Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO VALSTYBĖS VALDOMOSE ĮMONĖSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. birželio 6 d. Nr. 665
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1999, Nr. 41(1)-1131; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 5 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 191 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti pridedamą Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Aprašo nuostatos yra privalomojo pobūdžio ir jų privalo laikytis visos valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (toliau – valstybės valdomos bendrovės), akcijų valdytojai, valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekantis asmuo ir visos valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių valdyme dalyvaujančios valstybės institucijos, įstaigos, jeigu atskiros Aprašo nuostatos nenustato kitaip;
2.2. kai Apraše nurodyta, kad atskiros Aprašo nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio, taikoma „laikykis arba paaiškink“ taisyklė, pagal kurią nukrypimas nuo rekomendacinio pobūdžio nuostatų galimas tik tuomet, kai tai objektyviai reikalinga, ir kiekvienas nukrypimas turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas atitinkamose valstybės įmonės ar valstybės valdomos bendrovės veiklos ataskaitose ar pranešimuose, rengiamuose vadovaujantis Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2010, Nr. 88-4637) (toliau – Skaidrumo gairės), ir kitų teisės aktų reikalavimais;
2.3. valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir valstybės valdomų bendrovių valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojai (toliau kartu – valstybei atstovaujančios institucijos), vadovaudamiesi Aprašo 12 punkte nurodytais tikslais ir remdamiesi tuo, kurioje grupėje yra konkreti valstybės įmonė arba valstybės valdoma bendrovė (toliau – valstybės valdoma įmonė), nustato konkrečius valstybės dalyvavimo kiekvienoje valstybės valdomoje įmonėje, kuri veikia tai valstybei atstovaujančiai institucijai pavestoje valdymo srityje, tikslus ir tos valstybės valdomos įmonės teisinės formos tinkamumą. Atlikdama šią funkciją, kiekviena valstybei atstovaujanti institucija, be kita ko, įvertina, kodėl valstybė ir toliau siekia dalyvauti toje valstybės valdomoje įmonėje, užuot ją privatizavusi, pertvarkiusi į kitos teisinės formos juridinį asmenį arba likvidavusi, ir iki 2012 m. rugsėjo 1 d. apie vertinimo rezultatus ir nustatytus tikslus praneša valdymo koordinavimo centrui. Jis apibendrintą informaciją kartu su savo rekomendacijomis teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
3. Pavesti:
3.1. valstybės įmonei Valstybės turto fondui – nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atlikti valdymo koordinavimo centro funkcijas;
3.2. valstybei atstovaujančioms institucijoms, kitiems juridiniams asmenims, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka valstybės valdomos bendrovės akcijos perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jomis (toliau – akcijų valdytojas):
3.2.1. užtikrinti, kad iki 2012 m. rugsėjo 1 d. būtų įgyvendintos Aprašo X, XI ir XVI skyrių nuostatos, prireikus išrinkti naujus valstybės valdomos įmonės organus;
3.2.2. vadovaujantis Aprašo 12 punkte nurodytais tikslais, pagal tai, kokiai grupei priskirta valstybės valdoma įmonė, nustatyti konkrečius valstybės dalyvavimo kiekvienoje valstybės valdomoje įmonėje tikslus ir tos valstybės valdomos įmonės teisinės formos tinkamumą. Valstybei atstovaujanti institucija, be kita ko, turi įvertinti valstybės tolesnio dalyvavimo toje valstybės valdomoje įmonėje tikslingumą, užuot ją privatizavus, pertvarkius į kitos teisinės formos juridinį asmenį arba likvidavus. Apie vertinimo rezultatus ir nustatytus tikslus valstybei atstovaujančios institucijos iki 2012 m. rugsėjo 1 d. praneša valdymo koordinavimo centrui;
3.2.3. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atstovauti valstybei valstybės valdomose įmonėse, laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje išdėstytų principų ir vadovaujantis Skaidrumo gairėmis;
3.2.4. siekti, kad:
3.2.4.1. valstybės valdomos įmonės įgyvendintų Skaidrumo gairių nuostatas, reglamentuojančias informacijos atskleidimą, veiklos ataskaitos ir tarpinių veiklos ataskaitų turinį, apskaitos tvarkymą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito atlikimą, veiklos ataskaitų ir finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą;
3.3. akcijų valdytojams – glaudžiai bendradarbiaujant su kitais bendrovės akcininkais siekti, o kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, – užtikrinti, kad:
3.3.1. bendrovės siūlytų dukterinių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apsvarstyti Aprašo nuostatas dėl valstybės valdomos įmonės tikslų nustatymo ir atlygio už veiklą valstybės valdomos įmonės kolegialiame organe mutatis mutandis taikymo dukterinėse bendrovėse ir paskesnių eilių dukterinėse bendrovėse, o patronuojančių bendrovių įgaliotiniai balsuotų dukterinių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose už šių nuostatų taikymą mutatis mutandis;
3.3.2. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo visuotiniame akcininkų susirinkime būtų pritarta įgyvendinimui Aprašo nuostatų, reguliuojančių:
3.3.2.6. valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų, misijos ir vizijos nustatymą ir jų įgyvendinimo priežiūrą;
3.3.2.7. įpareigojimą valstybės valdomos įmonės atitinkamiems organams nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius ir nefinansinius tikslus ir prižiūrėti, kaip jie įgyvendinami;
3.3.2.11. valstybės valdomos įmonės vadovo, jo pavaduotojų, direktorių ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimą;
3.3.3. įgaliotinis balsuotų už šio nutarimo 3.3.2 punkte nurodytų Aprašo nuostatų įgyvendinimą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime;
3.3.4. steigiamos valstybės valdomos įmonės įstatuose būtų įrašyta, kad ji:
3.3.4.1. laikosi Skaidrumo gairių nuostatų, reglamentuojančių informacijos atskleidimą, veiklos ataskaitos ir 6 mėnesių tarpinės veiklos ataskaitos turinį, apskaitos tvarkymą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito atlikimą, veiklos ataskaitų ir finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą;
4. Nustatyti, kad valstybei tenkančios piniginės lėšos:
4.1. valstybės valdomų bendrovių, kurių valstybei priklausančias akcijas patikėjimo teise valdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, likvidavimo atveju – pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;
4.2. valstybės valdomų įmonių, nenurodytų šio nutarimo 4.1 punkte, – pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;
5. Įgalioti valstybės įmonę Valstybės turto fondą perimti valstybei tenkantį likviduotos valstybės valdomos įmonės turtą, nurodytą šio nutarimo 4.3 punkte.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665
VALSTYBĖS TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO VALSTYBĖS VALDOMOSE ĮMONĖSE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato visų valstybės valdomų įmonių valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, įskaitant ir valstybei atstovaujančias institucijas bei valdymo koordinavimo centrą, teises ir pareigas, susijusias su valstybės valdomų įmonių valdymu.
II. SĄVOKOS
3. Apraše vartojamos sąvokos:
Akcijų valdytojas – valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės valdomų bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti valstybės institucija, įstaiga, valstybės įmonė Valstybės turto fondas ar kitas juridinis asmuo, kuriam teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šios akcijos yra perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti.
Įgaliotinis – fizinis asmuo, kuriam akcijų valdytojas duoda įgaliojimą dalyvauti valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, balsuoti jame, siūlyti naujus darbotvarkės klausimus, sprendimų projektus, kelti kandidatūras į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo narius ir audito įmonę, kai tai leidžia valstybei priklausantis akcijų skaičius, taip pat rinkti informaciją ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos leidžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574), pasinaudojant valstybei priklausančių akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) 4 straipsnio 3 dalyje.
Valdymo koordinavimo centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo ar institucija, stebinti ir analizuojanti valstybės politikos valstybės valdomose įmonėse įgyvendinimą.
Valstybei atstovaujanti institucija – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba akcijų valdytojas.
Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise.
Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė arba valstybės valdoma bendrovė.
III. APRAŠO TAIKYMAS VALSTYBĖS VALDOMŲ BENDROVIŲ DUKTERINĖMS AKCINĖMS BENDROVĖMS IR UŽDAROSIOMS AKCINĖMS BENDROVĖMS
5. Akcijų valdytojai, įgyvendindami akcijų suteikiamas teises, privalo siekti, kad Aprašo 16, 19 punktų ir XIX skyriaus nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos valstybės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, taip pat visoms kitoms su valstybės valdomomis bendrovėmis per paskesnių eilių dukterines bendroves susijusioms dukterinėms bendrovėms.
IV. VALDYMO KOORDINAVIMO CENTRAS
6. Valdymo koordinavimo centras atlieka šias funkcijas:
6.1. gauna, analizuoja ir apibendrina valstybės valdomų įmonių atskleidžiamą informaciją, įskaitant įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, audito išvadas ir audito ataskaitas, valstybės valdomų bendrovių metinius ir tarpinius pranešimus, valstybės įmonių metines ir tarpines veiklos ataskaitas, taip pat veiksmus pateikiant finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus, veiklos ataskaitas ir kitą informaciją atitinkamoms institucijoms ir viešai skelbia atitiktį Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2010, Nr. 88-4637) (toliau – Skaidrumo gairės), nuostatoms, teikia vertinimą ir apibendrinimą, savo išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), prireikus – Ūkio ministerijai ir valstybei atstovaujančiai institucijai;
6.2. stebi ir analizuoja valstybės valdomų įmonių veiklos finansinius ir nefinansinius rodiklius, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir valstybei atstovaujančiai institucijai dėl valstybės valdomos įmonės veiklos veiksmingumo didinimo;
6.3. rengia pasiūlymus Vyriausybei ir Ūkio ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių valdymo politikos tobulinimo;
6.4. apibendrina valstybės valdomų įmonių valdymo praktiką, rengia ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms metodines rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių valdymo;
6.5. atlieka Aprašo taikymo monitoringą ir analizę, teikia su tuo susijusias rekomendacijas Vyriausybei;
6.6. techniškai aptarnauja valstybei atstovaujančias institucijas ir atrankos komitetą, šiems atliekant funkcijas, susijusias su kandidatų į valstybės valdomų įmonių organų narius atranka ir skyrimu;
6.7. valstybei atstovaujančios institucijos prašymu teikia savo nuomonę ar rekomendacijas dėl konkrečių valstybės valdomų įmonių valdymo klausimų;
6.8. valstybei atstovaujančios institucijos prašymu ją konsultuoja vertinant valstybės valdomų įmonių priežiūros ir valdymo organų narių ir vadovų veiklą;
6.9. valstybei atstovaujančios institucijos ar valstybės valdomos įmonės organo prašymu jį konsultuoja rengiant kolegialaus organo darbo reglamentą, vadovo pareiginius nuostatus, kitus su valstybės valdomos įmonės valdymo organizavimu susijusius dokumentus;
7. Valdymo koordinavimo centro prašymu valstybei atstovaujančios institucijos teikia informaciją, susijusią su Apraše nurodytomis valdymo koordinavimo centro atliekamomis funkcijomis.
V. ŪKIO SEKTORIAUS ŠAKOS POLITIKOS FORMAVIMO IR JOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMO, KOORDINAVIMO IR KONTROLIAVIMO FUNKCIJŲ ATSKYRIMAS NUO VALSTYBEI ATSTOVAUJANČIOS INSTITUCIJOS FUNKCIJŲ
9. Siekiant išvengti interesų konflikto valstybei atstovaujančiose institucijose, funkcijos, susijusios su atstovavimu valstybei valstybės valdomose įmonėse, turi būti sutelktos tuose padaliniuose, kurie nevykdo ūkio sektoriaus šakos politikos formavimo ar jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijų.
10. Rekomenduojama, kad valstybei atstovaujančios institucijos valstybės tarnautojas ar asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, dalyvaujantis atliekant tos ūkio sektoriaus šakos politikos formavimo ar jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijas, nebūtų skiriamas į toje ūkio sektoriaus šakoje veikiančios valstybės valdomos įmonės organus.
11. Valdymo koordinavimo centras stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina ūkio sektoriaus šakų politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijų atskyrimą nuo atstovavimo valstybei funkcijų ir reguliariai teikia su tuo susijusią informaciją ir savo atliktą vertinimą Vyriausybei. Tuo tikslu valstybei atstovaujančios institucijos valdymo koordinavimo centro prašymu teikia jam su tuo susijusią informaciją ir duomenis.
VI. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ ĮGYVENDINAMI VALSTYBĖS TIKSLAI
12. Valstybės valdomos įmonės pagal valstybės siekiamus tikslus priskiriamos 1A, 1B ir 2 grupėms, kaip nurodyta Aprašo 1 priede. Valstybė siekia valstybės valdomų įmonių:
12.2. priskirtų 1B grupei, verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, taip pat strateginių šalies interesų užtikrinimo: šalies ekonominio saugumo, strateginių projektų vykdymo, kokybiškos infrastruktūros ir kita;
12.3. priskirtų 2 grupei, valstybės socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo, taip pat pelningos veiklos. Šiai grupei priskirtos valstybės valdomos įmonės turėtų vykdyti nekomercinio pobūdžio veiklą, t. y. tokią veiklą, kurios nesiimtų vykdyti kiti pelno siekiantys ūkio subjektai arba tokią veiklą vykdytų už didesnę kainą, o komercinę veiklą vykdytų tik tuo atveju, jeigu tai netrukdytų siekti joms nustatytų valstybės socialinių ir politinių tikslų.
13. Prireikus atitinkama valstybei atstovaujanti institucija persvarsto konkrečius valstybės dalyvavimo valstybės valdomoje įmonėje tikslus ir tos valstybės valdomos įmonės teisinės formos tinkamumą, be kita ko, atsižvelgdama ir į bendrąją ūkio ir atitinkamo ūkio sektoriaus padėtį. Apie persvarstymo rezultatus valstybei atstovaujanti institucija raštu praneša valdymo koordinavimo centrui. Jis apibendrintą informaciją kartu su savo rekomendacijomis teikia Vyriausybei.
14. Valstybei atstovaujanti institucija ne rečiau kaip kas 3 metus persvarsto valstybės valdomų įmonių priskyrimo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių grupei, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių grupei ir ypatingą reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių grupei pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2009, Nr. 93-3968) tikslingumą. Apie persvarstymo rezultatus valstybei atstovaujanti institucija raštu praneša valdymo koordinavimo centrui. Jis apibendrintą informaciją kartu su savo rekomendacijomis teikia Vyriausybei.
VII. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ TIKSLAI
15. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad:
15.1. valstybės valdoma įmonė, pagal Aprašo 1 priedą priskirta 1A ar 1B grupei, siektų įmonės verslo vertės augimo ir užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą;
16. Valdymo koordinavimo centras kartą per 3 metus skaičiuoja kiekvienos 1A ar 1B grupei priskirtos valstybės valdomos įmonės nuosavo kapitalo kainą ir tikslinę kapitalo struktūrą, atsižvelgdamas į Aprašo 3 priede pateikiamas rekomendacijas, ir, suderinęs su atitinkama valstybei atstovaujančia institucija, teikia Vyriausybei tvirtinti. Įmonės sugebėjimas generuoti valstybės valdomos įmonės dalyviui jo laukiamą grąžą bus vertinamas lyginant Vyriausybės patvirtintą kapitalo kainą su metiniu įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, kuris yra suprantamas kaip metinio grynojo pelno ir vidutinio metinio buhalterinio nuosavo kapitalo santykis.
17. Atsižvelgiant į įstatuose nustatytus valstybės valdomos įmonės veiklos tikslus, nustatoma valstybės valdomos įmonės misija ir vizija, strategija, taip pat finansiniai ir nefinansiniai ilgalaikiai (strateginiai) ir trumpalaikiai (taktiniai) tikslai.
VIII. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ TIKSLŲ IR STRATEGIJOSNUSTATYMO TVARKA
19. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad:
19.1. valstybės valdomos įmonės organai pagal kompetenciją priimtų sprendimus, kuriais nustatytų atitinkamos valstybės valdomos įmonės strategiją, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, o jeigu jiems įgyvendinti reikia papildomo finansavimo, – nurodytų tikslų įgyvendinimo finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės veiklos pajamos, skolintas kapitalas, nuosavo kapitalo didinimas valstybės ir (ar) privačiomis lėšomis, subsidija, dotacija ar kiti);
19.2. valstybės valdomos įmonės strategija apimtų aplinkos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, analizę, misiją, viziją, ilgalaikius (strateginius) tikslus, uždavinius ir išteklius, kurių reikia jiems pasiekti, taip pat veiklos planus;
19.3. atitinkamas valstybės valdomos įmonės organas pateiktų valstybės valdomos įmonės strategijos projektą valdymo koordinavimo centrui peržiūrėti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų lapkričio 15 dienos. Valdymo koordinavimo centras per mėnesį pateikia rekomendacijas dėl valstybės valdomos įmonės strategijos projekto. Atitinkamas valstybės valdomos įmonės organas peržiūri ir įvertina valdymo koordinavimo centro rekomendacijas.
20. Patvirtinta valstybės valdomos įmonės strategija pateikiama valdymo koordinavimo centrui iki tų metų, kai jos patvirtinamos, sausio 15 dienos.
21. Vyriausybė patvirtina valstybės valdomų įmonių, kurių patvirtintos strategijos valstybei atstovaujančios institucijos teikimu pristatomos Vyriausybės pasitarime, sąrašą.
22. Valdymo koordinavimo centras kasmet apibendrina ilgalaikius ir trumpalaikius valstybės valdomų įmonių tikslus ir pasiektus konkrečius rodiklius, šią informaciją teikia metinėje ataskaitoje, skelbia savo interneto svetainėje, jeigu ją turi, jos pagrindu teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių veiklos tobulinimo.
23. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad valstybės valdomos įmonės įstatuose nustatytus veiklos tikslus, taip pat misiją, viziją, ilgalaikius tikslus, jų įgyvendinimo finansavimo šaltinius, strategiją ir metinius veiklos planus ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėtų strategiją patvirtinę valstybės valdomos įmonės organai.
IX. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
24. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad atitinkami valstybės valdomos įmonės organai, pagal kompetenciją priėmę sprendimus dėl valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų, misijos, vizijos, ilgalaikių tikslų ir jų įgyvendinimo finansavimo šaltinių nustatymo, patvirtinę valstybės valdomos įmonės strategiją ir metinius veiklos planus, reguliariai prižiūrėtų, kaip įgyvendinami jų priimti sprendimai, ir parengtų strategijos įgyvendinimo metines ataskaitas.
25. Valstybei atstovaujanti institucija užtikrina, kad valstybės valdoma įmonė strategijos įgyvendinimo metinę ataskaitą jai pateiktų iki kitų metų gegužės 15 dienos.
26. Valstybei atstovaujanti institucija pateikia valdymo koordinavimo centrui strategijos įgyvendinimo metinę ataskaitą per 3 darbo dienas nuo jos gavimo, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai pasibaigia Aprašo 25 punkte nustatytas terminas, o jeigu ją pagal kompetenciją rengia pati valstybei atstovaujanti institucija, – nuo parengimo dienos.
27. Valdymo koordinavimo centras per 2 mėnesius nuo Aprašo 26 punkte nurodyto termino pabaigos parengia apibendrintą valstybės valdomų įmonių strategijų įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Vyriausybei.
X. POVEIKIO PRIEMONĖS, NEPASIEKUS VALSTYBĖS VALDOMOS ĮMONĖS TIKSLŲ
29. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad, nepasiekus valstybės valdomos įmonės tikslų ar juos pasiekus tik iš dalies:
29.2. valstybės valdomos įmonės vadovui būtų nemokama atlygio kintamoji dalis arba ji būtų proporcingai mažinama;
XI. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VALDYBŲ FORMAVIMAS
30. Valstybės valdomos įmonės pagal metines pardavimo pajamas ir valdomo turto vertę priskiriamos I, II, III, IV arba V kategorijai (Aprašo 2 priedas). Konkrečios valstybės valdomos įmonės priskyrimas kategorijai nustatomas pagal paskutinių pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų duomenis prieš pasibaigiant atitinkamos valdybos kadencijai, o tose valstybės valdomose įmonėse, kuriose nesudaromos valdybos, – ne rečiau kaip kas 3 metus.
31. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad valstybės valdomose įmonėse, priskirtose I–II kategorijoms, taip pat ir šioms kategorijoms nepriskirtose valstybės valdomose įmonėse, kurioms Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas suteikia strateginę, svarbią arba ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, būtų suformuotos valdybos.
XII. KOMITETAI
33. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad:
33.1. valstybės valdomoje bendrovėje, priskirtoje I ar II kategorijai, kurioje nesudaromas audito komitetas, numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatyme (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233), būtų sudarytas vidaus kontrolės komitetas, kuriam būtų pavedamos atlikti šios funkcijos: finansinių ataskaitų rengimo proceso vertinimas; valstybės valdomos bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jeigu jis įmonėje veikia, sistemų veiksmingumo vertinimas ir rekomendacijų dėl šių sistemų tobulinimo rengimas; audito atlikimo proceso stebėsena; kitų valdybos pavestų funkcijų atlikimas;
33.2. valstybės valdomoje įmonėje, priskirtoje I ar II kategorijai, būtų sudarytas atlygio komitetas, kuris rengtų pasiūlymus dėl valstybės valdomos įmonės vadovaujančių darbuotojų (vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio) atlygio sistemų;
33.3. valstybės valdomų bendrovių vidaus kontrolės ir atlygio komitetų narių būtų ne mažiau kaip 3, jie atitiktų Aprašo 63 punkte nurodytus bendruosius atrankos kriterijus, nariais neturėtų būti tos valstybės valdomos įmonės vadovaujantys darbuotojai. Valstybės valdomos įmonės vidaus kontrolės, atlygio ir atrankos komitetai yra patariamieji valdybos organai. Bent vienas vidaus kontrolės komiteto narys turėtų būti nepriklausomas valdybos narys, turintis finansų srities kompetenciją;
33.4. vidaus kontrolės komitetas ir atlygio komitetas rengtų ir teiktų atitinkamo organo posėdžiams medžiagą jiems priskirtais klausimais;
34. Akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad valstybės valdomose bendrovėse būtų nustatyta veiksminga vidaus kontrolės sistema, kuri padėtų užtikrinti valstybės valdomos bendrovės veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strategijos ir veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi ir visų su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. Akcijų valdytojas atitinkamai siekia arba užtikrina, kad vidaus kontrolės sistemai užtikrinti būtų mutatis mutandis vadovaujamasi vidaus kontrolei taikomais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540).
XIII. ATRANKOS KOMITETAI
35. Atrankos komitetą sudaro ūkio ministras, finansų ministras ir akcijų valdytojo vadovas. Ministras ir akcijų valdytojo vadovas turi teisę paskirti į atrankos komitetą įgaliotinius.
36. Tais atvejais, kai Ūkio ministerija arba Finansų ministerija yra akcijų valdytoja, atitinkamą atrankos komitetą sudaro 2 atstovai.
37. Sudaroma tiek atrankos komitetų, kiek yra I–II kategorijoms priskirtų valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojų. Atrankos komiteto darbą inicijuoja akcijų valdytojas.
XIV. VALSTYBĖS TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS VALSTYBĖS ĮMONĖSE
39. Valstybei atstovaujanti institucija paskiria valstybės tarnautoją ar darbuotoją, kuruojantį konkrečią valstybės valdomą įmonę.
40. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi reikalauti iš valstybės įmonės, kad jai būtų pateikta informacija, kurios reikia valstybės įmonės veiklos analizei ir sprendimams, susijusiems su įmonės savininko teisių ir pareigų įgyvendinimu, priimti. Aprašo nustatytais atvejais, taip pat ir prireikus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šią informaciją pateikia valdymo koordinavimo centrui.
41. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija praneša valdymo koordinavimo centrui apie reikšmingus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimus.
42. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, kad valstybės įmonės:
42.1. laiku pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno įmoką ir pinigines lėšas valstybės įmonės likvidavimo atveju;
XV. VALSTYBĖS KAIP AKCININKĖS TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS VALSTYBĖS VALDOMOSE BENDROVĖSE
43. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas valstybės kaip akcininkės turtines ir neturtines teises, privalo reikalauti iš valstybės valdomos bendrovės pateikti jam informaciją, kurios reikia valstybės valdomos bendrovės veiklos analizei ir sprendimams, susijusiems su akcininko teisių ir pareigų įgyvendinimu, priimti. Aprašo nustatytais atvejais, taip pat ir prireikus akcijų valdytojas šią informaciją pateikia valdymo koordinavimo centrui.
44. Akcijų valdytojas su valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektais supažindina valdymo koordinavimo centrą. Valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją akcijų valdytojas pateikia valdymo koordinavimo centrui.
45. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas akcininko neturtines teises:
45.1. reikalauja iš valstybės valdomos bendrovės, kad jam per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą registruotu laišku būtų pateiktas pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė yra vienintelė valstybės valdomos bendrovės akcininkė;
45.2. reikalauja iš valstybės valdomos bendrovės, kad reorganizuojant ar vykdant atskyrimą visose po reorganizavimo ar atskyrimo veiksiančiose bendrovėse valstybė išlaikytų iki reorganizavimo ar atskyrimo turėtą balsų skaičių suteikiantį proporcingą akcijų kiekį, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip;
45.3. užtikrina, kad valstybės valdomos bendrovės įstatuose būtų nustatyta valdybos kompetencija priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, jeigu atitinkamai investuojamo, perleidžiamo, nuomojamo (skaičiuojama atskirai kiekvienos rūšies sandorio) ilgalaikio turto balansinė vertė, įkeičiamo ar įkeičiamo hipoteka (skaičiuojama bendra sandorių suma) ilgalaikio turto balansinė vertė, kitų asmenų prievolių, kurių įvykdymas laiduojamas ar garantuojamas, suma ar įsigyjamo ilgalaikio turto kaina didesnė kaip:
45.3.1. 10 tūkst. litų, kai valstybės valdomos bendrovės įstatinis kapitalas neviršija 200 tūkst. litų;
45.3.2. 1/20 valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo, kai valstybės valdomos bendrovės įstatinis kapitalas viršija 200 tūkst. litų, bet neviršija 200 mln. litų;
46. Akcijų valdytojas duoda įgaliotiniui įgaliojimą atlikti teisinius veiksmus įgyvendinant valstybės kaip akcininkės neturtines teises valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir (ar) ne visuotiniame akcininkų susirinkime. Kai valstybė yra vienintelė valstybės valdomos bendrovės akcininkė, akcijų valdytojas priima rašytinius sprendimus, kurie prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
47. Įgaliojime įgyvendinti neturtines teises valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu rekomenduojama nurodyti:
47.4. akcijų valdytojo valdomų akcijų skaičių, nominaliąją vertę, taip pat akcijų suteikiamų balsų skaičių ir jų dalį;
47.6. kaip įgaliotinis turi balsuoti kiekvienu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu, taip pat dėl sprendimų projektų ir keliamų papildomų kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar valstybės valdomos bendrovės vadovo pareigas, dėl audito įmonės, kuriuos likus mažiau kaip 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar visuotinio akcininkų susirinkimo metu siūlys tokią teisę turintys asmenys. Prireikus įgaliojime taip pat nurodoma, kokius naujus sprendimų į darbotvarkę įtrauktais klausimais projektus, papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar valstybės valdomos bendrovės vadovo pareigas arba audito įmonę turi siūlyti įgaliotinis susirinkimo metu ir už juos balsuoti;
48. Įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu rekomenduojama taikyti Aprašo 47 punktą, išskyrus 47.3 ir 47.6 punktų nuostatas.
49. Įgaliotiniu gali būti:
49.1. karjeros valstybės tarnautojas, Lietuvos banko tarnautojas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu akcijų valdytoja yra valstybės institucija ar valstybės įstaiga;
49.2. valstybės įmonės Valstybės turto fondo darbuotojas, jeigu akcijų valdytojas yra valstybės įmonė Valstybės turto fondas;
50. Įgaliotiniu negali būti:
50.2. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tos valstybės valdomos bendrovės ar su ja susijusios įmonės, kaip apibrėžta Aprašo 65 punkte, akcijos, suteikiančios daugiau kaip 5 procentus visų balsų, ir asmuo, kuris yra tokio akcininko atstovas;
51. Įgaliojime įgaliotiniui neturi būti suteikta teisė perįgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus, kuriuos jis įgaliotas atlikti.
52. Jeigu valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą, susijusį su įstatinio kapitalo didinimu papildomais įnašais, ir, padidinus valstybės valdomos bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, įstatinį kapitalą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų taip, kad valstybė neišlaikytų iki įstatinio kapitalo padidinimo turėtą balsų skaičių suteikiančio proporcingo akcijų kiekio, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, akcijų valdytojas duodamame įgaliojime nurodo balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą. Reikalavimas duoti įgaliojimą balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą netaikomas, kai valstybės valdomos bendrovės akcijos privatizuojamos valstybės kontrolės perdavimo būdu.
53. Tik vadovaudamasis Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios valstybės valdomos bendrovės, akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti:
53.1. už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų;
53.2. dėl tokių darbotvarkės klausimų, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų:
53.2.2. atšaukti valstybės valdomos bendrovės likvidavimą, jeigu sprendimą likviduoti valstybės valdomą bendrovę buvo priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas;
53.2.3. reorganizuoti valstybės valdomą bendrovę, nurodžius reorganizavimo būdą, ar atlikti atskyrimo procedūras tokios valstybės valdomos bendrovės atžvilgiu;
54. Sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti Aprašo 53 punkte nurodytais valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, jeigu bent 2 valstybės valdomos bendrovės rodikliai nesiekia tokių reikšmių:
55. Įgaliojime dėl balsavimo už kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą akcijų valdytojas turi:
55.1. nurodyti akcijų valdytojo siūlomus kandidatus, jų eiliškumą ir kiek už kiekvieną jo siūlomą kandidatą skirti balsų;
55.2. nustatyti, kad, keliems kandidatams surinkus po lygiai balsų, balsuojant pakartotinai įgaliotinis visus balsus skirtų už tą akcijų valdytojo iškeltą kandidatą, kuris įgaliojime nurodytoje keliamų kandidatų eilėje yra pirmesnis, o už kitų akcininkų iškeltus kandidatus neskirtų nė vieno balso. Šių reikalavimų galima nesilaikyti, kai yra daugiau nei viena laisva organo nario vieta, į kurią renkami kandidatai, o kitaip išsidėstę akcijų valdytojo balsai neabejotinai lemtų didesnio kiekio akcijų valdytojo pasiūlytų įgaliojime nurodytų kandidatų išrinkimą.
56. Įgaliojime dėl balsavimo už visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo valstybės valdomos bendrovės vadovo kandidatūrą akcijų valdytojas turi pavesti įgaliotiniui balsuoti už akcijų valdytojo iškeltą kandidatą.
57. Kai numatoma rinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ir valstybei priklausančios akcijos suteikia teisę siūlyti papildomus kandidatus, akcijų valdytojo pasiūlytų kandidatų skaičiaus santykis su valstybės valdomos bendrovės įstatuose įrašytu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narių skaičiumi neturi būti mažesnis už šių akcijų santykį su visomis valstybės valdomos bendrovės akcijomis.
XVI. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ KOLEGIALIŲ ORGANŲ SUDĖTIS
58. Valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos įmonės valdybos narius turi atitikti Apraše nustatytus bendruosius ir konkrečiuosius atrankos kriterijus, jeigu taip nustatė atrankos komitetas.
59. Valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos bendrovės stebėtojų tarybų narius turi atitikti Apraše nustatytus bendruosius atrankos kriterijus.
60. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad:
60.1. valstybės valdomos bendrovės valdybos narių daugumą sudarytų asmenys, nedirbantys toje valstybės valdomoje bendrovėje;
60.2. valstybės valdomos įmonės valdybos nariu nebūtų renkamas valstybės tarnautojas, dėl kurio ar dėl kurio artimųjų giminaičių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas;
60.3. valstybės valdomoje bendrovėje, priskirtoje I ar II kategorijai, ne mažiau kaip 1/3 valstybės valdomų bendrovių valdybų narių atitiktų nepriklausomumo kriterijus, nustatytus Aprašo 64 punkte;
60.4. kiekvienos valstybės valdomos įmonės valdybos sudėtyje būtų asmenų, turinčių:
60.4.1. kompetenciją finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje. Šią kompetenciją patvirtina darbo įmonės vyriausiuoju buhalteriu (finansininku), darbo finansų konsultavimo, buhalterinių paslaugų, audito srityse patirtis, aukštasis išsilavinimas finansų, apskaitos arba audito srityje ar kita pagal pobūdį panaši patirtis arba išsilavinimas;
60.4.2. kompetenciją strateginio planavimo ir valdymo srityje. Šią kompetenciją patvirtina darbo valdyboje, darbo juridinio asmens vadovu, darbo strateginio valdymo srityje patirtis ar kita pagal pobūdį panaši patirtis arba išsilavinimas;
60.4.3. ūkio šakos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, žinių. Žinias apie ūkio šaką, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, patvirtina darbo atitinkamoje ūkio šakoje ar joje veikiančiame juridiniame asmenyje patirtis, taip pat aukštasis atitinkamos srities ir krypties išsilavinimas, susijęs su ūkio šakos sritimi.
XVII. KANDIDATŲ ATRANKOS KRITERIJAI
62. Kandidatų į valstybės valdomos įmonės kolegialių ir vienasmenių organų narius, kuriuos skiria ar kelia valstybei atstovaujanti institucija, bendrieji atrankos kriterijai:
62.2. teisės aktų nustatyta tvarka neatimta ir neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias keliamas kandidatas, ir atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
62.3. per pastaruosius 5 metus asmuo nėra atšauktas iš juridinio asmens organo dėl netinkamo pareigų vykdymo;
62.4. nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431) penktajame skirsnyje, dėl kurių asmuo negali dirbti valstybės valdomos įmonės vadovu ar būti kolegialaus organo nariu;
63. Konkrečiuosius atrankos kriterijus kiekvienam valstybės valdomos bendrovės, priskirtos I ar II kategorijai, kolegialaus organo ir vienasmenio organo nariui prireikus nustato atrankos komitetas, atsižvelgdamas į valstybės valdomos bendrovės kompetencijos poreikį. Rengiant konkrečiuosius atrankos kriterijus, be kita ko, atsižvelgiama į patvirtintus valstybės valdomos bendrovės strateginius tikslus.
64. Nustatant, ar valstybės valdomos įmonės organo narys yra nepriklausomas, taikomi šie nepriklausomumo kriterijai:
64.1. jis negali būti tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios įmonės vadovas ir paskutinius 5 metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
64.2. jis negali būti tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios įmonės darbuotojas ir paskutinius 3 metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
64.3. jis neturi gauti ir per paskutinius 3 metus neturi būti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios įmonės, išskyrus užmokestį už kolegialaus organo nario pareigas;
64.4. jis neturi turėti daugiau kaip 5 procentus balsų suteikiančių akcijų, taip pat neturi atstovauti tokiam akcininkui;
64.5. jis negali turėti ir per praėjusius 3 metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su ta valstybės valdoma įmone, į kurią keliamas kandidatas, ir su susijusia įmone nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, vadovas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingų įmokų iš valstybės valdomos įmonės arba susijusios įmonės;
64.6. jis negali būti ir per paskutinius 3 metus neturi būti buvęs audito įmonės, kuri atlieka ar atliko tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios įmonės auditą, partneriu arba darbuotoju;
64.7. jis neturi būti ėjęs valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
64.8. jis neturi būti valstybės valdomos įmonės vadovo arba Aprašo 64.1–64.7 punktuose nurodytų asmenų artimas šeimos narys (artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai);
64.9. jis neturi būti valstybės tarnautojas arba valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojas;
65. Su valstybės valdoma įmone susijusia įmone laikytina valstybės valdomos bendrovės patronuojanti bendrovė ir (ar) dukterinė bendrovė, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
XVIII. KANDIDATŲ ATRANKA
67. Akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad I–II kategorijoms priskirtose valstybės valdomose bendrovėse:
67.1. kartą per metus kiekvienos valstybės valdomos bendrovės kolegialus organas atliktų savo veiklos vertinimą ir poreikių analizę – nustatytų, kokios kompetencijos narių reikia siekiant valstybės valdomos bendrovės tikslų. Rekomenduojama valstybės valdomos bendrovės kolegialiam organui vertinant savo veiklą ir analizuojant poreikius konsultuotis su valdymo koordinavimo centru;
67.2. veiklos vertinimas ir poreikių analizė būtų atliekami prieš pasibaigiant kolegialaus organo kadencijai, taip pat kasmet baigiantis finansiniams metams po to, kai valstybės valdomoje bendrovėje patvirtinamas kitų metų biudžetas, tačiau ne vėliau nei iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo;
68. Akcijų valdytojas, naudodamasis savo kaip akcininko teisėmis į informaciją, gauna veiklos vertinimo ir poreikių analizės rezultatus ir pateikia juos valdymo koordinavimo centrui. Valdymo koordinavimo centras apibendrintą informaciją su rekomendacijomis perduoda atrankos komitetui.
69. Akcijų valdytojo keliami kandidatai į valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo narius parenkami taip:
69.1. akcijų valdytojas prireikus gali konsultuotis su valdymo koordinavimo centru, o valdymo koordinavimo centras tokiu atveju konsultuoja dėl kolegialaus organo bei jo narių veiklos vertinimo ir (ar) to organo narių keitimo arba naujų narių rinkimo ar skyrimo;
69.2. siekiant užtikrinti valstybės valdomos bendrovės ir jos valdybos veiklos tęstinumą, rekomenduojama vienu metu keisti ne daugiau kaip 1/2 valdybos narių, taip pat vienu metu nekeisti valstybės valdomos bendrovės vadovo ir valdybos pirmininko (kai jie yra skirtingi asmenys);
69.3. atrankos komitetas prireikus nustato konkrečiuosius atrankos kriterijus kiekvienai valstybės valdomos bendrovės organo nario pozicijai, atsižvelgdamas į valstybės valdomos bendrovės kompetencijos poreikį, strategiją, atitinkamos ūkio šakos rinkos situaciją;
69.4. prireikus kandidatų į kolegialaus organo narius, atitinkančių tiek bendruosius, tiek konkrečiuosius kriterijus, paiešką atlieka valdymo koordinavimo centras;
69.5. atrankos komitetas priima sprendimą, kuriuo asmenis rekomenduoja kelti kandidatais į atitinkamos valstybės valdomos bendrovės organo narius;
69.6. jeigu atrankos komitete akcijų valdytojo vadovas balsuoja kitaip nei kiti atrankos komiteto nariai, taip pat tuo atveju, kai atrankos komitetas nepriima sprendimo, sprendimą dėl asmenų, rekomenduojamų akcijų valdytojui kelti kandidatais, priima Vyriausybė. Šiuo atveju valdymo koordinavimo centras parengia ir perduoda su kandidatais ir svarstymu bei balsavimu atrankos komitete susijusią medžiagą Vyriausybei;
69.7. atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendimas, kuriuo asmenys rekomenduojami kelti kandidatais, teikiamas atitinkamam akcijų valdytojui;
69.8. akcijų valdytojas išduoda įgaliojimą kelti atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendime nurodytus kandidatus valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti už juos, o kai valstybė valdo visus balsus suteikiančias valstybės valdomos bendrovės akcijas, – priima vienintelio akcininko sprendimą skirti atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendime nurodytus kandidatus atitinkamo organo nariais.
XIX. VALSTYBĖS VALDOMOS ĮMONĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS, VALDYBOS IR VADOVAUJANČIŲ DARBUOTOJŲ ATLYGIS
70. Valstybės valdomų įmonių vadovaujantiems darbuotojams darbo užmokestis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
71. Akcijų valdytojas inicijuoja visų valstybės valdomų bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose klausimo dėl stebėtojų tarybos ar valdybos narių, kurie nėra valstybės tarnautojai ar valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojai, atlygio už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis svarstymą.
72. Rekomenduojama, kad valstybės valdomos bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nario atlygis būtų fiksuotas, t. y. neturėtų kintamosios dalies, ir neviršytų 1/4 dalies valstybės valdomos bendrovės vadovui nustatyto viso atlygio, o stebėtojų tarybos ar valdybos pirmininkui – 1/3 dalies tokio atlygio dydžio.
73. Jeigu būtų nuspręsta valstybės valdomos bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariams mokėti tantjemas, rekomenduojama iš anksto, kiekvieno nario kadencijos pradžioje, nustatyti aiškius tikslus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar tantjemos turės būti išmokėtos, taip pat kad jų dydis neviršytų Aprašo 72 punkte nurodytos fiksuoto atlygio dalies dydžio.
74. Jeigu valstybės valdomos bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariui nustatomas atlygis už jo veiklą atitinkamai stebėtojų taryboje ar valdyboje, rekomenduojama, kad toks atlygis būtų proporcingai mažinamas arba visai nemokamas, jeigu stebėtojų tarybos ar valdybos narys nedalyvauja atitinkamai stebėtojų tarybos ar valdybos posėdžiuose, nepareiškia nuomonės darbotvarkės klausimais ir nebalsuoja dėl jų.
XX. APRAŠO TAIKYMO MONITORINGAS
Valstybės turtinių ir neturtinių teisių
įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo
1 priedas
VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PRISKYRIMAS GRUPĖMS PAGAL NUSTATYTUS TIKSLUS
| Eil. Nr. |
Įmonės pavadinimas |
Sektorius |
Valstybei atstovaujanti institucija |
Įmonių grupė |
| 1. |
akcinė bendrovė „Autoūkis“ |
transportas |
valstybės įmonė Valstybės turto fondas |
1A |
| 2. |
akcinė bendrovė „Detonas“ |
kita |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 3. |
akcinė bendrovė „Lietuvos veislininkystė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 4. |
akcinė bendrovė „Mintis“ |
kita |
Švietimo ir mokslo ministerija |
1A |
| 5. |
akcinė bendrovė „Problematika“ |
kita |
Susisiekimo ministerija |
1A |
| 6. |
akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 7. |
akcinė bendrovė Informacinio verslo paslaugų įmonė |
kita |
Lietuvos statistikos departamentas |
1A |
| 8. |
akcinė bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1A |
| 9. |
uždaroji akcinė bendrovė „Eismo sauga“ |
transportas |
valstybės įmonė Valstybės turto fondas |
1A |
| 10. |
uždaroji akcinė bendrovė „Baldžio šilas“ |
kita |
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
1A |
| 11. |
uždaroji akcinė bendrovė „Geoterma“ |
energetika |
valstybės įmonė Valstybės turto fondas |
1A |
| 12. |
uždaroji akcinė bendrovė „Palangos žvorūnė“ |
kita |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
1A |
| 13. |
uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio veislininkystė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 14. |
uždaroji akcinė bendrovė „Projektų ekspertizė“ |
kita |
Aplinkos ministerija |
1A |
| 15. |
uždaroji akcinė bendrovė „Senevita“ |
kita |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
1A |
| 16. |
uždaroji akcinė bendrovė „Šeduvos avininkystė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 17. |
uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 18. |
uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės veislininkystė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 19. |
uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 20. |
uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 21. |
uždaroji akcinė bendrovė „Visagino energetikos remontas“ |
energetika |
Energetikos ministerija |
1A |
| 22. |
uždaroji akcinė bendrovė Aerogeodezijos institutas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 23. |
uždaroji akcinė bendrovė Dotnuvos eksperimentinis ūkis |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 24. |
uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 25. |
uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“ |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 26. |
uždaroji akcinė bendrovė Respublikinė mokomoji sportinė bazė |
kita |
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
1A |
| 27. |
uždaroji akcinė bendrovė sanatorija „Pušyno kelias“ |
kita |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
1A |
| 28. |
uždaroji akcinė bendrovė Universiteto vaistinė |
kita |
Sveikatos apsaugos ministerija |
1A |
| 29. |
uždaroji akcinė bendrovė Upytės eksperimentinis ūkis |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 30. |
uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus veterinarijos klinikinė ligoninė |
kita |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
1A |
| 31. |
uždaroji akcinė bendrovė žurnalas „Sveikata“ |
kita |
Vilniaus teritorinė ligonių kasa |
1A |
| 32. |
valstybės įmonė „Pajūrio vėtrungė“ |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 33. |
valstybės įmonė „Visagino energija“ |
energetika |
Ūkio ministerija |
1A |
| 34. |
valstybės įmonė „Visagino statybininkai“ |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 35. |
valstybės įmonė poilsio namai „Baltija“ |
kita |
Ūkio ministerija |
1A |
| 36. |
valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 37. |
akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1B |
| 38. |
akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ |
energetika |
Energetikos ministerija |
1B |
| 39. |
akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 40. |
akcinė bendrovė Klaipėdos metrologijos centras |
kita |
Valstybinė metrologijos tarnyba |
1B |
| 41. |
akcinė bendrovė Lietuvos paštas |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 42. |
akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras |
kita |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 43. |
akcinė bendrovė Smiltynės perkėla |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 44. |
akcinė bendrovė Šiaulių metrologijos centras |
kita |
Valstybinė metrologijos tarnyba |
1B |
| 45. |
akcinė bendrovė Vilniaus metrologijos centras |
kita |
Valstybinė metrologijos tarnyba |
1B |
| 46. |
uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ |
kita |
Finansų ministerija |
1B |
| 47. |
uždaroji akcinė bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ |
energetika |
Energetikos ministerija |
1B |
| 48. |
uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos monetų kalykla |
kita |
Lietuvos bankas |
1B |
| 49. |
uždaroji akcinė bendrovė Nemuno žirgynas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 50. |
uždaroji akcinė bendrovė Sartų žirgynas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 51. |
uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus žirgynas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 52. |
uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1B |
| 53. |
valstybės įmonė „Infostruktūra“ |
kita |
Vidaus reikalų ministerija |
1B |
| 54. |
valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 55. |
valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1B |
| 56. |
valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 57. |
valstybės įmonė Anykščių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 58. |
valstybės įmonė Biržų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 59. |
valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 60. |
valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 61. |
valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 62. |
valstybės įmonė Jonavos miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 63. |
valstybės įmonė Joniškio miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 64. |
valstybės įmonė Jurbarko miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 65. |
valstybės įmonė Kaišiadorių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 66. |
valstybės įmonė Kauno metrologijos centras |
kita |
Valstybinė metrologijos tarnyba |
1B |
| 67. |
valstybės įmonė Kauno miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 68. |
valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 69. |
valstybės įmonė Kėdainių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 70. |
valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 71. |
valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 72. |
valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 73. |
valstybės įmonė Kuršėnų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 74. |
valstybės įmonė Marijampolės miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 75. |
valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 76. |
valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 77. |
valstybės įmonė Pakruojo miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 78. |
valstybės įmonė Panevėžio metrologijos centras |
kita |
Valstybinė metrologijos tarnyba |
1B |
| 79. |
valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 80. |
valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų |
kita |
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
1B |
| 81. |
valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų |
kita |
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
1B |
| 82. |
valstybės įmonė prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų |
kita |
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
1B |
| 83. |
valstybės įmonė Prienų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 84. |
valstybės įmonė Radviliškio miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 85. |
valstybės įmonė Raseinių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 86. |
valstybės įmonė Rietavo miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 87. |
valstybės įmonė Rokiškio miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 88. |
valstybės įmonė Šakių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 89. |
valstybės įmonė Šalčininkų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 90. |
valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 91. |
valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 92. |
valstybės įmonė Švenčionėlių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 93. |
valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 94. |
valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
1B |
| 95. |
valstybės įmonė Tauragės miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 96. |
valstybės įmonė Telšių miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 97. |
valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 98. |
valstybės įmonė Trakų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 99. |
valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 100. |
valstybės įmonė Utenos miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 101. |
valstybės įmonė Valkininkų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 102. |
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1B |
| 103. |
valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 104. |
valstybės įmonė Veisiejų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 105. |
valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 106. |
valstybės įmonė Zarasų miškų urėdija |
miškininkystė |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos |
1B |
| 107. |
akcinė bendrovė „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ |
kita |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 108. |
uždaroji akcinė bendrovė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
1A |
| 109. |
uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ |
kita |
Ūkio ministerija |
2 |
| 110. |
uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos kinas“ |
kita |
Kultūros ministerija |
2 |
| 111. |
uždaroji akcinė bendrovė Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras |
kita |
valstybės įmonė Valstybės turto fondas |
2 |
| 112. |
uždaroji akcinė bendrovė Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras |
kita |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2 |
| 113. |
uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos tyrimų centras |
kita |
Švietimo ir mokslo ministerija (70,51 procento), Ūkio ministerija (29,49 procento) |
2 |
| 114. |
uždaroji akcinė bendrovė Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras |
kita |
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2 |
| 115. |
valstybės įmonė „Alytaus regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 116. |
valstybės įmonė „Automagistralė“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 117. |
valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ |
kita |
Finansų ministerija |
2 |
| 118. |
valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 119. |
valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 120. |
valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ |
kita |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos |
2 |
| 121. |
valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ |
kita |
Finansų ministerija |
2 |
| 122. |
valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 123. |
valstybės įmonė „Oro navigacija“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 124. |
valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 125. |
valstybės įmonė „Regitra“ |
kita |
Vidaus reikalų ministerija |
2 |
| 126. |
valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 127. |
valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 128. |
valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 129. |
valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 130. |
valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“ |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 131. |
valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-centras“ |
kita |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos |
2 |
| 132. |
valstybės įmonė Energetikos agentūra |
energetika |
Energetikos ministerija |
2 |
| 133. |
valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė |
energetika |
Energetikos ministerija |
2 |
| 134. |
valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra |
kita |
Energetikos ministerija |
2 |
| 135. |
valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
2 |
| 136. |
valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra |
energetika |
Energetikos ministerija |
2 |
| 137. |
valstybės įmonė Registrų centras |
kita |
Teisingumo ministerija |
2 |
| 138. |
valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“ |
kita |
Seimo kanceliarija |
2 |
| 139. |
valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras |
kita |
Aplinkos ministerija |
1B |
| 140. |
valstybės įmonė Turto bankas |
kita |
Finansų ministerija |
2 |
| 141. |
valstybės įmonė Valstybės turto fondas |
kita |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
2 |
| 142. |
valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas |
miškininkystė |
Aplinkos ministerija |
1A |
| 143. |
valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija |
transportas |
Susisiekimo ministerija |
2 |
| 144. |
valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija |
kita |
Kultūros ministerija |
2 |
| 145. |
valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras |
kita |
Žemės ūkio ministerija |
2 |
Valstybės turtinių ir neturtinių teisių
įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo
2 priedas
įmonių kategorijos
| Turtas, mln. litų |
Pardavimo pajamos (per paskutinius finansinius metus), mln. litų |
|||||
| iki 10 |
nuo 10 iki 20 |
nuo 20 iki 50 |
nuo 50 iki 100 |
nuo 100 iki 200 |
200 ir daugiau |
|
| iki 10 |
V |
V |
IV |
IV |
III |
III |
| nuo 10 iki 20 |
V |
IV |
IV |
III |
III |
II |
| nuo 20 iki 50 |
IV |
IV |
III |
III |
II |
II |
| nuo 50 iki 100 |
IV |
III |
III |
II |
II |
I |
| nuo 100 iki 200 |
III |
III |
II |
II |
I |
I |
| 200 ir daugiau |
III |
II |
II |
I |
I |
I |
Valstybės turtinių ir neturtinių teisių
įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo
3 priedas
VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ NUOSAVO KAPITALO KAINOS IR OPTIMALIOS KAPITALO STRUKTŪROS SKAIČIAVIMO APRAŠAS
1. Valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kainos ir optimalios kapitalo struktūros skaičiavimo aprašas (toliau – Aprašas) reguliuoja bendruosius pelningumo tikslų nustatymo principus, pateikia nuosavo kapitalo kainos apskaičiavimo formulę ir nustato, kaip analizuojama kapitalo kaina.
2. Valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kaina ir optimali kapitalo struktūra skaičiuojama atsižvelgiant į Apraše pateiktas rekomendacijas ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas.
3. Bendrieji pelningumo tikslų nustatymo, atsižvelgiant į veiklos ir finansinę riziką, principai yra šie:
3.1. kuo didesnė įmonės veiklos ir finansinė rizika, tuo didesnė nuosavo kapitalo kaina, t. y. reikalaujama minimalaus pelningumo;
4. Nuosavo kapitalo kaina parodo akcininko lūkesčius ir apima mokamus dividendus (kaip investuoto kapitalo grąžą) ir kapitalo vertės kitimą. Ūkio ministerija, kaip koordinuojanti institucija įgyvendinant valstybės valdomų įmonių valdymą, nuosavo kapitalo grąžai skaičiuoti naudoja finansinėje analizėje įprastai taikomą kapitalo aktyvų įkainojimo modelį (toliau – CAPM). Nuosavo kapitalo kainos apskaičiavimo pagal CAPM formulė yra ki = rf + 
i*(rm - rf), kur:
ki – įmonės nuosavo kapitalo kaina, t. y. tikėtina grąža iš alternatyvios investicijos į įmonę, turinčią tokį pat rizikos profilį;
rf – nerizikingos investicijos palūkanų norma. Siekiant išlaikyti nuoseklumą ir kapitalo grąžą vertinti atsižvelgiant į strateginio veiklos planavimo trukmę, siūloma skaičiavimams naudoti vertinimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos išleistų vertybinių popierių, denominuotų litais, kurių trukmė iki išpirkimo sutampa su laikotarpiu, už kurį matuojama kapitalo grąža, pajamingumą;
i – įmonės i beta. Tai yra sisteminės rizikos koeficientas, kuris parodo kovariacijos laipsnį tarp įmonės i ir rinkos portfelio grąžos. Įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, i apskaičiuojama pagal jų akcijos kainos svyravimus, palyginti su biržos, kurioje prekiaujama šios įmonės vertybiniais popieriais, indekso svyravimais. Lietuvos valstybės valdomų įmonių betoms nustatyti naudojamas OMX Vilnius indeksas (OMXV). Įmonių, kurių akcijomis neprekiaujama vertybinių popierių biržoje, sisteminės rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal panašių įmonių sisteminę riziką, atitinkamai patikslinant apskaičiuotą reikalaujamą įmonės i kapitalo grąžą pagal įmonės ir įsiskolinimo rodiklį. Apskaičiuota įmonės beta vertė, siekiant panaikinti dėl laiko intervalo ir indekso pasirinkimo būdingus tendencingumus, remiantis plačiai taikoma metodika, tikslinama pagal formulę (1/3) + i(2/3);
rm – metinė rinkos portfelio grąža (metinis OMXV indekso pokytis);
rm - rf – rinkos rizikos premija.
5. Nustačius nuosavo kapitalo kainą, turi būti apskaičiuojama vidutinė svertinė įmonės kapitalo kaina, atsižvelgiant į nuosavo ir skolinto kapitalo santykį ir skolinto kapitalo kainą.