LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 70:2008 „LABORATORINĖS MEDICINOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2008 m. kovo 4 d. Nr. V-168
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):
1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 70:2008 „Laboratorinės medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 9 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 70:1999 „Laboratorijos gydytojas. Pareigos, teisės ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-125).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-168
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 70:2008
LABORATORINĖS MEDICINOS GYDYTOJAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato laboratorinės medicinos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319);
3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 22-931; 2006, Nr. 87-3434);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
laboratorinė medicina – asmens sveikatos priežiūros ir biomedicinos mokslo sritis, apimanti organizmo skysčių, ląstelių ir audinių analizę, gautų rezultatų klinikinį ir metodologinį interpretavimą ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo tikslais;
laboratorinės medicinos gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs laboratorinės medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją;
laboratorinės medicinos gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuota laboratorinės medicinos gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti laboratorinės diagnostikos paslaugas;
laboratorinis tyrimas – objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais;
ėminys – tiriamosios visumos dalies, paimtos tirti arba bandyti, apibendrinamasis pavadinimas; pagal paskirtį ėminiai gali būti kontroliniai, tiriamieji, laboratoriniai ir kt.;
mėginys – tiriamosios visumos dalis, paimta tiriamojo objekto cheminėms, fizikinėms cheminėms, biocheminėms, biologinėms, mikrobiologinėms ir pan. charakteristikoms nustatyti;
analitė – komponentas, kurio rodikliai nustatomi mėginyje kokybinės ar kiekybinės analizės būdu ir išreiškiami matavimo vienetais.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Laboratorinės medicinos gydytojas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetines medicinos studijas ir laboratorinės medicinos rezidentūrą. Užsienyje įgyta laboratorinės medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis laboratorinės medicinos gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs laboratorinės medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal laboratorinės medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
7. Laboratorinės medicinos gydytojas verčiasi laboratorinės medicinos gydytojo praktika įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti laboratorinės diagnostikos paslaugas.
8. Laboratorinės medicinos gydytojas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
V. TEISĖS
10. Laboratorinės medicinos gydytojas turi teisę:
10.1. verstis laboratorinės medicinos gydytojo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.6. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientus ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.9. siūlyti sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, kaip organizuoti laboratorijų darbą, gerinti darbo sąlygas;
10.12. dalyvauti mokslo, tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, kuriant ir diegiant naujas technologijas;
VI. PAREIGOS
11. Laboratorinės medicinos gydytojas privalo:
11.2. bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.3. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei gerinimo priemones;
11.9. paaiškinti laboratorinės medicinos gydytojo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
11.11. naudoti tik medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus; medicinos prietaisai turi būti instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101:2003;
11.12. vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
11.14. teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kompetentingąsias institucijas apie infekcijų atvejus ir protrūkius įstaigoje, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
11.17. dalyvauti sveikatos priežiūros specialistų pasitarimuose, konsiliumuose, klinikinių atvejų aptarimuose, klinikinėse vizitacijose, užtikrinant adekvatų ir šiuolaikišką laboratorinės medicinos klausimų interpretavimą;
11.18. konsultuoti tyrimų užsakovus apie konkrečioje situacijoje tinkamiausius laboratorinius tyrimus;
11.19. konsultuoti medicinos biologus, biomedicinos technologus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus;
VII. KOMPETENCIJA
12. Laboratorinės medicinos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs laboratorinės medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas ir nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę laboratorinės medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Laboratorinės medicinos gydytojas turi:
12.1. žinoti:
12.1.6. darbo su dokumentais, dokumentų rengimo ir įforminimo, darbo vietų racionalaus įrengimo pagrindus;
12.2. išmanyti:
12.2.1. medicininės patologijos priežastis, jų ląstelinius, biocheminius, imunologinius mechanizmus, klinikinius požymius bei laboratorinių tyrimų indikacijas, laboratorinių tyrimų klinikinę vertę, jų pokyčius įvairių susirgimų atveju, laboratorinės diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principus;
12.2.3. įvairių veiksnių, diagnostinių procedūrų, vaistų veikimo principus, jų įtaką laboratorinių tyrimų rezultatams;
12.2.4. ligų profilaktikos organizavimą, sveikatinimo, profilaktinių priemonių taikymo kriterijus, kenksmingus sveikatai ir galinčius sukelti jos sutrikimus veiksnius, jų žalą ir rizikingą sveikatai elgesį mažinančias priemones bei galimus jų išvengimo būdus ir paaiškinti tai pacientui;
12.3. mokėti:
12.3.2. savarankiškai arba konsiliumuose interpretuoti laboratorinių tyrimų rezultatus, atsižvelgdamas į klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanalizinių požymių visumą, konsultuoti laboratorinį tyrimą užsakiusius specialistus bei pacientus diagnostikos, gydymo ir prognozės klausimais;
12.3.6. organizuoti vidaus kokybės vadybos ir kontrolės užtikrinimą, tinkamą dalyvavimą išorinio kokybės vertinimo programose, atlikti laboratorinių tyrimų kokybės kontrolę, vertinti jos rezultatus, nustatyti neatitiktis, taikyti koregavimo ir prevencijos veiksmus;
12.4. gebėti:
VIII. ATSAKOMYBĖ