LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BENDROJO IR VIETOS SAVIVALDYBIŲ PARAMOS GYVENAMIESIEMS NAMAMS, BUTAMS STATYTI ARBA PIRKTI FONDŲ BEI LENGVATINIŲ KREDITŲ GYVENTOJAMS
1993 m. balandžio 19 d. Nr. 274
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų nuostatus;
2. Pavesti Finansų ministerijai nustatytąja tvarka kompensuoti iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo susidariusį įsiskolinimą socialiai remtiniems asmenims, gavusiems iki šio nutarimo priėmimo dienos pažymas dėl lengvatinių kreditų suteikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992–1995 metais“ (Žin., 1992, Nr. 13-354), pagal atitinkamus laipsnius su grupėmis, tačiau tik tiems, kuriems neskirtas lengvatinis kreditas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvuose (bendrijose).
3. Pavesti miestų (rajonų) valdyboms:
3.1. sumokėti iš savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų kompensacijas asmenims, įstojusiems į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus (bendrijas) ir sumokėjusiems pradines įmokas iki 1990 m. gruodžio 31 d., – 50 procentų skirtumo tarp jų gyvenamųjų namų, butų statybos faktinių išlaidų ir vertės, apskaičiuotos vidutinėmis 1989 metų statybos kainomis (įskaitant 80 procentų statybos kainos indeksavimą koeficientu 1,8) pagal duomenis, suderintus iki šio nutarimo priėmimo dienos su Statybos ir urbanistikos ministerija;
3.2. peržiūrėti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (bendrijų) narių sąrašus ir neteikti lengvatinių kreditų šiems kooperatyvams (bendrijoms) už gyvenamojo ploto dalį, priklausančią tiems jų nariams, kuriems valstybės parama negali būti teikiama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11 straipsnį;
3.3. ieškoti galimybių, kaip atpiginti kai kurių gyvenamųjų namų, butų statybą – leisti baigti ją patiems gyvenamųjų namų kooperatyvų (bendrijų) nariams, atitinkamai patikslinus rangos sutartis;
3.4. nedelsiant papildyti vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondus lėšomis, gautomis pardavus aukcionuose dalį vietos savivaldybių pastatytų butų ir privatizavus žemę;
4. Nustatyti, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (bendrijoms) nekompensuojamas įsiskolinimas, susidaręs dėl statybos apimties likučio (pasibaigus rangos sutartyje numatytai gyvenamojo namo statybos trukmei) pabrangimo, jeigu nenustatyta šalių kaltė dėl rangos sutarties nevykdymo.
5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353; Nr. 14-400; Nr. 29(2)-888) 7.6 punktą, išbraukti jo antrąją pastraipą, o ketvirtąją pastraipą išdėstyti taip:
6. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 141 „Dėl priemonių naftai ir dujoms papildomai gauti iš Rusijos Federacijos Tiumenės srities“ (Žin., 1992, Nr. 11-306), išbraukti 6 punkte žodžius „gauti lengvatinį kreditą (priskaičiuojant 2 procentų dydžio palūkanas) kooperatiniam butui arba individualiam namui statyti“.
7. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 310 „Dėl palūkanų normų“ (Žin., 1992, Nr. 18-535), 3 punkto antrojoje pastraipoje po žodžių „finansinių fondų“ įrašant žodžius „išskyrus Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą“.
8. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908):
8.2. patvirtintų nurodytuoju nutarimu Savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą taisyklių:
8.2.1. 21 punkto antrojoje pastraipoje vietoj skaičiaus „70“ įrašyti skaičių „30“, o trečiojoje pastraipoje vietoj skaičiaus „30“ – skaičių „70“;
9. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ (Žin., 1992, Nr. 31-966), 2.5.6 punkto antrojoje pastraipoje vietoj skaičiaus „70“ įrašyti skaičių „30“, o vietoj skaičiaus „30“ – skaičių „70“.
10. Pripažinti netekusiais galios:
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 189 „Dėl lengvatų statant individualius ir kooperatinius gyvenamuosius namus“ (Žin., 1991, Nr. 16-438);
10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992-1995 metais“ (Žin., 1992, Nr. 13-354) 2–19 punktus;
10.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 224 „Dėl statybos pabrangimo kompensavimo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams“ (Žin., 1992, Nr. 17-472);
10.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 311 „Dėl paramos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams“ (Žin., 1992, Nr. 18-536);
10.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 422 „Dėl Gyvenamųjų namų, butų statybos lengvatinio kreditavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 23-683).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274
Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams,
butams statyti arba pirkti fondų nuostatai
1. Šie nuostatai pratęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992-1995 metais“ įsteigtų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 784 „Dėl Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų apskaitos bei kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 32-1002) patikslintų Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų naudojimo galiojimą. Nuostatai yra privalomi miestų (rajonų) savivaldybėms, bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims.
2. Bendrasis paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondas (toliau vadinama – Bendrasis paramos fondas) formuojamas iš:
70 procentų Bendrojo butų privatizavimo specialiojo fondo lėšų;
25 procentų lėšų, gautų už miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse parduotus žemės sklypus;
30 procentų piniginių įplaukų, gautų pardavus savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas;
20 procentų piniginių įplaukų, gautų pardavus valstybinių įmonių gyvenamąsias patalpas;
30 procentų palūkanų, gautų pardavus išsimokėtinai savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas;
20 procentų palūkanų, gautų pardavus išsimokėtinai valstybinių įmonių gyvenamąsias patalpas;
30 procentų gyvenamųjų namų remonto konkurso laimėtojų lėšų likučio, kuris susidaro, kai iš konkurso laimėtojų pervestų sumų išskaitomos (atimamos) išlaidos, susijusios su pastato remontu;
palūkanų už paskolintas laikinai laisvas Bendrojo paramos fondo lėšas;
padidintų palūkanų ir delspinigių, išieškotų iš skolininkų už kreditus, naudojamus ne pagal paskirtį, pažeidžiant lengvatinio kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas, jeigu kredito šaltinis yra Bendrasis paramos fondas;
Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
3. Pritrūkus Bendrojo paramos fondo lėšų, pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus gali būti panaudoti bankų kredito ištekliai, Lietuvos valstybės biudžeto ir kitos lėšos.
4. Vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondai (toliau vadinama – vietos savivaldybių paramos fondai) formuojami iš:
90 procentų miestų (rajonų) savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšų;
75 procentų lėšų, gautų už miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse parduotus žemės sklypus;
70 procentų piniginių įplaukų, gautų pardavus savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas;
50 procentų piniginių įplaukų, gautų pardavus valstybinių įmonių gyvenamąsias patalpas;
70 procentų palūkanų, gautų pardavus išsimokėtinai savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas;
50 procentų palūkanų, gautų pardavus išsimokėtinai valstybinių įmonių gyvenamąsias patalpas;
70 procentų gyvenamųjų namų remonto konkurso laimėtojų lėšų likučio, kuris susidaro, kai iš konkurso laimėtojų pervestų sumų išskaitomos (atimamos) išlaidos, susijusios su pastato remontu;
padidintų palūkanų ir delspinigių, išieškotų iš skolininkų už kreditus, naudojamus ne pagal paskirtį, pažeidžiant lengvatinio kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas, jeigu kredito šaltinis yra vietos savivaldybių paramos fondai;
palūkanų už einamuosiuose depozituose esančias vietos savivaldybių paramos fondų lėšas;
Bendrojo paramos fondo perduotų lėšų.
6. Vietos savivaldybių paramos fondų lėšomis disponuoja (yra jų tvarkytojos) miestų (rajonų) valdybos.
7. Bendrojo paramos fondo lėšos kaupiamos Finansų ministerijos atidarytoje specialioje banko sąskaitoje.
8. Vietos savivaldybių paramos fondų lėšos kaupiamos savivaldybių atidarytose specialiose bankų sąskaitose.
9. Bendrojo paramos fondo lėšos naudojamos taip:
9.2. kompensuojamas bankų įstaigoms skirtumas tarp rinkos palūkanų ir lengvatinių palūkanų (kai kreditavimui naudojamos ne šio fondo lėšos);
10. Vietos savivaldybių paramos fondų lėšos naudojamos taip:
10.1. sumokamos bankų negautos palūkanos už suteiktus gyvenamųjų namų, butų statybos kooperatyvams (bendrijoms) bei individualiems statytojams lengvatinius kreditus;
10.2. sumokamos bankų negautos lengvatinės palūkanos bei iki 20 procentų socialiai remtinų asmenų gautų lengvatinių kreditų;
10.3. sumokamos kompensacijos asmenims, įstojusiems į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą (bendriją) ir sumokėjusiems pradines įmokas iki 1990 m. gruodžio 31 d., – 50 procentų skirtumo tarp jų gyvenamųjų namų, butų statybos faktinių išlaidų ir vertės, apskaičiuotos vidutinėmis 1989 metų statybos kainomis (įskaitant 80 procentų statybos kainos indeksavimą koeficientu 1,8) pagal duomenis, suderintus iki šio nutarimo priėmimo dienos su Statybos ir urbanistikos ministerija.
11. Sumokėjus šių nuostatų 10.1–10.3 punktuose numatytų lengvatų teikimo kaštus, iš vietos savivaldybių paramos fondų likusių laisvų lėšų gali būti teikiami lengvatiniai kreditai bei finansuojama vietos savivaldybių vykdoma (panaudojant ir jų biudžetų lėšas) socialiai remtinų asmenų gyvenamųjų namų statyba.
12. Naudoti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo Bendrojo bei vietos savivaldybių paramos fondų lėšas kitiems, šiuose nuostatuose nenumatytiems reikalams draudžiama.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274
Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo
lengvatinio kreditavimo tvarka
1. Ši tvarka reglamentuoja gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinį kreditavimą ir yra privaloma miestų (rajonų) savivaldybėms, bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims.
2. Miestų (rajonų) valdybos, suderinusios su Statybos ir urbanistikos ministerija, kasmet iki spalio 15 dienos pateikia Finansų ministerijai duomenis apie gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (bendrijų) ir atskirai – apie piliečių, esančių eilėse valstybės paramai gauti gyvenamajam namui, butui pasistatyti ar pirkti, lengvatinių kreditų poreikį kitiems metams.
3. Lietuvos valstybinis komercinis bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, Lietuvos taupomasis bankas bei kiti komerciniai bankai (toliau vadinama – bankai) kasmet iki spalio 15 dienos pateikia Finansų ministerijai duomenis, kiek kredito išteklių planuojama panaudoti kitais metais gyvenamųjų namų, butų statybai ar pirkimui kredituoti lengvatinėmis sąlygomis.
4. Statybos ir urbanistikos ministerija ir Finansų ministerija kasmet, per 20 dienų nuo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų“ priėmimo dienos, nustato ir praneša miestų (rajonų) valdyboms bendruosius kitų metų kredito išteklių limitus.
5. Laikantis nustatytų limitų, kredito ištekliai pervedami atitinkamoms bankų įstaigoms ir naudojami pagal miestų (rajonų) valdybų sprendimus.
6. Kredito išteklius tarp gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (bendrijų) bei vietos savivaldybėse sudarytų pirmosios ir antrosios eilių, neviršydamos nustatytų limitų, paskirsto miestų (rajonų) valdybos. Pirmiausiai jie skiriami šios tvarkos 12 punkte numatytiems gyvenamiesiems namams, butams statyti.
7. Valstybės paramos, teikiamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, dydis kiekvienam šeimos nariui lygus 18 kv. metrų buto bendro naudingo ploto statybos kainai. Jeigu pilietis gyvena nuosavame name ar bute, jam suteikiamas lengvatinis kreditas trūkstamam iki 18 kv. metrų plotui įsigyti. Ši nuostata netaikoma teikiant kreditą vieno kambario butui įsigyti.
8. Valstybės paramos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (bendrijoms) dydis lygus 90 procentų, o individualių gyvenamųjų namų statytojams – iki 80 procentų valstybės remiamos (skaičiuotinos) namo, buto statybos kainos, jeigu finansavimas buvo įformintas arba piliečiai jau įstojo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą (bendriją) ar sumokėjo pradines įmokas iki 1992 m. vasario 13 d., arba jeigu iki šio nutarimo priėmimo dienos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (bendrijoms) buvo perleisti valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, organizacijų, kitų užsakovų statomi gyvenamieji namai, butai, kurių statybos šios įmonės, organizacijos, kiti užsakovai dėl lėšų stokos negalėjo užbaigti.
9. Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, naudojasi šiomis papildomomis lengvatomis, kurios teikiamos iš vietos savivaldybių paramos fondų:
9.1. našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigose ar pas globėją (rūpintoją) laikui, jeigu jie negali apsigyventi anksčiau turėtose gyvenamosiose patalpose arba tokių patalpų apskritai neturi, už suteiktą kreditą nemoka palūkanų ir negrąžina 20 procentų gautos jo sumos;
9.2. šeimos, kuriose yra I grupės invalidas, II grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, už suteiktą kreditą nemoka palūkanų ir negrąžina 10 procentų gautos jo sumos;
9.3. už suteiktą kreditą nemoka palūkanų:
9.3.1. šeimos, kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis;
9.3.2. šeimos, kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir kuriose nėra kartu gyvenančių darbingų šeimos narių;
9.3.3. šeimos, auginančios keturis ir daugiau kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų arba paėmusios auginti ne mažiau kaip du našlaičius ar likusius be tėvų globos vaikus;
10. Tiesiogines lengvatinio kreditavimo operacijas atlieka bankų įstaigos. Naudojant bankų kredito išteklius, taikomos su Finansų ministerija suderintos palūkanų normos.
11. Bankų įstaigos iš bendrų ir kitų kredito išteklių, Bendrojo paramos fondo lėšų teikia gyventojams lengvatinius kreditus iki 25 metų laikotarpiui gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti, neviršydamos nustatytų lengvatinių kreditų limitų.
Lengvatinių kreditų (taip pat ir tų, kurie buvo suteikti iki šio nutarimo priėmimo dienos) palūkanų norma indeksuojama koeficientu 4, tačiau neviršijant 8 procentų metinių palūkanų.
Kredito gavėjams sumokėjus palūkanas, bankų įstaigos perveda skirtumą tarp indeksuotų palūkanų ir kreditą teikiančio banko maržos dydžio palūkanų į atitinkamus paramos fondus arba bankams – priklausomai nuo to, iš kieno lėšų buvo suteiktas lengvatinis kreditas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienų metų pradžioje gali patikslinti palūkanų indeksavimo koeficientą.
12. Laikantis nustatyto limito, pirmiausia teikiami lengvatiniai kreditai tiems gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų (bendrijų) bei individualių gyvenamųjų namų statytojams, kurių finansavimas buvo įformintas, arba jeigu piliečiai jau įstojo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus (bendrijas) ar sumokėjo pradines įmokas iki 1992 m. vasario 13 d., arba jeigu iki šio nutarimo priėmimo dienos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (bendrijoms) buvo perleisti valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, organizacijų, kitų užsakovų statomi gyvenamieji namai (butai), kurių statybos šios įmonės, organizacijos, kiti užsakovai dėl lėšų stokos negalėjo užbaigti.
13. Suteiktas lengvatinis kreditas gyvenamajam namui, butui pirkti pradedamas grąžinti antraisiais metais po kredito gavimo dienos. Kreditas, suteiktas gyvenamajam namui, butui statyti, pradedamas gražinti ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo pirmos kredito sumos išdavimo (lygiomis dalimis kasmet).
14. Banko įstaigos teikia gyventojams kreditą pagal kredito sutartis. Kredito sutartys pasirašomos tarp banko įstaigų ir kredito gavėjų.
15. Kreditas apdraudžiamas jo gavėjo turtu (įskaitant kredituojamą objektą) arba už jį laidavusio asmens turtu.
16. Jeigu suteikti lengvatiniai kreditai naudojami ne pagal paskirtį, pažeidžiant kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas bei jo grąžinimo garantijas, banko įstaiga gali pirma laiko išieškoti paskolintą sumą, imdama rinkos dydžio palūkanas, susidariusias tame banke.
17. Išieškotos papildomos palūkanos pervedamos į atitinkamus paramos fondus arba bankams – priklausomai nuo to, iš kieno lėšų suteiktas lengvatinis kreditas.