymas (valymas)

Retinimai

Einamieji kirtimai

minimalus skalsumas iki kirtimo/paliekamas po kirtimo skalsumas

Pušynai

 

 

 

Gryni (≥9)

0.80/ 0.70

0.80/ 0.73

0.90/0.77

Sudėtyje 2-4 m. minkšt. lapuočiai

0.70/ 0.60

0.80/ 0.65

0.80/0.72

≥5 minkšt. lapuočių

0.60/ 0.50

0.70/ 0.60

0.80/0.70

Eglynai

 

 

 

Gryni (≥9)

0.70/ 0.60

0.80/ 0.70

0.90/0.78

≥3 D, Bt

0.70/ 0.60

0.80/ 0.65

0.80/0.72

≥3 B

0.70/ 0.60

0.80/ 0.65

0.80/0.65

Beržynai

 

 

 

Gryni (B ≥8)

0.80/ 0.70

0.80/ 0.70

0.90/0.80

≥3 D, Bt

0.80/ 0.65

0.80/ 0.65

0.80/0.72

≥3 pagr. medžių rūšys

0.70/ 0.60

0.80/ 0.65

0.80/0.72

≥3 P

0.60/ 0.50

0.70/ 0.60

0.80/0.70

Persp. E ardas ar pomiškis

0.70/ 0.60

0.70/ 0.63

0.70/0.65

Persp. U ardas ar pomiškis

0.70/ 0.60

0.70/ 0.60

0.70/0.65

Persp. Ą ardas ar pomiškis

0.70/ 0.58

0.70/ 0.58

0.70/0.62

Drebulynai

 

 

 

Gryni (≥8)

0.70/ 0.60

0.70/ 0.60

0.80/0.70

3 Bt

0.70/ 0.60

0.70/ 0.63

0.80/0.66

≥3 pagr. m. rūšys (P, E, Ą, U)

0.70/ 0.60

0.70/ 0.60

0.80/0.66

Persp. E ardas ar pomiškis

0.70/ 0.63

0.70/ 0.63

0.70/0.64

Persp. U, Ą ardas ar pomiškis

0.70/ 0.57

0.70/ 0.57

0.70/0.58

Juodalksnynai

 

 

 

Visi

0.80/ 0.70

0.80/ 0.70

0.90/0.75

Baltalksnynai

 

 

 

≥3 pagr. m. rūšys (P, E, Ą, U)

0.70/ 0.65

0.70/ 0.65

-

≥3 B, J

0.70/ 0.65

0.70/ 0.65

-

Persp. E ardas ar pomiškis

0.60/ 0.52

0.70/ 0.55

-

Persp. U, Ą ardas ar pomiškis

0.60/ 0.50

0.60/0.52

-

Ąžuolynai

 

 

 

Gryni (≥8)

0.80/ 0.68

0.80/ 0.70

0.90/0.80

≥3 minkšt. lapuočių

0.70/ 0.60

0.70/ 0.60

0.80/0.65

Uosynai

 

 

 

Gryni (≥8)

0.80/ 0.68

0.80/ 0.70

0.90/0.80

≥3 minkšt. lapuočių

0.70/ 0.60

0.70/ 0.65

0.80/0.70

 

 

 

 

______________

 

 

18 priedas

 

SANITARINIŲ KIRTIMŲ PROJEKTAVIMO POŪKIUOSE NORMATYVAI

 

Amžiaus klasė

Iškrentantis (kirstinas sanitariniais kirtimais) tūris,%

Pušynai

Eglynai

Lapuočiai

V

0,5

0,4

0,3

VI

0,4

0,4

0,3

VII

0,4

0,3

0,2

VIII

0,3

0,3

0,2

≥IX

0,3

0,3

0,2

 

Pastabos:

1. Atitinkamo poūkio amžiaus klasės medynų tūris yra dauginamas iš normatyvinio procento.

2. Medynų, kuriuose projektuojami einamieji kirtimai, tūris išbraukiamas iš atitinkamos amžiaus klasės medynų tūrio.

3. Blogos sanitarinės būklės ar neugdytuose poūkio medynuose normatyvinis procentas gali būti padidintas 2-3 kartus.

______________

 

 

19 priedas

 

MEDYNŲ BRANDUMO GRUPIŲ NORMATYVAI

(metai)

 

Poūkis

Miškų grupė

Jaunuolynai

Pusamžiai

Bręstantys

Brandūs

Techniškai

Gamtiškai

P, M, U, K, G

III

1-40

41-100

101-110

111...

170...

 

IV

1-40

41-90

91-100

101...

170...

E

III

1-40

41-70

71-80

81...

120...

 

IV

1-40

41-60

61-70

71...

120...

Ą

III

1-40

41-130

131-140

141...

200...

 

IV

1-40

41-110

111-120

121...

200...

B, J, L, Sb

III- IV

1-20

21-50

51-60

61...

90...

D, T

III- IV

1-20

21-30

31-40

41...

60...

Bt, Gl, Bl

III- IV

1-10

11-20

21-30

31...

50...

 

Pastaba:

1. I grupės (rezervatiniai) ir II grupės (specialios paskirties) medynai skirstomi brandumo grupėmis pagal III grupės miškų normatyvą.

2. Medynų pagrindinių ir atkuriamųjų kirtimų amžiai atitinka brandžių medynų grupės amžiaus intervalo pradžią.

______________

 

 

20 priedas

 

REIKALAVIMAI MIŠKOTVARKOS PROJEKTAMS SAUGOMOSE TERITORIJOSE

 

Regioniniai parkai ir valstybiniai draustiniai

 

Valdos (miškų urėdijos), kurioje yra regioninis parkas ar draustinis, miškotvarkos projekto santrauka regioniniam parkui:

miškų charakteristika pagal miškų grupes, saugomas teritorijas ir jų funkcines zonas;

projektuojamos ūkinių priemonių apimtys;

taksoraščiai;

ūkinių priemonių žiniaraščiai;

medynų planas (M 1:25000) ir miško grupių planas (M 1:50000).

 

Valstybiniai rezervatai

 

Ūkinė veikla neprojektuojama ir jos analizė neatliekama. Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:

1. Rezervato teritorijos charakteristika: bendros žinios apie gamtines, geografines, klimatines, socialines, ekonomines sąlygas, struktūrinį rezervato suskirstymą ir valdymą.

2. Rezervato miško žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė – medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.

3. Rezervate vykdyti moksliniai ir miškotvarkiniai tyrimai bei monitoringas, jų rezultatai.

4. Rezervate vykusių vykmečio natūralių procesų analizė ir įvertinimas: žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčiai.

5. Išvados ir pasiūlymai dėl reikalingų priemonių rezervatui išsaugoti ir jo būklei gerinti.

6. Kartografinė medžiaga: bazinis miškų žemėlapis (M 1:10000), medynų planas (M 1:25000), apžvalginis žemėlapis (M 1:50000).

 

Nacionaliniai parkai

 

Specialiųjų tyrimų tematika ir teminės kartografinės medžiagos rūšys yra nustatomos I miškotvarkos pasitarime. Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:

1. Bendroji nacionalinio parko gamtinių ir kultūrinių vertybių charakteristika.

2. Nacionalinio parko teritorijos paskirstymas funkcinėmis ir tvarkomomis zonomis.

3. Nacionalinio parko žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, funkcines zonas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė – medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.

4. Nacionaliniame parke vykdyti moksliniai ir miškotvarkiniai tyrimai bei monitoringas, jų rezultatai.

5. Ūkinės nacionalinio parko veiklos, žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčių analizė pagal miškų grupes ir funkcines zonas, išvados ir pasiūlymai.

6. Nacionalinio parko ūkinės veiklos projektas pagal miškų grupes ir funkcines zonas.

______________

 

 

 

21 priedas

 

Miškų urėdija                                 Girininkija

 

Taksoraštis (pavyzdys)

 

Kv. Nr.

Skl. Nr.

Plotas, ha

Medyno

Medžių rūšių

Skalsumas

Skerspločių suma

Tūris, m3

Kilmė

Bonitetas

Miškų grupė, pogrupis

Augavietė

Projektuojama ūkinė priemonė

Ardas

Sudėtis

Amžius, m.

Aukštis, m

skersmuo, cm

1 ha

sklype

sudėtinės m. rūšys

Selekcinė vertė

Miško tipas

1

1 valst.

2,2

1

6J 3B 1E

65 65 75

21 20 24

22 20 24

0,7

25

240

528

317 158 53

 

2

308

Pc c

 

Pomiškis: 10E (20), 2 m, 1000/ha. Intarpas – 0,2 ha E(75) 0,8 skal., Ncl.

Trakas: Št, Kr, retas.

2,4

Kirtavietė – 1998 m. atželia 8B2J (2) 0,5 m, 2500/ha

Pcn

Žėlimas BJ

0,8

1

6P 4E

4 4

0,5 0,5

 

0,7

 

 

 

 

K

2

401

Ncl ox

Jaunuol. ugd. 1 eil. 15%

 

 

Trakas: ŠT, Šm, retas.

Plynas kirtimas 1997 m. Atželia 10B (2) 1 m, 1500/ha Želdiniai 1998 m., geri.

1,2

1 2

8P 2E 10E

65 65 55

22 21 11

24 22 10

0,7 0,4

 

250 70

300 84

240 60 84

 

2

401

Lcl mox

 

 

 

Trakas: Št, Lz, Šm, vidutinio tankumo.

Pažeidimai: žvėrių nulaupyti kamienai, E 40% medžių, stipriai.

1

5

1,5

1

10B

10

5

4

0,8

 

15

18

18

 

1

308

Nbl

Jaunuol. ugd. skubus 30%

______________