LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

dėl kriterijų, pagal kuriuos vertingi EKOLOGINIU, dendrologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžiai ir krūmai, augantys VALSTYBINĖJE ne miškų ūkio paskirties IR PRIVAČIOJE žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo

2002 m. gegužės 16 d. Nr. 256

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį“ (Žin., 2002, Nr. 17-677):

1. Tvirtinu kriterijus, pagal kuriuos vertingi ekologiniu, dendrologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžiai ir krūmai, augantys valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. 256

Kriterijai, pagal kuriuos vertingi ekologiniu, dendrologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžiai ir krūmai, augantys valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems

1. Valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 45-1603).

2. Privačioje žemėje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems ekologiniu požiūriu:

– augantys saugomose teritorijose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose;

– augantys nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir jos apsaugos zonose;

– augantys paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose;

– augantys paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos zonose, kurortų apsaugos zonose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose;

– augantys kelių juostose bei kelių ir geležinkelių ir kitų objektų sanitarinėse apsaugos zonose;

– privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose;

– augantys šaltinynuose;

– augantys Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje.

3. Privačioje žemėje augantys medžiai ir krūmai gali būti priskiriami saugotiniems, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (medžių būklę, gyvybingumą ir kt.):

3.1. dendrologiniu požiūriu:

– dendrologiniai rinkiniai (kolekcijos);

– introdukuoti (ne vietinės kilmės) medžiai, išskyrus uosialapį klevą ir tuopas;

3.2. estetiniu požiūriu:

– skiepyti medžiai: svyruokline, glausta ar rutuliška laja, taip pat medžiai spalvinga ir karpyta lapija;

– gatvės siluetą formuojantys medžiai miestuose ir miesteliuose, augantys iki 5 m atstumu nuo gatvės krašto;

– išskirtinio amžiaus, matmenų ir formų medžiai;

3.3. kultūriniu požiūriu:

– medžiai, susieti su istorinėmis datomis, žymių žmonių gyvenimu;

– žymių žmonių pasodinti medžiai;

– išlikę buvusių dvarų sodybų autentiški medžiai;

– autentiški piliaviečių medžiai;

3.4. kraštovaizdžio formavimo požiūriu:

– medžių grupės (ne mažiau kaip 3 medžiai) laukuose;

– pavieniai ąžuolo, uosio, klevo, liepos, paprastojo kadagio, pušies, miškinės obels, laukinės kriaušės, baltojo ir trapiojo gluosnio, eglės, guobinių medžių rūšių medžiai laukuose.

4. Atsižvelgdamos į vietos sąlygas, savivaldybės, įvertinus prie jų sudarytoms želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijoms, priskirti medžius, vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu, gali ir pagal kitus, neišvardytus šiame dokumente, kriterijus.

______________