LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS BENDRIJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ ADMINISTRAVIMO DARBO PROCEDŪRŲ VADOVO PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 12 d. Nr. 1K-084
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 1998, Nr. 81-2267; 2002, Nr. 72-3041; 2003, Nr. 94-4255), 6.28 punktu ir Atsakomybės už Europos Bendrijų nuosavus išteklius paskirstymo valstybės institucijoms ir įstaigoms, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1218 (Žin., 2003, Nr. 94-4255), 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2004 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 1K-084
EUROPOS BENDRIJŲ nuosavų išteklių ADMINISTRAVIMO darbo procedūrų vadovas
i. BEndrosios nuostatos
I. VADOVO PASKIRTIS
1. Europos Bendrijų (toliau vadinama – EB) nuosavų išteklių administravimo darbo procedūrų vadovo (toliau vadinama – Vadovas) tikslas – aprašyti valstybės institucijų ir įstaigų, atsakingų už EB nuosavų išteklių sistemos administravimą Lietuvoje ir veikiančių pagal Atsakomybės už EB nuosavus išteklius paskirstymą valstybės institucijoms ir įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1218 (Žin., 2003, Nr. 94-4255) (toliau vadinama – atsakingos institucijos ir įstaigos), darbo procedūras, apimančias EB nuosavų išteklių prognozę, mokėjimą, ataskaitų, pranešimų ir kitos informacijos rengimą ir teikimą Europos Komisijai (toliau vadinama – EK) (1 priedas).
2. Vadovas yra skirtas atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, atliekantiems jiems priskirtas funkcijas ir uždavinius įgyvendinant EB nuosavų išteklių administravimo sistemos reikalavimus.
3. Pasikeitus Vadove nurodytiems teisės aktams, tiesiogiai taikomos naujos tų teisės aktų nuostatos.
II. SĄVOKŲ IR SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI
5. Pagrindinės šiame Vadove vartojamos sąvokos ir santrumpos:
ASYCUDA – importo ir eksporto muitinės deklaracijų apdorojimo sistema.
Bendrijos muitinės kodeksas – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą.
Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos – 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas.
Cukraus gamybos kvota – šalies išsiderėta „A“ baltojo cukraus gamybos kvota, už kurią mokamas cukraus gamybos mokestis.
Cukraus sektoriaus mokesčiai – cukraus gamybos mokestis, cukraus virškvočio mokestis, papildomas gamybos mokestis ir mokestis už pakeistą cukraus virškvotį.
EB nuosavų išteklių administravimo darbo procedūros – EB nuosavų išteklių prognozės, mokėjimai, ataskaitų, pranešimų bei informacijos parengimas ir teikimas EK.
EB nuosavi ištekliai, įskaitomi į Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) biudžetą, yra pajamos, gautos:
iš rinkliavų, priemokų, papildomų arba kompensacinių išmokų, papildomų sumų arba koeficientų ir kitų mokesčių, kuriuos EB institucijos yra nustačiusios arba nustatys iš prekybos su valstybėmis ne ES narėmis pagal bendrąją žemės ūkio politiką (t. y. žemės ūkio produkcijos muitai), ir įnašų bei kitų mokesčių, numatytų ES bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (2001 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento Nr. 1260/2001 15–18 straipsniai) principuose;
iš bendrojo muitų tarifo muitų (tarp jų kompensacinių ir antidempingo muitų) ir kitų muitų, kuriuos EB institucijos yra nustačiusios arba nustatys iš prekybos su valstybėmis ne ES narėmis;
pagal Bendrijos taisykles nustatytoms suderintoms pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) apmokestinimo bazėms taikant vienodą tarifą, galiojantį visoms šalims narėms. Šalies narės suderinta PVM apmokestinimo bazė neturi viršyti 50 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (toliau vadinama – BNP);
pagal 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1287/2003 nustatytoms valstybių narių BNP taikant tarifą, nustatomą laikantis ES biudžeto sudarymo tvarkos ir atsižvelgiant į visų kitų ES biudžeto pajamų sumą.
Jungtinės Karalystės kompensacija – Jungtinei Karalystei suteikta biudžeto disbalanso korekcija.
LITAR – nacionalinė tarifų sistema, skirta gauti informaciją apie tarifus iš EK Muitų ir mokesčių generalinio direktorato administruojamos TARIC sistemos.
MAKIS – Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinė sistema, integruotos Muitinės informacinės sistemos dalis.
OWNRES – interneto tinkle veikianti sistema, įgalinanti valstybę narę sistemingai pateikti informaciją apie sukčiavimų ir pažeidimų atvejus tradicinių nuosavų išteklių srityje.
TARIC – integruotas Bendrijos tarifas, naudojamas taikant ES bendrąjį muitų tarifą bei kitas ES prekybos reguliavimo priemones.
Tradiciniai nuosavi ištekliai – EB nuosavi ištekliai, nurodyti šio punkto devintojoje ir dešimtojoje pastraipose.
6. Kitos šiame Vadove vartojamos sąvokos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekse ir jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826; 2004, Nr. 4-47), Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 1999, Nr. 33-945) ir kituose teisės aktuose.
ii. EB nuosavų išteklių prognozė
7. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyrius (toliau vadinama – Mokesčių administravimo skyrius) iki kiekvienų metų kovo 20 d. pateikia Finansų ministerijos Biudžeto departamento Europos Sąjungos biudžeto skyriui (toliau vadinama – ES biudžeto skyrius) tradicinių nuosavų išteklių dalies, priklausančios Muitinės departamento kompetencijai, praėjusių biudžetinių metų duomenis ir trejų metų prognozę, apimančią ir einamuosius biudžetinius metus.
8. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Perdirbtų produktų skyrius (toliau vadinama – Perdirbtų produktų skyrius) iki kiekvienų metų kovo 20 d. pateikia ES biudžeto skyriui tradicinių nuosavų išteklių dalies, priklausančios Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, išankstinį praėjusių biudžetinių metų įvertinimą ir trejų metų prognozę, apimančią ir einamuosius biudžetinius metus.
9. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) iki kiekvienų metų kovo 15 d. pateikia Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriui (toliau vadinama – Makroekonomikos skyrius) praeitų metų BNP išankstinius vertinimus.
10. ES biudžeto skyrius iki kiekvienų metų kovo 15 d. pateikia Makroekonomikos skyriui užpraeitų metų suderintos PVM nuosavų išteklių bazės dydį.
11. Makroekonomikos skyrius iki kiekvienų metų kovo 20 d. pateikia ES biudžeto skyriui BNP augimo einamųjų ir kitų biudžetinių metų prognozę, pagrindines prognozės prielaidas ir suderintos PVM apmokestinimo bazės praėjusių metų augimą, einamųjų ir kitų biudžetinių metų augimo prognozę.
12. ES biudžeto skyrius rengia ir iki EK Nuosavų išteklių patariamojo komiteto posėdžio, vykstančio kiekvienų metų balandžio mėnesį, kurio metu svarstomos EB nuosavų išteklių prognozės, teikia EK Biudžeto generaliniam direktoratui tradicinių nuosavų išteklių, suderintos PVM apmokestinimo bazės ir BNP einamųjų ir kitų biudžetinių metų prognozę bei praėjusių metų išankstinius vertinimus.
13. Prognozuojamos EB nuosavų išteklių mokėtinos sumos Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodomos tūkstančiais litų.
14. Einamųjų metų EB nuosavų išteklių mokėtinos sumos yra koreguojamos atsižvelgiant į ES patikslintą biudžetą, sudaromą pagal paskutines EB nuosavų išteklių prognozes ir einamaisiais metais šalių narių pateiktas praėjusių metų PVM ir BNP nuosavų išteklių bazes.
15. ES biudžeto skyrius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo arba jo pakeitimo įsigaliojimo dienos teikia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau vadinama – Valstybės iždo departamentas) duomenis, reikalingus EB nuosavų išteklių pinigų srautams prognozuoti. Numatomos mokėti į ES biudžetą sumos paskirstomos pagal ketvirčius ir mėnesius, nurodant konkrečias jų mokėjimo datas.
III. EB NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ ĮTRAUKIMO Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ PROCEDŪROS
16. EB nuosavi ištekliai įtraukiami į valstybės biudžetą vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.
17. EB nuosavų išteklių įtraukimo į valstybės biudžetą procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455).
18. EB nuosavų išteklių įtraukimo į valstybės biudžeto projektą tvarka nustatoma kiekvienų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo.
19. ES biudžeto skyrius, vadovaudamasis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), atlieka EB nuosavų išteklių strateginį planavimą.
20. ES biudžeto skyrius nustatyta tvarka teikia prognozuojamas EB nuosavų išteklių sumas Finansų ministerijos Biudžeto departamento Biudžeto metodologijos ir planavimo (toliau vadinama – Biudžeto metodologijos ir planavimo skyrius) bei Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių (toliau vadinama – Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyrius) skyriams.
21. EB nuosavų išteklių sumos valstybės biudžeto projekte numatomos Finansų ministerijos vykdomoje EB nuosavų išteklių programoje. Asignavimų sumas pagal ES biudžeto skyriaus pateiktus duomenis į valstybės biudžeto projektą įtraukia Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyrius. Programos asignavimai pagal valstybės biudžeto išlaidų funkcinę klasifikaciją priskiriami bendrųjų valstybės paslaugų funkcijai (kodas – 01.01.03.04 „Integracija į ES“) pagal ekonominę klasifikaciją – įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą (kodas – 2.6).
22. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus valstybės biudžetą, ES biudžeto skyrius pateikia Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriui ir Finansų ministerijos Finansų skyriui (toliau vadinama – Finansų skyriui) duomenis apie asignavimų paskirstymą pagal programas.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl asignavimų paskirstymo pagal programas, ES biudžeto skyrius paskirsto EB nuosavų išteklių programos sąmatose nurodytas asignavimų sumas ketvirčiais ir pateikia Finansų skyriui.
24. Biudžeto metodologijos ir planavimo skyrius EB nuosavų išteklių sumas įtraukia į Valstybės biudžeto išlaidų sąrašą, kurį teikia Valstybės iždo departamentui.
iv. eB NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ MOKĖJIMAS
26. ES biudžeto skyrius pagal mėnesio „A“ sąskaitos ataskaitoje nustatytas tradicinių nuosavų išteklių sumas rengia raštą dėl tradicinių nuosavų išteklių sumų, kurios turi būti pervestos į EK vardu atidarytą sąskaitą Lietuvos banke (toliau vadinama – EK sąskaita), dydžio ir pateikia jį Finansų skyriui ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki apmokėjimo termino.
27. Mėnesio „A“ sąskaitos ataskaitoje nustatytų tradicinių nuosavų išteklių sumos mokamos ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po 19-os antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio 1 punkto 1 pastraipa).
28. EK pareikalavus, ES biudžeto skyrius, remdamasis 15-tą mėnesio dieną Finansų ministerijoje turima informacija, rengia raštą dėl tradicinių nuosavų išteklių sumų, kurios turi būti pervestos į EK sąskaitą vienu mėnesiu anksčiau, dydžio ir pateikia jį Finansų skyriui ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki apmokėjimo termino (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio 2 punkto 1 pastraipa).
29. ES biudžeto skyrius kiekvieną mėnesį prieš 10 dienų iki 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio 3 punkto 1 pastraipoje nustatytos datos gauna raštą iš EK Biudžeto generalinio B direktorato Pajamų valdymo skyriaus. Šiame rašte yra nurodytos mokėtinos PVM, BNP nuosavų išteklių ir Jungtinės Karalystės kompensacijos sumos.
30. Pagal šį raštą ES biudžeto skyrius rengia raštą dėl PVM ir BNP nuosavų išteklių ir Jungtinės Karalystės kompensacijos sumų, kurios turi būti pervestos į EK sąskaitą, dydžio ir pateikia jį Finansų skyriui ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki apmokėjimo termino.
31. Finansų skyrius, atsižvelgdamas į ES biudžeto skyriaus pateiktus raštus dėl mokėtinų EB nuosavų išteklių sumų dydžio, parengia mokėjimo paraišką pagal Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš Valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2004, Nr. 17-513), 1 priedą (toliau vadinama – mokėjimo paraiška).
32. Finansų skyrius mokėjimo paraiškas pateikia Valstybės iždo departamentui ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki nustatyto apmokėjimo termino. Valstybės iždo departamente gauta mokėjimo paraiška registruojama, patikrinama ir mokėjimo paraiškoje nurodytą dieną apmokama.
33. Įplaukų į Valstybės iždo sąskaitą bei mokėjimų apskaita Valstybės iždo departamente tvarkoma vadovaujantis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978).
V. Ataskaitų, pranešimų ir Informacijos teikimas EB nuosavų išteklių srityje
I. ATASKAITŲ IR INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU PVM IR BNP, TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI
35. ES biudžeto skyrius iki kiekvienų metų liepos 31 d. parengia ir pateikia EK suderintos PVM nuosavų išteklių bazės praėjusių biudžetinių metų ataskaitą pagal 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1553/89 7 straipsnį.
36. Statistikos departamentas iki kiekvienų metų rugsėjo 22 d. pateikia EK (Eurostatas) praėjusių metų BNP veikusiomis kainomis ir jų komponentus pagal 1995 metų Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (ESS’95), remdamasis 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1287/2003 2 straipsnio 2 dalimi.
II. ATASKAITŲ, PRANEŠIMŲ IR INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU TRADICINIAIS NUOSAVAIS IŠTEKLIAIS, TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI
37. Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija raštu ir elektroniniu paštu teikia ES biudžeto skyriui tradicinių nuosavų išteklių „A“ ir atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitas ir priedus prie ataskaitų (2 priedas).
39. ES biudžeto skyrius iki 15-os antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta tradicinių nuosavų išteklių suma, dienos parengia ir pateikia EK tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitą (1997 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimo Nr. 97/245 1 priedas) ir jos priedą dėl sumų, susijusių su nustatytos tvarkos pažeidimo ir vėlavimo atvejais, išieškojimo kontrolės (1997 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimo Nr. 97/245 2 priedas).
40. ES biudžeto skyrius iki kiekvienų metų balandžio 1 d. parengia ir pateikia EK „A“ sąskaitos metų suvestinę ataskaitą remdamasis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 3 dalimi.
41. Tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ir metų ataskaitų muitų ir muitų už žemės ūkio produktus dalis (pildomos 1210, 1230, 1060 ataskaitos eilutės bei suminės eilutės) pateikia Muitinės departamentas, cukraus sektoriaus mokesčių dalį (pildomos 1100, 1130, 1140, 1160 ataskaitos eilutės bei suminės eilutės) – Žemės ūkio ministerija.
42. ES biudžeto skyriui pareikalavus, Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija pateikia preliminarius duomenis apie per mėnesį nustatytas tradicinių nuosavų išteklių sumas ne vėliau kaip iki 12-os pirmojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta tradicinių nuosavų išteklių suma, dienos remdamiesi 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio 2 dalimi.
43. ES biudžeto skyrius tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ir metų ataskaitas bei „A“ sąskaitos ataskaitos priedą EK teikia raštu ir elektroniniu paštu. Šių ataskaitų kopijos teikiamos Valstybės iždo departamentui.
44. Iki gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių tais pačiais metais ir kitų metų vasario mėnesio 15 dienos ES biudžeto skyrius parengia ir teikia EK ataskaitinių metų ketvirčių tradicinių nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos suvestines ataskaitas remdamasis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 4 dalies b punktu.
45. Tradicinių nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitų muitų ir muitų už žemės ūkio produktus dalis (pildomos 1210, 1230, 1060 ataskaitos eilutės bei suminės eilutės) pateikia Muitinės departamentas, cukraus sektoriaus mokesčių dalį (pildomos 1100, 1130, 1140, 1160 ataskaitos eilutės bei suminės eilutės) – Žemės ūkio ministerija.
46. ES biudžeto skyriaus parengtos tradicinių nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos, skirtos EK, išsiunčiamos faksu ir elektroniniu paštu. Šių ataskaitų kopijos teikiamos Valstybės iždo departamentui.
47. Muitinės departamentas, gavęs informaciją apie sukčiavimų ir pažeidimų atvejus, nustatytus tradicinių nuosavų išteklių srityje, kai suma viršija 10 tūkst. eurų, teikia duomenis EK. Informacija teikiama EK interneto pagrindu veikiančia OWNRES programa.
48. Mokesčių administravimo skyrius ir Perdirbtų produktų skyrius iki kiekvienų metų balandžio 20 d. pateikia ES biudžeto skyriui metines ataskaitas, apimančias patikrinimų duomenis, rezultatus ir bendrus duomenis bei esminius klausimus, susijusius su svarbiausiomis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 taikymo problemomis, ypač ginčytinus klausimus ir pranešimus dėl tradicinių nuosavų išteklių sumų, didesnių už 10 tūkst. eurų, perskaičiavus į litus, nurašymo, kai jas išieškoti neįmanoma dėl priežasčių, nustatytų 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalyje.
49. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. kartu su metine ataskaita, apimančia patikrinimų duomenis, rezultatus ir bendrus duomenis bei esminius klausimus, susijusius su svarbiausiomis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 taikymo problemomis, ES biudžeto skyrius teikia EK pranešimą dėl tradicinių nuosavų išteklių sumų, didesnių už 10 tūkst. eurų, nurašymo, kai jas išieškoti neįmanoma dėl priežasčių, nustatytų 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalyje.
VI. Suderintos PVM nuosavų išteklių bazės ATASKAITOS rengimas
50. Suderintai PVM nuosavų išteklių bazės ataskaitai parengti reikalingus duomenis ES biudžeto skyriui teikia Valstybės iždo departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Statistikos departamentas ir Muitinės departamentas.
51. ES biudžeto skyrius iki kiekvienų metų sausio 20 d. informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją ir Muitinės departamentą apie duomenų, reikalingų atitinkamų metų suderintos PVM nuosavų išteklių bazės ataskaitai parengti, poreikį.
52. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia ES biudžeto skyriui duomenis, reikalingus suderintos PVM nuosavų išteklių bazės ataskaitai parengti.
53. Statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyrius iki kiekvienų metų gegužės 30 d. apskaičiuoja vidutinį svertinį PVM tarifą, vidutinį kompensacinį tarifą ūkininkams, korekcijos dydį ūkininkams, kuriems taikomas kompensacinis PVM tarifas, ir smulkių įmonių (pagal 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1553/89 2 straipsnio 3 dalimi smulkios įmonės – įmonės, kurių pajamos (įplaukos) už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas, neįskaitant daugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo, sudarė iki 36 000 litų per paskutinius 12 mėn., ir įmonės, kurių pajamos (įplaukos) sudarė nuo 36 000 iki 100 000 litų per paskutinius 12 mėn.) produkcijos pardavimo dalį galutiniams vartotojams, remdamasis 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu Nr. 1553/89, ir pateikia ES biudžeto skyriui duomenis, duomenų šaltinių bei skaičiavimo metodų aprašymą.
54. Finansų ministerija iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. informuoja Statistikos departamentą apie papildomų duomenų poreikį kitiems metams.
55. Finansų ministerijos Mokesčių departamentas iki kiekvienų metų kovo 1 d. informuoja ES biudžeto skyrių ir Statistikos departamentą apie esminius praėjusiųjų ir einamųjų metų PVM teisinės bazės pakeitimus (1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1553/89 10 straipsnis).
56. Finansų ministerija iki kiekvienų metų balandžio 1 d. teikia Statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyriui praėjusių metų duomenis apie verslo tikslais įsigytų automobilių kompensacijos dydį.
57. Valstybinė mokesčių inspekcija iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia Statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyriui užpraeitų metų duomenis iš PVM ir pelno mokesčio deklaracijų bei fizinių asmenų pajamų, gautų iš veiklos, kuria verstis įgytas verslo liudijimas, deklaracijų.
58. Valstybinė mokesčių inspekcija iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikia Statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyriui duomenis iš PVM deklaracijų ir iš priedo prie PVM deklaracijos „Žemės ūkio produkcijos ir/ar paslaugų pirkimo iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema“.
VII. EUROPOS BENDRIJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ, KURIUOS SUDARO PAJAMOS, GAUTOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS IR BENDROJO MUITŲ TARIFO MUITŲ, ADMINISTRAVIMO LIETUVOS MUITINĖJE DARBO PROCEDŪROS
I. MUITINĖS KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIOS TRADICINIŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ DALIES PROGNOZĖ
59. Iki MAKIS įdiegimo teritorinių muitinių mokesčių administravimo skyriai iki kiekvienų metų sausio 20 d. teikia Mokesčių administravimo skyriui praėjusių biudžetinių metų duomenis apie muitinio įforminimo metu ir po muitinio įforminimo apskaičiuotus muitus.
60. Iki MAKIS įdiegimo teritorinių muitinių finansų ir apskaitos skyriai ir mokesčių administravimo skyriai iki kiekvienų metų sausio 10 d. teikia Mokesčių administravimo skyriui duomenis atitinkamai apie sumokėtus ir įskaitytus muitus.
II. MUITINĖS KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIOS TRADICINIŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ DALIES APSKAIČIAVIMAS IR APSKAITA
62. Lietuvos muitinėje atsirandanti skola muitinei nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201–216 straipsniais, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 859–867 straipsniais bei kitais skolos muitinei atsiradimą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais.
63. Muitai apskaičiuojami naudojant Integruotos mokesčių informacinės sistemos dalies Mokesčių skaičiavimo modulį pagal deklaracijų apdorojimo sistemos (sistemų) pateiktą informaciją ir iš LITAR gautą informaciją.
64. Muitinės administruojami tradiciniai nuosavi ištekliai traukiami į apskaitą vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
65. Muitų sumų įtraukimo į apskaitą terminai ir procedūros nustatytos Europos Bendrijų nuosavų išteklių „A“ ir „B“ sąskaitų ataskaitų bei metinių ataskaitų sudarymo muitinės įstaigose taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1B-69.
66. Muitų apskaitą pagal tipus „A“ ir atskirojoje („B“) sąskaitose tvarko teritorinių muitinių mokesčių administravimo skyriai (įdiegus MAKIS, muitų sumos į minėtas sąskaitas bus įtraukiamos automatiškai) pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000, 1997 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimą Nr. 97/245 ir 2002 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą Nr. 2002/235.
III. MUITŲ MOKĖJIMAS BEI SURINKTŲ SUMŲ PERVEDIMAS Į VALSTYBĖS IŽDĄ
67. Skola muitinei sumokama arba įskaitoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 222–232 straipsniais, Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 (Žin., 1996, Nr. 61-1448), bei Mokesčių muitinėje įskaitymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 264 (Žin., 2000, Nr. 87-2675).
68. Muitai grynais pinigais mokami vadovaujantis Įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 771 (Žin., 2002, Nr. 115-5183).
69. Muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 235–242 straipsniais ir (arba) kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
70. Nesumokėti atidėti arba papildomai apskaičiuoti muitai išieškomi vadovaujantis Mokesčių išieškojimo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 2002, Nr. 53-2104).
71. Muitų sumokėjimo kontrolę atlieka, juos išieško ir grąžina teritorinių muitinių mokesčių administravimo skyriai.
72. Muitinėse surinkti muitai į valstybės iždą pervedami vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priklausančių ir kitų įmokų pervedimo į valstybės iždo sąskaitas tvarkos“ (Žin., 2003, Nr. 60-2732).
IV. MUITINĖS KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ TRADICINIŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ ATASKAITŲ BEI PRANEŠIMŲ RENGIMAS IR TEIKIMAS
74. Muitinės departamentas, vadovaudamasis Europos Bendrijų nuosavų išteklių „A“ ir „B“ sąskaitų ataskaitų bei metinių ataskaitų sudarymo muitinės įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1B-69, rengia tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos, tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos ataskaitos priedo, tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos metinės ataskaitos, tradicinių nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos ketvirčių ataskaitos bei metų ataskaitos muitinės kompetencijai priklausančias dalis.
75. „A“ sąskaitos mėnesio ataskaita ir jos priedai sudaromi ir teikiami taip:
75.1. iki MAKIS įdiegimo teritorinių muitinių mokesčių administravimo skyriai kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną, einančią po 9-os antrojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta muitų suma, dienos, raštu ir elektroniniu paštu pateikia Mokesčių administravimo skyriui užpildytą „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalį pagal kiekvienoje teritorinėje muitinėje nustatytas muitų sumas.
75.2. Mokesčių administravimo skyrius pagal iš teritorinių muitinių gautą informaciją parengia muitinės kompetencijai priklausančią tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos dalį bei „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos priedą.
75.3. Įdiegus MAKIS, „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalys bus pildomos automatiškai centralizuotai Mokesčių administravimo skyriuje.
75.4. Mokesčių administravimo skyrius ne vėliau kaip iki 12-os antrojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta muitų suma, dienos raštu ir elektroniniu paštu teikia ES biudžeto skyriui „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalį bei „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos priedą.
75.5. Finansų ministerijai pareikalavus, ne vėliau kaip iki 12-os pirmojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta tradicinių nuosavų išteklių suma, dienos Muitinės departamentas pateikia preliminarius duomenis apie per ataskaitinį mėnesį nustatytas Muitinės kompetencijai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas (šiuo atveju 75.1 punkte nurodytas terminas sutrumpinamas mėnesiu).
76. „A“ sąskaitos metų ataskaita sudaroma ir teikiama taip:
76.1. Iki MAKIS įdiegimo teritorinių muitinių mokesčių administravimo skyriai ne vėliau nei likus 14 darbo dienų iki balandžio 1 d. raštu ir elektroniniu paštu pateikia Mokesčių administravimo skyriui užpildytą „A“ sąskaitos metų suvestinės ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalį pagal kiekvienoje teritorinėje muitinėje nustatytas muitų sumas.
76.2. Mokesčių administravimo skyrius pagal iš teritorinių muitinių gautą informaciją parengia muitinės kompetencijai priklausančią tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos metų ataskaitos dalį.
76.3. Įdiegus MAKIS, „A“ sąskaitos metų ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalis bus pildoma automatiškai centralizuotai Mokesčių administravimo skyriuje.
77. Atskirosios („B“) sąskaitos ataskaita sudaroma ir teikiama taip:
77.1. Iki MAKIS įdiegimo teritorinių muitinių administracijos tų pačių metų kiekvieną ketvirtį iki pirmosios darbo dienos, einančios po gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių ir kitų metų vasario mėnesio 9-os dienos, pateikia Mokesčių administravimo skyriui užpildytą atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalį pagal kiekvienoje teritorinėje muitinėje nustatytas muitų sumas ir muitų, įtrauktų į atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitą, skolos būklės lentelę.
77.2. Mokesčių administravimo skyrius pagal iš teritorinių muitinių gautą informaciją parengia muitinės kompetencijai priklausančią tradicinių nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalį.
77.3. Įdiegus MAKIS, atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalys bus pildomos automatiškai centralizuotai Mokesčių administravimo skyriuje.
77.4. Ne vėliau kaip iki tų pačių metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių ir kitų metų vasario mėnesio 12-os dienos Mokesčių administravimo skyrius raštu ir elektroniniu paštu teikia ES biudžeto skyriui atitinkamų metų pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos muitų ir muitų už žemės ūkio produkciją dalis.
78. Informacija apie sukčiavimų ir pažeidimų atvejus teikiama taip:
78.1. Muitinės įstaigos, naudodamos interneto pagrindu veikiančią OWNRES programą, perduoda Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnui, dirbančiam Lietuvos muitinės ryšių valdymo centre (toliau – Ryšių centras), duomenis ir sudaro bei perduoda bylas apie pažeidimų ir sukčiavimų atvejus, nustatytus tradicinių nuosavų išteklių muitų srityje. Duomenys perduodami bei bylos sudaromos ir perduodamos Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
78.2. Ryšių centras, gavęs pirminius duomenis apie į OWNRES sistemą įtrauktus nustatytus tradicinių nuosavų išteklių pažeidimo arba sukčiavimo atvejus, kai suma viršija 10 tūkst. eurų, patikrina juos, patvirtina ir perduoda EK Biudžeto generaliniam direktoratui.
78.3. Jeigu pirminė informacija apie pažeidimų arba sukčiavimų atvejus pasikeičia (pvz., sumokėjus (išieškojus) skolą arba jos dalį arba priėmus teritorinės muitinės sprendimą, susijusį su minėtu atveju), teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai bei Muitinės kriminalinė tarnyba apie tai informuoja Ryšių centrą, kuris, remdamasis pranešimu, atlieka atitinkamus koregavimus OWNRES sistemoje. Kai skola išnyksta, pažeidimo byla užbaigiama ir saugoma EK nustatytais terminais.
V. VIDAUS AUDITAS
80. Tradicinių nuosavų išteklių vidaus audito funkcijas Lietuvos muitinėje atlieka muitinės Vidaus audito tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir ES vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.
81. Tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vidaus audito tarnybos sudarytą metinį veiklos planą. Prireikus gali būti atliekamas ir metiniame veiklos plane nenumatytas vidaus auditas.
82. Vidaus audito tarnyba, atlikdama tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditą, tiria ir vertina:
82.1. tradicinius nuosavus išteklius administruojančių muitinės padalinių veiklos efektyvumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą nustatant, surenkant ir atsiskaitant už surinktus tradicinius nuosavus išteklius;
82.2. muitinės įstaigose sukurtas tradicinių nuosavų išteklių vidaus kontrolės sistemas, kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas;
82.3. administruojamų tradicinių nuosavų išteklių apskaitos ir atskaitomybės sudarymą bei jos pateikimą nustatytu laiku;
83. Atlikdami tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditą, vidaus auditoriai turi įvertinti, ar audituojamoje institucijoje nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad būtų:
83.1. tinkamai vykdomi 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 dėl skolos muitinei nustatymo, įrašymo į sąskaitą ir finansinio atsiskaitymo už tradicinius nuosavus išteklius reikalavimai;
83.2. tinkamai taikomi teisės aktai dėl skolos muitinei nustatymo, tarp jų ir ES muitinės kodeksas, jo įgyvendinimo nuostatos (ir /arba specialieji teisės aktai dėl importo, kuriam taikomas kvotų apribojimas, ir importo, kuriam taikomi antidempingo muitai);
83.9. skola muitinei, įrašyta į atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitą, būtų pakankamai pagrįsta dokumentais;
VIII. tradicinių NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ, KURIUOS SUDARO PAJAMOS, GAUTOS IŠ mokesčių, numatytų ES bendro cukraus rinkų organizavimo principuose, ADMINISTRAVIMO ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOJE DARBO PROCEDŪROS
I. PROGNOZIŲ SUDARYMAS
II. CUKRAUS SEKTORIAUS MOKESČIŲ APSKAITA BEI SURINKTŲ MOKESČIŲ SUMŲ PERVEDIMAS Į VALSTYBĖS IŽDĄ
85. Cukraus sektoriaus mokesčių apskaita apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose tvarkoma vadovaujantis Mokesčių apskaitos metodika, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 127 (2001 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 181 redakcija).
86. Atliekant cukraus sektoriaus mokesčių mokėjimų procedūras, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2003, Nr. 61-2753).
87. Sumokėti cukraus sektoriaus mokesčiai ir kitos įmokos traukiami į apskaitą apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose pagal kiekvieną mokesčių mokėtoją ir kiekvieną mokestinę prievolę. Mokestinės prievolės įskaitomos pagal Mokestinių prievolių įskaitymo tvarką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 2000, Nr. 110-3558).
III. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ TRADICINIŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ ATASKAITŲ RENGIMAS
88. Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančios tradicinių nuosavų išteklių ataskaitos pildomos pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką.
89. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia Perdirbtų produktų skyriui gautus iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų duomenis apie deklaruotus cukraus sektoriaus mokesčius per 3 darbo dienas pasibaigus deklaracijų pateikimo terminui.
90. Perdirbtų produktų skyrius pildo Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančias tradicinių nuosavų išteklių ataskaitas bei pranešimus.
91. Perdirbtų produktų skyrius teikia ES biudžeto skyriui šią informaciją:
91.1. iki kiekvienų metų kovo 20 d. – tradicinių nuosavų išteklių dalies, priklausančios Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, išankstinį praėjusių biudžetinių metų įvertinimą ir trejų metų prognozę, apimančią ir einamuosius biudžetinius metus;
91.2. iki 12-os antrojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta cukraus sektoriaus mokesčių suma, dienos – tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ataskaitos cukraus mokesčių dalį bei jos priedą dėl sumų, susijusių su nustatytos tvarkos pažeidimo ir vėlavimo atvejais, išieškojimo kontrolės. Ataskaitai rengti ataskaitinio mėnesio duomenis apie cukraus gamintojų sumokėtas cukraus sektoriaus mokesčių sumas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia Perdirbtų produktų skyriui kiekvieno kito mėnesio, einančio po ataskaitinio, pirmą darbo dieną, einančią po 10-os dienos;
91.3. Finansų ministerijai pareikalavus, vėliausiai iki 12-os pirmojo mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, per kurį buvo nustatyta tradicinių nuosavų išteklių suma, dienos – preliminarius duomenis apie per ataskaitinį mėnesį nustatytas Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančių tradicinių nuosavų išteklių sumas;
91.4. ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki kiekvienų metų balandžio 1 d. – tradicinių nuosavų išteklių „A“ sąskaitos metų suvestinės ataskaitos cukraus sektoriaus mokesčių dalį;
91.5. iki tų pačių metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių ir kitų metų vasario mėnesio 12-os dienos – atitinkamų metų pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių atskirosios („B“) sąskaitos ataskaitos cukraus sektoriaus mokesčių dalį. Šiai ataskaitai rengti einamųjų biudžetinių metų duomenis apie cukraus gamintojų sumokėtas cukraus sektoriaus mokesčių sumas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia Perdirbtų produktų skyriui kas ketvirtį pirmą darbo dieną, einančią po 10-os antro mėnesio, einančio po ataskaitinio ketvirčio, dienos.
92. Nuolat, gavus informaciją, Perdirbtų produktų skyrius teikia Ryšių centrui duomenis apie pažeidimų ir sukčiavimų atvejus cukraus sektoriaus mokesčių srityje, kai suma viršija 10 tūkst. eurų. Informaciją apie sukčiavimų ir pažeidimų atvejus, nustatytus tradicinių nuosavų išteklių srityje, kai suma viršija 10 tūkst. eurų, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Kontrolės kokybės skyrius (toliau vadinama – Kontrolės kokybės skyrius) teikia Perdirbtų produktų skyriui.
93. Jeigu pirminė informacija apie pažeidimų arba sukčiavimų atvejus cukraus sektoriaus mokesčių srityje pasikeičia (pvz., sumokėjus (išieškojus) skolą arba jos dalį), Žemės ūkio ministerija apie tai informuoja Ryšių centrą, kuris, remdamasis pranešimu, atlieka atitinkamus koregavimus OWNRES sistemoje. Kai skola išnyksta, pažeidimo byla užbaigiama ir saugoma EK nustatytais terminais.
IV. FIZINĖ PATIKRA IR KONTROLĖ
95. Kontrolės kokybės skyrius atsakingas už cukraus gamintojų, kuriems nustatytos cukraus gamybos kvotos, Perdirbtų produktų skyriui teikiamų ataskaitų duomenų apie pagaminto ir sandėliuojamo cukraus kiekius teisingumo kontrolę.
96. Cukrų gaminančių įmonių fizinė patikra vietoje atliekama vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka.
V. VIDAUS AUDITAS
98. Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančios tradicinių nuosavų išteklių dalies vidaus auditą atlieka Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento ES ir nacionalinės paramos audito skyrius (toliau vadinama – ES ir nacionalinės paramos audito skyrius).
99. Tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
100. Tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus pagal ES ir nacionalinės paramos audito skyriaus sudarytą metinį veiklos planą. Prireikus gali būti atliekamas ir metiniame veiklos plane nenumatytas vidaus auditas.
101. ES ir nacionalinės paramos audito skyrius, atlikdamas tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditą Perdirbtų produktų skyriuje, administruojančiame tradicinius nuosavus išteklius, tiria ir vertina:
101.1. tradicinių nuosavų išteklių vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą (nustatytų vidaus taisyklių, vidaus kontrolės procedūrų veiksmingumą, pakankamumą ir jų laikymąsi, organizacinės struktūros optimalumą, funkcijų pasiskirstymo, išteklių panaudojimo racionalumą);
102. Atlikdamas tradicinių nuosavų išteklių vidaus auditą, ES ir nacionalinės paramos audito skyrius tiria ir vertina Žemės ūkio ministerijos administracijos padalinių, atliekančių funkcijas, susijusias su tradiciniais nuosavais ištekliais, ir cukraus gamintojus kontroliuojančio Kontrolės kokybės skyriaus veiklos ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
103. ES ir nacionalinės paramos audito skyrius, atlikdamas cukraus gamintojus kontroliuojančio Kontrolės kokybės skyriaus vidaus auditą, tikrina ir vertina, ar Kontrolės kokybės skyriaus atliekama fizinė patikra ir kontrolė cukraus gamintojų patalpose ir sandėliuose yra atliekama laikantis patvirtintų procedūrų, ar kontrolės priemonės yra pakankamos ir ar jos taikomos laiku.
IX. ATSTOVAVIMAS EK NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ PATARIAMAJAME KOMITETE
104. ES biudžeto skyriaus valstybės tarnautojai dalyvauja EK Nuosavų išteklių patariamojo komiteto posėdžiuose (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000/EB, 20 straipsnis). EK Nuosavų išteklių patariamojo komiteto posėdžiuose dalyvauja ir atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai bei pareigūnai, kai svarstomi klausimai, susiję su jų veiklos sritimi.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos
2004 02 27 raštu Nr. 2D-(11.54)-920
SUDERINTA
Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2004 03 09 raštu Nr. 3B-13.2-2543
SUDERINTA
Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 03 05 raštu Nr. (1.7-111)-SD-422
SUDERINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2004 03 01 raštu Nr. (4.6-05)-R-2326
______________
Europos Bendrijų nuosavų išteklių
administravimo darbo procedūrų vadovo
1 priedas
EB nuosavų išteklių administravimo schema
_______________________________
Europos Bendrijų nuosavų išteklių
administravimo darbo procedūrų vadovo
2 priedas
ATASKAITŲ, PRANEŠIMŲ IR INFORMACIJOS TEIKIMO GRAFIKAS
| Eil. Nr. |
Ataskaitos ar pranešimo pavadinimas |
Informacijos pateikimo atsakingai institucijai terminai |
Pateikimas EK |
|||
| terminas |
teikianti institucija |
gaunanti institucija |
terminas |
teikianti institucija |
||
| 1. |
EB nuosavų išteklių „A“ sąskaitos mėnesio ataskaita (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 str. 4(a)) |
Kiekvieną mėnesį, vėliausiai iki 12-os antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta EB nuosavų išteklių suma, dienos |
Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija |
Finansų ministerija |
Iki 15-os antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta EB nuosavų išteklių suma, dienos |
Finansų ministerija |
| 2. |
Priedas prie EB nuosavų išteklių „A“ sąskaitos ataskaitos (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 str. 4(a)) |
Kartu su „A“ sąskaitos ataskaita. |
Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija |
Finansų ministerija |
Kartu su „A“ sąskaitos ataskaita teikiama tuo atveju, kai EK atliekamų patikrinimų metu nustatoma, kad į sąskaitas įtrauktos sumos yra susijusios su EB nuosavų išteklių nustatymo, įskaitymo į sąskaitas ir pateikimo pažeidimais arba pavėluotu nustatymu |
Finansų ministerija |
| 3. |
EB nuosavų išteklių „A“ sąskaitos metų ataskaita (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 7 str.1) |
Ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos |
Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija |
Finansų ministerija |
Iki kiekvienų metų balandžio 1 d. |
Finansų ministerija |
| 4. |
EB nuosavų išteklių atskirosios („B“) sąskaitos ketvirčio ataskaita (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 str. 4(b)) |
Iki 12-os tų pačių metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių ir vasario mėnesio kitų metų dienos |
Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija |
Finansų ministerija |
Iki 15-os tų pačių metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesių ir kitų metų vasario mėnesio dienos |
Finansų ministerija |
| 5. |
Metų ataskaita ir pranešimas dėl sumų, kurias išieškoti yra neįmanoma (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 17 str. 2-3) |
Iki balandžio 20 dienos |
Muitinės departamentas ir Žemės ūkio ministerija |
Finansų ministerija |
Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikti metines ataskaitas, apimančias patikrinimų duomenis, rezultatus ir bendrus duomenis bei pagrindinius klausimus, susijusius su svarbiausiomis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 taikymo problemomis, ypač ginčytinus klausimus ir pranešimus dėl EB nuosavų išteklių sumų, didesnių už 10 tūkst. eurų, perskaičiavus į litus, nurašymo, kai jas išieškoti yra neįmanoma dėl priežasčių, nustatytų |
Finansų ministerija |
| 6. |
Sukčiavimų ir pažeidimų atvejų, nustatytų EB nuosavų išteklių srityje, kai suma viršija 10 tūkst. eurų sumą, aprašymas (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr.1150/2000 6 str. 5) |
Nuolat |
Žemės ūkio ministerija |
Muitinės departamentas |
Nuolat. OWNRES programa |
Muitinės departamentas |
| 7. |
PVM nuosavų išteklių bazės praėjusių metų ataskaita (1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1553/89 7 str.) |
Iki gegužės 30 dienos – vidutinį svertinį PVM tarifą, vidutinį kompensacinį tarifą ūkininkams, korekcijos dydį ūkininkams, kuriems taikomas kompensacinis PVM tarifas, ir smulkių įmonių produkcijos pardavimo dalį galutiniams vartotojams ir duomenų šaltinių bei skaičiavimo metodų aprašymą |
Statistikos departamentas |
Finansų ministerija |
Iki liepos 31 d. |
Finansų ministerija |
| 8. |
Praėjusių metų BNP (2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1287/2003 2 (2) straipsnis) |
Iki kovo 15 dienos pateikia BNP išankstinius praėjusių metų duomenis |
Statistikos departamentas |
Finansų ministerija |
Iki rugsėjo 22 d. |
Statistikos departamentas |
______________