LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1005

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 281 priemonę bei Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2004, Nr. 18-546), priedo „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės“ 7.2 punkto priemonę:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programą;

1.2. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

2. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį šio įsakymo vykdymo kontrolę.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005

MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2006–2008 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir daugėjant ligonių priežiūros vienkartinių priemonių, susidaro vis daugiau infekuotų medicininių atliekų, todėl būtina sukurti medicininių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programoje (toliau – Programa) vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

2.1. medicininių atliekų tvarkymas – medicininių atliekų prevencijos, apskaitos, deklaravimo, surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, saugojimo bei šalinimo veikla sveikatos priežiūros įstaigose;

2.2. infekuotos medicininės atliekos – medicininės atliekos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie gali sukelti žmonių ar kitų gyvų organizmų ligas;

2.3. infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimas – infekuotų medicininių atliekų apdorojimas iki neinfekuotų medicininių atliekų.

3. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) už atliekų tvarkymą turi atsakyti atliekų gamintojas (sveikatos priežiūros įstaiga) ir apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą medicininių atliekų tvarkymo administravimo atsakomybė yra paskirstyta dviem ministerijoms: Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, o Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą ir koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus. Valstybinėje pavojingų atliekų tvarkymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 1999, Nr. 52-1695), numatytos lėšos medicininių atliekų tvarkymui nebuvo skirtos.

5. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, 2004 m. duomenimis, buvo 2964 sveikatos priežiūros įstaigos ir padaliniai (181 ligoninė, 21 sanatorija, 445 ambulatorinės įstaigos, 906 medicinos punktai, 43 greitosios medicinos pagalbos skyriai, 19 kraujo donorystės skyrių, 2 konsultacinės pagalbos skyriai, 18 visuomenės sveikatos centrų, 1329 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 825 odontologijos įstaigos). Asmens sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose Lietuvoje 2004 m. buvo 29514 lovų. Pagal stacionarių lovų skaičių Lietuvoje 2004 m. buvo 102 sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios mažiau kaip 100 lovų; 289 sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios 101-300 lovų; 16 sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių 301-500 lovų; 9 sveikatos priežiūros įstaigos su 501-1000 lovų, Kauno medicinos universiteto klinikos turėjo 1983 lovas.

6. Sveikatos priežiūros įstaigų anketinė apklausa (2004 m.) parodė, kad infekuotų medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigai kainuoja 100-460 tūkst. Lt per metus. 9-iose sveikatos priežiūros įstaigose buvo taikoma šiluminė atliekų dezinfekcija, jose infekuotų medicininių atliekų tvarkymo kaštai, palyginti su cheminės dezinfekcijos kaštais, sumažėjo 45-47 proc.

7. Lietuvos Respublikoje 2004 m. susidarė 1300 tonų medicininių atliekų. Per metus sveikatos priežiūros įstaigose susikaupia apie 56 tonas netinkamų naudoti vaistų, tačiau iki šiol neišspręstas šių medicininių atliekų tolesnis tvarkymas.

8. Infekuotos medicininės atliekos gali būti užkrečiamųjų ligų perdavimo veiksnys. Sveikatos priežiūros įstaigose yra pavojus užsikrėsti kraujo infekcijomis personalui nuo ligonio ir ligoniui nuo personalo. Medicinos personalas, ypač procedūrų kabinetų, gimdymo skyrių, kraujo centrų, klinikinių laboratorijų, patologinės anatomijos skyrių, nuolat kontaktuoja su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais. Susižeidus infekuotomis atliekomis (per kraują ar įsidūrus aštriais daiktais), galima užsikrėsti ŽIV, hepatitais, stablige, vietine ar bendra pūlinga infekcija ir kitomis ligomis.

9. Infekuotos medicininės atliekos, pašalinus jų kenksmingumą dezinfekcijos medžiagomis, vežamos į sąvartynus. Po cheminės dezinfekcijos infekuotų medicininių atliekų pavojaus veiksnys pasikeičia iš infekcinio į cheminį. Toks medicininių atliekų tvarkymas kelia grėsmę aplinkai ir darbuotojams, kurie tiesiogiai su jomis susiję. Nesaugiai tvarkomi organiniai tirpikliai gali pažeisti darbuotojų odą ir kvėpavimo organus. Kai kuriose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose yra įdiegta šiluminės dezinfekcijos aukšto dažnio mikrobangomis technologija, kurios metu pašalinamas infekuotų atliekų kenksmingumas.

10. Infekuotos medicininės atliekos susidarymo vietoje turi būti identifikuotos, atskirtos nuo kitų atliekų, supakuotos ir paženklintos. Ypač daug sunkumų kelia kūno dalių ir organų (biologinių atliekų) tvarkymas. Sveikatos priežiūros įstaigos yra priverstos pačios spręsti šią problemą, sudaryti sutartis su ritualinių paslaugų firmomis, kurios tvarko kūno dalis ir organus kapinėse išskirtame plote. Aštrius daiktus (po kenksmingumo pašalinimo) sveikatos priežiūros įstaigos sandėliuoja, nes nėra įmonių, tvarkančių šias atliekas. Šiuo metu daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų trūksta infekuotų medicininių atliekų tvarkymo inventoriaus (infekuotų medicininių atliekų pakuočių, talpyklų, konteinerių ir kt.) ir ženklinimo etikečių, taip pat infekuotų medicininių atliekų laikino saugojimo patalpų, tinkamų konteinerių aikštelių.

11. Nuo 2000 m. sausio mėn. sveikatos priežiūros įstaigos pirminę atliekų apskaitą tvarko pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), reikalavimus. Medicininių atliekų apskaitos informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų renka visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal metinę statistinę formą Nr. 66 (Sveikata – metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-779 (Žin., 2004, Nr. 7-160). Dviguba apskaita apsunkina informacijos rinkimą, gaunami netikslūs medicininių atliekų apskaitos duomenys.

12. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tvarkantys medicinines atliekas, turi nepakankamai žinių medicininių atliekų tvarkymo klausimais. Šiais klausimais mažai organizuojama seminarų, mokymų pagal patvirtintas programas. Pasigendama reikiamo bendradarbiavimo tarp kontroliuojančių ir medicinines atliekas tvarkančių institucijų. Trūksta technologijos aprašų, metodinių rekomendacijų, norminių teisės aktų, reglamentuojančių medicininių atliekų tvarkymo specifiką. Nepakankamai informuojama visuomenė apie medicininių atliekų keliamą riziką. Siekiant įdiegti medicininių atliekų kokybės vadybą sveikatos priežiūros įstaigose, jose turi būti šių lygių kompetentingų darbuotojų: įstaigos vadovo paskirtas specialistas, atsakingas už visos įstaigos medicininių atliekų tvarkymą, padalinio vadovas, atsakingas už padalinio medicininių atliekų tvarkymą, sveikatos priežiūros specialistas, atsakingas už medicininių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje, ir ūkio dalies specialistas, atsakingas už medicininių atliekų išvežimą.

III. PROGRAMOS ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR RYŠYS SU KITOMIS PROGRAMOMIS

13. Programa parengta pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499), ir atitinka Nacionalinę aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003-2006 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66 (Žin., 2003, Nr. 8-288), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 (Žin., 2003, Nr. 116-5282), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), nuostatas.

IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

14. Programos tikslas – sukurti efektyvią medicininių atliekų tvarkymo sistemą sveikatos priežiūros įstaigose.

15. Programos uždaviniai

15.1. Tobulinti medicininių atliekų tvarkymo sistemos valdymą.

15.2. Optimizuoti medicininių atliekų tvarkymo kontrolės sistemą.

15.3. Organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokymą pagal patvirtintas programas.

15.4. Ugdyti visuomenės supratimą apie medicininių atliekų netinkamo tvarkymo pavojų ir saugias tvarkymo galimybes.

V. PLANUOJAMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

16. Medicininių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas sveikatos priežiūros įstaigose sumažins riziką, susijusią su netinkamu medicininių atliekų tvarkymu ir užkrečiamųjų bei kitų ligų plitimu.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR EFEKTYVUMAS

17. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Lėšų poreikis numatytas Programos įgyvendinimo priemonių plane.

18. Programos priemonių efektyvumas bus vertinamas atsižvelgiant į šios programos sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimo rezultatų atitikties numatytoms finansinėms išlaidoms, kai bus pateikta metinė programos įgyvendinimo ataskaita ir atlikta jos ekspertizė.

19. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Medicininių atliekų tvarkymo programos koordinavimo taryba.

20. Pagrindinis programos vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija.

Asmuo, galintis suteikti informaciją: Erikas Mačiūnas, Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktorius, tel. 270 01 07, faks. 273 73 97, el. paštas: emaciuna@takas.lt.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005

MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2006–2008 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Įvykdymo laikas	Lėšų poreikis (tūkst. Lt)
				2006 m.	2007 m.	2008 m.
1. Tobulinti medicininių atliekų tvarkymo sistemos valdymą	1.1. Sudaryti Medicininių atliekų tvarkymo koordinavimo tarybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir parengti jos darbo reglamentą	Sveikatos apsaugos ministerija	2006 m. I ketv.
	1.2. Įvertinti, atliekant tyrimą, medicininių atliekų apskaitos sistemą, nustatant sveikatos priežiūros įstaigų ekonominius finansinius poreikius medicininėms atliekoms tvarkyti ir pateikti rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2007 m. II ketv.		100
	1.3. Atlikti medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigoje profesinės rizikos ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos vertinimą, jo pagrindu patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigos medicininių atliekų tvarkymo reglamentą (įstaigos standartą), suderinus su visuomenės sveikatos centru apskrityje	Sveikatos priežiūros įstaigos	2007 m. IV ketv.
	1.4. Organizuoti ir atlikti kūno dalių ir biologinių atliekų tvarkymo tyrimą ir pateikti rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2007 m. II ketv.		100
	1.5. Peržiūrėti norminius teisės aktus ir parengti atitinkamus pakeitimus dėl medicininių atliekų tvarkymo specialistų įtraukimo į privalomojo sveikatos mokymo kontingento sąrašus	Sveikatos apsaugos ministerija	2006 m. II ketv.
2. Optimizuoti medicininių atliekų tvarkymo kontrolės sistemą	2.1. Apmokyti visuomenės sveikatos specialistus medicininių atliekų tvarkymo kontrolės klausimais	Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2007 m. I ketv.	10	15
	2.2. Atlikti kartą metuose medicininių atliekų tvarkymo procedūrų asmens sveikatos priežiūros įstaigose patikrinimą pagal standartizuotą kontrolės metodiką ir parengti apibendrintą ataskaitą už apskritis ir šalį	Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2006–2008 m. II–IV ketv.
	2.3. Parengti statistinės formos Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“ kompiuterinės apskaitos ir analizės programą	Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2008 m. IV ketv.			40
	2.4. Parengti metinę ataskaitą pagal statistinės formos Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“ už apskritis ir šalį	Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinis aplinkos sveikatos centras	2006–2008 m. I ketv.
	2.5. Atlikti kartą metuose apskrities 2 savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų duomenų pagal statistinę formą Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“ atitikties patikrinimą	Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2006–2008 m. II–IV ketv.
3. Organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokymą pagal patvirtintas programas	3.1. Parengti medicininių atliekų tvarkymo mokymo programas įvairių lygių specialistams	Valstybinis aplinkos sveikatos centras, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras	2007 m. I ketv.		20
	3.2. Parengti tipinius sveikatos priežiūros įstaigos medicininių atliekų tvarkymo specialistų pagal lygius pareiginius nuostatus	Valstybinis aplinkos sveikatos centras	2007 m. I ketv.		20
	3.3. Pagal parengtas mokymo programas apmokyti apie 4102 asmenis: po 4 specialistus iš 181 ligoninių (724), po 2 iš 445 ambulatorijų (890), po 2 iš 84 visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (168) ir po 1 iš 2320 kitų smulkių sveikatos priežiūros įstaigų	Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras	2007 m. I ketv.–2008 m. IV ketv.		140	140
4. Ugdyti visuomenės supratimą apie medicininių atliekų netinkamo tvarkymo pavojų ir saugias tvarkymo galimybes	4.1. Per žiniasklaidą platinti medicininių atliekų tvarkymo informaciją	Valstybinis aplinkos sveikatos centras	Nuolat	15	15	15
	4.2. Rengti ir platinti suinteresuotoms institucijoms informacinę medžiagą aktualiais medicininių atliekų tvarkymo klausimais	Valstybinis aplinkos sveikatos centras	Nuolat	15	15	15
			Iš viso	40	425	210
				675

______________